S aipsniai / A icles 25
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-6941-6504 Mokslinių
y imų k yp ys: lie u ių kalbos is o ija, bal is ika,
geoling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-02
INTARPINIAI IR STA KAMIENO
DEDURATYVAI XVIXVII A.
LIETUVIŲ RAŠTIJOJE
In ixed and s a-s em Dedu a i es A es ed in
Li huanian Sc ip s o he 16 h17 h Cen u y
ANOTACIÓN el
El a ículo p esen a se mo oseman ines oposiciones du a i a e mina i a, ixuojamas XVIXVII
a. lie u ių aš ijoje, es udio: analizuojami miemb os de la oposición semán ica y o maliosios
aiškos elaciones, p edika inių si uaciones ipos, ling ogeog a inė y ch onologinė dis ibu ion,
conside s omas es as co eliaciones / o ígenes. Ti iamieji oposi as di e encianándose
p edika inių si uaciones ibiškumo pun o de is a: pama iniai šakniniai y an amųjų p iesagų
eiškia du a y inį, neimplikuojan į ibos eiksmą, o in a piniai i s a kamieno eiksmažo-
eiksmažodžiai džiai ma ki elinį, gene almen e inchoa y inį y punk y inį eiksmą, aigi a liepia
į ykių akcionalines klases. Ypa ingas aidmuo žymin dedu a y ais eiškiamas p edika ines
si uacijas enka p e iksacijai i dominuojančioms bū ojo laiko o moms.
p ocesų i ESMINIAI VODŽIAI: eiksmažodžiai, da yba, du a y ai, e mina y ai, eliškumas,
aspek as, akcionalumas, p e iksinė pe ek y acija, apo onija.
ANNOTATION
The a icle in es iga es he mo phoseman ic opposi ion du a i a e mina i a a es ed in he
Li huanian sc ip s da ing back o he 16 h17 h cen u ies. Relaciones o seman ic and o mal
exp ession o he membe s o he opposi ion, he ypes o p edica e si ua ions, a eal and
ch onological dis ibu ion a e analyzed and he o igin o his co ela ion is conside ed. The
opposi es unde s udy a e di e en ia ed wi h espec o he aspec ual p ope y o elici y:
p ima y e bs s and o a du a i e, boundless ac ion, while in ixed and s a-s em
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV e bs deno e a elic (usualmen e inchoa i e) and
punc ual ac ion, and hus can be asc ibed o he ac ional classes o accomplishmen s and
achie emen s espec i amen e. P e ixa ion and he p e ailing o ms o he pas ense
play a pa icula ly impo an ole in deno ing he KEY WORDS: e bs, de i a ion, du a i es,
p edica e si ua ions exp essed by dedu a i es.
e mina i es, elici y, aspec , ac ionad auge: ellos ienija leksinė i g ama inė semán ica,
li y, p e ix pe ec i ia ion, apophony.
ĮVADAS
Lie u ių kalbos in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai pap as ai i iami
mo osin ak ikos b uožai, pinių i 600 s a kamieno eiksmažodžių. En o as lenguas es as
ne e ai i gene inis bend umas (plg. bla i báls a, gsa i gs a e c.). LKŽe i a -
minių žodynų duomenimis, lie u ių kalboje jų y a pe ūks an į: apie 500 in a -
leksínas clases no son an abundosas: la ias hablaban in a pinių y s a kamieno
eiksmažodžių ixada pe pus menos, p ūsų hablaban ė a keli (Pakalniškienė 1993, 1996, 2000;
Rudzī e 1973). In e pinías accionesmawodžiai se conside an a chajiškesniais: ellos con an
en muchos indoeu opeos lenguas (apie o maliosios es uc u aciones y semán ica e olución
en sepa ados indoeu opeos lenguas é. Kuipe 1937; S unk 1967; Go bacho 2007 e c.). El
segundo ipo s a kamienas gene almen e se e alúa como inno acin de los bal os (a y ų
bal ų) idiomas (Kazlauskas 1968; Schmid 1963; Ku yłowicz 1964; S angūnas 1942, 1966; Oe inge
1979; Ka aliūnas 1987; Pakalniškienė 1993; Kaukienė 1994, 2002), sin emba go esama en ymų los
sie i con di e sas ideas. lenguas o maciones (Villanue a 20101; Go bacho 2014). In a pinių y
s a kamieno accionesmajodžių p oduc i idad en li uáneos suponuia elacionkinį es os
leksinių klasių jaunumą y omen a busca e i iamųjų accionesmajodžių adimosi kelių. En
los sinc onís icos y diac onís icos abajos de habo y os en a izada es os
accionesmajodžių sąsaja (pp . da ybos pun o de is a no alinama) con comun ašacniais
a dažodžiais y eiksmažodžiais. Un en oque más semísimo a es as conexiones pe mi e
es ablece el isos émico de la pa e in a píns y s a kamien eiksmažodžių s a us y así
explica su gausą en el idioma li uano (Ska džius 1943: 486488, Ho mann 1956; Kuipe 1943;
Endzelīns 1953: 764765; Ska džius 1943: 463486; Būga 1959: 431469; A umaa 1957; Kazlauskas 1968:
319323; LKG 225 2, 1986; Temčin: 2934; Ka aliūnas Palma; Sis i is 1998: 1 1987) pa a ob ene
de alles sob e la o ma de las hipó esis de o igen.
A ículos A icles 27 /
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
27–28; Pakalniškienė 1993, 2000, 2018, 2019, 2020; Go bacho 2007; A kadie
2008, 2011, 2013; Villanue a-S ensson 2010, 2011, 2016).
Los a ículos se con inúan en la XVIXVII a. esc i as li uanas Ma yno Maž ydo, Jono
B e kūno ex os y Vol enbiu elio Pos ilėje, Mikalojaus Daukšos abajos, Knygoje
nobažnys ės y Kons an ino Si ydo eikalu2, ep esen anojancios en es a ian es
de la esc i u a de o me o, po iksuo ų in a pinių bei s a kamienų kilmės i
da mažodžių y ybos. En an e io es in es iginėjimien os (ž . Pakalniškienė, Ša ky ė
2012: 149170; Pakalniškienė 2018: 61101; 2019: 836; 2020: 116) daik a a džių) po 30
nus a y a, kad apie 65 p ocen us i iamuose aš uose paliudy ų in a pinių i s a
kamieno eiksmažodžių galima laiky i ediniais: de e ba y ai ( ediniai iš eiks-
mažodžių) suda o be eik 70 p ocen ų, denomina y ai ( ediniai iš būd a džių i
po cen ajes.
Šįka p is a omas ienos mo oseman inės opozicijos du a i a / e mina i a
es udio: se analizan los miemb os de la oposición semán ica y o maliosa aiškos
kiai, p edika inių si uacijų ipai, ling ogeog a inė i ch onologinė dis ibucija,
s a s omos šios ko eliacijos iš akos. Ty imui naudo asi Lie u ių kalbos ins i-
san y u o c eado po la base de da os de Senųjų aš ų, elec ónica conco dancias
de ex os senųjų, Dominyko U bo cons i uido Ma ino Maž ydo aš ų Dic iona y
(1998), Vi ginia Vasiliauskienės y K is inas Ru ko skos k i iniais Kons an ino
Si ydo Punk ų sakymų leidimais (2015), Kazio Mo kūno Kons an ino Ši ydo Punk ai
sakymas eiksmažodžių indeksu (1980). Pa yzdžiai sukaup de mane a manual: de
odas las uen es escogidos ikė ini e mina i ie in a pinie y s a kamieno
eiksmažodžiai, analizada sus ak an inė kompozición, quan i ybna esamojo y
neesamojo iempo o mų, p iešdėlinių i nep iešdėlinių eiksmažodžių cha ak e is ika.
