98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-8679-3253
Mokslinių mokslinių k yp ys: lie u ių
e minologija, lie u ių medicinos e minologijos is o ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-05
XIX A. PAB. XX A. PR.
MEDICINOS TERMINŲ
DUUGIAREIKŠMIŠKUMO
KLAUSIMU
On Polysemy o Medical Te ms o La e 19 h –
Ea ly 20 h Cen u y
ANOTATIA
A icoliney discussiamo plu ia eicšmiai e mini medici, cui us a ano i li e ai medici XIX a. pab. XX a.
p . popula i inamuosi es i in ques ioni di medicina e salu e. Kalbamųjų e minų i iamojo pe iodo
medicina e minijoje nedaug. Di e en i ali e mini di signi ica i a scludono nel con es o o
g e inando in di e si con es i pa a o i quelli s essi e mini. La maggio pa e dei e mini con
di e se signi icazioni medicininie ( an o p incipali, sia e seconda ie) medici p esi dai medici dalla
lingua i osa e minologizzando quelle pa ole della lingua. Au o iniam plu ia eicšmiškumu si
possono a ibui e i casi in cui di e si signi ica i medicinines al e mine sa à assegnikęs (-ę) lo nel
p op io es o(e) pa a ojęs (-ę) medico(ai). I e mini engono spesso u ilizza i a due dis in e
signi icazioni mediche.
Ap a ian i mol ea eicšmius e minus del o m imosi e apo e minìa della medicina
iniziale, nell'a icolo con empo aneamen e s isi ano eo iche in uz algi
mol ea eicšmiškumo ques ione. ESMINIAI VODŽIAI: mol eia eikšmiškumas, homonimija,
mol eia eikšmis e mas, medicinos e minas, e minologija.
A icoli A icles 99 /
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
ANNOTATION
The a icle discusses he polysemous medical e ms used by Li huanian doc o s in he 19 h
ex s on medical and heal hca e opics w i en in popula scien i ic s yle a he end o he
cen u y and he beginning o he 20 h cen u y. Such e ms a e no nume ous in he medical
e minology o he pe iod in ques ion. Di e en meanings o such e ms e eal in he con ex o
when compa ing he same e ms used in di e en con ex s. Mos o he e ms wi h di e en
medical (bo h p ima y and seconda y) meanings we e aken by doc o s om he o ma ion o
gene al language by ans o ming i s wo ds in o e ms. The so called au ho ’s polysemy in-
cludes such cases when a doc o (s) a ibu e(s) di e en medical meanings o he e m in
his/he / hei ex (s). Te ms a e usually used in wo di e en medical meanings.
In addi ion o he discussion on he polysemous e ms da ing back o he ini ial s age o
medical e minology, he a icle also e iews heo e ical insigh s on he opic o polysemy.
KEYWORDS: polysemy, homonymy, polysemous e m, medical e m,
e minology.
ĮVADS PASTABOS Famoso iloso o li uani S asys Šalkauskis anco a 1925 m. Logos1
i is e imp udi ame la o o Te minologijos eo ija i lie u iškoji iloso ijos e minija
ašė: Jei pa ola są yšyje con de e mina o con es o en aga di pa icola e
signi ica i i à, cos i uisce gli una condizione p incipale a nuo a specialesnei senso
acquisi i. così a iene ... seman inė ap aška, ... chiama[ma] polisemijos a du, [...]. È
po e e che hanno le pa ole possede e di e si signi ica i secondo i di e si modi dei lo o
usi e con ques i signi ica i cos an emen e ade i e al linguaggio (Šalkauskis 1991: 44).
Come no o, uno dei p incipali equisi i al e mine solle a i è accu a ezza, e ques o si
collega con una eikšmiškumu, che ende a a a e come ondamen ale p incipio della
e minologia (ž . Lau én, Myking, Pich 1998: 246), unai są oįgy endinamas.
kai į a dy i u i bū i a ojamas ienas e minas, p iešingu a eju oks e mi-
nas aiškin as kaip ūk inas, ne ikslus. Tačiau p ak ikoje šis eikala imas sunkiai
1 Logos è eligioni, iloso ie, compa a i is iche e a e i is a. Leido o ganizzazione sociale Logos. In
esso s ampdi i iloso ie, eologie, eligijo y os, meno y os, kul ū ologijos a icoli, iloso ie e
le e a u a classiche aduzioni, dailės la o i di ep oduczioni. Žu nalo kolegiją cos i uì Li uani e
s anie i scienzia i, d asininkai. P adėjo anda e 1921 m. Kaune, ino 1939 m. uscì 30 nume ių (edi o e e
eda o e P. Do ydai is) (S ančienė 2008: 573).
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Daugia eikšmiškumas2 s a bus ne ik leksikologijos, be i e minologijos3
ques ione. Suo enomeno più ampiamen e o più s e amen e conside a o in a i
pe iodi s o ici, cominciando an ika (ž . Трегубов 2011: 179). Nuomonių, ne e ai
con o a ingų, aps as lėmė mol eia eikšmiškumo ice che ak ualumą (ž . Hodako 2009:
121).
Daugia eikšmiškumas, o polisemija4, si o a, cambiando della pa ola ai con ini
seman ici, espandiandosi oppu e is u ėjando il suo p imoine signi ica o (ž .:
Маркович 74 2017:; Вольберг 2017: 75), quando pa ei (ypač jednej dalykinės
s i ies) conce i innominijamo a pačia leksema. G a icamen e
plu ia eikšmiškumą si po ebbe a igu a e ci a5:
Daugia eikšmiškumas
Tu inys Raiška
A
x
B
E quan o più spesso il e mine è usa o, an o maggio e è la p obabili à o a ne nuo i suoi
signi ica i, i. e. o assi plu ia eikšmiškumui (ž . Маркович 2017: 75). Si i iene che il
plu ia eikšmiškumo sia più ca a e is ico a una semplice mo ologica e doybinė sanda os
pa ola che al p es ini o čiau us oamamam e doybisch più complicola i sanda os pa ola (ž .
Маркович 2017: 75). Bū a gal ojančių, che il plu i eikšmiškumas agg a ano specialis i e
scienzia i comunicazione, ma e mininei leksikai, come menziona a, ca a e is ici uni eikšmiai
appo i: uno segno una signi icazione (ž . Kožano 2014), pe ques o plu i eikšmiškumas
adizionalmen e conside a o uno dei p incipali p oblemi di e minologia, ca enze (Гваньв 1993:
99; Kiwa, Росянина 2013: 116; Nasi 2013: 139). Tu a ia, nonos an e ciò, plu i eikšmiškumas
e minologijoje esis e e, ma y , ques o enomeno seman ico de e esse e consen i o,
sebbene e, da una pa e, il e mine come žen ačiau, dall'al a pa e, e minini, essendo
i iosios pa ole, subisse di u e quelle 2 plu i eikšmičnos i al o enomeno seman iko
klo p igim is lemia iena eikšmius ženklo i ženklinamojo dalyko san ykius,
homonimija (plačiau ž . Danilenko: 70; Supe enská i k . 1989: 45; P okho o a 1996: 8; Ta a ino
1996: 177; 287; Jakai ienė 2009: 10111), ma egli non è plau a ia o in ques o a icolo.
