S aipsniai / A icles 155
ALISA STUNŽAITĖ
Lie u os kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-4816-2629
Ty imų s i ys: oponimija, kogni y inė onomas ika,
kogni y inė seman ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-08
Fizikos pasi eiškimas
INVILNIUS apyga das
D imonija
Gam os ap aiškos Vilniaus apsk i ies
d imimonijoje
Ano acija
The cu en esea ch aims o shed some ligh on he concep ualiza ion o physis1 in he
d imonimai iš daba inės Vilniaus apyga dos. Ty imas apsi iboja 65 pa adinimų, a ink ų iš 787
d imonimų, šiuo me u o icialiai eikiančių Vilniaus apyga doje, analize. Duomenys bu o su ink i iš
spausdin ų (Onomas icon o Li huanias Fo es s (Pa I, 1994)), elek oninių (Elec onic Na u e
Ca alogue (www.eze ai21.l )) šal inių i in e ak y ių žemėlapių (Po al o Spa ial In o ma ion o
Li huania (www.geopo a.l )). Ty imas a skleidžia, kad izikos s i is, plačia p asme, y a gausus
mo y acijos šal inis. D imonimai bu o suski s y i į d i g upes: aiškios seman ikos i mo y acijos i
neaiškios seman ikos i mo y acijos. Aiškios seman ikos i mo y acijos d imonimai koncep ualizuoja
dominuojančias augmenijos ūšis (21), auną (9), miško ipą (15) i k aš o aizdžio ypa umus (17).
Neaiškios seman ikos i mo y acijos g upė pa eikia a dų apž algą, ku io koncep ualizacija y a
d ip asmiška dėl o, kad e minas "physis" y a susijęs su g aikišku "physis" - augalais, gy ūnais i
ki ais pasaulio b uožais, ku ie pe žengia gimimo i mi ies p ocesą (Gu h ie 1965;
K a och íl 2016: 20).
Daba iniai y imai naudoja e miną "physis" plačiausia p asme, eiškiančią iek gy os gam os
elemen us, iek opog a inės elje o b uožus, ku ie a si anda (gims a) dėl na ū alių p iežasčių a
žmogaus įsikišimo, ys osi i keičiasi, o galiausiai mi š a (išnyks a).
ALISA STUNŽAITĖ
156 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII mo y uojančio apeliacinio žodžio polisemija (1),
apeliacinis a nominalus pa adinimo pobūdis
mo i a ing concep (5), o e en bo h (3).
RAKSTELIES ŽODYS: Vilniaus apyga das, d imonimai, oponimų
koncep ualizacija, izika, kogni y inė onomas ika.
ANOTACIJA Šiuo y imu siekiama nus a y i, kokiomis gam os są okomis y a koncep ualizuojami
d imonimai, unkcionuojan ys šių dienų Vilniaus apsk i yje. Ty imui bu o su ink i 787 daba iniai
d imonimai. Duomenys bu o enkami iš ašy inių (Lie u os miškų a dynas in e ak y ių žemėlapių
(Lie u os e d inės in o macijos po alas (www. geopo al.l )). Analizės ezul a ai pa odė, kad
(I dalis, 1994)) i elek oninių (Elek oninis gam os ka alogas (www.eze ai21.l )) šal inių bei iš
gam os koncep as y a įp asmin as 65 a duose. Ti iamieji d imonimai bu o suski s y i į d i
dideles g upes: aiškios seman ikos i mo y acijos bei ne isai aiškios seman ikos i mo y acijos.
Aiškios seman ikos i mo y acijos d imonimai y a koncep ualizuojami pe dominuojančios
augmenijos ūšių (21), gy ūnijos (9), miško (15) ipo i k aš o aizdžio ypa umų (17) są okas. Ne isai
aiškios seman ikos i mo y acijos d imonimų g upė (1), pa eikia a dų, ku ių koncep ualiza imas
y a d ip asmiškas dėl mo y uojančių apelia y ų polisemijos mo y uojančios są okos
apelia y inės a iejų ik inės p igim ies (5) a ba dėl ab (3).
ESMINIAI ŽODŽIAI: Vilniaus apsk i is, d imonimai, oponimų koncep ualiza imas,
gam a, kogni y inė onomas ika.
Įžanga
Diskusijos apie nuosa ų a dinių eikšmę y a labai senos. No s y a mokyklų, ku ios
palaiko idėją, kad pa adinimai y a bep asmiški, . y. jie u i ik nuo odą (K ipke 1972;
Ullmann 1969: 33), kogni y inis požiū is į onimo analizę pa eikia į odymus, kad
pa adinimai u i ne ik leksikinius b uožus, be aip pa y a seman iškai įk au i i
susiję su koncep ualiu u iniu (Be ezo ic 1991: 75; Ru 2001: 59; Leino 2011: 215).
Kogni y inis a do požiū is odo, kad jis u i daug daugiau pasaky i. Jis susideda iš
kelių sluoksnių, a spindinčių adicines, giminys ės, nuosa ybės i daugelį ki ų yšių
su aplinkiniu pasauliu (Langendonck 2013; Ainiala e al. 2016). Kai ik p asideda žmogaus
i aplinkos są eika, kiek iena neišaiškin a žemė, gy a gam os kūnas a eiškinys
gauna a dą. Todėl a dų eikšmės ampa užši uo os su indi ido sup a imu apie
pasaulį. Ki aip a ian , a dai p adeda a spindė i pasaulėžiū ą, ku is gali bū i
sup an amas kaip pag indinė asmens pe spek y a, pagal ku ią p ipažįs amas iek
asmenys, iek bend uomenės (Si e 2015: 24; Głaz 2017: 35). Jei pasaulio su okimas
o muoja pasaulėžiū ą, ai y a kogni y inis p ocesas, i jis p iklauso nuo
S aipsniai 157 s aipsnis
Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy
e e y ques ion o exis ence is add essed; i is a cohe en image o wha is being
subjek y ių nuosp endžių, ku iuos asmeniui į edė bend uomenė. Tai eda į idėją, kad
oponimai, kaip apibūdina Ilona Mickienė i Ri a Ba anauskienė (2019: 60), y a p aei ies
žinia, a spindin i lie u ių au os is o iją, jų d asinį i ma e ialinį gy enimą, namų ūkį
bei san ykius su aplinkine aplinka. Kalba y a eikšmingas pasaulėžiū os elemen as, ji
pe duoda kul ū inę ealybę, odėl bend uomenės na iai, u in ys ą pa į kalbinį
pag indą, jaučia is o inį ęs inumą (Fong, Chuang 2004: 8; K amsch 1998). Be o, a dai
egzis uoja kiek ienoje isuomenėje. Todėl jie gali bū i e inami kaip kul ū iniai
uni e salai (Al o d 1988). Tačiau onimų leksikinė o ma ne u ė ų bū i a ski a nuo
seman inės o mos, nes ik pe seman iką galima ei i keliu iš ling is inio pasaulio į
ealų (Te Minaso a 2000: 46 […] 47). Kadangi oponimai y a ling is inės sis emos dalis i
na u e o place names makes i easie o add ess he eal wo ld (Vasil’e a 2007).