INTARPINIAI IR STA KAMIENO
DEDURATYVAI XVIXVII A. LIETUVI
RAŠTUOSE
1. Mo oseman inės opozicijos du a i a / e mina i a pa yzdžių senojoje aš-
ijoje paliudi a 38 conside ablemen e menos que oposición causa i a an icausa i a e1589, Pos ilė
alizacijų (Pakalniškienė 2020: 1–16). Siekian nus a y i i iamosios opozicijos
2 Jono B e kūno Biblija 1985, 1986, 1590, Giesmės Duchaunos 1589, Kancionalas 1589, Kolek os
1591; Ma yno Maž ydo Ca ekizmas 1547, Giesmė š . Amb ážiejos 1549, Fo ma bau ismo 1559,
Pa aph asis 1569, Giesmės k ikščioniškos 1566, Giesmės k ikščioniškos 1570; Mikalojaus Daukšos
Ka ekizmas 1595, Pos ilė 1599; Wol enbiu elio pos ilė 1573; Knyga nobažnys ės k ikščioniškos 1653;
Kons an ino Si ydo Punk ai sakymų I d. 1649, II d. 1584, Dic iona ium lingua um ~ 16220, 162, 1677.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV elaciones de miemb os pasí quiama
modi icada Zeno Vendle io akcionalinė p edika ų klasi ikacija (1957), desa olla a
en muchos abajos (Dow y 1979; Ve kuyl, 1993; Smi h 1997; K o 2012; Padúče a
2004, 2009, 2014; Ta e oso 2010, 2015; Hol oe , Čižik 2004; Plungian 2010, 2011; Ro hs ein
y k .). las más impo an es de es a clasi icación son los asgos seman íneos
s a iškumas s. dinamiškumas, du a i umas s. momen iškumas, ne ibiškumas s.
ibiškumas pe mi e subdi idi oda la p edica ina de cualquie lengua en a ios
uni e salios g upos de p edicados3 (ang. ac ionali y classes): 4 niemsmajo ji:
nouns exis en en si uaciones es ables, son de du ación no limi ada, expen y,
1) būsenos p edika ai (ang. s a es), a ba s a y ai, suda o p iešp iešą dinami-
a eliniai, neag iniai, po que la ex ensión de la esencia no necesi a de es ue zos
especiales del suje o, su suje o pa ien a o es ie ience is (Plungian 2010: 105), po
ejemplo; ek i, áikščio i, y neagen y iniai, po ejemplo, dèg i, sh iẽs i; 3)
p edica ai del p oceso (ang. accomplishmen s) ma can dinámicas di ecinas
2) eiklos p edika ai (ang. ac i i ies) žymi dinamines si uacijas, unkančias ne-
ibo ą laiką, aigi y a a eliniai. Jie gali bū i agen y iniai, pa yzdžiui, juõk is,
si uaciones, implicuojancias na u alá baig ía o culminación, g adual cau i a de
es ado. Pueden se agen y inés, po ejemplo, esc ibi ý i láišką, į kin i, o
neagen y inés, po ejemplo, bál i, g i i, ip i; 4) p edica ai del acon ecimien o (ang.
achie emen s) suponen un súbi o paso de un es ado a o o: la du ación del
acon ecimien o es an pequeña, cad acon ecimien o puede solo cons a a se ex
pos (Hol oe , Čižik 2004: 148). Debido a eso ellos ambién se llaman momen inais,
pun y iniais o semel ak y iniais, po ejemplo, a sidù i, gáu i, pamès i, pa g i i.
3 Populia i Vendle io clasi icación, aunque y se alo a como ipológicamen e ele an iška, kalbininkų
a io amen e modi icada, pues mani es ación akcionalum en de e minada lengua puede ge okai di e i .
Į ai uja p edicika inių si uaciones esp. akcionalinių klasių nomenkla ū a, po ejemplo: s a es, e en s,
p ocesses (Com ie 1976); s a es, ac i i ies, accomplishmen s, semel ac i es, achie emen s (Smi h 1997:
3); o al-s a isch, ela i -s a isch, empo ä (ac i i ies), o al- e mina i , g aduell- e mina i ,
inzep i -s a isch, inchoa i (B eu 2007: 123166); ambién se han u ilizado las siglas en inglés. es á i as
e bogly, noпредельные глаголы, сильные предельные глаголы, пунктивные глаголы (Татевосов 2010: 30);
simila men e g upuojan accionesmajodžiai de la lengua li uanas, plg.: s a i e, p ocessual, punc ual,
mul iplica i e, s ong and weak elic, a an esdėlių ediniams aún a ibui ían clases adicionales:
limi a i e s a i e, limi a i e elic, weak incep i e-s a i e, punc ual-ing essi e, limi a i e p ocessual,
s ong mul iplica i e (A kadie 2011: 78) e c. S aipsnyje p opo cionada clasi icación ambién di ie e
lige amen e de endle iškosios. 4 A igosnyje sigueomasi Vladimi o Plungiano, Rolando Mikulsko, Pio o
A kadje o y k . en oque, que en luga de eiksmajodio g ama ónicos ca ego ías e minos eikslas, aspec o, oc. Ak ionsa
ikslinga a o i akcionalumo, akcionalinės klasės e minus (Plungian 2010; A kadie 2011; ki aip
LKG 2: 8–46; Hol oe , Čižik 2004. Diskusiją ž . Com ie 1976; Mikulskas 2013; Татевосов 2015;
Горбова 2016).
A ículos A icles 29 /
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
Nag inėjamajai mo oseman ine accionmajodžių co elación ep esen ando oposi a
jus amen e y išsidėlioja en es as akcionalines klases: una g upę o man es adosos y
p edica os de ac i idades, a elinías accionmajodžiai, y o a p ocesos y e en os,
eliniai eiksmajodžiai. Hababamoji oposición se basa p incipalmen e eliškumu,
odėl ją galima adin i į ai iai, pa yzdžiui, a elica / elica. Tokia p iešp ieša į
pi mą planą iškeliama daugelyje aspek ologijos da bų. Jelena Paduče a siūlo
e miną ang. elic e s i e mina y inis, o a elic – (po encialiai) ne ibinis, ne e -
mina y inis (Падучева 2009: 15–16). Akademinėje Lie u ių kalbos g ama ikoje
a ojami panašūs e minai – neapib ėž os ukmės, du a y iniai, i apib ėž os
du ación, e mina i iai, eiksmažodžiai (LKG 2: 1518). En es e abajo apsiscues a
in es igamaja oposición llama du a i a e mina i a, con el obje i o en a iza di e į
en e opozi as, ep esen ando dis in as di e en es clases accionalíneas,
di e enciuojamomas pa ame as ne ibiškumas / ibiškumas. Po consiguien e
ac ualizuo ina d ina ė oposición a eliniai eiksmažodžiai s. eliniai eiksmažodžiai
(panašiai Smi h 1997: 3; Ro hs ein 2004: 7; Paduče a 2009: 5). Du a i os es a oposición
e bomodjes, ales como šaũk i, š iẽs i, oposidos a e mina i iniams e bomodges,
u in iems inhe en inį eliškumo požymį, pa yzdžiui, sušùk i, p aš s i. Ki i
seman iniai-g ama iniai-mo osin ak iniai pa ame ai, okie kaip anzi y u-
mas, alen ingumas, agen y umas in es igables oposiciones no son esenciales: ambos
miemb os del pa pueden se in anzi y iniai, a alen iniai, neagen y iniai o
anzi y iniai, alen iniai y agen y iniai (plg. la oposicion causa i a an icausa i a, más
ecuen emen e di e enciada desde el pun o de is a anzi y umo y agen i umo).
