Manifestation of Physis in Vilnius County Drymonymy

S aipsniai / A icles 155 ALISA STUNŽAITĖ Lie u os kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-4816-2629 Ty imų s i ys: oponimija, kogni y inė onomas ika, kogni y inė seman ika. DOI: doi.o g/10.35321/all87-08 Fizikos pasi eiškimas INVILNIUS apyga das D imonija Gam os ap aiškos Vilniaus apsk i ies d imimonijoje Ano acija The cu en esea ch aims o shed some ligh on he concep ualiza ion o physis1 in he d imonimai iš daba inės Vilniaus apyga dos. Ty imas apsi iboja 65 pa adinimų, a ink ų iš 787 d imonimų, šiuo me u o icialiai eikiančių Vilniaus apyga doje, analize. Duomenys bu o su ink i iš spausdin ų (Onomas icon o Li huanias Fo es s (Pa I, 1994)), elek oninių (Elec onic Na u e Ca alogue (www.eze ai21.l )) šal inių i in e ak y ių žemėlapių (Po al o Spa ial In o ma ion o Li huania (www.geopo a.l )). Ty imas a skleidžia, kad izikos s i is, plačia p asme, y a gausus mo y acijos šal inis. D imonimai bu o suski s y i į d i g upes: aiškios seman ikos i mo y acijos i neaiškios seman ikos i mo y acijos. Aiškios seman ikos i mo y acijos d imonimai koncep ualizuoja dominuojančias augmenijos ūšis (21), auną (9), miško ipą (15) i k aš o aizdžio ypa umus (17). Neaiškios seman ikos i mo y acijos g upė pa eikia a dų apž algą, ku io koncep ualizacija y a d ip asmiška dėl o, kad e minas "physis" y a susijęs su g aikišku "physis" - augalais, gy ūnais i ki ais pasaulio b uožais, ku ie pe žengia gimimo i mi ies p ocesą (Gu h ie 1965; K a och íl 2016: 20). Daba iniai y imai naudoja e miną "physis" plačiausia p asme, eiškiančią iek gy os gam os elemen us, iek opog a inės elje o b uožus, ku ie a si anda (gims a) dėl na ū alių p iežasčių a žmogaus įsikišimo, ys osi i keičiasi, o galiausiai mi š a (išnyks a). ALISA STUNŽAITĖ 156 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII mo y uojančio apeliacinio žodžio polisemija (1), apeliacinis a nominalus pa adinimo pobūdis mo i a ing concep (5), o e en bo h (3). RAKSTELIES ŽODYS: Vilniaus apyga das, d imonimai, oponimų koncep ualizacija, izika, kogni y inė onomas ika. ANOTACIJA Šiuo y imu siekiama nus a y i, kokiomis gam os są okomis y a koncep ualizuojami d imonimai, unkcionuojan ys šių dienų Vilniaus apsk i yje. Ty imui bu o su ink i 787 daba iniai d imonimai. Duomenys bu o enkami iš ašy inių (Lie u os miškų a dynas in e ak y ių žemėlapių (Lie u os e d inės in o macijos po alas (www. geopo al.l )). Analizės ezul a ai pa odė, kad (I dalis, 1994)) i elek oninių (Elek oninis gam os ka alogas (www.eze ai21.l )) šal inių bei iš gam os koncep as y a įp asmin as 65 a duose. Ti iamieji d imonimai bu o suski s y i į d i dideles g upes: aiškios seman ikos i mo y acijos bei ne isai aiškios seman ikos i mo y acijos. Aiškios seman ikos i mo y acijos d imonimai y a koncep ualizuojami pe dominuojančios augmenijos ūšių (21), gy ūnijos (9), miško (15) ipo i k aš o aizdžio ypa umų (17) są okas. Ne isai aiškios seman ikos i mo y acijos d imonimų g upė (1), pa eikia a dų, ku ių koncep ualiza imas y a d ip asmiškas dėl mo y uojančių apelia y ų polisemijos mo y uojančios są okos apelia y inės a iejų ik inės p igim ies (5) a ba dėl ab (3). ESMINIAI ŽODŽIAI: Vilniaus apsk i is, d imonimai, oponimų koncep ualiza imas, gam a, kogni y inė onomas ika. Įžanga Diskusijos apie nuosa ų a dinių eikšmę y a labai senos. No