Lau én, Myking, Pich 1998: 244; Емельянова 2003: 390; Марузо 2004: 216; Ахманова 2005:
3 Daugia eikšmius s a ybos liaudies e minus è y inėjęs Robe as S unžinas (S unžinas 2009:
68–92).
4 Polisemija anche chiama a seman inio a ija imu (ž .: Ta a ino 1996: 178; Kožano 2014: 354). 5
Schemą nub aižė Ch is e is Lau énas, Johanas Mykingas, He ibe as Pich as (ž . Lau én, Myking,
Pich 1998: 244).
A icoli A icles 101 /
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
lingua leksinių-seman inių p ocesų į aką (ž . Danilenkos 1977: 65). Nelle eali, e non
ideali e minazioni plu ia eicšmiai e mini non e enybė. Polisemia non anomalia e
casuali à […] essa esegue ce e unzioni. È e o, a lungo si è i enu o che
plu ia eikšmis lessini uni à è ne e miniškas e non può a e e s a us di e mine
(Киселева, Росянова 2013: 115). analogamen e è:
Daugia eikšmiškumas daugelio mokslininkų sup an amas i apib ėžiamas
• la capaci à di pa ola a e e di e si signi ica i (Danilenko 1977: 65);
• eiškinys, kai as pa s žodis u i kele ą a pusa yje susijusių eikšmių, pa-
p as ai a si andančių keičian is i plė ojan is pi minei o žodžio eikšmei
(Головин, Кобрин 1987: 48);
• lo s esso e mine usa o a due o più signi ica i (Supe enская e k . 1989:
42);
• eiškinys, quando una pa ola o combinazioni di pa ole ha più signi ica i
(Gai enis, Keinys 1990: 44);
• capaci à di un'uni à linguis ica a e e più di un signi ica o (Emeльянова
2003: 486);
• la capaci à di pa ola a e e di e si signi ica i (Ma uzo 2004: 216);
• o pa ies žodžio gebėjimas u ė i kele ą a pusa yje susijusių eikšmių, pa-
p as ai appa si come p ima ia del isul a o del cambiamen o (modi ikazione)
e dello s iluppo di quella pa ola (Akhmano 2005: 335);
• e mini a più signi ica i e minali unzionamen o nell'unico campo
(Ta a ino 2006: 177);
• eiškinys, kai e minas į a dija ski ingas ienos a kelių a imų s ičių są-
okas (Ходакова 2009: 121);
• la capaci à di una singola uni à lessicale a e e più signi ica i (Ch omá 2011: 46);
• enomenio, quando la pa ola ha qualche in e amen e collega i signi ica i
Росянова 2013: 115);
(Киселева, • ca a e is ica del e mine a e e due o più signi ica i i (Нашиванько 2013: 138).
No malmen e mol eia eikšmis pa ola ( e minas6) ha il signi ica o p incipale, da cui išsišakoja
supplemen a i7 signi icamen i (ž . Suppe anská e k . 1989: 43). Si i iene che il plu ia eikšmiškumą
decida la lessibili à della s u u a dell'uni à lessinio, aiu andolo ad acquisi e nuo o con enu o (ž .
Daniljenko 1977: 65). Daugia eikšmių e minų può o a si a causa delle pa ole della lingua comunina,
mul ia eikšmiškumo, me onimija, i. i. del as e imen o del nome di una cosa all'al a cosa, che
igua da con il p imo de e mina e associacinie (p.g.: del u o e pa e, giminės i ūšies) 6
signi ica o, dal quale la base Te mininės išsišakoja nuo e signi icazioni, chiama o e mine dono u
yšiais, способом (ž . Golo in, Ko in 1987: 49). Daugia eikšmiškumo mo i i si en a ce ca e nella
(термин-донор) (Бекишева, Грошева 2017: 43).
7 Da adinamos šalu inėmis eikšmėmis (Jakai ienė 2009: 89).
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
lingua economia gli elemen i linguis ici u ilizza i ekonomiškai: minimous e minologinių iene ų
skaičius can con ey maksimų eikšmį k ū į (ž .: Gangemi i k . 2000: 285, 289; Kiселе a, Росянова 2013:
116117; plg. Гончарук, Гущина 2009: 123). Daugia eikšmių leksinių iene ų inis mol iia eikšmiškumas)
(ž . Киселева, Росянова 2013: 116117). Dis ingue quan i a i o e quali a i o e minologico
plu ia eikšmiškum. l'uso di subjec is è in eso come nume o di signi ica i e minologici, ad esempio,
gali as is i dėl ski ingos o pa ies eiškinio in e p e acijos ( adinamasis au o-
d ina is plu ileikšmiškumas ( e mine ha due signi ica i) (ž . Kisele a, Rosjano a 2013: 117), ina is
plu ileikšmiškumas ( e mine ha signi ica i), ke u na is plu ileikšmiškumas ( e mine ha qua o
signi ica i) (ž . Kiwa, 2013: 6) un plu ileikšmiškumas e minologico un desc i i o 1):
plu ileikšmiškumas Kokkinis Koka eikšmiškumas ( e mini di e mini in 118 campi, ma in e mini di
e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini
di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di
Росянова 2013: 118).
e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini
di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di
e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini di e mini
di e mini di e mini di e mini di e mini. Si e i ica che il e mine mol iia eikšmiškumas sia usa o
come e mine ne iena eikšmiškumas sinonimo. Tu a ia, Vik o o Ta a ino o i iene,
mol eia eikšmiškumas ė a solo una incoma eikšmiškumo a maina. Te minologas nella scienza
ci cola o ha in odo o conce i ambisemija8 e eu isemija9 come specie conce io ne iena8
Ambisemija (амбисемия) una delle o me del e mine ne iena eikšmiškumo. Ambisemijas conce oà
1987 m. ondè V. Ta a ino as. Ambisemia (la . ambi- ← g . άμφί aplink, abou + σήμα ženklas)
ca a e is ica del e mine unziona e in un linguaggio con di e sa po a a seman ica,
ca a e is ica che nulem a mol i ex aling is is ici a o i ( e mino usa o da di e en i
scuole, scienzia i, di e si ambi i di s iluppo scien i ico) (Ta a ino 2006: 14; plg. Naši anko 2013:
141143). Ques o enomeno anche è chiama o conce ualiuoju daugia eikšmiškumu (koncep uальная
многозначность) (Сакаева 2017: 114).
