Intarpiniai ir „sta“ kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

S aipsniai / A icles 25 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0001-6941-6504 Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių kalbos is o ija, bal is ika, geoling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all85-02 INTARPINIAI IR STA KAMIENO DEDURATYVAI XVI–XVII A. LIETUVIŲ RAŠTIJOJE In ixed and s a-s em Dedu a i es A es ed in Li huanian Sc ip s o he 16 h–17 h Cen u y ANOTACIJA S aipsnyje p is a omas mo oseman inės opozicijos du a i a / e mina i a, iksuojamos XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje, y imas: analizuojami opozicijos na ių seman ikos i o ma- liosios aiškos san ykiai, p edika inių si uacijų ipai, ling ogeog a inė i ch onologinė dis- ibucija, s a s omos šios ko eliacijos iš akos. Ti iamieji opozi ai di e encijuojami p edika i- nių si uacijų ibiškumo požiū iu: pama iniai šakniniai i kin amųjų p iesagų eiksmažodžiai eiškia du a y inį, neimplikuojan į ibos eiksmą, o in a piniai i s a kamieno eiksmažo- džiai žymi elinį, dažniausiai inchoa y inį i punk y inį eiksmą, aigi a liepia p ocesų i į ykių akcionalines klases. Ypa ingas aidmuo žymin dedu a y ais eiškiamas p edika ines si uacijas enka p e iksacijai i dominuojančioms bū ojo laiko o moms. ESMINIAI ŽODŽIAI: eiksmažodžiai, da yba, du a y ai, e mina y ai, eliškumas, as- pek as, akcionalumas, p e iksinė pe ek y acija, apo onija. ANNOTATION The a icle in es iga es he mo phoseman ic opposi ion du a i a / e mina i a a es ed in he Li huanian sc ip s da ing back o he 16 h–17 h cen u ies. Rela ions o seman ic and o mal exp ession o he membe s o he opposi ion, he ypes o p edica e si ua ions, a eal and ch onological dis ibu ion a e analyzed and he o igin o his co ela ion is conside ed. The opposi es unde s udy a e di e en ia ed wi h espec o he aspec ual p ope y o elici y: p ima y e bs s and o a du a i e, boundless ac ion, while in ixed and s a-s em DALIA PAKALNIŠKIENĖ 26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV e bs deno e a elic (usually inchoa i e) and punc ual ac ion, and hus can be asc ibed o he ac ional classes o accomplishmen s and achie emen s espec i ely. P e ixa ion and he p e ailing o ms o he pas ense play a pa icula ly impo an ole in deno ing he p edica e si ua ions exp essed by dedu a i es. KEY WORDS: e bs, de i a ion, du a i es, e mina i es, elici y, aspec , ac iona- li y, p e ix pe ec i ia ion, apophony. ĮVADAS Lie u ių kalbos in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai pap as ai i iami d auge: juos ienija leksinė i g ama inė seman ika, mo osin ak ikos b uožai, ne e ai i gene inis bend umas (plg. bla i báls a, gsa i gs a e c.). LKŽe i a - minių žodynų duomenimis, lie u ių kalboje jų y a pe ūks an į: apie 500 in a - pinių i 600 s a kamieno eiksmažodžių. Ki ose kalbose šios leksinės klasės nė a okios gausios: la ių kalboje in a pinių i s a kamieno eiksmažodžių iksuo- jama pe pus mažiau, p ūsų kalboje ė a keli (Pakalniškienė 1993, 1996, 2000; Rudzī e 1973). In a piniai eiksmažodžiai laikomi a chajiškesniais: jie u imi daugelyje indoeu opiečių kalbų (apie o maliosios s uk ū os i seman ikos ai- dą a ski ose indoeu opiečių kalbose ž . Kuipe 1937; S unk 1967; Go bacho 2007 e c.). An asis ipas – s a kamienas – pap as ai e inamas kaip bal ų (a y ų bal ų) kalbų ino acija (Kazlauskas 1968; Schmid 1963; Ku yłowicz 1964; S ang 1942, 1966; Oe inge 1979; Ka aliūnas 1987; Pakalniškienė 1993; Kaukienė 1994, 2002), ačiau esama bandymų juos sie i su į ai iomis ide. kalbų o macijomis (Villanue a 20101; Go bacho 2014). In a pinių i s a kamieno eiksmažodžių p oduk y umas lie u ių kalboje su- ponuoja san ykinį šių leksinių klasių „jaunumą“ i ska ina ieško i i iamųjų eiksmažodžių adimosi kelių. Sinch oniniuose i diach oniniuose kalbo y os da buose pab ėžiama šių eiksmažodžių sąsaja (pp . da ybos požiū iu ne e ina- ma) su bend ašakniais a dažodžiais i eiksmažodžiais. Sis emiškesnis požiū is į šias sąsajas leidžia nus a y i iš es inį dalies in a pinių i s a kamieno eiksma- žodžių s a usą i aip paaiškin i jų gausą lie u ių kalboje (Ska džius 1943: 486– 488; Ho mann 1956; Kuipe 1937; Endzelīns 1951: 764–765; Ska džius 1943: 463–486; Būga 1959: 431–469; A umaa 1957; Kazlauskas 1968: 319–323; LKG 2, 225; Temčin 1986: 29–34; Ka aliūnas 1987; Palmai is 1998; Valeckienė 1998: 1 Ten pa ž . išsamią apž algą apie o man o s a kilmės hipo ezes. S aipsniai / A icles 27 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje 27–28; Pakalniškienė 1993, 2000, 2018, 2019, 2020; Go bacho 2007; A kadie 2008, 2011, 2013; Villanue a-S ensson 2010, 2011, 2016). S aipsnyje ęsiami XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje – Ma yno Maž ydo, Jono B e kūno eks uose i Vol enbiu elio Pos ilėje, Mikalojaus Daukšos da buose, Knygoje nobažnys ės i Kons an ino Si ydo eikaluose2, ep ezen uojančiuose is o me o aš o a ian us, – už iksuo ų in a pinių bei s a kamieno eiksmažo- džių kilmės i da ybos y imai. Anks esniuose y inėjimuose (ž . Pakalniškienė, Ša ky ė 2012: 149–170; Pakalniškienė 2018: 61–101; 2019: 8–36; 2020: 1–16) nus a y a, kad apie 65 p ocen us i iamuose aš uose paliudy ų in a pinių i s a kamieno eiksmažodžių galima laiky i ediniais: de e ba y ai ( ediniai iš eiks- mažodžių) suda o be eik 70 p ocen ų, denomina y ai ( ediniai iš būd a džių i daik a a džių) – pe 30 p ocen ų. Šįka p is a omas ienos mo oseman inės opozicijos du a i a / e mina i a y imas: analizuojami opozicijos na ių seman ikos i o maliosios aiškos san y- kiai, p edika inių si uacijų ipai, ling ogeog a inė i ch onologinė dis ibucija, s a s omos šios ko eliacijos iš akos. Ty imui naudo asi Lie u ių kalbos ins i- u o suku a Senųjų aš ų duomenų baze, elek oninėmis senųjų eks ų konko - dancijomis, Dominyko U bo suda y u Ma yno Maž ydo aš ų žodynu (1998), Vi ginijos Vasiliauskienės i K is inos Ru ko skos k i iniais Kons an ino Si ydo Punk ų sakymų leidimais (2015), Kazio Mo