S aipsniai / A icles 25
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-6941-6504 Mokslinių
y imų k yp ys: lie u ių kalbos is o ija, bal is ika,
geoling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-02
INTARPINIAI IR STA KAMIENO
DEDURATYVAI XVIXVII A.
LIETUVIŲ RAŠTIJOJE
In ixed and s a-s em Dedu a i es A es ed in
Li huanian Sc ip s o he 16 h17 h Cen u y
ANOTACIA
O a igo ap esen a ap esen a mo oseman inas oposições du a i a e mina i a, ixsuojamas
XVIXVII a. li a ians aš ijoje, es udo: analisa-se memb os da oposição semân ica e o maliosios
aiškos elações, p edika inių si uações ipos, ling ogeog a inė e ch onologinė dis ibu ion,
conside am-se es as co eliações / o igins. Ti iamiais oposii as di e enciam-se do pon o de is a
de ibiedade de si uações p edica á ias: undamen os aizninha e an á eis p eesagões
eiškia du a y inį, neimplikuojan į ibos eiksmą, o in a piniai i s a kamieno eiksmažo-
eiksmažodžiai džiai ma ki elinį, ge almen e inchoa y inį e punk y inį eiksmą, aigi a liepia
į ykių akcionalines klases. Ypa ingas aidmuo žymin dedu a y ais eiškiamas p edika ines
si uacijas enka p e iksacijai i dominuojančioms bū ojo laiko o moms.
p ocessosų e ESMINIAI VODŽIAI: eiksmažodžiai, da yba, du a y ai, e mina y ai, eliškumas,
aspek as, akcionalumas, p e iksinė pe ek y acija, apo onija.
ANNOTATION
The a icle in es iga es he mo phoseman ic opposi ion du a i a e mina i a a es ed in he
Li huanian sc ip s da ing back o he 16 h17 h cen u ies. Relações o seman ic and o mal
exp ession o he membe s o he opposi ion, he ypes o p edica e si ua ions, a eal and
ch onological dis ibu ion a e analyzed and he o igin o his co ela ion is conside ed. The
opposi es unde s udy a e di e en ia ed wi h espec o he aspec ual p ope y o elici y:
p ima y e bs s and o a du a i e, boundless ac ion, while in ixed and s a-s em
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV e bs deno e a elic (usualmen e inchoa i e) and
punc ual ac ion, and hus can be asc ibed o he ac ional classes o accomplishmen s and
achie emen s espec i ely. P e ixa ion and he p e ailing o ms o he pas ense play a
pa icula ly impo an ole in deno ing he KEY WORDS: e bs, de i a ion, du a i es,
p edica e si ua ions exp essed by dedu a i es.
e mina i es, elici y, aspec , ac ionad auge: eles ienija leksinė i g ama inė seman ika,
li y, p e ix pe ec i ia ion, apophony.
ĮVADAS
Lie u ių kalbos in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai pap as ai i iami
mo osin ak ikos b uožai, pinių i 600 s a kamieno eiksmažodžių. Em ou as línguas essas
ne e ai i gene inis bend umas (plg. bla i báls a, gsa i gs a e c.). LKŽe i a -
minių žodynų duomenimis, lie u ių kalboje jų y a pe ūks an į: apie 500 in a -
lexí eis classes não são ão abundan es: la ians albão in a pinių e s a kamieno
eiksmažodžių ixou pe pus menos, p ūsų albão ė a keli (Pakalniškienė 1993, 1996, 2000;
Rudzī e 1973). In e pinhos açõesmazodžiai são conside ados a chajiškesniais: eles con êm
em mui as línguas indoeu opees (ape da o maliosios es u u a e semân ica e olução em
sepa ados línguas indoeu opees ê. Kuipe 1937; S unk 1967; Go bacho 2007 e c.). O
segundo ipo s a kamienas ge almen e é a aliado como ino ação de línguas bal as (a y ų
bal ų) (Kazlauskas 1968; Schmid 1963; Ku yłowicz 1964; S angūnas 1942, 1966; Oe inge 1979;
Ka aliūnas 1987; Pakalniškienė 1993; Kaukienė 1994, 2002), po ém exis e en a i as os incula
com di e sas idéias. linguas o mações (Villanue a 20101; Go bacho 2014). In a pinių e s a
kamieno eiksmažodžių p oduk i idade em língua li uânica suponuia elacionkinį des es
leksinių klasių jaunumą e incen i a busca pa a in es iga i os eiksmažodžių adimosi
kelių. Nos sinc onís icos e diach onís icos abalhos de alo y os en a iza-se essas
açõesmažodžių sąsaja (pp . da ybos pon o de is a não alo ada) com comun ašacniais
a dažodžiais e eiksmažodžiais. Uma abo dagem mais semic í ica a essas in e ações
pe mi e es abelece o s a us de de i ado da pa e in a pinais e s a kamieno eiksmažodžių
e assim explica sua abundância nos li uanos (Ska džius 1943: 486488, Ho mann 1956; Kuipe
1943: 764765; Ska džius 1943: 463486; Būga 1959: 431469; A umaa 1957; Kazlauskas 1968: 319323; LKG
225 2, 1986; Temčin: 2934; Ka aliūnas Palma; Sis i is 1998: 1 1987)
A igos A icles 27 /
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
27–28; Pakalniškienė 1993, 2000, 2018, 2019, 2020; Go bacho 2007; A kadie
2008, 2011, 2013; Villanue a-S ensson 2010, 2011, 2016).
Os a igos con inuam-se na XVIXVII a. esc i as li uanas Ma yno Maž ydo, Jono
B e kūno ex os e Vol enbiu elio Pos ilėje, Mikalojaus Daukšos abalhos, Knygoje
nobažnys ės e Kons an inas Si ydo eikalu2, ep esen ando ês a ian es de
esc i a do empo, po iksuo ų in a pinių bei s a kamienų kilmės i da mažodžių
y ybos. Em in es iginėjãos an e io es (ž . Pakalniškienė, Ša ky ė 2012: 149170;
Pakalniškienė 2018: 61101; 2019: 836; 2020: 116) daik a a džių) po 30 pe cen os.
nus a y a, kad apie 65 p ocen us i iamuose aš uose paliudy ų in a pinių i s a
kamieno eiksmažodžių galima laiky i ediniais: de e ba y ai ( ediniai iš eiks-
mažodžių) suda o be eik 70 p ocen ų, denomina y ai ( ediniai iš būd a džių i
Šįka p is a omas ienos mo oseman inės opozicijos du a i a / e mina i a
pesquisa: analisados são memb os da oposição semân ica e o maliosa aiškos
kiai, p edika inių si uacijų ipai, ling ogeog a inė i ch onologinė dis ibucija,
s a s omos šios ko eliacijos iš akos. Ty imui naudo asi Lie u ių kalbos ins i-
san y u o c iado po Senųjų aš ų da abase, ele ônicos conco danções de
ex os elhei os, Dominyko U bo cons i uído Ma ino Maž ydo aš ų ā dynu
(1998), Vi ginia Vasiliauskienė e K is ina Ru ko ská c í icas Kons an ino Si ydo
Punk ų sakymų leidimais (2015), Kazio Mo kūno Kons an ino Ši ydo Punk ai
sakymas eiksmažodžių indeksu (1980). Pa yzdžiai sukaup de manei a manual: de
odas as on es ex ai se ikė ini e mina i ini in a piniai e s a kamieno
eiksmažodžiai, analisada suas ak an inė kompozicija, quan i ybinė esamojo e
neesamojo o ms, p iešdėlinių i nep iešdėlinių eiksmažodžių cha ak e is ika.