9 Eu isemija (эврисемия) una delle specie del e mine ne iena eikšmiškumo. Te miną cominciò usa e
V. Ta a ino as 1987 m. Eu isemija (g . ερς pla us + σήμα ženklas) in esa come ca a e is ica del
e mine sie is con neapp esėž u deno a ų skaičiumi. Eu isemia gene almen e è ca a e is ica coe anei

S aipsniai / A icles 103
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
eikšmiškumas a ž ilgiu. Ambisemija sup an ama kaip u inio neapib ėž umas,
eu isemija come ca a e is ica del e mine sie is con unde ini a o nume o deno a ų, e polisemija
come ca a e is ica del e mine a e e due o più signi ica i i, i liminan i ecip ocamen e ela i i
conce i di loginius yšius. Menė de i conce i es endės o chíima: monosemija ambisemija
polisemija eu isemija (Ta a ino 2006: 44). gua da e quan o di e samen e come in dėsningą sis ema
Taigi, ilgainiui po p ieš a ingų nuomonių ko os į daugia eikšmiškumą im a
del linguaggio eiškinį, che i ela seman inio linguaggio jud umą, la capaci à delle pe sone
economicamen e sis emin i nekalbinę e mini azionali solle a o equisi o (ž . 139 Ou ваньko 2013;
ik o ę (ž . Jakai ienė 2009: 87). Viena eikšmiškumas e minologijoje aip pa
imamas sup as i kiek lais iau – ik kaip endencija, pageidau ina ypa ybė a ba
plg. Keinys 1982: 8990). Nesuna eikšmiškumas non è p op ie à del e mine, ma solo gli iene solle a o
equisi o. Aleksand as Re o ma skis sc isse che il e mine una eikšmiškumą (monosemiškumą)
bisogna capi e solo del e minologico campo, i. e. di una ce a e minologia, nei con ini (ž .
Suppe anská e k . 1989: 44, 47). Objec as non uno signi ica o a en i e mini medici, che o a e
pa a o i XIX a. pab. XX a. p . medici Li uani nei es i popula ina amuosi in ques ioni di medicina e
salu e10. A ibuendo on i si guidano ad alcuni p incipi. P ima, im e aminíi medici li uani (An ano
Vileišio, Kazio G iniaus, S asio Ma ulaičio, Juozo Bagdono, Kazimie o Jokan o, Vinco Kudi kos e k .)
sc i e lib igelè o a icoli nei gio nalis i, al o uno a icolo calenda i. Seconda, es i di medicina e
salu e, che menzionie ebbe o medici sono s a i sc i i populia amen e e des ina i alle pe sone
o dina ie a legge e. Teks ų abbondanza si dis inguono il medico A. Vileišio e K. G iniaus la o i.
Especialmen e mol i lib i e a icoli di di ulgazione nei gio nali pubblicò A. Vileišis. K. G inius
p incipalmen e sc isse nel suo edaguojamame S eika os gio nalis a. Di non specializza i peTikslas
e compi i. Užsib ėž a pa y inė i mol iia eikšmius o igina io Li u ians e minijos medicinos
o ma imosi e apo e minus. Ve sando ques o ine keliaiš XIX a. pab. XX a. p . populia inících
eks ų; 2) in base al con es o iden i ica e i signi ica i di quei e mini e desc i e li; 3) p ocu a si,
cosa ca a e is ica a ques i e mini e quale lo o p esuppos o di o igine nella e minologia medica.
iodinių laik aščių, ku iuose bu o skelbiama gydy ojų medicinos s aipsnių, ga-
lima minė i Ūkininką, Va pą, Šal inį, Vilniaus žinias, A oją, Gydy oją, S eika ą.
scienza pe i e mini e comune i pe la ecnica. Tali e mini dei semì composizione pe me e e -
mi okie užda iniai: 1) su ink i ne ieną eikšmę u inčius medicinos e minus
minui bū i begalinia eikšmiam (Татаринов 2006: 247). Šis eiškinys da adinamas plačia eikšmiš-
kumu (широкозначность) (Гончарук, Гущина 2009: 123).
10 Išsamesnę šio laiko a pio medicinos šal inių apž algą ž . Zemle ičiū ė 2009: 71–83.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Me odica. Ap a ian mol ia eikšmius e mini medici emiamasi desc i omuoju
anali iniu (daugiausia), in e p e azione e g e inamuoju me odii. Ques 'ul imo
applica o g e inan e mini medici di signi ica i con nell'accademico dizodyne della
lingua Li uanea ( oliau LKŽ) e Medicinos e minų žodyne ( oliau MedŽ) signi ica i
issuo emi, ega dima comun ybių e di e enzie, nonché coinc i o ski ia casi. Mol a
a enzione iene da a al con es o dei e mini medici iene p esen a a ilius acinių
sakinių o iginalalo lingua, poiché solo nel con es o comple amen e a scludia il
con enu o del e mine (ž .: Гончарук, Гущина 2009: 125; Маркович 2017: 2017: 76;
Вольберг 2017: 75; Соколов, Кириллова, 2017). Il ma e iale i iamoji discussiamo a si
in singoli a icolini, . i. g andiosi semjuodee le e e sc i omas e mino, po b ūkšnio
p esen a i signi icamen i e la lo o discussione, la yniški a i ikmenys. Vaisdumo dėlei
e mini e i lo o signi ica i engono o ni i abelazioni. Ti iamuosi nelle on i
p incipalmen e accade d i eikšmių (y' a uno i eikšmis e uno qua oa eikšmis)
delle pa i del co po e o ganų, nomi delle mala ie nonché accol i da a i
ienas ki as ki okias medicinos są okas į a dijan is pa adinimas.
Toliau ap a iamas pluoš as ne iena eikšme a o ų medicinos e minų, su-
popola ia ina i i os a ea es i. Essi engono p esen a i ijose g uppi in base ai
e mini u imi signi ica i i nume o.
DUUGIAREIKŠMIAI MEDICINOS
TERMINAI XIX A. PAB. XX A. PR.
TEKSTUOSE
1. D ina iai plu ia eikšmiai e mini medici. Ques o gausiusia misu e li a ians medici
cinos e minų g upė – dažniausiai e minai eks uose as i pa a o i d iem ski -
ingomis medicininėmis eikšmėmis.
VEIDAS – „ eidas“ (lo . acies) i „sk uos as“ (lo . zygoma). Te minas ei-
a o soli o eido ( isumos) (pag indine) e sk uos o (dalies) (šalu ine)
signi icmėmis.
Nel signi ica o p incipale eidà usa ano esclusi amen e u i i medici del
pe iodo pa la i o: Adomas Ske e is (1890, 1893, 1899, 1901, 1915, 1918, 1924),
An anas Vileišis (1895, 1903, 1913), Eliziejus D augelis (1884, 1885, 1887), Jonas
Šliūpas (1885, 1914), Juozas Bagdonas (1890, 1892), Kazimie as Jokan as (1912),
Kazys G inius (1899, 1911, 1921), Ma hias A ižonis (1900), Pe as Ma as
Ma ulai is (1911), S asys Kudulai is (1899189, 1899, 1902)
1895):
A icoli A icles 105 /
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
[...], opelei appa žius, u a kuną suo isbe ia spuogi, che qualche ol a appaiono e su
iso, subiau oja lui, e allo a già u i pama o, che pe liga apnyko uomo. 1904 BL 6 In quale
e za e za gio na a, žiu ėk, inizia kuną be , sop a u o dal iso e es a, di inizi ai
osonei aškeliais, spuogeliais, kai spilkos ga u ėmis. S k 1910 8 1 Sk uos o
signi ica ome e miną eidas a ojo medicoj J. Bagdonas (1890), S . Ma ulai is (1902).