kūno Kons an ino Ši ydo „Punk ai sakymų“ eiksmažodžių indeksu (1980). Pa yzdžiai sukaup  ankiniu būdu: iš isų šal inių iš ink i ikė ini e mina y iniai in a piniai i s a kamieno eiksma- žodžiai, analizuo a jų ak an inė kompozicija, kiekybinė esamojo i neesamojo laiko o mų, p iešdėlinių i nep iešdėlinių eiksmažodžių cha ak e is ika. INTARPINIAI IR STA KAMIENO DEDURATYVAI XVI–XVII A. LIETUVIŲ RAŠTUOSE 1. Mo oseman inės opozicijos du a i a / e mina i a pa yzdžių senojoje aš- ijoje paliudy a 38 – ge okai mažiau nei opozicijos causa i a / an icausa i a e- alizacijų (Pakalniškienė 2020: 1–16). Siekian nus a y i i iamosios opozicijos 2 Jono B e kūno Biblija 1985, 1986, 1590, Giesmės Duchaunos 1589, Kancionalas 1589, Kolek os 1589, Pos ilė 1591; Ma yno Maž ydo Ka ekizmas 1547, Giesmė š . Amb аžiejaus 1549, Fo ma k ikš ymo 1559, Pa aph asis 1589, Giesmės k ikščioniškos 1566, Giesmės k ikščioniškos 1570; Mikalojaus Daukšos Ka ekizmas 1595, Pos ilė 1599; Wol enbiu elio pos ilė 1573; Knyga nobažnys ės k ikščioniškos 1653; Kons an ino Si ydo Punk ai sakymų I d. 1629, II d. 1644, Dic iona ium ium lingua um ~ 1620, 1642, 1677. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV na ių san ykius pasi elkiama modi ikuo a Zeno Vendle io akcionalinė p edika ų klasi ikacija (1957), plė o a daugelyje da bų (Dow y 1979; Ve kuyl, 1993; Smi h 1997; K o 2012; Падучева 1998, 2004, 2009; Татевосов 2010, 2015; Hol oe , Čižik 2004; Plungian 2010, 2011; Ro hs ein 2014 i k .). S a biausi šios klasi- ikacijos seman iniai požymiai – s a iškumas s. dinamiškumas, du a y umas s. momen iškumas, ne ibiškumas s. ibiškumas – leidžia suski s y i isą p edika i- nę be ku ios kalbos leksiką į kele ą uni e saliųjų g upių3, adinamų seman i- niais a ba akcionaliniais p edika ų ipais (ang. ac ionali y classes): 4 1) būsenos p edika ai (ang. s a es), a ba s a y ai, suda o p iešp iešą dinami- niams eiksmažodžiams: jie žymi s abilias si uacijas, y a ne ibo os ukmės, a eliniai, neagen y iniai, nes „būsenos ęsimui pap as ai ne eikia jokių spe- cialių subjek o pas angų i ene gijos, jų subjek as es i pa ien as a ba ekspe- ience is“ (Plungian 2010: 105), pa yzdžiui, gy én i, miegó i, myl i, žinó i; 2) eiklos p edika ai (ang. ac i i ies) žymi dinamines si uacijas, unkančias ne- ibo ą laiką, aigi y a a eliniai. Jie gali bū i agen y iniai, pa yzdžiui, juõk is, ek i, áikščio i, i neagen y iniai, pa yzdžiui, dèg i, š iẽs i; 3) p oceso p edika ai (ang. accomplishmen s) žymi dinamines k yp ingas si u- acijas, implikuojančias na ū alią baig į a kulminaciją, laipsnišką būsenos kai ą. Jos gali bū i agen y inės, pa yzdžiui, ašý i láišką, į kin i, a ba nea- gen y inės, pa yzdžiui, bál i, g i i, ip i; 4) į ykio p edika ai (ang. achie emen s) suponuoja s aigų pe ėjimą iš ienos būsenos į ki ą: į ykio ukmė y a okia maža, „kad į ykį galima ik kons- a uo i ex pos “ (Hol oe , Čižik 2004: 148). Dėl o jie da adinami mo- men iniais, punk y iniais a semel ak y iniais, pa yzdžiui, a sidù i, gáu i, pamès i, pa g i i. 3 Populia i Vendle io klasi ikacija, no s i e inama kaip ipologiškai ele an iška, kalbininkų į ai iai modi ikuojama, nes akcionalumo mani es acija konk ečioje kalboje gali ge okai ski is. Į ai uoja p edika inių si uacijų esp. akcionalinių klasių nomenkla ū a, pa yzdžiui: s a es, e en s, p ocesses (Com ie 1976); s a es, ac i i ies, accomplishmen s, semel ac i es, achie emen s (Smi h 1997: 3); o al-s a isch, ela i -s a isch, empo ä (ac i i ies), o al- e mina i , g aduell- e mina i , inzep i -s a isch, inchoa i (B eu 2007: 123–166); стативные глаголы, непредельные глаголы, сильные предельные глаголы, пунктивные глаголы (Татевосов 2010: 30); panašiai g upuojami lie u ių kalbos eiksmažodžiai, plg.: s a i e, p ocessual, punc ual, mul iplica i e, s ong and weak elic, o p iešdėlių ediniams da p iski iamos papildomos klasės: limi a i e s a i e, limi a i e e- lic, weak incep i e-s a i e, punc ual-ing essi e, limi a i e p ocessual, s ong mul iplica i e (A kadie 2011: 78) e c. S aipsnyje eikiama klasi ikacija i gi šiek iek ski iasi nuo endle iškosios. 4 S aipsnyje laikomasi Vladimi o Plungiano, Rolando Mikulsko, Pio o A kadje o i k . požiū- io, kad ie oj eiksmažodžio g ama inių ka ego ijų e minų eikslas, aspek as, ok. Ak ionsa ikslinga a o i akcionalumo, akcionalinės klasės e minus (Plungian 2010; A kadie 2011; ki aip LKG 2: 8–46; Hol oe , Čižik 2004. Diskusiją ž . Com ie 1976; Mikulskas 2013; Татевосов 2015; Горбова 2016). S aipsniai / A icles 29 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje Nag inėjamajai mo oseman inei eiksmažodžių ko eliacijai a s o aujan ys opozi ai kaip ik i „išsidėlioja“ į šias akcionalines klases: ieną g upę suda o būsenos i eiklos p edika ai, a eliniai eiksmažodžiai, o ki ą – p ocesai i į y- kiai, eliniai eiksmažodžiai. Kalbamoji opozicija pi miausia emiasi eliškumu, odėl ją galima adin i į ai iai, pa yzdžiui, a elica / elica. Tokia p iešp ieša į pi mą planą iškeliama daugelyje aspek ologijos da bų. Jelena Paduče a siūlo e miną ang. elic e s i e mina y inis, o a elic – (po encialiai) ne ibinis, ne e - mina y inis (Падучева 2009: 15–16). Akademinėje Lie u ių kalbos g ama ikoje a ojami panašūs e minai – neapib ėž os ukmės, du a y iniai, i apib ėž os ukmės, e mina y iniai, eiksmažodžiai (LKG 2: 15–18). Šiame da be apsi- sp ęs a i iamają opoziciją adin i du a i a / e mina i a, siekian pab ėž i ski į a p opozi ų, a s o aujančių ski ingoms akcionalinėms klasėms, di e encijuoja- moms pa ame ų ne ibiškumas / ibiškumas. Todėl ak ualizuo ina d ina ė opo- zicija – a eliniai eiksmažodžiai s. eliniai eiksmažodžiai (panašiai Smi h 1997: 3; Ro hs ein 2004: 7; Paduče a 2009: 5). Du a y iniai šios opozicijos eiksmažo- džiai, okie kaip šaũk i, š iẽs i, p iešinami e mina y iniams eiksmažodžiams, u in iems inhe en inį eliškumo požymį, pa yzdžiui, sušùk i, p aš s i. Ki i seman iniai-g ama iniai-mo osin ak iniai pa ame ai, okie kaip anzi y u- mas, alen ingumas, agen y umas i