INTARPINIAI IR STA KAMIENO
DEDURATYVAI XVIXVII A. LIETUVI
RAŠTUOSE
1. Mo oseman inės opozicijos du a i a / e mina i a pa yzdžių senojoje aš-
ijoje paliudi a 38 bem mui o menos do que oposição causa i a an icausa i a e1589, Pos ilė 1591;
alizacijų (Pakalniškienė 2020: 1–16). Siekian nus a y i i iamosios opozicijos
2 Jono B e kūno Biblija 1985, 1986, 1590, Giesmės Duchaunos 1589, Kancionalas 1589, Kolek os
Ma yno Maž ydo Ca ekizmas 1547, Giesmė š . Amb ážiejos 1549, Fo ma bap ismal 1559,
Pa aph asis 1569, Giesmės k ikščioniškos 1566, Giesmės k ikščioniškos 1570; Mikalojaus Daukšos
Ka ekizmas 1595, Pos ilė 1599; Wol enbiu elio pos ilė 1573; Knyga nobažnys ės k ikščioniškos 1653;
Kons an ino Si ydo Punk ai sakymų I d. 1649, II d. 1584, Dic iona ium lingua um ~ 16220, 162, 1677.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV elações de memb os passi siama modi icada
Zeno Vendle io akcionalinė p edika ų klasi ikacija (1957), desė o a em mui os
abalhos (Dow y 1979; Ve kuyl, 1993; Smi h 1997; K o 2012; Padúče a 2004, 2009,
2014; Татевосов 2010, 2015; Hol oe , Čižik 2004; Plungian 2010, 2011; Ro hs ein e k .).
ge almen e os mais impo an es aços seman íneos des a classi icação
s a iškumas s. dinamiškumas, du a i umas s. momen iškumas, ne ibiškumas s.
ibiškumas pe mi e subdi idi oda a p edika ina de qualque linguagem em á ios
uni e salių g upių3, chamados de seman inais ou akcionaliniais p edika ų ipais
(ang. ac ionali y classes): 4 niamsmajojiam: nouns pe manen es, são de nenhuma
1) būsenos p edika ai (ang. s a es), a ba s a y ai, suda o p iešp iešą dinami-
du ação, expen y, a eliniai, neag iniai, po que es ibenos não p ecisam de nenhum
es o ço e ene gia, seu sujei o é pa ien as ou es ie ience is (Plungian 2010: 105).
ek i, áikščio i, e neagen y inhas, po exemplo, dèg i, sh iẽs i; 3) p edica ai do
p ocesso (ang. accomplishmen s) deno a dinamicas di einas si uações,
2) eiklos p edika ai (ang. ac i i ies) žymi dinamines si uacijas, unkančias ne-
ibo ą laiką, aigi y a a eliniai. Jie gali bū i agen y iniai, pa yzdžiui, juõk is,
implicuojanças na u alą baig į ou culminação, g adnišką būsenos kai ą. Elas podem
se agen y inês, po exemplo, esc e e ý i láišką, į kin i, ou neagen y inês, po
exemplo, bál i, g i i, ip i; 4) acon ecimen o p edica ai (ang. achie emen s) supõe
ansição súbi as de um es ado pa a ou o: acon ecimen o du ação é ão
pequena, que acon ecimen o pode só cons a a ex pos (Hol oe , Čižik 2004: 148).
Po isso eles ambém são chamados momen inais, punc y iniais ou
semel ac y iniais, po exemplo, a sidù i, gáu i, pamès i, pa g i i.
3 Populia i Vendle io classi icação, embo a e a alia-se como ipologicamen e ele an iška, kalbininkų
di e samen e modi icada, pois mani es ação akcionalidade em de e minada língua pode ge okai di e i .
Į ai uja p edika inių si uacijų esp. akcionalinių klasių nomenkla ū a, po exemplo: s a es, e en s,
p ocesses (Com ie 1976); s a es, ac i i ies, accomplishmen s, semel ac i es, achie emen s (Smi h 1997:
3); o al-s a isch, ela i -s a isch, empo ä (ac i i ies), o al- e mina i , g aduell- e mina i ,
inzep i -s a isch, inchoa i (B eu 2007: 123166); es á i as e bogôly, nãoпредельные глаголы, сильные
предельные глаголы, пунктивные глаголы (Татевосов 2010: 30); simila men e g upuojam-se
açõesmajodžiai da língua li uãs, plg.: s a i e, p ocessual, punc ual, mul iplica i e, s ong and weak elic,
e an esdėlių ediniams ainda a ibuíam classes adicionais: limi a i e s a i e, limi a i e elic, weak
incep i e-s a i e, punc ual-ing essi e, limi a i e p ocessual, s ong mul iplica i e (A kadie 2011: 78)
e c. A ipsnyje o necida classi icação ambém ligei amen e di e en e do endle iškosios. 4
A igosnyje man ém-se Vladimi o Plungiano, Rolando Mikulsko, Pio o A kadje o e k . abo dagem, que ao
in és de eiksmažodžio g ama inių ka ego ijų e minų eikslas, aspek as, ok. Ak ionsa
ikslinga a o i akcionalumo, akcionalinės klasės e minus (Plungian 2010; A kadie 2011; ki aip
LKG 2: 8–46; Hol oe , Čižik 2004. Diskusiją ž . Com ie 1976; Mikulskas 2013; Татевосов 2015;
Горбова 2016).
A igos A icles 29 /
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
Nag inėjamajai mo oseman inei açõesmažodžių co elação ep esen aman es
oposii as como jus e išsidėlioja em es as akcionalines classes: uma g upę cons i uem
es adosos e a i idades p edika ai, a eliniai eiksmažodžiai, e ou a p ocessos e
acon ecimen os, eliniai eiksmažodžiai. Falbamoji opozicija baseia p incipalmen e
odėl ją galima adin i į ai iai, pa yzdžiui, a elica / elica. Tokia p iešp ieša į
pi mą planą iškeliama daugelyje aspek ologijos da bų. Jelena Paduče a siūlo
e miną ang. elic e s i e mina y inis, o a elic – (po encialiai) ne ibinis, ne e -
mina y inis (Падучева 2009: 15–16). Akademinėje Lie u ių kalbos g ama ikoje
a ojami panašūs e minai – neapib ėž os ukmės, du a y iniai, i apib ėž os
eliškumu, du ação, e mina i iai, eiksmažodžiai (LKG 2: 1518). Nes e abalho
apsisse-se a in es iga a oposição chama du a i a e mina i a, com o obje i o
en a iza di e imen o en e opozi á, ep esen ando di e en es classes acionalá ias,
di e enciuojam pa amê os ne ibiškumas / ibiškumas. Po an o ac ualizuo ina
d ina ė opozicija a eliniai eiksmažodžiai s. eliniai eiksmažodžiai (panašiai Smi h
1997: 3; Ro hs ein 2004: 7; Paduče a 2009: 5). Du a i as es a oposição e bom ógios, ais
como šaũk i, sh iẽs i, opos os e mina i iniams e bom ógios, mas, alen ingumas,
u in iems inhe en inį eliškumo požymį, pa yzdžiui, sušùk i, p aš s i. Ki i
seman iniai-g ama iniai-mo osin ak iniai pa ame ai, okie kaip anzi y u-
agen y umas às oposições es udadas não são essenciais: ambos memb os do pa
podem se in anzi y iniai, a alen iniai, neagen y iniai ou anzi y iniai, alen iniai e
agen y iniai (plg. oposição causa i a an icausa i a, di e enciada ge almen e do pon o
de is a anzi y umo e agen i umo). ak an ina dos dois memb os da oposição
du a i a e mina i a é, po an o, es u u a apa i (plg. cauza y us e
an icauza y us, endoços di e en e oc an ina composição). Fo malioji seman inės
opozicijos du a i a e mina i a aiška é ne ienaly ė. A elinį eiksmą semp e ma cam
xacniniai e p eesaginiai eiksmažodžiai, e elinį in a piniai e s a kamieno
eiksmažodžiai. Dalis co eliações a ende exa amen e à oposição causa i a
an icausa i a mo o(no)logico modelį: de ia kamieno açõesmaodzes pada omi
in a piniai esp. s a kamieniai açõesmaodzes, ge almen e com balsios mudança en e
oposicinių leksemų, plg.: sh iẽs i ‘duo i, skleis i š iesą -š s i ‘ š ies i, suš is i, šaũk i
‘šleis i iš ge klės s ip ų balsą, ėk i, klyk i sušùk i su ik i, e k elim i, ek i aš lie i,
aš liudija ašija (p. p. do , liūdesio, lijaja) ka i kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi
kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi kapi
kapi kapi ans i agą a i k i ‘klys i; e, k ik i, aũk i ‘da y i aukšles, auky i i
ùk i ‘ auk is, auk is, ak i, es i ‘guldy i, g iau i em xono, em e a... i s i ‘g iū i,
pul i... / (causa i a an icausa i a).
