Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

Instituto da Língua Lituana

ORCID id: orcid.org/0000–0001–6941–6504

Áreas de investigação: história da língua lituana, estudos bálticos, geolinguística.

DOI: doi.org/10.35321/all85–02

DEDURATIVOS INFIXADOS E DE STA-RADICAL NA ESCRITA LITUANA DOS SÉCULOS XVI–XVII

Dedurativos infixados e de radical sta atestados nos textos lituanos dos séculos 16th–17th

RESUMO

O artigo apresenta um estudo da oposição morfossêmica durativa / terminativa, atestada na escrita lituana dos séculos XVI–XVII: analisam-se as relações entre a semântica e a expressão formal dos membros da oposição, os tipos de situações predicativas, a distribuição linguogeográfica e cronológica, e consideram-se as origens dessa correlação. Os opostos estudados diferenciam-se quanto à delimitação das situações predicativas: os verbos radicais básicos e os verbos com sufixos variáveis exprimem uma ação durativa, que não implica limite, enquanto os verbos infixados e os verbos de radical sta designam uma ação télica, geralmente incoativa e pontual, correspondendo, assim, às classes acionais de processos e eventos. A prefixação e as formas dominantes do pretérito desempenham um papel especial na marcação das situações predicativas expressas pelos dedurativos.

PALAVRAS-CHAVE: verbos, formação de palavras, durativos, terminativos, telicidade, aspecto, acionalidade, perfectivação prefixal, apofonia.

RESUMO

O artigo investiga a oposição morfossêmica durativa / terminativa atestada nos textos lituanos dos séculos 16th–17th. Analisam-se as relações de expressão semântica e formal dos membros da oposição, os tipos de situações predicativas e a distribuição areal e cronológica, considerando-se a origem dessa correlação. Os opostos estudados são diferenciados no que diz respeito à propriedade aspectual da telicidade: os verbos primários representam uma ação durativa e sem limite, enquanto os verbos infixados e os de radical sta–

Straipsniai / Articles

25

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

os verbos denotam uma ação télica (geralmente incoativa) e pontual e, portanto, podem ser atribuídos às classes acionais de processos e culminações, respectivamente. A prefixação e as formas predominantes do pretérito desempenham um papel particularmente importante na denotação das situações predicativas expressas pelos dedurativos.

PALAVRAS-CHAVE: verbos, derivação, durativos, terminativos, telicidade, aspecto, acionalidade, perfectivização por prefixação, apofonia.

INTRODUÇÃO

Os verbos de infixo e de radical sta da língua lituana são geralmente estudados em conjunto: unem-nos a semântica lexical e gramatical, os traços morfossintáticos e, não raro, também o parentesco genético (cf. bąla e bálsta, gę̇sa e gę̇sta etc.). Segundo os dados do LKŽ e dos dicionários dialetais, há mais de mil deles na língua lituana: cerca de 500 verbos de infixo e 600 verbos de radical sta. Nas outras línguas, essas classes flexionais não são tão numerosas: na língua letã registram-se duas vezes menos verbos de infixo e de radical sta, enquanto na língua prussiana há apenas alguns (Pakalniškienė 1993, 1996, 2000; Rudzītė 1973). Os verbos de infixo são considerados mais arcaicos: encontram-se em muitas línguas indo-europeias (sobre o desenvolvimento da estrutura formal e da semântica nas diferentes línguas indo-europeias, ver Kuiper 1937; Strunk 1967; Gorbachov 2007 etc.). O segundo tipo — o radical sta — é geralmente avaliado como uma inovação das línguas bálticas (ou bálticas orientais) (Kazlauskas 1968; Schmid 1963; Kuryłowicz 1964; Stang 1942, 1966; Oettinger 1979; Karaliūnas 1987; Pakalniškienė 1993; Kaukienė 1994, 2002), embora existam tentativas de relacioná-lo com diversas formações das línguas indo-europeias (Villanueva 2010¹; Gorbachov 2014).

A produtividade dos verbos de infixo e de radical sta na língua lituana pressupõe a relativa “juventude” dessas classes flexionais e incentiva a busca dos caminhos de surgimento dos verbos estudados. Nos trabalhos sincrônicos e diacrônicos de linguística, salienta-se a relação desses verbos (em geral não avaliada do ponto de vista derivacional) com nomes e verbos de mesma raiz. Uma abordagem mais sistemática dessas relações permite estabelecer o estatuto derivado de parte dos verbos de infixo e de radical sta e, assim, explicar sua abundância na língua lituana (Skardžius 1943: 486–488; Hofmann 1956; Kuiper 1937; Endzelīns 1951: 764–765; Skardžius 1943: 463–486; Būga 1959: 431–469; Arumaa 1957; Kazlauskas 1968: 319–323; LKG 2, 225; Temčინ 1986: 29–34; Karaliūnas 1987; Pal­maitis 1998; Valeckienė 1998:

¹ Consulte no mesmo lugar uma análise detalhada das hipóteses sobre a origem do formato sta.

26

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

27–28; Pakalniškienė 1993, 2000, 2018, 2019, 2020; Gorbachov 2007; Arkadiev 2008, 2011, 2013; Villanueva-Svensson 2010, 2011, 2016).

O artigo dá continuidade às pesquisas sobre a origem e a formação dos verbos infixais e de Wolfenbutelio Postilėje de radical sta registrados na produção escrita lituana dos séculos XVI–XVII — nos textos de Martynas Mažvydas e Jonas Bretkūnas, na Knygoje nobažnystės, nas obras de Mikalojus Daukša e nos trabalhos de Konstantinas Sirvydas² — que representam três variantes da escrita daquele período. Pesquisas anteriores (cf. Pakalniškienė, Šarkytė 2012: 149–170; Pakalniškienė 2018: 61–101; 2019: 8–36; 2020: 1–16) estabeleceram que cerca de 65 por cento dos verbos infixais e de radical sta atestados nos textos analisados podem ser considerados derivados: os deverbais (derivados de verbos) constituem quase 70 por cento, e os denominativos (derivados de adjetivos e substantivos), mais de 30 por cento.

Desta vez, apresenta-se um estudo de uma oposição morfossemântica duratyva / terminatyva: analisam-se as relações entre a semântica e a expressão formal dos membros da oposição, os tipos de situações predicativas, a distribuição linguogeográfica e cronológica, e discutem-se as origens dessa correlação. Para o estudo, utilizou-se a base de dados dos textos antigos criada pelo Instituto da Língua Lituana, bem como concordâncias eletrônicas de textos antigos, o dicionário dos escritos de Martynas Mažvydas (1998), elaborado por Dominynko Urbo, as edições críticas dos Punktų sakymų de Konstantinas Sirvydas (2015), de Virginija Vasiliauskienė e Kristina Rutkovska, e o índice dos verbos de “Punktai sakymų” de Konstantinas Širvydas (1980), de Kazys Morkūnas. Os exemplos foram coletados manualmente: de todas as fontes foram selecionados apenas os prováveis verbos terminativos de infixo e de radical sta; analisou-se sua composição actancial, bem como a caracterização quantitativa das formas do presente e do não presente e dos verbos prefixados e não prefixados.

DEDURATIVOS DE INFIXO E DE RADICAL STA NOS ESCRITOS LITUANOS DOS SÉCULOS XVI–XVII

1. Na escrita antiga, foram atestados 38 exemplos da oposição morfossemântica duratyva / terminatyva — consideravelmente menos que as realizações da oposição causativa / anticausativa (Pakalniškienė 2020: 1–16). A fim de determinar a oposição estudada

² Jonas Bretkūnas Biblia 1985, 1986, 1590, Giesmės Duchanos 1589, Kancionalas 1589, Kolektos 1589, Protesti 1591; Martynas Mažvydas Katekizmas 1547, Giesmė šv. Ambraziejaus 1549, Forma krikštymo 1559, Paraphrasis 1589, Giesmės krikščioniškos 1566, Giesmės krikščioniškos 1570; Mikalojus Daukša Katekizmas 1595, Postilė 1599; Wolfenbute­lio postilė 1573; Knyga nobažnystės krikščioniškos 1653; Konstantinas Sirvydas Punktai sakymų I d. 1629, II d. 1644, Dictionarium trium linguarum ~ 1620, 1642, 1677.

Straipsniai / Articles

27

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

Para descrever as relações entre os membros, utiliza-se a classificação acional dos predicados modificada de Zeno Vendler (1957), desenvolvida em numerosos trabalhos (Dowty 1979; Verkuyl, 1993; Smith 1997; Kroft 2012; Падучева 1998, 2004, 2009; Татевосов 2010, 2015; Holvoet, Čižik 2004; Plungian 2010, 2011; Rothstein 2014 e outros). As características semânticas mais importantes dessa classificação — estaticidade vs. dinamicidade, duratividade vs. momentaneidade, não delimitatividade vs. delimitatividade — permitem dividir todo o léxico predicativo de qualquer língua em vários grupos universais³, chamados tipos semânticos ou acionais de predicados (em inglês, actionality classes): ⁴

1) predicados de estado (em inglês states), ou estativos, constituem uma oposição aos verbos dinâmicos: designam situações estáveis, têm duração ilimitada, são atélicos e não agentivos, pois “a continuidade do estado geralmente não requer nenhum esforço ou energia especial do sujeito; seu sujeito é um paciente ou experimentador” (Plungian 2010: 105), por exemplo, viver, dormir, amar, saber;

2) predicados de atividade (em inglês activities) designam situações dinâmicas que duram por tempo ilimitado e, portanto, são atélicas. Podem ser agentivos, por exemplo, rir, chorar, caminhar, e não agentivos, por exemplo, arder, brilhar;

3) predicados de processo (em inglês accomplishments) designam situações dinâmicas direcionadas, que implicam um término ou clímax natural, uma mudança gradual de estado. Podem ser agentivas, por exemplo, escrever uma carta, convencer, ou não agentivas, por exemplo, embranquecer, desabar, derreter;

4) predicados de evento (em inglês achievements) pressupõem uma transição súbita de um estado para outro: a duração do evento é tão pequena “que só se pode constatar o evento ex post” (Holvoet, Čižik 2004: 148). Por isso, também são chamados momentâneos, pontuais ou semelfactivos, por exemplo, encontrar-se, obter, apaixonar-se, cair.

