Intarpiniai ir „sta“ kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje

DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: orcid.org/0000–0001–6941–6504 Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių kalbos istorija, baltistika, geolingvistika. DOI: doi.org/10.35321/all85–02 INTARPINIAI IR STA KAMIENO DEDURATYVAI XVI–XVII A. LIETUVIŲ RAŠTIJOJE Infixed and sta–stem Deduratives Attested in Lithuanian Scripts of the 16th–17th Century ANOTACIJA Straipsnyje pristatomas morfosemantinės opozicijos duratyva / terminatyva, fiksuojamos XVI–XVII a. lietuvių raštijoje, tyrimas: analizuojami opozicijos narių semantikos ir formaliosios raiškos santykiai, predikatinų situacijų tipai, lingvogeografinė ir chronologinė distribucija, svarstomos šios koreliacijos ištakos. Tiriamieji opozitai diferencijuojami predikatinų situacijų rib iškumo požiūriu: pamatiniai šakniniai ir kintamųjų priesagų veiksmažodžiai reiškia duratyvinį, neimplikuojantį ribos veiksmą, o intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai žymi telinį, dažniausiai inchoatyvinį ir punktyvinį veiksmą, taigi atliepia procesų ir įvykių akcionalines klases. Ypatingas vaidmuo žymint deduratyvais reiškiamas predikatinės situacijas tenka prefiksacijai ir dominuojančioms būtojo laiko formoms. ESMINIAI ŽODŽIAI: veiksmažodžiai, daryba, duratyvai, terminatyvai, teliškumas, aspektas, akcionalumas, prefiksinė perfektivacija, apofonija. ANNOTATION The article investigates the morphosemantic opposition durativa / terminativa attested in the Lithuanian scripts dating back to the 16th–17th centuries. Relations of semantic and formal expression of the members of the opposition, the types of predicate situations, areal and chronological distribution are analyzed and the origin of this correlation is considered. The opposites under study are differentiated with respect to the aspectual property of telicity: primary verbs stand for a durative, boundless action, while infixed and sta–stem Straipsniai / Articles 25 DALIA PAKALNIŠKIENĖ verbs denote a telic (usually inchoative) and punctual action, and thus can be ascribed to the actional classes of accomplishments and achievements respectively. Prefixation and the prevailing forms of the past tense play a particularly important role in denoting the predicate situations expressed by deduratives. KEY WORDS: verbs, derivation, duratives, terminatives, telicity, aspect, actionality, prefix perfectiviation, apophony. ĮVADAS Lietuvių kalbos intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai paprastai tiriami drauge: juos vienija leksinė ir gramatinė semantika, morfosintaktikos bruožai, neretai ir genetinis bendrumas (plg. bąla ir bálsta, gę̇sa ir gę̇sta etc.). LKŽe ir tarminių žodynų duomenimis, lietuvių kalboje jų yra per tūkstantį: apie 500 intarpinių ir 600 sta kamieno veiksmažodžių. Kitose kalbose šios fleksinės klasės nėra tokios gausios: latvių kalboje intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių fiksuojama perpus mažiau, prūsų kalboje tėra keli (Pakalniškienė 1993, 1996, 2000; Rudzītė 1973). Intarpiniai veiksmažodžiai laikomi archajiškesniais: jie turimi daugelyje indoeuropiečių kalbų (apie formaliosios struktūros ir semantikos raidą atskirose indoeuropiečių kalbose žr. Kuiper 1937; Strunk 1967; Gorbachov 2007 etc.). Antrasis tipas – sta kamienas – paprastai vertinamas kaip baltų (ar rytų baltų) kalbų inovacija (Kazlauskas 1968; Schmid 1963; Kuryłowicz 1964; Stang 1942, 1966; Oettinger 1979; Karaliūnas 1987; Pakalniškienė 1993; Kaukienė 1994, 2002), tačiau esama bandymų juos sieti su įvairiomis ide. kalbų formacijomis (Villanueva 2010¹; Gorbachov 2014). Intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių produktyvumas lietuvių kalboje suponuoja santykinį šių fleksinių klasių „jaunumą“ ir skatina ieškoti tiriamųjų veiksmažodžių radimosi kelių. Sinchroniniuose ir diachroniniuose kalbotyros darbuose pabrėžiama šių veiksmažodžių sąsaja (ppr. darbo požiūriu nevertinama) su bendrašak­niais vardažodžiais ir veiksmažodžiais. Sistemiškesnis požiūris į šias sąsajas leidžia nustatyti išvestinį dalies intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių statusą ir taip paaiškinti jų gausą lietuvių kalboje (Skardžius 1943: 486–488; Hofmann 1956; Kuiper 1937; Endzelīns 1951: 764–765; Skardžius 1943: 463–486; Būga 1959: 431–469; Arumaa 1957; Kazlauskas 1968: 319–323; LKG 2, 225; Temčინ 1986: 29–34; Karaliūnas 1987; Pal­maitis 1998; Valeckienė 1998: ¹ Ten pat žr. išsamią apžvalgą apie formato sta kilmės hipotezes. 26 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje 27–28; Pakalniškienė 1993, 2000, 2018, 2019, 2020; Gorbachov 2007; Arkadiev 2008, 2011, 2013; Villanueva-Svensson 2010, 2011, 2016). Straipsnyje tęsiami XVI–XVII a. lietuvių raštijoje – Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno tekstuose ir Wolfenbutelio Postilėje, Mikalojaus Daukšos darbuose, Knygoje nobažnystės ir Konstantino Sirvydo veikaluose², reprezentuojančiuose tris to meto rašto variantus, – užfiksuotų intarpinių bei sta kamieno veiksmažodžių kilmės ir darybos tyrimai. Ankstesniuose tyrinėjimuose (žr. Pakalniškienė, Šarkytė 2012: 149–170; Pakalniškienė 2018: 61–101; 2019: 8–36; 2020: 1–16) nustatyta, kad apie 65 procentus tiriamuose raštuose paliudytų intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių galima laikyti vediniais: deverbatyvai (vediniai iš veiksmažodžių) sudaro beveik 70 procentų, denominatyvai (vediniai iš būdvardžių ir daiktavardžių) – per 30 procentų. Šįkart pristatomas vienos morfosemantinės opozicijos duratyva / terminatyva tyrimas: analizuojami opozicijos narių semantikos ir formaliosios raiškos santykiai, predikatinų situacijų tipai, lingvogeografinė ir chronologinė distribucija, svarstomos šios koreliacijos ištakos. Tyrimui naudotasi Lietuvių kalbos instituto sukurta Senųjų raštų duomenų baze, elektroninėmis senųjų tekstų konkordancijomis, Dominynko Urbo sudarytu Martyno Mažvydo raštų žodynu (1998), Virginijos Vasiliauskienės ir Kristinos Rutkovskos kritiniais Konstantino Sirvydo Punktų sakymų leidimais (2015), Kazio Morkūno Konstantino Širvydo „Punktai sakymų“ veiksmažodžių indeksu (1980). Pavyzdžiai sukaupti rankiniu būdu: iš visų šaltinių išrinkti tikėtinį terminatyviniai intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai, analizuota jų aktantinė kompozicija, kiekybinė esamojo ir nesamojo laiko formų, priešdėlinių ir nepriešdėlinių veiksmažodžių charakteristika. INTARPINIAI IR STA KAMIENO DEDURATYVAI XVI–XVII A. LIETUVIŲ RAŠTUOSE 1. Morfosemantinės opozicijos duratyva / terminatyva pavyzdžių senojoje raštijoje paliudyta 38 – gerokai mažiau nei opozicijos causativa / anticausativa realizacijų (Pakalniškienė 2020: 1–16). Siekiant nustatyti tiriamosios opozicijos ² Jono Bretkūno Biblia 1985, 1986, 1590, Giesmės Duchanos 1589, Kancionalas 1589, Kolektos 1589, Protesti 1591; Martyno Mažvydo Katekizmas 1547, Giesmė šv. Ambraziejaus 1549, Forma krikštymo 1559, Paraphrasis 1589, Giesmės krikščioniškos 1566, Giesmės krikščioniškos 1570; Mikalojaus Daukšos Katekizmas 1595, Postilė 1599; Wolfenbute­lio postilė 1573; Knyga nobažnystės krikščioniškos 1653; Konstantino Sirvydo Punktai sakymų I d. 1629, II d. 1644, Dictionarium trium linguarum ~ 1620, 1642, 1677. Straipsniai / Articles 27 DALIA PAKALNIŠKIENĖ narių santykius pasitelkiama modifikuota Zeno Vendlerio akcionalinė predikatų klasifikacija (1957), plėtota daugelyje darbų (Dowty 1979; Verkuyl, 1993; Smith 1997; Kroft 2012; Падучева 1998, 2004, 2009; Татевосов 2010, 2015; Holvoet, Čižik 2004; Plungian 2010, 2011; Rothstein 2014 ir kt.). Svarbiausi šios klasifikacijos semantiniai požymiai – statiškumas vs. dinamiškumas, duratyvumas vs. momentiškumas, neribiškumas vs. ribIškumas – leidžia suskirstyti visą predikatinę bet kurios kalbos leksiką į keletą universaliųjų grupių³, vadinamų semantiniais arba akcionaliniais predikatų tipais (ang. actionality classes): ⁴ 1) būsenos predikatai (ang. states), arba statyvai, sudaro priešpriešą dinaminiams veiksmažodžiams: jie žymi stabilias situacijas, yra neribotos trukmės, ateliniai, neagent yviniai, nes „būsenos tęsimui paprastai nereikia jokių specialių subjekto pastangų ir energijos, jų subjektas esti pacientas arba eksperimenteris“ (Plungian 2010: 105), pavyzdžiui, gyventi, miegoti, mylėti, žinoti; 2) veiklos predikatai (ang. activities) žymi dinamines situacijas, trunkančias neribotą laiką, taigi yra ateliniai. Jie gali būti agent yviniai, pavyzdžiui, juoktis, verkti, vaikščioti, ir neagent yviniai, pavyzdžiui, degti, šviesti; 3) proceso predikatai (ang. accomplishments) žymi dinamines kryptingas situacijas, implikuojančias natūralią baigtį ar kulminaciją, laipsnišką būsenos kaitą. Jos gali būti agent yvinės, pavyzdžiui, rašyti laišką, įtikinti, arba neagent yvinės, pavyzdžiui, balti, griūti, tirpti; 4) įvykio predikatai (ang. achievements) suponuoja staigų perėjimą iš vienos būsenos į kitą: įvykio