Intarpiniai ir „sta“ kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

S aipsniai / A icles 25 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0001-6941-6504 Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių kalbos is o ija, bal is ika, geoling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all85-02 INTARPINIAI IR STA KAMIENO DEDURATYVAI XVIXVII A. LIETUVIŲ RAŠTIJOJE In ixed and s a-s em Dedu a i es A es ed in Li huanian Sc ip s o he 16 h17 h Cen u y ANOTACIÓN el El a ículo p esen a se mo oseman ines oposiciones du a i a e mina i a, ixuojamas XVIXVII a. lie u ių aš ijoje, es udio: analizuojami miemb os de la oposición semán ica y o maliosios aiškos elaciones, p edika inių si uaciones ipos, ling ogeog a inė y ch onologinė dis ibu ion, conside s omas es as co eliaciones / o ígenes. Ti iamieji oposi as di e encianándose p edika inių si uaciones ibiškumo pun o de is a: pama iniai šakniniai y an amųjų p iesagų eiškia du a y inį, neimplikuojan į ibos eiksmą, o in a piniai i s a kamieno eiksmažo- eiksmažodžiai džiai ma ki elinį, gene almen e inchoa y inį y punk y inį eiksmą, aigi a liepia į ykių akcionalines klases. Ypa ingas aidmuo žymin dedu a y ais eiškiamas p edika ines si uacijas enka p e iksacijai i dominuojančioms bū ojo laiko o moms. p ocesų i ESMINIAI VODŽIAI: eiksmažodžiai, da yba, du a y ai, e mina y ai, eliškumas, aspek as, akcionalumas, p e iksinė pe ek y acija, apo onija. ANNOTATION The a icle in es iga es he mo phoseman ic opposi ion du a i a e mina i a a es ed in he Li huanian sc ip s da ing back o he 16 h17 h cen u ies. Relaciones o seman ic and o mal exp ession o he membe s o he opposi ion, he ypes o p edica e si ua ions, a eal and ch onological dis ibu ion a e analyzed and he o igin o his co ela ion is conside ed. The opposi es unde s udy a e di e en ia ed wi h espec o he aspec ual p ope y o elici y: p ima y e bs s and o a du a i e, boundless ac ion, while in ixed and s a-s em DALIA PAKALNIŠKIENĖ 26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV e bs deno e a elic (usualmen e inchoa i e) and punc ual ac ion, and hus can be asc ibed o he ac ional classes o accomplishmen s and achie emen s espec i amen e. P e ixa ion and he p e ailing o ms o he pas ense play a pa icula ly impo an ole in deno ing he KEY WORDS: e bs, de i a ion, du a i es, p edica e si ua ions exp essed by dedu a i es. e mina i es, elici y, aspec , ac ionad auge: ellos ienija leksinė i g ama inė semán ica, li y, p e ix pe ec i ia ion, apophony. ĮVADAS Lie u ių kalbos in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai pap as ai i iami mo osin ak ikos b uožai, pinių i 600 s a kamieno eiksmažodžių. En o as lenguas es as ne e ai i gene inis bend umas (plg. bla i báls a, gsa i gs a e c.). LKŽe i a - minių žodynų duomenimis, lie u ių kalboje jų y a pe ūks an į: apie 500 in a - leksínas clases no son an abundosas: la ias hablaban in a pinių y s a kamieno eiksmažodžių ixada pe pus menos, p ūsų hablaban ė a keli (Pakalniškienė 1993, 1996, 2000; Rudzī e 1973). In e pinías accionesmawodžiai se conside an a chajiškesniais: ellos con an en muchos indoeu opeos lenguas (apie o maliosios es uc u aciones y semán ica e olución en sepa ados indoeu opeos lenguas é. Kuipe 1937; S unk 1967; Go bacho 2007 e c.). El segundo ipo s a kamienas gene almen e se e alúa como inno acin de los bal os (a y ų bal ų) idiomas (Kazlauskas 1968; Schmid 1963; Ku yłowicz 1964; S angūnas 1942, 1966; Oe inge 1979; Ka aliūnas 1987; Pakalniškienė 1993; Kaukienė 1994, 2002), sin emba go esama en ymų los sie i con di e sas ideas. lenguas o maciones (Villanue a 20101; Go bacho 2014). In a pinių y s a kamieno accionesmajodžių p oduc i idad en li uáneos suponuia elacionkinį es os leksinių klasių jaunumą y omen a busca e i iamųjų accionesmajodžių adimosi kelių. En los sinc onís icos y diac onís icos abajos de habo y os en a izada es os accionesmajodžių sąsaja (pp . da ybos pun o de is a no alinama) con comun ašacniais a dažodžiais y eiksmažodžiais. Un en oque más semísimo a es as conexiones pe mi e es ablece el isos émico de la pa e in a píns y s a kamien eiksmažodžių s a us y así explica su gausą en el idioma li uano (Ska džius 1943: 486488, Ho mann 1956; Kuipe 1943; Endzelīns 1953: 764765; Ska džius 1943: 463486; Būga 1959: 431469; A umaa 1957; Kazlauskas 1968: 319323; LKG 225 2, 1986; Temčin: 2934; Ka aliūnas Palma; Sis i is 1998: 1 1987) pa a ob ene de alles sob e la o ma de las hipó esis de o igen. A ículos A icles 27 / In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje 27–28; Pakalniškienė 1993, 2000, 2018, 2019, 2020; Go bacho 2007; A kadie 2008, 2011, 2013; Villanue a-S ensson 2010, 2011, 2016). Los a ículos se con inúan en la XVIXVII a. esc i as li uanas Ma yno Maž ydo, Jono B e kūno ex os y Vol enbiu elio Pos ilėje, Mikalojaus Daukšos abajos, Knygoje nobažnys ės y Kons an ino Si ydo eikalu2, ep esen anojancios en es a ian es de la esc i u a de o me o, po iksuo ų in a pinių bei s a kamienų kilmės i da mažodžių y ybos. En an e io es in es iginėjimien os (ž . Pakalniškienė, Ša ky ė 2012: 149170; Pakalniškienė 2018: 61101; 2019: 836; 2020: 116) daik a a džių) po 30 nus a y a, kad apie 65 p ocen us i iamuose aš uose paliudy ų in a pinių i s a kamieno eiksmažodžių galima laiky i ediniais: de e ba y ai ( ediniai iš eiks- mažodžių) suda o be eik 70 p ocen ų, denomina y ai ( ediniai iš būd a džių i po cen ajes. Šįka p is a omas ienos mo oseman inės opozicijos du a i a / e mina i a es udio: se analizan los miemb os de la oposición semán ica y o maliosa aiškos kiai, p edika inių si uacijų ipai, ling ogeog a inė i ch onologinė dis ibucija, s a s omos šios ko eliacijos iš akos. Ty imui naudo asi Lie u ių kalbos ins i- san y u o c eado po la base de da os de Senųjų aš ų, elec ónica conco dancias de ex os senųjų, Dominyko U bo cons i uido Ma ino Maž ydo aš ų Dic iona y (1998), Vi ginia Vasiliauskienės y K is inas Ru ko skos k i iniais Kons an ino Si ydo Punk ų sakymų