No en an o, mais ixa-se de pa es cujos memb os du a i inhos são p imá ios e an -
iniai p iesaginiai eiksmažodžiai ( iksliau – eiksmažodžiai su kin amosiomis

DALIA PAKALNIŠKIENĖ
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
p iesagomis5), pa yzdžiui, kalb i ‘žodžiu eikš i sa o min is, jausmus, išgy e-
nimus, šnekė i p akab i ‘p adė i kalbė i, ou i i ‘ausimis pe cebe os sons exgis i
‘su ok i ga są /; expe imen i , descob i e c. Vos pa ai dessas co eliações
ca ac e ís ica qualybinė balsių kai a, domina da da ybinės opozicijos be balsių
kai os. 1 oje e 611- oje ábeles ap esen am nos elhos esc i os cap adas
dedu a y inės opozicijos, sug upuo os pagal balsių kai ą i p oduk y umą, nu-
egis ando e mina i os pa o ojimo eqüência6, p esen ínia e nep ezen ínia
p iešdėlinių i nep iešdėlinių o mų san ykį, nes šie pa ame ai y a ypač ak ua-
o mas e lūs akcionalínia classias especi icai.
VEDINIAI IŠ ŠAKNINI EFEXMAŽODI
Vediniai de šakninių du a y inių eiksmažodžių cons i uem sob e um
qua oadalį (10) de odos os esc i os in es igamuosios зафиксируемых
e mina y ų. Sem dú ida, odas as oposições doi ebinas ca ac e izam a aiz
de alsias oca: a mais comum d ibalsinė apo onija CauC- CC- (6), CeiC- CiC- (1),
a íssima d iga sinė CeRC- CiRC- (2) e o único pa , paludi ada, sem SD / / balsios
cai os (z . 14 abelas). 1 LENTEL. Tipo Apo onia CauC- CC- (6) /7
DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų
equência
P ezen inės s.
nep ezen inės
o mos
P iešdėlinės s.
nep iešdėlinės
o mos
džiaũg is, džiaũgiasi, džiaũgėsi
INTR ‘ u ė i smagumą, p aze ,
aleg min is8 -džiùg i, *džiuñga,
-džiùgo INTR ‘im i džiaug is9 /
3xB,
4xWP,
10xDP, 19 19
2xKN p a-
5 De ido ao e mo s . Kaukienė, Pakalniškienė 2011: 113114. 6 Se a o ma de ação- e dade ocudi a em
poucos abalhos do au o co esponden e, ma ca-se só au o ys ė, 7 Plg. em odo os li uãos língua
nenu odan konk ečių šal inių: Mž – Maž ydas, B – B e kūnas, D – Daukša, S – Si ydo da bai.
plo e 10 oposições (Pakalniškienė 1993: 147). Nas Isnošas e con inuada o necida compa ado
quan i a i a ca ac e ís ica (są oka lie u ių kalba aqui usada como nežymė a ch onologinė opozicija
e mui senoji lie u ių kalba). 8 Te mina i os signi icados de e minados baseado dos ex os dos
an igos esc i os e LKŽe de inições.
9 P iegaidės senuosiuose aš uose a spindimos menkai. Čia jos sužymė os emian is LKŽe.
A igos A icles 31 /
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų
equência
P ezen inės s.
nep ezen inės
o mos
P iešdėlinės s.
nep iešdėlinės
o mos
jaũs i, jaũčia, jaũ ė TR
sensaū ão; numany i, 16xDP,
i i ginimus sens imo 8xKN
klaũp i(s), klaũpia(si),
‘pa i i 3xMž, 33xB, 22 65 87
pa-, į- nu ok i -jùs i, -juñ a,
o ganais; numany i, nucuus i
klaũpė(si) 1xBP, 8xDP, 6 15 19
sen ido; expe imen a
-jù o 29xWP, TR ‘pa i i
INTR ‘peiais basei i
‘sukly i, nusidė i
e a3xWP, 9xS pa2 klùp i,
klupa, klùpo INTR p k.
siaũs i, siaũčia,
‘dykau i, dūk iiš
-siù o INTR ‘įni š i, zang i
siaũ ė INTR 10xB,
-siùs i, *siuñ a,
3xDP, 16 16
1xWP, 2xSD pa- /
snáus i, snáudžia, snáudė
‘bū i ab ang um
do mi sns i, sns a,
INTR ‘im i snaus i; quan o cnassi;
p k. numi i šaũk i, šaũkia, šaũkė
INTR 1xMž, 1xBP, 7 10 16
snaudulio, meio 6xDP,
sndo 1xKN, 5xS /
3xWP, ap-, po 1
TR, INTR 2xBP, 44 44
‘le i de ga klės
klyk iWP *-šùk i,
4xik i, TR, INTR
s ip ų balsą, ėk i,
*-šuñka, -šùko
‘su , šūk elė i 10xKN, 10xS /
17xDP, p a-, su-
Do o al 35 169 201 3
2 LENTEL. O ipo de Apo onia CeiC- CiC- (1)10
DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų
dažnumas
P ezen inės s.
nep ezen inės
o mos
P iešdėlinės s.
nep iešdėlinės
o mos
sh iẽs i, sh iẽčia, sh iẽ ė INTR ‘duo i, 2xBB,
p aš ies i, suš is i ek i, ekia, ekė INTR
desg aim e pan 6 /. 1xWP, 2xSD p a- /
1xDP 1 2 1 skleis i š iesą nelaap-, pa-,
‘aža as 1xM, 2xBP, 6 lie i po causa de do ,
*-sh is i, -š iñ a, -š o INTRim i ‘
Do o al 1 2 3
10
Lie u ių kalboje už iksuo os 6 šios apo oninės eilės opozicijos (Pakalniškienė 1993: 139).
