98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-8679-3253
Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių e minologija,
lie u ių medicinos e minologijos is o ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-05
XIX A. PAB. – XX A. PR.
MEDICINOS TERMINŲ
DAUGIAREIKŠMIŠKUMO
KLAUSIMU
On Polysemy o Medical Te ms o La e 19 h –
Ea ly 20 h Cen u y
ANOTACIJA
S aipsnyje ap a iami daugia eikšmiai medicinos e minai, ku iuos a ojo lie u iai gy-
dy ojai XIX a. pab. – XX a. p . populia inamuosiuose eks uose medicinos i s eika os
klausimais. Kalbamųjų e minų i iamojo laiko a pio medicinos e minijoje nedaug. Ski -
ingos okių e minų eikšmės a siskleidžia kon eks e a g e inan ski inguose kon eks uose
pa a o us uos pačius e minus. Didžioji dalis e minų su ski ingomis medicininėmis ( iek
pag indinėmis, iek i šalu inėmis) eikšmėmis gydy ojų paim i iš gy osios kalbos e mino-
logizuojan os kalbos žodžius. Au o iniam daugia eikšmiškumui galima p iski i a ejus,
kai ski ingas medicinines eikšmes e minui bus su eikęs (-ę) jį sa o eks e (-uose) pa a -
ojęs (-ę) gydy ojas (-ai). Te minai dažniausiai a ojami d iem ski ingomis medicininėmis
eikšmėmis.
Ap a ian daugia eikšmius p adinio medicinos e minijos o ma imosi e apo e minus,
s aipsnyje ka u apž elgiamos eo inės įž algos daugia eikšmiškumo klausimu.
ESMINIAI ŽODŽIAI: daugia eikšmiškumas, homonimija, daugia eikšmis e minas, me-
dicinos e minas, e minologija.
S aipsniai / A icles 99
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
ANNOTATION
The a icle discusses he polysemous medical e ms used by Li huanian doc o s in he
ex s on medical and heal hca e opics w i en in popula scien i ic s yle a he end o he
19 h cen u y and he beginning o he 20 h cen u y. Such e ms a e no nume ous in he
medical e minology o he pe iod in ques ion. Di e en meanings o such e ms e eal in
he con ex o when compa ing he same e ms used in di e en con ex s. Mos o he e ms
wi h di e en medical (bo h p ima y and seconda y) meanings we e aken by doc o s om
gene al language by ans o ming i s wo ds in o e ms. The so called au ho ’s polysemy in-
cludes such cases when a doc o (s) a ibu e(s) di e en medical meanings o he e m in
his/he / hei ex (s). Te ms a e usually used in wo di e en medical meanings.
In addi ion o he discussion on he polysemous e ms da ing back o he ini ial s age o
he o ma ion o medical e minology, he a icle also e iews heo e ical insigh s on he
opic o polysemy.
KEYWORDS: polysemy, homonymy, polysemous e m, medical e m,
e minology.
ĮVADINĖS PASTABOS
Žymus lie u ių iloso as S asys Šalkauskis da 1925 m. Logos1 žu nale spaus-
din ame da be Te minologijos eo ija i lie u iškoji iloso ijos e minija ašė: „Jei
žodis są yšyje su am ik u kon eks u įgauna ypa ingo eikšmingumo, susida o
jam pag indinė sąlyga naujai specialesnei p asmei įgy i. Tokiu būdu į yks a [...]
seman inė ap aiška, [...] adina[ma] polisemijos a du, [...]. Tai „galia, ku ią u i
žodžiai – sa in is į ai ių p asmių pagal ski ingus jų a ojimo būdus i su ši o-
mis p asmėmis pas o iai laiky is kalboje“ (Šalkauskis 1991: 44).
Kaip žinoma, ienas iš pag indinių e minui keliamų eikala imų y a ikslu-
mas, o šis siejasi su iena eikšmiškumu, ku į mėgin a ak uo i kaip pag indinį
e minologijos p incipą (ž . Lau én, Myking, Pich 1998: 246), – ienai są o-
kai į a dy i u i bū i a ojamas ienas e minas, p iešingu a eju oks e mi-
nas aiškin as kaip ūk inas, ne ikslus. Tačiau p ak ikoje šis eikala imas sunkiai
įgy endinamas.
1 Logos – ai eligijos, iloso ijos, kompa a y is ikos i meno žu nalas. Leido isuomeninė o ganiza-
cija Logos. Jame spausdin i iloso ijos, eologijos, eligijo y os, meno y os, kul ū ologijos s aips-
niai, iloso ijos i li e a ū os klasikų e imai, dailės da bų ep odukcijos. Žu nalo kolegiją suda-
ė Lie u os i užsienio mokslininkai, d asininkai. P adėjo ei i 1921 m. Kaune, iki 1939 m. išėjo
30 nume ių (leidėjas i edak o ius P. Do ydai is) (S ančienė 2008: 573).
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Daugia eikšmiškumas2 s a bus ne ik leksikologijos, be i e minologijos3
klausimas. Jo enomenas plačiau a siau iau s a s y as į ai iais is o iniais laiko-
a piais, p adedan an ika (ž . Трегубов 2011: 179). Nuomonių, ne e ai p ieš a-
ingų, aps as lėmė daugia eikšmiškumo y imų ak ualumą (ž . Ходакова 2009:
121).
Daugia eikšmiškumas, a ba polisemija4, andasi, keičian is žodžio seman i-
nėms iboms, plečian is a ba siau ėjan jo pi minei eikšmei (ž .: Маркович
2017: 74; Вольберг 2017: 75), kai kelios (ypač ienos dalykinės s i ies) są okos
į a dijamos a pačia leksema. G a iškai daugia eikšmiškumą galima bū ų pa-
aizduo i ši aip5:
Daugia eikšmiškumas
Tu inys Raiška
A
x
B
I kuo dažniau e minas a ojamas, uo didesnė ikimybė as is naujoms
jo eikšmėms, . y. as is daugia eikšmiškumui (ž . Маркович 2017: 75). Ma-
noma, kad daugia eikšmiškumas būdingesnis pap as os mo ologinės i da y-
binės sanda os žodžiui nei skoliniui a ba ečiau a ojamam i da ybiškai su-
dė ingesnės sanda os žodžiui (ž . Маркович 2017: 75). Bū a gal ojančių, kad
daugia eikšmiškumas apsunkina specialis ų i mokslininkų bend a imą, ma
e mininei leksikai, kaip minė a, būdingi iena eikšmiai san ykiai: ienas žen-
klas – iena eikšmė (ž . Кожанов 2014), dėl o daugia eikšmiškumas adiciš-
kai laiky as iena iš pag indinių e minologijos p oblemų, ūkumų (Гринев
1993: 99; Киселева, Росянова 2013: 116; Нашиванько 2013: 139). Vis dėl o,
nepaisan o, daugia eikšmiškumas e minologijoje egzis uoja i , ma y , šis se-
man inis eiškinys u i bū i leis inas, no s i , iena e us, e mino kaip žen-
klo p igim is lemia iena eikšmius ženklo i ženklinamojo dalyko san ykius,
ačiau, ki a e us, e minai, būdami gy osios kalbos žodžiai, pa i ia isų os
2 Nuo daugia eikšmiškumo nea siejamas ki as seman inis eiškinys – homonimija (plačiau ž .:
Даниленко 1977: 70; Суперанская i k . 1989: 45; Прохорова 1996: 8; Татаринов 1996: 177;
Lau én, Myking, Pich 1998: 244; Емельянова 2003: 390; Марузо 2004: 216; Ахманова 2005:
287; Jakai ienė 2009: 101–111), ačiau šiame s aipsnyje jis plačiau neap a iamas.
3 Daugia eikšmius s a ybos liaudies e minus y a y inėjęs Robe as S unžinas (S unžinas 2009:
68–92).