trukmė yra tokia maža, „kad įvykį galima tik konstatuoti ex post“ (Holvoet, Čižik 2004: 148). Dėl to jie dar vadinami momentiniais, punkt yviniais ar semelfaktyviniais, pavyzdžiui, atsidurti, gauti, pamėšti, pargriūti. ³ Populiari Vendlerio klasifikacija, nors ir vertinama kaip tipologiškai relevantiška, kalbininkų įvairiai modifikuojama, nes akționalumo manifestacija konkrečioje kalboje gali gerokai skirtis. Įvairuoja predikatinių situacijų resp. akcionalinių klasių nomenklatūra, pavyzdžiui: states, events, processes (Comrie 1976); states, activities, accomplishments, semelfactives, achievements (Smith 1997: 3); total-statisch, relativ-statisch, temporär (activities), total-terminativ, graduell-terminativ, inzeptiv-statisch, inchoativ (Breu 2007: 123–166); cтатичные глаголы, непредельные глаголы, сильные предельные глаголы, пунктитивные глаголы (Татевосов 2010: 30); panašiai grupuojami lietuvių kalbos veiksmažodžiai, plg.: stative, processual, punctual, multiplicative, strong and weak telic, o priešdėlių vedinimas dar priskiriamos papildomos klasės: limitative stative, limitative telic, weak inceptive-stative, punctual-ingressive, limitative processual, strong multiplicative (Arkadiev 2011: 78) etc. Straipsnyje teikiama klasifikacija irgi šiek tiek skiriasi nuo vendleriškosios. ⁴ Straipsnyje laikomasi Vladimiro Plungiano, Rolando Mikulsko, Piotro Arkadjevo ir kt. požiūrio, kad vietoj veiksmažodžio gramatinių kategorijų terminų veikslas, aspektas, vok. Aktionsart tikslinga vartoti akcionalumo, akcionalinės klasės terminus (Plungian 2010; Arkadiev 2011; kitaip LKG 2: 8–46; Holvoet, Čižik 2004. Diskusiją žr. Comrie 1976; Mikulskas 2013; Татевосов 2015; Горбова 2016). 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje Nagrinėjamai morfosemantinei veiksmažodžių koreliacijai atstovaujantys opozitai kaip tik ir „išsidelioja“ į šias akcionalines klases: vieną grupę sudaro būsenos ir veiklos predikatai, ateliniai veiksmažodžiai, o kitą – procesai ir įvykiai, teliniai veiksmažodžiai. Kalbojoji opozicija pirmiausia remiasi tel iškumu, todėl ją galima vadinti įvairiai, pavyzdžiui, atelica / telica. Tokia priešprieša į pirmą planą iškeliama daugelyje aspektologijos darbų. Jelena Padučeva siūlo terminą ang. telic versti terminatyvinis, o atelic – (potencialiai) neribinis, neterminatyvinis (Падучева 2009: 15–16). Akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje vartojami panašūs terminai – neapibrėžtos trukmės, duratyviniai, ir apibrėžtos trukmės, terminatyviniai, veiksmažodžiai (LKG 2: 15–18). Šiame darbe apsispręsta tiriamąją opoziciją vadinti duratyva / terminatyva, siekiant pabrėžti skirtį tarp opozitų, atstovaujančių skirtingoms akcionalinėms klasėms, diferencijuojamoms parametrų neribiškumas / ribiškumas. Todėl aktualizuotina dvinarė opozicija – ateliniai veiksmažodžiai vs. teliniai veiksmažodžiai (panašiai Smith 1997: 3; Rothstein 2004: 7; Padučeva 2009: 5). Duratyviniai šios opozicijos veiksmažodžiai, tokie kaip šaukti, šviesti, priešinami terminatyviniams veiksmažodžiams, turintiems inherent inį tel iškumo požymį, pavyzdžiui, sušūkti, prašvisti. Kiti semantiniai-gramatiniai-morfosintaktiniai parametrai, tokie kaip tranzityvumas, valentingumas, agent yvumas tiriamosioms opozicijoms nėra esminiai: abu poros nariai gali būti intranzityviniai, avalentiniai, neagent yviniai arba tranzityviniai, valentiniai ir agent yviniai (plg. gausią darybinę opoziciją causativa / anticausativa, diferencijuojamą tranzityvumo ir dažniausiai agentyvumo požiūriu). Taigi aktantinė abiejų opozicijos duratyva / terminatyva narių struktūra yra tapati (plg. kauzatyvus ir antikauzatyvus, turinčius skirtingą aktantinę kompoziciją). Formalioji semantinės opozicijos duratyva / terminatyva raiška yra nevienalytė. Atelinį veiksmą visuomet žymi šakniniai ir priešaginiai veiksmažodžiai, o telinį – intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai. Dalis koreliacijų tiksliai atliepia opozicijos causativa / anticausativa morfo(no)loginį modelį: iš ia kamieno veiksmažodžių padaromi intarpiniai resp. sta kamieniai veiksmažodžiai, paprastai su balsių kaita tarp opozicinių leksemų, plg.: šviesti ‘duoti, skleisti šviesą’ / –švisti ‘imti šviesti, sušvisti’, šaukti ‘leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti’ / sušūkti ‘surikti, šūktelėti’, verkti ‘ašaras lieti, kūkčioti iš susijaudinimo (ppr. iš skausmo, liūdesio, džiaugsmo)’ / pravirkti ‘imti verkti’ (duratyva / terminatyva) ir rėžti ‘pjauti nuo kepalo riekę; arti, versti vagą’ / rikti ‘klysti; irti, krikti’, raukti ‘daryti raukšles, raukyt i’ / rūkti ‘rauktis, trauktis, akti’, versti ‘guldyti, griauti ant šono, ant žemės...’ / virsti ‘griūti, pulti...’ (causativa / anticausativa). Tačiau daugiau fiksuojama porų, kurių duratyviniai nariai yra pirminiai ir antriniai priesaginiai veiksmažodžiai (tiksliau – veiksmažodžiai su kintamosiomis Straipsniai / Articles 29 DALIA PAKALNIŠKIENĖ priesagomis⁵), pavyzdžiui, kalbėti ‘žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti’ / prakalbti ‘pradėti kalbėti’, girdėti ‘ausimis suvokti garsus’ / išgirsti ‘suvokti garsą; patirti, sužinoti’ etc. Vos porai šių koreliacijų būdinga kokybinė balsių kaita, dominuoja darbinės opozicijos be balsių kaitos. 1–4–toje ir 6–11–toje lentelėse pateikiamos senuosiuose raštuose užfiksuotos deduratyvinės opozicijos, sugrupuotos pagal balsių kaitą ir produktyvumą, nurodant terminatyvų pavartojimo dažnį⁶, prezentinių ir neprezentinių formų bei priešdėlinių ir nepriešdėlinių formų santykį, nes šie parametrai yra ypač aktualūs akcionialinių klasių specifikai. VEDINIAI IŠ ŠAKNINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ Vediniai iš šakninių duratyvinių veiksmažodžių sudaro apie ketvirtadalį (10) visų tiriamuosiuose raštuose užfiksuotų terminatyvų. Beveik visoms darbinėms opozicijoms būdinga šaknies balsių kaita: dažniausia – dvibalsinė apofonija CauC– / CūC– (6), CeiC– / CiC– (1), retesnė dvigarsinė CeRC– / CiRC– (2) ir vienintelė pora, paliudyta SD, be balsių kaitos (žr. 1–4 lenteles). ¹ LENTELĖ. Apofonijos tipas CauC– / CūC– (6)⁷ DUR. ia / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos džiaugtis, džiaugiasi, džiaugėsi INTR ‘turėti smagumą, malonumą, linksmintis⁸ / –džiūgti, *džiūnga, –džiūgo INTR ‘imti džiaugtis’⁹ 3xB, 10xDP, 4xWP, 2xKN — 19 19 — pra– ⁵ Dėl termino žr. Kaukienė, Pakalniškienė 2011: 113–114. ⁶ Jei veiksmažodžio forma paliudyta keliuose atitinkamo autoriaus darbuose, žymi tik autorystę, nenurodant konkrečių šaltinių: Mž – Mažvydas, B – Bretkūnas, D – Daukša, S – Sirvydo darbai. ⁷ Plg. visame lietuvių kalbos plote – 10 opozicijų (Pakalniškienė 1993: 147). Išnašose ir toliau teikiama palyginamoji kiekybinė charakteristika (sąvoka lietuvių kalba čia vartojama kaip nežymėta chronologinė opozicija terminui senoji lietuvių kalba). ⁸ Terminatyvų reikšmės nustatytos remiantis senųjų raštų tekstais bei LKŽe definicijomis. ⁹ Priegaidės senuosiuose raštuose atspindimos menkai. Čia jos sužymėtos remiantis LKŽe. 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje DUR. ia / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos jausti, jaučia, jautė TR ‘patirti jausmą; patirti pojūtį; numanyti, nuvokti’ / –justi, –junta, –juto TR ‘patirti dirginimus jutimo organais; numanyti, nujausti’ 3xMŽ, 33xB, 16xDP, 29xWP, 8xKN 22 65 87 – pa-, į- klaupti(s), klaupia(si), klaupė(si) INTR ‘keliais remtis žemės / klūpti, klumpa, klūpo INTR prk. ‘suklysti, nusidėti’ 1xBP, 8xDP, 3xWP, 9xS 6 15 19 2 pa- siausti, siaučia, siautė INTR ‘išdykauti, dūkti’ / –siūsti, *siunta, –siūto INTR ‘įniršti, supykti’ 10xB, 3xDP, 1xWP, 2xSD – 16 16 – pa- snäusti, snūdžia, snūdė INTR ‘būti apimtam snaudulio, pusiau miegoti’ / snūsti, snūsta, snūdo INTR ‘imti snausti; kiek užsnūsti; prk. numirti’ 1xMŽ, 1xBP, 6xDP, 3xWP, 1xKN, 5xS 7 10 16 1 ap-, už- šaukti, šaukia, šaukė TR, INTR ‘leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti’ / *–šukti, –šunka, –šuko TR, INTR ‘surikti, šūktelėti’ 2xBP, 17xDP, 4xWP, 10xKN, 10xS – 44 44 – pra-, su- Iš viso 35 169 201 3 2 LENTELĖ. Apofonijos tipas CeiC– / CiC– (1) DUR. ia / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos šviesti, šviečia, švietė INTR ‘duoti, skleisti šviesą’ / *–švisti, –švinta, –švito INTR ‘imti šviesti, sušvisti’ 2xBB, 1xDP 1 2 1 – ap-, pa-, pra- Iš viso 1 2 3 – ¹⁰Lietuvių kalboje užfiksuotos 6 šios apofoninės eilės opozicijos (Pakalniškienė 1993: 139). Straipsniai / Articles 31 DALIA PAKALNIŠKIENĖ 3 LENTELĖ. Apofonijos tipas CeRC– / CiRC– (2)¹¹ DUR. ia / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos vėrėti, vėrkia, verkė INTR ‘ašaras lieti dėl skausmo, nelaimės ir pan.’ / –virkti, *–virksta, –virko INTR ‘imti verkti’ 1xMž, 2xBP, 1xWP, 2xSD – 6 6 – žvelgti, žvelgia, žvelgė INTR ‘kreipti akis, žiūrėti’ / –žvilgti, *žvilgsta, –žvilgo ‘trumpai pažiūrėti, pamatyti; prk. pasidomėti; numatyti’ 2xMž, 1xBB, 1xDP – 4 4 – Iš viso 0 10 10 0 4 LENTELĖ. Neapofoninis tipas (1)¹² DUR. ia / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos kvėpti, kvėpia, kvėpė INTR ‘skleisti kvapą, kvėpėti’ / *o–kvėpti, o–kvėpsta, o–kvėpo INTR ‘išsivadėti, prarasti kvapą’¹³ 2xSD 1 1 2 – Iš viso 1 1 2 0 1–4 lentelėse atsispindi šių terminatyvų vartosenos polinkiai: dominuoja neprezentinės formos – jos sudaro 82 procentus; sistemiškai vartojamos ¹¹ Lietuvių kalboje 4 (Pakalniškienė 1993: 145). ¹² Lietuvių kalboje 7 (Pakalniškienė 1993: 152). ¹³ Sirvydo žodyno forma iškvėp̦tu, sprendžiant iš mutatyvinės reikšmės (plg. wywietrzeć & wywietr̨ie / infipidus fio), galėtų suponuoti savarankišką paradigmą *kvėpti, kvėpsta, kvėpo. Tokia LKŽe nefiksuojama, tačiau keli sakiniai, pavyzdžiui, Nukvėpęs alus tavo J; Čia krėnos jau suvisu nukvėpios Krk; Nukvėpęs alus – nusales, nuvešės Šts; Kad nenukvėptų sula, reik apsėti avižoms Ggr; Nepali­kat par naktį atidarytų butelių, o nukvėps alus, ir nėkas nebnorės jo gerti Rt, drauge su LKŽe antraštiniame žodyje pateikiamomis o kamieno būtojo laiko formomis leistų rekonstruoti sta kamieno veiksmažodį, žymintį tęstinį veiksmą, ir sudarantį opoziciją su duratyviniu ia kamieno veiksmažodžiu (plačiau žr. Pakalniškienė 1993: 193). 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje priešdėlinės išvestinių veiksmažodžių lytys: jos siekia net 99 procentus senuosiuose raštuose užfiksuotų formų¹⁴ (žr. 5 lentelę). 5 LENTELĖ. Vedininiai iš šakninių veiksmažodžių. Presentinių ir nepresentinių formų bei priešdėlinių ir nepriešdėlinių formų santykis (n=219) VEDINIAI IŠ PRIESAGINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ Daugiausia senosios raštijos terminatyvų, per 70 procentų, yra padaryti iš kintamųjų priesagų veiksmažodžių (28). Diachroniškai žiūrint pamatiniai priesaginiai veiksmažodžiai yra nevienodo darbinio statuso: veiksmažodžiai su priesaga –eti, –a, –ėjo laikytini pirminiais (Jakulis 2004), su kitomis kintamosiomis priesagomis – antriniais. Tačiau tiriamajai opozicijai tai nėra svarbu: visais atvejais semantinis santykis tarp opozitų yra tas pats: intarpiniai resp. sta kamieno veiksmažodžiai žymi telinį, priesaginiai – atelinį veiksmą. Veiksmažodžiai grupuojami pagal pamatinio žodžio morfologinę struktūrą ir balsių kaitos (ne)buvimą: vediniai iš priesagų –ėti, –i, –ėjo (14); –ėti, –a, –ėjo (10); –ėti, –ia, –ėjo (1); –oti, –o, –ojo (2); –yti, –o, –ė (1). ¹⁴ Iš 219 pavartotų formų tik 3 yra nepriešdėlinės (!). Straipsniai / Articles 33 DALIA PAKALNIŠKIENĖ VEDINIAI IŠ PRIESAGOS –ĖTI, –I, –ĖJO VEIKSMAŽODŽIŲ Kiekybiniu požiūriu dominuoja terminatyviniai vediniai iš priesagos –ėti, –i, –ėjo duratyvų (14). Tokį darybinį produktyvumą galėjo lemti ryški pamatinių veiksmažodžių statyvinė reikšmė ir pragmatinis akcion alines klasės, eksplikuojančios teliškumą, poreikis. Visi terminatyviniai vediniai pasidaryti be balsių kaitos, ir tai liudija jų inovacinį pobūdį. 6 LENTELĖ. Neapofoninis tipas (14)15 DUR. –ėti, –i / TERM. n, sta Terminat yvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos bodėti(s), bōdi(si), bodėjos(si) INTR ‘jausti kam priešišką jausmą, nemėgti, nekęsti, vengti’ / –bōsti, –bōsta, –bōdo INTR ‘nuobod u pasidaryti; įgristi, įkyrėti’ 12xB, 4xD, 1xKN, 14xSD 11 20 31 – budėti, būdi, budėjo INTR ‘būti negulus, nemiegoti’ / –būsti, –būnda, –būdo INTR ‘nustoti miegoti, žadintis iš miego; prk. kilti, rastis’ 2xMž, 18xB, 5xDP, 3xSD 7 21 28 – girdėti, girdi, girdėjo TR, INTR ‘ausimis suvokti garsus’ / –girsti, –girsta, –girdo TR, INTR ‘suvokti garsą; patirti, sužinoti’ 17xMž, 35xB, 49xD, 14xWP, 21xKN, 10xSD 6 140 146 – ilsėti, ilsi, ilsėjo INTR ‘pavargus nuo darbo stovėti, sėdėti ar gulėti; po darbo būti nieko neveikiant, kad vėl sugrįžtų jėgos’ / ilsti, ilsta, ilso INTR ‘vargti, silpti, netekti jėgų’ 3xMž, 24xBB, 7xDP, 9xWP, 6xKN, 6xSD 24 31 52 3 liūdėti, liūdi, liūdėjo INTR ‘būti liūdnam, prislegiam, nusitaikius, sielvartauti’ / –liūsti, –liūsta, –liūdo INTR ‘darytis liūdnam, nelinksmam’ 42xDP, 6xKN, 18xS 5 61 66 – 15 Plg. lietuvių kalboje – 29 opozicijos (Pakalniškienė 1993: 195). 34 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje DUR. -ėti, -i / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos mylėti, myli, mylėjo TR, INTR ‘jausti meilę, prisirišimą, palankumą’ / TR, INTR –milti, –milsta, –milo ‘imti mylėti; pasigailėti’ 65xMž, 91xB, 54xD, 43xWP, 38xKN, 5xS 99 197 296 su(si)- pa- – spindėti, spindi, spindėjo INTR ‘skaisčiai šviesti, žibėti, žėrėti’ / *–spišti, *–spišta, –spindo INTR ‘imti šviesti, nušvisti, suspindėti’ 1xMž – 1 1 – stebėtis, stėbisi, stebėjosi INTR ‘reikšti nuostabą’ / –stėbti, *–stėmba, –stėbo INTR ‘imti stebėtis’ 14xDP, 2xSD – 16 16 – tylėti, tyli, tylėjo INTR ‘neišduoti garso’ / –tilti, –tyla || tilsta, –tilo INTR ‘darytis tyliam, tylesniam; liautis kalbėti, rėkti, triukšmauti; nustoti siausti, šėlti (apie gamtos reiškinius, stichiją)’ 5xBB, 3xDP, 3xKN, 21xS 14 19 32 1 tingėti, tינגi, tingėjo INTR ‘bodėtis darbu, veikimu, nepaslinkti’ / *tingti, tingsta, –tingo INTR ‘darytis nepaslankiam, tingiam’ 1xBG, 2xS 2 1 1 2 turėti, turi, turėjo TR ‘būti savininku, valdyti; paėmus laikyti’ / *tūrti, –tūrsta, –tūro INTR ‘praturtėti’ 5xSD 3 2 5 – veizdėti, veizdi, veizdėjo; vyzdėti, vyždi, vyzdėjo TR/INTR ‘žiūrėti, žvelgti’ / –vysti, –výsti, –výdo TR ‘pamatyti; suprasti’ 15xMž, 62xB, 143xD, 18xWP, 60xKN, 3xSD 11 290 301 – vėlėti, vėldi, vėldėjo TR ‘turėti savo valdžioje’ / o-vilsta, –vildo TR ‘pasiekti, užvaldyti, įgyti, veldėti; prk. apimti, apsėsti’ 2xBB, 13xDP, 1xKN 3 13 16 – žydėti, žydi, žydėjo INTR ‘būti išsiskleidusiam (apie žiedą), būti su žiedais’ / –žysti, –žysta, –žydo INTR ‘imti žydėti, skleisti žiedus’ 5xDP, 3xWP, 1xKN, 3xS 3 9 12 – Iš viso 188 821 1003 6 Straipsniai / Articles 35 DALIA PAKALNIŠKIENĖ VEDINIAI IŠ PRIESAGOS -ĖTI, -A, -ĖJO VEIKSMAŽODŽIŲ Vediniai iš šios priesagos duratyvų taipogi produktyvūs. Daugumą sudaro neapofoninės darybos opozicijos (8), du terminatyvai pasidaryti su balsių kaita¹⁶, – toks darbinis modelis laikytinas archajiškesniu, juolab, kad greta a kamienų fiksuojamos ir atematinės (senesnės) esamojo laiko formos. ⁷ LENTELĖ. Neapofoninis tipas (8) DUR. -ėti, -a / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos derėti, dėra, derėjo TR, INTR ‘tartis, sutarti daryti, lygti’ / *-dėrti, *-dėrsta, -dėro TR, INTR ‘suderėti, susitarti’ 1xDP – 1 1 – sujudėti, juda, judėjo INTR ‘keisti savo padėtį vietoje, krutėti; keisti vietą, slinkti kuria nors kryptimi’ / *-jūsti, -jūnda, -jūdo INTR ‘imti judėti’ 2xBB 1 1 2 – sukalbėti, kalba, kalbėjo TR, INTR ‘žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti’ / *-kalbti, *-kalbsta, -kalbo TR, INTR ‘pradėti kalbėti’ 3xDP – 3 3 – pramokėti, moka, mokėjo TR, INTR ‘sugebėti ką daryti, išmanyti’ / -mōkti, -mōksta, -mōko TR, INTR ‘mokantis įgyti išmanymo bei įgūdžių’ 5xMŽ, 29xB, 17xDP, 8xKN, 2xSP 2 59 61 – iš-, priskelėti, skėla, skelėjo INTR ‘būti skolingam’ / *skilti, *skyla, skilo INTR ‘patekti į skolą, įsiskolinti’ 1xBP, 2xDP – 3 2 1 apsmirdėti, smirda || smirdi, smirdėjo INTR ‘skleisti blogą kvapą, dvokti’ / *-smirsti, -smirsta, -smirdo INTR ‘pradėti smirdėti, darytis smirdinčiam’ 1xBP, 2xDP, 4xSD 2 5 7 – pa- ¹⁶ Plg. lietuvių kalboje – 76 opozicijos (Pakalniškienė 1993: 160). 36 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje DUR. -ėti, -a / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos žadėti, žada, žadėjo TR, INTR ‘manyti ką daryti, ketinti, norėti; pranešti apie būsimą savo veiksmą’ / *-žāsti, -žanda, -žado TR, INTR ‘prakalbėti, pratar­ti’ 6xS 5 1 6 – iš-, pra– žibėti, žiba, žibėjo INTR ‘švytėti atmušama šviesa, blizgėti, spindėti; švytėti savo šviesa; skaisčiai šviesti’ / –žibti, –žimba, –žibo INTR ‘imti žibėti; prk. sublizgėti’ 5xDP, 6xSP 1 10 11 – pra– Iš viso 11 83 93 1 8 LENTELĖ. Apofoninis tipas CieC– / ČiČ– (2) DUR. -ėti, -a / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos giedóti, gieda ‖ giẽsti, giedójo TR, INTR ‘dainuoti, dainą ar giesmę traukti; čiulbėti, rėkti (apie paukščius)’ / –gýsti, *–gýsta, –gýdo TR, INTR ‘imti giedoti’ 2xBP, 5xDP, 4xKN – 11 11 – pra– miegóti, miẽga ‖ miẽgti, miegójo INTR ‘būti miego būsenos’ / –mį́gti, –mį́nga, –mį́go INTR ‘pradėti miegoti; prk. numirti’ 3xMŽ, 5xB, 4xDP, 6xWP, 2xKN, 6xS 1 25 26 – pa–, už–, ažu– Iš viso 1 36 37 – VEDINIAI IŠ PRIESAGOS –ĖTI, –IA, –ĖJO VEIKSMAŽODŽIŲ M. Daukšos Postilėje užfiksuotas vienintelis terminatyvas, pasidarytas iš retos priesagos -ėti, –ia, –ėjo duratyvinio veiksmažodžio su balsių kaita. Straipsniai / Articles 37 DALIA PAKALNIŠKIENĖ 9 LENTELĖ. Apofoninis tipas CeC– / CiC– (1)17 DUR. -ėti, -ia / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Presentinės vs. nepresentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos kvėpėti, kvėpia, kvėpėjo INTR ‘būti malonaus kvapo, dvelkti maloniu kvapu’ / *-kvipti, *-kvi̇m̄pa, -kvipo INTR ‘pradėti kvėpėti, paskleisti kvapą’ 1xDP – 1 1 – pa- Iš viso 0 1 1 0 VEDINIAI IŠ PRIESAGOS –OTI, –O, –OJO VEIKSMAŽODŽIŲ Tik du vediniai išvesti iš priesagos –oti, –o, –ojo veiksmažodžių, tačiau terminatyvo –žinti dažnumas senojoje raštijoje pralenkia visus terminatyvus dėl priešdėlių gausos ir kai kurių iš jų leksikalizacijos ir, suprantama, dėl religinio teksto pobūdžio. 