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
3 LENTEL. Tipo de Apo onia CeRC- CiRC- (2)11
DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų
equências
P ezen inės s.
nep ezen inės
o mos
P iešdėlinės s.
nep iešdėlinės
o mos
- k i, *- ks a, - ko INTR ‘im i
e k i ž eg i, ž egia, ž egė INTR
‘k eip i 2xMž, 1xBB, 4 4 akis,
numa y i’
žiū ė i1xDP pa-, -ž lg i, *ž ilgs a,
-ž ilgo ‘ umpai p apažiū ė i,
pama y i; p k. pasidomė i;
Do o al 0 10 10 0
4 LENTEL. Tipo Neapo onico (1)12
DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų
equência
P ezen inės s.
nep ezen inės
o mos
P iešdėlinės s.
nep iešdėlinės
o mos
k p i, k ẽpia, k pė INTR ‘skleis i
k apą, k epė i /
*o-k ėp i, o-k ėps a, o-k ėpo INTR
‘si adė i, pe de as i k apą13
2xSD 1 1 2
iš- –
Do o al 1 1 2 0
As abelas 14 e le em as p opensões des as e mina i as a osenas: dominam as o mas
nep ezen inas elas cons i uem 82 po cen o; sis emicamen e são usados 11 língua Lie u ių 4
(Pakalniškienė 1993: 145). 12 Li uãos kalboje 7 (Pakalniškienė 1993: 152). 13Si ydo o ma do e bo
ikweps u, esol endo a pa i mu a y inês signi icado (plg. wywie eí & wywie ui insipidus io),
pode iam suponui sa a ankišką pa adigmą *k ėp i, k ėps a, k ėpo. Tokia LKŽe não é egis ada,
po ém alguns sen iniai, po exemplo, Nuk ėpęs alus eu J; Aqui k ėnos já su isu nuk ėpusios K kl;
Nuk ėpęs alus nusalęs, nu ėsęs Š s; Kad nenuk ėp ų sula, p eciso apsė i a ižom LKŽe i ulação em
pala a ap esen ados e o kamieno ex ojo empos o mas leis ų econs ui s a kamieno
Gg ; Nepalikia pa nak į a ida y ų bu elių, o nuk ėps alus, i nėkas nebno ės jo ge i R , d auge su
eiksmažodį, žymin į elinį eiksmą, e cons i uindo oposição com du a y iniu ia kamieno
eiksmažodžiu (plačiau see Pakalniškienė 1993: 193).
A igos A icles 33 /
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
dian edėlinės de i a ões açõesmaodžių ly ys: elas alcançam a é 99 po cen o nos
esc i os an igos za ixados o masų14 (ž . 5 abelę). 5 LENTEL. Vediniai de šakninių
eiksmažodžių. Rela i o das o mas p ezen inas e nep ezen inas e das p é-délícinas
e não p é-délícinas (n=219)
VEDINIAI IŠ ANAGINI
ACTISMAŽODI
A maio pa e da elha esc i a e mina i ão, sob e 70 po cen o dos, é ei o de
a iá eis p eceagões eiksmažodžių (28). Diach oniamen e olha in undamen os
p eesaginiai eiksmažodžiai são desiguodo doibinio s a ususo: eiksmažodžiai com
p eesaga -ė i, -a, -ėjo laiky ini pi miniais (Jakulis 2004), com ou as p eesagoms
i aomosias an iniais. Con udo in es igada à oposição isso não é impo an e: em
odos os casos a elação semân ica en e opozi ų é a mesma: in a piniai esp. s a
kamieno eiksmažodžiai ma ki elinį, p iesaginiai a elinį eiksmą. Veiksmažodžiai
ag upam-se segundo a es u u a mo ológica da pala a base e balsių kai os
(ne)bu imą: ediniai om p iesagų -ė i, -i, -ėjo (14); -ė i, -a, -ėjo (10); -ė i, -ia, -ėjo (1); -o i,
-o, -ojo (2); -y i, -o, -ė (1). 14 De 219 o mas usadas, apenas 3 são nep iešdėlinės (!).
0
50
100
150
200
250
CeiC- / CiC- CeRC- / CiRC- CauC- / CuC- be apo onijos
nep ezen inės o mos
p iešdėlinės o mos
0
200
400
600
800
1000
1200
ė i, -i ė i, -a o i, -o y i, -o
nep ezen inės o mos
p iešdėlinės o mos
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
A kadje o expe imen o e esul ados de es udo da esc i a elho a li uãs sug e inimu. Li uânia an iga
aš ijoje domina e mina i inių, ou elinių, açõesmažodžių p iešdėlinės o mas (99 p oc.). Assim mesmo
si uação mos am e esul ados do expe imen o: de 120 an edélicos açõesmažodžių p incipalmen e es á
elinį eiksmą eiškiančių leksemų 110, sob e 92 p oc.22 12 LENTEL. Vediniai de in á eis p eesagos
açõesmažodžių. P ezen inių e nep ezen inių o mų bei p iešdėlinių i nep iešdėlinių o mų san ykis
(n=2307) 22 S aipsnyje dis inguida mais akcionalinių klasių punc ual, s ong elic, limi a i e elic, weak
incep i e-s a i e, punc ual ing essi e, weak elic. 23 An ai co eliação subils i cons i u bels i di e encia
Daba inės lie u ių kalbos žodyne i Teks yne okių po ų p iskaičiuo a apie 70
(A kadie 2013), ačiau ne isi au o iaus eikiami pa yzdžiai y a ele an iški23.
não só akcionalumu, mas ambém agen i um, po an o subils i po uo inas com bildė i, a šiedu pode iam
con ap iešą an icausa i a causa i a su bels i / /. O mesmo digai ina e sob e su iks i iskė i (ne
yksė i, que é in e jekcionais o igem) e ieks i san ykius /. Veiksmažodis p až ing i cons i ui
akcionalina pa ą com ž eng i, e ž ingau i é i e a i is edinys iz ž eng i. Pesquisas an e io es mos am
que in a pinhos e s a kamieniai e mina i a podem se ei os de açõesmajodzes com p ensagens
a iá eis (ki aip do ipo mix o açõesmajodzes), mas não de açõesmajodzes, con endo p ensagens em
odas as o mas p incipais (Pakalniškienė 1993). Po an o paga s i, pak ail i, aplės i, ap ams i, pag ož i,
įd ąs i, sulys i, sublog i a giai da ybiškai sie ini com cod ašakniai p esesaginiais eiksmažodžiais
paga sė i, pak ailė i e . .: abu eiksmažodžiai in e p e e uo ini como sa a ankiški ediniai de
espec i os a dažodžių būd a džių e daik a a džių
(Pakalniškienė 2000: 7189).
0
50
100
150
200
250
CeiC- / CiC- CeRC- / CiRC- CauC- / CuC- be apo onijos
nep ezen inės o mos
p iešdėlinės o mos
0
200
400
600
800
1000
1200
ė i, -i ė i, -a o i, -o y i, -o
nep ezen inės o mos
p iešdėlinės o mos

S aipsniai / A icles 41
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
P. A kadje as undamen almen e ê es a oposição ela i a a no idade e união com
cauza y ine inchoa y ine (A kadje o e minais) oposição, cuja leksikalização (ou
al ez e da yba) lėmė in a pinių e s a kamieno eiksmažodžių o mas e con eúdo
homogeniškumą egoiminio (nãocon oliá el) ação, es adosenos ou sua akcionalina
ki imo eikšmę, in anzi y umą, o p iešdėliai i a i inkamos laiko o mos kei ė
klasę.
Anks esnio y imo duomenimis (Pakalniškienė 1993), isame lie u ių kal-
plo e bos de oposições du a i a e mina i a ixujada bem mais 150 co elações: 32
das oposições in a pinai e s a kamieno e mina i ai são ei as de šakninių ia
kamieno eiksmažodžių, e 118 das oposições co esponden es e mina i ai de
a iá eis p eesagų eiksmažodžių (pela compa a i a quan i a i a ca ac e is ika
dada em isnašas co e as po oposições de elhos esc i os). Da ybiniai modelos e
in a pinių esp. s a kamieno eiksmažodžių a osena em oda li uãos alboje
a liepia elųjų aš ų si uação: p incipalmen e ixuojama p iešdėlinių neesamojo
laiko o mų, eksplikuojančių eliškumą. nias modelos quan i a i a elação: ê-se que
13- oje len elėje a sispindi i iamųjų opozicijų senosios aš ijos da ybi-
a maio pa e cons i ui e mina-
y iniai in a piniai i s a kamieno ediniai iš kin amųjų p iesagų du a y inių
eiksmažodžių.
13 LENTEL. Vediniai de šakninių i kin amųjų p iesagų eiksmažodžių (n=38) 2.
Ti iamieji in a piniai e s a kamieno e mina y ai ha me o aš ijoje papli ę
ne ienodai. Quase me ade deles (16) são egis ados em odas as ês a ian es
do le o: -bos i, -bus i, -gi s i, ils i, klup i, -mig i, -mil i, -mok i, -sius i, -smi s i,
snūs i, -šuk i, il i, - ys i, -žin i, -žys i, o eiksmažodžiai su(si)mil i, iš ys i e
pa(si), p ipa iz-,(si)pa-, apazimi i apazim i in equen emen e em odos os ex os.
Nemažai in a pinių i s a kamieno leksemų (9) paliudy a aka iniame, P ūsų
9
1
4
24
Lie u os, e apo oniniai neapo oniniai apo oniniai neapo oniniai iš šakninių iš
p iesaginių
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV - i k i paliudi i em oponen es
idu iniame a ian uose, pa yzdžiui: -bil i, -džiug i, -gys i, jus i, -klus i, skil i,
-š is i, - ils i, -ž ilg i. Vidu iniame i y iniame aš ų a ian uose už iksuo i 4 in-
a piniai esp. s a kamieno ediniai: -liūs i, -s eb i, -žib i. Du e mina y ai ing i,
nesusisiekiančiuose a ealhos P ūsų Lie u os i spįs i (Mž); no idu á io -de i
y iniame a ian uose24. Ki i in a piniai i s a kamieno e mina y iniai ediniai
iksuojami paski uose aš o a ian uose, plg.: aka iniame jus i (junda) (BB),
(DP), -kalb i (DP), -k ip i (DP); y iniame -k ėp i (SD), - u i (SD), -žas i (SD, PS).
LKŽe dados, mui os des es pa oenios au o es de açõesmajodžių são usados
mais amplamen e ou mais es eu amen e em oda a Li uânia.
3. P e iksinė elisização, ou pe ek y acija, jun a com pa adigmacija, como emos,
ixada já em p imos an igos esc i os; ela ebe eikia em odas as a mês e na a ual
língua Li uânica. Pa alelių exis e em ou as bal as e sla as, ge manas línguas (abia
p e ixinho pe ek y o ipologiją e A kadie 2015). No en an o, mui os das oposições
in es iga i as conside y inas no osada ais da língua li uãs, pois e imologicas
co espondmenas em ou as línguas exama ex emamen e pouco. 3.1 Em la ias ala
ixa-se apenas uma ou a (4) o malmen e e seman iicamen e analogiška pa es, plg.: la.
dz dê , dz žu, dz dēju ‘gi dė i -dz s , -dz s u, -dz du / iz- ‘isguis i; jàus jaûs
jaũs , jaušu, jau u; sa-, iz- ‘(nu)jaus i, (pa)jus i, e l. jus , jù u, ju u / sa-, iz-, nuo-
‘jus i, e l. ; klàus klaũsī , klàusu, klàusīju ‘klausy i klus , klùsu klus u, klusu
‘nu il i, nu im i; / ylė i ( alima da ybiškai sie i e com la. klusê , klusu klusẽju, klusẽju
‘ ylė i)25; zinâ , zinu, zinãju ‘žino i / -z , -zĩs u, -zinu; a -, ie-, pa- ‘pazin i, признати....
Alguns la ios idiomas eiksmažodžių a osena indica, que okiõs yškios akcionalinės
ski ies kaip opozi ų kaip lie u ių kalboje nė a, pa yzdžiui, la ių bend inės kalbos
žodyne La iešu li e ā ās ā dnīca eiksmažodis izdzi s , -dzi s u, -dzi du
aiškinamas eiksmažodžiu izdzi dē .
Kelias ek i alen iškas opozicijas (8) es emunha só his o iniai žodynai, na a ual la eja
albés belikęs один ku is opozicijos na ys ou mesmo u ilizadas ou as mâcê , mâku,
leksemos, plg.:
la. a ch. bādê ‘Ekel od. G auen emp inden, läs ig allen’ ME I, 270 / a ch.
-bâs , -bâs u, -bâdu ‘pabos i, nubos i’; a -, nuo-; e l. ME II, 760; EH I, 134
(daba inėje la ių kalboje abiem eikšmėmis a ojamas eiksmažodis apnik );
mâcẽju ‘mokė i, žino i māk ‘le nen, können ME II, 579, 580 (la. bk. ie oj -māk ‘išmok i
sakoma izmācī ies, iemācī ies); a ch. miegâ , mieguô , mìeguô iês ‘Schlä igkei spü en;
schla en, schlumme n ME II, 652; EH 24 LKŽe dados, es es eiksmažodžiai espali em em oda
a Li uânia. 25 Po causa dos signi ica i os elação dos opozi ões Li u iços e la iços,
his ó ia c . Ka aliūnas 1987: 4042.
A igos A icles 43 /
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
I, 824 / -mig , -megu (*-mgu ME II, 624, 625), -migu; aiz-, ie- ‘užmig i, įmig-
i (la. bk. em ez do desapa ecido sonogā usados gulē , dusē ); smi dê , smi du, -ẽju bk. em ez de
‘smi dė i’ / smi s , smi s u, smi du; sa- ‘susmi s i’ ME III, 966; EH II, 539 (la.
smi s é usado o compoinys começa smi dē ); spīdē , spīd, spīdēja ‘spindė i, šàus , šàušu, šàu u;
blizgė i, ž ilgė i’ / spīs , spīs u, spīdu ‘spįs i’ ME III, 1004 (Miūlenbachas nu-
odo, kad spīs u, spīdu = spîdê ‘scheinen, leuch en, glänzen’: saule spīs S elp);
sho ‘siaus i ME IV, 8 a qu. šus , šù u, šu u ‘dūk i, šėl i, sius i ME IV, 107 (la bk. plosī ies, ako ,
ālē ies, d aisko ies LLVV, LLV); zibê , zibu, zibẽju ‘žibė i, spindė i zib , zbu zbs u zibs u, zibu ‘žibė i,
spindė i IV ME, 718 (pos oj segundojo oposição na io bk. consumama iezibē ies); ziêdê , ziêdu ziêžu,
ziêdẽju ‘žydė i sazies , sazies , sazied ‘p ažys i, sužydė i ME III, 797. / Kele ą lie u iškųjų opozicijų
la ių kalboje a liepia apenas um dos opozi ų, ge almen e du a y inis, plg.: du a y ai p iesaginiai:
dziêdâ , dziêdu, dziêdāju ‘dainuo i, giedo i; a ch. judê ME II, 115; EH I, 566 ‘judė i (la. bk. kus ē ies
‘judė i); mlê , mlu mlẽju, mlẽju ‘my575 (la. bk. b īnī ies ‘s ebė is); u ê , u u, u ẽju ‘ u ė i; ê ,
īdu, īdẽju; iedê , bus , bùdu būs u, budu ‘bus i ME I, 356 (bk. mos ies, a -, pamos ies ‘(pa)bus i,
šakniniai: sàuk , sàucu, sàucu ‘šauk i’; snaũs , snaũžu, snaũdu ‘snaus i’;
a elinis ação eiškiamas ou os eiksmažodžiais ou pala as conjuniniais bū nomodā, negulē
‘budė i); klup , klùpu, klupu ‘klup i; k êp , k êps u, k êpu ‘smilk i, ūk i (p.g., sob e žibalinę lempą,
lė i’ ME II, 644; a ch. s ebê iês, s ebuôs, s ebẽjuõs ‘s ebė is’ ME IV, 103; EH II,
ž akę)26. Do la iškųjų a i ikmenų ê-se que a aiška akcionalumo na a ual la ių sia comia com
iedu ∥ a ch. iedẽju, iedẽju ‘ma y i, įžiū ė i, sužiū ė i’;
e mina y ai
sang ąža, plg.: iemīlē ‘pamil i; iesauk ies ‘sušuk i; aizsnaus ies, iesnaus ies ‘užsnūs i; iededziā ies
(pa pu niem) e pe i as inas omomis, po exemplo, sāk dziedā ‘p agys i; sakus ē ies, iekus ē ies
e sāk kus ē ies ‘sujus i; izmācī ies, iemācī ies ‘ismag i; iezib se ‘sužib i; uzziedē e sāk ziedē
‘žys i e 26 Se ele man e emos lie. ošk ėp i, изk ėps a, изk ėpo ‘išsi adė i, pe de as i k apą SD
a i ikmeniu, es es eiksmajodžiai pode se e pa alelamen e susi o ma am em abejas línguas. Ma lie.