ac an ina de ambos miemb os de la oposición du a i a e mina i a es la misma
es uc u a (plg. cauza i us y an icauza i us, que ienen una dis in a composición
ac an ina). Fo malioji seman ines oposiciones du a i a e mina i a aiška es
desigualy ė. A elinį eiksmą siemp e ma can šakniniai y p iesaginiai eiksmažodžiai, y
elinį in a piniai y s a kamieno eiksmažodžiai. Dalis las co elaciones esponden
exac amen e a la oposición causa i a an icausa i a mo o(no)logico modelį: de ia
kamieno accionesmaodžiai pada omi in a piniai esp. s a kamieniai eiksmaodžiai,
pap as ai su balsių kai a en e opozicinių leksemų, plg.: š iẽs i ‘duo i, šūis i š iesą
-š s i ‘ š ies i, suš is i, šaũk i ‘išleis i iš ge klės s ip ų balsą, ėk i, klyk i sušùk i
su ik i, iek elė i, ek i i aš lie i, k iaš liija aš liudija a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a
a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a
a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a , aduc i agą a i k i
‘klys i; i , k ik i, aũk i ‘da y i aukšles, auky i i ùk i ‘ auk is, auk is, ak i,
es i ‘guldy i, g iau i en xono, en ie a... e s i ‘g iū i, pul i... / (causa i a an icausa i a). / El nomb e de la especie no es el mismo que el de la especie.
Sin emba go más ijación de pa eas cuyos miemb os du a i os son p ima ios y an -
iniai p iesaginiai eiksmažodžiai ( iksliau – eiksmažodžiai su kin amosiomis

DALIA PAKALNIŠKIENĖ
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
p iesagomis5), pa yzdžiui, kalb i ‘žodžiu eikš i sa o min is, jausmus, išgy e-
nimus, šnekė i p akab i ‘p adė i kalbė i, o i ‘ausimis pe cibi sonidos exgis i
‘su ok i soną /; expe imen i i, conoce e c. Vos pa ai es as co eliaciones
ca ac e ís ica kokybinė balsių kai a, domina daybinės opoziciones sin balsių kai os.
1 oje y 611- oje ableles se p esen an en los iejosos esc i os зафиксированные
dedu a y inės opozicijos, sug upuo os pagal balsių kai ą i p oduk y umą, nu-
показывая термитивов попотратование частоту6, презентантных и
p iešdėlinių i nep iešdėlinių o mų san ykį, nes šie pa ame ai y a ypač ak ua-
непрезентантных форм и lūs акциональных класы спецификации.
VEDINIAI IŠ ŠAKNINI EFEXMAŽODI
Vediniai de šakninių du a y inių eiksmažodžių cons i uye sob e un cua oadalį
(10) de odos los esc i os in es igamuosios za iksuados e mina i os. Sin
emba go, a odas las oposiciones da ybinas le ca ac e iza la aíz de los
cambios de o os: la más ecuen e d ibalsinė apo onija CauC- CC- (6), CeiC- CiC-
(1), a ότερη d iga sinė CeRC- CiRC- (2) y el único pa , paludi a, sin SD/ SD
cambios de o os ( é . 14 ablas). 1 LENTEL. Tipo Apo onía CauC- CC- (6) /7
DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų
ecuencia
P ezen inės s.
nep ezen inės
o mos
P iešdėlinės s.
nep iešdėlinės
o mos
džiaũg is, džiaũgiasi, džiaũgėsi
INTR ‘ u ė i smagumą, place ,
aleg min is8 -džiùg i, *džiuñga,
-džiùgo INTR ‘im i džiaug is9 /
3xB,
4xWP,
10xDP, 19 19
2xKN p a-
5 Debido al é mino ž . Kaukienė, Pakalniškienė 2011: 113114. 6 Si la o ma accionmajo dial paludi a en
pocos del au o co espondien e en sus abajos, señalima solo au o ys ė, 7 Plg. en odo los li uanos
nenu odan konk ečių šal inių: Mž – Maž ydas, B – B e kūnas, D – Daukša, S – Si ydo da bai.
lengua plo e 10 oposiciones (Pakalniškienė 1993: 147). En los ex ac os y adelan e se p opo ciona
compa able quan i a i a ca ac e ís ica (są oka lie u ių kalba aquí se u iliza como nežymė a
ch onologinė opozicija é minoui senoji lie u ių kalba). 8 Te mina i os signi icados de e minados
basado de iejos esc i os ex os y LKŽe de iniciones.
9 P iegaidės senuosiuose aš uose a spindimos menkai. Čia jos sužymė os emian is LKŽe.
A ículos A icles 31 /
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų
ecuencia
P ezen inės s.
nep ezen inės
o mos
P iešdėlinės s.
nep iešdėlinės
o mos
jaũs i, jaũčia, jaũ ė TR
sensación; numany i, 16xDP,
i i ginimus sens imo 8xKN
klaũp i(s), klaũpia(si),
‘pa i i 3xMž, 33xB, 22 65 87
pa-, į- nu ok i -jùs i, -juñ a,
o ganais; numany i, nugus i
klaũpė(si) 1xBP, 8xDP, 6 15 19
sen ido; expe imen a
-jù o 29xWP, TR ‘pa i i
INTR ‘pequeños bas i
‘sukly i, nusidė i
ie a3xWP, 9xS pa2 klùp i,
klupa, klùpo INTR p k.
siaũs i, siaũčia,
‘dykau i, dūk iiš
-siù o INTR ‘įni š i, enoj i
siaũ ė INTR 10xB,
-siùs i, *siuñ a,
3xDP, 16 16
1xWP, 2xSD pa- /
snáus i, snáudžia, snáudė
‘bū i ab ang um
do mi sns i, sns a,
INTR ‘im i snaus i; cuán encunsi;
p k. numi i šaũk i, šaũkia, šaũkė
INTR 1xMž, 1xBP, 7 10 16
snaudulio, mediiau
sndo 1xKN, 5xS /
6xDP, 3xWP, ap-, po 1
TR, INTR 2xBP, 44 44
‘le i ga klės
klyk iWP *-šùk i,
4xik i, TR, INTR
s ip ų balsą, ėk i,
*-šuñka, -šùko
‘su , šūk elė i 10xKN, 10xS /
17xDP, p a-, su-
Del o al 35 169 201 3
2 LENTEL. Tipo Apo onía CeiC- CiC- (1)10
DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų
dažnumas
P ezen inės s.
nep ezen inės
o mos
P iešdėlinės s.
nep iešdėlinės
o mos
sh iẽs i, sh iẽčia, sh iẽ ė INTR ‘duo i, 2xBB,
p aš ies i, suš is i ek i, ekia, ekė INTR
desg acia y pan 6 /. 1xWP, 2xSD p a- /
1xDP 1 2 1 skleis i š iesą nelaap-, pa-,
‘aša asž 1xM, 2xBP, 6 lie i debido al dolo , la
*-sh is i, -š iñ a, -š o INTRim i ‘
Del o al 1 2 3
10
Lie u ių kalboje už iksuo os 6 šios apo oninės eilės opozicijos (Pakalniškienė 1993: 139).