10 LENTELĖ. Neapofoninis tipas (2)18 DUR. -oti, -o / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Presentinės vs. nepresentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos byloti, bylo, bylojo TR, INTR ‘kalbėti, šnekėti, sakyti’ / bilti, bilsta, -bilo INTR ‘pratarti, prakalbėti’ 1xBB, 5xDP 1 5 5 1 pra- žinoti, žino, žinojo TR ‘turėti žinių, nusimanyti’ / –žinti, –žįsta, –žino TR ‘turėti žinių apie ką; mokėti išskirti iš kitų; palaikyti ryšius, santykius; nustatyti tapatybę; išsakyti nuodėms; atvirai papasakoti, išsakyti; laikytis įsitikinimų ...’ 53xMŽ, 257xB, 143xD, 223xWP, 197xKN, 50xS 368 555 923 – api-, ap­si-, iš(si)pa-, pa(si)–, pri(si)–, pripa- Iš viso 369 560 928 1 17 Plg. lietuvių kalboje ta pati vienintelė opozicija (Pakalniškienė 1993: 189). 18 Plg. lietuvių kalboje 5 opozicijos (Pakalniškienė 1993: 206). 38 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje VEDINIAI IŠ PRIESAGOS -YTI, -O, -Ė VEIKSMAŽODŽIŲ Iš šio tipo priesaginių veiksmažodžių užfiksuotas vienintelis vedinys su balsių kaita. 11 LENTELĖ. Apofoninis tipas CauC- / CuC- (1)19 DUR. -yti, -o / TERM. n, sta Terminatyvų dažnumas Prezentinės vs. neprezentinės formos Priešdėlinės vs. nepriešdėlinės formos klausyti, klauso, klaušė INTR ‘vykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą, valią’ / -klūsti, -klūša, -klūšo INTR ‘paklausyti, pasidaryti klusniam’ 9xB, 9xDP 1 17 18 – pa- Iš viso 1 17 18 – 12–toje lentelėje aiškiai matyti, kad ir šio darybos modelio terminatyvų dažniausiai vartojamos neprezentinės formos – jos sudaro per 70 procentų, o jei neskačiuotume itin specifinės semantikos ir vartosenos veiksmažodžių -milti ir -žinti esamojo laiko formų20, neprezentinių formų procentas šokteltų iki 94. Tiriamųjų terminatyvų sistemiškai vartojamos priešdėlinės formos – jos sudaro net 99 procentus senuosiuose raštuose užfiksuotų formų21. Panašius rezultatus rodo eksperimentinis dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžių tyrimas aspektualumo ir akcionalumo požiūriu (Arkadiev 2011). Remdamasis S. Tatevosovo metodologija (Tatevosov 2002) ir apklausų rezultatais, P. Arkadijevas nustatė, jog lietuviškojo veiksmažodžio akcionalinė sistema skiriasi nuo tipiškos europietiškosios (“Standard Average European”, ten pat) ir slaviškosios (Slavic-type system, ten pat), be to, lietuvių kalbos akcionalinė sistema yra gerokai sudėtingesnė ir turtingesnė. Čia apsiribosime kiekybiniu 19 Plg. lietuvių kalboje 1 opozicija (Pakalniškienė 1993: 206). 20 Neprezentinių formų statistika iškreipia leksemos –milti ir -žinti, kurių reikšmės religinio žanro tekste yra labai specifinės, lemiamos įvairių priešdėlių leksikalizacijos. Pavyzdžiui, su(si)milti vartojamas skolintine reikšme ‘pasigailėti’ (plg. lenk. zmiłować się), šio veiksmažodžio esamojo laiko dalyvių formos dažnai vartojamos kaip Dievo epitetas. Veiksmažodžio –žinti vartojamos tik priešdėlinės formos, keičiančios ne tik akcionalinę klasę, bet ir leksinę reikšmę, plg. api-, apsi-, iš(si)pa-, pa(si)-, pri(si)-, pripa-. 21 Iš 8088 pavartotų formų tik 8 yra nepriešdėlinės (!). Straipsniai / Articles 39 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Arkadjevo eksperimento ir lietuvių senosios raštijos tyrimo rezultatų sugretinimu. Lietuvių senojoje raštijoje dominuoja terminatyvinių, arba telinių, veiksmažodžių priešdėlinės formos (99 proc.). Tokią pat situaciją rodo ir eksperimento rezultatai: iš 120 priešdėlinių veiksmažodžių daugiausia yra telinių veiksmažodžių reiškiančių leksemų – 110, apie 92 proc.²² 12 LENTELĖ. Vedininiai iš kintamųjų priesagų veiksmažodžių. Prezentinių ir neprezenti-nių formų bei priešdėlinių ir nepriešdėlinių formų santykis (n=2307) Dabartinės lietuvių kalbos žodyne ir Tekstyne tokių porų priskaičiuota apie 70 (Arkadiev 2013), tačiau ne visi autoriaus teikiami pavyzdžiai yra relevantiški²³. ²² Straipsnyje skiriama daugiau akcionalinių klasių – punctual, strong telic, limitative telic, weak inceptive–stative, punctual ingressive, weak telic. ²³ Antai koreliacija subtilsti / belsti skiriasi ne tik akcionalumu, bet ir agentyvumu, todėl subtilsti poruotinas su bildėti, o šiedu galėtų sudaryti priešpriešą anticausativa / causativa su belsti. Tas pat pasakytina ir apie sutviksti / tvikšeti (ne tuyksėti, kuris yra interjekcinės kilmės) bei tvieksti santykius. Veiksmažodis pražvingti sudaro akcionalinę porą su žvengti, o žvingauti yra iteratyvinis vedinys iš žvengti. Ankstesni tyrimai rodo, kad intarpiniai ir sta kamienai terminatyvai gali būti padaromi iš veiksmažodžių su kintamosiomis priesagomis (kitaip – mišriojo tipo veiksmažodžių), bet ne iš veiksmažodžių, turinčių priesagas visose pagrindinėse formose (Pakalniškienė 1993). Todėl pagarsti, pakvailti, aplesti, aptamsti, pagrožti, idrąsti, sulysti, sublogti vargiai darybiškai sietini su bendrąsakniniais priesaginiais veiksmažodžiais pagarsėti, pakvailėti ir t. t., abu veiksmažodžiai interpretuotini kaip savarankiški vediniai iš atitinkamų vardažodžių – būdvardžių ir daiktavardžių (Pakalniškienė 2000: 71–89). 40 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje P. Arkadijevas pagrįstai mato šios opozicijos santykinį naujumą ir sąsają su kauzatyvine / inchoatyvine (Arkadijevo terminais) opozicija, kurios leksikalizacija (o gal ir daryba) lėmė intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių formas ir turinio homogeniškumą – savaiminio (nekontroliuojamo) veiksmo, būsenos ar jos kitimo reikšmę, intranzityvumą, o priešdėliai ir atitinkamos laiko formos keitė akcionalinę klasę. Ankstesnio tyrimo duomenimis (Pakalniškienė 1993), visame lietuvių kalbos plote opozicijų durativa / terminativa fiksuojama gerokai daugiau – 150 koreliacijų: 32-jų opozicijų intarpiniai ir sta kamieno terminatyvai yra pasidaryti iš šakninių ia kamieno veiksmažodžių, o 118-os opozicijų atitikami terminatyvai – iš kintamųjų priesagų veiksmažodžių (palyginamoji kiekybinė charakteristika pateikta išnašose ties atitinkamomis senųjų raštų opozicijomis). Darybiniai modeliai ir intarpinių resp. sta kamieno veiksmažodžių vartosena visoje lietuvių kalboje atliepia senųjų raštų situaciją: daugiausia fiksuojama priešdėlinių neesamojo laiko formų, eksplik uojančių tel iškumą. 13–oje lentelėje atsispindi tiriamųjų opozicijų senosios raštijos darybinių modelių kiekybinis santykis: matyti, kad didžiausią dalį sudaro terminatyviniai intarpiniai ir sta kamieno vediniai iš kintamųjų priesagų duratyvinių veiksmažodžių. 13 LENTELĖ. Vediniai iš šakninių ir kintamųjų priesagų veiksmažodžių (n=38) 2. Tiriamieji intarpiniai ir sta kamieno terminatyvai to meto raštijoje paplitę nevienodai. Beveik pusė jų (16) fiksuojami visuose trijuose rašto variantuose: –bosti, –busti, –girsti, ilsti, klupti, –migti, –milti, –mokti, –siusti, –smirsti, snūsti, –sukti, tilti, –vysti, –žinti, –žysti, o veiksmažodžiai su(si)milti, išvysti ir pa(si), pripa–, iš(si)pa–, ap(si)pažinti vartojami itin dažnai visuose tekstuose. Nemažai intarpinių ir sta kamieno leksemų (9) paliudyta vakariniame, Prūsų Lietuvos, ir Straipsniai / Articles 41 DALIA PAKALNIŠKIENĖ viduriniame variantuose, pavyzdžiui: –bilti, –džiugti, –gysti, justi, –klusti, skilti, –švisti, –vilsti, –žvilgti. Viduriniame ir rytiniame raštų variantuose užfiksuoti 4 intarpiniai resp. sta kamieno vediniai: –liūsti, –stebti, –žibti. Du terminatyvai tingti, –virktti paliudyti priešinguose nesusisiekančiuose arealuose – Prūsų Lietuvos ir rytiniame variantuose²⁴. Kiti intarpiniai ir sta kamieno terminatyviniai vediniai fiksuojami paskiruose rašto variantuose, plg.: vakariniame justi (junda) (BB), spįsti (Mž); viduriniame –derti (DP), –kalbti (DP), –kvėpti (DP); rytiniame –kvėpti (SD), –turti (SD), –žasti (SD, PS). LKŽe duomenimis, daugelis šių pavienių autorių veiksmažodžių vartojami plačiau ar siauriau visoje Lietuvoje. 3. Prefiksinė telisizacija, arba perfektyvacija, drauge su paradigmacija, kaip matome, fiksuojama jau pirmuosiuose senuosiuose raštuose; ji „tebeveikia“ visose tarmėse ir dabartinėje lietuvių kalboje. Paralelių esama kitose baltų bei slavų, germanų kalbose (apie prefiksinio perfektyvo tipologiją žr. Arkadiev 2015). Tačiau daugelis tiriamųjų opozicijų laikytinos lietuvių kalbos naujadarais, nes etimologinių atitikmenų kitose kalbose esama itin mažai. 3.1 Latvių kalboje fiksuojama vos viena kita (4) formaliai ir semantiškai analogiška pora, plg.: 1a. dzirdēt, dziržu, dzirdēju ‘girdėti’ / –dzirst, –dzirstu, –dzirdu; iz– ‘išgirsti’; jāust || jāust || jāust, jāušu, jautu; sa–, iz– ‘(nu)jausti, (pa)justi’, refl. / just, jūtu, jutu; sa–, iz–, nuo– ‘justi’, refl.; klausīt || klausīt, klauşu, klausīju ‘klausyti’ / klust, klūsu || klustu, klusu ‘nutilti, nurimti; tylėti’ (galima darybiškai sieti ir su 1a. klusēt, klusu || klusēju, klusēju ‘tylėti’)²⁵; zināt, zinu, zināju ‘žinoti’ / –zīt, –zīstu, –dzinu; at–, ie–, pa– ‘pažinti, pripažinti...’