iamosioms opozicijoms nė a esminiai: abu po os na iai gali bū i in anzi y iniai, a alen iniai, neagen y iniai a ba anzi y- iniai, alen iniai i agen y iniai (plg. gausią da ybinę opoziciją causa i a / an- icausa i a, di e encijuojamą anzi y umo i dažniausiai agen y umo požiū iu). Taigi ak an inė abiejų opozicijos du a i a / e mina i a na ių s uk ū a y a apa i (plg. kauza y us i an ikauza y us, u inčius ski ingą ak an inę kompoziciją). Fo malioji seman inės opozicijos du a i a / e mina i a aiška y a ne iena- ly ė. A elinį eiksmą isuome žymi šakniniai i p iesaginiai eiksmažodžiai, o elinį – in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai. Dalis ko eliacijų iksliai a liepia opozicijos causa i a / an icausa i a mo o(no)loginį modelį: iš ia ka- mieno eiksmažodžių pada omi in a piniai esp. s a kamieniai eiksmažodžiai, pap as ai su balsių kai a a p opozicinių leksemų, plg.: š iẽs i ‘duo i, skleis i š iesą’ / -š s i ‘im i š ies i, suš is i’, šaũk i ‘leis i iš ge klės s ip ų balsą, ėk i, klyk i’ / sušùk i ‘su ik i, šūk elė i’, ek i ‘aša as lie i, kūkčio i iš susijaudinimo (pp . iš skausmo, liūdesio, džiaugsmo)’ / p a ik i ‘im i e k i’ (du a i a / e mi- na i a) i iẽk i ‘pjau i nuo kepalo iekę; a i, e s i agą’ / k i ‘klys i; i i, k ik- i’, aũk i ‘da y i aukšles, auky i’ / ùk i ‘ auk is, auk is, ak i’ , es i ‘guldy i, g iau i an šono, an žemės…’ / i s i ‘g iū i, pul i...’ (causa i a / an icausa i a). Tačiau daugiau iksuojama po ų, ku ių du a y iniai na iai y a pi miniai i an - iniai p iesaginiai eiksmažodžiai ( iksliau – eiksmažodžiai su kin amosiomis DALIA PAKALNIŠKIENĖ 30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV p iesagomis5), pa yzdžiui, kalb i ‘žodžiu eikš i sa o min is, jausmus, išgy e- nimus, šnekė i’ / p akab i ‘p adė i kalbė i’, gi d i ‘ausimis su ok i ga sus’ / išgis i ‘su ok i ga są; pa i i, sužino i’ e c. Vos po ai šių ko eliacijų būdinga ko- kybinė balsių kai a, dominuoja da ybinės opozicijos be balsių kai os. 1–4- oje i 6–11- oje len elėse pa eikiamos senuosiuose aš uose už iksuo os dedu a y inės opozicijos, sug upuo os pagal balsių kai ą i p oduk y umą, nu- odan e mina y ų pa a ojimo dažnį6, p ezen inių i nep ezen inių o mų bei p iešdėlinių i nep iešdėlinių o mų san ykį, nes šie pa ame ai y a ypač ak ua- lūs akcionalinių klasių speci ikai. VEDINIAI IŠ ŠAKNINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ Vediniai iš šakninių du a y inių eiksmažodžių suda o apie ke i adalį (10) isų i iamuosiuose aš uose už iksuo ų e mina y ų. Be eik isoms da ybi- nėms opozicijoms būdinga šaknies balsių kai a: dažniausia – d ibalsinė apo o- nija CauC- / CC- (6), CeiC- / CiC- (1), e esnė d iga sinė CeRC- / CiRC- (2) i ienin elė po a, paliudy a SD, be balsių kai os (ž . 1–4 len eles). 1 LENTELĖ. Apo onijos ipas CauC- / CC- (6)7 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų dažnumas P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos džiaũg is, džiaũgiasi, džiaũgėsi INTR ‘ u ė i smagumą, malonumą, linksmin is’8 / -džiùg i, *džiuñga, -džiùgo INTR ‘im i džiaug is’9 3xB, 10xDP, 4xWP, 2xKN – 19 19 p a- – 5 Dėl e mino ž . Kaukienė, Pakalniškienė 2011: 113–114. 6 Jei eiksmažodžio o ma paliudy a keliuose a i inkamo au o iaus da buose, žymima ik au o ys ė, nenu odan konk ečių šal inių: Mž – Maž ydas, B – B e kūnas, D – Daukša, S – Si ydo da bai. 7 Plg. isame lie u ių kalbos plo e – 10 opozicijų (Pakalniškienė 1993: 147). Išnašose i oliau ei- kiama palyginamoji kiekybinė cha ak e is ika (są oka lie u ių kalba čia a ojama kaip nežymė a ch onologinė opozicija e minui senoji lie u ių kalba). 8 Te mina y ų eikšmės nus a y os emian is senųjų aš ų eks ais bei LKŽe de inicijomis. 9 P iegaidės senuosiuose aš uose a spindimos menkai. Čia jos sužymė os emian is LKŽe. S aipsniai / A icles 31 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų dažnumas P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos jaũs i, jaũčia, jaũ ė TR ‘pa i i jausmą; pa i i pojū į; numany i, nu ok i’ / -jùs i, -juñ a, -jù o TR ‘pa i i di ginimus ju imo o ganais; numany i, nujaus i’ 3xMž, 33xB, 16xDP, 29xWP, 8xKN 22 65 87 pa-, į- – klaũp i(s), klaũpia(si), klaũpė(si) INTR ‘keliais em is žemės’ / klùp i, klupa, klùpo INTR p k. ‘suklys i, nusidė i’ 1xBP, 8xDP, 3xWP, 9xS 6 15 19 pa- 2 siaũs i, siaũčia, siaũ ė INTR ‘išdykau i, dūk i’ / -siùs i, *siuñ a, -siù o INTR ‘įni š i, supyk i’ 10xB, 3xDP, 1xWP, 2xSD – 16 16 pa- – snáus i, snáudžia, snáudė INTR ‘bū i apim am snaudulio, pusiau miego i’ / sns i, sns a, sndo INTR ‘im i snaus i; kiek užsnūs i; p k. numi i’ 1xMž, 1xBP, 6xDP, 3xWP, 1xKN, 5xS 7 10 16 ap-, už- 1 šaũk i, šaũkia, šaũkė TR, INTR ‘leis i iš ge klės s ip ų balsą, ėk i, klyk i’ / *-šùk i, *-šuñka, -šùko TR, INTR ‘su ik i, šūk elė i’ 2xBP, 17xDP, 4xWP, 10xKN, 10xS – 44 44 p a-, su- – Iš iso 35 169 201 3 2 LENTELĖ. Apo onijos ipas CeiC- / CiC- (1)10 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų dažnumas P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos š iẽs i, š iẽčia, š iẽ ė INTR ‘duo i, skleis i š iesą’ / *-š s i, -š iñ a, -š  o INTR ‘im i š ies i, suš is i’ 2xBB, 1xDP 1 2 1 ap-, pa-, p a- – Iš iso 1 2 3 – 10 Lie u ių kalboje už iksuo os 6 šios apo oninės eilės opozicijos (Pakalniškienė 1993: 139). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 3 LENTELĖ. Apo onijos ipas CeRC- / CiRC- (2)11 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų dažnumas P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos ek i, ekia, ekė INTR ‘aša as lie i dėl skausmo, nelaimės i pan.’ / -  k i, *-  ks a, -  ko INTR ‘im i e k i’ 1xMž, 2xBP, 1xWP, 2xSD – 6 6 p a- – ž eg i, ž egia, ž egė INTR ‘k eip i akis, žiū ė i’ / -ž lg i, *ž ilgs a, -ž ilgo ‘ umpai pažiū ė i, pama y i; p k. pasidomė i; numa y i’ 2xMž, 1xBB, 1xDP – 4 4 pa-, p a- – Iš iso 0 10 10 0 4 LENTELĖ. Neapo oninis ipas (1)12 DUR. ia / TERM. n, s a Te mina y ų dažnumas P ezen inės s. nep ezen inės o mos P iešdėlinės s. nep iešdėlinės o mos k p i, k ẽpia, k pė INTR ‘skleis i k apą, k epė i’ / *o-k ėp i, o-k ėps a, o-k ėpo INTR ‘išsi adė i, p a as i k apą’13 2xSD 1 1 2 iš- – Iš iso 1 1 2 0 1–4 len elėse a sispindi šių e mina y ų a osenos polinkiai: dominuo- ja nep ezen inės o mos – jos suda o 82 p ocen us; sis emiškai a ojamos 11 Lie u ių kalboje 4 (Pakalniškienė 1993: 145). 