leidimais (2015), Kazio Mo kūno Kons an ino Ši ydo Punk ai sakymas eiksmažodžių indeksu (1980). Pa yzdžiai sukaup de mane a manual: de odas las uen es escogidos ikė ini e mina i ie in a pinie y s a kamieno eiksmažodžiai, analizada sus ak an inė kompozición, quan i ybna esamojo y neesamojo iempo o mų, p iešdėlinių i nep iešdėlinių eiksmažodžių cha ak e is ika. INTARPINIAI IR STA KAMIENO DEDURATYVAI XVIXVII A. LIETUVI RAŠTUOSE 1. Mo oseman inės opozicijos du a i a / e mina i a pa yzdžių senojoje aš- ijoje paliudi a 38 conside ablemen e menos que oposición causa i a an icausa i a e1589, Pos ilė alizacijų (Pakalniškienė 2020: 1–16). Siekian nus a y i i iamosios opozicijos 2 Jono B e kūno Biblija 1985, 1986, 1590, Giesmės Duchaunos 1589, Kancionalas 1589, Kolek os 1591; Ma yno Maž ydo Ca ekizmas 1547, Giesmė š . Amb ážiejos 1549, Fo ma bau ismo 1559, Pa aph asis 1569, Giesmės k ikščioniškos 1566, Giesmės k ikščioniškos 1570; Mikalojaus Daukšos Ka ekizmas 1595, Pos ilė 1599; Wol enbiu elio pos ilė 1573; Knyga nobažnys ės k ikščioniškos 1653; Kons an ino Si ydo Punk ai sakymų I d. 1649, II d. 1584, Dic iona ium lingua um ~ 16220, 162, 1677. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV elaciones de miemb os pasí quiama modi icada Zeno Vendle io akcionalinė p edika ų klasi ikacija (1957), desa olla a en muchos abajos (Dow y 1979; Ve kuyl, 1993; Smi h 1997; K o 2012; Padúče a 2004, 2009, 2014; Ta e oso 2010, 2015; Hol oe , Čižik 2004; Plungian 2010, 2011; Ro hs ein y k .). las más impo an es de es a clasi icación son los asgos seman íneos s a iškumas s. dinamiškumas, du a i umas s. momen iškumas, ne ibiškumas s. ibiškumas pe mi e subdi idi oda la p edica ina de cualquie lengua en a ios uni e salios g upos de p edicados3 (ang. ac ionali y classes): 4 niemsmajo ji: nouns exis en en si uaciones es ables, son de du ación no limi ada, expen y, 1) būsenos p edika ai (ang. s a es), a ba s a y ai, suda o p iešp iešą dinami- a eliniai, neag iniai, po que la ex ensión de la esencia no necesi a de es ue zos especiales del suje o, su suje o pa ien a o es ie ience is (Plungian 2010: 105), po ejemplo; ek i, áikščio i, y neagen y iniai, po ejemplo, dèg i, sh iẽs i; 3) p edica ai del p oceso (ang. accomplishmen s) ma can dinámicas di ecinas 2) eiklos p edika ai (ang. ac i i ies) žymi dinamines si uacijas, unkančias ne- ibo ą laiką, aigi y a a eliniai. Jie gali bū i agen y iniai, pa yzdžiui, juõk is, si uaciones, implicuojancias na u alá baig ía o culminación, g adual cau i a de es ado. Pueden se agen y inés, po ejemplo, esc ibi ý i láišką, į kin i, o neagen y inés, po ejemplo, bál i, g i i, ip i; 4) p edica ai del acon ecimien o (ang. achie emen s) suponen un súbi o paso de un es ado a o o: la du ación del acon ecimien o es an pequeña, cad acon ecimien o puede solo cons a a se ex pos (Hol oe , Čižik 2004: 148). Debido a eso ellos ambién se llaman momen inais, pun y iniais o semel ak y iniais, po ejemplo, a sidù i, gáu i, pamès i, pa g i i. 3 Populia i Vendle io clasi icación, aunque y se alo a como ipológicamen e ele an iška, kalbininkų a io amen e modi icada, pues mani es ación akcionalum en de e minada lengua puede ge okai di e i . Į ai uja p edicika inių si uaciones esp. akcionalinių klasių nomenkla ū a, po ejemplo: s a es, e en s, p ocesses (Com ie 1976); s a es, ac i i ies, accomplishmen s, semel ac i es, achie emen s (Smi h 1997: 3); o al-s a isch, ela i -s a isch, empo ä (ac i i ies), o al- e mina i , g aduell- e mina i , inzep i -s a isch, inchoa i (B eu 2007: 123166); ambién se han u ilizado las siglas en inglés. es á i as e bogly, noпредельные глаголы, сильные предельные глаголы, пунктивные глаголы (Татевосов 2010: 30); simila men e g upuojan accionesmajodžiai de la lengua li uanas, plg.: s a i e, p ocessual, punc ual, mul iplica i e, s ong and weak elic, a an esdėlių ediniams aún a ibui ían clases adicionales: limi a i e s a i e, limi a i e elic, weak incep i e-s a i e, punc ual-ing essi e, limi a i e p ocessual, s ong mul iplica i e (A kadie 2011: 78) e c. S aipsnyje p opo cionada clasi icación ambién di ie e lige amen e de endle iškosios. 4 A igosnyje sigueomasi Vladimi o Plungiano, Rolando Mikulsko, Pio o A kadje o y k . en oque, que en luga de eiksmajodio g ama ónicos ca ego ías e minos eikslas, aspec o, oc. Ak ionsa ikslinga a o i akcionalumo, akcionalinės klasės e minus (Plungian 2010; A kadie 2011; ki aip LKG 2: 8–46; Hol oe , Čižik 2004. Diskusiją ž . Com ie 1976; Mikulskas 2013; Татевосов 2015; Горбова 2016). A ículos A icles 29 / In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje Nag inėjamajai mo oseman ine accionmajodžių co elación ep esen ando oposi a jus amen e y išsidėlioja en es as akcionalines klases: una g upę o man es adosos y p edica os de ac i idades, a elinías accionmajodžiai, y o a p ocesos y e en os, eliniai eiksmajodžiai. Hababamoji oposición se basa p incipalmen e eliškumu, odėl ją galima adin i į ai iai, pa yzdžiui, a elica / elica. Tokia p iešp ieša į pi mą planą iškeliama daugelyje aspek ologijos da bų. Jelena Paduče a siūlo e miną ang. elic e s i e mina y inis, o a elic – (po encialiai) ne ibinis, ne e - mina y inis (Падучева 2009: 15–16). Akademinėje Lie u ių kalbos g ama ikoje a ojami panašūs e minai – neapib ėž os ukmės, du a y iniai, i apib ėž os du ación, e mina i iai, eiksmažodžiai (LKG 2: 1518). En es e abajo apsiscues a in es igamaja oposición llama du a i a e mina i a, con el obje i o en a iza di e į en e opozi as, ep esen ando dis in as di e en es clases accionalíneas, di e enciuojamomas pa ame as ne ibiškumas / ibiškumas. Po consiguien e ac ualizuo ina d ina ė oposición a eliniai eiksmažodžiai s. eliniai eiksmažodžiai (panašiai Smi h 1997: 3; Ro hs ein 2004: 7; Paduče a 2009: 5). Du a i os es a oposición e bomodjes, ales como šaũk i, š iẽs i, oposidos a e mina i iniams e bomodges, u in iems inhe en inį eliškumo požymį, pa yzdžiui, sušùk i, p aš s i. Ki i seman iniai-g ama iniai-mo