andami isose pasaulio kalbose, jų egzis a imas eda p ie idėjos, kad jie saugo
žmogaus i gam os są eikos į odymus. Galų gale, jie bu o pag įs i gy en ojų
įspūdžiais apie ealybės objek us. Ilgalaikiai žmonių i gy os gam os kon ak ai
o muoja am ik ą ie o ės į aizdį
(Vasilje a 2007: 96).
Mokslininkai pas ebėjo izikos i oponimijos yšį. Pa yzdžiui, Sousa i
Ga cia-Mu ilo (2001: 391) abejoja, a k aš o aizdžio pokyčiai a sispindi ie o ių
pa adinimuose. Jų y imuose da oma iš ada, kad okie pokyčiai y auja, i ap a iama,
kaip okie pokyčiai su okami. Fagúndez i Izco (2016) eigia, kad am ik oje ie oje
andamos ūšys gali bū i užkoduo os oponimais, eiškiančiais ie os biologinę
į ai o ę. Gied ė Becony ė i ki i (2019 m.) a idžiau išnag inėjo i olexemų i zoolexemų
ko eliaciją su oikonimais Lie u oje. Pa el Sko upa (2021) išanaliza o oponimus,
ku iuose y a augalų i gy ūnų są okų kaip nacionalinės i kul ū inės apa ybės
ženklų. Pap as ai oponimai, ku iuose y a augalų i gy ūnų są oka, eiškia ie o es,
ku iose gy ena am ik os ūšys a ankiai papli ę augalai; okie pa adinimai
nebū inai a skleidžia isus egionui būdingus gy us gam os objek us. Vie oj o, jie
a skleidžia konk ečius elemen us, ku ie ampa ie os išski iniais žymenimis
(Sko upa 2021: su eikia eisingą pag indą olesniam oponimų y imams,
37; Sapa o e al. 2021: 96; Vasil’e a 2007). The esea ch men ioned abo e
ska inamiems gam os koncepcijos. Physis įsikūnijimas Vilniaus apyga dos
d imonimuose da nebu o nag inėjamas mokslininkų. Todėl daba iniai y imai u ė ų
ALISA STUNŽAITĖ
158 "Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII" šiek iek apž elgia k aš o aizdžio ypa umus
i egiono biologinę į ai o ę, pab ėždama dominuojančias ie o ės ūšis. Šis
s aipsnis pa em as physis koncep ualizacijos analizė daba inėje Vilniaus
apyga doje. Mickienė i Bieliauskai ė (2018) pažymi, kad miškai y a nuola besikeičiančio
k aš o aizdžio dalis, odėl e inga e ka čiais iš i i jų pa adinimus. Daba inė
Vilniaus apyga dos e i o ija y a miškinga. Čia miškai suda o 43,9% e i o ijos (VLEe).
Be abejo, jų a dai neša e ingų žinių apie aplinką i y a pasi uošę a skleis i egiono
k aš o aizdžio, lo os i aunos ypa umus. daba inės Vilniaus apyga dos
d imonimais. Ty imo medžiaga i šal iniai. Daba inio y imo aikymo s i is apima 65
d imonimus, a spindinčius izikos są okas. Šie pa adinimai bu o a ink i iš 787
The aim o he cu en esea ch is o iden i y he concep s o physis enc yp ed
d imonimų, ku ie šiuo me u o icialiai eikia daba inėse Vilniaus apyga dos ibose.
Pa adinimai bu o su ink i iš elek oninių i spausdin ų šal inių. Ty ime bu o a mes i
d imonimai, susiję su aplinkinėmis gy en ie ėmis a andens elkiniais. Šie miškų
pa adinimai a i inka me oniminį pa adinimų modelį i nu odo gy en ie ės a andens
elkinio pa adinimo i d imonimo yšį. Jie ne u i jokios eikšmingos seman inės
apk o os (Reszegi 2012:
5). Tačiau jie suda o s a biausią isų ko puso d imonimų dalį, . y. 577 miškų pa adinimai
y a susiję su ki ais oponimais i (a ba) hid onimais. Todėl 65 iš 210 d imonimų y a
susiję su izijos są oka, odėl ji y a san ykinai gausus mo y acijos šal inis. Ty imo
me odika. D imonimų analizės sis ema y a p i aiky a iš mokslinių y imų modelių,
ku iuos pasiūlė Aleksand as Vanagas (1981), Dalia S ide skienė (2016, 2017; 2019; 2022), Ilona
Mickienė, Ri a Ba anauskienė (2019), Pa el Sko upa (2019; 2021; 2021a) i ki i. Kiek ieno
i iamo d imonoimo ie a, kilmė i galimi e imonai bei jų eikšmės pa eikiami.
Mo i aciniai apeliaciniai žodžiai paim i iš kogni y inės onomas ikos analizės adicijos
elek oninių žodynų; Todėl ji i ina, kad isi a dai u i eikšmę. Koncep ualios
u inio ealizacijos pe kalbą modelis p iim as a siž elgian į Nicola Dob ič (2010).