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
3 LENTEL. Tipo Apo onía CeRC- CiRC- (2)11
DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų
ecuencias
P ezen inės s.
nep ezen inės
o mos
P iešdėlinės s.
nep iešdėlinės
o mos
- k i, *- ks a, - ko INTR ‘im i
e k i ž eg i, ž egia, ž egė INTR
‘k eip i 2xMž, 1xBB, 4 4 okis,
numa y i’
žiū ė i1xDP pa-, -ž lg i, *ž ilgs a,
-ž ilgo ‘ umpai p apažiū ė i,
pama y i; p k. pasidomė i;
De o al 0 10 10 0
4 LENTEL. Tipo Neapo onico (1)12
DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų
ecuencia
P ezen inės s.
nep ezen inės
o mos
P iešdėlinės s.
nep iešdėlinės
o mos
k p i, k ẽpia, k pė INTR ‘skleis i
k apą, k epė i /
*o-k ėp i, o-k ėps a, o-k ėpo INTR
‘si adė i, pe de as i k apą13
2xSD 1 1 2
iš- –
De o al 1 1 2 0
Tables 14 e lejan en es as e mina i as p opensiones a osenas: domina las o mas
nep ezen inas ellas cons i uyen 82 po cien o; sis emicamen e se u ilizan 11 Li u ias en lengua 4
(Pakalniškienė 1993: 145). 12 Lie u ių kalboje 7 (Pakalniškienė 1993: 152). 13Si ydo o ma de la palab a
ikweps u, esol iendo de mu a y inės signi icación (plg. wywie eí & wywie ui insipidus io),
pod ían supone sa a ankišką pa adigmą *k ėp i, k ėps a, k ėpo. Tokia LKŽe no se ija, pe o unos
sen iniai, po ejemplo, Nuk ėpęs alus eu J; Aquí k ėnos ya su isu nuk ėpusios K kl; Nuk ėpęs alus
nusalęs, nu ėsęs Š s; Kad nenuk ėp ų sula, necesė i a ižom LKŽe i ula es en la palab a p esen ados
y o kamieno u ojo iempos o mas leis ų econs ui s a kamieno eiksmažodį, žymin į elinį
Gg ; Nepalikia pa nak į a ida y ų bu elių, o nuk ėps alus, i nėkas nebno ės jo ge i R , d auge su
eiksmą, y cons i uyendo oposición con du a i iniu ia kamieno eiksmažodžiu (plačiau e
Pakalniškienė 1993: 193).
A ículos A icles 33 /
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
an esdėlinės deducidos accionesmaodžių ly ys: ellas alcanza incluso el 99 po cien o en
los esc i os iejos za ixados o masų14 (ž . 5 ablelę). 5 LENTEL. Vediniai de šakninių
eiksmažodžių. Relación de p esen ines y nep ezen ines o mas y p e idėlines y
nep iešdėlines o mas (n=219)
VEDINIAI IŠ ANAGAGINI
ACTSMAŽODI
La mayo pa e de la ieja esc i u a e mina i os, sob e 70 po cen a de, es hecho de
a iables p ecesagos eiksmažodžių (28). Diach oniicamen e mi in pama iniai
p iesaginiai eiksmažodžiai es desiguodo da ybinio s a uso: eiksmažodžiai con
p iesaga -ė i, -a, -ėjo laiky ini pi miniais (Jakulis 2004), con o as p eesagnis
can iamosias an iniais. Sin emba go in es igada a la oposición es o no es impo an e:
en odos los casos la elación semán ica en e opozi ų es la misma: in a piniai esp.
s a kamieno eiksmažodžiai ma ca el elinį, p iesaginiai a elinį eiksmą. Veiksmažodžiai
se ag upan según la es uc u a mo ológica de la palab a base y balsių kai os
(ne)bu imą: ediniai de p iesagų -ė i, -i, -ėjo (14); -ė i, -a, -ėjo (10); -ė i, -ia, -ėjo (1); -o i, -o,
-ojo (2); -y i, -o, -ė (1). 14 De las 219 o mas usadas solo 3 son nep iešdėlinės (!).
0
50
100
150
200
250
CeiC- / CiC- CeRC- / CiRC- CauC- / CuC- be apo onijos
nep ezen inės o mos
p iešdėlinės o mos
0
200
400
600
800
1000
1200
ė i, -i ė i, -a o i, -o y i, -o
nep ezen inės o mos
p iešdėlinės o mos
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
A kadje o expe imen o y lie u ians iejoji aš ija es udio esul ados de sug e inimu. Li uánea ieja
aš ijoje domina e mina i inių, o elinių, accionesmažodžių p iešdėlinės o mas (99 p oc.). Tokiu mismo
si uacion mues an y esul ados expe imen o: de 120 p iešdėlinių eiksmažodžių p incipalmen e hay elinį
eiksmą eiškiančių leksemų 110, sob e p oc 92.22 12 LENTEL. Vediniai de in ciales p eesagos
accionesmažodžių. P ezen ines y nep ezen ines o mas y an esdélicas y nep iešdélicas o mas
elaciónis (n=2307) 22 S aipsnyje asignada más akcionalines klasias punc ual, s ong elic, limi a i e elic,
weak incep i e-s a i e, punc ual ing essi e, weak elic. 23 An ai co eliacia subils i compon bels i
Daba inės lie u ių kalbos žodyne i Teks yne okių po ų p iskaičiuo a apie 70
(A kadie 2013), ačiau ne isi au o iaus eikiami pa yzdžiai y a ele an iški23.
di e encia no solo akcionalumu, sino ambién agen i um, po lo que subils i po uo inas con bildė i, a šiedu
pod ían con ap iešą an icausa i a causa i a su bels i /. Lo mismo pasaky ina y sob e su iks i iskė i
(no yksė i, que es in e jekcionales de o igen) y ieks i san ykius /. Veiksmažodis p až ing i
cons i uye akcionalina pa á con ž eng i, y ž ingau i es i e a i is edinys iz ž eng i. In es igaciones
an e io es mues an que in a pinos y s a kamieniai e mina i a pueden se hechos de accionesmajodžių
con p ensagos cambian es (ki aip ipo mixio de accionesmajodžių), pe o no de accionesmajodžių, que
con ienen p ensagos en odas las o mas p incipales (Pakalniškienė 1993). Po consiguien e paga s i,
pak ail i, aplės i, ap ams i, pag ož i, įd ąs i, sulys i, sublog i a giai ha ybiškai sie ini con cod ašakniai
p esesaginiais eiksmažodžiais paga sė i, pak ailė i y . .: ambos eiksmažodžiai in e p e e uo ini
como sa a ankiški ediniai de los co espondien es a dažodžių būd a džių y daik a a džių
(Pakalniškienė 2000: 7189).
0
50
100
150
200
250
CeiC- / CiC- CeRC- / CiRC- CauC- / CuC- be apo onijos
nep ezen inės o mos
p iešdėlinės o mos
0
200
400
600
800
1000
1200
ė i, -i ė i, -a o i, -o y i, -o
nep ezen inės o mos
p iešdėlinės o mos

S aipsniai / A icles 41
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
P. A kadye azonadamen e e es a oposición ela i a no edad y sucesión con
cauza y ine inchoa y ine (A kadje o e minais) oposición, cuya leksikalización (o
al ez y da yba) lėmė in a pinių y s a kamieno accionesmažodžių o mas y
con enido homogeniškumu egoiminio (no con oluojamo) acción, es adoseno o su
ki imo eikšmę, in anzi y umą, o p iešdėliai i a i inkamos laiko o mos kei ė
akcionalina klasę.
Anks esnio y imo duomenimis (Pakalniškienė 1993), isame lie u ių kal-
en plo e de oposiciones bos du a i a e mina i a ixuojama conside ablemen e
más 150 co elaciones: 32-jas oposiciones in a pinías y s a kamieno e mina i ai
son pasida y i de šakninių ia kamieno eiksmažodžių, y 118 de oposiciones
co espondien es e mina i ai de a iables p eesagų eiksmažodžių (pá
compa acion quan i a i a ca ac e is ika dada en isnašas di ec as con las
oposiciones de los iejos esc i os). Da ybiniai modelos y in a pinių esp. s a
kamieno eiksmažodžių a osena en oda las lenguas Li uanias a liepia senųjų
aš ų si uación: p incipalmen e ixuojama p iešdėlinių neesamojo laiko o mų,
13- oje len elėje a sispindi i iamųjų opozicijų senosios aš ijos da ybi-
eksplikuojančių eliškumą. nių modelos cuan i a i a elación: se e que la mayo pa e cons i uye e mina-
y iniai in a piniai i s a kamieno ediniai iš kin amųjų p iesagų du a y inių
eiksmažodžių.
13 LENTEL. Vediniai de šakninių i kin amųjų p iesagų eiksmažodžių (n=38) 2.
Ti iamieji in a piniai e s a kamieno e mina y ai de ese me o aš ijoje papli ę
ne ienodai. Casi la mi ad de ellos (16) se egis an en odas las es a ian es del
le o: -bos i, -bus i, -konsumgi s i, ils i, klup i, -mig i, -mil i, -mok i, -sius i,
-smi s i, snūs i, -šuk i, il i, - ys i, -žin i, -žys i, o eiksmažodžiai su(si)mil i,
iš ys i y pa(si), p ipa iz-,(si)pa-, apazimi i i in a menudo en odos los ex os.
Nemažai in a pinių i s a kamieno leksemų (9) paliudy a aka iniame, P ūsų
9
1
4
24
Lie u os, y apo oniniai neapo oniniai apo oniniai neapo oniniai iš šakninių iš
p iesaginių
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV - i k i paliudi i en opues os
idu iniame a ian uose, pa yzdžiui: -bil i, -džiug i, -gys i, jus i, -klus i, skil i,
-š is i, - ils i, -ž ilg i. Vidu iniame i y iniame aš ų a ian uose už iksuo i 4 in-
a piniai esp. s a kamieno ediniai: -liūs i, -s eb i, -žib i. Du e mina y ai ing i,
nesusisiekiančiuose a eales P ūsų Lie u os i spįs i (Mž); en el medio -de i (DP),
y iniame a ian uose24. Ki i in a piniai i s a kamieno e mina y iniai ediniai
iksuojami paski uose aš o a ian uose, plg.: aka iniame jus i (junda) (BB),
-kalb i (DP), -k ip i (DP); y iniame -k ėp i (SD), - u i (SD), -žas i (SD, PS). LKŽe
da os, muchos de es os pa oenios au o es de accionesmajodžių se u ilizan más
ampliamen e o más es echamen e en oda Li uania.
3. P e iksinė elisización, o pe ek y acija, jun a con pa adigmacija, como emos,
ija ya en los p ime os esc i os iejos; ella ebe eikia en odas las a meces y en la
ac ual lengua Li uania. Pa alelos exis e en o as bal as y sla as, ge manas (abia
p e ixinio pe ek y o ipologiją é. A kadie 2015). Sin emba go, muchos es udiables
oposiciones conside ani inas de la lengua li uanas nue osada ais, po que e imologicos
co espondimenos en o os idiomas esama i in poco. 3.1 En la lengua la ias ixo se
apenas una o a (4) o malmen e y seman i icamen e analogiška pa eja, plg.: la.
dz dê , dz žu, dz dēju ‘gi dė i -dz s , -dz s u, -dz du / iz- ‘išmi s i; jàus jaûs
jaũs , jaušu, jau u; sa-, iz- ‘(nu)jaus i, (pa)jus i, e l. jus , jù u, ju u; sa-, iz-, nuo-
‘jus i, e l. ; klàus klaũsī , klàusu, klàusīju ‘klausy i klus , klùsu klus u, klusu
‘nu il i, nu im i; / ylė i ( alima da ybiškai sie i y con la. klusê , klusu klusẽju, klusẽju
‘ ylė i)25; zinâ , zinu, zinãju ‘žino i / -z , -zĩs u, -zinu; a -, ie-, pa- ‘ag ada ,
econoce .... Algunos la ios lenguajes eiksmažodžių a osena indica, que okiõs
yškios akcionalinės ski ies kaip opozi ų kaip lie u ių kalboje nė a, pa yzdžiui, la ių
bend inės kalbos žodyne La iešu li e ā ās ā dnīca eiksmažodis izdzi s , -dzi s u,
-dzi du aiškinamas eiksmažodžiu izdzi dē .
Kelias ek i alen iškas opozicijas (8) es imonia sólo his o iniai ko odynai, en la ac ual
lengua le ónia belikęs uno quien opozicijos na ys o incluso u ilizadas o as mâcê , mâku,
leksemos, plg.:
la. a ch. bādê ‘Ekel od. G auen emp inden, läs ig allen’ ME I, 270 / a ch.
-bâs , -bâs u, -bâdu ‘pabos i, nubos i’; a -, nuo-; e l. ME II, 760; EH I, 134
(daba inėje la ių kalboje abiem eikšmėmis a ojamas eiksmažodis apnik );
mâcẽju ‘mokė i, žino i māk ‘le nen, können ME II, 579, 580 (la. bk. ie oj -māk ‘išmok i
sakoma izmācī ies, iemācī ies); a ch. miegâ , mieguô , mìeguô iês ‘Schlä igkei spü en;
schla en, schlumme n ME II, 652; EH 24 LKŽe según da os, es os eiksmažodžiai apli ę oda
Li uania. 25 Debido Li u iñas y la iñas oposi as signi ica i os elaciónkio, his o ia c.
Ka aliūnas 1987: 4042.
A ículos A icles 43 /
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
I, 824 / -mig , -megu (*-mgu ME II, 624, 625), -migu; aiz-, ie- ‘užmig i, įmig-
i (la. bk. en ez del desapa ecido sueñoā u ilizados gulē , dusē ); smi dê , smi du, -ẽju bk. en luga de
‘smi dė i’ / smi s , smi s u, smi du; sa- ‘susmi s i’ ME III, 966; EH II, 539 (la.
smi s se u iliza compuinys empeza smi dē ); spīdē , spīd, spīdēja ‘spindė i, šàus , šàušu, šàu u;
blizgė i, ž ilgė i’ / spīs , spīs u, spīdu ‘spįs i’ ME III, 1004 (Miūlenbachas nu-
odo, kad spīs u, spīdu = spîdê ‘scheinen, leuch en, glänzen’: saule spīs S elp);
shûs ‘siaus i ME IV, 8 a ch. shus , shù u, shu u ‘dūk i, šėl i, sius i ME IV, 107 (la bk. plosī ies, ako ,
ālē ies, d aisko ies LLVV, LLV); zib, zibu, zibẽju ‘žibė i, spindė i zib , zbu zbs u zibs u, zibu ‘žibė i,
spindė i IV ME, 718 ( ie oj segundo de la oposición na io bk. se u iliza iezibē ies); ziêdê , ziêdu ziêžu,
ziêdẽju ‘žydė i sazies , sazies , sazied ‘p ažys i, sužydė i ME III, 797. / Kele ą lie u iškųjų opozicijų
la ių kalboje a lie ia sólo uno de opozi ų, gene almen e du a y inis, plg.: du a y ai p iesaginiai:
dziêdâ , dziêdu, dziêdāju ‘dainuo i, giedo i; a ch. judê ME II, 115; EH I, 566 ‘judė i (la. bk. kus ē ies
‘judė i); mlê , mlu mlẽju, mlẽju ‘my575 (la. bk. b īnī ies ‘s ebė is); u ê , u u, u ẽju ‘ u ė i; ê ,
īdu, īdẽju; iedê , bus , bùdu būs u, budu ‘bus i ME I, 356 (bk. mos ies, a -, pamos ies ‘(pa)bus i,
šakniniai: sàuk , sàucu, sàucu ‘šauk i’; snaũs , snaũžu, snaũdu ‘snaus i’;
a elino acción eiškiamas o os accionesmajodžiais o palab as conjun i os se nomodá, negulē
‘budė i); klup , klùpu, klupu ‘klup i; k êp , k êps u, k êpu ‘smilk i, ūk i (p.ej., sob e žibalinę lempą,
lė i’ ME II, 644; a ch. s ebê iês, s ebuôs, s ebẽjuõs ‘s ebė is’ ME IV, 103; EH II,
ž akę)26. De la iškųjų a i ikmenų se e que akcionalumo aiška en la ac ual la ių sia d aga con
iedu ∥ a ch. iedẽju, iedẽju ‘ma y i, įžiū ė i, sužiū ė i’;
e mina y ai
sang ąža, plg.: iemīlē ‘pamil i; iesauk ies ‘sušuk i; aizsnaus ies, iesnaus ies ‘užsnūs i; iededziā ies
(pa pu niem) y pe i as inas omomi, po ejemplo, sāk dziedā ‘p agys i; sakus a se, iekus ē ies y
empeza kus ē ies ‘sujus i; izmācī ies, iemācī ies ‘išmok i; ieziba se ‘sužib i; uzziedē y empeza
ziedē ‘žys i y 26 Si lo man end emos lie. oišk ėp i, izk ėps a, izk ėpo ‘išsi adė i, pe de as i k apą
SD a i ikmeniu, es os accionmajodžiai puede se y pa alelamen e susi o mados en abiega lenguas. Ma
kalboje y a ki okia: elinis eiksmas o malizuojamas p e iksacija, dažniau-
lie. k ėp i, k ẽpia, k pė ‘skleis i k apą, k epė i, con el cual asociado lie. oišk ėp i, -s a, -o, la iško
a i ikmens iene (la. sma žo ‘skleis i k apą, k epė i). Te mina i ine signi icado en la ias lenguas
ambién se u iliza o a šaknies leksema a adē ies, no adē ies (plg. lie. nusi ad i).
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pan. Sin emba go, a ios adecu achas
la iškos pa ejas pod ían mos a un gene al de los idiomas bál icos o ien ales
endencias di e encia ac imajedžius eliškumopun o de is a27. P ūsų uen es de
la lengua analogiques oposiciones du a i a e mina i a e lekdu a y ai: in . billī ,
sų nė a, – paliudy as ik ienas ku is iš d iejų ikė inų eiksmažodžių, dažniau
du a y ai, pa yzdžiui:
p aes. 3 sg., pl. billā billē ‘bylo i; in . klausī on, p aes. 1 pl. klausēmai ‘klausy i28; in .
milij , p aes. 3 sg., pl. milē ‘mylė i; pa ic. p aes. ac . nom. sg. masc. skellān s
skolingas (exis en e debido ); culpado (esencial culpado), p .
u ī wei, p aes. u i ‘ u ė i; e mina i ai: p ae . 3 sg., pl. ismigē ‘užmigo, pa ic.
p ae . ac . nom. sg. masc. enmigguns ‘įmigęs29; p . p ae . 3 sg. widdai ‘isch ydo, ié;
in . e sinna , p aes. 1 p. e sinni mai ‘pažin i, in . posinna , p aes. 1 sg. posinna
‘ econoce . Ha de no a se que los o males accionmajo del lie. conozó i, la. zinā
equi alen es p . e sinna ‘ap endiendo, posinna ‘p ipažin i en los ex os p ūsų se
u ilizan e mina i ine signi icado, aigi seman i icamen e co esponde lie. -žn i, la.
-zī . Los hechos de la lengua p usiana debe ían mos a que habamoji akcionalinė
opozicija ėmė o mosis eas e n bal ų laika30.
3.2. Ti iamõsios oposiciones analogas esama en sla as y ge manas31, po ejemplo: s. . s ь ě i ‘š ies i ‘
s ь( )nu iš is i, s. . mьža i ‘snaus i mьgnu i ‘mi k elė i, s. / sl. sědě i, sědi- ‘sėdė i sěs i, sęde-
‘sės i / go. bi-leiban ‘s ay a -li nan ‘be le o e , go. wakan ‘be awake ga-waknan ‘wake up, s. isl. /
‘sleep so a so na ‘ all asleep, ge m. *hnīpan ‘be sad *hnīpnan ‘g ow sad, ge m. *blīkan ‘shine, be
b igh *bliknan ‘g ow bleak, become pale, 27 Tokių la ių kalbos opozicijų y imas esmingai
complemen y ų bal ų eiksmažodžių akcionalinių klasių y inėjimus, ačiau ben kiek pilnesnio egis o
kol kas nesama. No malmen e ope ándose pa o en os ejemplos, po ejemplo, bijâ , bijãju (du a i as)
bî iês, bîs uôs ( e mina i as, inchoa i as) /
(Villanue a-S ensson 2008: 175–199). Beje, bijā daba inėje la ių kalboje pakeis as eiksmažo-
džiu baidī ies.
28 V. Mažiulis ekons uoja p . e b. *paklus- ‘im i klausy i, da y is klusniam’ iš adj. nom., acc. sg.
n poklusman ‘pokuzniai PEJ 3: 311312.
29 P . meic e in e p e acija neaiški: gali bū i in . a ba p aes. 3 sg., pl. (PEŽ 3: 122).
30 Ki aip Migelis Vilanue a-S ensonas: “This ac may poin o an exclusi ely Eas Bal ic o igin
o he inchoa i e, specially conside ing he g ea p oduc i i y o s a-p esen s in Li huanian and
La ian, bu since s a p esen s a e so spa sely a es ed in Old P ussian in any case a seconda y loss in
his language canno be absolu ely excluded ei he (Villanue a-S ensson 2008: 176). 31 Cie o iña a encion
que in iksacia p imis nazalinių kamienų modelis, es man enido bal ų ge m. *belgan ‘swell wi h ange , be
kalbose, ačiau sla ų i ge manų kalbose, kaip i daugelyje ki ų ide. kalbų, šis modelis bu o pe -
di b as – įsigalėjo nazalinė su iksacija (Go bacho 2007: 203).
S aipsniai / A icles 45
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
en aged *bulgnan ‘swell up, ge m. / *kan ‘ u n, yield, mo e asidewī *wiknan ‘s a gi ing in, g ow weak
(Villanue aS ensson 2010: 222; 2011: 39; Go bacho 2007: 6770; Temchin 1984: 186). Sin emba go ieja li uanas
aš ijoje a ixados pa os co espondimenos sla os y ge manos en lenguas no hay, excep o s. sl. bъdě i,
bъdi- ‘budė i ъz-bъ (d)n i, ъzbъ(d) no- ‘pabus i/32. O ai pa ienios co espondimenos exis a una
cuan o más: sl. *sm dě i, *sm žd ‘smi dė i; s. sl. sabe , znaj ‘žino i; s. sl. idě i ‘ma y i, pas ebė i,
endencia, o malų y seman inį modelį, ealizuo ą ya en sepa adas amas de lenguas o incluso en
sepa adas lenguas.
lo. ideō, idē e ‘ma y i’, s. i. indá i ‘ anda’, a . īnas ī ‘ anda’; . очнуться
(: lie. jus i). Tad galima kalbė i ik apie bend ą šiau ės indoeu opiečių kalbų
APIBDRINIMAS
1. XVIXVII a. lie u ių aš ijoje зафиксированные почти четыре десяти
оппозиций du a i a e mina i a. / Nuncia se dos da ybiniai modelos:
e mina i inie ediniai de 1) šakninių ia kamieno eiksmažodžių y 2) de
in amųjų p iesagų eiksmažodžių. El p ime modelo exac amen e a liepia la
oposición causa i a an icaus i a o maliąją aišką da ybai ca ac e ís ica
šaknies balsių kai a: pama iniai ia kamieno eiksmažodžiai iene el g ado
p incipal šaknį, a in a piniai i s a kamieno ediniai nyks amojo /. Segundoyo,
iska gausesnio, modelo ediniai co esponde o maliuosius y seman icos
p ime io modelo e mina i os y an icauza i os pa áme os, pe o da ybos
undamen o ya de o o ipo es uc u al an amen os p eesagų
eiksmažodžiai, y balsių kai a siai da ybinei opoziciji nebūdinga. Talecuncias
indican que el segundo modelo es inno ado .
2. El es udio mos ó que en ieja aš ijoje paliudi os da ybiniai dedu a y ų
modelos son los mismos como lie u ių a mėse y en la ac ual palab a.
3. Ti iamųjų opozi ų signi icaciones con as aba ibiškumo pun o de is a: pama iniai šak niniai y
in amųjų p iesagų eiksmažodžiai signi ica du a y inį, neim ines si uaciones enka p e iksación:
plikuojan į ibos eiksmą, o in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai žymi
elinį, dažniausiai inchoa y inį i punk y inį eiksmą, aigi a liepia p oce-
so i į ykio akcionalines klases. Ypa ingas aidmuo žymin šias p edika-
an esdėliniai eiksmažodžiai cons i uye 99 po cien o de e mina i inių edinių. Veiksmajodžių
p iešdėliai cumple no sólo 32 Sinc oniniu pun o de is a isiblemen e oposicia du a i a e mina i a,
pe o in a pinis accionmajodis puede se a chajiškesnis, plg. a i ikmenis ide. en lenguas: s. ai . ad-boind
‘p aneš i, ussbond ‘a sisaky i, g . πυνθάνομαι ‘lea n, hea o .

DALIA PAKALNIŠKIENĖ
46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
g ama ines p edika o ibos odiklių ( elisiza o ių a pe ek y a o ių) unk-
cijas, a menudo se man iene y leksinė signi icación, explicikuojan i espa inę
o ien ación (pa y example, į odo acción in ensi idad, pasinė imą a alguna que
sea es ado o luga , su- ecip oco acción, p a- acción, encie a hacia la ex e io ,
e c.). Te mina i os eliškumą pa yškina dominajos nep e4. No odos los
zen inės eiksmažodžių o mos (pe 90 p ocen ų).
inqui ien es in a pinia y s a kamieno e mina i ai en ese momen o
je papli ę ienodai. Be eik pusė jų (16) iksuojami isuose ijuose aš o
aš ijo a ian es: -bos i, -bus i, -konsumgi s i, ils i, klup i, -mig i, -mil i, -mok i,
-sius i, -smi s i, snūs i, -šuk i, il i, - ys i, -žin i, -žys i, o eiksmažodžiai
su(si)mil i, iš ys i y pa(si), p ipa iz-,(si)pa-, apazimi i i in a menudo en odos los
ex os. Nemažai in a pinių i s a kamieno leksemų (9) paliudi a en el occiden al,
P ūsų Lie u os, y idu iniame a ian es, po ejemplo: -bil i, -djiug i, -gys i,
jus i, -klus i, skil i, -š is i, - ils i, -ž ilg i. En el medio y o ien al a ian es de los
esc i os зафиксированы три in a piniai esp. s a kamieno ediniai: -liūs i,
-s eb i, -žib i. Du e mina i ai ing i, - i k i paliudi i p iean uos. O as
šinguose nesusisiekiančiuose a ealuose – P ūsų Lie u os i y iniame a i-
in a pinías y s a kamieno e mina i inia ediniai ijá onse - u i (SD), -žas i
paski uose aš o a ian uose: aka iniame jus i (junda) (BB), spįs i (Mž);
idu iniame -de i (DP), -kalb i (DP), -k ip i (DP); y iniame -k ėp i (SD),
(SD, SPS). Daukšos palab a con pod íamos į a i -de i (LKŽe insc i a sólo de DP
y Sln ). Exzo iškieji Si ydo eiksmažodžiai, LKŽe según, se u ilizan en a ias
lengueces: -žas i insc i o de pie ichos al š aičių (A moniškės, Rodūnia,
Va ana as, Punskas, Pa ingys), - u i de di e sos luga es (Alsėdžiai, Šilu a,
Šiauliai, Joniškis, iškiai, Veliuona, Se edžius). 5. Opoziciones du a i a
e mina i a is acos sie inos con oposiciones causa i a an icausa i a
susi o ma im en lenguas eas e n bal as. En es a oposición sub endo
homogeniška in a pinių i s a kamieno eiksmažodžių klasė con peculia
semán ica, eksplikuojančia p oceso o acon ecimien o. Es e
modelis bu o p i aiky as naujai opozicijai, di e encijuojamai nebe kauza-
mo ologinis-seman inis y umo, o eliškumo, en lenguas Li u ias.
Ek i alen iškų po ų en o as lenguas ė a unidadese ai, po lo que es a
o mación laiky ina inno ación de la lengua li uanas. En el habla la ios al
modelois menkai desa ollado, eliškumas eiškiamas o os modos. Esla os y
a ski ose šių kalbų g upėse a kalbose, nes in a piniai a n su iksą u in ys
ge manos lenguas co espondien es co eliaciones podía susi o ma se accionesmažodžiai ya e a adqui ijén al misma seman icá como y Li u ias lenguas.
S aipsniai / A icles 47
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
ŠALTINIAI
BB – BIBLIA a ai eſ i Wiſsas Schwen as Raſch as, Lie uwiſchkai pe guldi as pe
Janạ B e kunạ Lie uwos plebonạ Ka aliacʒiuie 1590 (naudo asi e. eks ų a ian ais i
konko dancijomis33).
BG – Gieſmes Duchaunas / iſch Wokiſchka ing Lie u=wiſchka ließuwi / pe ne=ku-
ius Plebonus He =cegiſ es P uſu / pe =guldi as. Iſſpauſ as Ka aliaucʒu=ie / pe Iu gi
Oſ e be ge a 1589 (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis34).
33 Pa a lių knyga (Pa ), 1585 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė,
Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=71); Moky ojo knyga
(Mok), 1586 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as
Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=70); An a me aščių (k onikų) kny-
ga (2 Me ), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė;
konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as
Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=64); Danieliaus knyga (Dan), 1590
(pe ašą engė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė; konko dancijas en-
gė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, Vy au as Zinke ičius, 2018,
h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=65); Es e os knyga (Es ), 1590 ( eks ą engė Bi u ė
T iškai ė, konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Mindaugas Šinkūnas, Vy au as Zinke ičius,
2020, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=89); Ezechielio knyga (Ez), 1590 (pe ašą en-
gė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko -
dancijas engė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė,
Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=66); Giesmių giesmės kny-
ga (Gg), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Vaida Jankūnai ė; konko dancijas engė Bi u ė
T iškai ė, Vaida Jankūnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou -
ce=62); Izaijo knyga (Iz), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė, Ve onika Adamony ė; konko -
dancijas engė Ona Alekna ičienė, Ve onika Adamony ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://se-
nieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=67); Je emijo knyga (Je ), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė,
E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Ona Alekna ičienė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as
Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=68); Jobo knyga (Job), 1590 (pe ašą
engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://
senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=69); Pi ma me aščių (k onikų) knyga (1 Me ), 1590 (pe ašą
engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Bi u ė
T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senie-
ji as ai.lki.l /db.php?sou ce=63); Raudų knyga (Rd), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė;
konko dancijas engė Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /
db.php?sou ce=72).
34 Jonas B e kūnas. Giesmės Duchaunos, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė;
konko dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=12).
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
BKa – Kancionalas neku u Gieſmiu / Ba=ßnicʒioie Diewa / an di=dʒiun Schwencʒiun
ſænu budu giedamuiu. Iſſpauſ as Ka aliaucʒuie / pe Gu gi Oſ e be ge a 1589 (naudo-
asi e. eks o a ian u i konko dancijomis35).
BKo – KOLLECTAS Alba Paſpali as Maldas / p a=ſ aſů Nedeliaſu i didʒoſu
Schwen= eſu / pe wiſſus mæ us He cegi=ſ eie P uſu giedamas / iſch Wokiſchko
ließuwio / ing Lie uwiſchka pe guldi as / Pe Iana B e kuna. M. D. LXXXIX (naudo-
asi e. eks o a ian u i konko dancijomis 36).
BP I – POSTILLA Ta ai eʃ i T umpas i P aʃ as Iʃchguldimas Euangeliu / ʃaka-
muiu Baʃʒnicʒoie K ikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Aduen o ik Wżliku. Pe Iana B e kuna
Lie uwos Plebona Ka aliaucʒiuie P uʃłʃu. Iʃʃpaude Ka aliaucʒiuie Iu gis Oʃ e be ge as.
Mæ a Pono 1591.
BP II – POSTILLA Ta ai eʃ i T umpas i P aʃ as Iʃchguldimas Euangeliu / ʃaka-
muiu Baʃʒnicʒoie K ikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Wæliku ik Aduen o. Pe Iana B e kuna,
Lie uwos Plebona Ka aliaucʒiuie P uʃůʃu. Iʃʃpaude Ka aliaucʒiuie Iu gis Oʃ e be ge as.
Mæ a Pono 1591 159137.
DK – KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI
PRIWALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Socie a is IESV.
Iguldi as i Liuwio Lnkißko ing Lie uwißka pe Kuniga Mikałoiu Daugßa Kánonika
Ʒemaicʒiu. Iſpáuſ as Wilniuie Me ůſ gimímo Wießpa ies 1595{.} (naudo asi e.
eks o a ian u i konko dancijomis38).
DP – Poſ illa CATHOLICKA. Tái eſ : Iǯguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos i
ßw es pe wiſſús me ús. Pe Kúnig MIKALOIV DAVKSZ{A} Kanonîk Médnik / i
łkißko pe gûldi a. Su walá i dałâidimu wî euſiui.W Wilniui / D ukâ nioi Akadêmios
SOCIETATIS IESV, A. D. 1599 (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis39).
35 Jonas B e kūnas. Kancionalas, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; kon-
ko dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /
db.php?sou ce=13).
36 Jonas B e kūnas. Kolek os, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; konko -
dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=14).
37 Naudo asi Alekna ičienė Ona ( ed.) 2005: Jono B e kūno POSTILĖ. S udija, aksimilė i kompak-
inė plokš elė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
38 Mikalojus Daukša. Ka ekizmas, 1595 ( eks ą engė Mindaugas Šinkūnas, konko dancijas engė
Mindaugas Šinkūnas, Vy au as Zinke ičius, 2006, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=1).
39 Mikalojus Daukša. Pos ilė, 1599 (elek oninis eks as, engė Ve onika Adamony ė, Milda
Lučinskienė, Jū a ė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskai ė, Ona Alekna ičienė, konko -
dancijas engė Ve onika Adamony ė, Milda Lučinskienė, Jū a ė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas,
Eglė Žilinskai ė, Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2006, h p://www.lki.l /senieji as ai/
db.php?sou ce=2).
S aipsniai / A icles 49
In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje
KN – Knyga nobažnys ės k ikščioniškos (1653), aksimilinis leidimas, ed. D. Pociū ė,
Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 2004 (naudo asi „Knygos nobaž-
nys ės“ mo ologijos duomenų bazė40).
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
LLV – Lie u iešu-la iešu ā dnīca. P ieiga in e ne e h ps://www.le onika.l /g oups/
de aul .aspx?g=2& =10631062.
LLVV – La iešu li e ā ās alodas ā dnīca 1–8 (1972–1996), a b. ed. R. G abis, Rīga:
Zinā ne. P ieiga in e ne e: www. ezau s.l /ll .
Mž41 – CATECHISMVSA PRAſ y S‹adei, Makſlas ſkai ima aſch a y gieſmes del
k ikſchc‹aniſ es bei del be neliu iaunu nauiey ſuguldi as KARALIAVCZVI VIII. dena
Meneſes Sauſia, Me u ßgimima Diewa. M. D. XLVIII.
FORMA Ch ikſ ima. Kaip Baßnic‹as Iſ a imæ He ‹ikiſ es P uſu / i ki oſu §emeſu
laikoma i a. D ukawo Ka alauc‹ui pe Iona Daubmana / Me u Ch iſ aus M. D. LIX.
GESMES Ch ikſc‹oniſkas gedomas baßnic‹oſu pe Welikas i Sekminias ik Aduen a.
Iſchſpauſ as Ka alauc‹ui / nůg Iona Daubmana Me u Diewa / M. D. LXX.
Geſmes Ch ikſc‹oniskas gedomas Baßnic‹oſu pe Aduen a i Kaledas ik G amnic‹u.
Iſch ſpauſ as Ka alauc‹ui nůg Iona Daubmana Me u Diewa / M. D. LXVI.
Gieſmе S. Amb аßeijaus, bey S. Auguſ ina, ku ë wadin: Te Deũ laudamus. Su geſmemis
ape iſch numi uſiu p iekelima Jeſaus Ch iſ aus, Jſchguldi as pe M. Moſſuida Wai kuna
&c. An naudos Ragaynes Baßnic‹ey i ki u e c. [1549].
PARAPHRASIS, pe mani ina po e aus malda / pe Ma ina Moſwida iſchguldi a.
( eks as išspausdin as ka u su šal iniu BG, įdė as jo pabaigoje).
PEŽ – Vy au as Mažiulis. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4, Vilnius: Mokslas ( . 1,
1988), Mokslo i enciklopedijų leidykla ( . 2–3, 1993–1996), Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as ( . 4, 1997). P ieiga in e ne e: h p://www.p usis ika. l . u.l .
40 Jakuly ė Dalia, Pakalniškienė Dalia 2018: Senųjų aš ų mo ologijos duomenų bazės aikymas
seman ikos y imams: eiksmažodžių seman ika. – Bal ų kalbų eks ų i žodžių eikšmės, Vilnius:
Edi o ial de la Uni e sidad de Vilnia.
41 Maž ydo eiksmažodžiai ecopili de U bas Dominykas 1996: Ma yno Maž ydo aš ų žodynas,
Vinius: Mokslo y enciklopedijų leidykla.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
indica e an accomplishmen o an achie emen ) has “ma u ed”. This mo phological-
seman ic model was applied in Li huanian o o m a new opposi ion, he ou s anding
ea u e o which was no longe causa i i y bu elici y. The e a e a ew equi alen s in
o he languages as well, he e o e his o ma ion can be conside ed an inno a ion o he
Li huanian language. In La ian his pa e n is poo ly de eloped, while elici y is exhibi ed in
o he means o exp ession. Co esponding co ela ions ound in Sla ic and Ge manic
languages could ha e o med in pa icula g oups o hese languages o e en in di e en
languages because he e bs wi h nasal in ix o su ix n had al eady acqui ed he same
seman ics as in Li huanian.
Į eik a 2021 m. no iemb e 9 d.
DALIA PAKALNIŠKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-1038 Vilnius, Li uania
dalia.pakalnisk[email p o ec ed]