osin ak iniai pa ame ai, okie kaip anzi y u- mas, alen ingumas, agen y umas in es igables oposiciones no son esenciales: ambos miemb os del pa pueden se in anzi y iniai, a alen iniai, neagen y iniai o anzi y iniai, alen iniai y agen y iniai (plg. la oposicion causa i a an icausa i a, más ecuen emen e di e enciada desde el pun o de is a anzi y umo y agen i umo). ac an ina de ambos miemb os de la oposición du a i a e mina i a es la misma es uc u a (plg. cauza i us y an icauza i us, que ienen una dis in a composición ac an ina). Fo malioji seman ines oposiciones du a i a e mina i a aiška es desigualy ė. A elinį eiksmą siemp e ma can šakniniai y p iesaginiai eiksmažodžiai, y elinį in a piniai y s a kamieno eiksmažodžiai. Dalis las co elaciones esponden exac amen e a la oposición causa i a an icausa i a mo o(no)logico modelį: de ia kamieno accionesmaodžiai pada omi in a piniai esp. s a kamieniai eiksmaodžiai, pap as ai su balsių kai a en e opozicinių leksemų, plg.: š iẽs i ‘duo i, šūis i š iesą -š s i ‘ š ies i, suš is i, šaũk i ‘išleis i iš ge klės s ip ų balsą, ėk i, klyk i sušùk i su ik i, iek elė i, ek i i aš lie i, k iaš liija aš liudija a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a a , aduc i agą a i k i ‘klys i; i , k ik i, aũk i ‘da y i aukšles, auky i i ùk i ‘ auk is, auk is, ak i, es i ‘guldy i, g iau i en xono, en ie a... e s i ‘g iū i, pul i... / (causa i a an icausa i a). / El nomb e de la especie no es el mismo que el de la especie. Sin emba go más ijación de pa eas cuyos miemb os du a i os son p ima ios y an - iniai p iesaginiai eiksmažodžiai ( iksliau – eiksmažodžiai su kin amosiomis DALIA PAKALNIŠKIENĖ 30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV p iesagomis5), pa yzdžiui, kalb i ‘žodžiu eikš i sa o min is, jausmus, išgy e- nimus, šnekė i p akab i ‘p adė i kalbė i, o i ‘ausimis pe cibi sonidos exgis i ‘su ok i soną /; expe imen i i, conoce e c. Vos pa ai es as co eliaciones ca ac e ís ica kokybinė balsių kai a, domina daybinės opoziciones sin balsių kai os. 1 oje y 611- oje ableles se p esen an en los iejosos esc i os зафиксированные dedu a y inės opozicijos, sug upuo os pagal balsių kai ą i p oduk y umą, nu- показывая термитивов попотратование частоту6, презентантных и p iešdėlinių i nep iešdėlinių o mų san ykį, nes šie pa ame ai y a ypač ak ua- непрезентантных форм и lūs акциональных класы спецификации. VEDINIAI IŠ ŠAKNINI EFEXMAŽODI Vediniai de šakninių du a y inių eiksmažodžių cons i uye sob e un cua oadalį (10) de odos los esc i os in es igamuosios za iksuados e mina i os. Sin emba go, a odas las oposiciones da ybinas le ca ac e iza la aíz de los cambios de o os: la más ecuen e d ibalsinė apo onija CauC- CC- (6), CeiC- CiC- (1), a ότερη d iga sinė CeRC- CiRC- (2) y el único pa , paludi a, sin SD/ SD cambios de o os ( é . 14 ablas). 1 LENTEL. Tipo Apo onía CauC- CC- (6) /7 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų ecuencia P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos džiaũg is, džiaũgiasi, džiaũgėsi INTR ‘ u ė i smagumą, place , aleg min is8 -džiùg i, *džiuñga, -džiùgo INTR ‘im i džiaug is9 / 3xB, 4xWP, 10xDP, 19 19 2xKN p a- 5 Debido al é mino ž . Kaukienė, Pakalniškienė 2011: 113114. 6 Si la o ma accionmajo dial paludi a en pocos del au o co espondien e en sus abajos, señalima solo au o ys ė, 7 Plg. en odo los li uanos nenu odan konk ečių šal inių: Mž – Maž ydas, B – B e kūnas, D – Daukša, S – Si ydo da bai. lengua plo e 10 oposiciones (Pakalniškienė 1993: 147). En los ex ac os y adelan e se p opo ciona compa able quan i a i a ca ac e ís ica (są oka lie u ių kalba aquí se u iliza como nežymė a ch onologinė opozicija é minoui senoji lie u ių kalba). 8 Te mina i os signi icados de e minados basado de iejos esc i os ex os y LKŽe de iniciones. 9 P iegaidės senuosiuose aš uose a spindimos menkai. Čia jos sužymė os emian is LKŽe. A ículos A icles 31 / In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų ecuencia P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos jaũs i, jaũčia, jaũ ė TR sensación; numany i, 16xDP, i i ginimus sens imo 8xKN klaũp i(s), klaũpia(si), ‘pa i i 3xMž, 33xB, 22 65 87 pa-, į- nu ok i -jùs i, -juñ a, o ganais; numany i, nugus i klaũpė(si) 1xBP, 8xDP, 6 15 19 sen ido; expe imen a -jù o 29xWP, TR ‘pa i i INTR ‘pequeños bas i ‘sukly i, nusidė i ie a3xWP, 9xS pa2 klùp i, klupa, klùpo INTR p k. siaũs i, siaũčia, ‘dykau i, dūk iiš -siù o INTR ‘įni š i, enoj i siaũ ė INTR 10xB, -siùs i, *siuñ a, 3xDP, 16 16 1xWP, 2xSD pa- / snáus i, snáudžia, snáudė ‘bū i ab ang um do mi sns i, sns a, INTR ‘im i snaus i; cuán encunsi; p k. numi i šaũk i, šaũkia, šaũkė INTR 1xMž, 1xBP, 7 10 16 snaudulio, mediiau sndo 1xKN, 5xS / 6xDP, 3xWP, ap-, po 1 TR, INTR 2xBP, 44 44 ‘le i ga klės klyk iWP *-šùk i, 4xik i, TR, INTR s ip ų balsą, ėk i, *-šuñka, -šùko ‘su , šūk elė i 10xKN, 10xS / 17xDP, p a-, su- Del o al 35 169 201 3 2 LENTEL. Tipo Apo onía CeiC- CiC- (1)10 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų dažnumas P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos sh iẽs i, sh iẽčia, sh iẽ ė INTR ‘duo i, 2xBB, p aš ies i, suš is i ek i, ekia, ekė INTR desg acia y pan 6 /. 1xWP, 2xSD p a- / 1xDP 1 2 1 skleis i š iesą nelaap-, pa-, ‘aša asž 1xM, 2xBP, 6 lie i debido al dolo , la *-sh is i, -š iñ a, -š o INTRim i ‘ Del o al 1 2 3 10 Lie u ių kalboje už iksuo os 6 šios apo oninės eilės opozicijos (Pakalniškienė 1993: 139). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 3 LENTEL. Tipo Apo onía CeRC- CiRC- (2)11 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų ecuencias P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos - k i, *- ks a, - ko INTR ‘im i e k i ž eg i, ž egia, ž egė INTR ‘k eip i 2xMž, 1xBB, 4 4 okis, numa y i’ žiū ė i1xDP pa-, -ž lg i, *ž ilgs a, -ž ilgo ‘ umpai p apažiū ė i, pama y i; p k. pasidomė i; De o al 0 10 10 0 4 LENTEL. Tipo Neapo onico (1)12 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų ecuencia P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos k p i, k ẽpia, k pė INTR ‘skleis i k apą, k epė i / *o-k ėp i, o-k ėps a, o-k ėpo INTR ‘si adė i, pe de as i k apą13 2xSD 1 1 2 iš- – De o al 1 1 2 0 Tables 14 e lejan en es as e mina i as p opensiones a osenas: domina las o mas nep ezen inas ellas cons i uyen 82 po cien o; sis emicamen e se u ilizan 11 Li u ias en lengua 4 (Pakalniškienė 1993: 145). 