. Kai kurių latvių kalbos veiksmažodžių vartosena rodo, jog tokios ryškios akcionalinės skirties tarp opozitų kaip lietuvių kalboje nėra, pavyzdžiui, latvių bendrinės kalbos žodyne Latviešu literārās valodas vārdnīca veiksmažodis izdzirst, –dzirstu, –dzird u aiškinamas veiksmažodžiu izdzirdēt. Kelias ekvivalentiskas opozicijas (8) liudija tik istoriniai žodynai, – dabartinėje latvių kalboje belikęs vienas kuris opozicijos narys ar net vartojamos kitos leksemos, plg.: 1a. arch. bādēt ‘Ekel od. Grauen empfinden, lästig fallen’ ME I, 270 / arch. –bāst, –bāstu, –bādu ‘pabosti, nubosti’; at–, nuo–; refl. ME II, 760; EH I, 134 (dabartinėje latvių kalboje abiem reikšmėmis vartojamas veiksmažodis apnikt); mācēt, māku, māčēju ‘mokėti, žinoti’ / mākt ‘lernen, können’ ME II, 579, 580 (1a. bk. vietoj –mākt ‘išmokti’ sakoma izmācīties, iemācīties); arch. miegāt, mieguot, mieguoties ‘Schläfrigkeit spüren; schlafen, schlummern’ ME II, 652; EH ²⁴ LKŽe duomenimis, šie veiksmažodžiai paplitę visoje Lietuvoje. ²⁵ Dėl lietuviškų ir latviškų opozitų reikšmių santykio, istorijos žr. Karaliūnas 1987: 40–42. 42 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje I, 824 / –migt, –miegu (*–migų ME II, 624, 625), –migu; aiz-, ie- ‘užmigti, įmigti’ (la. bk. vietoj išnykusio miėgа̄ vartojami gulēt, dusēt); smirdėt, smirdū, –ėju ‘smirdėti’ / smirst, smirstu, smirdu; sa- ‘susmirti’ ME III, 966; EH II, 539 (la. bk. vietoj smirst vartojamas junginys sākt smirdēt); spīdēt, spīd, spīdēja ‘spindėti, blizgėti, žvilgėti’ / spīst, spīstu, spīdu ‘spįsti’ ME III, 1004 (Mühlenbachas nurodo, kad spīstu, spīdu = spīdēt ‘scheinen, leuchten, glänzen’: saule spīst Stelp); šaust, šaušu, šautu, šaust ‘siausti’ ME IV, 8 / arch. šust, šūtu, šūtu ‘dūkti, šėlti, siusti’ ME IV, 107 (la. bk. plosities, trakot, ālēties, draiskoties LLVV, LLV); zibēt, zibu, zibēju ‘žibėti, spindėti’ / zibt, zibu ‖ zibstu ‖ zibstu, zibu ‘žibėti, spindėti’ ME IV, 718 (vietoj antrojo opozicijos nario bk. vartojama iezibēties); ziėdēt, ziėdu ‖ ziėžu, ziėdēju ‘žydėti’ / saziest, saziest, sazied ‘pražysti, sužydėti’ ME III, 797. Keletą lietuviškųjų opozicijų latvių kalboje atliepia tik vienas iš opozitų, dažniausiai duratyvinis, plg.: duratyvai šakniniai: šaukt, šaucu, šaucu ‘šaukti’; snaušt, snaužu, snaūdu ‘snūsti’; priesaginiai: dziėdāt, dziėdu, dziėdāju ‘dainuoti, giedoti’; arch. judēt ME II, 115; EH I, 566 ‘judėti’ (la. bk. kustēties ‘judėti’); mīlēt, mīlu ‖ mīlēju, mīlēju ‘my-lėti’ ME II, 644; arch. stebēties, stebuos, stebējuos ‘stebėtis’ ME IV, 103; EH II, 575 (la. bk. brīnīties ‘stebėtis’); turēt, turu, turēju ‘tureti’; vidēt, vidu, vidēju; viedēt, viedu ‖ arch. viedēju, viedēju ‘matyti, įžiūrėti, sužiūrėti’; terminatyvai bust, būdu ‖ būstu, budu ‘busti’ ME I, 356 (bk. mosties, at-, pamosties ‘(pa)busti’, atelinis veiksmas reiškiamas kitais veiksmažodžiais ar žodžių junginiais – būt nomodā, negulēt ‘budėti’); klupt, klūpu, klupu ‘klupti’; kvėpt, kvėpstu, kvėpu ‘smilkti, rukti (pvz., apie žibalinę lempą, žvakę)’²⁶. Iš latviškųjų atitikmenų matyti, kad akcionalumo raiška dabartinėje latvių kalboje yra kitokia: telinis veiksmas formalizuojamas prefiksacija, dažniausiai drauge su sangrąža, plg.: iemīlēt ‘pamilti’; iesaukties ‘sušukti’; aizsnausties, iesnausties ‘užsnūsti’; iedziedāties (par putniem) ir perifrastinėmis fomomis, pavyzdžiui, sākt dziedāt ‘pragyti’; sakūsties, iekustēties ir sākt kustēties ‘sujudsti’; izmācīties, iemācīties ‘išmokti’; iezibēties ‘sužibti’; uzziedēt ir sākt ziedēt ‘žysti’ ir 26 Į feng į laikymąsi lie. oiškvėpti, iškvėpsta, iškvėpo ‘išsiuvetadėti, prarasti kvapą’ SD atitikmeniu. – šie veiksmažodžiai gali būti ir paraleliai susiformavę abiejose kalbose. Mat lie. kvėpti, kvėpia, kvėpė ‘skleisti kvapą, kvėpėti’, su kuriuo siejamas lie. oiškvėpti, –sta, –o, latviško atitikmens neturi (la. smaržot ‘skleisti kvapą, kvėpėti’). Terminatyvinė reikšmė latvių kalboje irgi vartojama kitos šaknies leksema atvadēties, novadēties (plg. lie. nusivadėti). Straipsniai / Articles 43 DALIA PAKALNIŠKIENĖ pan. Tačiau kelios adekvačios latviškos poros galėtų rodyti bendras rytų baltų kalbų tendencijas diferencijuoti veiksmažodžius teliskumo požiūriu²⁷. Prūsų kalbos šaltiniuose analogiškų opozicijos durativa / terminativa refleksų nėra, – paludytas tik vienas kuris iš dviejų tikėtų veiksmažodžių, dažniau duratyvai, pavyzdžiui: duratyvai: inf. billīt, praes. 3 sg., pl. billā || billē ‘byloti’; inf. klausīton, praes. 1 pl. klausēmai ‘klausyti’²⁸; inf. milijit, praes. 3 sg., pl. milē ‘mylėti’; partic. praes. act. nom. sg. masc. skellānts ’skolingas (esantis skolingas); kaltas (esantis kaltas)’, pr. turrītūwei, praes. turri ‘turėti’; terminatyvai: praet. 3 sg., pl. ismigē ‘užmigo’, partic. praet. act. nom. sg. masc. enmiguns ‘įmiges’²⁹; pr. praet. 3 sg. widdai ‘išvydo, pamatė’; inf. ersinnat, praes. 1 p. ersinnimai ‘pažinti’, inf. posinnat, praes. 1 sg. posinna ‘pripažinti’. Pažymėtina, kad formaliai veiksmažodžio lie. žinóti, la. zināt ekvivalentai pr. ersinnat ‘pažinti’, posinnat ‘pripažinti’ prūsų tekstuose vartojami terminatyvine reikšme, taigi semantiškai atitinka lie. –žinti, la. -zīt. Prūsų kalbos faktai turėtų rodyti, kad kalbamoji aktionalinė opozicija ėmė formuotis rytų baltų laikais³⁰. 3.2. Tiriamosios opozicijos analogų esama slavų ir germanų kalbose³¹, pavyzdžiui: s. r. svьtěti ‘šviesti’ / svь(t)nutі ‘svisti’, s. r. mbžati ‘snausti’ / mbǫtnuti ‘mirktelėti’, s. sl. sěděti, sědi- ‘sėdėti’ / sěsti, sęde- ‘sėsti’; go. bi-leiban ‘stay’ / af-lifnan ‘be left over’, go. wakan ‘be awake’ / ga-waknan ‘wake up’, s. isl. sofa ‘sleep’ / sofna ‘fall asleep’, germ. *hnīpan ‘be sad’ / *hnīpnan ‘grow sad’, germ. *blīkan ‘shine, be bright’ / *bliknan ‘grow bleak, become pale’, ²⁷ Tokių latvių kalbos opozicijų tyrimas esmingai papildytų baltų veiksmažodžių aktionalinių klasių tyrinėjimus, tačiau bent kiek pilnesnio registro kol kas nesama. Paprastai operuojama pavieniais pavyzdžiais, pavyzdžiui, bijāt, bijāju (duratyvas) / bīties, bīstuos (terminatyvas, inchoatyvas) (Villanueva-Svensson 2008: 175–199). Beje, bijāt dabartinėje latvių kalboje pakeistas veiksmažodžiu baidīties. ²⁸ V. Mažiulis rekonstruoja pr. verb. *paklus- ‘imti klausyti, darytis klusniam’ iš adj. nom., acc. sg. n poklusman ‘paklusniai’ PEŽ 3: 311–312. ²⁹ Pr. meicte interpretacija neaiški: gali būti inf. arba praes. 3 sg., pl. (PEŽ 3: 122). ³⁰ Kitaip Migelis Vilanuyeva-Svenssonas: “This fact may point to an exclusively East Baltic origin of the inchoative, specially considering the great productivity of sta-presents in Lithuanian and Latvian, but since sta presents are so sparsely attested in Old Prussian in any case a secondary loss in this language cannot be absolutely excluded either” (Villanueva-Svensson 2008: 176). ³¹ Atkreiptinas dėmesys, kad infiksacija – pirminis nazalinių kamienų modelis, yra išlaikytas baltų kalbose, tačiau slavų ir germanų kalbose, kaip ir daugelyje kitų ide. kalbų, šis modelis buvo perdirbtas – įsigalėjo nazalinė sufiksacija (Gorbachov 2007: 203). 44 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje germ. *belgan ‘swell with anger, be enraged’ / *bulgnan ‘swell up’, germ. *wūkan ‘turn, yield, move aside’ / *wīk̑nan ‘start giving in, grow weak’ (Villanueva-Svensson 2010: 222; 2011: 39; Gorbachov 2007: 67–70; Темчин 1984: 186). Tačiau senojoje lietuvių raštijoje užfiksuotų porų atitikmenų slavų ir germanų kalbose nėra, išskyrus s. sl. bъděti, bъdi- ‘budėti’ / vъz-bъ (d)оti, vъzъb(d)ne- ‘pabusti’³². O štai pavienių atitikmenų esama kiek daugiau: sl. *smirdėti, *smiržd̑o ‘smirdėti’; s. sl. znati, znąo ‘žinoti’; s. sl. viděti ‘matyti, pastebėti’, lo. videō, vidēre ‘matyti’, s. i. vindāti ‘randa’, av. vīnastī ‘randa’; r. очнуться (: lie. justi). Tad galima kalbėti tik apie bendrą šiaurės indoeuropiečių kalbų tendenciją, formalų ir semantinį modelį, realizuotą jau atskirose kalbų šakose ar net atskirose kalbose. APIBENDRINIMAS 1. XVI–XVII a. lietuvių raštijoje užfiksuotos beveik keturios dešimtys opozicijų duratyva / terminatyva. Nustatyti du darbiniai modeliai: terminatyviniai vediniai iš 1) šakninių ia kamieno veiksmažodžių ir 2) iš kintamųjų priesagų veiksmažodžių. Pirmasis modelis tiksliai atliepia opozicijos causativa / anticausativa formal ią raišką – darbui būdinga šak­nies balsių kaita: pamatiniai ia kamieno veiksmažodžiai turi pagrindinio laipsnio šaknį, o intarpiniai ir sta kamieno vediniai – nykstamojo. Antrojo, tris­kart gausesnio, modelio vediniai atitinka formaliuosius ir semantinius pirmojo modelio terminatyvų ir antikauzatyvų parametrus, bet darybos pamatas – jau kito struktūrinio tipo – kintamųjų priesagų veiksmažodžiai, ir balsių kaita šiai darybinei opozicijai nebūdinga. Tokie požymiai rodo, kad antrasis modelis yra inovacinis. 