By he way, di eiina che menziona o signi ica o eida più spesso usa o o ma
plu isci a: P akai ą noi sen i amo solo allo a, quando, o du amen e la o ando o so o
caldo empo, suda o eip mol o imajau anda e da musų kuno, jog egli nonspėja uo iso
nuga uo i e su musų uodo pasida o di g andi gocci d'acqua, che ima iedė i ci pe us,
spalle e mani. 1902 ŽK 133
Taip-pa iššokę in paesi eidai, źymys ipiškas źemesnių giminių s ie o [...]. V p
1890 3 39
Te minas Reikšmės
eidas eidas sc uos as
PILVAS pil as (lo . en e ) e sk andis (lo . gas e ). Te mine addosso pičiausia
gydy ojų a o as „kūno dalies, ku ioje y a i škinimo o ganai“ (pag indine) i
pa e del canale gas oin es inale s andzio (šalu ine) signi ica emi. La sua
pa ola nel signi ica o p incipale la usa ano quasi u i i medici: A. Ske e is
(1893, 1910, 1911), A. Vileišis (1895, 1899, 19011910, 1912, 1914, E. D augelis (1915), J.
Bagdonas (1892, 1913), J. Basana ičius (1898), J. Šliūpas (1885), K. G inius (1890,
1909, 1920, Jok Kan as (1910, 1921), P. A ižonis (1898, 1900), P. Ma ulai is (1898,
1902, 1895), V. Kudi ka (1899, 1913):
Ligonį iszbe ia ne ik isz i szaus, be i bu noj, gomu yj, ge klėj, dagi, sako, pil e
i ža nose. U 1892 6/7 233
Widu iniszkas wa ojimas abako suugždina skilwi e g obus, cui a wa o i juduma,
pe ka piłwas sa o czēsu iszsi usz ina. LB 2 6 A. Vileišis pan u (1885, 1905, 1924)
chiama a gas andį: Pe an o nep idė a be e e algy i pe daug calš ų daik ų,
pe ché può danneggia e den imi e s omaczi (al en e). VŽ 1905 289 4
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Ques o medico spesso g e a indica a
du sinonimi di ques o o gano diges i o
pa adinimus: pil as (skil ys) NG 1924 85, pil as (sk andis) SG 1905 16, skil ys
(pil as) NG 1924 78, skil ys, a ba pil as NG 1924 78, sk andis (pil as) VŽ 1905
289 4, 1906 KU 55:
Pe an o non idė a be e e mangia si oppe cose calde, poichè può danneggia e i
den i e lo s omaco (all'addome). VŽ 1905 289 4 Sk andį pan u chiama a e al i medici K.
G inius (1890), S . Ma ulai is
1913, P. A ižonis (1896,9):
Kelias-gi as e koksai sono: bu na, s emplē (ge kle in o pil ą), pel as, laibosios
[...] źa nos e s o osios, delle quali uźsibaigia uźpakalio po ais. U 1890 3 39 Come
a a e skil io (pel o) e in es a nų mala ie. U 1896 4 28
Te minas Reikšmės
addome
addome
PILVELIS ši dies skil elis (lo . en iculus) e sk andis (lo . g a s e ).
Te minu pel elis in es a di e si sis emi ca diaci e ascola i e
i škinimo – o ganai.
A. Vileišis e miną pil elis a ojo „ši dies skil elio“ eikšme:
Va akimi ksniu susigniaužè en ambi con oi džiu. Užsi ė ė ca ės abbie g andi e
pulmoni enų, a si ė ė dangčiai, gulien iejie all'ing esso in pel elius (kama as), e
sangue da supe iu ines kama as passò in apa ine. Ma nep aslinko anco a seconėlė,
come susigniaužė già e elii. GKŽ 54 1902 A. Vileišis pel eliu ha anche chiama o e s andį
(1899, 1902, 1903, 1905, 1907, Sii os ba e i, pa ekusios in o umano skil ėlį (pil elį), se
1909–1911, 1915):
nonnunks a dal ugs aus suo liquido, passa in in es ino, e lì ben įsi aisinusios causelia
idu ia (žy a ą) e ėmimą. LimpL 1915 109110 Ques i ba e i en ano nel canale
in es ino da skil io (pel elio). ChK 3 A. Vileišis spesso g e a pa eikda o du sinonimini
nomi di ques o o gano diges i o: pel elis o skil is Dž 24, 1903 skil elis (pil elis) Gd 4 13,
diegliai diegliai ( idu ių skausmai) diegliai ne iniai neu algija, ne iniai skausmai
A icoli A icles 113 /
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
Te minas Reikšmės
3. Ke u na iei plu ia eicšmiai e mini medici. Nel ma e iale indaga o si è e i ica o
un e mine che è o a o usa o addi i u a qua o sci -
ingomis medicininėmis eikšmėmis.
GYDYKLA medicamen as, ais as (lo . medicamen um), ku o as ( ok. Ku o ),
ligoninė (lo . hospi alium) e sana o ija (lo . sana o ium). Te minas gydykla a o
ais o, ku o o, ligoninės e sana o ijos signi icam. Ques i e minus uni ija
comune a amen o sema. Te minu ospedale K. G inius (1910), A. Ske e is (1906), J.
Šliūpas (1885) è adina ais ą:
Egli dice che i do o i u ēsè maloniam nudali i cu eclas secondo ju umą e
neju umą maloniu, così che ju ēliam su ic u mažmenos ipiszko ais o. A 1885 10/11
325
Spesso imbe iene, se c'è solchiamen o dei en ali, i cen i delle cu e
p aliuosua e [...]. S k 1910 11 5
Vie o ė, u ini na ini cu omìi mezzi e eikian i ospedagli, 1908 m. lib ogelè A.
Vileišio chiama a e mine ospykla: Fu pa ėmy a uno dak a ì, occupan ì liuosa
p a ica ospedykloje (ku o e), in cui u ano p isiunciami džio ininkai, che i cuu ei,
che a azuoda ano all ši ą ci à pe zada bio e occupimda o pe la legalizzazione
dei es i i, mol o densamen e s esso s'insi gda ano džio a. 1908 VŽ 96 4
A. Vileišis ligoninės signi ica o nel p imo lib o Cosa a e, che sani bū ume e ilgai
gy en ume edizione (1895) è pa a ojęs e mą gydykla: Vienok niekas eip
nonpad à al maloniui e neap ūpįs al i da in k ečiamųjų lighi, come paguldymas
ligonio sepa j gydykloje. 1895 SG 32 Gedenymo is i uzione, nella quale si cu a con
mezzi na u ali, S . Ma ulai is 1913 m. a icolo chiama a e mine gydykla:

PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Daugelis ligonių p ieš įs odami į gydyklą, jau bu o gydęsi b omu [...]. MG 1913
1 16.
Rūšinį e miną con il p incipale sana o io (sana o ijos eikšmė) dėmeniu è
pa a ojęs S . Ma ulai is:
Gydy . Ammana desc i e [...], come cu ao epilep ikus Zü icho epilep ikų
gydykloj. MG 1913 1 16
Te minas Reikšmės
gydykla ais as
ligoninė
ku o as
sana o ija
Facian impo an e no a e che i li uani medici, sc i endo ques ioni di medicina e
salu e, e minių sop a u o ce ca ano i o o nella lingua. Ques oji u il p incipale
so gen e di pa ole a lo o necessa ie ai conce i medici innomina i. La maggio pa e
delle pa ole di ques a lingua medici hanno ada a o ai bisogni della e minologia
medica quelle pa ole e minologiza o. Tad co aggiosamen e si può a e ma e, che la
e minija della medicina del pe iodo s udia o è almeno allon ana a dal linguaggio
i en e, aigi e pe ėmusa da lei u e le sue ca a e is iche ca a e is iche, anche
e plu ia eikšmiškumą. Ghie o i usa ano le pa ole a semplici pe sone conosciu e
signi ica i medicininie, ma ques i e e ano i p incipali le o i dei lo o sc i i. Essi non
c ea ono e nesololino e mini, se o a ano lo o in i en e lingua. Quindi, se quale
pa ola nelle pe sone usa o non una medicine signi ica o, ques o lui e negli sc i i dei
medici usa o omis signi ica i. Ciò ne con e ma e mini medici e i lo o signi ica i
con on o con LKŽ. Vede e che la maggio pa e dei signi ica i medici sono issa e
in i o o lingua. L'esecuzione dello s udio con e ma eo ico eginì, che seman inė
de i acija denominazione semplice della lingua pa ola e a il più accessibile,
p ossimčia e pa ogiausias modo (Прохорова 1996: 1314) all'inizio di mol i e miniji pa
o ma imosi e ape, nes nebu o didelio kalbinių p iemonių pasi inkimo specia-
lioms są okoms į a dy i. Šis būdas, kaip ma y i ap a us i iamąją medžiagą, aip
ca a e is ico all'inizioinio s adio della o ma imosi della medicina Li uania.
Va de o che dei e mini medici, che a engonoia più di uno sąkai ku ių y ėjų
oką, pe žiū ė uose i iamojo laiko a pio eks uose nė a gausu. Tai pa i ina
eiginį, che mol iia eikšmiškumo eiškinys medicinos e minologijoje e as
(Сакаева 2017: 111; plg. Соколова, Кириллова 2017; Бекишева, e apui nelabai
Грошева 2017).
A icoli A icles 115 /
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
APIBENDRINAMOSIOS IŠVADOS
Daugia eikšmiškumas p adiniam lie u ių medicinos e minijos o ma imosi
ca a e is ico da abbas anza gausaus on i di quan i à (pe žiū ė i 98 a ie
dimensioni e di e si au o i dei medici a. XIX. pab. XX p . populia inamieji medici e
salu e s e a es s ai) a is a a solo undici e mini, che medici pa a o i non
una medicinine signi ica o. Si è s abili o che il pe iodo di ice ca di alcuni e mini
medici non e ano mol o igo osi. Tokie e mini non hanno i p incipali e mini
scien i ici ca a e is ici di segni, ad esempio, accu a ezza, essi subo dus dėsni
i osios della lingua, pe ché da lei medici e usa e im i.
Te mini di di e sa medicininè signi ica i comple amen e appaiono solo nel con es o
o g e inando in con es i di e si pa ugo i gli s essi s essi e mini. Quindi, si può
acce a e con l'a e mazione che il con es o ha g ande signi ica o a eggiando
plu ia eicšmius e minus, pe ché senza con es o sa ebbe di icile s abili e, quale
signi ica o il e mine è pa u o.
LKŽ da i, la maggio pa e dei e mini, i quali usa ano i medici nei suoi
popula ina amuosi es i, medicinines signi icazioni conosciu e i ojie signi icmazioni
kalboje.
Daugia eikšmiais medicinos e minais eina gy osios kalbos žodžiai, i omis
medici pe i i da quella lingua. Quindi, si può a e ma e che es a i e mini non
anco a s a i allon ana i dal i o s linguaggio, e le lo o mol eia eikšmiškumas adosi
quel linguaggio nel p ocesso di e minologizazione delle pa ole, in al e pa ole, medici
e minų daugia eikšmiškumas adosi iš gy osios kalbos žodžių daugia eikšmiškumo.
Al u o, pa a o i nei es i del se o e medico, essi già non sono pa ole della
i osios, ma e mininai. Tadando e minologizazione iau mol eia eikšmiškumo
žėja. Tai paneigia eiginį, kad daugia eikšmiškumas e minologijoje y a papli ęs.
A lik as y imas paneigia eo inę įž algą, kad pap as os mo ologinės i da-
ybinės sanda os e minas linkęs į daugia eikšmiškumą. Didesnė dalis ap a ų
mamedicinas e minų sono ediniai, e uno di lo o compos o e mine. Pas ebi a o che
in alcuni casi di e en i signi ica i mediciemi lo s esso e mine è pa a ojęs non uno
medico. Può esse e che gli au o i successi i dei es i medici osse o amilia izza i
con i p op i colleghi e semplicemen e pe ėmė e minus omis signi icmēm.
Quan obina io plu ia eicšmiškumo igua do nei es i in es iga i p e ale
d ina is plu ia eikšmiškumas, i. i. e mini spesso u ilizza i d iem dis in i i
signi ica i medicininie. T ina is e ke u na is mol eia eikšmiškumas
nonubūdingas.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Ac a Linguis ica 116 Li huanica LXXXIII
Kokybinio daugia eikšmiškumo a ž ilgiu būdingas idudalykinis daugia-
eikšmiškumas, . y. e minai ski ingomis medicininėmis eikšmėmis a ojami
della s essa e della s essa sogge o kinesa (medicinos) poluke. Esis a au o inio
plu ia eikšmiškumo ap aiškų. Ma accade dei casi, quando la pa a ojimen o dei
e mini non una signi ica o può esse e conside a a indi idualiu oppu e
casualeiniu enominio. Ques o è e iden e e nei casi in cui e mini dei e mini
medicininesi non egis a e LKŽ, quindi si può a e p esunzione, che quelle
signi ica i al e mine sa à assegna oęs (-ę) lo nei p op i es o(i) pa a ojęs (-ę)
medico(i). Appaican i non una signi ica o pa a o i e mini medici indicano che
nell'o iginale e minìa della medicina Li uania o ma imosi e ape alcune delle
nozioni mediche non e ano anco a nusis o ėjusios e išsik is aliza usios. Non si
può esse e d'acco do con l'a e mazione che mol iia eikšmis e min è
ne e miniškas. Ap a i o igina io e miniji della medicina Li uanei o ma imosi
e apo e minai laiky ini e mini, pe ché lo o chia amen e innomb ija conc e e p a iche di medicina.
ABBORNIMAI
A – Auš a
A A ojas
BK Bi žų calenda io
BL Di badąją mala ia o si ilį ( ansus)
ChA – Apie chole ą i kaip nuo jos apsisaugo i
ChK Chole a e comba imen o con lei
Džio a
Gd Guida o e
GK Come si mani es a gy as is nel co po umano KMŠK
Cole a, pias, šil inės e k inoji KU Come zaŽsilaiky i
p ima e a, es a e, au unį e in e no
LB Lie u iškasis oce
LimpL – Limpamosios Ligos i Kaip nuo jų išsisaugo i
Ly L – Ly iškos Ligos i Kaip nuo jų apsisaugo i
MG Medicina e na u a
NG Domes ic medico
PP P imo socco so in inciden i PM So imen o a
donne che ogliono esse e sane
RČ Raupų čiepyjimas
RP – Rūgš asai pienas p o . Mečniko ’o
Cosa a e pe a bene a bu ume e a lunga i a
A icoli A icles 117 /
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
S k S eika a
Šl Šal inis
U Ag icol o e
V Va pas
Vl Vil is
VŽ Vilniaus žinios ŽK Come
a angia o il co po umano ŽL Le
mala ie delle pe sone
ŠALTINIAI
[A. S.] 1906: Neš a umas i zasik ė imas. Li uanin a mink 19, 253254. [A. V.] 1905:
Ci ca idu ių šil inę e come da essa ap isicu a si. Vilniaus žinios 118, 4. [A. V.] 1905:
Cosa mangia e in in e no? Vilniaus žinios 289, 34. [A. V.] 1909: Come p o egge si dal
zasik ė imo pik ąja šil ine. Fon e 10, 148151.
[A. V.] 1909: Kaip gydy ies p akai a imu? – Šal inis 14, 212–215.
[A. V.] 1905: Kaip p i alo seni žmonės žiemą užlaiky i sa o s eika ą? – Vilniaus žinios
286, 3.
[A. V.] 1909: Da co più equen i pe sone muo a. Fon e 1, 47. [A. V.] 1905: Soleės
š iesos e ybė s eika ai. Vilniaus žinios 225, 4. [A. V.] 1915: Ta liga lo . azaena
ae ido si chiama [...] (Klausimai i a sakymai). T a a o e 1, 3.
[B.] 1896: Cosa a e nusideginus. Ukininkas 17, 131. [B.] 1896: Come cu a e skil io (pel o) e
in es a nų mala ie. Ukininkas 4, 2830. [Bend ai is] 1895: Ci ca pasiu imà. Ukininkas 21,
165167. [D.] 1896: Come a es e i se gan siil ine? Ukininkas 24, 188189. [dak a as A. V.] 1903:
D . F . Esma ch. P imoji aiu o negli s o unini a enimen i, in e p e e do a A. V.,
Tilžė.
[D . A. V.] 1909: Come obblig zassilaiky i se gan is djio a, e cosa a e, che nonžsik ės ų
jaja s eikieji? Fon e 20, 308310; 21, 324325.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
[D . A. V.] 1899: Pa a mės mo e ims, ku ios no i bu i s eikos, pagal Zielčaka pa ašė
D . A. V., Tilžė
[D . A. Vileišis] 1910: Ci ca cole ą e pe sėjančias ją ś odki. A ojas 118, 6566;
19, 69.
[D . A. Vileišis] 1910: Ci ca kūdikių col i azione. Fon e 48, 756; 49, 772. [D . A. Vileišis]
1912: Ci ca lisninkus. Secondo d- ą Mankauskį. A ojas 37, 145147. [D . A. Vileišis]
[D . A. Vileišis] 1910: Apie maudymąsi a lapame o e. – A ojas 33, 125–126.
1913: Apš ie imo e aikų ma umo skai menė in a i paesi. Fon e 46, 730.
[D . A. Vileišis] 1915: Di e i e. Do o e 3, 912. [D . A. Vileišis] 1914: Come obblig
zassilaiky i se gan i djio a, e cosa a e, che nonžsik ės ų jaja s eikieji? Do o e 8,
2932. [D . A. Vileišis] 1910: Come bisogno zalaiky i sani e se gančios akįs, Seinai. [D . A.
Vileišis] 1909: Come bisogno zalaiky i sani e se gančios ocįs. Fon e 39, [D . A. Vileišis]
1918: Cosa è ques a in luenca e da cosa essa eme ge? Tė ynės sa gas 34, [D . A.
612–614; 46, 723–724; 49, 772–773.
Vileišis] 1912: Kokia de ono esse e se gančių aikų p iežiū a. Šal inis 17, [D . A. Vileišis]
4–8.
1911: Ko a con abzdžiais ( abalais), zasik ečiamųjų ligų pla in ojais. Fon e 6, 6263.
264–266.
[D . A. Vileišis] 1913: O o e e clima e la lo o impo anza salu e umana. A ojas 27, [D . A.
105–107; 28, 109–110; 32, 125–126.
Vileišis] 1910: Plaučių djio a. A ojas 28, 105. [D . A. Vileišis] 1915: Rauplės a ba Raupai.
Tu o 2, 58. [D . A. Vileišis] 1913: Sibi o žaizda (Ka bunkulas). A ojas 47, 186188. [D . A.
Vileišis] 1911: Sko bu as. Fon e 30, 351352; 31, 364365. [D . A. Vileišis] 1908: Sos ienima uomo
al p imo aiu o semplici smalkčių apnik am. Fon e 45, 707708.
[D . A. Vileišis] 1911: Vanduo. Fon e 39, 459461. [D . E. D augelis]
1918: Naujoji liga. Tė ynės sa go 36, 1314.

S aipsniai / A icles 119
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
[D . F. Ma ulai is] 1911: Džio a. Alkoholis, Chicago, Ill.
[D . J. Basana iczius] 1898: Medega musu au iszkai ais inykys ai, pa upino D . J.
Basana iczius, a sp uda isz Di os, Shenandoah. Pa. [D . J. Basana ičius] 1913:
Follikulinas kaipo Pu ga y as (Nauji ais ai). Medicina e na u a 2, 2021.
[D . K. G inius] 1921: Žmonių ligos. – S eika a 1, 1–4; 2, 1–3.
[D . K. Jokan as] 1912: Ci ca la onų pu imą. Fon e 21, 328329. [D . K. Jokan as] 1912:
Come bisogna nu i e bambini da 3-čių anni. Šal inis 14, [D . K. Jokan as] 1912: Mi is.
211–212.
[D . K. Jokan as] 1910: Kele as žodžių apie bak e ijas. – A ojas 15, 53–54; 25, 93–94.
Fon e 20, 312313. [D . K. Jokan as] 1912: Ascioglimen o e decongelamen o. Fon e 8, 116.
[D .] 1897: Disen e ia oppu e sanguinoso dia ia. Ukininkas 9, 131. [D .] 1897: Rachi as o
angliškoji liga. Ukininkas 12, 183. [D- as A. Medinie is] 1905: Ci ca kudikių col i azione.
Vilniaus žinios 19, 23. [D- as A. Ske e is] 1910: Ka š inės (Šil inės, Ka š ligės, lo .
Typhus). Salu e 4, 18. [D- as A. Ske e is] 1911: Kila (he nia). Salu e 11, 17. [D- as A.
Ske e is] 1912: Š a umas e salu e. Pasiun inys 5, 149150. [D- as A. V.] 1909: Apalpamen o
e il p imo aiu o. Landdi bys 12, 910. [d- as A. V.] 1904: Ci ca blogąją ligą a ba sy ilį
( acus), secondo d- o M. Člėno o eikalėlį su aisė d- as A. V., Tilžė.
[D- as A. V.] 1905: Di chole a, e come di ende si da essa. Vilniaus žinios 77, 23. [D- as
A. V.] 1905: Ci ca idu ių g in ina e come da essa au op o egge si. Vilniaus žinios
118, 4.
[D- as A. V.] 1905: Rispos a a quelli che pe leškus chieso pazien iim a siude e ais o. –
Vilniaus žinios 29, 3.
[D- as A. V.] 1907: Chole a i ko a su ja. – Vilniaus žinios 125, 2–3; 126, 2.
[D- as A. V.] 1907: Di e i as, Vilnius.
[D- as A. V.] 1907: D- as Bo . Oks. Raupų čiepyjimas, ado o D- as A. V.
Vilniaus žinios 133, 2.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
[D- as A. V.] 1907: I an Ta chano . Rūgš asai la ene p o . Mečniko o. Vilniaus žinios 101,
2; 102, 2; 103, 2; 104, 2; 105, 2; 108, 2. [D- as A. V.] 1902: Come applica gy as is umano kune?,
sus a ė secondo Lunke yčių
D- as A. V., Tilžė.
[D- as A. V.] 1906: Ligonių gydymas seno ėje. – Vilniaus žinios 281, 1–2.
[D- as A. V.] 1905: Meningi is ce eb ospinalis epidemica. – Vilniaus žinios 163, 3–4.
[D- as A. V.] 1905: Vaisių e enybė iš pusės hygijenos. – Vilniaus žinios 192, 4.
[D- as A. V.] 1909: Vais ai dallo uodų mo di imo. Landdi bys 12, 10. [D- as A. Vileišis,
D . A. Vileišis] 1910: Aklybė, le sue agioniįs e pe spėjimo misu e. A ojas 39, 149150.
[D- as A. Vileišis, D . A. Vileišis] 1918: Kokia de ono esse e se ganzioni dei bambini.
Tė ynės sa go 21, 11; 26, 1112. [D- as A. Vileišis] 1912: Ci ca d ugio ligą. Fon e 46, 727728.
[D -as A. Vileišis] 1914: Ci ca ligą, d ugiu adinamą. Do o e 11, 6264. [D- as A. Vileišis]
1912: Sob e niežus. Fon e 49, 776. [D- as A. Vileišis] 1918: Ci ca pulmoni djio ą. Gua dia
pa ia ynesa 7, 1415. [D- as A. Vileišis] 1908: Ci ca slenkimen o dei capelli. Vilniaus
žinios 8, 4. [D- as A. Vileišis] 1908: Chole a. Vilniaus žinios 154, 23; 155, 23; 159, 23; 160,
[D- as A. Vileišis] 1907: Dan įs e lo o igiene. Vilniaus žinios 217, 2. [D- as A. Vileišis] 1908:
Džio a, le sue agioniįs e espandė ojimas. Vilniaus žinios 96, 4;
2–3.
97, 3–4.
[D- as A. Vileišis] 1918: Kaip gy en i, kad s eikam bū i. – Tė ynės sa gas 4, 14–15;
5, 15.
[d- as A. Vileišis] 1906: Come zassilaiky i p ima e a, es a e, au unį e in e no, secondo
D- ą Med. L. Volbe gą su aisė d- as A. Vileišis, Vilnius. [D- as A. Vileišis] 1905: Kas da y i
kad s eiki bu ume i ilgai gy en ume, aduc om polkų kalbos D- as A. Vileišis, Vilnius.
[D- as A. Vileišis] 1915: Cosa è in luenca e da cosa essa eme ge? T a amen o dell' in luenza. –
Medico 6, 2224.
S aipsniai / A icles 121
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
[d- as A. Vileišis] 1915: Limpamosios mala ie e Come da lo o sussis a?, sc i a d- as A.
Vileišis, Kaunas.
[D- as A. Vileišis] 1924: Naminis medico. T umpas p osp čiausių lighi desc izione e il lo o
a amen o, secondoas pa ima a edizione, Kaunas. [D- as A. Vileišis] 1908: Naminis
medicoj: T umpa desc izione p asčiausių mala ie e p asčiausių ais ų ko oje con iom:
D. / 1. igua do le mala ie delle pe sone e il lo o a amen o, su aisè D- as A. Vileišis,
Seinai.
[D- as A. Vileišis] 1913: O as e clima e la lo o impo anza salu e umana, Seinai. [D- as A.
Vileišis] 1918: Rožė. Pad e ynè gua diano 10, 14. [D- as A. Vileišis] 1912: Chal os coji a ie
[D- as A. Vileišis] 1914: S eika os dalykai. Apie žmogaus džumą. – Šal inis 29, 435–437.
pe sišaldymų causa. Fon e 1, 11. [D- as F. An aniukas] 1895: Cosa a e, che sani bu ume e
[D- as A. Vileišis] 1910: Tik ieji aupai ( auplės). – A ojas 12, 42–43.
[D- as E. D.] 1915: Užk ečiamosios ligos. – Vil is 70, 2–3.
longhi gy en ume, aducendo da lenk.
delle lingue D- as F. An aniukas, Tilžė.
[D- as F. Ma ulai is] 1915: Ly iškos Ligos and Kaip nuo jų aps eugo i, pa ašē D- as F.
Ma ulai is, an a, pe žiu ē a i page i a laida, So Bos on, Mass. [D- as K.G inius]1910:
Rauplės (lo . Va iola e a). Salu e 8, 18. [D- as K. G inius] 1911: Ci ca d ugio mala ia.
Salu e 2, 15. [D- as K. G inius] 1911: Ci ca ku umą. Salu e 8, 15. [D- as K. G inius] 1910:
Ci ca onanismo. Salu e 12, 16. [D- as K. G inius] 1909: Di e i e. Salu e 6, 18. [D- as K.
G inius] 1910: In luenca (I mėdė, Kaulaligė). Salu e 11, 15. [D- as K. G inius] 1910: Kokliušas
(Didysis Kosulys, lo . Pe ussis oppu e Tussis Con ulsi a). Salu e 7, 18.
[D- as K. G inius] 1910: Nuoma ius (Epilepsia). Salu e 1, 18. [D- as K. G inius]
[D- as K. G inius] 1910: Reuma izmas. – S eika a 5, 1–8.
1911: Si ilis i 606. Salu e 1, 18. [D- as K. G inius] 1909: Ska la ina. Salu e 4, 18.
[D- as K. G inius] 1909: Tymai (Jed a, Blusinės; lo . Mo billi). Salu e 5, 18.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
[D- as K. G inius] 1911: T ipe is. Salu e 3, 17. [D- as K. G inius] 1921: Žmonių ligos, Kaunas.
[D- as K. G inius] 1920: Genes delle mala ie. Salu e 56, 14. [D- as K. Jokan as] 1910: Kam
necessa ie pi įs. Fon e 44, 694. [D- as med. P. A ižonis] 1920: Co a con limpammi mala ie,
Raseiniai. [D- as P. A ižonis] 1913: Aklumas e achoma in Li uania. Li uanii nau a 2(2),
181190. lendo ius pe il 1911, B ooklyn, N. Y., 6266. [D- as S. Ma ulai is] 1913: Ana omijos,
iziologijos, pa ologijos bei chemijos lie u iška e minologija. Medicina e na u a 2, 912.
[D- as P. A ižonis] 1907: Kele as žodžių apie šundak a ius. – Vilniaus žinios 185, 2–3.
[D -as P. A ižonis] 1911: Pasigelbėjimas nelaiminguose a si ikimuose. – Ūkiškasis ka-
[D- as V. A.] 1901: T umpi šneka su limpančias mala ie e come da esse di ende si, pa aše
D- as V. A., Tilžė.
[D augai is] 1891: Apie auples. – Ukinįkas 2, 77–84.
[D- o P. A ižonies] 1913: Aklumas e achoma in Li uania: e e a as eadingi as 1912 m.
Lie u ių mokslo d -jos isuo in. iunime, a sp uzdi o da Lie u ių nau os, Vilnius.
[D s. J. Bs.] 1883: Keli źodźei apie kole ą. – Ausz a 4, 110–113; 5, 138–143.
[G. K.] 1892: Kal unas (lo yniszkai Plica polonica). – Ukininkas 1, 18–21.
[Gydy ojas K. J., D . K. J.] 1913: Žmogaus amžiaus ilgumas. Di o ac 16, 62, 158
173; 16, 63, 274–281.
[Gidy oj] 1896: Ska la ina. Ukininkas 20, 153156. [Hygiējos a nas] 1889: Hygiēna. I.
A ba a. Va po 1, 89. [Hygiējos a nas] 1889: Hygiēna. III. Tabacco. Va po 3, 4041; 4, 6061;
8, 120. [Hygiėnos a nas] 1895: Alkogolis e alcogolismo. Va po 9/10, 155157. [J. S.
Kůksz is] 1885: Hypnoskopas. Ausz a 10/11, 319325. [J. Slibinas] 1892: Di e i is,
smauginyczia, kaklinė (la yniszkai diph he i is). Uki-
nįkas 8, 293–297.
[J. Slibinas] 1892: P ancuzligė o pik oji liga (lo yniszkai syphilis). Ukinįkas 6/7, [J. Szl.]
230–237.
1885: A kenkia ukymas abako. Lie uwiszkasis Bałsas 2, 67.
A icoli A icles 129 /
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
Соколов М. М., Кириллова Татьяна Сергеевна 2017: Полисемия в
медицинской терминологии. – Современная наука теоретический и практи-
ческий взгляд: материалы Международной научно-практической конферен-
ции, Москва: Перо, 8689. Accedo in e ne : h pswww.elib a y. u/download/
elib a y_32441316_75564706.pd .
Суперанская Александра Васильевна, Подольская Наталия Влади-
мировна, Васильева Наталия Владимировна 1989: Общая терминология:
Вопросы теории, Москва: Наука.
Татаринов Виктор Андреевич 1996: Теория терминоведения 1: Теория тер-
мина история и современное состояние, Москва: Московский лицей.
Татаринов Виктор Андреевич 2006: Общее терминоведение: энциклопедичес-
кий словарь, Москва: Московский Лицей.
Трегубов Андрей Николаевич 2011: Полисемия: проблемы и пути возмож-
ного решения. – Знание. Понимание. Умение 1, 179–183. P ieiga in e ne e: h ps://
elib a y. u/download/elib a y 163555333 55116403.pd [žiū ė a 2020-07-31].
Ходакова Анастасия Генадьевна 2009: Полисемия термина как следствие
полисемии его общеупотребительного источника. – Научный вестник Воронежс-
кого государственного архитектурнр-строительного университета. Серия: Сов-
ременные лингвистические и методико-дидактические иследования 12, 120–129.
Accesso in e ne : h ps://elib a y. u/downloadelib a y__12993086_85482613.pd
[ edu o 2020-07-31].
Шетле Тайбат Владимировна 2009: Полисемия и омонимия в терминологии
(на примере англоязычных терминов банковского дела). – Известия высших учеб-
ных заведений. Pawolżski egione. Humani a ie scienze 3(11), 104111. Accesso in e ne :
h ps:cybe leninka. u/a icle/n/polisemiya-i-omonimiya- - e minologiina-p ime e-ang-
loyazychnyh- e mino -banko skogo-dela iewe [ edu a 2020-08-08].

PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
On Polysemy o Medical Te ms o La e 19 h –
Ea ly 20 h Cen u y
SUMARY
The a icle discusses he polysemous medical e ms used by Li huanian doc o s in medical and
heal hca e publica ions w i en in popula scien i ic s yle a he end o he 19 h cen u y and
he beginning o he 20 h cen u y.
I was ound ha polysemous e ms we e no e y common a he ini ial s age o he
o ma ion o Li huanian medical e minology ou o a a he la ge numbe o sou ces (98 medical
publica ions o di e en scope and di e en au ho s/doc o s we e e iewed), na is, sanguinas
only ele en e ms used in mul iple meanings we e ound, e.g., eidas “ acies” and “zygo-
ma”, pil as “ en e ” and “gas e ”, pil elis “ en iculus” and “gas e ”, nosis “nasus” and
diu ia dysen he ia and dia hoea c uen a, d ugys mala ia and eb is in e mi ens, dusulys
dyspnoea and as hma b onchiale, abalėlis pa asi us and mic obium, sėkla ligų užuomazga and
spe ma. I was es ablished ha he bounda ies o ce ain medical e ms o he pe iod unde ana
lysis we e no e y s ic ly de ined. They ollowed he laws o gene al language, as hey we e
aken om i by doc o s hemsel es.
Di e en medical meanings o e ms ully e eal in he con ex only o when he same
e ms used in di e en con ex s a e compa ed.
The wo ds o gene al language aken by doc o s wi h di e en meanings associa ed wi h hem
a e used as polysemous medical e ms. Consequen ly, he e ms unde discussion had no ye
depa ed om gene al language, and hei polysemy o igina ed om i in he p ocess o
e minologiza ion o , in o he wo ds, he polysemy o medical e ms de i ed om he polysemy
o gene al-language wo ds. On he o he hand, when used in medical ex s, hey a e no longe
gene al-language wo ds bu e ms. Hence, we can say ha polysemy educes as we mo e along
he oad o e minologiza ion. I denies he asse ion ha polysemy is widesp ead in
e minology.
The s udy ejec s he heo e ical insigh ha he e m o simple mo phology and
o ma ion is p one o polysemy. A g ea e pa o he medical e ms in ques ion a e
de i a i es, one o hem is a composi e e m.
È s a o osse a o che in alcuni casi di e si medici usa ano lo s esso e mine in di e si la o i
medical meanings. I is likely ha he au ho s/doc o s o la e ex s we e amilia wi h he
di lo o colleghi e semplicemen e p ese o quei e mini con i signi ica i associa i con lo o.
The ex s unde analysis a e domined by bina y polysemy, i.e., he e ms a e usually
used in wo di e en medical meanings. Te na y and qua e na y polysemy is no a
cha ac e is ic ea u e, hough isola ed cases o such polysemy we e ound as well.
S aipsniai / A icles 131
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
The e ms a e used in di e en medical meanings in he domain o he same subjec
(medicine).
Ce ain mani es a ions o he so called au ho s polysemy we e iden i ied. The e a e cases
when he use o e ms in mul iple meanings may be conside ed an indi idual o andom
phenomenon. I is commonplace in ali casi quando he medical meanings o e ms a e no
es ablished in he Li huanian academic dic iona y, and we can hus assume ha he doc o (s)
using he e m in he ex (s) assigned hose meanings o he e m a his/he / hei disc e ion.
Occasional use o medical e ms in se e al meanings shows ha a he ini ial s age o he
o ma ion o Li huanian medical e minology ce ain medical concep s we e no ye
es ablished and c ys allized.
The heo e ical assump ion ha polysemous e ms should no be conside ed e ms non
può esse e suppo ed. The medical e ms unde discussion should be conside ed e ms,
because hey clea ly indica e speci ic medical concep s.
Į eik a m. 2020 se emb e 7 d.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
palmi a.zemle iciu [email protected]