12 Lie u ių kalboje 7 (Pakalniškienė 1993: 152). 13Si ydo o ma de la palab a ikweps u, esol iendo de mu a y inės signi icación (plg. wywie eí & wywie ui insipidus io), pod ían supone sa a ankišką pa adigmą *k ėp i, k ėps a, k ėpo. Tokia LKŽe no se ija, pe o unos sen iniai, po ejemplo, Nuk ėpęs alus eu J; Aquí k ėnos ya su isu nuk ėpusios K kl; Nuk ėpęs alus nusalęs, nu ėsęs Š s; Kad nenuk ėp ų sula, necesė i a ižom LKŽe i ula es en la palab a p esen ados y o kamieno u ojo iempos o mas leis ų econs ui s a kamieno eiksmažodį, žymin į elinį Gg ; Nepalikia pa nak į a ida y ų bu elių, o nuk ėps alus, i nėkas nebno ės jo ge i R , d auge su eiksmą, y cons i uyendo oposición con du a i iniu ia kamieno eiksmažodžiu (plačiau e Pakalniškienė 1993: 193). A ículos A icles 33 / In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje an esdėlinės deducidos accionesmaodžių ly ys: ellas alcanza incluso el 99 po cien o en los esc i os iejos za ixados o masų14 (ž . 5 ablelę). 5 LENTEL. Vediniai de šakninių eiksmažodžių. Relación de p esen ines y nep ezen ines o mas y p e idėlines y nep iešdėlines o mas (n=219) VEDINIAI IŠ ANAGAGINI ACTSMAŽODI La mayo pa e de la ieja esc i u a e mina i os, sob e 70 po cen a de, es hecho de a iables p ecesagos eiksmažodžių (28). Diach oniicamen e mi in pama iniai p iesaginiai eiksmažodžiai es desiguodo da ybinio s a uso: eiksmažodžiai con p iesaga -ė i, -a, -ėjo laiky ini pi miniais (Jakulis 2004), con o as p eesagnis can iamosias an iniais. Sin emba go in es igada a la oposición es o no es impo an e: en odos los casos la elación semán ica en e opozi ų es la misma: in a piniai esp. s a kamieno eiksmažodžiai ma ca el elinį, p iesaginiai a elinį eiksmą. Veiksmažodžiai se ag upan según la es uc u a mo ológica de la palab a base y balsių kai os (ne)bu imą: ediniai de p iesagų -ė i, -i, -ėjo (14); -ė i, -a, -ėjo (10); -ė i, -ia, -ėjo (1); -o i, -o, -ojo (2); -y i, -o, -ė (1). 14 De las 219 o mas usadas solo 3 son nep iešdėlinės (!). 0 50 100 150 200 250 CeiC- / CiC- CeRC- / CiRC- CauC- / CuC- be apo onijos nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos 0 200 400 600 800 1000 1200 ė i, -i ė i, -a o i, -o y i, -o nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos DALIA PAKALNIŠKIENĖ 40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV A kadje o expe imen o y lie u ians iejoji aš ija es udio esul ados de sug e inimu. Li uánea ieja aš ijoje domina e mina i inių, o elinių, accionesmažodžių p iešdėlinės o mas (99 p oc.). Tokiu mismo si uacion mues an y esul ados expe imen o: de 120 p iešdėlinių eiksmažodžių p incipalmen e hay elinį eiksmą eiškiančių leksemų 110, sob e p oc 92.22 12 LENTEL. Vediniai de in ciales p eesagos accionesmažodžių. P ezen ines y nep ezen ines o mas y an esdélicas y nep iešdélicas o mas elaciónis (n=2307) 22 S aipsnyje asignada más akcionalines klasias punc ual, s ong elic, limi a i e elic, weak incep i e-s a i e, punc ual ing essi e, weak elic. 23 An ai co eliacia subils i compon bels i Daba inės lie u ių kalbos žodyne i Teks yne okių po ų p iskaičiuo a apie 70 (A kadie 2013), ačiau ne isi au o iaus eikiami pa yzdžiai y a ele an iški23. di e encia no solo akcionalumu, sino ambién agen i um, po lo que subils i po uo inas con bildė i, a šiedu pod ían con ap iešą an icausa i a causa i a su bels i /. Lo mismo pasaky ina y sob e su iks i iskė i (no yksė i, que es in e jekcionales de o igen) y ieks i san ykius /. Veiksmažodis p až ing i cons i uye akcionalina pa á con ž eng i, y ž ingau i es i e a i is edinys iz ž eng i. In es igaciones an e io es mues an que in a pinos y s a kamieniai e mina i a pueden se hechos de accionesmajodžių con p ensagos cambian es (ki aip ipo mixio de accionesmajodžių), pe o no de accionesmajodžių, que con ienen p ensagos en odas las o mas p incipales (Pakalniškienė 1993). Po consiguien e paga s i, pak ail i, aplės i, ap ams i, pag ož i, įd ąs i, sulys i, sublog i a giai ha ybiškai sie ini con cod ašakniai p esesaginiais eiksmažodžiais paga sė i, pak ailė i y . .: ambos eiksmažodžiai in e p e e uo ini como sa a ankiški ediniai de los co espondien es a dažodžių būd a džių y daik a a džių (Pakalniškienė 2000: 7189). 0 50 100 150 200 250 CeiC- / CiC- CeRC- / CiRC- CauC- / CuC- be apo onijos nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos 0 200 400 600 800 1000 1200 ė i, -i ė i, -a o i, -o y i, -o nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos S aipsniai / A icles 41 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje P. A kadye azonadamen e e es a oposición ela i a no edad y sucesión con cauza y ine inchoa y ine (A kadje o e minais) oposición, cuya leksikalización (o al ez y da yba) lėmė in a pinių y s a kamieno accionesmažodžių o mas y con enido homogeniškumu egoiminio (no con oluojamo) acción, es adoseno o su ki imo eikšmę, in anzi y umą, o p iešdėliai i a i inkamos laiko o mos kei ė akcionalina klasę. Anks esnio y imo duomenimis (Pakalniškienė 1993), isame lie u ių kal- en plo e de oposiciones bos du a i a e mina i a ixuojama conside ablemen e más 150 co elaciones: 32-jas oposiciones in a pinías y s a kamieno e mina i ai son pasida y i de šakninių ia kamieno eiksmažodžių, y 118 de oposiciones co espondien es e mina i ai de a iables p eesagų eiksmažodžių (pá compa acion quan i a i a ca ac e is ika dada en isnašas di ec as con las oposiciones de los iejos esc i os). Da ybiniai modelos y in a pinių esp. s a kamieno eiksmažodžių a osena en oda las lenguas Li uanias a liepia senųjų aš ų si uación: p incipalmen e ixuojama p iešdėlinių neesamojo laiko o mų, 13- oje len elėje a sispindi i iamųjų opozicijų senosios aš ijos da ybi- eksplikuojančių eliškumą. nių modelos cuan i a i a elación: se e que la mayo pa e cons i uye e mina- y iniai in a piniai i s a kamieno ediniai iš kin amųjų p iesagų du a y inių eiksmažodžių. 