4 Polisemija da adinama seman iniu a ija imu (ž .: Татаринов 1996: 178; Кожанов 2014: 354).
5 Schemą nub aižė Ch is e ’is Lau én’as, Johan’as Myking’as, He ibe ’as Pich ’as (ž . Lau én, My-
king, Pich 1998: 244).
S aipsniai / A icles 101
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
kalbos leksinių-seman inių p ocesų į aką (ž . Даниленко 1977: 65). Realiose,
o ne „idealiose“ e minijose daugia eikšmiai e minai ne e enybė. Polisemija
nė a anomalija i a si ik inumas – ji a lieka am ik as unkcijas. Tiesa, ilgą laiką
many a, kad daugia eikšmis leksinis iene as y a ne e miniškas i negali u ė i
e mino s a uso (Киселева, Росянова 2013: 115).
Daugia eikšmiškumas daugelio mokslininkų sup an amas i apib ėžiamas
panašiai – ai:
• žodžio gebėjimas u ė i kele ą eikšmių (Даниленко 1977: 65);
• eiškinys, kai as pa s žodis u i kele ą a pusa yje susijusių eikšmių, pa-
p as ai a si andančių keičian is i plė ojan is pi minei o žodžio eikšmei
(Головин, Кобрин 1987: 48);
• o pa ies žodžio a ojimas d iem a keliomis eikšmėmis (Суперанская
i k . 1989: 42);
• eiškinys, kai žodis a žodžių junginys u i kelias eikšmes (Gai enis, Kei-
nys 1990: 44);
• kalbos iene o gebėjimas u ė i daugiau nei ieną eikšmę (Емельянова
2003: 486);
• žodžio gebėjimas u ė i ski ingų eikšmių (Марузо 2004: 216);
• o pa ies žodžio gebėjimas u ė i kele ą a pusa yje susijusių eikšmių, pa-
p as ai a si adusių kaip pi minės o žodžio eikšmės ki imo (modi ikacijos)
i aidos ezul a as (Ахманова 2005: 335);
• e minų keliomis e mininėmis eikšmėmis unkciona imas ienoje s i y-
je (Татаринов 2006: 177);
• eiškinys, kai e minas į a dija ski ingas ienos a kelių a imų s ičių są-
okas (Ходакова 2009: 121);
• ieno leksinio iene o gebėjimas u ė i kelias eikšmes (Ch omá 2011: 46);
• eiškinys, kai žodis u i kelias a pusa yje susijusias eikšmes (Киселева,
Росянова 2013: 115);
• e mino ypa ybė u ė i d i a daugiau eikšmių (Нашиванько 2013: 138).
Pap as ai daugia eikšmis žodis ( e minas6) u i pag indinę eikšmę, iš ku ios
išsišakoja papildomos7 eikšmės (ž . Суперанская i k . 1989: 43).
Manoma, kad daugia eikšmiškumą lemia leksinio iene o s uk ū os lanks-
umas, padedan is jam įgy i naują u inį (ž . Даниленко 1977: 65). Daugia eikš-
mių e minų gali as is dėl bend inės kalbos žodžių daugia eikšmiškumo, me-
onimijos, . y. ieno daik o pa adinimo pe kėlimo ki am daik ui, ku is susijęs
su pi muoju am ik ais asociaciniais (p z.: isumos i dalies, giminės i ūšies)
6 Te minas, iš ku io pag indinės eikšmės išsišakoja naujos eikšmės, adinamas e minu dono u
(термин-донор) (Бекишева, Грошева 2017: 43).
7 Da adinamos šalu inėmis eikšmėmis (Jakai ienė 2009: 89).
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
yšiais, būdu (ž . Головин, Кобрин 1987: 49). Daugia eikšmiškumo p iežasčių
bandoma ieško i kalbos ekonomijoje – kalbiniai elemen ai naudojami „ekono-
miškai“: minimalus e minologinių iene ų skaičius gali pe duo i maksimalų
eikšminį k ū į (ž .: Gangemi i k . 2000: 285, 289; Киселева, Росянова 2013:
116–117; plg. Гончарук, Гущина 2009: 123). Daugia eikšmių leksinių iene ų
gali as is i dėl ski ingos o pa ies eiškinio in e p e acijos ( adinamasis au o-
inis daugia eikšmiškumas) (ž . Киселева, Росянова 2013: 116–117).
Ski iamas kiekybinis i kokybinis e minologinis daugia eikšmiškumas. Pi -
masis sup an amas kaip e minologinių eikšmių skaičius, pa yzdžiui, d ina-
is daugia eikšmiškumas ( e minas u i d i eikšmes) (ž . Киселева, Росянова
2013: 117), ina is daugia eikšmiškumas ( e minas u i is eikšmes), ke u -
na is daugia eikšmiškumas ( e minas u i ke u ias eikšmes) (ž . Киселева,
Росянова 2013: 118).
Kokybinį e minologinį daugia eikšmiškumą apibūdina šie a ejai: 1) a p-
dalykinis daugia eikšmiškumas (kai e minai a ojami ski ingose s i yse, be
juos ienija iesioginis a ba a pininkinis yšys a p eikšmių), 2) koncep ualusis
daugia eikšmiškumas (kai ienoje dalykinėje s i yje as pa s eiškinys sup an a-
mas ski ingai), 3) ka ego inis daugia eikšmiškumas (kai as pa s e minas į a -
dija p ocesą i ezul a ą, eiksmą i būseną, bend ą i specialų dalyką) (da ž .
Skujiņa 2002: 46), 4) idudalykinis daugia eikšmiškumas (kai e minas daugia-
eikšmis ienos dalykinės s i ies ėmuose) (ž . Киселева, Росянова 2013: 118),
5) daugiasis emis daugia eikšmiškumas (kai as pa s e minas y a a pmokslinio
skolinimosi ezul a as, . y. as pa s e minas a ojamas, pa yzdžiui, echnikoje,
spo e, polig a ijoje, medicinoje i k .), 6) implici inis daugia eikšmiškumas (kai
iena eikšmį ienos kalbos e miną a i inka du a daugiau a imų pagal eikšmę,
be ski ingų ki os kalbos e minų) (ž . Киселева, Росянова 2013: 119).
Pasi aiko, kad e minas daugia eikšmiškumas a ojamas kaip e mino ne ie-
na eikšmiškumas sinonimas. Tačiau, Vik o o Ta a ino o manymu, daugia eikš-
miškumas ė a ik iena ne iena eikšmiškumo a maina. Te minologas į mokslo
apy a ą į edė są okas ambisemija8 i eu isemija9 kaip ūšines są okos ne iena-
8 Ambisemija (амбисемия) – iena iš e mino ne iena eikšmiškumo ūšių. Ambisemijos są oką
1987 m. pag indė V. Ta a ino as. Ambisemija (lo . ambi- ← g . άμφί „aplink, apie“ + σήμα „žen-
klas“) – e mino ypa ybė unkcionuo i kalboje su ski inga seman ikos apim imi, ypa ybė, ku i
nulem a daugelio eks aling is inių eiksnių ( e minas a ojamas ski ingų mokyklų, moksli-
ninkų, ski ingais mokslo ys ymosi a psniais) (Татаринов 2006: 14; da plg. Naši anko 2013:
141–143). Šis eiškinys da adinamas koncep ualiuoju daugia eikšmiškumu (концептуальная
многозначность) (Сакаева 2017: 114).
9 Eu isemija (эврисемия) – iena iš e mino ne iena eikšmiškumo ūšių. Te miną p adėjo a o i
V. Ta a ino as 1987 m. Eu isemija (g . εΰρς „pla us“ + σήμα „ženklas“) sup an ama kaip e mi-
no ypa ybė sie is su neapib ėž u deno a ų skaičiumi. Eu isemija pap as ai būdinga bend iesiems

S aipsniai / A icles 103
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
eikšmiškumas a ž ilgiu. Ambisemija sup an ama kaip u inio neapib ėž umas,
eu isemija – kaip e mino ypa ybė sie is su neapib ėž u deno a ų skaičiumi, o
polisemija – kaip e mino ypa ybė u ė i d i a daugiau eikšmių, a spindinčių
a pusa yje susijusių są okų loginius yšius. Minė os są okos išsidės o ši aip:
monosemija – ambisemija – polisemija – eu isemija (Татаринов 2006: 44).
Taigi, ilgainiui po p ieš a ingų nuomonių ko os į daugia eikšmiškumą im a
žiū ė i kiek ki aip – kaip į „dėsningą kalbos sis emos eiškinį, ku is a skleidžia
seman inį kalbos jud umą, žmonių gebėjimą ekonomiškai sis emin i nekalbinę
ik o ę (ž . Jakai ienė 2009: 87). Viena eikšmiškumas e minologijoje aip pa
imamas sup as i kiek lais iau – ik kaip endencija, pageidau ina ypa ybė a ba
acionalus e minams keliamas eikala imas (ž . Нашиванько 2013: 139; plg.
Keinys 1982: 89–90). Nes iena eikšmiškumas nė a e mino sa ybė, o ik jam
keliamas eikala imas. Aleksand as Re o ma skis ašė, kad e mino iena eikš-
miškumą (monosemiškumą) eikia sup as i ik e minologinio lauko, . y. am
ik os e minologijos, ibose (ž . Суперанская i k . 1989: 44, 47).
Objek as – ne ieną eikšmę u in ys medicinos e minai, ku ie as i pa a -
o i XIX a. pab. – XX a. p . lie u ių gydy ojų populia inamuosiuose eks uo-
se medicinos i s eika os klausimais10. A si enkan šal inius ado au asi keliais
p incipais. Pi ma, im os žymių lie u ių gydy ojų (An ano Vileišio, Kazio G i-
niaus, S asio Ma ulaičio, Juozo Bagdono, Kazimie o Jokan o, Vinco Kudi kos
i k .) pa ašy os knygelės a s aipsniai laik aščiuose, ienas ki as s aipsnis –
kalendo iuose. An a, im i medicinos i s eika os s i ies eks ai, ku ie minė ų
gydy ojų bu o ašy i populia iai i ski i pap as iems žmonėms skai y i. Teks ų
gausumu išsiski ia gydy ojo A. Vileišio i K. G iniaus da bai. Ypač daug popu-
lia inamųjų knygelių i s aipsnių laik aščiuose paskelbė A. Vileišis. K. G inius
daugiausia ašė sa o edaguojamame S eika os laik aš yje. Iš nespecializuo ų pe-
iodinių laik aščių, ku iuose bu o skelbiama gydy ojų medicinos s aipsnių, ga-
lima minė i Ūkininką, Va pą, Šal inį, Vilniaus žinias, A oją, Gydy oją, S eika ą.
Tikslas i užda iniai. Užsib ėž a pa y inė i daugia eikšmius p adinio lie u-
ių medicinos e minijos o ma imosi e apo e minus. Siekian šio ikslo kelia-
mi okie užda iniai: 1) su ink i ne ieną eikšmę u inčius medicinos e minus
iš XIX a. pab. – XX a. p . populia inamųjų eks ų; 2) emian is kon eks u iden-
i ikuo i ų e minų eikšmes i jas ap ašy i; 3) pasižiū ė i, kas būdinga šiems
e minams i kokios jų kilmės p ielaidos medicinos e minijoje.
mokslo e minams i bend iesiems echnikos e minams. Tokių e minų semų sudė is leidžia e -
minui bū i begalinia eikšmiam (Татаринов 2006: 247). Šis eiškinys da adinamas plačia eikšmiš-
kumu (широкозначность) (Гончарук, Гущина 2009: 123).
10 Išsamesnę šio laiko a pio medicinos šal inių apž algą ž . Zemle ičiū ė 2009: 71–83.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
104 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Me odika. Ap a ian daugia eikšmius medicinos e minus emiamasi ap a-
šomuoju anali iniu (daugiausia), in e p e a imo i g e inamuoju me odais. Pas-
a asis aikomas g e inan medicinos e minų eikšmes su akademiniame Lie u-
ių kalbos žodyne ( oliau – LKŽ) i Medicinos e minų žodyne ( oliau – MedŽ)
iksuo omis eikšmėmis, žiū ima bend ybių i ski ybių, aip pa su ap ies a
ski ies a ejų. Daug dėmesio ski iama medicinos e minų kon eks ui – pa ei-
kiama ilius acinių sakinių o iginalo kalba, nes ik kon eks e isiškai a sisklei-
džia e mino u inys (ž .: Гончарук, Гущина 2009: 125; Маркович 2017: 76;
Вольберг 2017: 75; Соколов, Кириллова 2017). Ti iamoji medžiaga ap a iama
a si a ski ais s aipsniais, . y. didžiosiomis pusjuodėmis aidėmis ašomas e -
minas, po b ūkšnio pa eikiamos eikšmės i jų ap a imas, lo yniški a i ikmenys.
Vaizdumo dėlei e minai i jų eikšmės pa eikiami len elėse.
Ti iamuosiuose šal iniuose daugiausia pasi aiko d i eikšmių (y a ienas i-
eikšmis i ienas ke u ia eikšmis) kūno dalių i o ganų, ligų pa adinimų bei
ienas ki as ki okias medicinos są okas į a dijan is pa adinimas.
Toliau ap a iamas pluoš as ne iena eikšme a o ų medicinos e minų, su-
ink ų iš į ai ių populia inamųjų os s i ies eks ų. Jie pa eikiami ijose g upėse
pagal e minų u imų eikšmių skaičių.
DAUGIAREIKŠMIAI MEDICINOS
TERMINAI XIX A. PAB. – XX A. PR.
TEKSTUOSE
1. D ina iai daugia eikšmiai medicinos e minai. Tai gausiausia medi-
cinos e minų g upė – dažniausiai e minai eks uose as i pa a o i d iem ski -
ingomis medicininėmis eikšmėmis.
VEIDAS – „ eidas“ (lo . acies) i „sk uos as“ (lo . zygoma). Te minas ei-
das lie u ių gydy ojų a o as įp as a „ eido“ ( isumos) (pag indine) i „sk uos-
o“ (dalies) (šalu ine) eikšmėmis.
Pag indine eikšme eidą a ojo išim inai isi kalbamojo laiko a pio gydy-
ojai: Adomas Ske e is (1890, 1893), An anas Vileišis (1895, 1899, 1901, 1903–
1915, 1918, 1924), Eliziejus D augelis (1914), Jonas Basana ičius (1898), Jonas
Šliūpas (1885, 1887), Juozas Bagdonas (1890, 1892, 1913, 1921), Kazimie as
Jokan as (1912–1914), Kazys G inius (1909–1911, 1913, 1920, 1921), Pe as
A ižonis (1900 (1899), 1911, 1913, 1920), Pe as Ma ulai is (1888), P anas Ma-
ulai is (1911), S asys Ma ulai is (1895–1897, 1902), Vincas Kudi ka (1889,
1895):
S aipsniai / A icles 105
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
[...], opelei pasi odžius, isą kuną jo išbe ia spuogai, ku ie ka ais pasi odo i an
eido, subiau oja jį, i ada jau isi pama o, kas pe liga apnyko žmogų. BL 1904 6
Į kokią ečią dieną, žiu ėk, p adeda kuną be , daugiausiai nuo eido i gal os,
iš p adžių audonais aškeliais, spuogeliais, kai spilkos gal u ėmis. S k 1910 8 1
„Sk uos o“ eikšme e miną eidas a ojo gydy ojas J. Bagdonas (1890),
S . Ma ulai is (1902). Beje, pasaky ina, kad minė a eikšme eidas dažniausiai
a ojamas daugiskai os o ma:
P akai ą mes jaučiame ik ada, kada, a sunkiai di ban a esan šil ame o e, p a-
kai o eip daug ima ei i iš musų kuno, jog jis nenuspėja uojau nuga uo i i an musų
uodos pasida o dideli andens lašai, ku ie ima iedė i mums pe eidus, pečius i
ankas. ŽK 1902 133
Taip-pa iššokę į šalis eidai, źymys ipiškas źemesnių giminių s ie o [...]. V p
1890 3 39
Te minas Reikšmės
eidas eidas
sk uos as
PILVAS – „pil as“ (lo . en e ) i „sk andis“ (lo . gas e ). Te minas pil as
gydy ojų a o as „kūno dalies, ku ioje y a i škinimo o ganai“ (pag indine) i
„plačiausios i škinamojo kanalo dalies – sk andžio“ (šalu ine) eikšmėmis.
Pil ą jo pag indine eikšme a ojo be eik isi gydy ojai: A. Ske e is (1893,
1910, 1911), A. Vileišis (1895, 1899, 1901–1910, 1912, 1914, 1915), E. D au-
gelis (1915), J. Bagdonas (1892, 1913), J. Basana ičius (1898), J. Šliūpas (1885),
K. G inius (1890, 1909, 1913, 1920, 1921), K. Jokan as (1910, 1912), P. A ižo-
nis (1898, 1900 (1899)), P. Ma ulai is (1888, 1890), S . Ma ulai is (1896, 1902,
1913), V. Kudi ka (1889, 1895):
Ligonį iszbe ia ne ik isz i szaus, be i bu noj, gomu yj, ge klėj, dagi, sako, pil e
i ža nose. U 1892 6/7 233
Widu iniszkas wa ojimas abako suugždina skilwi i g obus, ku iuos a wa o i ju-
duma, pe ka piłwas sa o czēsu iszsi usz ina. LB 1885 2 6
A. Vileišis pil u (1895, 1905, 1924) adino sk andį:
Todėl nep idė a ge i i algy i pe daug ka š ų daik ų, nes gali pakenk i dan ims i
sk andžiui (pil ui). VŽ 1905 289 4
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
106 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Šis gydy ojas dažnai g e a pa eikda o du sinoniminius šio i škinimo o gano
pa adinimus: pil as (skil ys) NG 1924 85, pil as (sk andis) SG 1905 16, skil ys
(pil as) NG 1924 78, skil ys, a ba pil as NG 1924 78, sk andis (pil as) VŽ 1905
289 4, KU 1906 55:
Todėl nep idė a ge i i algy i pe daug ka š ų daik ų, nes gali pakenk i dan ims
i sk andžiui (pil ui). VŽ 1905 289 4
Sk andį pil u adino i ki i gydy ojai – K. G inius (1890), S . Ma ulai is
(1896, 1913), P. A ižonis (1899):
Kelias-gi as e koksai y a: bu na, s emplē (ge kle į pil ą), pil as, laibosios [...]
źa nos i s o osios, ku ios uźsibaigia uźpakalio a ais. U 1890 3 39
Kaip gydy i skil io (pil o) i ža nų ligas. U 1896 4 28
Te minas Reikšmės
pil as pil as
sk andis
PILVELIS – „ši dies skil elis“ (lo . en iculus) i „sk andis“ (lo . g a s e ).
Te minu pil elis į a dy i ski ingų sis emų – ši dies i k aujagyslių bei
i škinimo – o ganai.
A. Vileišis e miną pil elis a ojo „ši dies skil elio“ eikšme:
Va akimi ksniu susigniaužė abu p ieši džiu. Užsi ė ė skylės abiejų didžiųjų i
plaučių enų, a si ė ė dangčiai, gulien iejie p ie įėjimo į pil elius (kama as), i k au-
jas iš i šu inių kama ų pe ėjo į apa ines. Be nep aslinko da sekundėlė, kaip susi-
gniaužė jau i pil eliai. GŽK 1902 54
A. Vileišis pil eliu aip pa adino i sk andį (1899, 1902, 1903, 1905, 1907,
1909–1911, 1915):
Ši os bak e ijos, pa ekusios į žmogaus skil ėlį (pil elį), jei nenunyks a nuo ugš-
aus jo skys imo, pe eina į ža nas, i en ge ai įsi aisinusios sukelia idu ia imą (žy-
a ą) i ėmimą. LimpL 1915 109–110
Ši os bak e ijos pa enka į ža nų kanalą iš skil io (pil elio). ChK 1907 3
A. Vileišis dažnai g e a pa eikda o du sinoniminius šio i škinimo o gano
pa adinimus: pil elis a ba skil is Dž 1903 24, skil elis (pil elis) Gd 1915 4 13,
S aipsniai / A icles 113
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
Te minas Reikšmės
diegliai diegliai ( idu ių skausmai)
ne iniai diegliai
neu algija, ne iniai skausmai
3. Ke u na iai daugia eikšmiai medicinos e minai. Ti iamojoje me-
džiagoje pasi aikė ienas e minas, ku is as as pa a o as ne ke u iomis ski -
ingomis medicininėmis eikšmėmis.
GYDYKLA – „medikamen as, ais as“ (lo . medicamen um), „ku o -
as“ ( ok. Ku o ), „ligoninė“ (lo . hospi alium) i „sana o ija“ (lo . sana o-
ium). Te minas gydykla a o as „ ais o“, „ku o o“, „ligoninės“ i „sana o i-
jos“ eikšmėmis. Šiuos e minus ienija bend a gydymo sema.
Te minu gydykla K. G inius (1910), A. Ske e is (1906), J. Šliūpas (1885) y a
adinę ais ą:
Jis a ia, kad dak a ai u ēsę ligoniams nudaly i gydyklas pagal ju umą i neju-
umą ligoniu, aip kad „ju ēliams“ už ek u mažmenos ypiszko ais o. A 1885 10/11
325
Dažnai p isieina im , jei y a idu ių sukie ėjimas, gydyklų idu iams p aliuo-
suo i [...]. S k 1910 11 5
Vie o ė, u in i gam inių gydomųjų p iemonių i eikiančių gydyklų,
1908 m. knygelėje A. Vileišio adin a e minu gydykla:
Bu o pa ėmy a ieno dak a ų, užsiimančių liuosa p ak ika gydykloje (ku o -
e), į ku ią būda o p isiunčiami džio ininkai, kad siu ėjai, ku ie a ažiuoda o į ši ą
mies elį dėl užda bio i užsiimda o pe aisymu ligonių d abužių, labai ankiai pa įs
susi gda ę džio a. VŽ 1908 96 4
A. Vileišis „ligoninės“ eikšme pi majame knygos Ką da y i, kad s eiki bū u-
me i ilgai gy en ume leidime (1895) y a pa a ojęs e miną gydykla:
Vienok niekas eip nepadės ligoniui i neap ūpįs ki ų nuo užk ečiamųjų ligų, kaip
paguldymas ligonio a ski oj gydykloje. SG 1895 32
Gydymo įs aigą, ku ioje gydoma gam os p iemonėmis, S . Ma ulai is 1913 m.
s aipsnyje adino e minu gydykla:

PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Daugelis ligonių p ieš įs odami į gydyklą, jau bu o gydęsi b omu [...]. MG 1913
1 16.
Rūšinį e miną su pag indiniu gydyklos („sana o ijos“ eikšmė) dėmeniu y a
pa a ojęs S . Ma ulai is:
Gydy . Amman’as ap ašo [...], kaip gydo epilep ikus Zü icho epilep ikų gydyk-
loj. MG 1913 1 16
Te minas Reikšmės
gydykla ais as
ligoninė
ku o as
sana o ija
Baigian s a bu pažymė i, kad lie u iai gydy ojai, ašydami medicinos i
s eika os klausimais, e minų pi miausia ieškojo gy ojoje kalboje. Šioji bu-
o pag indinis žodžių jiems eikalingoms medicinos są okoms į a dy i šal i-
nis. Daugumą šios kalbos žodžių gydy ojai p i aikė medicinos e minijos eik-
mėms – uos žodžius e minologiza o. Tad d ąsiai galima eig i, kad i iamojo
laiko a pio medicinos e minija y a mažiausiai nu olusi nuo gy osios kalbos,
aigi i pe ėmusi iš jos isas jai būdingas ypa ybes, aip pa i daugia eikšmiš-
kumą. Gydy ojai a ojo žodžius pap as iems žmonėms žinomomis medicini-
nėmis eikšmėmis, ma šie i bu o pag indiniai jų aš ų skai y ojai. Jie nekū ė i
nesiskolino e minų, jei asda o jų gy ojoje kalboje. Taigi, jei ku is žodis žmo-
nėse a o as ne iena medicinine eikšme, ai jis i gydy ojų aš uose a o as
omis eikšmėmis. Ši ai pa i ina medicinos e minų i jų eikšmių palyginimas
su LKŽ. Ma y i, kad dauguma medicininių eikšmių iksuo os gy ojoje kalboje.
A lik as y imas pa i ina eo inį eiginį, kad seman inė de i acija – pa a-
dinimas pap as osios kalbos žodžiu – bu o pa s p ieinamiausias, pap asčiausias
i pa ogiausias būdas (Прохорова 1996: 13–14) p adiniame daugelio e minijų
o ma imosi e ape, nes nebu o didelio kalbinių p iemonių pasi inkimo specia-
lioms są okoms į a dy i. Šis būdas, kaip ma y i ap a us i iamąją medžiagą, aip
pa būdingas p adiniam lie u ių medicinos e minijos o ma imosi e apui.
Reikia pasaky i, kad medicinos e minų, ku ie į a dija daugiau nei ieną są-
oką, pe žiū ė uose i iamojo laiko a pio eks uose nė a gausu. Tai pa i ina
kai ku ių y ėjų eiginį, kad daugia eikšmiškumo eiškinys medicinos e mino-
logijoje e as (Сакаева 2017: 111; plg. Соколова, Кириллова 2017; Бекишева,
Грошева 2017).
S aipsniai / A icles 115
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
APIBENDRINAMOSIOS IŠVADOS
Daugia eikšmiškumas p adiniam lie u ių medicinos e minijos o ma imosi
e apui nelabai būdingas – iš gana gausaus šal inių kiekio (pe žiū ė i 98 į ai ios
apim ies i ski ingų au o ių gydy ojų XIX a. pab. – XX p . populia inamieji
medicinos i s eika os s i ies eks ai) ap ik a ik ienuolika e minų, ku ie gy-
dy ojų pa a o i ne iena medicinine eikšme.
Nus a y a, kad i iamojo laiko a pio kai ku ių medicinos e minų ibos ne-
bu o labai g iež os. Tokie e minai ne u i pag indinių moksliniams e minams
būdingų požymių, pa yzdžiui, ikslumo, jie pa aldūs gy osios kalbos dėsniams,
nes iš jos gydy ojų i im i a o i.
Te minų ski ingos medicininės eikšmės isiškai a siskleidžia ik kon eks e
a g e inan ski inguose kon eks uose pa a o us uos pačius e minus. Taigi,
galima su ik i su eiginiu, kad kon eks as u i didelę eikšmę a pažįs an daugia-
eikšmius e minus, nes be kon eks o sunku bū ų nus a y i, kokia eikšme e -
minas y a pa a o as.
LKŽ duomenimis, didžiosios dalies e minų, ku iuos a ojo gydy ojai sa-
o populia inamuosiuose eks uose, medicininės eikšmės žinomos gy ojoje
kalboje.
Daugia eikšmiais medicinos e minais eina gy osios kalbos žodžiai, i omis
eikšmėmis gydy ojų pe im i iš os kalbos. Taigi, galima eig i, kad iš i i e mi-
nai da nebu o nu olę nuo gy osios kalbos, i jų daugia eikšmiškumas adosi
os kalbos žodžių e minologiza imo p ocese, ki aip sakan , medicinos e minų
daugia eikšmiškumas adosi iš gy osios kalbos žodžių daugia eikšmiškumo. Ki-
a e us, pa a o i medicinos s i ies eks uose, jie jau nė a gy osios kalbos žo-
džiai, o e minai. Tad einan e minologiza imo keliu daugia eikšmiškumo ma-
žėja. Tai paneigia eiginį, kad daugia eikšmiškumas e minologijoje y a papli ęs.
A lik as y imas paneigia eo inę įž algą, kad pap as os mo ologinės i da-
ybinės sanda os e minas linkęs į daugia eikšmiškumą. Didesnė dalis ap a ų
medicinos e minų y a ediniai, o ienas iš jų – sudė inis e minas.
Pas ebė a, kad kai ku iais a ejais ski ingomis medicininėmis eikšmėmis ą
pa į e miną y a pa a ojęs ne ienas gydy ojas. Gali bū i, kad ėlesnių eks ų
au o iai gydy ojai bu o susipažinę su sa o kolegų da bais i iesiog pe ėmė e -
minus omis eikšmėmis.
Kiekybinio daugia eikšmiškumo a ž ilgiu i uose eks uose y auja d i-
na is daugia eikšmiškumas, . y. e minai dažniausiai a ojami d iem ski in-
gomis medicininėmis eikšmėmis. T ina is i ke u na is daugia eikšmiškumas
nebūdingas.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Kokybinio daugia eikšmiškumo a ž ilgiu būdingas idudalykinis daugia-
eikšmiškumas, . y. e minai ski ingomis medicininėmis eikšmėmis a ojami
ienos i os pačios dalykinės s i ies (medicinos) lauke.
Esama au o inio daugia eikšmiškumo ap aiškų. Ma pasi aiko a ejų, kai e -
minų pa a ojimą ne iena eikšme galima laiky i indi idualiu a ba a si ik iniu
eiškiniu. Tai aki aizdu i ais a ejais, kai e minų medicininės eikšmės ne ik-
suo os LKŽ, odėl galima da y i p ielaidą, kad as eikšmes e minui bus su ei-
kęs (-ę) jį sa o eks e (-uose) pa a ojęs (-ę) gydy ojas (-ai).
Pasi aikan ys ne iena eikšme pa a o i medicinos e minai odo, kad p a-
diniame lie u ių medicinos e minijos o ma imosi e ape kai ku ios medicinos
są okos da nebu o nusis o ėjusios i išsik is aliza usios.
Negalima bū ų su ik i su eiginiu, kad daugia eikšmis e minas y a ne e mi-
niškas. Ap a i p adinio lie u ių medicinos e minijos o ma imosi e apo e -
minai laiky ini e minais, nes jie aiškiai į a dija konk ečias medicinos są okas.
SUTRUMPINIMAI
A – Auš a
A – A ojas
BK – Bi žų kalendo ius
BL – Apie blogąją ligą a ba sy ilį (p ancus)
ChA – Apie chole ą i kaip nuo jos apsisaugo i
ChK – Chole a i ko a su ja
Dž – Džio a
Gd – Gydy ojas
GŽK – Kaip apsi eiškia gy as is žmogaus kūne
KMŠK – Kole a, ma as, šil inės i k u inoji
KU – Kaip užsilaiky i pa asa į, asa ą, udenį i žiemą
LB – Lie u iškasis balsas
LimpL – Limpamosios Ligos i Kaip nuo jų išsisaugo i
Ly L – Ly iškos Ligos i Kaip nuo jų apsisaugo i
MG – Medicina i gam a
NG – Naminis gydy ojas
PP – Pi moji pagalba nelaiminguose a si ikimuose
PM – Pa a mės mo e ims, ku ios no i bū i s eikos
RČ – Raupų čiepyjimas
RP – Rūgš asai pienas p o . Mečniko ’o
SG – Ką da y i, kad s eiki bu ume i ilgai gy en ume
S aipsniai / A icles 117
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
S k – S eika a
Šl – Šal inis
U – Ūkininkas
V – Va pas
Vl – Vil is
VŽ – Vilniaus žinios
ŽK – Kaip su aisy as žmogaus kūnas
ŽL – Žmonių ligos
ŠALTINIAI
[A. S.] 1906: Neš a umas i užsik ė imas. – Lie u os ūkininkas 19, 253–254.
[A. V.] 1905: Apie idu ių šil inę i kaip nuo jos apsisaugo i. – Vilniaus žinios 118, 4.
[A. V.] 1905: Ką algy i žiemą? – Vilniaus žinios 289, 3–4.
[A. V.] 1909: Kaip apsisaugo i nuo užsik ė imo pik ąja šil ine. – Šal inis 10, 148–151.
[A. V.] 1909: Kaip gydy ies p akai a imu? – Šal inis 14, 212–215.
[A. V.] 1905: Kaip p i alo seni žmonės žiemą užlaiky i sa o s eika ą? – Vilniaus žinios
286, 3.
[A. V.] 1909: Nuo ko dažniausia žmonės mi š a. – Šal inis 1, 4–7.
[A. V.] 1905: Saulės š iesos e ybė s eika ai. – Vilniaus žinios 225, 4.
[A. V.] 1915: Ta liga lo . azaena ae ido adinama [...] (Klausimai i a sakymai). – Gy-
dy ojas 1, 3.
[B.] 1896: Ką da y i nusideginus. – Ukininkas 17, 131.
[B.] 1896: Kaip gydy i skil io (pil o) i ža nų ligas. – Ukininkas 4, 28–30.
[Bend ai is] 1895: Apie pasiu imą. – Ukininkas 21, 165–167.
[D.] 1896: Kaip apsiei i se gan šil ine? – Ukininkas 24, 188–189.
[dak a as A. V.] 1903: D . F . Esma ch. Pi moji pagalba nelaiminguose a si ikimuose, iš-
e ė dak a as A. V., Tilžė.
[D . A. V.] 1909: Kaip p i alo užsilaiky i se gan is džio a, i kas da y i, kad neužsik ės-
ų jaja s eikieji? – Šal inis 20, 308–310; 21, 324–325.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
[D . A. V.] 1899: Pa a mės mo e ims, ku ios no i bu i s eikos, pagal Zielčaka pa ašė
D . A. V., Tilžė
[D . A. Vileišis] 1910: Apie kole ą i pe spėjančias ją p iemonės. – A ojas 118, 65–66;
19, 69.
[D . A. Vileišis] 1910: Apie kūdikių auginimą. – Šal inis 48, 756; 49, 772.
[D . A. Vileišis] 1912: Apie lisninkus. Pagal d- ą Mankauskį. – A ojas 37, 145–147.
[D . A. Vileišis] 1910: Apie maudymąsi a lapame o e. – A ojas 33, 125–126.
[D . A. Vileišis] 1913: Apš ie imo i aikų ma umo skai menė į ai iose šalyse. – Šal-
inis 46, 730.
[D . A. Vileišis] 1915: Di e i as. – Gydy ojas 3, 9–12.
[D . A. Vileišis] 1914: Kaip p i alo užsilaiky i se gan is džio a, i kas da y i, kad neuž-
sik ės ų jaja s eikieji? – Gydy ojas 8, 29–32.
[D . A. Vileišis] 1910: Kaip eikia užlaiky i s eikos i se gančios akįs, Seinai.
[D . A. Vileišis] 1909: Kaip eikia užlaiky i s eikos i se gančios akįs. – Šal inis 39,
612–614; 46, 723–724; 49, 772–773.
[D . A. Vileišis] 1918: Kas ai y a in luenca i iš ko ji a si anda? – Tė ynės sa gas 34,
4–8.
[D . A. Vileišis] 1912: Kokia p i alo bū i se gančių aikų p iežiū a. – Šal inis 17,
264–266.
[D . A. Vileišis] 1911: Ko a su abzdžiais ( abalais), užsik ečiamųjų ligų pla in ojais. –
Šal inis 6, 62–63.
[D . A. Vileišis] 1913: O as i klima as i jų s a bumas žmogaus s eika ai. – A ojas 27,
105–107; 28, 109–110; 32, 125–126.
[D . A. Vileišis] 1910: Plaučių džio a. – A ojas 28, 105.
[D . A. Vileišis] 1915: Rauplės a ba Raupai. – Gydy ojas 2, 5–8.
[D . A. Vileišis] 1913: Sibi o žaizda (Ka bunkulas). – A ojas 47, 186–188.
[D . A. Vileišis] 1911: Sko bu as. – Šal inis 30, 351–352; 31, 364–365.
[D . A. Vileišis] 1908: Su eikimas žmogui pi mosios pagalbos pap as ų smalkčių apnik-
am. – Šal inis 45, 707–708.
[D . A. Vileišis] 1911: Vanduo. – Šal inis 39, 459–461.
[D . E. D augelis] 1918: Naujoji liga. – Tė ynės sa gas 36, 13–14.

S aipsniai / A icles 119
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
[D . F. Ma ulai is] 1911: Džio a. Alkoholis, Chicago, Ill.
[D . J. Basana iczius] 1898: Medega musu au iszkai ais inykys ai, pa upino D . J. Ba-
sana iczius, a spauda isz „Di os“, Shenandoah. Pa.
[D . J. Basana ičius] 1913: Follikulinas kaipo pū ga y as (Nauji ais ai). – Medicina i
gam a 2, 20–21.
[D . K. G inius] 1921: Žmonių ligos. – S eika a 1, 1–4; 2, 1–3.
[D . K. Jokan as] 1912: Apie la onų pu imą. – Šal inis 21, 328–329.
[D . K. Jokan as] 1912: Kaip eikia mai in i aikai nuo 3-čių me ų. – Šal inis 14,
211–212.
[D . K. Jokan as] 1910: Kele as žodžių apie bak e ijas. – A ojas 15, 53–54; 25, 93–94.
[D . K. Jokan as] 1912: Mi is. – Šal inis 20, 312–313.
[D . K. Jokan as] 1912: Sušalimas i a šalimas. – Šal inis 8, 116.
[D .] 1897: Dizen e ija a ba k u inas idu ia imas. – Ukininkas 9, 131.
[D .] 1897: Rachi as a ba angliškoji liga. – Ukininkas 12, 183.
[D- as A. Medinie is] 1905: Apie kudikių auginimą. – Vilniaus žinios 19, 2–3.
[D- as A. Ske e is] 1910: Ka š inės (Šil inės, Ka š ligės, lo . Typhus). – S eika a 4, 1–8.
[D- as A. Ske e is] 1911: Kila (he nia). – S eika a 11, 1–7.
[D- as A. Ske e is] 1912: Š a umas i s eika a. – Pasiun inys 5, 149–150.
[D- as A. V.] 1909: Apalpimas i pi moji pagalba. – Žemdi bys 12, 9–10.
[d- as A. V.] 1904: Apie blogąją ligą a ba sy ilį (p ancus), pagal d- o M. Člėno o eika-
lėlį su aisė d- as A. V., Tilžė.
[D- as A. V.] 1905: Apie chole ą, i kaip apsisaugo i nuo jos. – Vilniaus žinios 77, 2–3.
[D- as A. V.] 1905: Apie idu ių šil inę i kaip nuo jos apsisaugo i. – Vilniaus žinios
118, 4.
[D- as A. V.] 1905: A sakymas iems, ku ie pe laiškus p ašo ligonims a siųs i ais ų. –
Vilniaus žinios 29, 3.
[D- as A. V.] 1907: Chole a i ko a su ja. – Vilniaus žinios 125, 2–3; 126, 2.
[D- as A. V.] 1907: Di e i as, Vilnius.
[D- as A. V.] 1907: D- as Bo . Oks. Raupų čiepyjimas, e ė D- as A. V. – Vilniaus
žinios 133, 2.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
[D- as A. V.] 1907: I an Ta chano . Rūgš asai pienas p o . Mečniko ’o. – Vilniaus ži-
nios 101, 2; 102, 2; 103, 2; 104, 2; 105, 2; 108, 2.
[D- as A. V.] 1902: Kaip apsi eiškia gy as is žmogaus kune?, su aisė pagal Lunke yčių
D- as A. V., Tilžė.
[D- as A. V.] 1906: Ligonių gydymas seno ėje. – Vilniaus žinios 281, 1–2.
[D- as A. V.] 1905: Meningi is ce eb ospinalis epidemica. – Vilniaus žinios 163, 3–4.
[D- as A. V.] 1905: Vaisių e enybė iš pusės hygijenos. – Vilniaus žinios 192, 4.
[D- as A. V.] 1909: Vais ai nuo uodų įkandimo. – Žemdi bys 12, 10.
[D- as A. Vileišis, D . A. Vileišis] 1910: Aklybė, jos p iežas įs i pe spėjimo p iemo-
nės. – A ojas 39, 149–150.
[D- as A. Vileišis, D . A. Vileišis] 1918: Kokia p i alo bū i se gančiųjų aikų p iežiū-
a. – Tė ynės sa gas 21, 11; 26, 11–12.
[D- as A. Vileišis] 1912: Apie d ugio ligą. – Šal inis 46, 727–728.
[D -as A. Vileišis] 1914: Apie ligą, d ugiu adinamą. – Gydy ojas 11, 62–64.
[D- as A. Vileišis] 1912: Apie niežus. – Šal inis 49, 776.
[D- as A. Vileišis] 1918: Apie plaučių džio ą. – Tė ynės sa gas 7, 14–15.
[D- as A. Vileišis] 1908: Apie plaukų slenkimą. – Vilniaus žinios 8, 4.
[D- as A. Vileišis] 1908: Chole a. – Vilniaus žinios 154, 2–3; 155, 2–3; 159, 2–3; 160,
2–3.
[D- as A. Vileišis] 1907: Dan įs i jų higijena. – Vilniaus žinios 217, 2.
[D- as A. Vileišis] 1908: Džio a, jos p iežas įs i išsiplė ojimas. – Vilniaus žinios 96, 4;
97, 3–4.
[D- as A. Vileišis] 1918: Kaip gy en i, kad s eikam bū i. – Tė ynės sa gas 4, 14–15;
5, 15.
[d- as A. Vileišis] 1906: Kaip užsilaiky i pa asa į, asa ą, udenį i žiemą, pagal D- ą
Med. L. Volbe gą su aisė d- as A. Vileišis, Vilnius.
[D- as A. Vileišis] 1905: Kas da y i kad s eiki bu ume i ilgai gy en ume, e ė iš lenkų
kalbos D- as A. Vileišis, Vilnius.
[D- as A. Vileišis] 1915: Kas y a in luenca i iš ko ji a si anda? In luencos gydymas. –
Gydy ojas 6, 22–24.
S aipsniai / A icles 121
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
[d- as A. Vileišis] 1915: Limpamosios ligos i Kaip nuo jų išsisaugo i?, pa ašė d- as A. Vi-
leišis, Kaunas.
[D- as A. Vileišis] 1924: Naminis gydy ojas. T umpas pap asčiausių ligų ap ašymas i jų
gydymas, an asis pa aisy as leidimas, Kaunas.
[D- as A. Vileišis] 1908: Naminis gydy ojas: T umpas ap ašymas p asčiausių ligų i p as-
čiausių ais ų ko oje su jomis: / D. 1. Apie žmonių ligas i jų gydymą, su aisė D- as A. Vi-
leišis, Seinai.
[D- as A. Vileišis] 1913: O as i klima as i jų s a bumas žmogaus s eika ai, Seinai.
[D- as A. Vileišis] 1918: Rožė. – Tė ynės sa gas 10, 14.
[D- as A. Vileišis] 1914: S eika os dalykai. Apie žmogaus džumą. – Šal inis 29, 435–437.
[D- as A. Vileišis] 1912: Šal os kojos – į ai ių pe sišaldymų p iežas is. – Šal inis 1, 11.
[D- as A. Vileišis] 1910: Tik ieji aupai ( auplės). – A ojas 12, 42–43.
[D- as E. D.] 1915: Užk ečiamosios ligos. – Vil is 70, 2–3.
[D- as F. An aniukas] 1895: Ką da y i, kad s eiki bu ume i ilgai gy en ume, e ė iš lenk.
kalbos D- as F. An aniukas, Tilžė.
[D- as F. Ma ulai is] 1915: Ly iškos Ligos i Kaip nuo jų apsisaugo i, pa ašē D- as F. Ma-
ulai is, an a, pe žiu ē a i page in a laida, So Bos on, Mass.
[D- as K .G inius]1910: Rauplės (lo . Va iola e a). – S eika a 8, 1–8.
[D- as K. G inius] 1911: Apie d ugio ligą. – S eika a 2, 1–5.
[D- as K. G inius] 1911: Apie ku umą. – S eika a 8, 1–5.
[D- as K. G inius] 1910: Apie onanizmą. – S eika a 12, 1–6.
[D- as K. G inius] 1909: Di e i as. – S eika a 6, 1–8.
[D- as K. G inius] 1910: In luenca (I mėdė, Kaulaligė). – S eika a 11, 1–5.
[D- as K. G inius] 1910: Kokliušas (Didysis Kosulys, lo . Pe ussis a ba Tussis Con ul-
si a). – S eika a 7, 1–8.
[D- as K. G inius] 1910: Nuoma ius (Epilepsia). – S eika a 1, 1–8.
[D- as K. G inius] 1910: Reuma izmas. – S eika a 5, 1–8.
[D- as K. G inius] 1911: Si ilis i „606“. – S eika a 1, 1–8.
[D- as K. G inius] 1909: Ska la ina. – S eika a 4, 1–8.
[D- as K. G inius] 1909: Tymai (Jed a, Blusinės; lo . Mo billi). – S eika a 5, 1–8.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
[D- as K. G inius] 1911: T ipe is. – S eika a 3, 1–7.
[D- as K. G inius] 1921: Žmonių ligos, Kaunas.
[D- as K. G inius] 1920: Žmonių ligos. – S eika a 5–6, 1–4.
[D- as K. Jokan as] 1910: Kam eikalingos pi įs. – Šal inis 44, 694.
[D- as med. P. A ižonis] 1920: Ko a su limpamomis ligomis, Raseiniai.
[D- as P. A ižonis] 1913: Aklumas i achoma Lie u oje. – Lie u ių au a 2(2), 181–190.
[D- as P. A ižonis] 1907: Kele as žodžių apie šundak a ius. – Vilniaus žinios 185, 2–3.
[D -as P. A ižonis] 1911: Pasigelbėjimas nelaiminguose a si ikimuose. – Ūkiškasis ka-
lendo ius 1911 me ams, B ooklyn, N. Y., 62–66.
[D- as S. Ma ulai is] 1913: Ana omijos, iziologijos, pa ologijos bei chemijos lie u iška
e minologija. – Medicina i gam a 2, 9–12.
[D- as V. A.] 1901: T umpi šneka apie limpančias ligas i kaip nuo jų apsigin i, pa aše
D- as V. A., Tilžė.