kalboje y a ki okia: elinis eiksmas o malizuojamas p e iksacija, dažniau-
k êp i, k ẽpia, k pė ‘skleis i k apą, k epė i, com o qual associado lie. oišk ėp i, -s a, -o, le iško
a i ikmens ne u i (la. sma žo ‘skleis i k apą, k epė i). Te mina i ine signi icado em la ias ala
ambém usada ou a šaknies leksema a adē ies, no adē ies (plg. lie. nusi ad i).
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pan. No en an o, alguns adequ aças la iškos
pa es pode iam mos a as ge ais endências de línguas de les e bal os
di e encia ac imažodžius eliškumo pon o de is a27. P ūsų línguas on es
analogias oposições du a i a e mina i a e lekdu a y ai: in . billī , p aes. / 3 sg.,
sų nė a, – paliudy as ik ienas ku is iš d iejų ikė inų eiksmažodžių, dažniau
du a y ai, pa yzdžiui:
pl. billā billē ‘bylo i; in . klausī on, p aes. 1 pl. klausēmai ‘klausy i28; in . milij ,
p aes. 3 sg., pl. milē ‘mylė i; pa ic. p aes. ac . nom. sg. masc. skellān s skolingas
(exis en e de edo ); culpado (essen e culpado), p .
u ī wei, p aes. u i ‘ u ė i; e mina i ai: p ae . 3 sg., pl. ismigē ‘užmigo, pa ic.
p ae . ac . nom. sg. masc. enmigguns ‘įmigęs29; p . p ae . 3 sg. widdai ‘isch ydo, iuė;
in . e sinna , p aes. 1 p. e sinni mai ‘pažin i, in . posinna , p aes. 1 sg. posinna
‘ econhece . Saiba-se que os o malícios eiksmazônio lie. conheó i, la. zinā
equi alen es p . e sinna ‘ap end e, posinna ‘ap end e nos ex os p ūsų usados
no signi icado e mina i ine, aigi seman iicamen e co esponde lie. -žn i, la. -zī . Os
ac os da língua p ússia de e iam mos a que a alamoji akcionalinė opozicija ėmė
o mo is em empos de eas e n bal ų30.
3.2. Ti iamõsios oposições analogas exama sla as e ge manas31, po exemplo: s. . s ь ě i ‘š ies i ‘
s ь( )nu iš is i, s. . mьža i ‘snaus i mьgnu i ‘mi k elė i, s. / sl. sědě i, sědi- ‘sėdė i sěs i, sęde-
‘sės i / go. bi-leiban ‘s ay a -li nan ‘be le o e , go. wakan ‘be awake ga-waknan ‘wake up, s. isl. /
‘sleep so a so na ‘ all asleep, ge m. *hnīpan ‘be sad *hnīpnan ‘g ow sad, ge m. *blīkan ‘shine, be
b igh *bliknan ‘g ow bleak, become pale, 27 Tokių la ių kalbos opozicijų y imas esmingai
complemen y ų bal ų eiksmažodžių akcionalinių klasių y inėjimus, ačiau ben kiek pilnesnio egis o
kol kas nesama. No malmen e ope ada pa o enos exemplos, po exemplo, bijâ , bijãju (du a i as)
bî iês, bîs uôs ( e mina i as, inchoa i as) /
(Villanue a-S ensson 2008: 175–199). Beje, bijā daba inėje la ių kalboje pakeis as eiksmažo-
džiu baidī ies.
28 V. Mažiulis ekons uoja p . e b. *paklus- ‘im i klausy i, da y is klusniam’ iš adj. nom., acc. sg.
n poklusman ‘pokuzniai PEJ 3: 311312.
29 P . meic e in e p e acija neaiški: gali bū i in . a ba p aes. 3 sg., pl. (PEŽ 3: 122).
30 Ki aip Migelis Vilanue a-S ensonas: “This ac may poin o an exclusi ely Eas Bal ic o igin
o he inchoa i e, specially conside ing he g ea p oduc i i y o s a-p esen s in Li huanian and
La ian, bu since s a p esen s a e so spa sely a es ed in Old P ussian in any case a seconda y loss in
his language canno be absolu ely excluded ei he (Villanue a-S ensson 2008: 176). 31 A k eip inha a
a enção que in iksação p imis nasalinių kamienų modelis, é man ido bal ų ge m. *belgan ‘swell wi h
kalbose, ačiau sla ų i ge manų kalbose, kaip i daugelyje ki ų ide. kalbų, šis modelis bu o pe -
di b as – įsigalėjo nazalinė su iksacija (Go bacho 2007: 203).
S aipsniai / A icles 45
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
ange , be en aged *bulgnan ‘swell up, ge m. / *kan ‘ u n, yield, mo e asidewī *wiknan ‘s a gi ing in,
g ow weak (Villanue aS ensson 2010: 222; 2011: 39; Go bacho 2007: 6770; Temchin 1984: 186). No en an o, na
elha li uãs aš ijoje za ixados pa es de co espondências sla as e ge manas línguas não há, exce o s.
sl. bъdě i, bъdi- ‘budė i ъz-bъ (d)n i, ъzbъ(d) ne- ‘pabus i/32. Aí cha i pa ilenios co espondmenas
exa a quan o mais: sl. *sm dě i, *sm žd ‘smi dė i; s sl. sabe , znaj ‘žino i; s sl. idě i ‘ma y i,
pas ebė i, endência, o malų e seman inį modelį, ealizuo oa já em sepa ados amos de línguas ou
mesmo em sepa adas línguas.
lo. ideō, idē e ‘ma y i’, s. i. indá i ‘ anda’, a . īnas ī ‘ anda’; . очнуться
(: lie. jus i). Tad galima kalbė i ik apie bend ą šiau ės indoeu opiečių kalbų
APIBDRINIMAS
1. XVIXVII a. li a ians aš ijoje za iksuadas quase qua o dezas oposições
du a i a e mina i a. Nuncia dois da ybiniai modelos: e mina i ie ediniai de
1) šakninių ia kamieno eiksmažodžių e 2) de kin amųjų p iesagų
eiksmažodžių. O p imei o modelo exa amen e a liepia oposição causa i a
an icaus i a o maliąją aišką da ybai ca ac e ís ica šaknies balsių kai a:
pama iniai ia kamieno eiksmažodžiai em do g au p incipal šaknį, e in a piniai i
s a kamieno ediniai nyks amojo /. Segundojo, iska gausesnio, modelio
ediniai co esponde o maliuosius e seman inos do p imei o modelio
e mina i os e an icauza i os pa ame os, mas da yba undamen o já de
ou o ipo es u u al an amen os p eesagų eiksmažodžiai, e balsių kai a
šiai da ybinei oposição nebūdinga. Talquessín omas indicam que o segundo
modelo é ino ado .