Li huanian, Russian, Polish, and Bela usian languages. The esea ch ollows he
D imonimų koncep ualizacija ilius uojama pe šal inio i ikslo domenas, ku šal inis
y a apeliacinis, o ikslas y a d imonim, . y. apeliacinis → koncepcinė s uk ū a →
d imonim. P iim a pa adinimo koncep ualizacijos eo ija y a susijusi su koncep ualios
s uk ū os, mo y uojančios pa adinimo sukū imą, nus a ymu. 2 Ž . D ymonym
šal iniai i nuo odos.
S aipsniai 159 s aipsnis
Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy
Daba iniai y imai analizuojamus d imonimus ski ia į d i g upes:
clea seman ics and mo i a ion and hose o obscu e seman ics and mo i a ion.
1. aiškios seman ikos d imonimai
I mo y acija
Daba inę d imonimų g upę suda o pa adinimai, ku ie nesukelia jokios
d ip asmybės jų mo y acijos nus a yme. Šie d imonimai apibūdina ūšis, gy ūnus,
a e mo i a ed by he domain o physis and in ol e he concep s o ege a ion
miškų ipus i miško k aš o aizdžio ypa umus. Pažymė ina, kad dauguma a dų y a
Li h. Su -ynas, -ynė, užpakaliniais a ejais, -y ė iš es inės. Šie su iksų iš es iniai
žodžiai y a ilgame ė a dų su eikimo adicija lie u ių kalboje. Pap as ai jie
eiškia augalų a ki ų gy os gam os objek ų, ečiau gy ų bū ybių, kaupimąsi
ienoje ie oje. Todėl jie pap as ai andami oponimuose (Amb azas 1995: 184 […]
185).
1.1. D imonimai, a spindin ys augmenijos ūšis
A ie ỹnė (V D) a spindi dominuojančių uogų koncep ualizaciją e i o ijoje. Jis kilęs
iš Li h. a ie ỹnė, a ie ýnas […] mal ynių k ūmai, ie a, ku auga mal ynių […] (LVŽ I: 243)
i seka koncep ualizacijos modelį: Li h. a ie ỹnė, a ie ýnas → miškas, ku iame auga
malkos → A ie ỹnė. žuolýnas (V D, Ukm D) gali bū i susijęs su Li h. ąžuolýnas […] ąžuolo
miškas […] (LVŽ I: 271), ku is susida o iš Li h. […]žuolas […] ąžuolo medis […] + Li h.
Su ynas. Pe ma omas pa adinimas eiškia, kad ąžuolai užima miško e i o iją, i y a
koncep ualizuo as pagal šį modelį: Li h. ąžuolynas → ąžuolynų miškas → žuolynas.
G upėje gali bū i pa eik i šie d imonimai, nes isi jie y a su o muo i su pag indine
leksema be ž-: Be žýnas (Šlčn D, Ukm D), Be žynlis (Š D), Be žý ė (Ukm D) i Be žẽliai
(Ukm D). Visi šie d imonimai y a Li h są oka. bé žas […] bal os žie elės lapų medis,
be žas […] (LKŽe). Tačiau jų koncepcija šiek iek ski iasi. Pa yzdžiui, Be žynas
naudoja ie ą, padeng ą be žėmis: Li h. be žynas → be žynų miškas → Be žynas. Taip
pa i Be žy ė, Li h. be ž- + Li h. Su -y ė → be žų miškas → Be žý ė. Be žynlis
ik iausiai siejamas su medžių a ba miško dydžiu, nes Su -ėlis daugeliu a ejų eiškia
mažesnį subjek o dydį a ba malonumą. (ž . U bu is 2009: 330): Li h. be ž- + Li h. -yn +
Li h. Su -ėlis → mažas miškas

ALISA STUNŽAITĖ
160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
(mažų) be žų → Be žynlis a ba Li h. be ž- + Li h. Su -yn + Li h. Su -ėlis → malonus be žų miškas →
Be žynlis. Be žẽliai bu o mo y uo as os pačios koncepcijos, Li h. Su -elis, ku is šiuo a eju
ik iausiai siejamas su mažumu (U bu is ibid.). Taip pa eikia pažymė i, kad šis a das y a daugybinė
o ma. Todėl, a siž elgian į isus į odymus, koncep ualiza imo modelis gali bū i oks: be ž- + Li h. Su
-eliai → žemojo/naujai pasodin ų be žų miškas → Be žẽliai. Sla ų kalbų iš aiška užši uo a Bo as (Šlčn
D). Pa adinimas kilęs iš usų kalbos. bo […] spygliuočių miškas, pušų miškas[…] a ba Bel. "Bo " y a
š a us, jo pa adinimas susijęs su pušų medžiu. Todėl jis gali bū i koncep ualizuo as kaip: Rus. Bo Bel.
Bo Pol. Bo as → pušų miškas → Bo as. y a susijęs su Li h. b uknỹnė, b uknýnas […] ie a, ku auga
old, pine o es ’, o Pol. bo ‘pine o es , o es ’ (LVŽ III: 538). In all cases, he
lingonbe ies, ku y a daug lingonbe ies[…] (LVŽ I: 574). Todėl šis pa adinimas y a ik miško
dominuojančios uogų ūšies - li ų - pe edimas. b uknỹnė, b uknýnas → miškas, ku iame auga
B uknỹnė (Šlčn D) is ano he example o be ies sp ead in he e i o y and
lingonbe ies → B uknỹnė.3 D ebulỹnė (V D) siejama su Li h. d ebulýnas, d ebulỹnė […] miškas, pilnas
medžių su d ebinčiais lapai, (Populus emula), aspen[…] (LVŽ II: 324). Pa adinimas iesiogiai pe duoda,
ku ios medžių ūšys y a papli usios šioje ie o ėje, odėl koncep ualiza imo modelis y a oks:
d ebulỹnė → aspen miškas → D ebulỹnė. Eglynas (V D, Šlčn D) i Eglynlis (Š nč D) aip pa gali bū i
analizuojami g upėje. Abu y a susiję su Li u. eglýnas, eglỹnė […]a i o es […] (LVŽ II:464). No s
d imonimai u i ą pačią pag indinę leksemą, jų eikšmė gali šiek iek ski is. Eglynaso mo y acija y a
gana aiški: Li h. eglýnas → pušų miškas → Eglýnas. Tačiau eikia daugiau disku uo i apie Eglynlis, nes jo
mažinimas bu o su o muo as su Li h. Su -ėlis4 u ė ų bū i susijęs su mažumo są oka. Mažas miško
dydis galėjo bū i šio a do ženklas. Be o, gali bū i ikė ina, kad šis a das bu o sugal o as
a siž elgian į o me o puodų dydį, . y. puodai galėjo bū i gana žemi, naujai pasodin i. 3 Reikė ų
pažymė i, kad iek A ie ỹnė, iek B uknỹnė y a miškai, ku ių apylinkėse y a ų pačių pa adinimų kaimai,
c . A ie ỹnė x A ie ỹnė i B uknỹnė x B uknỹnė; Tačiau šie d imonimai bu o oikonimo mo y acijos
šal iniai. Uogos y a papli usios miškingose ie o ėse. Todėl bu o mažai ikė ina, kad kaimai bus
pas a y i e i o ijose, ku iose auga šios uogos. Į ikinamesnė eo ija y a a, kad šios uogos auga
miškuose, i ik ėliau čia įsikū ę kaimai ga o sa o pa adinimus.
Consequen ly, he ollowing concep ual model could ha e been employed o
names we e no omi ed om he lis o he onyms unde in es iga ion as we i mly belie e ha
4 . U bu is 2009: 330.
S aipsniai 161 s aipsnis
Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy
mo y uo i d ymonimą: Li h. eglyn- + Li h. Su -ėlis → mažas (mažų a naujai
pasodin ų) spygliuočių miškas → Eglynlis.
Júodgi is (Ukm D) ik iausiai y a iš Li h. júodgi is, júodgi ė […] spygliuočių
(spygliuočių, pušų), miškų […] (LVŽ IV: 212). Pa adinimas pe kelia ie o ės
dominuojančios medžių […] spygliuočių ūšies są oką: Li h. júodgi is, júodgi ė
→ spygliuočių miškas → Júodgi is.
Įdomus a ejis y a Liepãbe žis (Šlčn D), ku is y a sudė inis onimas, suda y as iš
d iejų leksemų. Pi masis y a susijęs su Li u. lepa ‘a linden i an oji su Li h. be žas
[…] bi ch[…]. Pa adinimas aiškiai nu odo, kad miške dominuoja i lindenų, i be žų ūšys.
Koncep ualizacija gali bū i ilius uojama aip: lepa + bé žas → lindenų i be žų miškas
→ Liepãbe žis. Liepýnas (El D) y a iš Li h. liepýnas […] ie a, padeng a lindenų, lindenų
miškas […] (LKŽe). Pa adinimas iesiogiai apibūdina ie o ę, padeng ą lindenų; Todėl jis
koncep ualizuojamas kaip: Li h. Liepýnas → lindenų miškas → Liepýnas. Pa adinimai
Pušýnas (Š D), Pušynlis (Ukm D) i Didžióji Pušs (Š nč D) y a susiję a pačia pag indine
leksema Li h. puš-, ačiau, kaip i pi miau analizuo i pa yzdžiai, jie šiek iek ski iasi
p asme. Pa yzdžiui, Pušynas y a iš Li o. pušýnas […] pušų miškas[…] (LKŽe), ku a do
šaknis koncep ualizuojamas kaip: Li h. pušýnas → pušų miškas → Pušýnas. Pušynlis,
panašiai kaip i jau p is a y i d imonimai, g eičiausiai y a susijęs su mažumo są oka
dėl Li h. Su -ėlis5, i jis gali sek i šį koncep ualizacijos modelį: Li h. puš- + Li h. Su
-yn- + Li h. Su -ėlis → nedidelis a malonus pušų miškas → Pušynlis. Galiausiai eikia
a k eip i dėmesį į sudė inį pa adinimą Didžióji Pušs, ku iame Li h. didỹsis, c . ddis, -,
-ė, -ė, didžià eiškia "pažįs amas dėl sa o ū io, didelis" (LKŽe). Šis d imonimas eiškia
didelę pušų medį miške, ku i a na o kaip ie os ženklas. Todėl išski inis pušų dydis
u ėjo bū i užši uo as pa adinime. Aps a s yki e koncep ualizaciją
model: Li h. didžióji + Li h. pušs → a o es wi h a huge pine ee → Didžióji
Pušs.
Pasku inė šioje ka ego ijoje y a Še mukšnỹnė (Ukm D). Tai da ienas
dominuojančių medžių ūšių koncep ualizacijos pa yzdys i y a kilęs iš Li h.
še mukšnỹnė […] ie a, ku ioje auga daug o anų medžių[…] (LKŽe). Jo
koncep ualizacijos modelis y a: še mukšnỹnė → o anų miškas → Še mukšnỹnė. Iš
pi mo ž ilgsnio a odo, kad šių d imonimų eikšmės y a aiškios. Aki aizdu, ku ios
są okos bu o mo y uo os nominacijos p ocesu. Vege acijos są oka a skleidžia
labiausiai papli usias medžių a ki ų augalų ūšis am ik uose miškuose. Jie šiek
iek apš iečia okias de ales kaip miško dydis a galimas jo amžius, kai jis bu o
pa adin as. Galiausiai šie d imonimai a skleidžia emocinį
5 Ž . U bu is 2009: 330.
ALISA STUNŽAITĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII medžių e ė nacionaliniam pasaulėžiū ai.
Manoma, kad seno ės lie u ių kul ū oje kiek ienas medis bu o susijęs su ski ingų
die ų pasi eiškimu, labiausiai papli ę ipai bu o ąžuolai, lindenai, be žai i pušys
(Klimka 2011; Vai ke ičius 2013). Vege acijos ūšių są oka bu o mo y uojan is
eiksnys 21 Vilniaus apyga doje daba eikiančiam d imonimui.