2. Tyrimas parodė, kad senojoje raštijoje paliudyti darybiniai deduratyvų modeliai yra tokie patys kaip lietuvių tarmėse ir dabartinėje kalboje. 3. Tiriamųjų opozitų reikšmės kontrastuoja rib iškumo požiūriu: pamatiniai šakniniai ir kintamųjų priesagų veiksmažodžiai reiškia duratyvinį, neimplikuojantį ribos veiksmą, o intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai žymi telinį, dažniausiai inchoatyvinį ir punktatyvinį veiksmą, taigi atliepia proceso ir įvykio akcionalines klases. Ypatingas vaidmuo žymint šias predikatines situacijas tenka prefiksacijai: priešdėliniai veiksmažodžiai sudaro 99 procentus terminatyvinių vedinių. Veiksmažodžių priešdėliai atlieka ne tik ³² Sinchroniniu požiūriu įžvelg tina opozicija duratyva / terminatyva, tačiau intarpinis veiksmažodis gali būti archajiškesnis, plg. atitikmenis ide. kalbose: s. air. ad-boind ‘pranešti’, uss­bond ‘atsisakyti’, gr. μυνθάνομαι ‘learn, hear of’. Straipsniai / Articles 45 DALIA PAKALNIŠKIENĖ gramatinės predikato ribos rodiklių (telisizatorių ar perfektivatorių) funk-cijas, – neretai būna išlaikyta ir leksinė reikšmė, eksplikuojanti erdvinę orientaciją (pavyzdžiui, įrodo veiksmo intensyvumą, pasinerimą į kokią nors būseną arba vietą, su– – tarpusavio veiksmą, pra– – veiksmą, nukreiptą į išorę ir pan.). Terminatyvų tel iškumą paryškina dominuojančios nepre-zentinės veiksmažodžių formos (per 90 procentų). 4. Ne visi tiriamieji intarpiniai ir sta kamieno terminatyvai to meto raštijoje paplitę vienodai. Beveik pusė jų (16) fiksuojami visuose trijuose rašto variantuose: –bosti, –busti, –girsti, ilsti, klupti, –migti, –milti, –mokti, –siusti, –smirsti, snūsti, –sukti, tilti, –vystyti, –žinti, –žystyti, o veiksmažodžiai su(si)mil-ti, išvystyti ir pa(si), pripa–, iš(si)pa–, ap(si)pažinti vartojami itin dažnai vi-suose tekstuose. Nemažai intarpinių ir sta kamieno leksemų (9) paliudyta vakariniame, Prūsų Lietuvos, ir viduriniame variantuose, pavyzdžiui: –bil-ti, –džiūgti, –gysti, justi, –klusti, skilti, –švisti, –vilsti, –žvilgti. Viduriniame ir rytiniame raštų variantuose užfiksuoti trys intarpiniai resp. sta kamieno vediniai: –liūsti, –stebti, –žibti. Du terminatyvai tingti, –virkti paliudyti prie-šinguose nesusisie kiančiuose arealuose – Prūsų Lietuvos ir rytiniame vari-antuose. Kiti intarpiniai ir sta kamieno terminatyviniai vediniai fiksuojami paskiruose rašto variantuose: vakariniame justi (junda), spįsti (Mž); viduriniame –derti (DP), –kalbti (DP), –kvipti (DP); rytiniame –kvėpti (SD), –turti (SD), –žašti (SD, SPS). Daukšos žodžiu galėtume įtarti –derti (LKŽe užrašyta tik iš DP ir SInt.). „Egzotiškieji“ Sirvydo veiksmažodžiai, LKŽe duomenimis, vartojami įvairiose tarmėse: –žašti užrašytas iš pietryčių aukš-taičių (Armoniškės, Rodūnia, Varanavas, Punskas, Paringys), –turti – iš įvai-rių vietų (Alsėdžiai, Šiluva, Šiauliai, Joniškis, Eriškiai, Veliuona, Seredžius). 5. Opozicijos duratyva / terminatyva ištakos sietinos su opozicijos causativa / anticausativa susiformavimu rytų baltų kalbose. Šioje opozicijoje „subren-do“ homogeniška intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių klasė su savita semantika, eksplikuojančia procesą ar įvykį. Šis morfologinis-semantinis modelis buvo pritaikytas naujai opozicijai, diferencijuojamai nebe kauza-tyvumo, o teliškumo, lietuvių kalboje. Ekvivalentiškų porų kitose kalbose nėra vienetai, todėl ši formacija laikytina lietuvių kalbos inovacija. Latvių kalboje toks modelis menkai išvystytas, teliškumas reiškiamas kitais bū-dais. Slavų ir germanų kalbų atitinkamos koreliacijos galėjo susiformuoti atskirose šių kalbų grupėse ar kalbose, nes intarpiniai ar n sufiksą turintys veiksmažodžiai jau buvo įgiję tokią pačią semantiką kaip ir lietuvių kalboje. 46 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje ŠALTINIAI BB – BIBLIA tatai eſti Wiſſas Schwentas Raſchtas, Lietuwiſchkai pergulditas per Janą Bretkuną Lietuvos pleboną Karaliaucziuje 1590 (naudotasi e. tekstų variantais ir konkordancijomis³³). BG – Giesmės Duchau­nas / iſch Wokiſchka ing Lietu=wiſchka ließuwi / per ne=ku­rius Pleb­onus Her=cegites Prūſų / per=gulditas. Iſſpauſtas Karaliaucziu=je / per Jurgi Oſterbergera 1589 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis³⁴). ³³ Patarlių knyga (Pat), 1585 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=71); Mokytojo knyga (Mok), 1586 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=70); Antra metraščių (kronikų) knyga (2 Met), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=64); Danieliaus knyga (Dan), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=65); Esteros knyga (Est), 1590 (tekstą rengė Birutė Triškaitė, konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2020, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=89); Ezechielio knyga (Ez), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Nijolė Čepienė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=66); Giesmių giesmės knyga (Gg), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Vaida Jankūnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vaida Jankūnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=62); Izaijo knyga (Iz), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Veronika Adamonytė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Veronika Adamonytė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=67); Jeremijo knyga (Jer), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=68); Jobo knyga (Job), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=69); Pirma metraščių (kronikų) knyga (1 Met), 1590 (perrašą rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė; konkordancijas rengė Birutė Triškaitė, Veronika Adamonytė, Ernesta Kazakėnaitė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=63); Raudų knyga (Rd), 1590 (perrašą rengė Ona Aleknavičienė; konkordancijas rengė Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2018, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=72). ³⁴ Jonas Bretkūnas. Giesmės Duchau­nos, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, 2002, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=12). Straipsniai / Articles 47 DALIA PAKALNIŠKIENĖ BKa – Kancionalas nekurur Giefmiu / Ba=ßniczioie Diewa / ant di=dzjun Schwe[n]czjun fœnu budu giedamuiui. Ißpauftas Karaliauczieie / per Gurgi Ofterbergera 1589 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis35). BKo – KOLLECTAS Alba Paſpalitas Maldas / pra=ſtafû Nedeliału ir didźofu Schwen=tefu / per wiſſus mætus Hercegi=ſteie Prufu giedamas / iſch Wokifchko ließuwio / ing Lietuwifchka pergulditas / Per Iana Bretkuna. M. D. LXXXIX (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis36). BP I – POSTILLA Tatai eſti Trumpas ir Praſtas Iſchgul­dimas Euangelіu / Jaka­muiu Baſniczoie Krikſchczioniſchkoie / nůg Aduento ik Wźliku. Per Iana Bretkuna Lietuwos Plebona Karaliaucziuie Pruſſu. Iſſpaude Karaliaucziuie Iurgis Oſterbergeras. Mæta Pono 1591. BP II – POSTILLA Tatai eſti Trumpas ir Praſtas Iſchgul­dimas Euangelіu / Jaka­muiu Baſniczoie Krikſchczioniſchkoie / nůg Wæliku ik Aduento. Per Iana Bretkuna, Lietuwos Plebona Karaliaucziuie Pruſſu. Iſſpaude Karaliaucziuie Iurgis Oſterbergeras. Mæta Pono 1591 159137. DK – KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI PRI WALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Societatis IESV. Iźguld itas iź Lieżuwio Łankiſko ing Lietuwiſka per Kuniga Mikaloiu Daugßa Kánonika Žemaičiu. Iźpáuftas Wilniuie Metufſę vźgimimo Wießp aties 1595{.} (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis38). DP – Poſtilla CATHOLICKA. Tái eſt: Iźguldimas Ewangelіu kiekwienos Nedelos ir ßwętes per wiſſus metús. Per Kúnigą MIKALOIW DAVKSZ{Ą} Kanoniką Mėdnikų / iź łėkiſko pergúldita. Su walá ir daláįdimu wіreſuiui. W Wilniui / Drukárnioi Akademios SOCIETATIS IESV, A. D. 1599 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis39). 35 Jonas Bretkūnas, Kancionalas, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2002, http://senieji rastai.lki.lt/db.php?source=13). 36 Jonas Bretkūnas. Koletos, 1589 (tekstą rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, 2002, http://senieji rastai.lki.lt/db.php?source=14). 37 Naudotasi Aleknavičienė Ona (red.) 2005: Jono Bretkūno POSTILĖ. Studija, faksimilė ir kompaktinė plokštelė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. 38 Mikalojus Daukša, Katekizmas, 1595 (tekstą rengė Mindaugas Šinkūnas, konkordancijas rengė Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2006, http://senieji rastai.lki.lt/db.php?source=1). 39 Mikalojus Daukša, Postilė, 1599 (elektroninis tekstas, rengė Veronika Adomonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė, Ona Aleknavičienė, konkordancijas rengė Veronika Adomonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė, Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius, 2006, http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php?source=2). 