s y a mokyklų, ku ios palaiko idėją, kad pa adinimai y a bep asmiški, . y. jie u i ik nuo odą (K ipke 1972; Ullmann 1969: 33), kogni y inis požiū is į onimo analizę pa eikia į odymus, kad pa adinimai u i ne ik leksikinius b uožus, be aip pa y a seman iškai įk au i i susiję su koncep ualiu u iniu (Be ezo ic 1991: 75; Ru 2001: 59; Leino 2011: 215). Kogni y inis a do požiū is odo, kad jis u i daug daugiau pasaky i. Jis susideda iš kelių sluoksnių, a spindinčių adicines, giminys ės, nuosa ybės i daugelį ki ų yšių su aplinkiniu pasauliu (Langendonck 2013; Ainiala e al. 2016). Kai ik p asideda žmogaus i aplinkos są eika, kiek iena neišaiškin a žemė, gy a gam os kūnas a eiškinys gauna a dą. Todėl a dų eikšmės ampa užši uo os su indi ido sup a imu apie pasaulį. Ki aip a ian , a dai p adeda a spindė i pasaulėžiū ą, ku is gali bū i sup an amas kaip pag indinė asmens pe spek y a, pagal ku ią p ipažįs amas iek asmenys, iek bend uomenės (Si e 2015: 24; Głaz 2017: 35). Jei pasaulio su okimas o muoja pasaulėžiū ą, ai y a kogni y inis p ocesas, i jis p iklauso nuo S aipsniai 157 s aipsnis Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy e e y ques ion o exis ence is add essed; i is a cohe en image o wha is being subjek y ių nuosp endžių, ku iuos asmeniui į edė bend uomenė. Tai eda į idėją, kad oponimai, kaip apibūdina Ilona Mickienė i Ri a Ba anauskienė (2019: 60), y a p aei ies žinia, a spindin i lie u ių au os is o iją, jų d asinį i ma e ialinį gy enimą, namų ūkį bei san ykius su aplinkine aplinka. Kalba y a eikšmingas pasaulėžiū os elemen as, ji pe duoda kul ū inę ealybę, odėl bend uomenės na iai, u in ys ą pa į kalbinį pag indą, jaučia is o inį ęs inumą (Fong, Chuang 2004: 8; K amsch 1998). Be o, a dai egzis uoja kiek ienoje isuomenėje. Todėl jie gali bū i e inami kaip kul ū iniai uni e salai (Al o d 1988). Tačiau onimų leksikinė o ma ne u ė ų bū i a ski a nuo seman inės o mos, nes ik pe seman iką galima ei i keliu iš ling is inio pasaulio į ealų (Te Minaso a 2000: 46 […] 47). Kadangi oponimai y a ling is inės sis emos dalis i na u e o place names makes i easie o add ess he eal wo ld (Vasil’e a 2007). andami isose pasaulio kalbose, jų egzis a imas eda p ie idėjos, kad jie saugo žmogaus i gam os są eikos į odymus. Galų gale, jie bu o pag įs i gy en ojų įspūdžiais apie ealybės objek us. Ilgalaikiai žmonių i gy os gam os kon ak ai o muoja am ik ą ie o ės į aizdį (Vasilje a 2007: 96). Mokslininkai pas ebėjo izikos i oponimijos yšį. Pa yzdžiui, Sousa i Ga cia-Mu ilo (2001: 391) abejoja, a k aš o aizdžio pokyčiai a sispindi ie o ių pa adinimuose. Jų y imuose da oma iš ada, kad okie pokyčiai y auja, i ap a iama, kaip okie pokyčiai su okami. Fagúndez i Izco (2016) eigia, kad am ik oje ie oje andamos ūšys gali bū i užkoduo os oponimais, eiškiančiais ie os biologinę į ai o ę. Gied ė Becony ė i ki i (2019 m.) a idžiau išnag inėjo i olexemų i zoolexemų ko eliaciją su oikonimais Lie u oje. Pa el Sko upa (2021) išanaliza o oponimus, ku iuose y a augalų i gy ūnų są okų kaip nacionalinės i kul ū inės apa ybės ženklų. Pap as ai oponimai, ku iuose y a augalų i gy ūnų są oka, eiškia ie o es, ku iose gy ena am ik os ūšys a ankiai papli ę augalai; okie pa adinimai nebū inai a skleidžia isus egionui būdingus gy us gam os objek us. Vie oj o, jie a skleidžia konk ečius elemen us, ku ie ampa ie os išski iniais žymenimis (Sko upa 2021: su eikia eisingą pag indą olesniam oponimų y imams, 37; Sapa o e al. 2021: 96; Vasil’e a 2007). The esea ch men ioned abo e ska inamiems gam os koncepcijos. Physis įsikūnijimas Vilniaus apyga dos d imonimuose da nebu o nag inėjamas mokslininkų. Todėl daba iniai y imai u ė ų ALISA STUNŽAITĖ 158 "Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII" šiek iek apž elgia k aš o aizdžio ypa umus i egiono biologinę į ai o ę, pab ėždama dominuojančias ie o ės ūšis. Šis s aipsnis pa em as physis koncep ualizacijos analizė daba inėje Vilniaus apyga doje. Mickienė i Bieliauskai ė (2018) pažymi, kad miškai y a nuola besikeičiančio k aš o aizdžio dalis, odėl e inga e ka čiais iš i i jų pa adinimus. Daba inė Vilniaus apyga dos e i o ija y a miškinga. Čia miškai suda o 43,9% e i o ijos (VLEe). Be abejo, jų a dai neša e ingų žinių apie aplinką i y a pasi uošę a skleis i egiono k aš o aizdžio, lo os i aunos ypa umus. daba inės Vilniaus apyga dos d imonimais. Ty imo medžiaga i šal iniai. Daba inio y imo aikymo s i is apima 65 d imonimus, a spindinčius izikos są okas. Šie pa adinimai bu o a ink i iš 787 The aim o he cu en esea ch is o iden i y he concep s o physis enc yp ed d imonimų, ku ie šiuo me u o icialiai eikia daba inėse Vilniaus apyga dos ibose. Pa adinimai bu o su ink i iš elek oninių i spausdin ų šal inių. Ty ime bu o a mes i d imonimai, susiję su aplinkinėmis gy en ie ėmis a andens elkiniais. Šie miškų pa adinimai a i inka me oniminį pa adinimų modelį i nu odo gy en ie ės a andens elkinio pa adinimo i d imonimo yšį. Jie ne u i jokios eikšmingos seman inės apk o os (Reszegi 2012: 5). Tačiau jie suda o s a biausią isų ko puso d imonimų dalį, . y. 577 miškų pa adinimai y a susiję su ki ais oponimais i (a ba) hid onimais. Todėl 65 iš 210 d imonimų y a susiję su izijos są oka, odėl ji y a san ykinai gausus mo y acijos šal inis. Ty imo me odika. D imonimų analizės sis ema y a p i aiky a iš mokslinių y imų modelių, ku iuos pasiūlė Aleksand as Vanagas (1981), Dalia S ide skienė (2016, 2017; 2019; 2022), Ilona Mickienė, Ri a Ba anauskienė (2019), Pa el Sko upa (2019; 2021; 2021a) i ki i. Kiek ieno i iamo d imonoimo ie a, kilmė i galimi e imonai bei jų eikšmės pa eikiami. Mo i aciniai apeliaciniai žodžiai paim i iš kogni y inės onomas ikos analizės adicijos elek oninių žodynų; Todėl ji i ina, kad isi a dai u i eikšmę. Koncep ualios u inio ealizacijos pe kalbą modelis p iim as a siž elgian į Nicola Dob ič (2010). Li huanian, Russian, Polish, and Bela usian languages. The esea ch ollows he D imonimų koncep ualizacija ilius uojama pe šal inio i ikslo domenas, ku šal inis y a apeliacinis, o ikslas y a d imonim, . y. apeliacinis → koncepcinė s uk ū a → d imonim. P iim a pa adinimo koncep ualizacijos eo ija y a susijusi su koncep ualios s uk ū os, mo y uojančios pa adinimo sukū imą, nus a ymu. 2 Ž . D ymonym šal iniai i nuo odos. S aipsniai 159 s aipsnis Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy Daba iniai y imai analizuojamus d imonimus ski ia į d i g upes: clea seman ics and mo i a ion and hose o obscu e seman ics and mo i a ion. 1. aiškios seman ikos d imonimai I mo y acija Daba inę d imonimų g upę suda o pa adinimai, ku ie nesukelia jokios d ip asmybės jų mo y acijos nus a yme. Šie d imonimai apibūdina ūšis, gy ūnus, a e mo i a ed by he domain o physis and in ol e he concep s o ege a ion miškų ipus i miško k aš o aizdžio ypa umus. Pažymė ina, kad dauguma a dų y a Li h. Su -ynas, -ynė, užpakaliniais a ejais, -y ė iš es inės. Šie su iksų iš es iniai žodžiai y a ilgame ė a dų su eikimo adicija lie u ių kalboje. Pap as ai jie eiškia augalų a ki ų gy os gam os objek ų, ečiau gy ų bū ybių, kaupimąsi ienoje ie oje. Todėl jie pap as ai andami oponimuose (Amb azas 1995: 184 […] 185). 