13 LENTEL. Vediniai de šakninių i kin amųjų p iesagų eiksmažodžių (n=38) 2. Ti iamieji in a piniai e s a kamieno e mina y ai de ese me o aš ijoje papli ę ne ienodai. Casi la mi ad de ellos (16) se egis an en odas las es a ian es del le o: -bos i, -bus i, -konsumgi s i, ils i, klup i, -mig i, -mil i, -mok i, -sius i, -smi s i, snūs i, -šuk i, il i, - ys i, -žin i, -žys i, o eiksmažodžiai su(si)mil i, iš ys i y pa(si), p ipa iz-,(si)pa-, apazimi i i in a menudo en odos los ex os. Nemažai in a pinių i s a kamieno leksemų (9) paliudy a aka iniame, P ūsų 9 1 4 24 Lie u os, y apo oniniai neapo oniniai apo oniniai neapo oniniai iš šakninių iš p iesaginių DALIA PAKALNIŠKIENĖ 42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV - i k i paliudi i en opues os idu iniame a ian uose, pa yzdžiui: -bil i, -džiug i, -gys i, jus i, -klus i, skil i, -š is i, - ils i, -ž ilg i. Vidu iniame i y iniame aš ų a ian uose už iksuo i 4 in- a piniai esp. s a kamieno ediniai: -liūs i, -s eb i, -žib i. Du e mina y ai ing i, nesusisiekiančiuose a eales P ūsų Lie u os i spįs i (Mž); en el medio -de i (DP), y iniame a ian uose24. Ki i in a piniai i s a kamieno e mina y iniai ediniai iksuojami paski uose aš o a ian uose, plg.: aka iniame jus i (junda) (BB), -kalb i (DP), -k ip i (DP); y iniame -k ėp i (SD), - u i (SD), -žas i (SD, PS). LKŽe da os, muchos de es os pa oenios au o es de accionesmajodžių se u ilizan más ampliamen e o más es echamen e en oda Li uania. 3. P e iksinė elisización, o pe ek y acija, jun a con pa adigmacija, como emos, ija ya en los p ime os esc i os iejos; ella ebe eikia en odas las a meces y en la ac ual lengua Li uania. Pa alelos exis e en o as bal as y sla as, ge manas (abia p e ixinio pe ek y o ipologiją é. A kadie 2015). Sin emba go, muchos es udiables oposiciones conside ani inas de la lengua li uanas nue osada ais, po que e imologicos co espondimenos en o os idiomas esama i in poco. 3.1 En la lengua la ias ixo se apenas una o a (4) o malmen e y seman i icamen e analogiška pa eja, plg.: la. dz dê , dz žu, dz dēju ‘gi dė i -dz s , -dz s u, -dz du / iz- ‘išmi s i; jàus jaûs jaũs , jaušu, jau u; sa-, iz- ‘(nu)jaus i, (pa)jus i, e l. jus , jù u, ju u; sa-, iz-, nuo- ‘jus i, e l. ; klàus klaũsī , klàusu, klàusīju ‘klausy i klus , klùsu klus u, klusu ‘nu il i, nu im i; / ylė i ( alima da ybiškai sie i y con la. klusê , klusu klusẽju, klusẽju ‘ ylė i)25; zinâ , zinu, zinãju ‘žino i / -z , -zĩs u, -zinu; a -, ie-, pa- ‘ag ada , econoce .... Algunos la ios lenguajes eiksmažodžių a osena indica, que okiõs yškios akcionalinės ski ies kaip opozi ų kaip lie u ių kalboje nė a, pa yzdžiui, la ių bend inės kalbos žodyne La iešu li e ā ās ā dnīca eiksmažodis izdzi s , -dzi s u, -dzi du aiškinamas eiksmažodžiu izdzi dē . Kelias ek i alen iškas opozicijas (8) es imonia sólo his o iniai ko odynai, en la ac ual lengua le ónia belikęs uno quien opozicijos na ys o incluso u ilizadas o as mâcê , mâku, leksemos, plg.: la. a ch. bādê ‘Ekel od. G auen emp inden, läs ig allen’ ME I, 270 / a ch. -bâs , -bâs u, -bâdu ‘pabos i, nubos i’; a -, nuo-; e l. ME II, 760; EH I, 134 (daba inėje la ių kalboje abiem eikšmėmis a ojamas eiksmažodis apnik ); mâcẽju ‘mokė i, žino i māk ‘le nen, können ME II, 579, 580 (la. bk. ie oj -māk ‘išmok i sakoma izmācī ies, iemācī ies); a ch. miegâ , mieguô , mìeguô iês ‘Schlä igkei spü en; schla en, schlumme n ME II, 652; EH 24 LKŽe según da os, es os eiksmažodžiai apli ę oda Li uania. 25 Debido Li u iñas y la iñas oposi as signi ica i os elaciónkio, his o ia c. Ka aliūnas 1987: 4042. A ículos A icles 43 / In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje I, 824 / -mig , -megu (*-mgu ME II, 624, 625), -migu; aiz-, ie- ‘užmig i, įmig- i (la. bk. en ez del desapa ecido sueñoā u ilizados gulē , dusē ); smi dê , smi du, -ẽju bk. en luga de ‘smi dė i’ / smi s , smi s u, smi du; sa- ‘susmi s i’ ME III, 966; EH II, 539 (la. smi s se u iliza compuinys empeza smi dē ); spīdē , spīd, spīdēja ‘spindė i, šàus , šàušu, šàu u; blizgė i, ž ilgė i’ / spīs , spīs u, spīdu ‘spįs i’ ME III, 1004 (Miūlenbachas nu- odo, kad spīs u, spīdu = spîdê ‘scheinen, leuch en, glänzen’: saule spīs S elp); shûs ‘siaus i ME IV, 8 a ch. shus , shù u, shu u ‘dūk i, šėl i, sius i ME IV, 107 (la bk. plosī ies, ako , ālē ies, d aisko ies LLVV, LLV); zib, zibu, zibẽju ‘žibė i, spindė i zib , zbu zbs u zibs u, zibu ‘žibė i, spindė i IV ME, 718 ( ie oj segundo de la oposición na io bk. se u iliza iezibē ies); ziêdê , ziêdu ziêžu, ziêdẽju ‘žydė i sazies , sazies , sazied ‘p ažys i, sužydė i ME III, 797. / Kele ą lie u iškųjų opozicijų la ių kalboje a lie ia sólo uno de opozi ų, gene almen e du a y inis, plg.: du a y ai p iesaginiai: dziêdâ , dziêdu, dziêdāju ‘dainuo i, giedo i; a ch. judê ME II, 115; EH I, 566 ‘judė i (la. bk. kus ē ies ‘judė i); mlê , mlu mlẽju, mlẽju ‘my575 (la. bk. b īnī ies ‘s ebė is); u ê , u u, u ẽju ‘ u ė i; ê , īdu, īdẽju; iedê , bus , bùdu būs u, budu ‘bus i ME I, 356 (bk. mos ies, a -, pamos ies ‘(pa)bus i, šakniniai: sàuk , sàucu, sàucu ‘šauk i’; snaũs , snaũžu, snaũdu ‘snaus i’; a elino acción eiškiamas o os accionesmajodžiais o palab as conjun i os se nomodá, negulē ‘budė i); klup , klùpu, klupu ‘klup i; k êp , k êps u, k êpu ‘smilk i, ūk i (p.ej., sob e žibalinę lempą, lė i’ ME II, 644; a ch. s ebê iês, s ebuôs, s ebẽjuõs ‘s ebė is’ ME IV, 103; EH II, ž akę)26. De la iškųjų a i ikmenų se e que akcionalumo aiška en la ac ual la ių sia d aga con iedu ∥ a ch. iedẽju, iedẽju ‘ma y i, įžiū ė i, sužiū ė i’; e mina y ai sang ąža, plg.: iemīlē ‘pamil i; iesauk ies ‘sušuk i; aizsnaus ies, iesnaus ies ‘užsnūs i; iededziā ies (pa pu niem) y pe i as inas omomi, po ejemplo, sāk dziedā ‘p agys i; sakus a se, iekus ē ies y empeza kus ē ies ‘sujus i; izmācī ies, iemācī ies ‘išmok i; ieziba se ‘sužib i; uzziedē y empeza ziedē ‘žys i y 26 Si lo man end emos lie. oišk ėp i, izk ėps a, izk ėpo ‘išsi adė i, pe de as i k apą SD a i ikmeniu, es os accionmajodžiai puede se y pa alelamen e susi o mados en abiega lenguas. Ma kalboje y a ki okia: elinis eiksmas o malizuojamas p e iksacija, dažniau- lie. k ėp i, k ẽpia, k pė ‘skleis i k apą, k epė i, con el cual asociado lie. oišk ėp i, -s a, -o, la iško a i ikmens iene (la. sma žo ‘skleis i k apą, k epė i). Te mina i ine signi icado en la ias lenguas ambién se u iliza o a šaknies leksema a adē ies, no adē ies (plg. lie. nusi ad i). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pan. Sin emba go, a ios adecu achas la iškos pa ejas pod ían mos a un gene al de los idiomas bál icos o ien ales endencias di e encia ac imajedžius eliškumopun o de is a27. P ūsų uen es de la lengua analogiques oposiciones du a i a e mina i a e lekdu a y ai: in . billī , sų nė a, – paliudy as ik ienas ku is iš d iejų ikė inų eiksmažodžių, dažniau du a y ai, pa yzdžiui: p aes. 3 sg., pl. billā billē ‘bylo i; in . klausī on, p aes. 1 pl. klausēmai ‘klausy i28; in . milij , p aes. 3 sg., pl. milē ‘mylė i; pa ic. p aes. ac . nom. sg. masc. skellān s skolingas (exis en e debido ); culpado (esencial culpado), p . u ī wei, p aes. u i ‘ u ė i; e mina i ai: p ae . 3 sg., pl. ismigē ‘užmigo, pa ic. p ae . ac . nom. sg. masc. enmigguns ‘įmigęs29; p . p ae . 3 sg. widdai ‘isch ydo, ié; in . e sinna , p aes. 1 p. e sinni mai ‘pažin i, in . posinna , p aes. 1 sg. posinna ‘ econoce . Ha de no a se que los o males accionmajo del lie. conozó i, la. zinā equi alen es p . e sinna ‘ap endiendo, posinna ‘p ipažin i en los ex os p ūsų se u ilizan e mina i ine signi icado, aigi seman i icamen e co esponde lie. -žn i, la. -zī . Los hechos de la lengua p usiana debe ían mos a que habamoji akcionalinė opozicija ėmė o mosis eas e n bal ų laika30. 3.2. Ti iamõsios oposiciones analogas esama en sla as y ge manas31, po ejemplo: s. . s ь ě i ‘š ies i ‘ s ь( )nu iš is i, s. . mьža i ‘snaus i mьgnu i ‘mi k elė i, s. / sl. sědě i, sědi- ‘sėdė i sěs i, sęde- ‘sės i / go. bi-leiban ‘s ay a -li nan ‘be le o e , go. wakan ‘be awake ga-waknan ‘wake up, s. isl. / ‘sleep so a so na ‘ all asleep, ge m. *hnīpan ‘be sad *hnīpnan ‘g ow sad, ge m. *blīkan ‘shine, be b igh *bliknan ‘g ow bleak, become pale, 27 Tokių la ių kalbos opozicijų y imas esmingai complemen y ų bal ų eiksmažodžių akcionalinių klasių y inėjimus, ačiau ben kiek pilnesnio egis o kol kas nesama. No malmen e ope ándose pa o en os ejemplos, po ejemplo, bijâ , bijãju (du a i as) bî iês, bîs uôs ( e mina i as, inchoa i as) / (Villanue a-S ensson 2008: 175–199). Beje, bijā daba inėje la ių kalboje pakeis as eiksmažo- džiu baidī ies. 28 V. Mažiulis ekons uoja p . e b. *paklus- ‘im i klausy i, da y is klusniam’ iš adj. nom., acc. sg. n poklusman ‘pokuzniai PEJ 3: 311312. 29 P . meic e in e p e acija neaiški: gali bū i in . a ba p aes. 3 sg., pl. (PEŽ 3: 122). 30 Ki aip Migelis Vilanue a-S ensonas: “This ac may poin o an exclusi ely Eas Bal ic o igin o he inchoa i e, specially conside ing he g ea p oduc i i y o s a-p esen s in Li huanian and La ian, bu since s a p esen s a e so spa sely a es ed in Old P ussian in any case a seconda y loss in his language canno be absolu ely excluded ei he (Villanue a-S ensson 2008: 176). 31 Cie o iña a encion que in iksacia p imis nazalinių kamienų modelis, es man enido bal ų ge m. *belgan ‘swell wi h ange , be kalbose, ačiau sla ų i ge manų kalbose, kaip i daugelyje ki ų ide. kalbų, šis modelis bu o pe - di b as – įsigalėjo nazalinė su iksacija (Go bacho 2007: 203). S aipsniai / A icles 45 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje en aged *bulgnan ‘swell up, ge m. / *kan ‘ u n, yield, mo e asidewī *wiknan ‘s a gi ing in, g ow weak (Villanue aS ensson 2010: 222; 2011: 39; Go bacho 2007: 6770; Temchin 1984: 186). Sin emba go ieja li uanas aš ijoje a ixados pa os co espondimenos sla os y ge manos en lenguas no hay, excep o s. sl. bъdě i, bъdi- ‘budė i ъz-bъ (d)n i, ъzbъ(d) no- ‘pabus i/32. O ai pa ienios co espondimenos exis a una cuan o más: sl. *sm dě i, *sm žd ‘smi dė i; s. sl. sabe , znaj ‘žino i; s. sl. idě i ‘ma y i, pas ebė i, endencia, o malų y seman inį modelį, ealizuo ą ya en sepa adas amas de lenguas o incluso en sepa adas lenguas. lo. ideō, idē e ‘ma y i’, s. i. indá i ‘ anda’, a . īnas ī ‘ anda’; . очнуться (: lie. jus i). Tad galima kalbė i ik apie bend ą šiau ės indoeu opiečių kalbų APIBDRINIMAS 1. XVIXVII a. lie u ių aš ijoje зафиксированные почти четыре десяти оппозиций du a i a e mina i a. / Nuncia se dos da ybiniai modelos: e mina i inie ediniai de 1) šakninių ia kamieno eiksmažodžių y 2) de in amųjų p iesagų eiksmažodžių. El p ime modelo exac amen e a liepia la oposición causa i a an icaus i a o maliąją aišką da ybai ca ac e ís ica šaknies balsių kai a: pama iniai ia kamieno eiksmažodžiai iene el g ado p incipal šaknį, a in a piniai i s a kamieno ediniai nyks amojo /. Segundoyo, iska gausesnio, modelo ediniai co esponde o maliuosius y seman icos p ime io modelo e mina i os y an icauza i os pa áme os, pe o da ybos undamen o ya de o o ipo es uc u al an amen os p eesagų eiksmažodžiai, y balsių kai a siai da ybinei opoziciji nebūdinga. Talecuncias indican que el segundo modelo es inno ado . 2. El es udio mos ó que en ieja aš ijoje paliudi os da ybiniai dedu a y ų modelos son los mismos como lie u ių a mėse y en la ac ual palab a. 3. Ti iamųjų opozi ų signi icaciones con as aba ibiškumo pun o de is a: pama iniai šak niniai y in amųjų p iesagų eiksmažodžiai signi ica du a y inį, neim ines si uaciones enka p e iksación: plikuojan į ibos eiksmą, o in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai žymi elinį, dažniausiai inchoa y inį i punk y inį eiksmą, aigi a liepia p oce- so i į ykio akcionalines klases. Ypa ingas aidmuo žymin šias p edika- an esdėliniai eiksmažodžiai cons i uye 99 po cien o de e mina i inių edinių. Veiksmajodžių p iešdėliai cumple no sólo 32 Sinc oniniu pun o de is a isiblemen e oposicia du a i a e mina i a, pe o in a pinis accionmajodis puede se a chajiškesnis, plg. a i ikmenis ide. en lenguas: s. ai . ad-boind ‘p aneš i, ussbond ‘a sisaky i, g . πυνθάνομαι ‘lea n, hea o . DALIA PAKALNIŠKIENĖ 46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV g ama ines p edika o ibos odiklių ( elisiza o ių a pe ek y a o ių) unk- cijas, a menudo se man iene y leksinė signi icación, explicikuojan i espa inę o ien ación (pa y example, į odo acción in ensi idad, pasinė imą a alguna que sea es ado o luga , su- ecip oco acción, p a- acción, encie a hacia la ex e io , e c.). Te mina i os eliškumą pa yškina dominajos nep e4. No odos los zen inės eiksmažodžių o mos (pe 90 p ocen ų). inqui ien es in a pinia y s a kamieno e mina i ai en ese momen o je papli ę ienodai. Be eik pusė jų (16) iksuojami isuose ijuose aš o aš ijo a ian es: -bos i, -bus i, -konsumgi s i, ils i, klup i, -mig i, -mil i, -mok i, -sius i, -smi s i, snūs i, -šuk i, il i, - ys i, -žin i, -žys i, o eiksmažodžiai su(si)mil i, iš ys i y pa(si), p ipa iz-,(si)pa-, apazimi i i in a menudo en odos los ex os. Nemažai in a pinių i s a kamieno leksemų (9) paliudi a en el occiden al, P ūsų Lie u os, y idu iniame a ian es, po ejemplo: -bil i, -djiug i, -gys i, jus i, -klus i, skil i, -š is i, - ils i, -ž ilg i. En el medio y o ien al a ian es de los esc i os зафиксированы три in a piniai esp. s a kamieno ediniai: -liūs i, -s eb i, -žib i. Du e mina i ai ing i, - i k i paliudi i p iean uos. O as šinguose nesusisiekiančiuose a ealuose – P ūsų Lie u os i y iniame a i- in a pinías y s a kamieno e mina i inia ediniai ijá onse - u i (SD), -žas i paski uose aš o a ian uose: aka iniame jus i (junda) (BB), spįs i (Mž); idu iniame -de i (DP), -kalb i (DP), -k ip i (DP); y iniame -k ėp i (SD), (SD, SPS). Daukšos palab a con pod íamos į a i -de i (LKŽe insc i a sólo de DP y Sln ). Exzo iškieji Si ydo eiksmažodžiai, LKŽe según, se u ilizan en a ias lengueces: -žas i insc i o de pie ichos al š aičių (A moniškės, Rodūnia, Va ana as, Punskas, Pa ingys), - u i de di e sos luga es (Alsėdžiai, Šilu a, Šiauliai, Joniškis, iškiai, Veliuona, Se edžius). 5. Opoziciones du a i a e mina i a is acos sie inos con oposiciones causa i a an icausa i a susi o ma im en lenguas eas e n bal as. En es a oposición sub endo homogeniška in a pinių i s a kamieno eiksmažodžių klasė con peculia semán ica, eksplikuojančia p oceso o acon ecimien o. Es e modelis bu o p i aiky as naujai opozicijai, di e encijuojamai nebe kauza- mo ologinis-seman inis y umo, o eliškumo, en lenguas Li u ias. Ek i alen iškų po ų en o as lenguas ė a unidadese ai, po lo que es a o mación laiky ina inno ación de la lengua li uanas. En el habla la ios al modelois menkai desa ollado, eliškumas eiškiamas o os modos. Esla os y a ski ose šių kalbų g upėse a kalbose, nes in a piniai a n su iksą u in ys ge manos lenguas co espondien es co eliaciones podía susi o ma se accionesmažodžiai ya e a adqui ijén al misma seman icá como y Li u ias lenguas. S aipsniai / A icles 47 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje ŠALTINIAI BB – BIBLIA a ai eſ i Wiſsas Schwen as Raſch as, Lie uwiſchkai pe guldi as pe Janạ B e kunạ Lie uwos plebonạ Ka aliacʒiuie 1590 (naudo asi e. eks ų a ian ais i konko dancijomis33). BG – Gieſmes Duchaunas / iſch Wokiſchka ing Lie u=wiſchka ließuwi / pe ne=ku- ius Plebonus He =cegiſ es P uſu / pe =guldi as. Iſſpauſ as Ka aliaucʒu=ie / pe Iu gi Oſ e be ge a 1589 (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis34). 33 Pa a lių knyga (Pa ), 1585 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=71); Moky ojo knyga (Mok), 1586 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=70); An a me aščių (k onikų) kny- ga (2 Me ), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=64); Danieliaus knyga (Dan), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė; konko dancijas en- gė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=65); Es e os knyga (Es ), 1590 ( eks ą engė Bi u ė T iškai ė, konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Mindaugas Šinkūnas, Vy au as Zinke ičius, 2020, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=89); Ezechielio knyga (Ez), 1590 (pe ašą en- gė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko - dancijas engė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=66); Giesmių giesmės kny- ga (Gg), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Vaida Jankūnai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vaida Jankūnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou - ce=62); Izaijo knyga (Iz), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė, Ve onika Adamony ė; konko - dancijas engė Ona Alekna ičienė, Ve onika Adamony ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://se- nieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=67); Je emijo knyga (Je ), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė, E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Ona Alekna ičienė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=68); Jobo knyga (Job), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p:// senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=69); Pi ma me aščių (k onikų) knyga (1 Me ), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senie- ji as ai.lki.l /db.php?sou ce=63); Raudų knyga (Rd), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė; konko dancijas engė Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l / db.php?sou ce=72). 34 Jonas B e kūnas. Giesmės Duchaunos, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; konko dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=12). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV BKa – Kancionalas neku u Gieſmiu / Ba=ßnicʒioie Diewa / an di=dʒiun Schwencʒiun ſænu budu giedamuiu. Iſſpauſ as Ka aliaucʒuie / pe Gu gi Oſ e be ge a 1589 (naudo- asi e. eks o a ian u i konko dancijomis35). BKo – KOLLECTAS Alba Paſpali as Maldas / p a=ſ aſů Nedeliaſu i didʒoſu Schwen= eſu / pe wiſſus mæ us He cegi=ſ eie P uſu giedamas / iſch Wokiſchko ließuwio / ing Lie uwiſchka pe guldi as / Pe Iana B e kuna. M. D. LXXXIX (naudo- asi e. eks o a ian u i konko dancijomis 36). BP I – POSTILLA Ta ai eʃ i T umpas i P aʃ as Iʃchguldimas Euangeliu / ʃaka- muiu Baʃʒnicʒoie K ikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Aduen o ik Wżliku. Pe Iana B e kuna Lie uwos Plebona Ka aliaucʒiuie P uʃłʃu. Iʃʃpaude Ka aliaucʒiuie Iu gis Oʃ e be ge as. Mæ a Pono 1591. BP II – POSTILLA Ta ai eʃ i T umpas i P aʃ as Iʃchguldimas Euangeliu / ʃaka- muiu Baʃʒnicʒoie K ikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Wæliku ik Aduen o. Pe Iana B e kuna, Lie uwos Plebona Ka aliaucʒiuie P uʃůʃu. Iʃʃpaude Ka aliaucʒiuie Iu gis Oʃ e be ge as. Mæ a Pono 1591 159137. DK – KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI PRIWALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Socie a is IESV. Iguldi as i Liuwio Lnkißko ing Lie uwißka pe Kuniga Mikałoiu Daugßa Kánonika Ʒemaicʒiu. Iſpáuſ as Wilniuie Me ůſ gimímo Wießpa ies 1595{.} (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis38). DP – Poſ illa CATHOLICKA. Tái eſ : Iǯguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos i ßw es pe wiſſús me ús. Pe Kúnig MIKALOIV DAVKSZ{A} Kanonîk Médnik / i łkißko pe gûldi a. Su walá i dałâidimu wî euſiui.W Wilniui / D ukâ nioi Akadêmios SOCIETATIS IESV, A. D. 1599 (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis39). 35 Jonas B e kūnas. Kancionalas, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; kon- ko dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2002, h p://senieji as ai.lki.l / db.php?sou ce=13). 36 Jonas B e kūnas. Kolek os, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; konko - dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=14). 37 Naudo asi Alekna ičienė Ona ( ed.) 2005: Jono B e kūno POSTILĖ. S udija, aksimilė i kompak- inė plokš elė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. 38 Mikalojus Daukša. Ka ekizmas, 1595 ( eks ą engė Mindaugas Šinkūnas, konko dancijas engė Mindaugas Šinkūnas, Vy au as Zinke ičius, 2006, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=1). 39 Mikalojus Daukša. Pos ilė, 1599 (elek oninis eks as, engė Ve onika Adamony ė, Milda Lučinskienė, Jū a ė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskai ė, Ona Alekna ičienė, konko - dancijas engė Ve onika Adamony ė, Milda Lučinskienė, Jū a ė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskai ė, Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2006, h p://www.lki.l /senieji as ai/ db.php?sou ce=2). S aipsniai / A icles 49 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje KN – Knyga nobažnys ės k ikščioniškos (1653), aksimilinis leidimas, ed. D. Pociū ė, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 2004 (naudo asi „Knygos nobaž- nys ės“ mo ologijos duomenų bazė40). LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LLV – Lie u iešu-la iešu ā dnīca. P ieiga in e ne e h ps://www.le onika.l /g oups/ de aul .aspx?g=2& =10631062. LLVV – La iešu li e ā ās alodas ā dnīca 1–8 (1972–1996), a b. ed. R. G abis, Rīga: Zinā ne. P ieiga in e ne e: www. ezau s.l /ll . Mž41 – CATECHISMVSA PRAſ y S‹adei, Makſlas ſkai ima aſch a y gieſmes del k ikſchc‹aniſ es bei del be neliu iaunu nauiey ſuguldi as KARALIAVCZVI VIII. dena Meneſes Sauſia, Me u ßgimima Diewa. M. D. XLVIII. FORMA Ch ikſ ima. Kaip Baßnic‹as Iſ a imæ He ‹ikiſ es P uſu / i ki oſu §emeſu laikoma i a. D ukawo Ka alauc‹ui pe Iona Daubmana / Me u Ch iſ aus M. D. LIX. GESMES Ch ikſc‹oniſkas gedomas baßnic‹oſu pe Welikas i Sekminias ik Aduen a. Iſchſpauſ as Ka alauc‹ui / nůg Iona Daubmana Me u Diewa / M. D. LXX. Geſmes Ch ikſc‹oniskas gedomas Baßnic‹oſu pe Aduen a i Kaledas ik G amnic‹u. Iſch ſpauſ as Ka alauc‹ui nůg Iona Daubmana Me u Diewa / M. D. LXVI. Gieſmе S. Amb аßeijaus, bey S. Auguſ ina, ku ë wadin: Te Deũ laudamus. Su geſmemis ape iſch numi uſiu p iekelima Jeſaus Ch iſ aus, Jſchguldi as pe M. Moſſuida Wai kuna &c. An naudos Ragaynes Baßnic‹ey i ki u e c. [1549]. PARAPHRASIS, pe mani ina po e aus malda / pe Ma ina Moſwida iſchguldi a. ( eks as išspausdin as ka u su šal iniu BG, įdė as jo pabaigoje). PEŽ – Vy au as Mažiulis. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4, Vilnius: Mokslas ( . 1, 1988), Mokslo i enciklopedijų leidykla ( . 2–3, 1993–1996), Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as ( . 4, 1997). P ieiga in e ne e: h p://www.p usis ika. l . u.l . 40 Jakuly ė Dalia, Pakalniškienė Dalia 2018: Senųjų aš ų mo ologijos duomenų bazės aikymas seman ikos y imams: eiksmažodžių seman ika. – Bal ų kalbų eks ų i žodžių eikšmės, Vilnius: Edi o ial de la Uni e sidad de Vilnia. 41 Maž ydo eiksmažodžiai ecopili de U bas Dominykas 1996: Ma yno Maž ydo aš ų žodynas, Vinius: Mokslo y enciklopedijų leidykla. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV indica e an accomplishmen o an achie emen ) has “ma u ed”. This mo phological- seman ic model was applied in Li huanian o o m a new opposi ion, he ou s anding ea u e o which was no longe causa i i y bu elici y. The e a e a ew equi alen s in o he languages as well, he e o e his o ma ion can be conside ed an inno a ion o he Li huanian language. In La ian his pa e n is poo ly de eloped, while elici y is exhibi ed in o he means o exp ession. Co esponding co ela ions ound in Sla ic and Ge manic languages could ha e o med in pa icula g oups o hese languages o e en in di e en languages because he e bs wi h nasal in ix o su ix n had al eady acqui ed he same seman ics as in Li huanian. Į eik a 2021 m. no iemb e 9 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-1038 Vilnius, Li uania dalia.pakalnisk[email p o ec ed]