³ A popular classificação de Vendler, embora seja considerada tipologicamente relevante, é modificada de várias maneiras pelos linguistas, pois a manifestação da acionalidade em uma língua específica pode diferir consideravelmente. A nomenclatura das situações predicativas, isto é, das classes acionais, varia; por exemplo: states, events, processes (Comrie 1976); states, activities, accomplishments, semelfactives, achievements (Smith 1997: 3); total-statisch, relativ-statisch, temporär (activities), total-terminativ, graduell-terminativ, inzeptiv-statisch, inchoativ (Breu 2007: 123–166); verbos estativos, verbos não delimitados, verbos fortemente delimitados, verbos pontuativos (Татевосов 2010: 30); os verbos lituanos são agrupados de modo semelhante, cf.: stative, processual, punctual, multiplicative, strong and weak telic, e à derivação prefixal acrescentam-se classes adicionais: limitative stative, limitative telic, weak inceptive-stative, punctual-ingressive, limitative processual, strong multiplicative (Arkadiev 2011: 78) etc. A classificação apresentada no artigo também difere ligeiramente da classificação vendleriana.

⁴ O artigo segue a perspectiva de Vladimir Plungian, Rolandas Mikulskas, Piotr Arkadiev e outros, segundo a qual, em vez dos termos das categorias gramaticais do verbo aspecto, cf. Aktionsart, é conveniente usar os termos acionalidade e classe acional (Plungian 2010; Arkadiev 2011; diversamente LKG 2: 8–46; Holvoet, Čižik 2004. Para a discussão, ver Comrie 1976; Mikulskas 2013; Татевосов 2015; Горбова 2016).

28

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

Os opostos que representam a correlação morfossemântica em análise distribuem-se justamente nessas classes acionais: um grupo é constituído por predicados de estado e atividade, verbos atélicos, e o outro, por processos e eventos, verbos télicos. A oposição em questão baseia-se прежде de tudo na telicidade, por isso pode ser denominada de diferentes maneiras, por exemplo, atélica / télica. Essa oposição é colocada em primeiro plano em muitos trabalhos de aspectologia. Jelena Padučeva propõe traduzir o termo inglês telic como terminativo, e atelic como potencialmente ilimitado, não terminativo (Падучева 2009: 15–16). Na Gramática da língua lituana acadêmica, usam-se termos semelhantes – verbos de duração indefinida, durativos, e de duração definida, terminativos (LKG 2: 15–18). Neste trabalho, optou-se por denominar a oposição estudada durativa / terminativa, a fim de enfatizar a distinção entre os opostos que representam classes acionais diferentes, diferenciadas pelos parâmetros não delimitação / delimitação. Portanto, destaca-se a oposição binária – verbos atélicos vs. verbos télicos (de modo semelhante, Smith 1997: 3; Rothstein 2004: 7; Padučeva 2009: 5). Os verbos durativos dessa oposição, como gritar, brilhar, são contrapostos aos verbos terminativos, que possuem uma propriedade inerente de telicidade, por exemplo, dar um grito, clarear. Outros parâmetros semântico-gramaticais-morfossintáticos, como transitividade, valência e agentividade, não são essenciais para as oposições estudadas: ambos os membros do par podem ser intransitivos, avalentes e não agentivos, ou transitivos, valentes e agentivos (cf. a abundante oposição derivacional causativa / anticausativa, diferenciada do ponto de vista da transitividade e, geralmente, da agentividade). Assim, a estrutura actancial de ambos os membros da oposição durativa / terminativa é idêntica (cf. causativos e anticausativos, que têm composição actancial diferente).

A expressão formal da oposição semântica durativa / terminativa é heterogênea. A ação atélica é sempre marcada por verbos radicais e prefixais, enquanto a télica é marcada por verbos infixais e verbos de radical sta. Parte das correlações corresponde precisamente ao modelo morfo(no)lógico da oposição causativa / anticausativa: a partir de verbos de radical ia formam-se verbos infixais, respectivamente verbos de radical sta, geralmente com alternância vocálica entre os lexemas opostos, cf.: šviesti ‘dar, emitir luz’ / –švisti ‘começar a brilhar, reluzir’, šaukti ‘emitir uma voz forte pela garganta, gritar, berrar’ / sušūkti ‘soltar um grito, dar um grito’, verkti ‘derramar lágrimas, soluçar de emoção (geralmente de dor, tristeza, alegria)’ / pravirkti ‘começar a chorar’ (durativa / terminativa) e rėžti ‘cortar uma fatia do pão; arar, abrir um sulco’ / rikti ‘errar; desintegrar-se, desmoronar’, raukti ‘fazer rugas, enrugar’ / rūkti ‘encolher-se, retrair-se, enrugar-se’, versti ‘deitar, derrubar de lado, no chão...’ / virsti ‘cair, precipitar-se...’ (causativa / anticausativa). Contudo, registram-se mais pares cujos membros durativos são verbos sufixais primários e secundários (mais precisamente, verbos com alternâncias

Straipsniai / Articles

29

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

com sufixos⁵), por exemplo, kalbėti ‘expressar seus pensamentos, sentimentos e experiências por meio de palavras, falar’ / prakalbti ‘começar a falar’, girdėti ‘perceber sons com os ouvidos’ / išgirsti ‘perceber um som; experimentar, ficar sabendo’ etc. Apenas alguns desses pares apresentam alternância vocálica qualitativa; predominam oposições funcionais sem alternância vocálica.

As tabelas 1–4 e 6–11 apresentam as oposições dedurativas registradas nos textos antigos, agrupadas segundo a alternância vocálica e a produtividade, indicando a frequência de uso dos terminativos⁶, a proporção entre formas presentiais e não presentiais e entre formas prefixadas e não prefixadas, uma vez que esses parâmetros são particularmente relevantes para a especificidade das classes acionais.

DERIVADOS DE VERBOS RADICAIS

Os derivados de verbos durativos radicais constituem cerca de um quarto (10) de todos os terminativos registrados nos textos investigados. Quase todas as oposições funcionais apresentam alternância vocálica na raiz: a mais frequente é a apofonia ditongal CauC– / CūC– (6), CeiC– / CiC– (1), mais rara é a apofonia com ditongo secundário CeRC– / CiRC– (2), e há um único par, atestado em SD, sem alternância vocálica (ver tabelas 1–4).

TABELA 1. Tipo de apofonia CauC– / CūC– (6)⁷

DUR. ia / TERM. n, sta Frequência dos terminativos Formas presentiais vs. não presentiais Formas prefixadas vs. não prefixadas džiaugtis, džiaugiasi, džiaugėsi INTR ‘ter prazer, divertir-se, alegrar-se⁸ / –džiūgti, *džiūnga, –džiūgo INTR ‘começar a alegrar-se’⁹ 3xB, 10xDP, 4xWP, 2xKN — 19 19 — pra–

⁵ Sobre o termo, ver Kaukienė, Pakalniškienė 2011: 113–114. ⁶ Se a forma verbal é atestada em várias obras do autor correspondente, indica-se apenas a autoria, sem especificar as fontes concretas: Mž – Mažvydas, B – Bretkūnas, D – Daukša, S – obras de Sirvydas. ⁷ Cf. em toda a área da língua lituana – 10 oposições (Pakalniškienė 1993: 147). Nas notas de rodapé e doravante apresenta-se uma caracterização quantitativa comparativa (o termo língua lituana é usado aqui como oposição cronológica não marcada ao termo língua lituana antiga). ⁸ Os significados dos terminativos foram estabelecidos com base nos textos antigos e nas definições de LKŽe. ⁹ Os contornos tonais são pouco refletidos nos textos antigos. Aqui, são indicados com base em LKŽe.

30

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

DUR. ia / TERM. n, sta

Frequência dos terminativos

Formas presentiais vs. não presentiais

Formas prefixadas vs. não prefixadas

jausti, jaučia, jautė TR ‘experimentar um sentimento; experimentar uma sensação; pressentir, perceber’ / –justi, –junta, –juto TR ‘experimentar estímulos por meio dos órgãos sensoriais; pressentir, sentir’

3xMŽ, 33xB, 16xDP, 29xWP, 8xKN

22 65 87 – pa-, į-

klaupti(s), klaupia(si), klaupė(si) INTR ‘apmokestinti keliais žemę / klūpti, klumpa, klūpo INTR perkeltine reikšme ‘suklysti, nusidėti’

1xBP, 8xDP, 3xWP, 9xS

6 15 19 2 pa-

siausti, siaučia, siautė INTR ‘brincar desregradamente, fazer travessuras’ / –siūsti, *siunta, –siūto INTR ‘enfurecer-se, irritar-se’

10xB, 3xDP, 1xWP, 2xSD

– 16 16 – pa-

snäusti, snūdžia, snūdė INTR ‘ser tomado pela sonolência, estar entre o sono e a vigília’ / snūsti, snūsta, snūdo INTR ‘começar a cochilar; adormecer um pouco; fig. morrer’

1xMŽ, 1xBP, 6xDP, 3xWP, 1xKN, 5xS

7 10 16 1 ap-, už-

šaukti, šaukia, šaukė TR, INTR ‘emitir da garganta uma voz forte, gritar, berrar’ / *–šukti, –šunka, –šuko TR, INTR ‘dar um grito, soltar um grito’

2xBP, 17xDP, 4xWP, 10xKN, 10xS

– 44 44 – pra-, su-

Total 35 169 201 3

TABELA 2. Tipo de apofonia CeiC– / CiC– (1)

DUR. ia / TERM. n, sta

Frequência dos terminativos

Formas presentes vs. não presentes

Formas prefixadas vs. não prefixadas

brilhar, brilha, brilhou INTR ‘dar, espalhar luz’ / *–švisti, –švinta, –švito INTR ‘começar a brilhar, reluzir’

2xBB, 1xDP

1 2 1 – ap-, pa-, pra-

Total 1 2 3 –

¹⁰Na língua lituana, foram registradas 6 oposições desta série apofônica (Pakalniškienė 1993: 139).