48 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje KN – Knyga nobažnystės krikščioniškos (1653), faksimilinis leidimas, red. D. Pociūtė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004 (naudotasi „Knygos nobažnystės“ morfologijos duomenų baze40). LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), red. kolegija G. Naktinienė, J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, vyr. red. G. Naktinienė, e. variantas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008 (atnaujinta versija, 2017). Prieiga internete: https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas. LLV – Lietuviešu-latviešu vārdnīca. Prieiga internete https://www.letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062. LLVV – Latviešu literārās valodas vārdnīca 1–8 (1972–1996), atb. red. R. Grabis, Rīga: Zinātne. Prieiga internete: www.tezaurs.lv/llvv. Mž41 – CATECHISMVSA PRAĮty S‹adei, Makłas ſkaitima raſhta yr gieſmes del krikšč‹aniſtes bei del berneliu iaunu nauiey ſuguldıtas KARALIAUČZV1 VIII. dena Menefes Saufia, Metu vβgimima Diewa. M. D. XLVIII. FORMA Chrikſtima. Kaip Bažnyčias ſtatime Hertikſtites Prulu / ir kitofu ſemefu laikoma ira. Drukawot Karalaučʉui per Iona Daubmana / Metu Chriftaus M. D. LIX. GESMES Chrikſc‹onifkas gedomas baβnic‹oſu per Welikas ir Sekminias ik Aduenta. Iſchſpauſtas Karalaučʉui / nůg Iona Daubmana Metu Diewa / M. D. LXX. Geſmes Chrikſc‹oniskas gedomas Baβnic‹oſu per Aduenta ir Kaledas ik Gramnic‹u. Iſch ſpauſtas Karalaučʉui nůg Iona Daubmana Metu Diewa / M. D. LXVI. Gieſme S. Ambraßeijauſ, bey S. Auguſtina, kurė wadin: Te Deũ laudamuſ. Su geſmemis ape iſch numirufiu priekelima Jeſaus Chriftaus, ſchgulditas per M. Moſſuida Waitkuna &c. Ant naudos Ragaynes Baβnic‹ey ir kitu etc. [1549]. PARAPHRASIS, permanitina poteraus malda / per Martina Moſwida iſchguldita. (tekstas išspausdintas kartu su šaltiniu BG, įdėtas jo pabaigoje). PEŽ – Vytautas Mažiulis. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1–4. Vilnius: Mokslas (t. 1, 1988), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. 2–3, 1993–1996), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. 4, 1997). Prieiga internete: http://www.prusistika.lfl.vu.lt. 40 Jakulytė Dalia, Pakalniškienė Dalia 2018: Senųjų raštų morfologijos duomenų bazės taikymas semantikos tyrimams: veiksmažodžių semantika. – Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 41 Mažvydo veiksmažodžiai rinkti iš Urbas Dominykas 1996: Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vinius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Straipsniai / Articles 49 DALIA PAKALNIŠKIENĖ PS 1 – Virginija Vasiliauskienė, Kristina Rutkovska, red. 2015: Konstantinas Sirvydas. Punktai sakymų nuo Advento iki Gavėnios = Punkty kazań od Adwentu do Postu, 1629, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. PS 2 – Virginija Vasiliauskienė, Kristina Rutkovska, red. 2015: Konstantinas Sirvydas. Punktai sakymų Gavėniai = Punkty kazań na Wielki Post, 1644, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas42. SD – Dictionarium trium linguarum, 1620 (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis43). SD4 – DICTIONARIUM TRIUM LINGVARUM, In vfum Studioſæ Iuventutis, AVCTORE R. P. CONSTANTINO SZYRWID è SOCIETATE JESU Cum Superiorum permiffu editum. Qvarta editio recognita & aucta. VILNÆ, Typis Academicis Societatis IESV. Anno Domini M. DC. LXXVII (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis, žodynu Pakalka Kazimieras 1979: Pirmasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas44). WP – ISCHGVLIDIMAS EVANGELIV PER WISVS METTVS, SVRINKTAS DALIMIS ISCHDAVGIA PASTILLV̨, TAI EST ISCH PASTILLAS NICVLAI HEMINGY ←HE=MINGI, ANTONY CORVINI, IO ANNIS SPANGENBERGI, MARTINI LVTHERI, PHILIPPI MELANTHONIS, IOANNIS BRENTY, ARSATY, SCHOPER, LEONARDI KVLMĄNI IODOCY WILICHI IR ISCH KITTV φ (naudotasi e. teksto variantu ir konkordancijomis45). 42 Naudotasi indeksu Morkūnas Kazys 1980: Konstantino Širvydo Punktai sakymų veiksmažodis (indeksas). – Lietuvių kalbotyros klausimai 20, 109–222. 43 Kontantinas Sirvydas. Dictionarium trium linguarum, 1620 (tekstą rengė Milda Lučinskienė; konkordancijas rengė Milda Lučinskienė, Vytautas Zinkevičius, 2008, http://senieji raštai.lkĮ.lt/db.php?source=20). 44 Konstantinas Sirvydas. Dictionarium trium lingvarum, 1677 (tekstą rengė Mindaugas Šinkūnas; konkordancijas rengė Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius, 2012, http://senieji raštai.lkĮ.lt/db.php?source=53). 45 Wolfenbüttelio postilė, 1573 (tekstą rengė habil. dr. Jolanta Gelumbekaitė; konkordancijas rengė habil. dr. Jolanta Gelumbekaitė, Vytautas Zinkevičius, 2007–2008, http://senieji raštai.lkĮ.lt/db.php?source=37). 50 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje LITERATŪRA Arkadiev Peter 2008: Lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių klasių semantika tipologinių duomenų kontekste. – Acta Linguistica Lithuanica 59, 1–27. Аркадиев Петер 2010: Ещё раз о семантике литовских n/st глаголов: от непереходности к начинательности. – Топоровские чтения. I–IV. Избранное, Москва: Институт славяноведения, 309–324. Arkadiev Peter 2011: Aspect and actionality in Lithuanian on a typological background. – Langues baltiques, langues slaves, eds. by D. Petit, C. le Feuvre, H. Menantaud, Paris: Éditions CNRS, 57–86. Arkadiev Peter 2013: From transitivity to aspect: the causative-inchoative alternation and its extensions in Lithuanian. – Baltic Linguistics 4, 39–77. Arumaa Peeter 1957: Von der Eigenart des Ablauts und der Diathese im Baltischen. – Zeitschrift für Slavische Philologie 26, 118–149. Breu Walter 2007: Der Verbalaspekt im Spannungsfeld zwischen Grammatik und Lexik. – Sprachwissenschaft 32/2, 123–166. Būga Kazimieras 1959: Rinktiniai raštai 2, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Comrie Bernard 1976: Aspect: An Introduction to the Study of Verbal Aspect and Related Problems (Cambridge Textbooks in Linguistics), Cambridge: Cambridge University Press. Dowty David R. 1979: Word meaning and Montague grammar, Dordrecht, Boston, London: D. Reidel Publishing Company. Endzelīns Jānis 1951: Latviešu valodas gramatika, Rīga: Latvijas valsts izdevniecība. Galnaitỹtė Elzė 1958: Veiksmažodžiai su priešdėliu padabartinėje lietuvių kalboje. – Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto mokslo darbai XXVI. Kalbotyra 1, 101–122. Gorbachov Yaroslav 2007: Indo-European origins of the nasal inchoative class in Germanic, Baltic and Slavic: PhD Dissertation, Harvard University. Gorbachov Yaroslav 2014: The origin of the Baltic inchoative in –sta-. An overlooked Proto-Baltic sound law. – Indogermanische Forschungen 119, 21–53. Hofmann Erich 1956: Die baltischen Verba mit Nasalinfix. – Zeitschrift für Slavische Philologie, Vol. 25, No. 1, 58–66. Holvoet Axel, Čižik Veslava 2004: Inherentiniai semantiniai veikslo požymiai. – Gramatinių kategorijų tyrimai. Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2, red. A. Holvoet, L. Semėnienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 146–151. Straipsniai / Articles 51 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Holvoet Axel, Čižik Veslava 2004: Veikslo priešpriešos tipai. – Gramatinių kategorijų tyrimai. Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2, red. A. Holvoet, L. Semėnienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 141–162. Jakulis Erdvilas 2004: Lietuvių kalbos tekėti, teka, tekėjo veiksmažodžiai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Karaliūnas Simas 1987: Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė, Vilnius: Mokslas. Kaukienė Audronė 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija, Klaipėda: Rytas. Kaukienė Audronė 2002: Lietuvių kalbos veiksmažodžio istorija 2, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Kaukienė Audronė, Pakalniškienė Dalia 2011: Prūsų kalba: vadovėlis, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Kazlauskas Jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika, Vilnius: Mintis. Kuiper Franciscus Bernardus Jacobus 1937: Die indogermanischen Nasalpräsentia: Ein Versuch zu einer morphologischen Analyse, Amsterdam: N.V. Noord-Hollandsche Uitgeversmaatschappij. Kuryłowicz Jerzy 1964: The Inflectional Categories of Indo-European, Heidelberg: Carl Winter. LKG – Lietuvių kalbos gramatika 2, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1971. Mikašauskienė Raimonda 2018: Intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai senojoje lietuvių raštijoje: daktaro disertacija, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Mikulskas Rolandas 2013: [analitinė recenzija] Plungian, V. 2011: Gramatinių kategorijų tipologija 2, Bibliotheca Salensis 5. Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija „Academia Salensis“; Lietuvių kalba 7. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/67/54. Mühlenbachs Karlis 1923–1932: Latviešu valodas vārdnīca 1–4, rediģējis, papildinājis, turpinājis J. Endzelīns, Rīga: Izglītības ministrija. Oettinger Norbert 1979: Die Stammbildung des hethitischen Verbums (Erlanger Beiträge zur Sprachund Kunstwissenschaft, Bd. 64), Nürnberg: Carl. Ostrowski Norbert 2004: Dėl išgirsti ir prabilti tipo ingresyvų Daukšos Postilėje. – Baltistica XXXIX (1), 55–59. Ostrowski Norbert 2019: Old Lithuanian ischtirra ‘Found Out’ and Some Notes on the Development of Baltic Preterite. – Baltistica LIV (1), 47–62. Pakalniškienė Dalia 1993: Lietuvių kalbos intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmažodžiai: daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas. 52 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje Pakalniškienė Dalia 1996: Lietuvių kalbos intarpinių ir sta-kamieninių veiksmažodžių diachroniniai sluoksniai. – Lietuvių kalbotyros klausimai XXXVI, 83–86. Pakalniškienė Dalia 2000: Intarpiniai ir sta-kamieniai denominatyvai – lietuvių kalbos inovacija. – Veiksmažodžio raidos klausimai. Tiltai, priedas Nr. 1, 71–89, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Pakalniškienė Dalia 2018: Intarpiniai ir sta kamieno denominatyvai senojoje lietuvių raštijoje: nominacija ir motyvacija. – Res humanitariae 24, 61–101. Pakalniškienė Dalia 2020: Senosios lietuvių raštijos veiksmažodžių daryba: intarpiniai ir sta kamieno antikauzatyvai. – Lietuvių kalba 15, 1–16. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt. Pakalniškienė Dalia, Šarkytė Raimonda 2012: Mikalojaus Daukšos raštų intarpiniai ir sta kamieno veiksmažodžiai natūraliosios morfologijos požiūriu. – Res humanitariae 11, 149–170. Palmaitis Letas 1998: Baltų kalbų gramatinės sistemos raida, Kaunas: Šviesa. Plungian Vladimir 2010: Gramatinių kategorijų tipologija 1, Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija „Academia Salensis“. Plungian Vladimir 2011: Gramatinių kategorijų tipologija 2, Vilnius: Vilniaus universitetas, Asociacija „Academia Salensis“. Rothstein Susan 2004: Structuring Events: A Study in the Semantics of Lexical Aspect, Wiley-Blackwell Publishing Ltd. Rudzītē Marta 1973: O-celmi ar nāsēna infiksu un sto-celmi Latgales dienvidaustrumu izloksnēs. – Baltų kalbų veiksmažodžio tyrinėjimai, Vilnius: Mintis, 187–197. Schmid Wolfgang Paul 1963: Studien zum baltischen und indogermanischen Verbum, Wiesbaden: Harassowitz. Skardžius Pranas 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvos mokslų akademija Lietuvių kalbos institutas. Smith Carlotta S. 1997: The Parameter of Aspect, second edition, Dordrecht, Boston, London: Kluwer Academic Publishers. Stang Christian S. 1942: Das slavische und baltische Verbum, Oslo: Dybwad. Stang Christian S. 1966: Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen, Oslo, Bergen, Tromsø: Universitetsvorlaget. Strunk Klaus 1967: Nasalpräsentien und Aoriste. Ein Beitrag zur Morphologie des Verbums im Indo-Iranischen und Griechischen, Heidelberg: Carl Winter. Straipsniai / Articles 53 DALIA PAKALNIŠKIENĖ Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vendler Zeno 1967: Verbs and Times. – The Philosophical Review, Vol. 66, No. 2, 143–160. Verkuyl Henk 1993: A Theory of Aspectuality. The Interaction between Temporal and Atemporal Structure, Cambridge: Cambridge University Press. Villanueva-Svensson Miguel 2008: Lithuanian žinoti “to know”. – Baltistica XLIII (2), 175–199. Villanueva-Svensson Miguel 2010: Baltic sta-presents and the Indo-European desiderative. – Indogermanische Forschungen 115, De Gruyter, 204–233. Villanueva-Svensson Miguel 2011: Anticausative-inchoative verbs in the northern Indo-European languages. – Historische Sprachforschung 124, 33–58. Villanueva-Svensson Miguel 2016: Zero-grade denominative nasal and sta-presents in Baltic. – Baltistica LI (1), 37–59. Топорова Елена 2016: Лексический вид глагола. – Kobe City University of Foreign Studies Journal of Research Institute, Vol. 55, 29–36. Падучева Елена 1998: Систематизация понятий и терминов аспектологии. – Russian Linguistics 22, 35–58. Падучева Елена 2004: Динамические модели в семантике лексики, Москва: Языки славянской культуры. Падучева Елена 2009: Лексическая аспектуальность и классификация предикатов по Маслову–Вендлеру. – Вопросы языкознания 6, 3–20. Татевосов Сергей 2010: Акуциональность в лексике и грамматике: диссертация на соискание ученой степени доктора филологических наук, Москва. Татевосов Сергей 2015: Акуциональность в лексике и грамматике. Глагол и структура события, Москва: Языки славянских культур. Сергей Темчин 1984: Глагольные инфиксные -пи -стаосновы балтийских языков и их соответствия в праславянском: дипломная работа, Вильнюсский университет. Сергей Темчин 1986: Семантика -пи -стаглагольных основ в литовском языке – Kalbotyra 37, 87–98. 54 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV Intarpiniai ir sta kamieno deduratyvai XVI–XVII a. lietuvių raštijoje Infixed and sta-stem Deduratives Attested in Lithuanian Scripts of the 16th–17th Century SUMMARY The article continues the investigation of infixed and sta-stem verbs attested in the Lithuanian scripts of the 16th–17th centuries that represent the prevailing varieties of this period: the Prussian variety (the scripts of Martynas Mažvydas and Jonas Bretkūnas’ scripts and the Sermon Book of Wolfenbüttel), the central variety (Mikalojus Daukša, Knyga nobǎžnystės), and the eastern variety (Konstantinas Sirvydas). Previous research has shown that nearly 65 percent of the infixed and sta-stem verbs in the mentioned Lithuanian scripts are derivatives: deverbatives comprise almost 70 percent, denominatives make up over 30 percent. The current article presents the study of the morphosemantic opposition durativa / terminativa where the relations of semantic and formal expression of opposition members, the types of predicate situations, areal and chronological distribution are analyzed and the origin of this correlation is considered. The opposition in question was named durativa / terminativa in order to emphasize the difference between the opposites standing for different actional classes that are distinguished by telicity. Therefore, the binary opposition in question is comprised of atelic verbs (states and activities) vs. telic verbs (accomplishments and achievements). Durative verbs of this opposition (such as šaukti, šviesti) are opposed to terminative verbs sharing inherent telicity (such as sušukti, prašvisti). Other semantic-grammatical-morphosyntactic parameters such as transitivity, valency and agency are not essential to these oppositions: both binary opposites can be intransitive, avalent, non-agentive or transitive, valent and agentive (cf. derivational opposition causative / anticausative exhibiting a different argument structure). In the old Lithuanian texts almost 40 oppositions durativa / terminativa were found. Two derivational patterns have been identified: terminatives derived from 1) ia-stem verbs and 2) verbs with suffixes. The first pattern corresponds exactly to the formal expression of the opposition causativa / anticausativa with the root apophony: the primary ia-stem verbs have a full degree root, and the infixed and sta-stem derivatives have a zero root. The derivatives of the second (three times more abundant) pattern correspond to the formal and semantic parameters of terminatives and anticausatives standing for the first model, however, they are derived from another structural type, i.e. verbs with suffixes, and the apophony is usually absent in this derivational pattern. These indications suggest that the second model is innovative. It should be noted that the derivational patterns attested in the 16th–17th century are the same as in dialects and contemporary Lithuanian. The origin of the opposition durativa / terminativa stands in close relation to the formation of the opposition causativa / anticausativa in the Eastern Baltic languages. In this opposition, a homogeneous class of infixed and sta-stem verbs sharing peculiar semantics (they all Straipsniai / Articles 55 DALIA PAKALNIŠKIENĖ indicate an accomplishment or an achievement) has “matured”. This morphological-semantic model was applied in Lithuanian to form a new opposition, the outstanding feature of which was no longer causativity but telicity. There are a few equivalents in other languages as well, therefore this formation can be considered an innovation of the Lithuanian language. In Latvian this pattern is poorly developed, while telicity is exhibited in other means of expression. Corresponding correlations found in Slavic and Germanic languages could have formed in particular groups of these languages or even in different languages because the verbs with nasal infix or suffix n had already acquired the same semantics as in Lithuanian. Įteikta 2021 m. lapkričio 9 d. DALIA PAKALNIŠKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-1038 Vilnius, Lietuva [email protected] 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXXV