XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu

PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-8679-3253 Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių terminologija, lietuvių medicinos terminologijos istorija. DOI: doi.org/10.35321/all83-05 XIX A. PAB. – XX A. PR. MEDICINOS TERMINŲ DAUGIAREIKŠMIŠKUMO KLAUSIMU On Polysemy of Medical Terms of Late 19th – Early 20th Century 10 th 20 th ANOTACIJA Straipsnyje aptariami daugiareikšmiai medicinos terminai, kuriuos vartojo lietuviai gydytojai XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamuosiuose tekstuose medicinos ir sveikatos klausimais. Kalbamųjų terminų tiriamojo laikotarpio medicinos terminijoje nedaug. Skirtingos tokių terminų reikšmės atsiskleidžia kontekste ar gretinant skirtinguose kontekstuose pavartotus tuos pačius terminus. Didžioji dalis terminų su skirtingomis medicininėmis (tiek pagrindinėmis, tiek ir šalutinėmis) reikšmėmis gydytojų paimti iš gyvosios kalbos termino-logizuojant tos kalbos žodžius. Autoriniam daugiareikšmiškumui galima priskirti atvejus, kai skirtingas medicinines reikšmes terminui bus suteikęs (-ę) jį savo tekste (-uose) pavartojęs (-ę) gydytojas (–ai). Terminai dažniausiai vartojami dviem skirtingomis medicininėmis reikšmėmis. Aptariant daugiareikšmius pradinio medicinos terminijos formavimosi etapo terminus, straipsnyje kartu apžvelgiamos teorinės įžvalgos daugiareikšmiškumo klausimu. ESMINIAI ŽODŽIAI: daugiareikšmiškumas, homonimija, daugiareikšmis terminas, medicinos terminas, terminologija. 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiiareikšmiškumo klausimu ANNOTATION The article discusses the polysemous medical terms used by Lithuanian doctors in the texts on medical and healthcare topics written in popular scientific style at the end of the 19th century and the beginning of the 20th century. Such terms are not numerous in the medical terminology of the period in question. Different meanings of such terms reveal in the context or when comparing the same terms used in different contexts. Most of the terms with different medical (both primary and secondary) meanings were taken by doctors from general language by transforming its words into terms. The so called author’s polysemy includes such cases when a doctor(s) attribute(s) different medical meanings to the term in his/her/their text(s). Terms are usually used in two different medical meanings. In addition to the discussion on the polysemous terms dating back to the initial stage of the formation of medical terminology, the article also reviews theoretical insights on the topic of polysemy. KEYWORDS: polysemy, homonymy, polysemous term, medical term, terminology. ĮVADINĖS PASTABOS Žymus lietuvių filosofas Stasys Šalkauskis dar 1925 m. Logos¹ žurnale spausdintame darbe Terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos terminija rašė: „Jei žodis sąryšyje su tam tikru kontekstu įgauna ypatingo reikšmingumo, susidaro jam pagrindinė sąlyga naujai specialesnei prasmei įgyti. Tokiu būdu įvyksta […] semantinė apraiška, […] vadina[m]al polisemi­jos vardu, […]. Tai „galia, kurią turi žodžiai – savintis įvairių prasmių pagal skirtingus jų vartojimo būdus ir su šitomis prasmėmis pastoviai laikytis kalboje“ (Šalkauskis 1991: 44). Kaip žinoma, vienas iš pagrindinių terminui keliamų reikalavimų yra tikslumas, o šis siejasi su vienareikšmiškumu, kurį mėginta traktuoti kaip pagrindinį terminologijos principą (žr. Laurén, Myking, Picht 1998: 246), – vienai sąvokai įvardyti turi būti vartojamas vienas terminas, priešingu atveju toks terminas aiškintas kaip trūktinas, netikslus. Tačiau praktikoje šis reikalavimas sunkiai įgyvendinamas. ¹ Logos – tai religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas. Leid[o visuomeninę organizaciją Logos. Jame spausdinti filosofijos, teologijos, religijotyros, menotyros, kultūrologijos straipsniai, filosofijos ir literatūros klasikų vertimai, dailės darbų reprodukcijos. Žurnalo kolegiją sudarė Lietuvos ir užsienio mokslininkai, dvasininkai. Pradėjo eiti 1921 m. Kaune, iki 1939 m. išėjo 30 numerių (leidėjas ir redaktorius P. Dovydaitis) (Stančienė 2008: 573). Straipsniai / Articles 99 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Daugiareikšmiškumas² svarbus ne tik leksikologijos, bet ir terminologijos³ klausimas. Jo fenomenas plačiau ar siauriau svarstytas įvairiais istoriniais laikotarpiais, pradedant antika (žr. Tperyбов 2011: 179). Nuomonių, neretai prieštaringų, apstas lėmė daugiareikšmiškumo tyrimų aktualumą (žr. Ходakова 2009: 121). Daugiareikšmiškumas, arba polis emija⁴, randasi, keičiantis žodžio semantinėms riboms, plečiantis arba siaurėjant jo pirminei reikšmei (žr.: Маркович 2017: 74; Вольберг 2017: 75), kai kelios (ypač vienos dalykinės srities) sąvokos įvardijamos ta pačia leksema. Grafiškai daugiareikšmiškumą galima būtų pavaizduoti šitaip⁵: Ir kuo dažniau terminas vartojamas, tuo didesnė tikimybė rastis naujoms jo reikšmėms, t. y. rastis daugiareikšmiškumui (žr. Маркович 2017: 75). Manoma, kad daugiareikšmiškumas būdingesnis paprastos morfologinės ir darybinės sandaros žodžiui nei skoliniui arba rečiau vartojamam ir darybiškai sudėtingesnės sandaros žodžiui (žr. Маркович 2017: 75). Būta galvojančių, kad daugiareikšmiškumas apsunkina specialistų ir mokslininkų bendravimą, mat termininei leksikai, kaip minėta, būdingi vienareikšmiai santykiai: vienas ženklas – viena reikšmė (žr. Кожанов 2014), dėl to daugiareikšmiškumas tradiciškai laikytas viena iš pagrindinių terminologijos problemų, trūkumų (Гринев 1993: 99; Киселева, Росянова 2013: 116; Нащиванько 2013: 139). Vis dėlto, nepaisant to, daugiareikšmiškumas terminologijoje egzistuoja ir, matyt, šis semantinis reiškinys turi būti leistinas, nors ir, viena vertus, termino kaip ženklo prigintis lemia vienareikšmius ženklo ir ženklinamojo dalyko santykius, tačiau, kita vertus, terminai, būdami gyvosios kalbos žodžiai, patiria visų tos ² Nuo daugiareikšmiškumo neatsiejamas kitas semantinis reiškinys – homonimija (plačiau žr.: Даниленко 1977: 70; Суперанская ir kt. 1989: 45; Прохорова 1996: 8; Татаринов 1996: 177; Laurén, Myking, Picht 1998: 244; Емельянова 2003: 390; Марузо 2004: 216; Ахманова 2005: 287; Jakaitienė 2009: 101–111), tačiau šiame straipsnyje jis plačiau neaptariamas. ³ Daugiareikšmius statybos liaudies terminus yra tyrinėjęs Robertas Stunžinas (Stunžinas 2009: 68–92). ⁴ Polis emija dar vadinama semantiniu varijavimu (žr.: Татаринов 1996: 178; Кожанов 2014: 354). ⁵ Schemą nubraižė Christer’is Laurén’as, Johan’as Myking’as, Heribert’as Picht’as (žr. Laurén, Myking, Picht 1998: 244). 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugi reikšmiškumo klausimu kalbos leksinių–semantinių procesų įtaką (žr. Даниленко 1977: 65). Realiose, o ne „idealiuose“ terminijose daugi reikšmiai terminai ne retenybė. Polis emija nėra anomalija ir atsitiktinumas – ji atlieka tam tikras funkcijas. Tiesa, ilgą laiką manyta, kad daugi reikšmis leksinis vienetas yra neterminiškas ir negali turėti termino statuso (Киселева, Росянова 2013: 115). Daugiareikšmiškumas daugelio mokslininkų suprantamas ir apibrėžiamas panašiai – tai: • žodžio gebėjimas turėti keletą reikšmių (Даниленко 1977: 65); • reiškinys, kai tas pats žodis turi keletą tarpusavyje susijusių reikšmių, paprastai atsirandančių keičiantis ir plėtojantis pirminei to žodžio reikšmei (Головин, Кобрин 1987: 48); • to paties žodžio vartojimas dviem ar keliomis reikšmėmis (Суперанская ir kt. 1989: 42); • reiškinys, kai žodis ar žodžių junginys turi kelias reikšmes (Gaivenis, Keinys 1990: 44); • kalbos vieneto gebėjimas turėti daugiau nei vieną reikšmę (Емельянова 2003: 486); • žodžio gebėjimas turėti skirtingų reikšmių (Марузо 2004: 216); • to paties žodžio gebėjimas turėti keletą tarpusavyje susijusių reikšmių, paprastai atsiradusių kaip pirminės to žodžio reikšmės kitimo (modifikacijos) ir raidos rezultatas (Ахманова 2005: 335); • terminų keliomis termin inėmis reikšmėmis funkcionavimas vienoje srityje (Татаринов 2006: 177); • reiškinys, kai terminas įvardija skirtingas vienos ar kelių artimų sričių sąvokas (Ходакова 2009: 121); • vieno leksinio vieneto gebėjimas turėti kelias reikšmes (Chromá 2011: 46); • reiškinys, kai žodis turi kelias tarpusavyje susijusias reikšmes (Киселева, Росянова 2013: 115); • termino ypatybė turėti dvi ar daugiau reikšmių (Нашиванько 2013: 138). Paprastai daugi reikšmis žodis (terminas⁶) turi pagrindinę reikšmę, iš kurios išsišakoja papildomos⁷ reikšmės (žr. Суперанская ir kt. 1989: 43). Manoma, kad daugi reikšmiškumą lemia leksinio vieneto struktūros lankstumas, padedantis jam įgyti naują turinį (žr. Даниленко 1977: 65). Daugi reikšmių terminų gali rastis dėl bendrinės kalbos žodžių daugi reikšmiškumo, metonimijos, t. y. vieno daikto pavadinimo perkėlimo kitam daiktui, kuris susijęs su pirmuoju tam tikrais asociaciniais (pvz.: visumos ir dalies, giminės ir rūšies) ⁶ Terminas, iš kurio pagrindinės reikšmės išsišakoja naujos reikšmės, vadinamas terminu donoru (термин–донор) (Бекишева, Грошева 2017: 43). ⁷ Dar vadinamos šalutinėmis reikšmėmis (Jakaitienė 2009: 89). Straipsniai / Articles 101 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ ryšiais, būdu (žr. Головин, Кобрин 1987: 49). Daugiareikšmiškumo priežasčių bandoma ieškoti kalbos ekonomijoje – kalbiniai elementai naudojami „ekonomiškai“: minimalus terminologinių vienetų skaičius gali perduoti maksimalų reikšminį krūvį (žr.: Gangemi ir kt. 2000: 285, 289; Киселева, Росянова 2013: 116–117; plg. Гончарук, Гущина 2009: 123). Daugiareikšmių leksinių vienetų gali rastis ir dėl skirtingos to paties reiškinio interpretacijos (vadinamasis autorinis daugiareikšmiškumas) (žr. Киселева, Росянова 2013: 116–117). Skiriamas kiekybinis ir kokybinis terminologinis daugiareikšmiškumas. Pirmasis suprantamas kaip terminologinių reikšmių skaičius, pavyzdžiui, dvinaris daugiareikšmiškumas (terminas turi dvi reikšmes) (žr. Киселева, Росянова 2013: 117), trinaris daugiareikšmiškumas (terminas turi tris reikšmes), keturnaris daugiareikšmiškumas (terminas turi keturias reikšmes) (žr. Киселева, Росянова 2013: 118). Kokybinį terminologinį daugiareikšmiškumą apibūdina šie atvejai: 1) tarpdalykinis daugiareikšmiškumas (kai terminai vartojami skirtingose srityse, bet juos vienija tiesioginis arba tarpininkinis ryšys tarp reikšmių), 2) konceptualusis daugiareikšmiškumas (kai vienoje dalykinėje srityje tas pats reiškinys suprantamas skirtingai), 3) kategorinis daugiareikšmiškumas (kai tas pats terminas įvardija procesą ir rezultatą, veiksmą ir būseną, bendrą ir specialų dalyką) (dar žr. Skujina 2002: 46), 4) vidudalykinis daugiareikšmiškumas (kai terminas daugiareikšmis vienos dalykinės srities rėmuose) (žr. Киселева, Росянова 2013: 118), 5) daugiasistemis daugiareikšmiškumas (kai tas pats terminas yra tarpmokslinio skolinimosi rezultatas, t. y. tas pats terminas vartojamas, pavyzdžiui, technikoje, sporte, poligrafijoje, medicinoje ir kt.), 6) implicitinis daugiareikšmiškumas (kai vienareikšmį vienos kalbos terminą atitinka du ar daugiau artimų pagal reikšmę, bet skirtingų kitos kalbos terminų) (žr. Киселева, Росянова 2013: 119). Pasitaiko, kad terminas daugiareikšmiškumas vartojamas kaip termino nevienareikšmiškumas sinonimas. Tačiau, Viktoro Tatarinovo manymu, daugiareikšmiškumas tėra tik viena nevienareikšmiškumo atmaina. Terminologas į mokslo apyvartą įvedė sąvokas ambisemija⁸ ir eurisemija⁹ kaip rūšines sąvokos nevienareikšmiškumo ⁸ Ambisemija (амбисемия) – viena iš termino nevienareikšmiškumo rūšių. Ambisemijos sąvoką 1987 m. pagrindė V. Tatarinovas. Ambisemija (lot. ambi- ← gr. ἄμφι „aplink, apie“ + σῆμα „ženklas“) – termino ypatybė funkcionuoti kalboje su skirtinga semantikos apimtimi, ypatybė, kuri nulemta daugelio ekstralingvistinių veiksnių (terminas vartojamas skirtingų mokyklų, mokslininkų, skirtingais mokslo vystymosi tarpsniais) (Татаринов 2006: 14; dar plg. Naščianko 2013: 141–143). Šis reiškinys dar vadinamas konceptualiuoju daugiareikšmiškumu (концептуальная многозначность) (Сакаева 2017: 114). ⁹ Eurisemija (эврисемия) – viena iš termino nevienareikšmiškumo rūšių. Terminą pradėjo vartoti V. Tatarinovas 1987 m. Eurisemija (gr. εὖρος „platus“ + σῆμα „ženklas“) suprantama kaip termino ypatybė sietis su neapibrėžtu denotatų skaičiumi. Eurisemija paprastai būdinga bendriesiems 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu reikšmiškumas atžvilgiu. Ambisemija suprantama kaip turinio neapibrėžtumas, eurisemija – kaip termino ypatybė sietis su neapibrėžtu denotatų skaičiumi, o polisemija – kaip termino ypatybė turėti dvi ar daugiau reikšmių, atspindinčių tarpusavyje susijusių sąvokų loginius ryšius. Minėtos sąvokos išsidėsto šitaip: monosemija – ambisemija – polisemija – eurisemija (Татаринов 2006: 44). Taigi, ilgainiui po prieštaringų nuomonių kovos į daugiareikšmiškumą imta žiūrėti kiek kitaip – kaip į „dėsningą kalbos sistemos reiškinį, kuris atskleidžia semantinį kalbos judrumą, žmonių gebėjimą ekonomiškai sisteminti nekalbinę tikrovę (žr. Jakaitienė 2009: 87). Vienareikšmiškumas terminologijoje taip pat imamas suprasti kiek laisviau – tik kaip tendencija, pageidautina ypatybė arba racionalus terminams keliamas reikalavimas (žr. Науциванько 2013: 139; plg. Keinys 1982: 89–90). Nes vienareikšmiškumas nėra termino savybė, o tik jam keliamas reikalavimas. Aleksandras Reformatskis rašė, kad termino vienareikšmiškumą (monosemiškumą) reikia suprasti tik terminologinio lauko, t. y. tam tikros terminologijos, ribose (žr. Суперанская ir kt. 1989: 44, 47). Objektas – ne vieną reikšmę turintys medicinos terminai, kurie rasti pavartoti XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių gydytojų populiarinamuosiuose tekstuose medicinos ir sveikatos klausimais10. Atsirenkant šaltinius vadovautasi keliais principais. Pirma, imtos žymių lietuvių gydytojų (Antano Vileišio, Kazio Griniaus, Stasio Matulaičio, Juozo Bagdono, Kazimiero Jokanto, Vinco Kudirkos ir kt.) parašytos knygelės ar straipsniai laikraščiuose, vienas kitas straipsnis – kalendoriuose. Antra, imti medicinos ir sveikatos srities tekstai, kurie minėtų gydytojų buvo rašyti populiariai ir skirti paprastiems žmonėms skaityti. Tekstų gausumu išsiskiria gydytojo A. Vileišio ir K. Griniaus darbai. Ypač daug populiarinamųjų knygelių ir straipsnių laikraščiuose paskelbė A. Vileišis. K. Grinius daugiausia rašė savo redaguojamame Sveikatos laikraštyje. Iš nespecializuotų periodinių leidinių, kuriuose buvo skelbiama gydytojų medicinos straipsnių, galima minėti Ūkininką, Varpą, Šaltinį, Vilniaus žinias, Artoją, Gydytoją, Sveikatą. Tikslas ir uždaviniai. Užsibrėžta patyrinėti daugiareikšmiškus pradinio lietuvių medicinos terminijos formavimosi etapo terminus. Siekiant šio tikslo keliami tokie uždaviniai: 1) surinkti ne vieną reikšmę turinčius medicinos terminus iš XIX a. pab. – XX a. pr. populiarinamųjų tekstų; 2) remiantis kontekstu identifikuoti tų terminų reikšmes ir jas aprašyti; 3) pasižiūrėti, kas būdinga šiems terminams ir kokios jų kilmės prielaidos medicinos terminijoje. mokslo terminams ir bendriesiems technikos terminams. Tokių terminų semų sudėtis leidžia terminui būti begaliniareikšmiam (Татаринов 2006: 247). Šis reiškinys dar vadinamas plačiareikšmiškumu (широкозначность) (Гончарук, Гущина 2009: 123). 10 Išsamesnę šio laikotarpio medicinos šaltinių apžvalgą žr. Zemlevičiūtė 2009: 71–83. Straipsniai / Articles 103 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Metodika. Aptariant daugiареikšmius medicinos terminus remiamasi aprašomuoju analitiniu (daugiausia), interpretavimo ir gretinamuoju metodais. Pastarasis taikomas gretinant medicinos terminų reikšmes su akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽ) ir Medicinos terminų žodyne (toliau – MedŽ) fiksuotomis reikšmėmis, žiūrima bendrybių ir skirt ybių, taip pat sutapties ar skirties atvejų. Daug dėmesio skiriama medicinos terminų kontekstui – pateikiama iliustracinių sakinių originalo kalba, nes tik kontekste visiškai atsiskleidžia termino turinys (žr.: Гончарук, Гущина 2009: 125; Маркович 2017: 76; Вольберг 2017: 75; Соколов, Кириллова 2017). Tiriamoji medžiaga aptariama tarsi atskirais straipsniais, t. y. didžiosiomis pusjuodėmis raidėmis rašomas terminas, po brūkšnio pateikiamos reikšmės ir jų aptarimas, lotyniški atitikmenys. Vaizdumo dėlei terminai ir jų reikšmės pateikiami lentelėse. Tiriamuosiuose šaltiniuose daugiausia pasitaiko dvireikšmių (yra vienas trireikšmis ir vienas keturiareikšmis) kūno dalių ir organų, ligų pavadinimų bei vienas kitas kitokias medicinos sąvokas įvardijantis pavadinimas. Toliau aptariamas pluoštas ne viena reikšme vartotų medicinos terminų, surinktų iš įvairių populiarinamųjų tos srities tekstų. Jie pateikiami trijose grupėse pagal terminų turimų reikšmių skaičių. DAUGIAREIKŠMIAI MEDICINOS TERMINAI XIX A. PAB. – XX A. PR. TEKSTUOSE 1. Dvinariai daugiареikšmiai medicinos terminai. Tai gausiausia medicinos terminų grupė – dažniausiai terminai tekstuose rasti pavartoti dviem skirtingomis medicininėmis reikšmėmis. VEIDAS – „veidas“ (lot. facies) ir „skruostas“ (lot. zygoma). Terminas veidas lietuvių gydytojų vartotas įprasta „veido“ (visumos) (pagrindine) ir „skruosto“ (dalies) (šalutine) reikšmėmis. Pagrindine reikšme veidą vartojo išimtinai visi kalbamojo laikotarpio gydytojai: Adomas Sketeris (1890, 1893), Antanas Vileišis (1895, 1899, 1901, 1903–1915, 1918, 1924), Eliziejus Draugelis (1914), Jonas Basanavičius (1898), Jonas Šliūpas (1885, 1887), Juozas Bagdonas (1890, 1892, 1913, 1921), Kazimieras Jokantas (1912–1914), Kazys Grinius (1909–1911, 1913, 1920, 1921), Petras Avižonis (1900 (1899), 1911, 1913, 1920), Petras Matulaitis (1888), Pranas Matulaitis (1911), Stasys Matulaitis (1895–1897, 1902), Vincas Kudirka (1889, 1895): 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu […], opelę pasirodžius, visą kūną jo išberia spuogai, kurie kartais pasirodo ir ant veido, subiauroja jį, ir tada jau visi pamato, kas per liga apnyko žmogų. BL 1904 6 Į kokią trečią dieną, žiūrėk, pradeda kūną berti, daugiausiai nuo veido ir galvos, iš pradžių raudonais taškeliais, spuogeliais, kai spilkos galvutėmis. Svk 1910 8 1 „Skruosto“ reikšmę terminą veidas vartojo gydytojas J. Bagdonas (1890), St. Matulaitis (1902). Beje, pasakytina, kad minėta reikšme veidas dažniausiai vartojamas daugiskaitos forma: Prakaita mes jaučiame tik tada, kada, ar sunkiai dirbant ar esant šiltame ore, prakaito teip daug ima eiti iš musų kūno, jog jis nenuspėja tuojau nugaruoti ir ant mūsų uodos pasidaro dideli vandens lašai, kurie ima riedėti mums per veidus, pečius ir rankas. ŽK 1902 133 Taip-pat iššokę į šalis veidai, žymys tipiškas žemėsnių giminių svieto […]. Vrp 1890 3 39 Terminas Reikšmės veidas veidas skruostas PILVAS – „pilvas“ (lot. venter) ir „skrandis“ (lot. gaster). Terminas pilvas gydytojų vartotas „kūno dalies, kurioje yra virškinimo organai“ (pagrindinė) ir „plačiausios virškinamojo kanalo dalies – skrandžio“ (šalutinė) reikšmėmis. Pilvą jo pagrindine reikšme vartojo beveik visi gydytojai: A. Sketeris (1893, 1910, 1911), A. Vileišis (1895, 1899, 1901–1910, 1912, 1914, 1915), E. Draugelis (1915), J. Bagdonas (1892, 1913), J. Basanavičius (1898), J. Šliūpas (1885), K. Grinius (1890, 1909, 1913, 1920, 1921), K. Jokantas (1910, 1912), P. Avižonis (1898, 1900 (1899)), P. Matulaitis (1888, 1890), St. Matulaitis (1896, 1902, 1913), V. Kudirka (1889, 1895): Ligoni išberia ne tik iš viršaus, bet ir burnoj, gomuryj, gerklėj, dagi, sako, pilve ir žarnose. U 1892 6/7 233 Widutiniškas vartojimas tabako suužgždina skilvį ir grobus, kuriuos atwaro į juduma, per ką pilvuos savo čėsu išsitusztina. LB 1885 2 6 A. Vileišis pilvų (1895, 1905, 1924) vadino skrandį: Todėl nepridera gerti ir valgyti per daug karštų daiktų, nes gali pakenkti dantims ir skrandžiui (pilvui). VŽ 1905 289 4 Straipsniai / Articles 105 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Šis gydytojas dažnai greta pateikdavo du sinoniminius šio virškinimo organo pavadinimus: pilvas (skilys) NG 1924 85, pilvas (skrandis) SG 1905 16, skilys (pilvas) NG 1924 78, sklivys, arba pilvas NG 1924 78, skrandis (pilvas) VŽ 1905 289 4, KU 1906 55: Todėl nepridera gerti ir valgyti per daug karštų daiktų, nes gali pakenkti dantims ir skrandžiui (pilvui). VŽ 1905 289 4 Skandį pilvu vadino ir kiti gydytojai – K. Grinius (1890), St. Matulaitis (1896, 1913), P. Avižonis (1899): Kelias-gi tas ve koksai yra: burna, stemplė (gerklė į pilvą), pilvas, laibosios [...] žarnos ir storosios, kurios užsibaigia užpakalio vartais. U 1890 3 39 Kaip gydyti sklivio (pilvo) ir žarnų ligas. U 1896 4 28 Terminas Reikšmės pilvas pilvas skrandis PILVELIS – „širdies skilvelis“ (lot. ventriculus) ir „skrandis“ (lot. gaster). Terminu pilvelis įvardyti skirtingų sistemų – širdies ir kraujagyslių bei virškinimo – organai. A. Vileišis terminą pilvelis vartojo „širdies skilvelio“ reikšme: Va akimirksniu susigniaužė abu prieširdžiu. Užsiovė skylės abiejų didžiųjų ir plaučių venų, atsivėrė dangčiai, gulientieji prie įėjimo į pilvelius (kamaras), ir kraujas iš viršutinių kamarų perėjo į apatines. Bet nepraslinko dar sekundėlė, kaip susigniaužė jau ir pilveliai. GŽK 1902 54 A. Vileišis pilveliu taip pat vadino ir skrandį (1899, 1902, 1903, 1905, 1907, 1909–1911, 1915): Šitos bakterijos, patekusios į žmogaus skilvelį (pilvelį), jei nenuny ksta nuo rūgštaus jo skystimo, pereina į žarnas, ir ten gerai išvaisinusios sukelia viduriavimą (žyvautą) ir vėmimą. LimpPL 1915 109–110 Šitos bakterijos patenka į žarnų kanalą iš sklivio (pilvelio). ChK 1907 3 A. Vileišis dažnai greta pateikdavo du sinoniminius šio virškinimo organo pavadinimus: pilvelis arba skilvelis Dž 1903 24, skilvelis (pilvelis) Gdt 1915 4 13, 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugi areikšmiškumo klausimu skilvelis (pilvelis) LimpL 1915 110, skilŷs (pilvelis) ChK 1907 3, skrandis (pilvelis) Šlt 1911 39 460: Jeigu jam į skrandį (pilvelį) patekę maži gyvūnėliai, lizdininkų (lisninkų) kiaušinėliai arba bakterijos, tai jis neatbūtinai susirgs. Šlt 1911 39 460 Skrandį pilveliu vadino ir kiti gydytojai – A. Sketeris (1911), K. Jokantas (1912, 1913), M. Kuprevičius (1919), St. Matulaitis (1913): Kiloti jaučiasi ne visai sveikais: kila visados mažina darbo spėkas ir juo didesnė kila, juo daugiau kenkia žmogaus sveikatai; kiloti tankiai skundžiasi, kad pilvelis ne gerai virina valgį, kad viduriai kieti, pripusti ir dieglių pilni. Svk 1911 11 3 Turėdamas pilną pilvelį maisto ilgai nebijosi šalčio, nes pilvelis bus tau krosniu, iš kurio šilima kraujo srovėmis išsiskirstis po visą kūną. BK 1913 61 Terminas Reikšmės pilvelis širdies skilvelis skrandis NOSIS – „nosis“ (lot. nasus) ir „šnervė“ (lot. naris). Terminas nosis gydytojų vartotas „uoslės organo“ (visumos) ir „nosias kylės“ (dalies) reikšmėmis. Pagrindine reikšme terminą nosis vartojo beveik visi gydytojai: K. Grinius (1897, 1909–1913, 1920, 1921), A. Vileišis (1895, 1901–1915, 1918, 1924), St. Matulaitis (1896, 1902), P. Avižonis (1900 (1899), 1904, 1907, 1911, 1920), V. Kudirka (1889), A. Sketeris (1912), J. Basanavičius (1880, 1883, 1898), K. Jokantas (1912, 1913), E. Draugelis (1915, 1918), P. Matulaitis (1890), J. Bagdonas (1890, 1892, 1913, 1914, 1921), Pr. Matulaitis (1911): Liga labai įvairuoja: vienam ligoniui liga labiau plaučius, gerklę ir nosį apninka, kitam – vėdarėlį bei žarnas, trečiam – kaulus ar raumenis gelia. TS 1918 36 14 Slogos nėra, lūpų neišberia, dažnai iš nosies kraujas bėga. KMŠK 1915 9 „Nosias kylės“ reikšme nosį vartojo A. Vileišis (1901–1903, 1905, 1907), St. Matulaitis (1902), K. Grinius (1909): Kvėpavimas nosimis naudingas dar ir tuo, jog pakol jis pereina iš oro per nosis, ant drėgnos gleivinės uodelės nugula didžiuma dulkių ir kitų pragaištingų mums daigtų, kurie be to patektų į plaučius. ŽK 1902 55 […] oro srovė įsiverčia tuomet į plaučius, eidama per nosis, burną ir kvėpavimo gerklę. GŽK 1902 34 Straipsniai / Articles 107 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Terminas Reikšmės nosis nosis šner vė K R U V I N A S V I D U R I A V I M A S – „dizenterija“ (lot. dysenteria) ir „kruvina diarėja“ (lot. diarrhoea cruenta). Terminas kruvinas viduriavimas St. Matulaičio vartotas „dizenterijos“ reikšme 1897 m. straipsnyje „Dizenterija arba kruvinas viduriavimas“. Tačiau šis lietuviškas terminas minėtas tik straipsnio pavadinime, o pačiame straipsnyje gydytojas vartojo skolinį dizenterija. A. Vileišis terminu kruvinas viduriavimas (1908) yra įvardijęs kitą ligą – kruviną diarėją. Naminio gydytojo knygelėje jis paaiškino, kuo skiriasi kruvinas viduriavimas nuo dizenterijos: Viduriavimas kruvinas¹¹. Yra tai pavojinga žarnų liga. Išmatose yra kraujas juodas, sukrekšėjęs, o kai-kada raudonas. Nuo disenterijos skiriasi tuo, kad sergąs nejaučia skaudėjimų ir reikalo taip dažnai bėgioti laukan. NG 1908 75 Terminas Reikšmės kruvinas viduriavimas dizenterija kruvina diarėja Kadangi tai vienetiniai kruvino viduriavimo pavartojimo minetomis reikšmėmis atvejai, gali būti, kad tai atsitiktinis ar individualus reiškinys. Tad čia galima būtų kalbėti apie autorinį daugiareikšmiškumą. DRUGYS – „maliarija, drugys“ (lot. malaria) ir „protar pinis karščiavimas“ (lot. febris intermittens). Terminas drugys vartotas „maliarijos“ ir „protar pinio karščiavimo“ reikšmėmis. Šias ligas įvardijantys terminai turi bendrą šalčio krėtimo semą. Gydytojai A. Sketeris (1893), A. Vileišis (1892, 1895, 1901, 1905, 1906, 1908, 1909, 1911–1915, 1924), E. Draugelis (1914, 1915), K. Grinius (1889, 1911, 1920, 1921), P. Avižonis (1908, 1920), P. Matulaitis (1890) terminą drugys dažniausiai vartojo „maliarijos“ reikšme: Drėgnų ir pelkėtų vietų pasaulyje labai daug ir stovinčio vandens; todėl nenustabu, kad drugiu serga daugelis žmonių. Gdt 1914 11 62 ¹¹ Kursyvas originale. 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu Italijos apygardose, kur nuolat viešpatauja liga, vadinama drugiu, pavojingiausios yra tos vietos, kame nėra saulės; ten yra niekuomet neišdžiūstančios balos, ten daugybė įvairių uodų, išnešiojančių drugio nuodus. Valakų patarlė sako: „Kur neėina saulė, ten įeina daktaras.“ KU 1906 11 Reikia pažymėti tai, kad drugio terminas vartotas ir kita reikšme. Antai M. Kuprevičius 1897 m. straipsnyje greta drugio užrašė lotynišką atitikmenį febris intermittens. Dabartinėje medicinos kalboje šio lotyniško termino lietuviškas atitikmuo yra protarpinis karščiavimas (temperatūros kaitaliojimasis kas 1–2 dienos) MedŽ 200. Šia reikšme drugys galėjo būti pavartotas ir E. Draugelio (1914, 1915) bei A. Vileišio (1903) darbuose, plg.: Apsirgus kruvinąja paliuosuoja vidurius, pradeda krėsti drugys, kai-kada tąso vemti. KMŠK 1914 14 Bet toksai ligonio šildymas, kuomet jis yra kratomas drugiu, visai nenaudingas, nes šis šalčio krėtimas reiškia, juog jo viduriuose yra didelis karštis. PP 1903 105 Terminas Reikšmės drugys maliarija protarpinis karščiavimas DUSULYS – „dispnėja, dusulys“ (pasunkėjęs kvėpavimas) (lot. dyspnoea) ir „bronchinė astma“ (lot. asthma bronchiale). Terminas dusulys vartotas „dispnėjos“ ir „bronchinės astmos“ reikšmėmis. Šias ligas įvardijantys terminai turi bendrą dusimo semą. Gydytojų J. Šliūpo (1885), V. Kudirkos (1895), St. Matulaičio (1902), A. Vileišio (1903, 1905, 1907, 1908, 1910, 1911, 1913, 1915, 1924), K. Griniaus (1910, 1921), Pr. Matulaičio (1911) terminas dusulys vartotas „dispnėjos“ reikšme: Žmonės, gyvenantiejie tokiose grindelėse, dar jaunystėje skundžiasi jau ant silpnumo, dusulio, kosulio, galvos svaigimo ir kitų nesmagumų, kurie paeina nuo kvėpavimo pagadintu oru. ŽK 1902 128 M. Kuprevičius dusuliu yra pavadinęs kitą ligą; tą liudija greta pateiktas lotyniškas atitikmuo: dusulys – astma bronchiale Vrp 1897 3 41. Dabar asthma bronchiale yra bronchinė astma MedŽ. Straipsniai / Articles 109 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Terminas Reikšmės dusulys dispėja bronchinė astma VABALĖLIS – „parazitas, kenkėjas“ (lot. parasitus) ir „mikrobas, mikroorganizmas“ (lot. microbium). Gydytojai daug rašė apie ligas, todėl jiems reikėjo terminų ligų sukėlėjams pavadinti. Svarbu pažymėti, kad jie nesitenkino seniai medicinos moksle žinomais skoliniais, bet ieškojo savų, lietuviškų, žodžių tiems sukėlėjams įvardyti. Vienas iš tokių jų terminologizuotų žodžių buvo deminutyvas vabalėlis, kurį gydytojai vartojo ne viena reikšme. Terminas vabalėlis gydytojų raštuose fiksuotas dviem – „parazito“ ir „mikrobo“ – reikšmėmis. Pirmuoju atveju įvardijamas akimi matomas gyvis, parazitas, antruoju – akimi nematomas gyvis, ligos pradm uo; šiuos terminus vienija bendra užkrečiamumo sema. E. Draugelis vabalėlio terminą vartojo rašydamas apie drabužines utėles, kurios platina dėmėtosios šiltinės ligą: Gi paskutinis mokslo žodis sako, kad dėmėtosios šiltinės mikrobai esti kraujuje ir užsikrečiama drapaninėmis utėlėmis. Nors išrodyta, kad kiti vabalėliai šiltinės neplatina, bet naikinti reikia juos visus, nes jie gali būti kenksmingi kituose atvejuose (blusos platina raupus ir t. l.). KMŠK 1915 11 A. Vileišis 1903 m. knygoje vabalėlio terminą pavartojo „akimi nematomo ligos sukėlėjo“ reikšme; tą rodo šalutinis dėmuo ligų: Neseniai tapo patirta, kad saulės veiksmas per ilgą laiką net gali užmušti ligų vabalėlius, kuriais užsikrečia sveikieji sergančiojo liga. PP 1903 98 Terminas Reikšmės vabalėlis parazitas, kenkėjas mikrobas, mikroorganizmas SĖKLA – „ligų užuomazga“ ir „sperma, sėkla“ (lot. sperma). Terminas sėkla vartotas dviem skirtingomis – „ligų užuomazgos“ ir „spermos“ – reikšmėmis. Turi bendrą gyvybės užuomazgos semą – pirmuoju atveju naujo žmogaus gyvybės, antruoju atveju – ligos. Sėklos terminu K. Grinius, J. Basanavičius ir St. Matulaitis vadino ligų užuomazgas: 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu Kolerõs sėkloms jau ant vietõs beliekañt, veik gali ji dar su biauresniu narsavimu išsiplėsti [...]. A 1883 4 111 Daugiausia jau ištkusių tymais besergą, jau karščiuodami dar kelias dienas vaikščioja ir tymų sėklas aplinkui sėja. Svk 1909 5 2 Pažymėtina, kad LKŽ žodis sėkla šia reikšme nefiksuotas. K. Jokantas straipsnyje „Keletas žodžių apie bakterijas“ (1910) terminu sėkla vadino ir bakterijų reprodukcinę ląstelę: Daug daugiau karščio pakenčia bakterijų sėklos¹², vadinamosios sporos¹³. Art 1910 15 54 Kai-kurios ligõdarės bakterijos ore bedžiūdamos išgaišta ir pertai negali užkrėsti. Kitos gi jau patarios: užėjus didesniam sausumui ar šiaip nelinkoms sąlygoms, išduoda vadinamąsias sporas, kurios jau gali pasitaikinti prie uisa-ko [...]. Art 1910 25 93 „Spermos“ reikšme K. Grinius (1910–1912), P. Matulaitis (1890), Pr. Matulaitis (1915) vartojo sėklos terminą. K. Griniaus straipsniuose pasitaikė ir terminai vyriškoji sėkla (1910), K. Griniaus (1911) ir A. Vileišio (1899) raštuose – vyro sėkla: Syphilis yra viena iš nedaugelio ligų, kurios persiduoda nuo tėvų vaikams, tiesiog sėkloje. LytL 1915 14 Iš to uždegimo sėklų kanalėliai užsikauoja ir iš kiaušių sėkla nebeišeina, o be vyro sėklos moteriškė nepatos nėščia. Svk 1911 11 3 Terminas Reikšmės sėkla sperma ligų užuomazga 2. Trinariai daugiareikšmiai medicinos terminai. Tiriamojoje medžiagoje rastas tik vienas terminas, kuris vartojamas trimis skirtingomis medicininėmis reikšmėmis. DIEGLIAI – „dieglįai“ (lot. colica), „nerviniai diegliai“ (lot. colica nervosa) ir „neuralgija, nerviniai skausmai“ (lot. neuralgia). Terminas diegliai ¹² Kursyvas originale. ¹³ Kursyvas originale. Straipsniai / Articles 111 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ vartotas trimis – „vidurių skausmų“, „nervinių dieglių“ ir „neuralgijos“ – reikšmėmis. Jis įvardija skirtingo pobūdžio negalavimus, tačiau esama vienos bendros diegimo, diegiamo skausmo semos. Dabartinėje medicinos kalboje diegliai paprastai reiškia „vidurių skausmus“. Šia reikšme terminą diegliai vartojo K. Grinius (1921), A. Sketeris (1911) ir A. Vileišis (1907, 1908, 1911, 1914, 1915, 1924): Kietas vanduo ne taip tinka gerti, kaip minkštas. Jis turi negerą skonį, kartais iššaukia viduriuose diegl​​ius [...]. Šlt 1911 39 460 Kas ištikrųjų nežino, kad paprastai rūgęs pienas, pagamintas iš žalio pieno, sugadina netiktai ligoniams, bet net sveikiems vidurius, iššaukdamas juose stiprius skausmus, diegl​​ius ir viduriavimą. VŽ 1907 101 2 Terminą diegliai (1889, 1892, 1895, 1902, 1905, 1910, 1911, 1920, 1921) gydytojai vartojo rašydami ir apie kitokio pobūdžio dieglius, t. y. dieglius įvairiose kitose kūno vietose: Gerai apžiūrėjęs vaikus ir pačią Kabailienę, kuri juo toliaus, vis labiaus skundėsi ant išnirusių į kojas dieglių, daktaras patarė Kabailai išsikraustyti iš tos lindynės ir įsikurti sveikesnėj vietoje. SG 1895 3 Ne vienam atsitiko, kad vėjas perputė, ir sprandas kaip vilko sustiro; arba, vienmarškiniui ir apšilusiam į strėnas vėjas dieglius įputė: nei atsisėst, nei susireist, baisus dieg​​liai per juostą abipusiai strėnkaulio. Svk 1910 5 7 A. Vileišis sudarė sudėtinių terminų: diegliai pilvo gale PatM 1899 8, diegliai kairiam​​e šone VŽ 1905 118 4, diegliai viduriuose NG 1908 93, diegliai šone Art 1910 28 105, diegliai tarp pečių Art 1910 28 105. K. Grinius 1920 m. straipsnyje ir 1921 m. knygoje apibrėžė dieglių terminą, be to, vartojo jį kaip neuralgijos sinonimą: Diegliai (neuralgijos) esti įvairiose vietose. Dažniausiai d​​ieglys įpuola: 1) į šonus, 2) į veido bet kurią pusę, 3) į pakaušio pusę, 4) į rankas, 5) į kojas ir į kitas vietas. Atsiranda nuo nervų sujaudinimo ar uždegimo. ŽL 1921 10 Bet K. Griniaus diegliai šiame straipsnyje galėtų reikšti ir nervinius dieglius (lot. colica nervosa MedŽ 113). Lotynišką atitikmenį neuralgia greta dieglio savo straipsnyje užrašė ir M. Kuprevičius: dieglys – neuralgia Vrp 1897 3. 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiареikšmiškumo klausimu Terminas Reikšmės diegliai diegliai (vidurių skausmai) nerviniai diegliai neuralgija, nerviniai skausmai 3. Keturnariai daugiareikšmiai medicinos terminai. Tiriamojoje medžiagoje pasitaikė vienas terminas, kuris rastas pavartotas net keturiomis skirtingomis medicininėmis reikšmėmis. GYDYKLA – „medikamentas, vaistas“ (lot. medicamentum), „kurortas“ (vok. Kurort), „ligoninė“ (lot. hospitalium) ir „sanatorija“ (lot. sanatorium). Terminas gydykla vartotas „vaisto“, „kurorto“, „ligoninės“ ir „sanatorijos“ reikšmėmis. Šiuos terminus vienija bendra gydymo sema. Terminų gydykla K. Grinius (1910), A. Sketeris (1906), J. Šliūpas (1885) yra vadinę vaistą: Jis taria, kad daktarai turėję ligoniams nudalyti gydyklas pagal jutumą ir nejautumą ligoniui, taip kad „jutėliams“ užtektų mažmenos typiško vaisto. A 1885 10/11 325 Dažnai prsieina imt, jei yra vidurių sukietėjimas, gydyklų viduriams praliuosuoti […]. Svk 1910 11 5 Vietovė, turinti gamtinių gydomųjų priemonių ir veikiančių gydyklų, 1908 m. knygelėje A. Vileišio vadinta terminu gydykla: Buvo patėmyta vieno daktarų, užsiimančių liuosa praktika gydykloje (kurorte), į kurią būdavo prisiunčiami džiovininkai, kad siuvėjai, kurie atvažiuodavo į šitą miestelį dėl uždarbio ir užsiimdavo pertaisymu ligonių drabužių, labai tankiai patys susirgdavę džiova. VŽ 1908 96 4 A. Vileišis „ligoninės“ reikšme pirmajame knygos Ką daryti, kad sveiki būtume ir ilgai gyventume leidime (1895) yra pavartojęs terminą gydykla: Vienok niekas teip nepadės ligoniui ir neaprūpės kitų nuo užkrečiamųjų ligų, kaip paguldymas ligonio atskroji gydykloje. SG 1895 32 Gydymo įstaiga, kurioje gydoma gamtos priemonėmis, St. Matulaitis 1913 m. straipsnyje vadino terminu gydykla: Straipsniai / Articles 113 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Daugelis ligonių prieš įstodami į gydyklą, jau buvo gydęsi bromu [...]. MG 1913 1 16. Rūšinį terminą su pagrindiniu gydyklos („sanatorijos“ reikšme) dėmeniu yra pavartojęs St. Matulaitis: Gydyt. Amman’as aprašo [...], kaip gydo epileptikus Zürichо epileptikų gydykloj. MG 1913 1 16 Terminas Reikšmės gydykla vaistas ligoninė kurortas sanatorija Baigiant svarbu pažymėti, kad lietuviai gydytojai, rašydami medicinos ir sveikatos klausimais, terminų pirmiausia ieškojo gyvojoje kalboje. Šioji buvo pagrindinis žodžių jiems reikalingoms medicinos sąvokoms įvardyti šaltinis. Daugumą šios kalbos žodžių gydytojai pritaikė medicinos terminijos reikmėms – tuos žodžius terminologizavo. Tad drąsiai galima teigti, kad tiriamojo laikotarpio medicinos terminija yra mažiausiai nutolusi nuo gyvosios kalbos, taigi ir perėmusi iš jos visas jai būdingas ypatybes, taip pat ir daugiareikšmiškumą. Gydytojai vartojo žodžius paprastiems žmonėms žinomomis medicininėmis reikšmėmis, mat šie ir buvo pagrindiniai jų raštų skaitytojai. Jie nekūrė ir nesiskolino terminų, jei rasdavo jų gyvojoje kalboje. Taigi, jei kuris žodis žmonėse vartotas ne viena medicinine reikšme, tai jis ir gydytojų raštuose vartotas tomis reikšmėmis. Šitai patvirtina medicinos terminų ir jų reikšmių palyginimas su LKŽ. Matyti, kad dauguma medicininių reikšmių fiksuotos gyvojoje kalboje. Atliktas tyrimas patvirtina teorinį teiginį, kad semantinė derivacija – pavadinimas paprastosios kalbos žodžiu – buvo pats prieinamiausias, paprasčiausias ir patogiausias būdas (Прохорова 1996: 13–14) pradiniame daugelio terminijų formavimosi etape, nes nebuvo didelio kalbinių priemonių pasirinkimo specialioms sąvokoms įvardyti. Šis būdas, kaip matyti aptarus tiriamąją medžiagą, taip pat būdingas pradiniam lietuvių medicinos terminijos formavimosi etapui. Reikia pasakyti, kad medicinos terminų, kurie įvardija daugiau nei vieną sąvoką, peržiūrėtuose tiriamojo laikotarpio tekstuose nėra gausu. Tai patvirtina kai kurių tyrėjų teiginį, kad daugiareikšmiškumo reiškinys medicinos terminologijoje retas (Сакаева 2017: 111; plg. Соколова, Кириллова 2017; Бекишева, Грошева 2017). 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugi areikšmiškumo klausimu APIBENDRINAMOSIOS IŠVADOS Daugiareikšmiškumas pradiniam lietuvių medicinos terminijos formavimosi etapui nelabai būdingas – iš gana gausaus šaltinių kiekio (peržiūrėti 98 įvairios apimties ir skirtingų autorių gydytojų XIX a. pab. – XX pr. populiarinamieji medicinos ir sveikatos srities tekstai) aptikta tik vienuolika terminų, kurie gydytojų pavartoti ne viena medicinine reikšme. Nustatyta, kad tiriamojo laikotarpio kai kurių medicinos terminų ribos nebuvo labai griežtos. Tokie terminai neturi pagrindinių moksliniams terminams būdingų požymių, pavyzdžiui, tikslumo, jie pavaldūs gyvosios kalbos dėsn iams, nes iš jos gydytojų ir imti vartoti. Terminų skirtingos medicininės reikšmės visiškai atsiskleidžia tik kontekste ar gretinant skirtinguose kontekstuose pavartotus tuos pačius terminus. Taigi, galima sutikti su teiginiu, kad kontekstas turi didelę reikšmę atpažįstant daugiareikšmius terminus, nes be konteksto sunku būtų nustatyti, kokia reikšme terminas yra pavartotas. LKŽ duomenimis, didžiosios dalies terminų, kuriuos vartojo gydytojai savo populiarinamuosiuose tekstuose, medicininės reikšmės žinomos gyvojoje kalboje. Daugiareikšmiais medicinos terminais eina gyvosios kalbos žodžiai, ir tomis reikšmėmis gydytojų perimti iš tos kalbos. Taigi, galima teigti, kad ištirti terminai dar nebuvo nutolę nuo gyvosios kalbos, ir jų daugiareikšmiškumas radosi tos kalbos žodžių terminologizavimo procese, kitaip sakant, medicinos terminų daugiareikšmiškumas radosi iš gyvosios kalbos žodžių daugiareikšmiškumo. Kita vertus, pavartoti medicinos srities tekstuose, jie jau nėra gyvosios kalbos žodžiai, o terminai. Tad einant terminologizavimo keliu daugiareikšmiškumo mažėja. Tai paneigia teiginį, kad daugiareikšmiškumas terminologijoje yra paplitęs. Atliktas tyrimas paneigia teorinę įžvalgą, kad paprastos morfologinės ir darybinės sandaros terminas linkęs į daugiareikšmiškumą. Didesnė dalis aptartų medicinos terminų yra vediniai, o vienas iš jų – sudėtinis terminas. Pastebėta, kad kai kuriais atvejais skirtingomis medicininėmis reikšmėmis tą patį terminą yra pavartojęs ne vienas gydytojas. Gali būti, kad vėlesnių tekstų autoriai gydytojai buvo susipažinę su savo kolegų darbais ir tiesiog perėmė terminus tomis reikšmėmis. Kiekybinio daugiareikšmiškumo atžvilgiu tirtuose tekstuose vyrauja dvin aris daugiareikšmiškumas, t. y. terminai dažniausiai vartojami dviem skirtingomis medicininėmis reikšmėmis. Trinaris ir keturnaris daugiareikšmiškumas nebūdingas. Straipsniai / Articles 115 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Kokybinio daugiareikšmiškumo atžvilgiu būdingas vidudalykinis daugiareikšmiškumas, t. y. terminai skirtingomis medicininėmis reikšmėmis vartojami vienos ir tos pačios dalykinės srities (medicinos) lauke. Esama autorinio daugiareikšmiškumo apraiškų. Mat pasitaiko atvejų, kai terminų pavartojimą ne viena reikšmė galima laikyti individualiu arba atsitiktiniu reiškiniu. Tai akivaizdu ir tais atvejais, kai terminų medicininės reikšmės nefiksuotos LKŽ, todėl galima daryti prielaidą, kad tas reikšmes terminui bus suteikęs (−ę) jį savo tekste (−uose) pavartojęs (−ę) gydytojas (−ai). Pasitaikantys ne viena reikšme pavartoti medicinos terminai rodo, kad pradiniame lietuvių medicinos terminijos formavimosi etape kai kurios medicinos sąvokos dar nebuvo nusistovėjusios ir išsikristalizavusios. Negalima būtų sutikti su teiginiu, kad daugiareikšmis terminas yra neterminiškas. Aptarti pradinio lietuvių medicinos terminijos formavimosi etapo terminai laikytini terminais, nes jie aiškiai įvardija konkrečias medicinos sąvokas. SUTRUMPINIMAI A – Aušra Art – Artojas BK – Biržų kalendorius BL – Apie blogąją ligą arba syfilį (prancus) ChA – Apie cholerą ir kaip nuo jos apsisaugoti ChK – Cholera ir kova su ja Dž – Džiova Gdt – Gydytojas GŽK – Kaip apsireiškia gyvastis žmogaus kūne KMŠK – Kolera, maras, šiltinės ir kruvinoji KU – Kaip užsilakyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą LB – Lietuviškasis balsas LimpL – Limpamosios Ligos ir Kaip nuo jų išsisaugoti LytL – Lytiškos Ligos ir Kaip nuo jų apsisaugoti MG – Medicina ir gamta NG – Naminis gydytojas PP – Pirmoji pagalba nelaiminguose atsitikimuose PM – Patarmės moterims, kurios nori būti sveikos RČ – Raupų čiepijimas RP – Rūgštasai pienas prof. Mečnikov’o SG – Ką daryti, kad sveiki būtume ir ilgai gyventume 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu Svk – Sveikata Šlt – Šaltinis U – Ūkininkas V – Varpas Vlt – Viltis VŽ – Vilniaus žinios ŽK – Kaip sutaisytas žmogaus kūnas ŽL – Žmonių ligos ŠALTINIAI [A. S.] 1906: Nešvarumas ir užsikrėtimas. – Lietuvos ūkininkas 19, 253–254. [A. V.] 1905: Apie vidurių šiltinę ir kaip nuo jos apsisaugoti. – Vilniaus žinios 118, 4. [A. V.] 1905: Ką valgyti žiemą? – Vilniaus žinios 289, 3–4. [A. V.] 1909: Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo piktąja šiltine. – Šaltinis 10, 148–151. [A. V.] 1909: Kaip gydyties prakaitavimu? – Šaltinis 14, 212–215. [A. V.] 1905: Kaip privalo seni žmonės žiemą užlaikyti savo sveikatą? – Vilniaus žinios 286, 3. [A. V.] 1909: Nuo ko dažniausia žmonės miršta. – Šaltinis 1, 4–7. [A. V.] 1905: Saulės šviesos vertybė sveikatai. – Vilniaus žinios 225, 4. [A. V.] 1915: Ta liga lot. azgaena faetido vadinama [...] (Klausimai ir atsakymai). – Gydytojas 1, 3. [B.] 1896: Ką daryti nusideginus. – Ūkininkas 17, 131. [B.] 1896: Kaip gydyti skilvio (pilvo) ir žarnų ligas. – Ūkininkas 4, 28–30. [Bendraitis] 1895: Apie pasuitimą. – Ūkininkas 21, 165–167. [D.] 1896: Kaip apsieiti sergant šiltine? – Ūkininkas 24, 188–189. [daktaras A. V.] 1903: Dr. Fr. Esmarch. Pirmoji pagalba nelaiminguose atsitikimuose, išvertė daktaras A. V., Tilžė. [Dr. A. V.] 1909: Kaip privalo užsilaikyti sergantis džiova, ir kas daryti, kad neužsikrėstų jąja sveikieji? – Šaltinis 20, 308–310; 21, 324–325. Straipsniai / Articles 117 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ [Dr. A. V.] 1899: Patarmės moterims, kurios nori būti sveikos, pagal Zielčaką parašė Dr. A. V., Tilžė [Dr. A. Vileišis] 1910: Apie kolerą ir perspėjančias ją priemones. – Artojas 118, 65–66; 19, 69. [Dr. A. Vileišis] 1910: Apie kūdikių auginimą. – Šaltinis 48, 756; 49, 772. [Dr. A. Vileišis] 1912: Apie lisninkus. Pagal d-rą Mankauskį. – Artojas 37, 145–147. [Dr. A. Vileišis] 1910: Apie maudymąsi atlapame ore. – Artojas 33, 125–126. [Dr. A. Vileišis] 1913: Apšvietimo ir vaikų marumo skaitmenė įvairiose šalyse. – Šaltinis 46, 730. [Dr. A. Vileišis] 1915: Difteritas. – Gydytojas 3, 9–12. [Dr. A. Vileišis] 1914: Kaip privalo užsilaikyti sergantis džiova, ir kas daryti, kad neužsikrėstų jąja sveikieji? – Gydytojas 8, 29–32. [Dr. A. Vileišis] 1910: Kaip reikia užlaikyti sveikos ir sergančios akys, Seinai. [Dr. A. Vileišis] 1909: Kaip reikia užlaikyti sveikos ir sergančios akys. – Šaltinis 39, 612–614; 46, 723–724; 49, 772–773. [Dr. A. Vileišis] 1918: Kas tai yra influenca ir iš ko ji atsiranda? – Tėvynės sargas 34, 4–8. [Dr. A. Vileišis] 1912: Kokia privalo būti sergančių vaikų priežiūra. – Šaltinis 17, 264–266. [Dr. A. Vileišis] 1911: Kova su vabzdžiais (vabalais), užsikrėčiamųjų ligų platintojais. – Šaltinis 6, 62–63. [Dr. A. Vileišis] 1913: Oras ir klimatas ir jų svarbumas žmogaus sveikatai. – Artojas 27, 105–107; 28, 109–110; 32, 125–126. [Dr. A. Vileišis] 1910: Plaučių džiova. – Artojas 28, 105. [Dr. A. Vileišis] 1915: Rauplės arba Raupai. – Gydytojas 2, 5–8. [Dr. A. Vileišis] 1913: Sibiro žaizda (Karbunkulas). – Artojas 47, 186–188. [Dr. A. Vileišis] 1911: Skorbutas. – Šaltinis 30, 351–352; 31, 364–365. [Dr. A. Vileišis] 1908: Suteikimas žmogui pirmosios pagalbos paprastų smalkčių apniktam. – Šaltinis 45, 707–708. [Dr. A. Vileišis] 1911: Vanduo. – Šaltinis 39, 459–461. [Dr. E. Draugelis] 1918: Naujoji liga. – Tėvynės sargas 36, 13–14. 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiiareikšmiškumo klausimu [Dr. F. Matulaitis] 1911: Džiova. Alkohol(is), Chicago, Ill. [Dr. J. Basanavičius] 1898: Medega musu tautiškai vaistinykystai, parupino Dr. J. Basanavičius, atspauda isz „Dirvos“, Shenandoah. Pa. [Dr. J. Basanavičius] 1913: Follikulinas kaip purgatyvas (Nauji vaistai). – Medicina ir gamta 2, 20–21. [Dr. K. Grinius] 1921: Žmonių ligos. – Sveikata 1, 1–4; 2, 1–3. [Dr. K. Jokantas] 1912: Apie lavonų puvimą. – Šaltinis 21, 328–329. [Dr. K. Jokantas] 1912: Kaip reikia maitinti vaikai nuo 3-čių metų. – Šaltinis 14, 211–212. [Dr. K. Jokantas] 1910: Keletas žodžių apie bakterijas. – Artojas 15, 53–54; 25, 93–94. [Dr. K. Jokantas] 1912: Mirtis. – Šaltinis 20, 312–313. [Dr. K. Jokantas] 1912: Sušalimas ir atšalimas. – Šaltinis 8, 116. [Dr.] 1897: Dizenterija arba kruvinas viduriavimas. – Ūkininkas 9, 131. [Dr.] 1897: Rachitas arba angliškoji liga. – Ūkininkas 12, 183. [D-ras A. Medinietis] 1905: Apie kudikių auginimą. – Vilniaus žinios 19, 2–3. [D-ras A. Sketeris] 1910: Karštinės (Šiltinės, Karštligės, lot. Typhus). – Sveikata 4, 1–8. [D-ras A. Sketeris] 1911: Kila (hernia). – Sveikata 11, 1–7. [D-ras A. Sketeris] 1912: Švarumas ir sveikata. – Pasiuntinys 5, 149–150. [D-ras A. V.] 1909: Apalpimas ir pirmoji pagalba. – Žemdirbys 12, 9–10. [d-ras A. V.] 1904: Apie blogają ligą arba syfilį (prancus), pagal d-ro M. Členovo veikaliėlį sutaisė d-ras A. V., Tilžė. [D-ras A. V.] 1905: Apie cholerą, ir kaip apsisaugoti nuo jos. – Vilniaus žinios 77, 2–3. [D-ras A. V.] 1905: Apie vidurių šiltinę ir kaip nuo jos apsisaugoti. – Vilniaus žinios 118, 4. [D-ras A. V.] 1905: Atsakymas tiems, kurie per laiškus prašo ligonims atsiųsti vaistų. – Vilniaus žinios 29, 3. [D-ras A. V.] 1907: Cholera ir kova su ja. – Vilniaus žinios 125, 2–3; 126, 2. [D-ras A. V.] 1907: Difteritas, Vilnius. [D-ras A. V.] 1907: D-ras Bor. Oks. Raupų čiepijimas, vertė D-ras A. V. – Vilniaus žinios 133, 2. Straipsniai / Articles 119 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ [D-ras A. V.] 1907: Ivan Tarchanov. Rūgštasai pienas prof. Mečnikov’o. – Vilniaus žinios 101, 2; 102, 2; 103, 2; 104, 2; 105, 2; 108, 2. [D-ras A. V.] 1902: Kaip apsireiškia gyvastis žmogaus kūne?, sutaisė pagal Lunkevyčių D-ras A. V., Tilžė. [D-ras A. V.] 1906: Ligonių gydymas senovėje. – Vilniaus žinios 281, 1–2. [D-ras A. V.] 1905: Meningitis cerebrospinalis epidemica. – Vilniaus žinios 163, 3–4. [D-ras A. V.] 1905: Vaisių vertenybė iš pusės hygienos. – Vilniaus žinios 192, 4. [D-ras A. V.] 1909: Vaistai nuo uodų įkandimo. – Žemdirbys 12, 10. [D-ras A. Vileišis, Dr. A. Vileišis] 1910: Aklybė, jos priežastis ir perspėjimo priemonės. – Artojas 39, 149–150. [D-ras A. Vileišis, Dr. A. Vileišis] 1918: Kokia privalo būti sergančiųjų vaikų priežiūra. – Tėvynės sargas 21, 11; 26, 11–12. [D-ras A. Vileišis] 1912: Apie drugio ligą. – Šaltinis 46, 727–728. [Dr-as A. Vileišis] 1914: Apie ligą, drugiu vadinamą. – Gydytojas 11, 62–64. [D-ras A. Vileišis] 1912: Apie niežus. – Šaltinis 49, 776. [D-ras A. Vileišis] 1918: Apie plaučių džiovą. – Tėvynės sargas 7, 14–15. [D-ras A. Vileišis] 1908: Apie plaukų slenkimą. – Vilniaus žinios 8, 4. [D-ras A. Vileišis] 1908: Cholera. – Vilniaus žinios 154, 2–3; 155, 2–3; 159, 2–3; 160, 2–3. [D-ras A. Vileišis] 1907: Dantį ir jų higijena. – Vilniaus žinios 217, 2. [D-ras A. Vileišis] 1908: Džiova, jos priežastis ir išsiplėtojimas. – Vilniaus žinios 96, 4; 97, 3–4. [D-ras A. Vileišis] 1918: Kaip gyventi, kad sveikam būti. – Tėvynės sargas 4, 14–15; 5, 15. [d-ras A. Vileišis] 1906: Kaip užsilakyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, pagal D-rą Med. L. Volbergą sutaisė d-ras A. Vileišis, Vilnius. [D-ras A. Vileišis] 1905: Kas daryti kad sveiki butume ir ilgai gyventume, vertė iš lenkų kalbos D-ras A. Vileišis, Vilnius. [D-ras A. Vileišis] 1915: Kas yra influenza ir iš ko ji atsiranda? Influencos gydymas. – Gydytojas 6, 22–24. 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu [d-ras A. Vileišis] 1915: Limpamosios ligos ir Kaip nuo jų išsisaugoti?, parašė d-ras A. Vileišis, Kaunas. [D-ras A. Vileišis] 1924: NamInis gydytojas. Trumpas paprasčiausių ligų aprašymas ir jų gydymas, antrasis pataisytas leidimas, Kaunas. [D-ras A. Vileišis] 1908: Naminis gydytojas: Trumpas aprašymas prasčiausių ligų ir prasčiausių vaistų kovoje su jomis: / D. 1. Apie žmonių ligas ir jų gydymą, sutaisė D-ras A. Vileišis, Seinai. [D-ras A. Vileišis] 1913: Oras ir klimatas ir jų svarbumas žmogaus sveikatai, Seinai. [D-ras A. Vileišis] 1918: Rožė. – Tėvynės sargas 10, 14. [D-ras A. Vileišis] 1914: Sveikatos dalykai. Apie žmogaus džumą. – Šaltinis 29, 435–437. [D-ras A. Vileišis] 1912: Šaltos kojos – įvairių peršaldymų priežastis. – Šaltinis 1, 11. [D-ras A. Vileišis] 1910: Tikrieji raupai (raup­lės). – Artojas 12, 42–43. [D-ras E. D.] 1915: Užkrečiamosios ligos. – Viltis 70, 2–3. [D-ras F. Antaniukas] 1895: Ką daryti, kad sveiki būtume ir ilgai gyventume, vertė iš lenk. kalbos D-ras F. Antaniukas, Tilžė. [D-ras F. Matulaitis] 1915: Lytiškos Ligos ir Kaip nuo jų apsisaugoti, parašė D-ras F. Matulaitis, antra, peržiūrėta ir pagerinta laida, So Boston, Mass. [D-ras K .Grinius]1910: Rauplės (lot. Variola vera). – Sveikata 8, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1911: Apie drugio ligą. – Sveikata 2, 1–5. [D-ras K. Grinius] 1911: Apie kurtumą. – Sveikata 8, 1–5. [D-ras K. Grinius] 1910: Apie onanizmą. – Sveikata 12, 1–6. [D-ras K. Grinius] 1909: Difteritas. – Sveikata 6, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1910: Influenca (Inmėdė, Kaulalilgė). – Sveikata 11, 1–5. [D-ras K. Grinius] 1910: Kokliušas (Didysis Kosulys, lot. Pertussis arba Tussis Convulsiva). – Sveikata 7, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1910: Nuomarius (Epilepsia). – Sveikata 1, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1910: Reumatizmas. – Sveikata 5, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1911: Sifilis ir „606“. – Sveikata 1, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1909: Skarlatina. – Sveikata 4, 1–8. [D-ras K. Grinius] 1909: Tymai (Jedra, Blusinės; lot. Morbilli). – Sveikata 5, 1–8. Straipsniai / Articles 121 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ [D-ras K. Grinius] 1911: Triperis. – Sveikata 3, 1–7. [D-ras K. Grinius] 1921: Žmonių ligos, Kaunas. [D-ras K. Grinius] 1920: Žmonių ligos. – Sveikata 5–6, 1–4. [D-ras K. Jokantas] 1910: Kam reikalingos pirtys. – Šaltinis 44, 694. [D-ras med. P. Avižonis] 1920: Kova su limpančiomis ligomis, Raseiniai. [D-ras P. Avižonis] 1913: Aklumas ir trachoma Lietuvoje. – Lietuvių tauta 2(2), 181–190. [D-ras P. Avižonis] 1907: Keletas žodžių apie šundaktarius. – Vilniaus žinios 185, 2–3. [Dr–as P. Avižonis] 1911: Pasigelbėjimas nelaiminguose atsitikimuose. – Ūkiškasis kalendorius 1911 metams, Brooklyn, N. Y., 62–66. [D-ras S. Matulaitis] 1913: Anatomijos, fiziologijos, patologijos bei chemijos lietuviška terminologija. – Medicina ir gamta 2, 9–12. [D-ras V. A.] 1901: Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti, parašė D-ras V. A., Tilžė. [Draugaitis] 1891: Apie rauples. – Ūkininkas 2, 77–84. [D-ro P. Avižonies] 1913: Aklumas ir trachoma Lietuvoje: referatas skaitytas 1912 m. Lietuvių mokslo dr-jos visuot in. susirinkime, atspausdinta iš „Lietuvių tautos“, Vilnius. [Drs. J. Bs.] 1883: Keli žodžiai apie kolerą. – Auszra 4, 110–113; 5, 138–143. [G. K.] 1892: Kaltunas (lotynizškai Plica polonica). – Ūkininkas 1, 18–21. [Gydytojas K. J., Dr. K. J.] 1913: Žmogaus amžiaus ilgumas. – Vadovas 16, 62, 158–173; 16, 63, 274–281. [Gydytojas] 1896: Skarlatina. – Ūkininkas 20, 153–156. [Hygijėjos tarnas] 1889: Hygiena. I. Arbata. – Varpas 1, 8–9. [Hygijėjos tarnas] 1889: Hygiena. III. Tabakas. – Varpas 3, 40–41; 4, 60–61; 8, 120. [Hygienos tarnas] 1895: Alkogolis ir alkoholizmas. – Varpas 9/10, 155–157. [J. S. Kū́kštis] 1885: Hypnoskopas. – Auszra 10/11, 319–325. [J. Slibinas] 1892: Dif­teritas, smauginyczia, kaklinė (lotynizškai – diphteritis). – Uki­nikas 8, 293–297. [J. Slibinas] 1892: Prancuzligė arba piktoji liga (lotynizškai – syphilis). – Ūkinikas 6/7, 230–237. [J. Szl.] 1885: Ar kenkia rūkymas tabako. – Lietuwiszkasis Balsas 2, 6–7. 122 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu [J.] 1890: Gražumas žmogaus gymyje, pagal H. Spencer’i išvertė J. – Varpas 3, 37; 4, 53–55; 5, 68–70. [K. Gr.] 1890: Dizenterija (arba Raudonoji, Kruvinoji, Greitoji). – Ūkininkas 3, 39–40; 4, 53–55. [K. Gr.] 1920: Niežai (Lot. Scabies). – Sveikata 2, 1. [Kagė] 1920: Apie plaukų slinkimą ir triušimą. – Sveikata 4, 2. [Karo gydyt. E. Draugelis] 1915: Kai-kurios užkrečiamosios ligos. – Viltis 85, 2–3. [Kg.] 1921: Pasenėjimas. – Sveikata 6, 1–2. [M. Sk-ra] 1897: Lietuviški ligų vardai. – Varpas 3, 41–42. [P. A.] 1899: Apie vaikų viduriavimą. – Ūkiškas Kalendorius ant metų 1900, Vilnius, 34–44. [P. A.] 1898: Kaip užlaikyti vaikų sveikatą? – Ūkininkas 3, 39–41. [Paulius] 1890: Du nuodingų augalų. – Varpas 2, 20–21. [Paulius] 1890: Mikroorganizmai. – Varpas 7, 105–107; 8, 122–124; 10, 153–154. [R.] 1889: Influenzа. – Varpas 12, 184. [S. M.] 1913: Bismutum subnitricum hyperchlorhydrijoj ir ulcum ventrikuli. – Medicina ir gamta 1, 18–19. [S. M.] 1902: Kaip sutaisytas žmogaus kūnas, parašė S. M. Plymouth, Pa. [Vaistininkas (Daktaras)] 1893: Apie kolerą. – Kaip atsiginti nū Koleros ir kiti Naudingi skaitymai, Tilžė, 14–27. [Vaistininkas] 1890: Apie džiovą. – Ūkininkas 5, 74–75. [A. V.] 1915: Kaip reikia užsilaikyti, kad apsisaugojus nuo kruvinosios (dizenterijos) ir nuo koleros. – Aušra 31, 399–401. Aklumas, jo priežastis ir perspėjimo priemonės. – Vilniaus žinios 28, 1909, 2–3. Ankstybas chroniškų ligų gydymas. – Vilniaus žinios 222, 1906, 3. Apie Augimą Kudikėlių. – Naujasis Keleivis 20, 1880, 119. Apie cholera ir kaip nuo jos apsisaugoti 77, atspausta iš „V. Ž.“, Vilnius, 1905. Apie homeopatiją. – Sveikata 9, 1912, 33–34. Apie kirmėles pas vaikus. – Ūkininkas 8, 1897, 120–121. Apie kolerą ir kaip nuo jos apsisaugoti. – Gydytojas 4, 1915, 13–16; 5, 1915, 17–18. Straipsniai / Articles 123 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Apie kraujo pludimus. – Sveikata 10, 1913, 37–38. Apie neurasteniją. – Sveikata 11–12, 1912, 41–43. Blėdis nėščioms ir žindančioms moterims nuo alaus vartojimo. – Vilniaus žinios 240, 1906, 3. Būto pravėdinimas vasarą. – Vilniaus žinios 127, 1906, 4. Cholera ir kova su ja, vertė D-ras A. V., Vilnius, 1907. Difteritas. – Vilniaus žinios 93, 1907, 2; 94, 1907, 2. Dr. Fr. Esmarch 1903: Pirmoji pagalba nelaiminguose atsitikimuose, išvertė daktaras A. V., Tilžė. D-ras Bor. Oks. 1908: Raupų čiepijimas. (Šneka su jauna motina), Vilnius. D-ras Bor. Oks. 1907: Raupų čiepijimas. (Šneka su jauna motina), vertė D-ras A. V. – Vilniaus žinios 133, 2; 134, 2; 135, 2; 136, 2. Droper John Willam 1887: Ugis Žmogaus. – Lietuviszkasis Balsas 5/6, 57–60; 8, 98–98. Dr. S. A. Knopf 1903: Džiova ir kova su ja: populiariškas konkursinis darbas apdovanotas ant kongreso Berlyne (24–27 gegužė 1899 m.) susirinkusio apsvarstyti kovos įrankius su džiova, sutaisė D-ras A. V., Tilžė. Džiova Lietuvoj ir kova su ja: D-ro J. Bagdonavičiaus paskaita L. M. D-jos susirinkime. – Viltis 144, 1914, 1–2. Girtuoklybė – mūsų rykštė, Vilnius, 1907. Ką daryti, kad sveiki būtume ir ilgai gyventume, vertė iš lenk. kalbos D-ras F. Antaniukas, Tilžė, 1895. Kaip apsieiti su ligoniu, vidurių šiltine susirgusiu? – Vilniaus žinios 122, 1905, 3–4. Kaip apsireiškia gyvastis žmogaus kune?, sutaisė pagal Lunkevyčių D-ras A. V., Tilžė, 1902. Kaip užsilaikyti pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą, pagal D-rą Med. L. Volbergą sutaisė d-ras A. Vileišis, Vilnius, 1906. Kas daryti kad sveiki būtume ir ilgai gyventume, vertė iš lenkų kalbos D-ras A. Vileišis, Vilnius, 1905. Kas reikia žinoti apie dž،ovą, iš vok. klb. vertė d-ras Bagdonavičius. – Viltis 62, 1913, 2–3. Kas reikia žinoti apie džiovą, iš vokiečių kalbos vertė D-ras Bagdonavičius, Vilnius, 1913. 124 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu Kas reikia žinoti apie dizovą, iš vokiečių kalbos vertė D-ras Bagdonavičius, Vilnius, 1920. Kas reikia žinoti apie lyties ligas, vertė iš vokiečių kalbos D-ras J. Bagdonas, Kaunas, 1920. Kas tai yra liga gumbas? – Ukininkas 4, 1896, 28. Keli žodžiai apie niežus. – Zwiesa 3, 1888, 78–83. Keli žodžiai apie alaus ir degtinės vartojimą. – Biržų kalendorius, 1913, 60–64. Kolera, maras, šiltinės ir kruvinoji, parašė Karo gydytojas E. Draugelis, Vilnius, 1914. Kolera. – Viltis 159, 1914, 2–3. Kūdikių žindymas ir penėjimas, vertė Atgalainis, Tilžė, 1904. Limpamosios ligos ir Kaip nuo jų išsisaugoti?, parašė d-ras A. Vileišis, Kaunas, 1915. Mokykla ir užkrečiamosios ligos. – Šaltinis 3, 1912, 36. Naminis gydytojas. Trumpas prasčiausių ligų aprašymas ir jų gydymas, antrasis pataisytas leidimas, Kaunas, 1924. Naminis gydytojas: Trumpas aprašymas prasčiausiu ligu ir prasčiausiu vaistu kovoje su jomis: / D. 1. Apie žmonių ligas ir jų gydymą, sutaisė D-ras A. Vileišis, Seinai, 1908. Nemalonus kvapsnys. – Šaltinis 23, 1911, 267–268. Nuomario (epilepsijos) gydymas bromu (Referatai). – Medicina ir gamta 1, 1913, 16–18. Pamokinimas kaip nūg cholieros gintiesi, vertė A. Sketeris, Tilžė, 1893. Patarimai sveikatos dalykuose: [atsakymai į skaitytojų klausimus]. – Šaltinis 9, 1914, 140. Patar mės moterims, kurios nori būti sveikos, pagal Zielčaką parašė Dr. A. V., Tilžė, 1899. Patar mės moterims, kurios nori būti sveikos, pagal Zielčaką parašė Dr. A. Vileišis, 2-oji laida, Vilnius, 1906. Perkaitimas nuo saulės spindulių ir stabligė nuo tvanko arba kaitros. – Vilniaus žinios 184, 1905, 4. Rožė. – Aušra 32, 1915, 418–419. Sveikatos reikalai. – Šaltinis 17, 1914, 258–262. Šaltos kojos kaip priežastis įvairių peršaldymų. – Vilniaus žinios 146, 1906, 4. Šiltinės. – Gydytojas 10, 1914, 37–40; 11, 1914, 61–62. Škarlatina. – Vilniaus žinios 219, 1906, 3. Straipsniai / Articles 125 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Taisyk­lės palaikyti mokinių sveikatą namie ir mokykloje. – Šaltinis 43, 1913, 680–681. Tarchanov Ivan 1907: Rūgšt­sąsai pienas prof. Mečnikovo. Įrankis liaudies sveikatos užlaikymui, vertė D-ras A. V., Vilnius. Trumpi šneka apie limpančias ligas ir kaip nuo jų apsiginti, parašė D-ras V. A., Tilžė, 1901. Užkrečiamosios ligos, parašė gydytojas E. D., Vilnius, 1914. LITERATŪRA Chromá Marta 2011: Synonymy and polysemy in legal terminology and their applications to bilingual and bijural translation. – Research in Language 9.1, 31–50. Prieiga internete: https://scholar.google.lt/citations?user=zMwcBXoAAAAJ&hl=lt&oi=sra [žiūrėta 2020-08-08]. Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Gangemi Aldo, Pisanelli Domenico M., Steve Geri 2000: Understanding Systematic Conceptual Structures in Polysemous Medical Terms. – Proc AMIA Symposium, 285–289. Prieiga internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2243923/pdf/procamiasymp000003-0320.pdf [žiūrėta 2020-08-06]. Keinys Stasys 1982: Terminų vienareikšmiškumas (idealas ir tikrovė). – Sintaksės ir semantikos klausimai: respublikinės ir mokslinės konferencijos, skirtos TSRS įkūrimo 60-mečiui, pranešimų tezės, 1982 m. spalio 4–5 d., Šiauliai, 89–90. Laurén Christer, Myking Johan, Picht Heribert 1998: Terminologie unter der Lupe, Vienna: TermNet. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). Prieiga internete: http://www.lkz.lt/. MedŽ – Medicinos terminų žodynas, V. Astrauskas, S. Biziulevičius, S. Pavilionis, A. Vaitilavičius, A. Vileišis, spcredaktoriai A. Rimkūnas, G. Stasiulionytė, A. Šuminas, Vilnius: Mokslas, 1980. Polysemy: Theoretical and Computational Approaches 2000, Edited by Yael Ravin and Claudia Leacock, New York: Oxford University Press. Prieiga internete: https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=Bt5gexKhIIQC&oi=fnd&pg=PR8&dq=Polysemy:+Theoretical+and+Computational+Approaches&ots=zbHBcMxq3R&– 126 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu sig=Eiwm_7hAKYVVAZFlVRZ0N9Uab1rg&redir_esc=y#v=onepage&q=Polyse-my%3A%20Theoretical%20and%20Computational%20Approaches&f=false [žiūrėta 2020-08-13]. Sku jina Valentīna 2002: Latviešu terminoloģijas izstrādes principi, Rīga: LVI. Stančienė Dalia Marija 2008: „Logos“. – Visuotinė lietuvių enciklopedija XIII, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 573. Stunžinas Robertas 2009: Daugiareikšmiai ir homoniminiai statybos liaudies terminai. – Terminologija 16, 68–92. Šalkauskis Stasys 1991: Raštai II: Filosofijos ir pedagogikos terminija, Vilnius: Mintis. Ullmann Stephen 1951: The principles of semantics, Glasgow: Jackson. Zemlevičiūtė Palmira 2009: Lietuvių medicinos terminologijos raida XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje: daktaro disertacija, Kaunas. Ахманова Ольга Сергеевна 2005: Словарь лингвистических терминов, Москва: КомКнига. Бекишева Елена Владимировна, Грошева Анна Алексеевна 2017: Эволюция лингвистического учения о многозначности и медицинская терминология. – Вестник Южно-Уральского государственного университета. Серия: Лингвистика 14, 41–47. Prieiga internete: https://elibrary.ru/download/elibrary_28766368_39147775.pdf [žiūrėta 2020–08–12]. Вольберг Даниил Маркович 2017. Полисемия и омонимия в английской медицинской терминологии. – Филологические науки. Вопросы теории и практики 3–2(69), 74–78. Prieiga internete: https://www.elibrary.ru/download/elibrary_28423160_47798135.pdf Головин Борис Николаевич, Кобрин Рафаил Юрьевич 1987: Лингвистические основы учения о терминах, Москва: Высшая школа. Гончарук Виктор Владимирович, Гущина Людмила Николаевна 2009: Пути развития полисемии и ее роль в медицинской терминологии. – Журнал Гродненского государственного медицинского университета 3(27), 123–125. Prieiga internete: https://elibrary.ru/download/elibrary_19092106_63963143.pdf [žiūrėta 2020–08–12]. Гринев Сергей Викторович 1993: Введение в терминоведение, Москва: Московский лицей. Даниленко Валерия Петровна 1977: Русская терминология: опыт лингвистического описания, Москва: Наука. Straipsniai / Articles 127 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Емельянова Ольга Николаевна 2003: Омонимия и смежные явления. – Культура русской речи: энциклопедический словарь-справочник, Москва: Флинта: Наука, 390–392. Емельянова Ольга Николаевна 2003: Полисемия. – Культура русской речи: энциклопедический словарь-справочник, Москва: Флинта: Наука, 486–488. Зимовая Мария Владимировна 2011: Многозначность в терминологии: автореферат диссертации на соискание ученой степени кандидата филологических наук. Prieiga internete: https://static.freereferats.ru/_avtoreferats/01004916973.pdf [žiūrėta 2020–08–08]. Киселева Светлана Владимировна, Рослянова Татьяна Сергеевна 2013: К построению типологии многозначности терминов. – Вопросы когнитивной лингвистики 4(037), 115–122. Prieiga internete: https://cyberleninka.ru/article/n/k-postroeniyu-tipologii-mnogoznachnosti-terminov/viewer [žiūrėta 2020–08–08]. Кожанов Александр Александрович 2014: Реоднозначность полисемия и омонимия в юридической терминологии (на материале немецкого языка). – Вестник Брянского государственного университета 2, 351–357. Prieiga internete: https://elibrary.ru/download/elibrary_23491603_66557290.pdf [žiūrėta 2020–07–21] Маркович Вольфберг Данниил 2017: Полисемия и омонимия в английской медицинской терминологии. – Филологические науки. Вопросы теории и практики 3–2(69), 74–78. Prieiga internete: https://elibrary.ru/download/elibrary_28423160_59707314.pdf [žiūrėta 2020–08–12]. Марузо Жюль 2004: Словарь лингвистических терминов, Москва: Едиториал УРСС. Нашиванько Одьга Викторовна 2013: Виды семантической неоднозначности терминов медицинской косметологии в современном русском языке. – Вісник Дніпропетровського університету. Серія «Мовознавство» 11, Вип. 19, Т. 2, 138–143. Prieiga internete: http://www.dnu.dp.ua/docs/visnik/ffil/program_56a7dacb59dbf.pdf [žiūrėta 2020–08–08]. Прохорова Валентина Николаевна 1996: Русская терминология (лексико-семантическое образование), Москва: Филологический факультет. Сакаева Людмила Радиковна и др. 2017: Полисемия и омонимия в медицинской терминологии (на материале нозологических терминов английского и русского языков). – Вестник Северного (Арктического) федерального университета. Серия: Гуманитарные и социальные науки 6, 111–120. Prieiga internete: https://elibrary.ru/download/elibrary_30764408_13983590.pdf [žiūrėта 2020–08–12]. 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu Соколов М. М., Кириллова Татьяна Сергеевна 2017: Полисемия в медицинской терминологии. – Современная наука теоретический и практический взгляд: материалы Международной научно-практической конференции, Москва: Перо, 86–89. Prieiga internete: https://www.elibrary.ru/download/elibrary_32441316_75564706.pdf. Суперанская Александра Васильевна, Подольская Наталия Владимировна, Васильева Наталия Владимировна 1989: Общая терминология: Вопросы теории, Москва: Наука. Татаринов Виктор Андреевич 1996: Теория терминоведения 1: Теория термина история и современное состояние, Москва: Московский лицей. Татаринов Виктор Андреевич 2006: Общее терминоведение: энциклопедический словарь, Москва: Московский Лицей. Трегубов Андрей Николаевич 2011: Полисемия: проблемы и пути возможного решения. – Знание. Понимание. Умение 1, 179–183. Prieiga internete: https://elibrary.ru/download/elibrary_163555333_55116403.pdf [žiūrėta 2020-07-31]. Ходакова Анастасия Генадьевна 2009: Полисемия термина как следствие полисемии его общеупотребительного источника. – Научный вестник Воронежского государственного архитектурно-строительного университета. Серия: Современные лингвистические и методико-дидактические исследования 12, 120–129. Prieiga internete: https://elibrary.ru/download/elibrary_12993086_85482613.pdf [žiūrėta 2020-07-31]. Шетле Тайбат Владимировна 2009: Полисемия и омонимия в терминологии (на примере англоязычных терминов банковского дела). – Известия высших учебных заведений. Поволжский регион. Гуманитарные науки 3(11), 104–111. Prieiga internete: https://cyberleninka.ru/article/n/polisemiya-i-omonimiya-v-terminologii-na-primere-angloyazychnyh-terminov-bankovskogo-dela/viewer [žiūrėta 2020-08-08]. Straipsniai / Articles 129 PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ On Polysemy of Medical Terms of Late 19th – Early 20th Century SUMMARY The article discusses the polysemous medical terms used by Lithuanian doctors in medical and healthcare publications written in popular scientific style at the end of the 19th century and the beginning of the 20th century. It was found that polysemous terms were not very common at the initial stage of the formation of Lithuanian medical terminology – out of a rather large number of sources (98 medical publications of different scope and different authors/doctors were reviewed), only eleven terms used in multiple meanings were found, e.g., veidas “facies” and “zygoma”, pilvas “venter” and “gaster”, pilvelis “ventriculus” and “gaster”, nosis “nasus” and “naris”, kruvinas viduriavimas “dysenteria” and “diarrhoea cruenta”, drugys “malaria” and “febris intermittens”, dusulys “dyspnoea” and “asthma bronchiale”, vab a lelis “parasitus” and “microbium”, sėkla “ligų užuomazga” and “sperma”. It was established that the boundaries of certain medical terms of the period under analysis were not very strictly defined. They followed the laws of general language, as they were taken from it by doctors themselves. Different medical meanings of terms fully reveal in the context only or when the same terms used in different contexts are compared. The words of general language taken by doctors with different meanings associated with them are used as polysemous medical terms. Consequently, the terms under discussion had not yet departed from general language, and their polysemy originated from it in the process of terminologization or, in other words, the polysemy of medical terms derived from the polysemy of general-language words. On the other hand, when used in medical texts, they are no longer general-language words but terms. Hence, we can say that polysemy reduces as we move along the road of terminologization. It denies the assertion that polysemy is widespread in terminology. The study rejects the theoretical insight that the term of simple morphology and formation is prone to polysemy. A greater part of the medical terms in question are derivatives, one of them is a composite term. It was observed that in some cases several doctors used the same term in different medical meanings. It is likely that the authors/doctors of later texts were familiar with the works of their colleagues and simply took those terms with the meanings associated with them. The texts under analysis are dominated by binary polysemy, i.e., the terms are usually used in two different medical meanings. Ternary and quaternary polysemy is not a characteristic feature, though isolated cases of such polysemy were found as well. 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos terminų daugiareikšmiškumo klausimu The terms are used in different medical meanings in the domain of the same subject (medicine). Certain manifestations of the so called author’s polysemy were identified. There are cases when the use of terms in multiple meanings may be considered an individual or random phenomenon. It is commonplace in such cases when the medical meanings of terms are not established in the Lithuanian academic dictionary, and we can thus assume that the doctor(s) using the term in the text(s) assigned those meanings to the term at his/her/their discretion. Occasional use of medical terms in several meanings shows that at the initial stage of the formation of Lithuanian medical terminology certain medical concepts were not yet established and crystallized. The theoretical assumption that polysemous terms should not be considered terms cannot be supported. The medical terms under discussion should be considered terms, because they clearly indicate specific medical concepts. Įteikta 2020 m. rugsėjo 7 d. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 131