1.2 Miško ipą a spindin ys d imonimai
A odo, kad miško ipo są oka y a an as p oduk y iausias šal inis d imonimų
koncep ualizacijai izikos s i yje. No s kai ku ios eikšmės a odo gana aiškios,
jos a skleidžia am ik ų miškų ie o ių, ku ias jos adina, ypa ybes.
A žalýnas (Ukm D) y a kilęs iš Li h. pa adinimas a žalýnas […] ie a, ku ioje auga
daug palikuonių; jaunasis miškas (LVŽ I: 213). Naudojama naujai pasodin ų medžių
są oka: Li h. a žalýnas → jaunas miškas → A žalýnas. Gi ià (V D, Ukm D), Gi ẽlė (V D,
V D, El D, Š čn D) i Gi elka (Š D) y a kilę iš os pačios pag indinės leksemos Li h.
Me gai ė. Gi ią mo y a o Li h. gi ià […]didysis miškas[…] (LVŽ III: 198), jo
koncep ualizacija pa eikiama aip: Li h. gi ià → didelis miškas → Gi ià. D imonimas
Gi ẽlė isais a ejais u ėjo bū i pa eik as apeliacinio Li h. Gi ià, ku is y a didelis
miškas, be Li h. Su -elė eiškia mažumo są oką. Tačiau miškas negalėjo bū i i
didelis, i mažas ienu me u. Todėl u ė ų bū i logiškiau susie i Su -elė su
malonumo eikšme (Ub u is 2009: 310). Taigi, pa adinimas u ėjo bū i
koncep ualizuo as kaip: Li h. gi - + Li h. Su -elė → sla ų Su -ka/-ka, ku i pap as ai
naudojama mažinančiose o mose, iš eiškiančiose mažumo a malonumo są oką
a plesan o es → Gi ẽlė. The concep ualiza ion model o Gi elka is in luenced
(ž . Vo onina 2012: 15). Kaip i Gi ẽlė, mažo dydžio seman inis įk o imas a odo
nelogiškas, ikė ina, kad -ka/-ka → malonus miškas → Gi elka. Pasku inis a das
šioje g upėje aip pa a nauja kaip oponiminis paminklas, pe duodan is sla ų
he Su exp esses he concep o pleasu e: Li h. gi - + Li h. Su -el + Sla . Su
kalbų į aką nacionaliniam pasaulėžiū ai.
Gõjus (El D, Š D) y a su o muo as su sla ų šaknies gaj, Li h pagalba. gõjus […]
nedidelis, g ažus miškas, miškas[…] (LKŽe; LVŽ III: 237). Pa adinime naudojamos
mažumo i malonumo są okos. A skleidžiama okia koncep ualizacija: sla ų. gaj
→ mažas, g ažus miškas → Gõjus. Sla ų onimo kilmė ne u ė ų bū i nepami š a,
nes ji su eikia e ingos in o macijos apie sla ų kalbų į aką Lie u os žemėms.
S aipsniai 163 s aipsnis
Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy
K mai (Š D) galėjo kil i iš Li h. k […]mai […]jaunas mažų medžių miškas[…] (LKŽe).
D imonimo koncep ualizacija gali bū i: Li h. K mai → jaunų i mažų medžių miškas
→ K mai.
Sla ų kalbų į aka pas ebima Maladakas (Šlčn D), ku is gali bū i susijęs su sla ų
kalba. lexemes, . y. Rus. Молод, -а (BTSe); Bel. molada (Ska nik.by); Abiejuose
a ejais laikomasi jaunimo są okos. Tačiau, Rus. Молод, -а aip pa pab ėžia
"kažko, kas neseniai pasi odė, p adėjo egzis uo i a aug i" (BTSe) eikšmę. Šiuo
me u galima s ebė i jaunų miškų pe kėlimą. Todėl jis gali u ė i okį
koncep ualiza imo modelį: Rus. Молод, -а; Bel. molada → neseniai pasodin ų medžių
miškas → Maladakas.
Medelýnas (Ukm D) y a susijęs su Li h. medelýnas […] medžių i aisių medžių auginimo
ie a, a bo e umas […] (LKŽe). Šis pa adinimas eiškia, kad e i o iją galbū užima i
en augina aisių medžiai. Są oka pe duodama kaip: Li h. medelýnas → medžių
miškas/ aisių medžiai → Medelýnas. Samãnis (El D) gali bū i siejamas su Li h. samãnis
[…]gy enan is pelkėse, pagamin as iš pelkės[…] (LKŽe). D imonimas koncep ualizuoja
augmeniją, ku i ik iausiai užima žemę i medžius miške: Li h. samãnis → miškas,
padeng as pelkėmis → Samãnis.
Tañkmiškis (T ak D) y a jung inis a das, suda y as iš d iejų li ų. lexemos, padeng os
ánkus ‘consis ing o closely spaced equal pa s, dense’ and Li h. mškas ‘a place
medžiais, miškas […] (LKŽe). Seman inis pa adinimo s o is eiškia, kad miškas gali bū i
apibūdinamas sa o gausinga augalija. Todėl pa adinimas koncep ualizuojamas kaip:
Li h. Tankus + Li h. mškas → miškas su ankiąja augmenija → Tañkmiškis.
Nė a abejonių, kad šie onimai bu o seman iškai mo y uo i. Jie a skleidžia miško
dydį, augmenijos ankumą, g ožį i amžių. Iš iso šioje eilu ėje y a 15 d imonimų,
ku ių dauguma y a lie u ių kilmės (12), du y a pa eik i sla ų kalbų, o ienas y a
už e š as d imonimas, ku iame y a sla ų in lexija. Į aka u i bend ą is o iją su
sla ų kul ū omis.
o he languages spoken in he neighbou ing coun ies is ine i able, as Li huania
1.3. D ymonyms Re lec ing Landscape
Šiame sky iuje pa eikiami pa adinimai, a spindin ys am ik os e i o ijos
k aš o aizdžio pobūdį. Ve a paminė i Aleksand as Vanagas (1981: 20), ku is eigė,
kad isi k aš o aizdžio ypa umai u i konk ečius pa adinimus. Todėl hid onimai,
ku ių pa adinimai kilę iš šių ypa ybių, y a
ALISA STUNŽAITĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII modeliai, jis u ėjo a spindė i miško a
apylinkės ūšis. Tačiau, jei bū ų kokių no s p iežasčių pe kel i žu ų koncepciją į
mišką, koncep ualizacijos modelis bū ų: Li h. ká pis → miškas, ku iame ka pai gy ena
enkiniuose, upėse → Ká pių mškas. Taip pa galima paž elg i į d imonimą Lapẽli mškas
(Š D), ku is galėjo bū i mo y uo as Li h. PN Lapẽlis, ku is nebu o as as i iamoje
apyga doje15, ačiau jis egzis uoja Lie u os e i o ijoje. Todėl gali bū i a skleis i
nuosa ybės yšiai: Li h. PN Lapẽlis → miškas, p iklausan is Lapẽlis → Lapẽlių mškas.
Ne eikia igno uo i onimo pa adinimo pobūdžio, nes jis galėjo bū i susijęs su Li u.
Lapelis, ku is y a Li h mažinimas. lãpas […]a lapas[…] (LKŽe), okio mo y acijos
pag indas galėjo bū i miško medžių ipas: Li h. lapẽlis → lapių miškas → Lapẽlių mškas.
Tačiau d imonimas aip pa gali bū i susijęs su Li u. lãpė […]liu ė[…], o jei pa eikiama ši
e sija, miško pa adinimas u ė ų a spindė i ai, kad miške y a liu ės: Li h. lãpė +
Li h. Su -elis → miškas, ku iame gy ena lapės → Lapẽlių mškas.
Iš ados
Apibend inan daba inės Vilniaus apyga dos d imonimų analizę, galima pada y i
kele ą iš adų: 1. Fizikos s i is y a san ykinai p oduk y us mo y acijos šal inis;
65 iš 787 d imonimų bu o koncep ualizuo i pe izikos aizdus. 2. Iš i os
d imonimos ski s omos į d i g upes: aiškios seman ikos i mo y acijos i
neaiškios seman ikos i mo y acijos. A. Fizikos pasi eiškimas aiškios
seman ikos i mo y acijos g upėje su okamas pe okias są okas kaip a)
dominuojan i augmenija (21), b) miško ipas (15), c) k aš o aizdžio ypa umai (17),
i e) auna (9).
B. Neaiškios seman ikos i mo y acijos d imonimų g upėje y a onimų, ku ie
a) y a d ip asmiški dėl mo y uojančios są okos polisemijos (1), b) y a a ba
pa adinimo i (a ba) pa ies a do pobūdžio (5), i c) y a mo y uojami
daugialypiu pa adinimu a ba sa imi a dais (3).
3. Aukščiau pa eik ų d imonimų analizė pa odo izės eikšmę nacionalinėje
pasaulėžiū oje. D imonimai, ku ie
15 c . PDBe.

S aipsniai / A icles 171
Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy
Iš pi mo ž ilgsnio jie ne u i jokio seman inio įk o imo, a skleidžia, kokia
biologinė į ai o ė i opog a inis elje as y a bend i egionui i pe duoda ai,
kas bu o ik ai s a bu o me o gy en ojams.
su umpinimai
Bel. Bal a usijos kalba; c . […] palygin i; D […] ajonas; "El Elek nai"; e al. […]
i ki i; Li as. lie u ių kalba; PN asmeninis a das i pa a dė; Pol. lenkų kalba;
[…] p e iksas; Rusai. usų kalba; Sla ų. sla ų kalba; Su […] su iksas; Šlčn
Šačininkai; Š Š in os; Š čn Š enčiónys; n mies as; T ak […] T akai; Ukm […] Ukme g[…]; V […] Vlnius.
DRYMONYM SOURCES
GP […] Lie u os e d inės in o macijos po alas [Lie u os e d inės in o macijos po alas].
Galima as i: h ps: www. geopo al.l /geopo al/ LVŽ I Lie u os ie o a džių žodynas 1 (AB),
LMV – Lie u os miškų a dynas, d. 1, Kaunas: Lie u os miškininkų sąjunga, 1994.
ed. kolegija L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J.
Udolph, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2008.
LVŽ II Lie u os ie o a džių žodynas 2 (CF), au . L. Bilkis, G. Blažienė, M. No kai ienė, M.
Razmukai ė, A. Ragauskai ė, D. S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 2014.
LV III […] Lie u os ie o a džių žodynas 3 (G[…]H), au . V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė,
D. Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, M. Razmukai ė, A. Ragauskai ė, D.
S ide skienė, a sak. aud. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018. LVŽ IV
Lie u os ie o a džių žodynas 4 (IJ), au . L. Bilkis, G. Blažienė, A. Ragauskai ė, D.
S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021.
Leksikog a ijos šal iniai
BTSe […] Kuzneco Se gej A., ed., 2000: Kuzne so as, Se gejus A., ped. Didysis usų
kalbos žodynas [Bolšoj olko yj slo a usskogo jazyka], Sank Pe e bu gas: Норин
[Sank -Pe e bu gas: No in ]. Galima as i: h ps: a chi e.o g/
de ails/Bolshoy- olko -slo a - usskogo-yazyka-2000. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120
(19412002), ed. kolegija G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
2005 (a naujin a e sija, 2008 & 2018). Galima as i ad esu:
h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
ALISA STUNŽAITĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
PWN […] Słownik języka polskiego, in e ne inė e sija, Va šu a: Wydawnic wo
Naukowe PWN, 1997 […] 2021. Galima as i ad esu: h ps: h ps: jp.pwn.pl . Ska nik.by
Mazok Aleg, Li Se ž, comp., 2015: Мазок Алег, Лит Серж, камп. Belo usų- usų žodynas
[Belo ussko- usskij slo a ], e- e sija. Galima as i ad esu: h ps: www.ska nik.by .
REFERENCES
Ainiala Te hi, Saa elma Minna, Sjöblom Paula 2016: Pa adinimai dėmesio cen e. Įžanga į
suomių onomas iką Helsinki: Suomijos li e a ū os d augija. Al o d Richa d 1988:
Pa adinimas i apa ybė. A C oss-Cul u al S udy o Pe sonal Naming P ac ices, New
Ha en: HRAF P ess.
Amb azas Saulius 1995: Lie u ių kalbos kuopinių i a dažodinių ie ų pa adinimų
da ybos aida. Lie u ių kalbo y os klausimai. G ama ika i leksikog a ija 33, 180[…]200.
Becony ė Gied ė, Bud e ičius Julius Dona as, Cipa y ė I ena, Balčiūnas And ius 2019:
Augalai i gy ūnai Lie u os oikonimuose. […] Žu nalas
Žemėlapiai 15(2), 726[…]732.
Be ezo ič Elena L. 1991: Be ezo ičius, Elena L. 1991: Seman iškos mik osis emos
oponimo kak ak nominacii. […] Vop osy onomas iki [Vop osy onomas iki] 19, Bi yla
Nikolaj V. 1969: Бiрыла, Николай В. Беларуская антрапанимия. Ulasnyja imёny,
75–90.
imёny-mjanuški, imёny pa backu, p oz iščy], Мiнск: Навука тэхника
[Minskas: Na uka èxnika].
Dob ić Nicola 2010: Pa adinimų eo ija i kogni y inė ling is ika […] me a o os
a ejis. Filozo ia i d uš o 21, 135147.
Fagúndez Jaime, Izco Jesús 2016: augalų ie o ių pa adinimų į ai o ės modeliai
a skleidžia yšius su aplinkosaugos i socialiniais eiksniais. […] Taikomoji
geog a ija 74, 23[…]29. Fong Ma y, Rueyling Chuang 2004: E ninės i kul ū inės
apa ybės bend a imas, Jung inių Ame ikos Vals ijos: Rowman & Li le ield
Publishe s Inc. Głaz Adam 2017: Pasaulio požiū is kaip kul ū inis pažinimas. […]
LaMiCus 1(1), 34[…]53. Gunko Olga G. 2015: Гунько, Ольга Г. Kon iксальные способы
выражения топонимических значений [Kon iksalnye sposoby y aženija
oponimičeskix značenij]. Kazanų mokslas [Kazanskaja nauka] 10, 175177.
S aipsniai / A icles 173
Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy
Guse a Ljudmila G. 1971: Гусева, Людмила Г. Geog a inė e minologija Ka goпольского
края и её отражение в топонимике. [Geog a ičeskaja e minologija Ka gopolskogo
k aja i eё o aženie oponimike]. Učenės записки УРГУ [Učenye zapiski URGU] 114(18),
8698.
Klimka Libe as 2011: Medžių mi ologiza imas adicinėje lie u ių kul ū oje. […]
Ac a humani a ica uni e si a is Saulensis 13, 18[…]39. Kniūkš a Pe as 2004:
Kompiu e inis lie u ių kalbos žinynas. Nuo mo ologijos iki eikalų aš ų, Vilnius:
Š iesa.
K amsch Clai e 1998: Kalba i kul ū a, Oks o das: Oks o do uni e si e o leidykla.
K a och íl Zdeněk 2016: Gy os gam os iloso ija, e imas V. Pa yžius, P aha:
Cha les Uni e si y in P ague, Ka olinum P ess.
K ipe Soul 1972: Pa adinimas i bū inybė, Kemb idžas: MA Ha a do uni e si e o
spauda. Langendonck an Willy 2013: Seman inė-p agma inė a dų eo ija. Ac a
Linguis ica Li huanica 69, 99130.
Leino An ii 2011: Vie ų pa adinimai kaip kons ukcijos. […] Onoma: Ta p au inės
onomas ikos mokslų a ybos žu nalas 41, 215 […] 235.
Mickienė Ilona, Bieliauskai ė Riman ė 2018: Rad iliškio ajono d imonimų da ybos aspek ai. […]
Respec us Philologicus 33 (38), 83 […] 92. Mickienė Ilona, Ri a Ba anauskienė 2019: Pie ų
Aukš ai ijos egiono oponimai, kilę iš asmenų pa adinimų. […] Respec us Philologicus 36 (41),
60 […] 72. PDBe Lie u ių kalbos ins i u as lie u ių kalbos iš eklių in o macinė sis ema E. kalba:
Pa a džių duomenų bazė [Lie u os kalbos in o macinės sis emos ins i u as: pa a džių
duomenų bazė]. Galima as i: h ps: h p:ekalba.
I pa a dziu-duomenu-baze.
Razmukai ė Ma ija 1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai: dak a o dise acija, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au o Didžiojo uni e si e as.
Reszegi Ka alina 2012: Kogni y iniai me odai Veng ijos oponimijai. Onoma
47, 367–379.
Ma ija Ru È. 2001: Рут, Мария Э. An oponinimai: размышления о семантике
[An oponimy: azmyšlenija o seman ike]. Iz es ija U alų als ybinio uni e si e o
[Iz es ija U alskogo gosuda s ennogo uni e si e a] 20, 5964. Sapa o Kalanda ,
Rasulo An a , Nizamo As o 2021: geog a inių a dų sąlygų i p iežasčių sukū imas.
[…] Pasaulio socialinių mokslų biule enas 4,
95–99.
ALISA STUNŽAITĖ
174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Si e James 2015: Pa adinimas d ambliui […] Pasaulio požiū is kaip są oka, 2 leidimas, Ilinojus:
"In e Va si y P ess" leidinys.
Sko upa Pa el 2019: Seman ic Opposi ions in Vilnius Coun y Toponyms. – Ac a
Linguis ica Li huanica 81, 139-159.
Sko upa Pa el 2021: Kalbų kon ak ų pėdsakai daba inėje Vilniaus apyga doje
Hid onimai i oikonimai: sla ų kalbų po eikis Lie u os oponimijai. Ac a Linguis ica
Li huanica 85, 219243. Sko upa Pa el 2021a: Vilniaus apyga dos oponimai kaip nacionalinio
i kul ū inio apa ybės ženklai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Sousa A u o Ma in,
Ga cia-Mu illo Pablo 2001: A ie o ių pa adinimai gali bū i naudojami kaip
k aš o aizdžio pokyčių odikliai? Donana gam os pa ko (Ispanija) pa aiška. –
K aš o aizdžio ekologija 16 (5), 391-406.
S ide skienė Dalia 2016: Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų S ide skienė
mo y acija. – Ac a Linguis ica Li huanica 75, 243–273.
Dalia 2017: Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija. Ac a Linguis ica
Li huanica 77, 78102.
S ide skienė Dalia 2019: P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų
mo y acija. Ac a Linguis ica Li huanica 81, 110140. S ide skienė Dalia 2022:
U enos apsk i ies Anykščių alsčiaus (19351937) helonimų mo y acija.
Li uanis ica 68, 1(127), 4365. Te -Minaso a S e lana G. 2000: Тер-Минасова,
Светлана Г. Язык и межкультурная коммуникация [Jazyk i mežkul u naja
komunikacija], Москва:
Slo o [Mosk a: Slo o].
Ullmann S ephen 1969: Žodžiai i jų naudojimas, Londonas: F Mulle . U bu is
Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Vai ke ičius Vykin as 2013: Gam a i Kul ū a: š en os Viekšnių pušys. Viekšniai.
Is o ija i kul ū a, 69101.
Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų seman ika. Lie u ių kalbo y os
klausimai 21, 4153.
Vasile a S e lana P. 2007: Васильева, Светлана П. Ментальный образ природы в
топонимии Приангарья [Men alnyj ob az p i ody oponimii P ianga ja]. […]
Ves nik KGPU im. V. P. As a je ė [Ves nik KGPU im. V. P. As a je ė] 3, 96104.
S aipsniai 175 s aipsnis
Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy
Vi kūnas Man ydas 2009: Medžioklė XIIIXIV a. ( y inėjimų Pie yčių Lie u oje
duomenimis). […] Is o ija 76, 3[…]17.
VLEe […] Visuo inė lie u ių enciklopedija [Uni e sal Li huanian Encyclopedia]. Galima
as i: h ps: www. le.l .
Vo onina Ljudmila P. 2012: Воронина, Людмила П. Семантика и прагматика
деминутивных суффиксов в русском языке [Seman ika i p agma ika deminu i nyx
su ikso usskom jazyke]. […] Ves nik Tomsko als ybinio uni e si e o [Ves nik
Tomskogo gosuda s ennogo uni e si e a] 359, 15[…]17. William Kei h, Chambe s
Gu h ie 1965: G aikijos iloso ijos is o ija […]
P esoc a ic T adi ion om Pe menides o Democ i us 2, Camb idge: Camb idge Uni e si y
Spauski e.
Gam os ap aiškos Vilniaus apsk i ies
d imimonijoje
SANTRAUKA Šio y imo objek ai y a gam os są okomis mo y uo i Vilniaus apsk i ies
d imonimai. 787 a ink ų a dų, unkcionuojančių šių dienų Vilniaus apsk i yje, 65-iuose y a
įp asmin i linkėse esančiomis gy en ie ėmis a hid onimais. Iš iso okių a dų y a 577. Taigi
gam os koncep ai. Į y imo lauką nepa eko d imonimai, ku ių mo y acija siejama su apy-
galima eig i, kad gam os koncep as y a gana u ingas d imonimų mo y acijos šal inis.
Aiškios seman ikos i mo y acijos d imonimai suda o be eik 88 p oc. nag inė ų a dų, . y. 57
a dai. Juose y a įp asmin i dominuojančios augmenijos (21), papli usios gy ūnijos (4), miško
ipo (15) i miško k aš o aizdžio (17) koncep ai. Ne isai aiškios seman ikos i mo y acijos
d imonimai y a nulem i mo y uojančių apelia y ų polisemijos (1), mo y uojančios są okos
apelia y inės a ba ik inės p igim ies (4), o kai ku iais a ejais abiejų (3). Ty imas p iklauso
kogni y inės onomas ikos pa adigmai, odėl eigiama, kad isiems a dams y a būdinga
seman inė įk o a. Va dų koncep ualiza imas pa eikiamas pe šal inio i ikslo s i is, iš ku ių
šal inis y a apelia y as, o ikslas d imonimas, . y. apelia y as → koncep ualioji → s uk ū a
d imonimas. Šis modelis ai Nicolo Dob ičiaus (2010) pasiūly o modelio adap acija, ealizuo a
au o iaus moksliniuose da buose apie kogni y inį a dų aspek ą i ėliau aiky a Lie u os
mokslininkų da buose (ž . Sko upa 2021; 2021a).
Neabejojama, kad oponimai a spindi žmonių pasaulė aizdį, juose išlieka įp asmin a au os
is o ija, d asinis i ma e ialus gy enimas, bui is i san ykis su supančia aplinka

ALISA STUNŽAITĖ
176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
(Mickienė, Ba anauskienė 2019). Gam a y a ienas iš žmoniją supančių elemen ų, aigi
oponimai, iš ku ių i d imonimai, ne ik gali a skleis i, be i a skleidžia žmogaus bei gam os
są eikos duomenis. ema ika oponimijoje y a gana dažna: ap a iami k aš o aizdžio
pokyčių a spindžiai (Ga cia-Mu ilo 2001), oponimuose įp asmin a ie o ės biologinė į ai o ė
(Fagundez, Izco 2016), oikonimuose išlik gy ęosios gam os objek ai (Becony ė e al. 2019), į
lo os i aunos elemen ą saugančius oponimus ž elgiama kaip į e ninio i apa ū inio
kul umo ženklus (Sko upa 2021). Vilniaus apsk i ies d imonimai iki šiol nebu o i iami gam os
koncep ualiza imo aspek u, odėl šio y imo duomenys a skleis e i o inę ūšis, aip
biologinę į ai o ę, k aš o aizdžio ypa umus bei dominuojančias augmenijos i gy ūnijos
iš yškindami šio egiono gam inį pasaulė aizdį.
Į eik a 2022 m. ugpjūčio 23 d.
ALISA STUNŽAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u ai
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
alisa.s unzai e@ ilnius ech.l