12 Lie u ių kalboje 7 (Pakalniškienė 1993: 152). 13 Si ydo žodyno o ma ikwepſ u, sp endžian iš mu a y inės eikšmės (plg. wywie ʒeí & wy- wie ui / inſipidus io), galė ų suponuo i sa a ankišką pa adigmą *k ėp i, k ėps a, k ėpo. Tokia LKŽe ne iksuojama, ačiau keli sakiniai, pa yzdžiui, Nuk ėpęs alus a o J; Čia k ėnos jau su isu nuk ėpusios K kl; Nuk ėpęs alus – nusalęs, nu ėsęs Š s; Kad nenuk ėp ų sula, eik apsė i a ižoms Gg ; Nepalikia pa nak į a ida y ų bu elių, o nuk ėps alus, i nėkas nebno ės jo ge i R , d auge su LKŽe an aš iniame žodyje pa eikiamomis o kamieno bū ojo laiko o momis leis ų ekons uo i s a kamieno eiksmažodį, žymin į elinį eiksmą, i suda an į opoziciją su du a y iniu ia kamieno eiksmažodžiu (plačiau ž . Pakalniškienė 1993: 193). S aipsniai / A icles 33 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje p iešdėlinės iš es inių eiksmažodžių ly ys: jos siekia ne 99 p ocen us senuo- siuose aš uose už iksuo ų o mų14 (ž . 5 len elę). 5 LENTELĖ. Vediniai iš šakninių eiksmažodžių. P ezen inių i nep ezen inių o mų bei p iešdėlinių i nep iešdėlinių o mų san ykis (n=219) VEDINIAI IŠ PRIESAGINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ Daugiausia senosios aš ijos e mina y ų, pe 70 p ocen ų, y a pada y i iš kin amųjų p iesagų eiksmažodžių (28). Diach oniškai žiū in pama iniai p ie- saginiai eiksmažodžiai y a ne ienodo da ybinio s a uso: eiksmažodžiai su p iesaga -ė i, -a, -ėjo laiky ini pi miniais (Jakulis 2004), su ki omis kin amosio- mis p iesagomis – an iniais. Tačiau i iamajai opozicijai ai nė a s a bu: isais a ejais seman inis san ykis a p opozi ų y a as pa s: in a piniai esp. s a kamie- no eiksmažodžiai žymi elinį, p iesaginiai – a elinį eiksmą. Veiksmažodžiai g upuojami pagal pama inio žodžio mo ologinę s uk ū ą i balsių kai os (ne)bu imą: ediniai iš p iesagų -ė i, -i, -ėjo (14); -ė i, -a, -ėjo (10); -ė i, -ia, -ėjo (1); -o i, -o, -ojo (2); -y i, -o, -ė (1). 14 Iš 219 pa a o ų o mų ik 3 y a nep iešdėlinės (!). 0 50 100 150 200 250 CeiC- / CiC- CeRC- / CiRC- CauC- / CuC- be apo onijos nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos 0 200 400 600 800 1000 1200 ė i, -i ė i, -a o i, -o y i, -o nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos DALIA PAKALNIŠKIENĖ 40 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV A kadje o ekspe imen o i lie u ių senosios aš ijos y imo ezul a ų sug e ini- mu. Lie u ių senojoje aš ijoje dominuoja e mina y inių, a ba elinių, eiks- mažodžių p iešdėlinės o mos (99 p oc.). Tokią pa si uaciją odo i ekspe imen- o ezul a ai: iš 120 p iešdėlinių eiksmažodžių daugiausia y a elinį eiksmą eiškiančių leksemų – 110, apie 92 p oc.22 12 LENTELĖ. Vediniai iš kin amųjų p iesagų eiksmažodžių. P ezen inių i nep ezen i- nių o mų bei p iešdėlinių i nep iešdėlinių o mų san ykis (n=2307) Daba inės lie u ių kalbos žodyne i Teks yne okių po ų p iskaičiuo a apie 70 (A kadie 2013), ačiau ne isi au o iaus eikiami pa yzdžiai y a ele an iški23. 22 S aipsnyje ski iama daugiau akcionalinių klasių – punc ual, s ong elic, limi a i e elic, weak incep i e-s a i e, punc ual ing essi e, weak elic. 23 An ai ko eliacija subils i / bels i ski iasi ne ik akcionalumu, be i agen y umu, odėl subils i po- uo inas su bildė i, o šiedu galė ų suda y i p iešp iešą an icausa i a / causa i a su bels i. Tas pa pa- saky ina i apie su iks i / iskė i (ne yksė i, ku is y a in e jekcinės kilmės) bei ieks i san ykius. Veiksmažodis p až ing i suda o akcionalinę po ą su ž eng i, o ž ingau i y a i e a y inis edinys iš ž eng i. Anks esni y imai odo, kad in a piniai i s a kamieniai e mina y ai gali bū i pada omi iš eiksmažodžių su kin amosiomis p iesagomis (ki aip – miš iojo ipo eiksmažodžių), be ne iš eiksmažodžių, u inčių p iesagas isose pag indinėse o mose (Pakalniškienė 1993). Todėl paga s i, pak ail i, aplės i, ap ams i, pag ož i, įd ąs i, sulys i, sublog i a giai da ybiškai sie ini su bend ašakniais p iesaginiais eiksmažodžiais paga sė i, pak ailė i i . .: abu eiksmažodžiai in- e p e uo ini kaip sa a ankiški ediniai iš a i inkamų a dažodžių – būd a džių i daik a a džių (Pakalniškienė 2000: 71–89). 0 50 100 150 200 250 CeiC- / CiC- CeRC- / CiRC- CauC- / CuC- be apo onijos nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos 0 200 400 600 800 1000 1200 ė i, -i ė i, -a o i, -o y i, -o nep ezen inės o mos p iešdėlinės o mos S aipsniai / A icles 41 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje P. A kadje as pag įs ai ma o šios opozicijos san ykinį naujumą i sąsają su kau- za y ine / inchoa y ine (A kadje o e minais) opozicija, ku ios leksikalizacija (o gal i da yba) lėmė in a pinių i s a kamieno eiksmažodžių o mos i u i- nio homogeniškumą – sa aiminio (nekon oliuojamo) eiksmo, būsenos a jos ki imo eikšmę, in anzi y umą, o p iešdėliai i a i inkamos laiko o mos kei ė akcionalinę klasę. Anks esnio y imo duomenimis (Pakalniškienė 1993), isame lie u ių kal- bos plo e opozicijų du a i a / e mina i a iksuojama ge okai daugiau – 150 ko- eliacijų: 32-jų opozicijų in a piniai i s a kamieno e mina y ai y a pasida y i iš šakninių ia kamieno eiksmažodžių, o 118-os opozicijų a i inkami e mina y- ai – iš kin amųjų p iesagų eiksmažodžių (palyginamoji kiekybinė cha ak e is- ika pa eik a išnašose ies a i inkamomis senųjų aš ų opozicijomis). Da ybiniai modeliai i in a pinių esp. s a kamieno eiksmažodžių a osena isoje lie u ių kalboje a liepia senųjų aš ų si uaciją: daugiausia iksuojama p iešdėlinių neesa- mojo laiko o mų, eksplikuojančių eliškumą. 13- oje len elėje a sispindi i iamųjų opozicijų senosios aš ijos da ybi- nių modelių kiekybinis san ykis: ma y i, kad didžiausią dalį suda o e mina- y iniai in a piniai i s a kamieno ediniai iš kin amųjų p iesagų du a y inių eiksmažodžių. 13 LENTELĖ. Vediniai iš šakninių i kin amųjų p iesagų eiksmažodžių (n=38) 2. Ti iamieji in a piniai i s a kamieno e mina y ai o me o aš ijoje papli- ę ne ienodai. Be eik pusė jų (16) iksuojami isuose ijuose aš o a ian uo- se: -bos i, -bus i, -gi s i, ils i, klup i, -mig i, -mil i, -mok i, -sius i, -smi s i, snūs- i, -šuk i, il i, - ys i, -žin i, -žys i, o eiksmažodžiai su(si)mil i, iš ys i i pa(si), p ipa-, iš(si)pa-, ap(si)pažin i a ojami i in dažnai isuose eks uose. Nemažai in a pinių i s a kamieno leksemų (9) paliudy a aka iniame, P ūsų Lie u os, i 9 1 4 24 apo oniniai neapo oniniai apo oniniai neapo oniniai iš šakninių iš p iesaginių DALIA PAKALNIŠKIENĖ 42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV idu iniame a ian uose, pa yzdžiui: -bil i, -džiug i, -gys i, jus i, -klus i, skil i, -š is i, - ils i, -ž ilg i. Vidu iniame i y iniame aš ų a ian uose už iksuo i 4 in- a piniai esp. s a kamieno ediniai: -liūs i, -s eb i, -žib i. Du e mina y ai ing i, - i k i paliudy i p iešinguose nesusisiekiančiuose a ealuose – P ūsų Lie u os i y iniame a ian uose24. Ki i in a piniai i s a kamieno e mina y iniai ediniai iksuojami paski uose aš o a ian uose, plg.: aka iniame jus i (junda) (BB), spįs i (Mž); idu iniame -de i (DP), -kalb i (DP), -k ip i (DP); y iniame -k ėp i (SD), - u i (SD), -žas i (SD, PS). LKŽe duomenimis, daugelis šių pa ienių au- o ių eiksmažodžių a ojami plačiau a siau iau isoje Lie u oje. 3. P e iksinė elisizacija, a ba pe ek y acija, d auge su pa adigmacija, kaip ma ome, iksuojama jau pi muosiuose senuosiuose aš uose; ji „ ebe eikia“ i- sose a mėse i daba inėje lie u ių kalboje. Pa alelių esama ki ose bal ų bei sla- ų, ge manų kalbose (apie p e iksinio pe ek y o ipologiją ž . A kadie 2015). Tačiau daugelis i iamųjų opozicijų laiky inos lie u ių kalbos naujada ais, nes e imologinių a i ikmenų ki ose kalboje esama i in mažai. 3.1 La ių kalboje iksuojama os iena ki a (4) o maliai i seman iškai ana- logiška po a, plg.: la. dz dê , dz žu, dz dēju ‘gi dė i’ / -dz s , -dz s u, -dz du; iz- ‘išgi s i’; jàus ∥ jaûs ∥ jaũs , jaušu, jau u; sa-, iz- ‘(nu)jaus i, (pa)jus i’, e l. / jus , jù- u, ju u; sa-, iz-, nuo- ‘jus i’, e l.; klàus ∥ klaũsī , klàusu, klàusīju ‘klausy i’ / klus , klùsu ∥ klus u, klusu ‘nu il i, nu im i; ylė i’ (galima da ybiškai sie i i su la. klusê , klusu ∥ klusẽju, klusẽju ‘ ylė i’)25; zinâ , zinu, zinãju ‘žino i’ / -z , -zĩs u, -zinu; a -, ie-, pa- ‘pažin i, p ipažin i...’. Kai ku ių la ių kalbos eiksmažodžių a osena odo, jog okiõs yškios akcionalinės ski ies a p opozi ų kaip lie u- ių kalboje nė a, pa yzdžiui, la ių bend inės kalbos žodyne La iešu li e ā ās alodas ā dnīca eiksmažodis izdzi s , -dzi s u, -dzi du aiškinamas eiksmažo- džiu izdzi dē . Kelias ek i alen iškas opozicijas (8) liudija ik is o iniai žodynai, – daba i- nėje la ių kalboje belikęs ienas ku is opozicijos na ys a ne a ojamos ki os leksemos, plg.: la. a ch. bādê ‘Ekel od. G auen emp inden, läs ig allen’ ME I, 270 / a ch. -bâs , -bâs u, -bâdu ‘pabos i, nubos i’; a -, nuo-; e l. ME II, 760; EH I, 134 (daba inėje la ių kalboje abiem eikšmėmis a ojamas eiksmažodis apnik ); mâcê , mâku, mâcẽju ‘mokė i, žino i’ / māk ‘le nen, können’ ME II, 579, 580 (la. bk. ie oj -māk ‘išmok i’ sakoma izmācī ies, iemācī ies); a ch. miegâ , mie- guô , mìeguô iês ‘Schlä igkei spü en; schla en, schlumme n’ ME II, 652; EH 24 LKŽe duomenimis, šie eiksmažodžiai papli ę isoje Lie u oje. 25 Dėl lie u iškų i la iškų opozi ų eikšmių san ykio, is o ijos ž . Ka aliūnas 1987: 40–42. S aipsniai / A icles 43 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje I, 824 / -mig , -megu (*-mgu ME II, 624, 625), -migu; aiz-, ie- ‘užmig i, įmig- i’ (la. bk. ie oj išnykusio miegā a ojami gulē , dusē ); smi dê , smi du, -ẽju ‘smi dė i’ / smi s , smi s u, smi du; sa- ‘susmi s i’ ME III, 966; EH II, 539 (la. bk. ie oj smi s a ojamas junginys sāk smi dē ); spīdē , spīd, spīdēja ‘spindė i, blizgė i, ž ilgė i’ / spīs , spīs u, spīdu ‘spįs i’ ME III, 1004 (Miūlenbachas nu- odo, kad spīs u, spīdu = spîdê ‘scheinen, leuch en, glänzen’: saule spīs S elp); šàus , šàušu, šàu u; šaûs ‘siaus i’ ME IV, 8 / a ch. šus , šù u, šu u ‘dūk i, šėl i, sius i’ ME IV, 107 (la. bk. plosī ies, ako , ālē ies, d aisko ies LLVV, LLV); zibê , zibu, zibẽju ‘žibė i, spindė i’ / zib , zbu ∥ zbs u ∥ zibs u, zibu ‘žibė i, spindė i’ ME IV, 718 ( ie oj an ojo opozicijos na io bk. a ojama iezibē ies); ziêdê , ziêdu ∥ ziêžu, ziêdẽju ‘žydė i’ / sazies , sazies , sazied ‘p ažys i, sužydė i’ ME III, 797. Kele ą lie u iškųjų opozicijų la ių kalboje a liepia ik ienas iš opozi ų, daž- niausiai du a y inis, plg.: du a y ai šakniniai: sàuk , sàucu, sàucu ‘šauk i’; snaũs , snaũžu, snaũdu ‘snaus i’; p iesaginiai: dziêdâ , dziêdu, dziêdāju ‘dainuo i, giedo i’; a ch. judê ME II, 115; EH I, 566 ‘judė i’ (la. bk. kus ē ies ‘judė i’); mlê , mlu ∥ mlẽju, mlẽju ‘my- lė i’ ME II, 644; a ch. s ebê iês, s ebuôs, s ebẽjuõs ‘s ebė is’ ME IV, 103; EH II, 575 (la. bk. b īnī ies ‘s ebė is’); u ê , u u, u ẽju ‘ u ė i’; īdê , īdu, īdẽju; iedê , iedu ∥ a ch. iedẽju, iedẽju ‘ma y i, įžiū ė i, sužiū ė i’; e mina y ai bus , bùdu ∥ būs u, budu ‘bus i’ ME I, 356 (bk. mos ies, a -, pamos ies ‘(pa)bus i’, a elinis eiksmas eiškiamas ki ais eiksmažodžiais a žodžių jungi- niais – bū nomodā, negulē ‘budė i’); klup , klùpu, klupu ‘klup i’; k êp , k êps u, k êpu ‘smilk i, ūk i (p z., apie žibalinę lempą, ž akę)’26. Iš la iškųjų a i ikmenų ma y i, kad akcionalumo aiška daba inėje la ių kalboje y a ki okia: elinis eiksmas o malizuojamas p e iksacija, dažniau- siai d auge su sang ąža, plg.: iemīlē ‘pamil i’; iesauk ies ‘sušuk i’; aizsnaus ies, iesnaus ies ‘užsnūs i’; iedziedā ies (pa pu niem) i pe i as inėmis omomis, pa- yzdžiui, sāk dziedā ‘p agys i’; sakus ē ies, iekus ē ies i sāk kus ē ies ‘sujus i’; izmācī ies, iemācī ies ‘išmok i’; iezibē ies ‘sužib i’; uzziedē i sāk ziedē ‘žys i’ i 26 Jeigu jį laikysime lie. oišk ėp i, išk ėps a, išk ėpo ‘išsi adė i, p a as i k apą’ SD a i ikmeniu, – šie eiksmažodžiai gali bū i i pa aleliai susi o ma ę abiejose kalbose. Ma lie. k ėp i, k ẽpia, k - pė ‘skleis i k apą, k epė i’, su ku iuo siejamas lie. oišk ėp i, -s a, -o, la iško a i ikmens ne u i (la. sma žo ‘skleis i k apą, k epė i’). Te mina y ine eikšme la ių kalboje i gi a ojama ki os šaknies leksema a adē ies, no adē ies (plg. lie. nusi ad i). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pan. Tačiau kelios adek ačios la iškos po os galė ų ody i bend as y ų bal ų kalbų endencijas di e encijuo i eiksmažodžius eliškumo požiū iu27. P ūsų kalbos šal iniuose analogiškų opozicijos du a i a / e mina i a e lek- sų nė a, – paliudy as ik ienas ku is iš d iejų ikė inų eiksmažodžių, dažniau du a y ai, pa yzdžiui: du a y ai: in . billī , p aes. 3 sg., pl. billā ∥ billē ‘bylo i’; in . klausī on, p aes. 1 pl. klausēmai ‘klausy i’28; in . milij , p aes. 3 sg., pl. milē ‘mylė i’; pa ic. p aes. ac . nom. sg. masc. skellān s ’skolingas (esan is skolingas); kal as (esan is kal as)’, p . u ī wei, p aes. u i ‘ u ė i’; e mina y ai: p ae . 3 sg., pl. ismigē ‘užmigo’, pa ic. p ae . ac . nom. sg. masc. enmig- guns ‘įmigęs’29; p . p ae . 3 sg. widdai ‘iš ydo, pama ė’; in . e sinna , p aes. 1 p. e sinni mai ‘pažin i’, in . posinna , p aes. 1 sg. posinna ‘p ipažin i’. Pažymė ina, kad o malieji eiksmažodžio lie. žinó i, la. zinā ek i alen ai p . e sinna ‘pažin i’, posinna ‘p ipažin i’ p ūsų eks uose a ojami e mina y ine eikšme, aigi seman iškai a i inka lie. -žn i, la. -zī . P ūsų kalbos ak ai u ė ų ody i, kad kalbamoji akcionalinė opozicija ėmė o muo is y ų bal ų laikais30. 3.2. Ti iamõsios opozicijos analogų esama sla ų i ge manų kalbose31, pa yzdžiui: s. . s ь ě i ‘š ies i’ / s ь( )nu i ‘š is i’, s. . mьža i ‘snaus i’ / mьgnu i ‘mi k e- lė i’, s. sl. sědě i, sědi- ‘sėdė i’ / sěs i, sęde- ‘sės i’; go. bi-leiban ‘s ay’ / a -li nan ‘be le o e ’, go. wakan ‘be awake’ / ga-waknan ‘wake up’, s. isl. so a ‘sleep’ / so na ‘ all asleep’, ge m. *hnīpan ‘be sad’ / *hnīpnan ‘g ow sad’, ge m. *blīkan ‘shine, be b igh ’ / *bliknan ‘g ow bleak, become pale’, 27 Tokių la ių kalbos opozicijų y imas esmingai papildy ų bal ų eiksmažodžių akcionalinių kla- sių y inėjimus, ačiau ben kiek pilnesnio egis o kol kas nesama. Pap as ai ope uojama pa ie- niais pa yzdžiais, pa yzdžiui, bijâ , bijãju (du a y as) / bî iês, bîs uôs ( e mina y as, inchoa y as) (Villanue a-S ensson 2008: 175–199). Beje, bijā daba inėje la ių kalboje pakeis as eiksmažo- džiu baidī ies. 28 V. Mažiulis ekons uoja p . e b. *paklus- ‘im i klausy i, da y is klusniam’ iš adj. nom., acc. sg. n poklusman ‘paklusniai’ PEŽ 3: 311–312. 29 P . meic e in e p e acija neaiški: gali bū i in . a ba p aes. 3 sg., pl. (PEŽ 3: 122). 30 Ki aip Migelis Vilanue a-S ensonas: “This ac may poin o an exclusi ely Eas Bal ic o igin o he inchoa i e, specially conside ing he g ea p oduc i i y o s a-p esen s in Li huanian and La ian, bu since s a p esen s a e so spa sely a es ed in Old P ussian in any case a seconda y loss in his language canno be absolu ely excluded ei he ” (Villanue a-S ensson 2008: 176). 31 A k eip inas dėmesys, kad in iksacija – pi minis nazalinių kamienų modelis, y a išlaiky as bal ų kalbose, ačiau sla ų i ge manų kalbose, kaip i daugelyje ki ų ide. kalbų, šis modelis bu o pe - di b as – įsigalėjo nazalinė su iksacija (Go bacho 2007: 203). S aipsniai / A icles 45 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje ge m. *belgan ‘swell wi h ange , be en aged’ / *bulgnan ‘swell up’, ge m. *wīkan ‘ u n, yield, mo e aside’ / *wiknan ‘s a gi ing in, g ow weak’ (Villanue a- S ensson 2010: 222; 2011: 39; Go bacho 2007: 67–70; Темчин 1984: 186). Tačiau senojoje lie u ių aš ijoje už iksuo ų po ų a i ikmenų sla ų i ge ma- nų kalbose nė a, išsky us s. sl. bъdě i, bъdi- ‘budė i’ / ъz-bъ (d)nǫ i, ъzbъ(d) ne- ‘pabus i’32. O š ai pa ienių a i ikmenų esama kiek daugiau: sl. *smĭ dě i, *smĭ ždǫ ‘smi dė i’; s. sl. zna i, znajǫ ‘žino i’; s. sl. idě i ‘ma y i, pas ebė i’, lo. ideō, idē e ‘ma y i’, s. i. indá i ‘ anda’, a . īnas ī ‘ anda’; . очнуться (: lie. jus i). Tad galima kalbė i ik apie bend ą šiau ės indoeu opiečių kalbų endenciją, o malų i seman inį modelį, ealizuo ą jau a ski ose kalbų šakose a ne a ski ose kalbose. APIBENDRINIMAS 1. XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje už iksuo os be eik ke u ios dešim ys opo- zicijų du a i a / e mina i a. Nus a y i du da ybiniai modeliai: e mina y- iniai ediniai iš 1) šakninių ia kamieno eiksmažodžių i 2) iš kin amųjų p iesagų eiksmažodžių. Pi masis modelis iksliai a liepia opozicijos cau- sa i a / an icaus i a o maliąją aišką – da ybai būdinga šaknies balsių kai- a: pama iniai ia kamieno eiksmažodžiai u i pag indinio laipsnio šaknį, o in a piniai i s a kamieno ediniai – nyks amojo. An ojo, iska gauses- nio, modelio ediniai a i inka o maliuosius i seman inius pi mojo mo- delio e mina y ų i an ikauza y ų pa ame us, be da ybos pama as – jau ki o s uk ū inio ipo – kin amųjų p iesagų eiksmažodžiai, i balsių kai a šiai da ybinei opozicijai nebūdinga. Tokie požymiai odo, kad an asis mo- delis y a ino acinis. 2. Ty imas pa odė, kad senojoje aš ijoje paliudy i da ybiniai dedu a y ų mo- deliai y a okie pa ys kaip lie u ių a mėse i daba inėje kalboje. 3. Ti iamųjų opozi ų eikšmės kon as uoja ibiškumo požiū iu: pama iniai šak niniai i kin amųjų p iesagų eiksmažodžiai eiškia du a y inį, neim- plikuojan į ibos eiksmą, o in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai žymi elinį, dažniausiai inchoa y inį i punk y inį eiksmą, aigi a liepia p oce- so i į ykio akcionalines klases. Ypa ingas aidmuo žymin šias p edika- ines si uacijas enka p e iksacijai: p iešdėliniai eiksmažodžiai suda o 99 p ocen us e mina y inių edinių. Veiksmažodžių p iešdėliai a lieka ne ik 32 Sinch oniniu požiū iu įž elg ina opozicija du a i a / e mina i a, ačiau in a pinis eiksmažodis gali bū i a chajiškesnis, plg. a i ikmenis ide. kalbose: s. ai . ad-boind ‘p aneš i’, ussbond ‘a sisaky i’, g . πυνϑάνομαι ‘lea n, hea o ’. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV g ama ines p edika o ibos odiklių ( elisiza o ių a pe ek y a o ių) unk- cijas, – ne e ai būna išlaiky a i leksinė eikšmė, eksplikuojan i e d inę o ien aciją (pa yzdžiui, į- odo eiksmo in ensy umą, pasinė imą į kokią no s būseną a ba ie ą, su- – a pusa io eiksmą, p a- – eiksmą, nuk eip ą į išo ę i pan.). Te mina y ų eliškumą pa yškina dominuojančios nep e- zen inės eiksmažodžių o mos (pe 90 p ocen ų). 4. Ne isi i iamieji in a piniai i s a kamieno e mina y ai o me o aš ijo- je papli ę ienodai. Be eik pusė jų (16) iksuojami isuose ijuose aš o a ian uose: -bos i, -bus i, -gi s i, ils i, klup i, -mig i, -mil i, -mok i, -sius i, -smi s i, snūs i, -šuk i, il i, - ys i, -žin i, -žys i, o eiksmažodžiai su(si)mil- i, iš ys i i pa(si), p ipa-, iš(si)pa-, ap(si)pažin i a ojami i in dažnai i- suose eks uose. Nemažai in a pinių i s a kamieno leksemų (9) paliudy a aka iniame, P ūsų Lie u os, i idu iniame a ian uose, pa yzdžiui: -bil- i, -džiug i, -gys i, jus i, -klus i, skil i, -š is i, - ils i, -ž ilg i. Vidu iniame i y iniame aš ų a ian uose už iksuo i ys in a piniai esp. s a kamieno ediniai: -liūs i, -s eb i, -žib i. Du e mina y ai ing i, - i k i paliudy i p ie- šinguose nesusisiekiančiuose a ealuose – P ūsų Lie u os i y iniame a i- an uose. Ki i in a piniai i s a kamieno e mina y iniai ediniai iksuojami paski uose aš o a ian uose: aka iniame jus i (junda) (BB), spįs i (Mž); idu iniame -de i (DP), -kalb i (DP), -k ip i (DP); y iniame -k ėp i (SD), - u i (SD), -žas i (SD, SPS). Daukšos žodžiu galė ume į a i -de i (LKŽe už ašy a ik iš DP i Sln ). „Egzo iškieji“ Si ydo eiksmažodžiai, LKŽe duomenimis, a ojami į ai iose a mėse: -žas i už ašy as iš pie yčių aukš- aičių (A moniškės, Rodūnia, Va ana as, Punskas, Pa ingys), - u i – iš į ai- ių ie ų (Alsėdžiai, Šilu a, Šiauliai, Joniškis, Ė iškiai, Veliuona, Se edžius). 5. Opozicijos du a i a / e mina i a iš akos sie inos su opozicijos causa i a / an icausa i a susi o ma imu y ų bal ų kalbose. Šioje opozicijoje „sub en- do“ homogeniška in a pinių i s a kamieno eiksmažodžių klasė su sa i a seman ika, eksplikuojančia p ocesą a į ykį. Šis mo ologinis-seman inis modelis bu o p i aiky as naujai opozicijai, di e encijuojamai nebe kauza- y umo, o eliškumo, lie u ių kalboje. Ek i alen iškų po ų ki ose kalbose ė a iene ai, odėl ši o macija laiky ina lie u ių kalbos ino acija. La ių kalboje oks modelis menkai iš ys y as, eliškumas eiškiamas ki ais bū- dais. Sla ų i ge manų kalbų a i inkamos ko eliacijos galėjo susi o muo i a ski ose šių kalbų g upėse a kalbose, nes in a piniai a n su iksą u in ys eiksmažodžiai jau bu o įgiję okią pačią seman iką kaip i lie u ių kalboje. S aipsniai / A icles 47 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje ŠALTINIAI BB – BIBLIA a ai eſ i Wiſsas Schwen as Raſch as, Lie uwiſchkai pe guldi as pe Janạ B e kunạ Lie uwos plebonạ Ka aliacʒiuie 1590 (naudo asi e. eks ų a ian ais i konko dancijomis33). BG – Gieſmes Duchaunas / iſch Wokiſchka ing Lie u=wiſchka ließuwi / pe ne=ku- ius Plebonus He =cegiſ es P uſu / pe =guldi as. Iſſpauſ as Ka aliaucʒu=ie / pe Iu gi Oſ e be ge a 1589 (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis34). 33 Pa a lių knyga (Pa ), 1585 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=71); Moky ojo knyga (Mok), 1586 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=70); An a me aščių (k onikų) kny- ga (2 Me ), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=64); Danieliaus knyga (Dan), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė; konko dancijas en- gė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=65); Es e os knyga (Es ), 1590 ( eks ą engė Bi u ė T iškai ė, konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Mindaugas Šinkūnas, Vy au as Zinke ičius, 2020, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=89); Ezechielio knyga (Ez), 1590 (pe ašą en- gė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko - dancijas engė Ona Alekna ičienė, Nijolė Čepienė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=66); Giesmių giesmės kny- ga (Gg), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Vaida Jankūnai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vaida Jankūnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou - ce=62); Izaijo knyga (Iz), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė, Ve onika Adamony ė; konko - dancijas engė Ona Alekna ičienė, Ve onika Adamony ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://se- nieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=67); Je emijo knyga (Je ), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė, E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Ona Alekna ičienė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=68); Jobo knyga (Job), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p:// senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=69); Pi ma me aščių (k onikų) knyga (1 Me ), 1590 (pe ašą engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė; konko dancijas engė Bi u ė T iškai ė, Ve onika Adamony ė, E nes a Kazakėnai ė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senie- ji as ai.lki.l /db.php?sou ce=63); Raudų knyga (Rd), 1590 (pe ašą engė Ona Alekna ičienė; konko dancijas engė Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2018, h p://senieji as ai.lki.l / db.php?sou ce=72). 