Straipsniai / Articles

31

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

TABELA 3. Tipo de apofonia CeRC– / CiRC– (2)¹¹

DUR. ia / TERM. n, sta Frequência dos terminativos Formas presentes vs. não presentes Formas prefixadas vs. não prefixadas vėrėti, vėrkia, verkė INTR ‘derramar lágrimas por dor, infortúnio etc.’ / –virkti, *–virksta, –virko INTR ‘começar a chorar’ 1xMž, 2xBP, 1xWP, 2xSD – 6 6 – žvelgti, žvelgia, žvelgė INTR ‘dirigir os olhos, olhar’ / –žvilgti, *žvilgsta, –žvilgo ‘olhar brevemente, ver; fig. interessar-se; prever’ 2xMž, 1xBB, 1xDP – 4 4 – Total 0 10 10 0

TABELA 4. Tipo não apofônico (1)¹²

DUR. ia / TERM. n, sta Frequência dos terminativos Formas presentes vs. não presentes Formas prefixadas vs. não prefixadas kvėpti, kvėpia, kvėpė INTR ‘espalhar odor, exalar’ / *o–kvėpti, o–kvėpsta, o–kvėpo INTR ‘perder o odor, ficar sem cheiro’¹³ 2xSD 1 1 2 – Total 1 1 2 0

As tabelas 1–4 refletem as tendências de uso destes terminativos: predominam as formas não presentes – elas correspondem a 82 por cento; são usadas sistematicamente

¹¹ Na língua lituana, 4 (Pakalniškienė 1993: 145).

¹² Na língua lituana, 7 (Pakalniškienė 1993: 152).

¹³ A forma do dicionário de Sirvydas iškvėp̦tu, a julgar pelo significado mutativo (cf. wywietrzeć & wywietr̨ie / infipidus fio), poderia pressupor um paradigma independente *kvėpti, kvėpsta, kvėpo. Tal paradigma não é registrada no LKŽe, contudo, algumas frases, por exemplo, Nukvėpęs alus tavo J; Čia krėnos jau suvisu nukvėpios Krk; Nukvėpęs alus – nusales, nuvešės Šts; Kad nenukvėptų sula, reik apsėti avižoms Ggr; Nepali­kat par naktį atidarytų butelių, o nukvėps alus, ir nėkas nebnorės jo gerti Rt, juntamente com as formas do pretérito do tema em o apresentadas no verbete do LKŽe, permitiriam reconstruir um verbo de tema em sta, que indicaria uma ação contínua e constituiria uma oposição ao verbo durativo de tema em ia (para mais detalhes, ver Pakalniškienė 1993: 193).

32

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

formas de verbos derivados prefixados: elas chegam a 99 por cento das formas registradas nos textos antigos¹⁴ (ver Tabela 5).

TABELA 5. Derivados de verbos radicais. Relação entre formas presentivas e não presentivas, bem como entre formas prefixadas e não prefixadas (n=219)

DERIVADOS DE VERBOS SUFIXAIS

A maioria dos terminativos da escrita antiga, mais de 70 por cento, é formada a partir de verbos com sufixos alternantes (28). Do ponto de vista diacrônico, os verbos sufixais de base apresentam estatuto derivacional desigual: os verbos com o sufixo –eti, –a, –ėjo devem ser considerados primários (Jakulis 2004), e os verbos com os demais sufixos alternantes, secundários. Contudo, isso não é importante para a oposição investigada: em todos os casos, a relação semântica entre os membros da oposição é a mesma: os verbos de radical infixal, respectivamente sta, marcam uma ação télica, enquanto os sufixais marcam uma ação atélica.

Os verbos são agrupados segundo a estrutura morfológica da palavra de base e a (não) ocorrência de alternância vocálica: derivados dos sufixos –ėti, –i, –ėjo (14); –ėti, –a, –ėjo (10); –ėti, –ia, –ėjo (1); –oti, –o, –ojo (2); –yti, –o, –ė (1).

¹⁴ Das 219 formas empregadas, apenas 3 são não prefixadas (!).

Straipsniai / Articles

33

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

DERIVADOS DE VERBOS COM O SUFIXO –ĖTI, –I, –ĖJO

Do ponto de vista quantitativo, predominam os derivados terminativos de durativos com o sufixo –ėti, –i, –ėjo (14). Essa produtividade derivacional pode ter sido determinada pelo significado estativo marcante dos verbos de base e pela necessidade pragmática de uma classe acional que explicitasse a telicidade. Todos os derivados terminativos foram formados sem alternância vocálica, o que atesta seu caráter inovador.

TABELA 6. Tipo não apofônico (14)15

DUR. –ėti, –i / TERM. n, sta Frequência dos terminativos Formas presentivas vs. não presentivas Formas prefixadas vs. não prefixadas bodėti(s), bōdi(si), bodėjos(si) INTR ‘sentir hostilidade por alguém, não gostar, odiar, evitar’ / –bōsti, –bōsta, –bōdo INTR ‘ficar entediado; tornar-se enfadonho, importunar’ 12xB, 4xD, 1xKN, 14xSD 11 20 31 – budėti, būdi, budėjo INTR ‘estar sem se deitar, não dormir’ / –būsti, –būnda, –būdo INTR ‘deixar de dormir, despertar do sono; fig. surgir, nascer’ 2xMž, 18xB, 5xDP, 3xSD 7 21 28 – girdėti, girdi, girdėjo TR, INTR ‘perceber sons com os ouvidos’ / –girsti, –girsta, –girdo TR, INTR ‘perceber um som; experimentar, ficar sabendo’ 17xMž, 35xB, 49xD, 14xWP, 21xKN, 10xSD 6 140 146 – ilsėti, ilsi, ilsėjo INTR ‘parar, sentar-se ou deitar-se cansado do trabalho; depois do trabalho, não fazer nada para recuperar as forças’ / ilsti, ilsta, ilso INTR ‘cansar-se, enfraquecer, perder as forças’ 3xMž, 24xBB, 7xDP, 9xWP, 6xKN, 6xSD 24 31 52 3 liūdėti, liūdi, liūdėjo INTR ‘estar triste, abatido, desanimado, sofrer’ / –liūsti, –liūsta, –liūdo INTR ‘tornar-se triste, desanimado’ 42xDP, 6xKN, 18xS 5 61 66 –

15 Cf. na língua lituana, 29 oposições (Pakalniškienė 1993: 195).

34

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

DUR. -ėti, -i / TERM. n, sta

Frequência dos terminativos

Formas de presente vs. não presentes

Formas prefixadas vs. não prefixadas

mylėti, myli, mylėjo TR, INTR ‘sentir amor, apego, benevolência’ / TR, INTR –milti, –milsta, –milo ‘começar a amar; ter compaixão’

65xMž, 91xB, 54xD, 43xWP, 38xKN, 5xS

99

197

296 su(si)- pa-

–

spindėti, spindi, spindėjo INTR ‘brilhar intensamente, iluminar, reluzir’ / *–spišti, *–spišta, –spindo INTR ‘começar a iluminar, clarear, cintilar’

1xMž

– 1 1 –

stebėtis, stėbisi, stebėjosi INTR ‘expressar espanto’ / –stėbti, *–stėmba, –stėbo INTR ‘começar a admirar-se’

14xDP, 2xSD

– 16 16 –

tylėti, tyli, tylėjo INTR ‘não emitir som’ / –tilti, –tyla || tilsta, –tilo INTR ‘tornar-se silencioso, mais silencioso; deixar de falar, gritar, fazer barulho; deixar de enfurecer-se, enfurecer-se descontroladamente (sobre fenômenos naturais, elementos)’

5xBB, 3xDP, 3xKN, 21xS

14 19 32 1

tingėti, tינגi, tingėjo INTR ‘aborrecer-se do trabalho, da atividade, não se mover’ / *tingti, tingsta, –tingo INTR ‘tornar-se imóvel, preguiçoso’

1xBG, 2xS

2 1 1 2

turėti, turi, turėjo TR ‘ser proprietário, governar; manter na posse após tomar’ / *tūrti, –tūrsta, –tūro INTR ‘enriquecer’

5xSD

3 2 5 –

veizdėti, veizdi, veizdėjo; vyzdėti, vyždi, vyzdėjo TR/INTR ‘olhar, contemplar’ / –vysti, –výsti, –výdo TR ‘ver; compreender’

15xMž, 62xB, 143xD, 18xWP, 60xKN, 3xSD

11 290 301 –

vėlėti, vėldi, vėldėjo TR ‘ter sob seu domínio’ / o-vilsta, –vildo TR ‘alcançar, subjugar, adquirir, herdar; fig. dominar, possuir’

2xBB, 13xDP, 1xKN

3 13 16 –

žydėti, žydi, žydėjo INTR ‘estar desabrochado (sobre uma flor), estar florido’ / –žysti, –žysta, –žydo INTR ‘começar a florescer, produzir flores’

5xDP, 3xWP, 1xKN, 3xS

3 9 12 –

Total 188 821 1003 6

Straipsniai / Articles

35

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

VEDINIAI IŠ PRIESAGOS -ĖTI, -A, -ĖJO VEIKSMAŽODŽIŲ

Os derivados desses durativos sufixais também são produtivos. A maioria consiste em oposições de formação não apofônicas (8), dois terminativos são formados com alternância vocálica¹⁶; esse modelo de trabalho deve ser considerado mais arcaico, sobretudo porque, ao lado dos temas em a, também são registradas formas atemáticas (mais antigas) do presente.

⁷ TABELA. Tipo não apofônico (8)

DUR. -ėti, -a / TERM. n, sta Frequência dos terminativos Formas do presente vs. não presentes Formas prefixadas vs. não prefixadas derėti, dėra, derėjo TR, INTR ‘convir, concordar em fazer, igualar-se’ / *-dėrti, *-dėrsta, -dėro TR, INTR ‘harmonizar, chegar a um acordo’ 1xDP – 1 1 – sujudėti, juda, judėjo INTR ‘mudar de posição no lugar, mover-se; mudar de lugar, deslocar-se em alguma direção’ / *-jūsti, -jūnda, -jūdo INTR ‘começar a mover-se’ 2xBB 1 1 2 – sukalbėti, kalba, kalbėjo TR, INTR ‘expressar verbalmente os próprios pensamentos, sentimentos e vivências, falar’ / *-kalbti, *-kalbsta, -kalbo TR, INTR ‘começar a falar’ 3xDP – 3 3 – pramokėti, moka, mokėjo TR, INTR ‘ser capaz de fazer algo, ter conhecimento’ / -mōkti, -mōksta, -mōko TR, INTR ‘adquirir conhecimento e habilidades por meio da aprendizagem’ 5xMŽ, 29xB, 17xDP, 8xKN, 2xSP 2 59 61 – iš-, priskelėti, skėla, skelėjo INTR ‘ser devedor’ / *skilti, *skyla, skilo INTR ‘ficar endividado, contrair uma dívida’ 1xBP, 2xDP – 3 2 1 apsmirdėti, smirda || smirdi, smirdėjo INTR ‘emitir mau cheiro, feder’ / *-smirsti, -smirsta, -smirdo INTR ‘começar a feder, tornar-se malcheiroso’ 1xBP, 2xDP, 4xSD 2 5 7 – pa-

¹⁶ Cf. na língua lituana – 76 oposições (Pakalniškienė 1993: 160).

36

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

DUR. -ėti, -a / TERM. n, sta

Frequência dos terminativos

Formas do presente vs. não presentes

Formas prefixadas vs. não prefixadas

žadėti, žada, žadėjo TR, INTR ‘ter a intenção de fazer algo, pretender, querer; anunciar a própria ação futura’ / *-žāsti, -žanda, -žado TR, INTR ‘começar a falar, proferir’

6xS

5 1 6 – iš-, pra–

žibėti, žiba, žibėjo INTR ‘brilhar pela luz refletida, cintilar, resplandecer; brilhar com luz própria; emitir luz intensamente’ / –žibti, –žimba, –žibo INTR ‘começar a brilhar; fig. cintilar’

5xDP, 6xSP

1 10 11 – pra–

Total 11 83 93 1

8 TABELA. Tipo apofônico CieC– / ČiČ– (2)

DUR. -ėti, -a / TERM. n, sta

Frequência dos terminativos

Formas de presente vs. não presentes

Formas prefixadas vs. não prefixadas

giedóti, gieda ‖ giẽsti, giedójo TR, INTR ‘cantar, entoar uma canção ou hino; chilrear, gritar (sobre aves)’ / –gýsti, *–gýsta, –gýdo TR, INTR ‘começar a cantar’

2xBP, 5xDP, 4xKN

– 11 11 – pra–

miegóti, miẽga ‖ miẽgti, miegójo INTR ‘estar em estado de sono’ / –mį́gti, –mį́nga, –mį́go INTR ‘começar a dormir; fig. morrer’

3xMŽ, 5xB, 4xDP, 6xWP, 2xKN, 6xS

1 25 26 – pa–, už–, ažu–

Total 1 36 37 –

DERIVADOS DE VERBOS –ĖTI, –IA, –ĖJO SUFIXAIS

Na Postilėje de M. Daukša foi registrado o único terminativo formado a partir do raro sufixo -ėti, –ia, –ėjo de um verbo durativo com alternância vocálica.

Straipsniai / Articles

37

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

TABELA 9. Tipo apofônico CeC– / CiC– (1)17

DUR. -ėti, -ia / TERM. n, sta Frequência dos terminativos Formas presentes vs. não presentes Formas prefixadas vs. não prefixadas

kvėpėti, kvėpia, kvėpėjo INTR ‘ter aroma agradável, exalar um aroma agradável’ / *-kvipti, *-kvi̇m̄pa, -kvipo INTR ‘começar a ter aroma, exalar um aroma’ 1xDP – 1 1 – pa-

Total 0 1 1 0

VEDINIAI IŠ PRIESAGOS –OTI, –O, –OJO VEIKSMAŽODŽIŲ

Apenas dois derivados são formados a partir de verbos com o sufixo –oti, –o, –ojo, porém a frequência do terminativo –žinti na escrita antiga supera a de todos os terminativos devido à abundância de prefixos e à lexicalização de alguns deles e, naturalmente, devido à natureza do texto religioso.

TABELA 10. Tipo não apofônico (2)18

DUR. -oti, -o / TERM. n, sta Frequência dos terminativos Formas presentes vs. não presentes Formas prefixadas vs. não prefixadas

byloti, bylo, bylojo TR, INTR ‘falar, conversar, dizer’ / bilti, bilsta, -bilo INTR ‘proferir, começar a falar’ 1xBB, 5xDP 1 5 5 1 pra-

žinoti, žino, žinojo TR ‘ter conhecimento, saber’ / –žinti, –žįsta, –žino TR ‘ter conhecimento de algo; saber distinguir dos outros; manter relações, contatos; determinar a identidade; confessar os pecados; contar abertamente, declarar; manter convicções...’ 53xMŽ, 257xB, 143xD, 223xWP, 197xKN, 50xS 368 555 923 – api-, ap­si-, iš(si)pa-, pa(si)–, pri(si)–, pripa-

Total 369 560 928 1

17 Cf. na língua lituana, a mesma e única oposição (Pakalniškienė 1993: 189).

18 Cf. na língua lituana, 5 oposições (Pakalniškienė 1993: 206).

38

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

VEDINIAI IŠ PRIESAGOS -YTI, -O, -Ė VEIKSMAŽODŽIŲ

Dos verbos derivados sufixais desse tipo, foi registrada uma única formação com alternância vocálica.

TABELA 11. Tipo apofônico CauC- / CuC- (1)19

DUR. -yti, -o / TERM. n, sta

Frequência dos terminativos

Formas presentes vs. não presentes

Formas prefixadas vs. não prefixadas

klausyti, klauso, klaušė INTR ‘executar a ordem, o mandamento, o desejo ou a vontade de alguém’ / -klūsti, -klūša, -klūšo INTR ‘obedecer, tornar-se obediente’

9xB, 9xDP

1

17

18

–

pa-

Total 1 17 18 –

Na tabela 12, vê-se claramente que, também neste modelo de formação, as formas não presentes dos terminativos são as mais frequentemente usadas — elas correspondem a mais de 70 por cento; se não contássemos os verbos -milti e -žinti, de semântica e uso extremamente específicos, e as formas do presente20, a porcentagem das formas não presentes subiria para 94. Nos terminativos analisados, usam-se sistematicamente formas prefixadas — elas correspondem a nada menos que 99 por cento das formas registradas nos textos antigos21.

Resultados semelhantes são apresentados por um estudo experimental dos verbos do lituano contemporâneo sob o ponto de vista da aspectualidade e da acionalidade (Arkadiev 2011). Com base na metodologia de S. Tatevosov (Tatevosov 2002) e nos resultados de pesquisas, P. Arkadijevas estabeleceu que o sistema acional do verbo lituano difere do europeu típico (“Standard Average European”, ibid.) e do eslavo (Slavic-type system, ibid.); além disso, o sistema acional da língua lituana é consideravelmente mais complexo e mais rico. Aqui nos limitaremos à análise quantitativa

19 Cf. na língua lituana 1 oposição (Pakalniškienė 1993: 206).

20 A estatística das formas não presentes distorce a lexema –milti e -žinti, cujos significados em textos de gênero religioso são muito específicos, determinados pela lexicalização de diversos prefixos. Por exemplo, su(si)milti é usado com o significado emprestado de ‘apiedar-se’ (cf. polonês zmiłować się); as formas dos particípios do presente desse verbo são frequentemente usadas como epíteto de Deus. Do verbo –žinti usam-se apenas formas prefixadas, que alteram não só a classe acional, mas também o significado lexical, cf. api-, apsi-, iš(si)pa-, pa(si)-, pri(si)-, pripa-.

21 Das 8088 formas utilizadas, apenas 8 não são prefixadas (!).

Straipsniai / Articles

39

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

Por meio da comparação dos resultados do experimento de Arkadiev com os resultados do estudo dos escritos antigos lituanos. Nos escritos antigos lituanos predominam as formas prefixadas de verbos terminativos, ou télicos (99%). A mesma situação é indicada pelos resultados do experimento: entre 120 verbos prefixados, a maioria são verbos télicos que expressam lexemas — 110, cerca de 92%.²²

TABELA 12. Derivados de verbos com sufixos alternantes. Relação entre formas do presente e não presentes e entre formas prefixadas e não prefixadas (n=2307)

No Dicionário da língua lituana contemporânea e no Corpus foram contabilizados cerca de 70 desses pares (Arkadiev 2013), mas nem todos os exemplos apresentados pelo autor são relevantes²³.

²² No artigo distinguem-se mais classes acionais — punctual, strong telic, limitative telic, weak inceptive–stative, punctual ingressive, weak telic.

²³ Por exemplo, a correlação subtilsti / belsti difere não apenas quanto à acionalidade, mas também quanto à agentividade; por isso, subtilsti deve ser emparelhado com bildėti, e os dois poderiam formar uma oposição anticausativa / causativa com belsti. O mesmo se pode dizer das relações entre sutviksti / tvikšeti (não tuyksėti, que é de origem interjetiva) e tvieksti. O verbo pražvingti forma um par acional com žvengti, enquanto žvingauti é um derivado iterativo de žvengti. Estudos anteriores mostram que verbos terminativos com temas infixais e temas em sta podem ser formados a partir de verbos com sufixos alternantes (ou seja, verbos de tipo misto), mas não de verbos que têm sufixos em todas as formas principais (Pakalniškienė 1993). Por isso, pagarsti, pakvailti, aplesti, aptamsti, pagrožti, idrąsti, sulysti, sublogti dificilmente podem ser relacionados derivacionalmente com os verbos sufixais de mesma raiz pagarsėti, pakvailėti etc.; ambos os verbos devem ser interpretados como derivados independentes dos nomes correspondentes — adjetivos e substantivos (Pakalniškienė 2000: 71–89).

40

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

P. Arkadiev vê justificadamente a novidade relativa desta oposição e sua relação com a oposição causativa / incoativa (nos termos de Arkadiev), cuja lexicalização (e talvez também derivação) determinou as formas e a homogeneidade semântica dos verbos com temas infixais e em sta — o significado de ação espontânea (não controlada), estado ou mudança de estado, intransitividade —, enquanto os prefixos e as formas temporais correspondentes alteravam a classe acional.

Segundo os dados de um estudo anterior (Pakalniškienė 1993), em toda a área da língua lituana registram-se consideravelmente mais oposições durativa / terminativa — 150 correlações: os terminativos com temas infixais e em sta de 32 oposições são formados a partir de verbos radicais de tema ia, enquanto os terminativos correspondentes de 118 oposições são formados a partir de verbos com sufixos alternantes (a caracterização quantitativa comparativa é apresentada nas notas de rodapé junto às respectivas oposições dos escritos antigos). Os modelos derivacionais e o uso dos verbos com temas infixais e, respectivamente, em sta em toda a língua lituana refletem a situação dos escritos antigos: registram-se sobretudo formas prefixadas do presente que explicitam a telicidade.

A tabela 13 reflete a relação quantitativa dos modelos derivacionais dos escritos antigos nas oposições estudadas: vê-se que a maior parte é constituída por derivados terminativos com temas infixais e em sta formados a partir de verbos durativos com sufixos alternantes.

TABELA 13. Derivados de verbos radicais e de verbos com sufixos alternantes (n=38)

2. Os terminativos com temas infixais e em sta estudados difundiram-se de modo desigual nos escritos da época. Quase metade deles (16) está registrada nas três variedades escritas: –bosti, –busti, –girsti, ilsti, klupti, –migti, –milti, –mokti, –siusti, –smirsti, snūsti, –sukti, tilti, –vysti, –žinti, –žysti, enquanto os verbos su(si)milti, išvysti e pa(si), pripa–, iš(si)pa–, ap(si)pažinti são usados com frequência particularmente alta em todos os textos. Um número considerável de lexemas com temas infixais e em sta é atestado na região ocidental, na Lituânia prussiana, e

Straipsniai / Articles

41

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

nas variantes centrais, por exemplo: –bilti, –džiugti, –gysti, justi, –klusti, skilti, –švisti, –vilsti, –žvilgti. Nas variantes central e oriental dos escritos, registram-se 4 derivados infixais ou de radical sta: –liūsti, –stebti, –žibti. Dois terminativos, tingti, –virktti, são atestados em áreas opostas e não contíguas — na variante da Lituânia prussiana e na oriental²⁴. Outros derivados terminativos infixais e de radical sta são registrados em variantes específicas dos escritos, cf.: na variante ocidental justi (junda) (BB), spįsti (Mž); na central –derti (DP), –kalbti (DP), –kvėpti (DP); na oriental –kvėpti (SD), –turti (SD), –žasti (SD, PS). Segundo os dados do LKŽ, muitos desses verbos de autores individuais são usados de modo mais amplo ou mais restrito em toda a Lituânia.

3. A telicização prefixal, ou perfectivização, juntamente com a paradigmatização, como vemos, já é registrada nos primeiros escritos antigos; ela «continua atuando» em todos os dialetos e no lituano atual. Há paralelos em outras línguas bálticas e eslavas, bem como nas línguas germânicas (sobre a tipologia do perfectivo prefixal, ver Arkadiev 2015). Contudo, muitas das oposições investigadas devem ser consideradas neologismos da língua lituana, pois há pouquíssimos correspondentes etimológicos em outras línguas.

3.1 Na língua letã, registra-se apenas um ou outro (4) par formal e semanticamente análogo, cf.:

1a. dzirdēt, dziržu, dzirdēju ‘ouvir’ / –dzirst, –dzirstu, –dzirdu; iz– ‘ouvir distintamente’; jāust || jāust || jāust, jāušu, jautu; sa–, iz– ‘(per)ceber, (sen)tir’, refl. / just, jūtu, jutu; sa–, iz–, nuo– ‘sentir’, refl.; klausīt || klausīt, klauşu, klausīju ‘escutar’ / klust, klūsu || klustu, klusu ‘calar-se, aquietar-se; permanecer em silêncio’ (também pode ser relacionado derivacionalmente com 1a. klusēt, klusu || klusēju, klusēju ‘calar-se’)²⁵; zināt, zinu, zināju ‘saber’ / –zīt, –zīstu, –dzinu; at–, ie–, pa– ‘reconhecer, admitir...’. O uso de alguns verbos letões mostra que não existe entre os membros da oposição uma distinção acional tão nítida como em lituano; por exemplo, no dicionário da língua letã padrão Latviešu literārās valodas vārdnīca, o verbo izdzirst, –dzirstu, –dzird u é explicado pelo verbo izdzirdēt.

Vários pares equivalentes (8) são testemunhados apenas por dicionários históricos; no letão atual, restou apenas um dos membros da oposição, ou são usadas até mesmo outras lexemas, cf.:

1a. arch. bādēt ‘Ekel od. Grauen empfinden, lästig fallen’ ME I, 270 / arch. –bāst, –bāstu, –bādu ‘pabosti, nubosti’; at–, nuo–; refl. ME II, 760; EH I, 134 (na língua letã atual, o verbo apnikt é usado para ambos os significados); mācēt, māku, māčēju ‘saber, conhecer’ / mākt ‘lernen, können’ ME II, 579, 580 (1a. bk. em vez de –mākt ‘aprender’, dizem izmācīties, iemācīties); arch. miegāt, mieguot, mieguoties ‘Schläfrigkeit spüren; schlafen, schlummern’ ME II, 652; EH

²⁴ Segundo os dados do LKŽ, esses verbos são difundidos em toda a Lituânia.

²⁵ Sobre a relação entre os significados dos opostos lituanos e letões e sua história, ver Karaliūnas 1987: 40–42.

42

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

I, 824 / –migt, –miegu (*–migų ME II, 624, 625), –migu; aiz-, ie- ‘adormecer, pegar no sono’ (no letão padrão, em vez do desaparecido miėgа̄, usam-se gulēt, dusēt); smirdėt, smirdū, –ėju ‘cheirar mal’ / smirst, smirstu, smirdu; sa- ‘morrer de mau cheiro’ ME III, 966; EH II, 539 (no letão padrão, em vez de smirst, usa-se a locução sākt smirdēt); spīdēt, spīd, spīdēja ‘brilhar, reluzir, cintilar’ / spīst, spīstu, spīdu ‘emitir brilho’ ME III, 1004 (Mühlenbachas indica que spīstu, spīdu = spīdēt ‘scheinen, leuchten, glänzen’: saule spīst Stelp); šaust, šaušu, šautu, šaust ‘agitar-se’ ME IV, 8 / arch. šust, šūtu, šūtu ‘fazer barulho, enfurecer-se, enfurecer-se’ ME IV, 107 (no letão padrão, usam-se plosities, trakot, ālēties, draiskoties LLVV, LLV); zibēt, zibu, zibēju ‘cintilar, brilhar’ / zibt, zibu ‖ zibstu ‖ zibstu, zibu ‘cintilar, brilhar’ ME IV, 718 (em vez do segundo membro da oposição, usa-se iezibēties); ziėdēt, ziėdu ‖ ziėžu, ziėdēju ‘florescer’ / saziest, saziest, sazied ‘desabrochar, florescer’ ME III, 797.

Algumas oposições lituanas correspondem, em letão, a apenas um dos opostos, geralmente o durativo, cf.:

durativos

radicais: šaukt, šaucu, šaucu ‘gritar’; snaušt, snaužu, snaūdu ‘cochilar’;

sufixais: dziėdāt, dziėdu, dziėdāju ‘cantar, entoar’; arch. judēt ME II, 115; EH I, 566 ‘mover-se’ (no letão padrão, kustēties ‘mover-se’); mīlēt, mīlu ‖ mīlēju, mīlēju ‘amar’ ME II, 644; arch. stebēties, stebuos, stebējuos ‘admirar-se’ ME IV, 103; EH II, 575 (no letão padrão, brīnīties ‘admirar-se’); turēt, turu, turēju ‘ter’; vidēt, vidu, vidēju; viedēt, viedu ‖ viedēju, viedēju ‘ver, perceber, observar’;

terminativos

bust, būdu ‖ būstu, budu ‘despertar’ ME I, 356 (padrão mosties, at-, pamosties ‘despertar’, a ação ingressiva é expressa por outros verbos ou locuções – būt nomodā, negulēt ‘estar acordado’); klupt, klūpu, klupu ‘tropeçar’; kvėpt, kvėpstu, kvėpu ‘fumegar, soltar fumaça (por exemplo, sobre uma lâmpada de querosene ou uma vela)’²⁶.

Pelos correspondentes letões, vê-se que a expressão da acionalidade no letão contemporâneo é diferente: a ação télica é formalizada por prefixação, geralmente juntamente com a reflexividade, cf.: iemīlēt ‘apaixonar-se’; iesaukties ‘exclamar’; aizsnausties, iesnausties ‘adormecer’; iedziedāties (par putniem) e por formas perifrásticas, por exemplo, sākt dziedāt ‘começar a cantar’; sakūsties, iekustēties e sākt kustēties ‘começar a mover-se’; izmācīties, iemācīties ‘aprender’; iezibēties ‘cintilar’; uzziedēt e sākt ziedēt ‘florescer’ e

26 No que diz respeito a feng, corresponde ao lituano oiškvėpti, iškvėpsta, iškvėpo ‘perder o cheiro, perder o aroma’ no SD. – estes verbos podem também ter-se formado paralelamente em ambas as línguas. Com efeito, o lituano kvėpti, kvėpia, kvėpė ‘emitir cheiro, exalar’, ao qual se relaciona o lituano oiškvėpti, –sta, –o, não tem correspondente letão (letão smaržot ‘emitir cheiro, exalar’). O significado terminativo também é expresso em letão por uma lexema de outra raiz: atvadēties, novadēties (cf. lituano nusivadėti).

Straipsniai / Articles

43

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

assim. Contudo, alguns pares latos adequados poderiam indicar tendências comuns das línguas bálticas orientais de diferenciar os verbos quanto à telicidade²⁷.

Nas fontes da língua prussiana não há reflexos análogos da oposição durativa / terminativa, – só um dos dois verbos esperados é atestado, mais frequentemente os durativos, por exemplo:

durativos:

inf. billīt, praes. 3 sg., pl. billā || billē ‘falar’; inf. klausīton, praes. 1 pl. klausēmai ‘escutar’²⁸; inf. milijit, praes. 3 sg., pl. milē ‘amar’; partic. praes. act. nom. sg. masc. skellānts ‘devedor (que está devendo); culpado (que é culpado)’, pr. turrītūwei, praes. turri ‘ter’;

terminativos:

praet. 3 sg., pl. ismigē ‘adormeceu’, partic. praet. act. nom. sg. masc. enmiguns ‘adormecido’²⁹; pr. praet. 3 sg. widdai ‘viu, avistou’; inf. ersinnat, praes. 1 p. ersinnimai ‘conhecer’, inf. posinnat, praes. 1 sg. posinna ‘reconhecer’.

Ressalte-se que, formalmente, os equivalentes prussianos do verbo lituano žinóti, letão zināt, pr. ersinnat ‘conhecer’, posinnat ‘reconhecer’, são usados nos textos prussianos com significado terminativo, correspondendo, portanto, semanticamente ao lituano –žinti, letão -zīt. Os dados da língua prussiana deveriam indicar que a oposição aktional em questão começou a formar-se na época do báltico oriental³⁰.

3.2. Há análogos da oposição investigada nas línguas eslavas e germânicas³¹, por exemplo:

esl. ant. svьtěti ‘brilhar’ / svь(t)nutі ‘dar um clarão’, esl. ant. mbžati ‘cochilar’ / mbǫtnuti ‘piscar’, esl. arcaico sěděti, sědi- ‘sentar-se’ / sěsti, sęde- ‘sentar-se’;

gót. bi-leiban ‘permanecer’ / af-lifnan ‘restar’, gót. wakan ‘estar acordado’ / ga-waknan ‘acordar’, isl. ant. sofa ‘dormir’ / sofna ‘adormecer’, germ. *hnīpan ‘estar triste’ / *hnīpnan ‘ficar triste’, germ. *blīkan ‘brilhar, ser luminoso’ / *bliknan ‘tornar-se sombrio, empalidecer’,

²⁷ O estudo de tais oposições letãs complementaria substancialmente as pesquisas sobre as classes aktionais dos verbos bálticos, mas até agora não existe sequer um registro minimamente completo. Em geral, opera-se com exemplos isolados, por exemplo, bijāt, bijāju (durativo) / bīties, bīstuos (terminativo, incoativo) (Villanueva-Svensson 2008: 175–199). Aliás, bijāt foi substituído na língua letã contemporânea pelo verbo baidīties.

²⁸ V. Mažiulis reconstrói o verbo prussiano *paklus- ‘começar a obedecer, tornar-se obediente’ a partir do adjetivo nom., acc. sg. n poklusman ‘obedientemente’ PEŽ 3: 311–312.

²⁹ A interpretação do pr. meicte não é clara: pode ser inf. ou praes. 3 sg., pl. (PEŽ 3: 122).

³⁰ De outro modo, Miguel Villanueva-Svensson: “Este fato pode apontar para uma origem exclusivamente báltica oriental do incoativo, especialmente considerando a grande produtividade dos sta-presentes em lituano e letão, mas, como os presentes em sta são, de qualquer modo, atestados de forma tão escassa no prussiano antigo, tampouco se pode excluir absolutamente uma perda secundária nesta língua” (Villanueva-Svensson 2008: 176).

³¹ Deve-se observar que a infixação – modelo primário dos radicais nasais – é preservada nas línguas bálticas; contudo, nas línguas eslavas e germânicas, assim como em muitas outras línguas indo-europeias, esse modelo foi reformulado: prevaleceu a sufixação nasal (Gorbachov 2007: 203).

44

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

germ. *belgan ‘inchar de raiva, enfurecer-se’ / *bulgnan ‘inchar’, germ. *wūkan ‘virar, ceder, afastar-se’ / *wīk̑nan ‘começar a ceder, enfraquecer’ (Villanueva-Svensson 2010: 222; 2011: 39; Gorbachov 2007: 67–70; Темчин 1984: 186).

Entretanto, na antiga escrita lituana não há correspondentes das séries registradas nas línguas eslavas e germânicas, com exceção do esl. ecl. bъděti, bъdi- ‘vigiar’ / vъz-bъ (d)оti, vъzъb(d)ne- ‘acordar’³². Já há um pouco mais de correspondentes isolados: esl. *smirdėti, *smiržd̑o ‘feder’; esl. ecl. znati, znąo ‘saber’; esl. ecl. viděti ‘ver, notar’, lat. videō, vidēre ‘ver’, sânscr. vindāti ‘encontra’, avést. vīnastī ‘encontra’; rus. очнуться (: lit. justi). Portanto, só se pode falar de uma tendência geral das línguas indo-europeias setentrionais, de um modelo formal e semântico realizado já em ramos linguísticos distintos ou até em línguas individuais.

SÍNTESE

1. Na escrita lituana dos séculos XVI–XVII foram registradas quase quatro dezenas de oposições duratyva / terminatyva. Foram identificados dois modelos de trabalho: derivados terminativos formados a partir de 1) verbos radicais de tema ia e 2) verbos com sufixos alternantes. O primeiro modelo corresponde exatamente à expressão formal da oposição causativa / anticausativa – a alternância vocálica da raiz é característica da formação: os verbos básicos de tema ia têm raiz no grau pleno, enquanto os derivados infixais e de tema sta têm-na no grau reduzido. Os derivados do segundo modelo, três vezes mais numerosos, correspondem aos parâmetros formais e semânticos dos terminativos e anticausativos do primeiro modelo, mas a base derivacional já é de outro tipo estrutural – verbos com sufixos alternantes –, e a alternância vocálica não é característica dessa oposição derivacional. Tais traços mostram que o segundo modelo é inovador.

2. A pesquisa mostrou que os modelos derivacionais de dedurativos atestados na antiga escrita são os mesmos encontrados nos dialetos lituanos e na língua contemporânea.

3. Os significados dos opositos estudados contrastam quanto à delimitação: os verbos radicais básicos e os verbos com sufixos alternantes exprimem uma ação durativa, que não implica limite, enquanto os verbos infixais e de tema sta designam uma ação télica, geralmente incoativa e pontual, correspondendo, assim, às classes acionais de processo e evento. A prefixação desempenha um papel especial na marcação dessas situações predicativas: os verbos prefixados constituem 99 por cento dos derivados terminativos. Os prefixos verbais desempenham não apenas

³² Do ponto de vista sincrônico, vislumbra-se a oposição duratyva / terminatyva, mas o verbo infixal pode ser mais arcaico, cf. os correspondentes nas línguas indo-europeias: irl. ant. ad-boind ‘informar’, uss­bond ‘recusar’, gr. μυνθάνομαι ‘aprender, ouvir falar de’.

Straipsniai / Articles

45

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

funções de marcadores gramaticais do limite do predicado (telicizadores ou perfectivizadores); muitas vezes também se conserva o significado lexical que explicita a orientação espacial (por exemplo, į indica a intensidade da ação, a imersão em algum estado ou lugar, su– – uma ação recíproca, pra– – uma ação dirigida para fora, etc.). A telicidade dos terminativos é enfatizada pelo predomínio de formas verbais não presentes (mais de 90 por cento).

4. Nem todos os terminativos infixais e de tema sta estudados se difundiram igualmente na escrita da época. Quase metade deles (16) é registrada nas três variantes escritas: –bosti, –busti, –girsti, ilsti, klupti, –migti, –milti, –mokti, –siusti, –smirsti, snūsti, –sukti, tilti, –vystyti, –žinti, –žystyti, e os verbos su(si)mil-ti, išvystyti e pa(si), pripa–, iš(si)pa–, ap(si)pažinti são usados com frequência excepcional em todos os textos. Um número considerável de lexemas infixais e de tema sta (9) é atestado nas variantes ocidental, da Lituânia prussiana, e central, por exemplo: –bil-ti, –džiūgti, –gysti, justi, –klusti, skilti, –švisti, –vilsti, –žvilgti. Nas variantes central e oriental da escrita foram registrados três derivados infixais e, respectivamente, de tema sta: –liūsti, –stebti, –žibti. Dois terminativos tingti, –virkti são atestados em áreas opostas e não contíguas – nas variantes da Lituânia prussiana e oriental. Os demais derivados terminativos infixais e de tema sta são registrados em variantes escritas específicas: na ocidental justi (junda), spįsti (Mž); na central –derti (DP), –kalbti (DP), –kvipti (DP); na oriental –kvėpti (SD), –turti (SD), –žašti (SD, SPS). Com base nas palavras de Daukša, poderíamos suspeitar de –derti (no LKŽe, registrado apenas em DP e SInt.). Os verbos “exóticos” de Sirvydas, segundo os dados do LKŽe, são usados em diversos dialetos: –žašti foi registrado entre os alto-lituanos do sudeste (Armoniškės, Rodūnia, Varanavas, Punskas, Paringys), –turti – em vários lugares (Alsėdžiai, Šiluva, Šiauliai, Joniškis, Eriškiai, Veliuona, Seredžius).

5. As origens da oposição duratyva / terminatyva estão ligadas à formação da oposição causativa / anticausativa nas línguas bálticas orientais. Nessa oposição “amadurece” uma classe homogênea de verbos infixais e de tema sta, com semântica própria, que explicita um processo ou evento. Esse modelo morfológico-semântico foi adaptado a uma nova oposição, diferenciada já não pela causatividade, mas pela telicidade, em lituano. Pares equivalentes em outras línguas são raros; por isso, essa formação deve ser considerada uma inovação da língua lituana. Em letão, tal modelo é pouco desenvolvido; a telicidade é expressa por outros meios. As correlações correspondentes nas línguas eslavas e germânicas podem ter-se formado em grupos ou línguas individuais dessas famílias, pois os verbos infixais ou os verbos com o n sufixo já haviam adquirido a mesma semântica que em lituano.

46

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

ŠALTINIAI

BB – BIBLIA tatai eſti Wiſſas Schwentas Raſchtas, Lietuwiſchkai pergulditas per Janą Bretkuną Lietuvos pleboną Karaliaucziuje 1590 (naudotasi e. tekstų variantais ir konkordancijomis³³).

BG – Giesmės Duchau­nas / iſch Wokiſchka ing Lietu=wiſchka ließuwi / per ne=ku­rius Pleb­onus Her=cegites Prūſų / per=gulditas. Iſſpauſtas Karaliaucziu=je / per Jurgi Oſterbergera 1589 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis³⁴).

³³ Patarlių knyga (Pat), 1585 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=71); Mokytojo knyga (Mok), 1586 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=70); Antra metraščių (kronikų) knyga (2 Met), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=64); Danieliaus knyga (Dan), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=65); Esteros knyga (Est), 1590 (tekstą rengė Birutė Triškaitė, konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2020, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=89); Ezechielio knyga (Ez), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=66); Giesmių giesmės knyga (Gg), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Vaida Jankūnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vaida Jankūnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=62); Izaijo knyga (Iz), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Veronika Adamonytė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Veronika Adamonytė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=67); Jeremijo knyga (Jer), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=68); Jobo knyga (Job), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=69); Pirma metraščių (kronikų) knyga (1 Met), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=63); Raudų knyga (Rd), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=72).

³⁴ Jonas Bretkūnas. Giesmės Duchau­nos, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, 2002, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=12).

Straipsniai / Articles

47

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

BKa – Kancionalas nekurur Giefmiu / Ba=ßniczioie Diewa / ant di=dzjun Schwe[n]czjun fœnu budu giedamuiui. Ißpauftas Karaliauczieie / per Gurgi Ofterbergera 1589 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis35).

BKo – KOLLECTAS Alba Paſpalitas Maldas / pra=ſtafû Nedeliału ir didźofu Schwen=tefu / per wiſſus mætus Hercegi=ſteie Prufu giedamas / iſch Wokifchko ließuwio / ing Lietuwifchka pergulditas / Per Iana Bretkuna. M. D. LXXXIX (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis36).

BP I – POSTILLA Tatai eſti Trumpas ir Praſtas Iſchgul­dimas Euangelіu / Jaka­muiu Baſniczoie Krikſchczioniſchkoie / nůg Aduento ik Wźliku. Per Iana Bretkuna Lietuwos Plebona Karaliaucziuie Pruſſu. Iſſpaude Karaliaucziuie Iurgis Oſterbergeras. Mæta Pono 1591.

BP II – POSTILLA Tatai eſti Trumpas ir Praſtas Iſchgul­dimas Euangelіu / Jaka­muiu Baſniczoie Krikſchczioniſchkoie / nůg Wæliku ik Aduento. Per Iana Bretkuna, Lietuwos Plebona Karaliaucziuie Pruſſu. Iſſpaude Karaliaucziuie Iurgis Oſterbergeras. Mæta Pono 1591 159137.

DK – KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI PRI WALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Societatis IESV. Iźguld itas iź Lieżuwio Łankiſko ing Lietuwiſka per Kuniga Mikaloiu Daugßa Kánonika Žemaičiu. Iźpáuftas Wilniuie Metufſę vźgimimo Wießp aties 1595{.} (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis38).

DP – Poſtilla CATHOLICKA. Tái eſt: Iźguldimas Ewangelіu kiekwienos Nedelos ir ßwętes per wiſſus metús. Per Kúnigą MIKALOIW DAVKSZ{Ą} Kanoniką Mėdnikų / iź łėkiſko pergúldita. Su walá ir daláįdimu wіreſuiui. W Wilniui / Drukárnioi Akademios SOCIETATIS IESV, A. D. 1599 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis39).

35 Jonas Bretkūnas, Kancionalas, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2002, http://senieji rastai.lki.lt/db.php?source=13).

36 Jonas Bretkūnas. Koletos, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, 2002, http://senieji rastai.lki.lt/db.php?source=14).

37 Naudotasi Aleknavičienė Ona (red.) 2005: Jono Bretkūno POSTILĖ. Studija, faksimilė ir kompaktinė plokštelė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

38 Mikalojus Daukša, Katekizmas, 1595 (tekstą rengė Mindaugas Šinkūnas, konkordancijas rengė Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2006, http://senieji rastai.lki.lt/db.php?source=1).

39 Mikalojus Daukša, Postilė, 1599 (elektroninis tekstas, rengė Veronika Adomonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė, Ona Aleknavičienė, konkordancijas rengė Veronika Adomonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė, Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2006, http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php?source=2).

48

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

KN – Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653), faksimilinis leidimas, red. D. Pociūtė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004 (naudotasi „Knygos nobažnystės“ morfologijos duomenų baze40).

LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2017). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas.

LLV – Lietuviešu-latviešu vārdnīca. Prieiga internete https://www.letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062.

LLVV – Latviešu literārās valodas vārdnīca 1–8 (1972–1996), atb. red. R. Grabis, Rīga: Zinātne. Prieiga internete: www.tezaurs.lv/llvv.

Mž41 – CATECHISMVSA PRAĮty S‹adei, Makłas ſkaitima raſhta yr gieſmes del krikšč‹aniſtes bei del berneliu iaunu nauiey ſuguldıtas KARALIAUČZV1 VIII. dena Menefes Saufia, Metu vβgimima Diewa. M. D. XLVIII.

FORMA Chrikſtima. Kaip Bažnyčias ſtatime Hertikſtites Prulu / ir kitofu ſemefu laikoma ira. Drukawot Karalaučʉui per Iona Daubmana / Metu Chriftaus M. D. LIX.

GESMES Chrikſc‹onifkas gedomas baβnic‹oſu per Welikas ir Sekminias ik Aduenta. Iſchſpauſtas Karalaučʉui / nůg Iona Daubmana Metu Diewa / M. D. LXX.

Geſmes Chrikſc‹oniskas gedomas Baβnic‹oſu per Aduenta ir Kaledas ik Gramnic‹u. Iſch ſpauſtas Karalaučʉui nůg Iona Daubmana Metu Diewa / M. D. LXVI.

Gieſme S. Ambraßeijauſ, bey S. Auguſtina, kurė wadin: Te Deũ laudamuſ. Su geſmemis ape iſch numirufiu priekelima Jeſaus Chriftaus, ſchgulditas per M. Moſſuida Waitkuna &c. Ant naudos Ragaynes Baβnic‹ey ir kitu etc. [1549].

PARAPHRASIS, permanitina poteraus malda / per Martina Moſwida iſchguldita. (tekstas išspausdintas kartu su šaltiniu BG, įdėtas jo pabaigoje).

PEŽ – Vytautas Mažiulis. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1–4. Vilnius: Mokslas (t. 1, 1988), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 2–3, 1993–1996), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 4, 1997). Prieiga internete: http://www.prusistika.lfl.vu.lt.

40 Jakulytė Dalia, Pakalniškienė Dalia 2018: Senųjų raštų morfologijos duomenų bazės taikymas semantikos tyrimams: veiksmažodžių semantika. – Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

41 Mažvydo veiksmažodžiai rinkti iš Urbas Dominykas 1996: Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vinius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Straipsniai / Articles

49

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

PS 1 – Virginija Vasiliauskienė, Kristina Rutkovska, red. 2015: Konstantinas Sirvydas. Punktai sakymų nuo Advento iki Gavėnios = Punkty kazań od Adwentu do Postu, 1629, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

PS 2 – Virginija Vasiliauskienė, Kristina Rutkovska, red. 2015: Konstantinas Sirvydas. Punktai sakymų Gavėniai = Punkty kazań na Wielki Post, 1644, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas42.

SD – Dictionarium trium linguarum, 1620 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis43).

SD4 – DICTIONARIUM TRIUM LINGVARUM, In vfum Studioſæ Iuventutis, AVCTORE R. P. CONSTANTINO SZYRWID è SOCIETATE JESU Cum Superiorum permiffu editum. Qvarta editio recognita & aucta. VILNÆ, Typis Academicis Societatis IESV. Anno Domini M. DC. LXXVII (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis, žodynu Pakalka Kazimieras 1979: Pirmasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas44).

WP – ISCHGVLIDIMAS EVANGELIV PER WISVS METTVS, SVRINKTAS DALIMIS ISCHDAVGIA PASTILLV̨, TAI EST ISCH PASTILLAS NICVLAI HEMINGY ←HE=MINGI, ANTONY CORVINI, IO ANNIS SPANGENBERGI, MARTINI LVTHERI, PHILIPPI MELANTHONIS, IOANNIS BRENTY, ARSATY, SCHOPER, LEONARDI KVLMĄNI IODOCY WILICHI IR ISCH KITTV φ (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis45).

42 Naudotasi indeksu Morkūnas Kazys 1980: Konstantino Širvydo Punktai sakymų veiksmažodis (indeksas). – Lietuvių kalbotyros klausimai 20, 109–222.

43 Kontantinas Sirvydas. Dictionarium trium linguarum, 1620 (tekstą rengė Milda Lučinskienė; konkordancijas rengė Milda Lučinskienė, Vytautas Zinkevičius, 2008, http://senieji raštai.lkĮ.lt/db.php?source=20).

44 Konstantinas Sirvydas. Dictionarium trium lingvarum, 1677 (tekstą rengė Mindaugas Šinkūnas; konkordancijas rengė Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2012, http://senieji raštai.lkĮ.lt/db.php?source=53).

45 Wolfenbüttelio postilė, 1573 (tekstą rengė habil. dr. Jolanta Gelumbekaitė; konkordancijas rengė habil. dr. Jolanta Gelumbekaitė, Vytautas Zinkevičius, 2007–2008, http://senieji raštai.lkĮ.lt/db.php?source=37).

50

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

LITERATŪRA

Arkadiev Peter 2008: Lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių klasių semantika tipologinių duomenų kontekste. – Acta Linguistica Lithuanica 59, 1–27.

Аркадиев Петер 2010: Ещё раз о семантике литовских n/st глаголов: от непереходности к начинательности. – Топоровские чтения. I–IV. Избранное, Москва: Институт славяноведения, 309–324.

Arkadiev Peter 2011: Aspect and actionality in Lithuanian on a typological background. – Langues baltiques, langues slaves, eds. by D. Petit, C. le Feuvre, H. Menantaud, Paris: Éditions CNRS, 57–86.

Arkadiev Peter 2013: From transitivity to aspect: the causative-inchoative alternation and its extensions in Lithuanian. – Baltic Linguistics 4, 39–77.

Arumaa Peeter 1957: Von der Eigenart des Ablauts und der Diathese im Baltischen. – Zeitschrift für Slavische Philologie 26, 118–149.

Breu Walter 2007: Der Verbalaspekt im Spannungsfeld zwischen Grammatik und Lexik. – Sprachwissenschaft 32/2, 123–166.

Būga Kazimieras 1959: Rinktiniai raštai 2, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

Comrie Bernard 1976: Aspect: An Introduction to the Study of Verbal Aspect and Related Problems (Cambridge Textbooks in Linguistics), Cambridge: Cambridge University Press.

Dowty David R. 1979: Word meaning and Montague grammar, Dordrecht, Boston, London: D. Reidel Publishing Company.

Endzelīns Jānis 1951: Latviešu valodas gramatika, Rīga: Latvijas valsts izdevniecība.

Galnaitỹtė Elzė 1958: Veiksmažodžiai su priešdėliu padabartinėje lietuvių kalboje. – Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto mokslo darbai XXVI. Kalbotyra 1, 101–122.

Gorbachov Yaroslav 2007: Indo-European origins of the nasal inchoative class in Germanic, Baltic and Slavic: PhD Dissertation, Harvard University.

Gorbachov Yaroslav 2014: The origin of the Baltic inchoative in –sta-. An overlooked Proto-Baltic sound law. – Indogermanische Forschungen 119, 21–53.

Hofmann Erich 1956: Die baltischen Verba mit Nasalinfix. – Zeitschrift für Slavische Philologie, Vol. 25, No. 1, 58–66.

Holvoet Axel, Čižik Veslava 2004: Inherentiniai semantiniai veikslo požymiai. – Gramatinių kategorijų tyrimai. Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2, red. A. Holvoet, L. Semėnienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 146–151.

Straipsniai / Articles

51

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

Holvoet Axel, Čižik Veslava 2004: Veikslo priešpriešos tipai. – Gramatinių kategorijų tyrimai. Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2, red. A. Holvoet, L. Semėnienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 141–162.

Jakulis Erdvilas 2004: Lietuvių kalbos tekėti, teka, tekėjo veiksmažodžiai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Karaliūnas Simas 1987: Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė, Vilnius: Mokslas.

Kaukienė Audronė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija, Klaipėda: Rytas.

Kaukienė Audronė 2002: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija 2, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

Kaukienė Audronė, Pakalniškienė Dalia 2011: Prūsų kalba: vadovėlis, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika, Vilnius: Mintis.

Kuiper Franciscus Bernardus Jacobus 1937: Die indogermanischen Nasalpräsentia: Ein Versuch zu einer morphologischen Analyse, Amsterdam: N.V. Noord-Hollandsche Uitgeversmaatschappij.

Kuryłowicz Jerzy 1964: The Inflectional Categories of Indo-European, Heidelberg: Carl Winter.

LKG – Lietuvių kalbos gramatika 2, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1971.

Mikašauskienė Raimonda 2018: Intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai senojoje lietuvių raštijoje: daktaro disertacija, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

Mikulskas Rolandas 2013: [analitinė recenzija] Plungian, V. 2011: Gramatinių kategorijų tipologija 2, Bibliotheca Salensis 5. Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija „Academia Salensis“; Lietuvių kalba 7. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/67/54.

Mühlenbachs Karlis 1923–1932: Latviešu valodas vārdnīca 1–4, rediģējis, papildinājis, turpinājis J. Endzelīns, Rīga: Izglītības ministrija.

Oettinger Norbert 1979: Die Stammbildung des hethitischen Verbums (Erlanger Beiträge zur Sprachund Kunstwissenschaft, Bd. 64), Nürnberg: Carl.

Ostrowski Norbert 2004: Dėl išgirsti ir prabilti tipo ingresyvų Daukšos Postilėje. – Baltistica XXXIX (1), 55–59.

Ostrowski Norbert 2019: Old Lithuanian ischtirra ‘Found Out’ and Some Notes on the Development of Baltic Preterite. – Baltistica LIV (1), 47–62.

Pakalniškienė Dalia 1993: Lietuvių kalbos intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas.

52

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

Pakalniškienė Dalia 1996: Lietuvių kalbos intarpinių ir sta-kamieninių veiksmažodžių diachroniniai sluoksniai. – Lietuvių kalbotyros klausimai XXXVI, 83–86.

Pakalniškienė Dalia 2000: Intarpiniai ir sta-kamieniai denominatyvai – lietuvių kalbos inovacija. – Veiksmažodžio raidos klausimai. Tiltai, priedas Nr. 1, 71–89, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

Pakalniškienė Dalia 2018: Intarpiniai ir sta kamieno denominatyvai senojoje lietuvių raštijoje: nominacija ir motyvacija. – Res humanitariae 24, 61–101.

Pakalniškienė Dalia 2020: Senosios lietuvių raštijos veiksmažodžių daryba: intarpiniai ir sta kamieno antikauzatyvai. – Lietuvių kalba 15, 1–16. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt.

Pakalniškienė Dalia, Šarkytė Raimonda 2012: Mikalojaus Daukšos raštų intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai natūraliosios morfologijos požiūriu. – Res humanitariae 11, 149–170.

Palmaitis Letas 1998: Baltų kalbų gramatinės sistemos raida, Kaunas: Šviesa.

Plungian Vladimir 2010: Gramatinių kategorijų tipologija 1, Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija „Academia Salensis“.

Plungian Vladimir 2011: Gramatinių kategorijų tipologija 2, Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija „Academia Salensis“.

Rothstein Susan 2004: Structuring Events: A Study in the Semantics of Lexical Aspect, Wiley-Blackwell Publishing Ltd.

Rudzītē Marta 1973: O-celmi ar nāsēna infiksu un sto-celmi Latgales dienvidaustrumu izloksnēs. – Baltų kalbų veiksmažodžio tyrinėjimai, Vilnius: Mintis, 187–197.

Schmid Wolfgang Paul 1963: Studien zum baltischen und indogermanischen Verbum, Wiesbaden: Harassowitz.

Skardžius Pranas 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvos mokslų akademija Lietuvių kalbos institutas.

Smith Carlotta S. 1997: The Parameter of Aspect, second edition, Dordrecht, Boston, London: Kluwer Academic Publishers.

Stang Christian S. 1942: Das slavische und baltische Verbum, Oslo: Dybwad.

Stang Christian S. 1966: Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen, Oslo, Bergen, Tromsø: Universitetsvorlaget.

Strunk Klaus 1967: Nasalpräsentien und Aoriste. Ein Beitrag zur Morphologie des Verbums im Indo-Iranischen und Griechischen, Heidelberg: Carl Winter.

Straipsniai / Articles

53

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Vendler Zeno 1967: Verbs and Times. – The Philosophical Review, Vol. 66, No. 2, 143–160.

Verkuyl Henk 1993: A Theory of Aspectuality. The Interaction between Temporal and Atemporal Structure, Cambridge: Cambridge University Press.

Villanueva-Svensson Miguel 2008: Lithuanian žinoti “to know”. – Baltistica XLIII (2), 175–199.

Villanueva-Svensson Miguel 2010: Baltic sta-presents and the Indo-European desiderative. – Indogermanische Forschungen 115, De Gruyter, 204–233.

Villanueva-Svensson Miguel 2011: Anticausative-inchoative verbs in the northern Indo-European languages. – Historische Sprachforschung 124, 33–58.

Villanueva-Svensson Miguel 2016: Zero-grade denominative nasal and sta-presents in Baltic. – Baltistica LI (1), 37–59.

Топорова Елена 2016: Лексический вид глагола. – Kobe City University of Foreign Studies Journal of Research Institute, Vol. 55, 29–36.

Падучева Елена 1998: Систематизация понятий и терминов аспектологии. – Russian Linguistics 22, 35–58.

Падучева Елена 2004: Динамические модели в семантике лексики, Москва: Языки славянской культуры.

Падучева Елена 2009: Лексическая аспектуальность и классификация предикатов по Маслову–Вендлеру. – Вопросы языкознания 6, 3–20.

Татевосов Сергей 2010: Акуциональность в лексике и грамматике: диссертация на соискание ученой степени доктора филологических наук, Москва.

Татевосов Сергей 2015: Акуциональность в лексике и грамматике. Глагол и структура события, Москва: Языки славянских культур.

Сергей Темчин 1984: Глагольные инфиксные -пи -стаосновы балтийских языков и их соответствия в праславянском: дипломная работа, Вильнюсский университет.

Сергей Темчин 1986: Семантика -пи -стаглагольных основ в литовском языке – Kalbotyra 37, 87–98.

54

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

Infixed and sta-stem Deduratives Attested in Lithuanian Scripts of the 16th–17th Century

SUMMARY

The article continues the investigation of infixed and sta-stem verbs attested in the Lithuanian scripts of the 16th–17th centuries that represent the prevailing varieties of this period: the Prussian variety (the scripts of Martynas Mažvydas and Jonas Bretkūnas’ scripts and the Sermon Book of Wolfenbüttel), the central variety (Mikalojus Daukša, Knyga nobǎžnystės), and the eastern variety (Konstantinas Sirvydas). Previous research has shown that nearly 65 percent of the infixed and sta-stem verbs in the mentioned Lithuanian scripts are derivatives: deverbatives comprise almost 70 percent, denominatives make up over 30 percent.

The current article presents the study of the morphosemantic opposition durativa / terminativa where the relations of semantic and formal expression of opposition members, the types of predicate situations, areal and chronological distribution are analyzed and the origin of this correlation is considered. The opposition in question was named durativa / terminativa in order to emphasize the difference between the opposites standing for different actional classes that are distinguished by telicity. Therefore, the binary opposition in question is comprised of atelic verbs (states and activities) vs. telic verbs (accomplishments and achievements). Durative verbs of this opposition (such as šaukti, šviesti) are opposed to terminative verbs sharing inherent telicity (such as sušukti, prašvisti). Other semantic-grammatical-morphosyntactic parameters such as transitivity, valency and agency are not essential to these oppositions: both binary opposites can be intransitive, avalent, non-agentive or transitive, valent and agentive (cf. derivational opposition causative / anticausative exhibiting a different argument structure).

In the old Lithuanian texts almost 40 oppositions durativa / terminativa were found. Two derivational patterns have been identified: terminatives derived from 1) ia-stem verbs and 2) verbs with suffixes. The first pattern corresponds exactly to the formal expression of the opposition causativa / anticausativa with the root apophony: the primary ia-stem verbs have a full degree root, and the infixed and sta-stem derivatives have a zero root. The derivatives of the second (three times more abundant) pattern correspond to the formal and semantic parameters of terminatives and anticausatives standing for the first model, however, they are derived from another structural type, i.e. verbs with suffixes, and the apophony is usually absent in this derivational pattern. These indications suggest that the second model is innovative. It should be noted that the derivational patterns attested in the 16th–17th century are the same as in dialects and contemporary Lithuanian.

The origin of the opposition durativa / terminativa stands in close relation to the formation of the opposition causativa / anticausativa in the Eastern Baltic languages. In this opposition, a homogeneous class of infixed and sta-stem verbs sharing peculiar semantics (they all

Straipsniai / Articles

55

DALIA PAKALNIŠKIENĖ

indicate an accomplishment or an achievement) has “matured”. This morphological-semantic model was applied in Lithuanian to form a new opposition, the outstanding feature of which was no longer causativity but telicity. There are a few equivalents in other languages as well, therefore this formation can be considered an innovation of the Lithuanian language. In Latvian this pattern is poorly developed, while telicity is exhibited in other means of expression. Corresponding correlations found in Slavic and Germanic languages could have formed in particular groups of these languages or even in different languages because the verbs with nasal infix or suffix n had already acquired the same semantics as in Lithuanian.

Įteikta 2021 m. lapkričio 9 d.

DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-1038 Vilnius, Lietuva [email protected]

56

Acta Linguistica Lithuanica LXXXV

Document details