2. Es udo mos ou, que na elhada aš ijoje paliudi i da ybiniai dedu a y ų
modelos são os mesmos como lie u ių a mėse e na a ual alboje.
3. Ti iamųjų opozi ų signi icâncias con as aja ibiškumo pon o de is a: pama iniai šak niniai e
in amųjų p iesagų eiksmažodžiai signi ica du a y inį, neim ines si uações enka p e iksação:
plikuojan į ibos eiksmą, o in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai žymi
elinį, dažniausiai inchoa y inį i punk y inį eiksmą, aigi a liepia p oce-
so i į ykio akcionalines klases. Ypa ingas aidmuo žymin šias p edika-
p iešdėliniai eiksmažodžiai cons i uem 99 po cen o dos e mina i inių edinių. Veiksmažodžių
p iešdėliai execu a não só 32 Sinch oniniu pon o de is a isí el oposição du a i a e mina i a, po ém
in a pinis eiksmažodis pode se a chajiškesnis, plg. a i ikmenis ide. linguas: s. ai . ad-boind ‘p aneš i,
ussbond ‘a sisaky i, g . πυνθάνομαι ‘lea n, hea o .

DALIA PAKALNIŠKIENĖ
46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
g ama ines p edika o ibos odiklių ( elisiza o ių a pe ek y a o ių) unk-
cijas, mui as ezes ica man ida e leksinė signi icação, explicikuojan i espa inę
o ien ação (pa yପରି, į odo a in ensidade de ação, pasinė imą pa a alguma
es ado alguma ou luga , su- ecip oko eiksmą, p a- eiksmą, i o ien ą pa a
ex e io e e c.). Te mina i os eliškumą pa yškina dominojanças nep e4. Não
zen inės eiksmažodžių o mos (pe 90 p ocen ų).
odos os inqui idos in a pinia e s a kamieno e mina i ai naquele empo
je papli ę ienodai. Be eik pusė jų (16) iksuojami isuose ijuose aš o
aš ijo a ian es: -bos i, -bus i, -gi s i, ils i, klup i, -mig i, -mil i, -mok i, -sius i,
-smi s i, snūs i, -šuk i, il i, - ys i, -žin i, -žys i, o eiksmažodžiai su(si)mil i,
iš ys i e pa(si), p ipa iz-,(si)pa-, apazimi i apazim i in equen emen e em odos
os ex os. Nemažai in a pinių i s a kamieno leksemų (9) paliudi a no
aka iniame, P ūsų Lie u os, e idu iniame a ian es, po exemplo: -bil i,
-džiug i, -gys i, jus i, -klus i, skil i, -š is i, - ils i, -ž ilg i. No médio e o ien al
a ian es de esc i os za ixa ês in a pinhas esp. s a kamieno ediniai:
-liūs i, -s eb i, -žib i. Du e mina i ai ing i, - i k i paliudi i p ian uose. Ou i
šinguose nesusisiekiančiuose a ealuose – P ūsų Lie u os i y iniame a i-
in a pinhas e s a kamieno e mina i inhas ediniai ixados - u i (SD), -žas i
paski uose aš o a ian uose: aka iniame jus i (junda) (BB), spįs i (Mž);
idu iniame -de i (DP), -kalb i (DP), -k ip i (DP); y iniame -k ėp i (SD),
(SD, SPS). Daukšos pala a com pode íamos in a a i -de i (LKŽe insc i a só
de DP e Sln ). Exzo iškieji Si ydo eiksmažodžiai, LKŽe segundo, são usados em
á ios idiomas: -žas i insc i o de sudes inos al oš aičių (A moniškės, Rodūnia,
Va ana as, Punskas, Pa ingys), - u i de á ios luga es (Alsėdžiai, Šilu a,
Šiauliai, Joniškis, iškiai, Veliuona, Se edžius). 5. Oposições du a i a e mina i a
i a os sie inos com oposição causa i a an icausa i a susi o ma imo eas e n
bal os línguas. Nes a oposição sub endo homogeniška in a pinių i s a kamieno
eiksmažodžių klasė com peculia semân ica, eksplikuojančia p ocesą ou
acon ecimen o. Es e mo ologinis-seman inis y umo, e eliškumo, em li uãos
modelis bu o p i aiky as naujai opozicijai, di e encijuojamai nebe kauza-
alados. Ek i alen iškų po ų em ou as línguas ė a unidadese ai, po an o
es a o mação laiky ina ino ação da língua li uãs. Em ala ios la ios al
modelois menkai desen ol ido, eliškumas eiškiamo nou os modos. Esla as e
ge manas línguas co esponden es co eliações podia susi o ma
a ski ose šių kalbų g upėse a kalbose, nes in a piniai a n su iksą u in ys
açõesmažodžiai já e a adqui iję al a mesma seman icá como e li a ians alboje.
S aipsniai / A icles 47
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
ŠALTINIAI
BB – BIBLIA a ai eſ i Wiſsas Schwen as Raſch as, Lie uwiſchkai pe guldi as pe
Janạ B e kunạ Lie uwos plebonạ Ka aliacʒiuie 1590 (naudo asi e. eks ų a ian ais i
konko dancijomis33).
BG – Gieſmes Duchaunas / iſch Wokiſchka ing Lie u=wiſchka ließuwi / pe ne=ku-
ius Plebonus He =cegiſ es P uſu / pe =guldi as. Iſſpauſ as Ka aliaucʒu=ie / pe Iu gi
Oſ e be ge a 1589 (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis34).
33 Pa a lių knyga (Pa ), 1585 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė,
Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=71); Moky ojo knyga
(Mok), 1586 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as
Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=70); An a me aščių (k onikų) kny-
ga (2 Me ), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė;
konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as
Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=64); Danieliaus knyga (Dan), 1590
(pe ašą engė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė; konko dancijas en-
gė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, Vy au as Zinke ičius, 2018,
h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=65); Es e os knyga (Es ), 1590 ( eks ą engė Bi u ė
T iškai ė, konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Mindaugas Šinkūnas, Vy au as Zinke ičius,
2020, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=89); Ezechielio knyga (Ez), 1590 (pe ašą en-
gė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko -
dancijas engė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė,
Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=66); Giesmių giesmės kny-
ga (Gg), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Vaida Jankūnai ė; konko dancijas engė Bi u ė
T iškai ė, Vaida Jankūnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou -
ce=62); Izaijo knyga (Iz), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė, Ve onika Adamony ė; konko -
dancijas engė Ona Alekna ičienė, Ve onika Adamony ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://se-
nieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=67); Je emijo knyga (Je ), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė,
E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Ona Alekna ičienė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as
Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=68); Jobo knyga (Job), 1590 (pe ašą
engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://
senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=69); Pi ma me aščių (k onikų) knyga (1 Me ), 1590 (pe ašą
engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Bi u ė
T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senie-
ji as ai.lki.l /db.php?sou ce=63); Raudų knyga (Rd), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė;
konko dancijas engė Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /
db.php?sou ce=72).
34 Jonas B e kūnas. Giesmės Duchaunos, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė;
konko dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=12).
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
BKa – Kancionalas neku u Gieſmiu / Ba=ßnicʒioie Diewa / an di=dʒiun Schwencʒiun
ſænu budu giedamuiu. Iſſpauſ as Ka aliaucʒuie / pe Gu gi Oſ e be ge a 1589 (naudo-
asi e. eks o a ian u i konko dancijomis35).
BKo – KOLLECTAS Alba Paſpali as Maldas / p a=ſ aſů Nedeliaſu i didʒoſu
Schwen= eſu / pe wiſſus mæ us He cegi=ſ eie P uſu giedamas / iſch Wokiſchko
ließuwio / ing Lie uwiſchka pe guldi as / Pe Iana B e kuna. M. D. LXXXIX (naudo-
asi e. eks o a ian u i konko dancijomis 36).
BP I – POSTILLA Ta ai eʃ i T umpas i P aʃ as Iʃchguldimas Euangeliu / ʃaka-
muiu Baʃʒnicʒoie K ikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Aduen o ik Wżliku. Pe Iana B e kuna
Lie uwos Plebona Ka aliaucʒiuie P uʃłʃu. Iʃʃpaude Ka aliaucʒiuie Iu gis Oʃ e be ge as.
Mæ a Pono 1591.
BP II – POSTILLA Ta ai eʃ i T umpas i P aʃ as Iʃchguldimas Euangeliu / ʃaka-
muiu Baʃʒnicʒoie K ikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Wæliku ik Aduen o. Pe Iana B e kuna,
Lie uwos Plebona Ka aliaucʒiuie P uʃůʃu. Iʃʃpaude Ka aliaucʒiuie Iu gis Oʃ e be ge as.
Mæ a Pono 1591 159137.
DK – KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI
PRIWALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Socie a is IESV.
Iguldi as i Liuwio Lnkißko ing Lie uwißka pe Kuniga Mikałoiu Daugßa Kánonika
Ʒemaicʒiu. Iſpáuſ as Wilniuie Me ůſ gimímo Wießpa ies 1595{.} (naudo asi e.
eks o a ian u i konko dancijomis38).
DP – Poſ illa CATHOLICKA. Tái eſ : Iǯguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos i
ßw es pe wiſſús me ús. Pe Kúnig MIKALOIV DAVKSZ{A} Kanonîk Médnik / i
łkißko pe gûldi a. Su walá i dałâidimu wî euſiui.W Wilniui / D ukâ nioi Akadêmios
SOCIETATIS IESV, A. D. 1599 (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis39).
35 Jonas B e kūnas. Kancionalas, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; kon-
ko dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /
db.php?sou ce=13).
36 Jonas B e kūnas. Kolek os, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; konko -
dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=14).
37 Naudo asi Alekna ičienė Ona ( ed.) 2005: Jono B e kūno POSTILĖ. S udija, aksimilė i kompak-
inė plokš elė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
38 Mikalojus Daukša. Ka ekizmas, 1595 ( eks ą engė Mindaugas Šinkūnas, konko dancijas engė
Mindaugas Šinkūnas, Vy au as Zinke ičius, 2006, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=1).
39 Mikalojus Daukša. Pos ilė, 1599 (elek oninis eks as, engė Ve onika Adamony ė, Milda
Lučinskienė, Jū a ė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskai ė, Ona Alekna ičienė, konko -
dancijas engė Ve onika Adamony ė, Milda Lučinskienė, Jū a ė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas,
Eglė Žilinskai ė, Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2006, h p://www.lki.l /senieji as ai/
db.php?sou ce=2).
S aipsniai / A icles 49
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
KN – Knyga nobažnys ės k ikščioniškos (1653), aksimilinis leidimas, ed. D. Pociū ė,
Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 2004 (naudo asi „Knygos nobaž-
nys ės“ mo ologijos duomenų bazė40).
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
LLV – Lie u iešu-la iešu ā dnīca. P ieiga in e ne e h ps://www.le onika.l /g oups/
de aul .aspx?g=2& =10631062.
LLVV – La iešu li e ā ās alodas ā dnīca 1–8 (1972–1996), a b. ed. R. G abis, Rīga:
Zinā ne. P ieiga in e ne e: www. ezau s.l /ll .
Mž41 – CATECHISMVSA PRAſ y S‹adei, Makſlas ſkai ima aſch a y gieſmes del
k ikſchc‹aniſ es bei del be neliu iaunu nauiey ſuguldi as KARALIAVCZVI VIII. dena
Meneſes Sauſia, Me u ßgimima Diewa. M. D. XLVIII.
FORMA Ch ikſ ima. Kaip Baßnic‹as Iſ a imæ He ‹ikiſ es P uſu / i ki oſu §emeſu
laikoma i a. D ukawo Ka alauc‹ui pe Iona Daubmana / Me u Ch iſ aus M. D. LIX.
GESMES Ch ikſc‹oniſkas gedomas baßnic‹oſu pe Welikas i Sekminias ik Aduen a.
Iſchſpauſ as Ka alauc‹ui / nůg Iona Daubmana Me u Diewa / M. D. LXX.
Geſmes Ch ikſc‹oniskas gedomas Baßnic‹oſu pe Aduen a i Kaledas ik G amnic‹u.
Iſch ſpauſ as Ka alauc‹ui nůg Iona Daubmana Me u Diewa / M. D. LXVI.
Gieſmе S. Amb аßeijaus, bey S. Auguſ ina, ku ë wadin: Te Deũ laudamus. Su geſmemis
ape iſch numi uſiu p iekelima Jeſaus Ch iſ aus, Jſchguldi as pe M. Moſſuida Wai kuna
&c. An naudos Ragaynes Baßnic‹ey i ki u e c. [1549].
PARAPHRASIS, pe mani ina po e aus malda / pe Ma ina Moſwida iſchguldi a.
( eks as išspausdin as ka u su šal iniu BG, įdė as jo pabaigoje).
PEŽ – Vy au as Mažiulis. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4, Vilnius: Mokslas ( . 1,
1988), Mokslo i enciklopedijų leidykla ( . 2–3, 1993–1996), Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as ( . 4, 1997). P ieiga in e ne e: h p://www.p usis ika. l . u.l .
40 Jakuly ė Dalia, Pakalniškienė Dalia 2018: Senųjų aš ų mo ologijos duomenų bazės aikymas
seman ikos y imams: eiksmažodžių seman ika. – Bal ų kalbų eks ų i žodžių eikšmės, Vilnius:
Edi o a da Uni e sidade de Vilniaus.
41 Maž ydo eiksmažodžiai euni de U bas Dominykas 1996: Ma yno Maž ydo aš ų žodynas,
Vinius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
indica e an accomplishmen o an achie emen ) has “ma u ed”. This mo phological-
seman ic model was applied in Li huanian o o m a new opposi ion, he ou s anding
ea u e o which was no longe causa i i y bu elici y. The e a e a ew equi alen s in
o he languages as well, he e o e his o ma ion can be conside ed an inno a ion o he
Li huanian language. In La ian his pa e n is poo ly de eloped, while elici y is exhibi ed in
o he means o exp ession. Co esponding co ela ions ound in Sla ic and Ge manic
languages could ha e o med in pa icula g oups o hese languages o e en in di e en
languages because he e bs wi h nasal in ix o su ix n had al eady acqui ed he same
seman ics as in Li huanian.
Į eik a 2021 m. no emb o 9 d.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-1038 Vilnius, Li uânia
dalia.pakalnisk[email p o ec ed]