34 Jonas B e kūnas. Giesmės Duchaunos, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; konko dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=12). DALIA PAKALNIŠKIENĖ 48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV BKa – Kancionalas neku u Gieſmiu / Ba=ßnicʒioie Diewa / an di=dʒiun Schwencʒiun ſænu budu giedamuiu. Iſſpauſ as Ka aliaucʒuie / pe Gu gi Oſ e be ge a 1589 (naudo- asi e. eks o a ian u i konko dancijomis35). BKo – KOLLECTAS Alba Paſpali as Maldas / p a=ſ aſů Nedeliaſu i didʒoſu Schwen= eſu / pe wiſſus mæ us He cegi=ſ eie P uſu giedamas / iſch Wokiſchko ließuwio / ing Lie uwiſchka pe guldi as / Pe Iana B e kuna. M. D. LXXXIX (naudo- asi e. eks o a ian u i konko dancijomis 36). BP I – POSTILLA Ta ai eʃ i T umpas i P aʃ as Iʃchguldimas Euangeliu / ʃaka- muiu Baʃʒnicʒoie K ikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Aduen o ik Wżliku. Pe Iana B e kuna Lie uwos Plebona Ka aliaucʒiuie P uʃłʃu. Iʃʃpaude Ka aliaucʒiuie Iu gis Oʃ e be ge as. Mæ a Pono 1591. BP II – POSTILLA Ta ai eʃ i T umpas i P aʃ as Iʃchguldimas Euangeliu / ʃaka- muiu Baʃʒnicʒoie K ikʃchcʒioniʃchkoie / nůg Wæliku ik Aduen o. Pe Iana B e kuna, Lie uwos Plebona Ka aliaucʒiuie P uʃůʃu. Iʃʃpaude Ka aliaucʒiuie Iu gis Oʃ e be ge as. Mæ a Pono 1591 159137. DK – KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI PRIWALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Socie a is IESV. Iguldi as i Liuwio Lnkißko ing Lie uwißka pe Kuniga Mikałoiu Daugßa Kánonika Ʒemaicʒiu. Iſpáuſ as Wilniuie Me ůſ gimímo Wießpa ies 1595{.} (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis38). DP – Poſ illa CATHOLICKA. Tái eſ : Iǯguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelos i ßw es pe wiſſús me ús. Pe Kúnig MIKALOIV DAVKSZ{A} Kanonîk Médnik / i łkißko pe gûldi a. Su walá i dałâidimu wî euſiui.W Wilniui / D ukâ nioi Akadêmios SOCIETATIS IESV, A. D. 1599 (naudo asi e. eks o a ian u i konko dancijomis39). 35 Jonas B e kūnas. Kancionalas, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; kon- ko dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2002, h p://senieji as ai.lki.l / db.php?sou ce=13). 36 Jonas B e kūnas. Kolek os, 1589 ( eks ą engė d . Ona Alekna ičienė, Ine a K ampai ė; konko - dancijas engė d . Ona Alekna ičienė, 2002, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=14). 37 Naudo asi Alekna ičienė Ona ( ed.) 2005: Jono B e kūno POSTILĖ. S udija, aksimilė i kompak- inė plokš elė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. 38 Mikalojus Daukša. Ka ekizmas, 1595 ( eks ą engė Mindaugas Šinkūnas, konko dancijas engė Mindaugas Šinkūnas, Vy au as Zinke ičius, 2006, h p://senieji as ai.lki.l /db.php?sou ce=1). 39 Mikalojus Daukša. Pos ilė, 1599 (elek oninis eks as, engė Ve onika Adamony ė, Milda Lučinskienė, Jū a ė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskai ė, Ona Alekna ičienė, konko - dancijas engė Ve onika Adamony ė, Milda Lučinskienė, Jū a ė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskai ė, Ona Alekna ičienė, Vy au as Zinke ičius, 2006, h p://www.lki.l /senieji as ai/ db.php?sou ce=2). S aipsniai / A icles 49 In a piniai i s a kamieno dedu a y ai XVI–XVII a. lie u ių aš ijoje KN – Knyga nobažnys ės k ikščioniškos (1653), aksimilinis leidimas, ed. D. Pociū ė, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as, 2004 (naudo asi „Knygos nobaž- nys ės“ mo ologijos duomenų bazė40). LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LLV – Lie u iešu-la iešu ā dnīca. P ieiga in e ne e h ps://www.le onika.l /g oups/ de aul .aspx?g=2& =10631062. LLVV – La iešu li e ā ās alodas ā dnīca 1–8 (1972–1996), a b. ed. R. G abis, Rīga: Zinā ne. P ieiga in e ne e: www. ezau s.l /ll . Mž41 – CATECHISMVSA PRAſ y S‹adei, Makſlas ſkai ima aſch a y gieſmes del k ikſchc‹aniſ es bei del be neliu iaunu nauiey ſuguldi as KARALIAVCZVI VIII. dena Meneſes Sauſia, Me u ßgimima Diewa. M. D. XLVIII. FORMA Ch ikſ ima. Kaip Baßnic‹as Iſ a imæ He ‹ikiſ es P uſu / i ki oſu §emeſu laikoma i a. D ukawo Ka alauc‹ui pe Iona Daubmana / Me u Ch iſ aus M. D. LIX. GESMES Ch ikſc‹oniſkas gedomas baßnic‹oſu pe Welikas i Sekminias ik Aduen a. Iſchſpauſ as Ka alauc‹ui / nůg Iona Daubmana Me u Diewa / M. D. LXX. Geſmes Ch ikſc‹oniskas gedomas Baßnic‹oſu pe Aduen a i Kaledas ik G amnic‹u. Iſch ſpauſ as Ka alauc‹ui nůg Iona Daubmana Me u Diewa / M. D. LXVI. Gieſmе S. Amb аßeijaus, bey S. Auguſ ina, ku ë wadin: Te Deũ laudamus. Su geſmemis ape iſch numi uſiu p iekelima Jeſaus Ch iſ aus, Jſchguldi as pe M. Moſſuida Wai kuna &c. An naudos Ragaynes Baßnic‹ey i ki u e c. [1549]. PARAPHRASIS, pe mani ina po e aus malda / pe Ma ina Moſwida iſchguldi a. ( eks as išspausdin as ka u su šal iniu BG, įdė as jo pabaigoje). PEŽ – Vy au as Mažiulis. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4, Vilnius: Mokslas ( . 1, 1988), Mokslo i enciklopedijų leidykla ( . 2–3, 1993–1996), Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as ( . 4, 1997). P ieiga in e ne e: h p://www.p usis ika. l . u.l . 40 Jakuly ė Dalia, Pakalniškienė Dalia 2018: Senųjų aš ų mo ologijos duomenų bazės aikymas seman ikos y imams: eiksmažodžių seman ika. – Bal ų kalbų eks ų i žodžių eikšmės, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. 41 Maž ydo eiksmažodžiai ink i iš U bas Dominykas 1996: Ma yno Maž ydo aš ų žodynas, Vinius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. DALIA PAKALNIŠKIENĖ 56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV indica e an accomplishmen o an achie emen ) has “ma u ed”. This mo phological- seman ic model was applied in Li huanian o o m a new opposi ion, he ou s anding ea u e o which was no longe causa i i y bu elici y. The e a e a ew equi alen s in o he languages as well, he e o e his o ma ion can be conside ed an inno a ion o he Li huanian language. In La ian his pa e n is poo ly de eloped, while elici y is exhibi ed in o he means o exp ession. Co esponding co ela ions ound in Sla ic and Ge manic languages could ha e o med in pa icula g oups o hese languages o e en in di e en languages because he e bs wi h nasal in ix o su ix n had al eady acqui ed he same seman ics as in Li huanian. Į eik a 2021 m. lapk ičio 9 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-1038 Vilnius, Lie u a dalia.pakalnisk[email p o ec ed]