[D augai is] 1891: Apie auples. – Ukinįkas 2, 77–84.
[D- o P. A ižonies] 1913: Aklumas i achoma Lie u oje: e e a as skai y as 1912 m.
Lie u ių mokslo d -jos isuo in. susi inkime, a spauzdin a iš „Lie u ių au os“, Vilnius.
[D s. J. Bs.] 1883: Keli źodźei apie kole ą. – Ausz a 4, 110–113; 5, 138–143.
[G. K.] 1892: Kal unas (lo yniszkai Plica polonica). – Ukininkas 1, 18–21.
[Gydy ojas K. J., D . K. J.] 1913: Žmogaus amžiaus ilgumas. – Vado as 16, 62, 158–
173; 16, 63, 274–281.
[Gydy ojas] 1896: Ska la ina. – Ukininkas 20, 153–156.
[Hygiējos a nas] 1889: Hygiēna. I. A ba a. – Va pas 1, 8–9.
[Hygiējos a nas] 1889: Hygiēna. III. Tabakas. – Va pas 3, 40–41; 4, 60–61; 8, 120.
[Hygiėnos a nas] 1895: Alkogolis i alkogolizmas. – Va pas 9/10, 155–157.
[J. S. Kůksz is] 1885: Hypnoskopas. – Ausz a 10/11, 319–325.
[J. Slibinas] 1892: Di e i as, smauginyczia, kaklinė (lo yniszkai – diph he i is). – Uki-
nįkas 8, 293–297.
[J. Slibinas] 1892: P ancuzligė a ba pik oji liga (lo yniszkai – syphilis). – Ukinįkas 6/7,
230–237.
[J. Szl.] 1885: A kenkia ukymas abako. – Lie uwiszkasis Bałsas 2, 6–7.
S aipsniai / A icles 129
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
Соколов М. М., Кириллова Татьяна Сергеевна 2017: Полисемия в
медицинской терминологии. – Современная наука теоретический и практи-
ческий взгляд: материалы Международной научно-практической конферен-
ции, Москва: Перо, 86–89. P ieiga in e ne e: h ps://www.elib a y. u/download/
elib a y_32441316_75564706.pd .
Суперанская Александра Васильевна, Подольская Наталия Влади-
мировна, Васильева Наталия Владимировна 1989: Общая терминология:
Вопросы теории, Москва: Наука.
Татаринов Виктор Андреевич 1996: Теория терминоведения 1: Теория тер-
мина история и современное состояние, Москва: Московский лицей.
Татаринов Виктор Андреевич 2006: Общее терминоведение: энциклопедичес-
кий словарь, Москва: Московский Лицей.
Трегубов Андрей Николаевич 2011: Полисемия: проблемы и пути возмож-
ного решения. – Знание. Понимание. Умение 1, 179–183. P ieiga in e ne e: h ps://
elib a y. u/download/elib a y 163555333 55116403.pd [žiū ė a 2020-07-31].
Ходакова Анастасия Генадьевна 2009: Полисемия термина как следствие
полисемии его общеупотребительного источника. – Научный вестник Воронежс-
кого государственного архитектурнр-строительного университета. Серия: Сов-
ременные лингвистические и методико-дидактические иследования 12, 120–129.
P ieiga in e ne e: h ps://elib a y. u/download/elib a y__12993086_85482613.pd
[žiū ė a 2020-07-31].
Шетле Тайбат Владимировна 2009: Полисемия и омонимия в терминологии
(на примере англоязычных терминов банковского дела). – Известия высших учеб-
ных заведений. Паволжский регион. Гуманитарные науки 3(11), 104–111. P ieiga
in e ne e: h ps://cybe leninka. u/a icle/n/polisemiya-i-omonimiya- - e minologii-
na-p ime e-angloyazychnyh- e mino -banko skogo-dela/ iewe [žiū ė a 2020-08-08].

PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
130 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
On Polysemy o Medical Te ms o La e 19 h –
Ea ly 20 h Cen u y
SUMMARY
The a icle discusses he polysemous medical e ms used by Li huanian doc o s in
medical and heal hca e publica ions w i en in popula scien i ic s yle a he end o he 19 h
cen u y and he beginning o he 20 h cen u y.
I was ound ha polysemous e ms we e no e y common a he ini ial s age o he
o ma ion o Li huanian medical e minology – ou o a a he la ge numbe o sou ces
(98 medical publica ions o di e en scope and di e en au ho s/doc o s we e e iewed),
only ele en e ms used in mul iple meanings we e ound, e.g., eidas “ acies” and “zygo-
ma”, pil as “ en e ” and “gas e ”, pil elis “ en iculus” and “gas e ”, nosis “nasus” and
“na is”, k u inas idu ia imas “dysen he ia” and “dia hoea c uen a”, d ugys “mala ia” and
“ eb is in e mi ens”, dusulys “dyspnoea” and “as hma b onchiale”, abalėlis “pa asi us” and
“mic obium”, sėkla “ligų užuomazga” and “spe ma”.
I was es ablished ha he bounda ies o ce ain medical e ms o he pe iod unde
ana lysis we e no e y s ic ly de ined. They ollowed he laws o gene al language, as hey
we e aken om i by doc o s hemsel es.
Di e en medical meanings o e ms ully e eal in he con ex only o when he same
e ms used in di e en con ex s a e compa ed.
The wo ds o gene al language aken by doc o s wi h di e en meanings associa ed wi h
hem a e used as polysemous medical e ms. Consequen ly, he e ms unde discussion had
no ye depa ed om gene al language, and hei polysemy o igina ed om i in he p ocess
o e minologiza ion o , in o he wo ds, he polysemy o medical e ms de i ed om he
polysemy o gene al-language wo ds. On he o he hand, when used in medical ex s, hey
a e no longe gene al-language wo ds bu e ms. Hence, we can say ha polysemy educes
as we mo e along he oad o e minologiza ion. I denies he asse ion ha polysemy is
widesp ead in e minology.
The s udy ejec s he heo e ical insigh ha he e m o simple mo phology and
o ma ion is p one o polysemy. A g ea e pa o he medical e ms in ques ion a e
de i a i es, one o hem is a composi e e m.
I was obse ed ha in some cases se e al doc o s used he same e m in di e en
medical meanings. I is likely ha he au ho s/doc o s o la e ex s we e amilia wi h he
wo ks o hei colleagues and simply ook hose e ms wi h he meanings associa ed wi h
hem.
The ex s unde analysis a e domina ed by bina y polysemy, i.e., he e ms a e usually
used in wo di e en medical meanings. Te na y and qua e na y polysemy is no a
cha ac e is ic ea u e, hough isola ed cases o such polysemy we e ound as well.
S aipsniai / A icles 131
XIX a. pab. – XX a. p . medicinos e minų
daugia eikšmiškumo klausimu
The e ms a e used in di e en medical meanings in he domain o he same subjec
(medicine).
Ce ain mani es a ions o he so called au ho ’s polysemy we e iden i ied. The e a e
cases when he use o e ms in mul iple meanings may be conside ed an indi idual o an-
dom phenomenon. I is commonplace in such cases when he medical meanings o e ms
a e no es ablished in he Li huanian academic dic iona y, and we can hus assume ha he
doc o (s) using he e m in he ex (s) assigned hose meanings o he e m a his/he / hei
disc e ion.
Occasional use o medical e ms in se e al meanings shows ha a he ini ial s age o he
o ma ion o Li huanian medical e minology ce ain medical concep s we e no ye es ab-
lished and c ys allized.
The heo e ical assump ion ha polysemous e ms should no be conside ed e ms
canno be suppo ed. The medical e ms unde discussion should be conside ed e ms,
because hey clea ly indica e speci ic medical concep s.
Į eik a 2020 m. ugsėjo 7 d.
PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
palmi a.zemle iciu [email protected]