1.1. D imonimai, a spindin ys augmenijos ūšis A ie ỹnė (V D) a spindi dominuojančių uogų koncep ualizaciją e i o ijoje. Jis kilęs iš Li h. a ie ỹnė, a ie ýnas […] mal ynių k ūmai, ie a, ku auga mal ynių […] (LVŽ I: 243) i seka koncep ualizacijos modelį: Li h. a ie ỹnė, a ie ýnas → miškas, ku iame auga malkos → A ie ỹnė. žuolýnas (V D, Ukm D) gali bū i susijęs su Li h. ąžuolýnas […] ąžuolo miškas […] (LVŽ I: 271), ku is susida o iš Li h. […]žuolas […] ąžuolo medis […] + Li h. Su ynas. Pe ma omas pa adinimas eiškia, kad ąžuolai užima miško e i o iją, i y a koncep ualizuo as pagal šį modelį: Li h. ąžuolynas → ąžuolynų miškas → žuolynas. G upėje gali bū i pa eik i šie d imonimai, nes isi jie y a su o muo i su pag indine leksema be ž-: Be žýnas (Šlčn D, Ukm D), Be žynlis (Š D), Be žý ė (Ukm D) i Be žẽliai (Ukm D). Visi šie d imonimai y a Li h są oka. bé žas […] bal os žie elės lapų medis, be žas […] (LKŽe). Tačiau jų koncepcija šiek iek ski iasi. Pa yzdžiui, Be žynas naudoja ie ą, padeng ą be žėmis: Li h. be žynas → be žynų miškas → Be žynas. Taip pa i Be žy ė, Li h. be ž- + Li h. Su -y ė → be žų miškas → Be žý ė. Be žynlis ik iausiai siejamas su medžių a ba miško dydžiu, nes Su -ėlis daugeliu a ejų eiškia mažesnį subjek o dydį a ba malonumą. (ž . U bu is 2009: 330): Li h. be ž- + Li h. -yn + Li h. Su -ėlis → mažas miškas ALISA STUNŽAITĖ 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII (mažų) be žų → Be žynlis a ba Li h. be ž- + Li h. Su -yn + Li h. Su -ėlis → malonus be žų miškas → Be žynlis. Be žẽliai bu o mo y uo as os pačios koncepcijos, Li h. Su -elis, ku is šiuo a eju ik iausiai siejamas su mažumu (U bu is ibid.). Taip pa eikia pažymė i, kad šis a das y a daugybinė o ma. Todėl, a siž elgian į isus į odymus, koncep ualiza imo modelis gali bū i oks: be ž- + Li h. Su -eliai → žemojo/naujai pasodin ų be žų miškas → Be žẽliai. Sla ų kalbų iš aiška užši uo a Bo as (Šlčn D). Pa adinimas kilęs iš usų kalbos. bo […] spygliuočių miškas, pušų miškas[…] a ba Bel. "Bo " y a š a us, jo pa adinimas susijęs su pušų medžiu. Todėl jis gali bū i koncep ualizuo as kaip: Rus. Bo Bel. Bo Pol. Bo as → pušų miškas → Bo as. y a susijęs su Li h. b uknỹnė, b uknýnas […] ie a, ku auga old, pine o es ’, o Pol. bo ‘pine o es , o es ’ (LVŽ III: 538). In all cases, he lingonbe ies, ku y a daug lingonbe ies[…] (LVŽ I: 574). Todėl šis pa adinimas y a ik miško dominuojančios uogų ūšies - li ų - pe edimas. b uknỹnė, b uknýnas → miškas, ku iame auga B uknỹnė (Šlčn D) is ano he example o be ies sp ead in he e i o y and lingonbe ies → B uknỹnė.3 D ebulỹnė (V D) siejama su Li h. d ebulýnas, d ebulỹnė […] miškas, pilnas medžių su d ebinčiais lapai, (Populus emula), aspen[…] (LVŽ II: 324). Pa adinimas iesiogiai pe duoda, ku ios medžių ūšys y a papli usios šioje ie o ėje, odėl koncep ualiza imo modelis y a oks: d ebulỹnė → aspen miškas → D ebulỹnė. Eglynas (V D, Šlčn D) i Eglynlis (Š nč D) aip pa gali bū i analizuojami g upėje. Abu y a susiję su Li u. eglýnas, eglỹnė […]a i o es […] (LVŽ II:464). No s d imonimai u i ą pačią pag indinę leksemą, jų eikšmė gali šiek iek ski is. Eglynaso mo y acija y a gana aiški: Li h. eglýnas → pušų miškas → Eglýnas. Tačiau eikia daugiau disku uo i apie Eglynlis, nes jo mažinimas bu o su o muo as su Li h. Su -ėlis4 u ė ų bū i susijęs su mažumo są oka. Mažas miško dydis galėjo bū i šio a do ženklas. Be o, gali bū i ikė ina, kad šis a das bu o sugal o as a siž elgian į o me o puodų dydį, . y. puodai galėjo bū i gana žemi, naujai pasodin i. 3 Reikė ų pažymė i, kad iek A ie ỹnė, iek B uknỹnė y a miškai, ku ių apylinkėse y a ų pačių pa adinimų kaimai, c . A ie ỹnė x A ie ỹnė i B uknỹnė x B uknỹnė; Tačiau šie d imonimai bu o oikonimo mo y acijos šal iniai. Uogos y a papli usios miškingose ie o ėse. Todėl bu o mažai ikė ina, kad kaimai bus pas a y i e i o ijose, ku iose auga šios uogos. Į ikinamesnė eo ija y a a, kad šios uogos auga miškuose, i ik ėliau čia įsikū ę kaimai ga o sa o pa adinimus. Consequen ly, he ollowing concep ual model could ha e been employed o names we e no omi ed om he lis o he onyms unde in es iga ion as we i mly belie e ha 4 . U bu is 2009: 330. S aipsniai 161 s aipsnis Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy mo y uo i d ymonimą: Li h. eglyn- + Li h. Su -ėlis → mažas (mažų a naujai pasodin ų) spygliuočių miškas → Eglynlis. Júodgi is (Ukm D) ik iausiai y a iš Li h. júodgi is, júodgi ė […] spygliuočių (spygliuočių, pušų), miškų […] (LVŽ IV: 212). Pa adinimas pe kelia ie o ės dominuojančios medžių […] spygliuočių ūšies są oką: Li h. júodgi is, júodgi ė → spygliuočių miškas → Júodgi is. Įdomus a ejis y a Liepãbe žis (Šlčn D), ku is y a sudė inis onimas, suda y as iš d iejų leksemų. Pi masis y a susijęs su Li u. lepa ‘a linden i an oji su Li h. be žas […] bi ch[…]. Pa adinimas aiškiai nu odo, kad miške dominuoja i lindenų, i be žų ūšys. Koncep ualizacija gali bū i ilius uojama aip: lepa + bé žas → lindenų i be žų miškas → Liepãbe žis. Liepýnas (El D) y a iš Li h. liepýnas […] ie a, padeng a lindenų, lindenų miškas […] (LKŽe). Pa adinimas iesiogiai apibūdina ie o ę, padeng ą lindenų; Todėl jis koncep ualizuojamas kaip: Li h. Liepýnas → lindenų miškas → Liepýnas. Pa adinimai Pušýnas (Š D), Pušynlis (Ukm D) i Didžióji Pušs (Š nč D) y a susiję a pačia pag indine leksema Li h. puš-, ačiau, kaip i pi miau analizuo i pa yzdžiai, jie šiek iek ski iasi p asme. Pa yzdžiui, Pušynas y a iš Li o. pušýnas […] pušų miškas[…] (LKŽe), ku a do šaknis koncep ualizuojamas kaip: Li h. pušýnas → pušų miškas → Pušýnas. Pušynlis, panašiai kaip i jau p is a y i d imonimai, g eičiausiai y a susijęs su mažumo są oka dėl Li h. Su -ėlis5, i jis gali sek i šį koncep ualizacijos modelį: Li h. puš- + Li h. Su -yn- + Li h. Su -ėlis → nedidelis a malonus pušų miškas → Pušynlis. Galiausiai eikia a k eip i dėmesį į sudė inį pa adinimą Didžióji Pušs, ku iame Li h. didỹsis, c . ddis, -, -ė, -ė, didžià eiškia "pažįs amas dėl sa o ū io, didelis" (LKŽe). Šis d imonimas eiškia didelę pušų medį miške, ku i a na o kaip ie os ženklas. Todėl išski inis pušų dydis u ėjo bū i užši uo as pa adinime. Aps a s yki e koncep ualizaciją model: Li h. didžióji + Li h. pušs → a o es wi h a huge pine ee → Didžióji Pušs. Pasku inė šioje ka ego ijoje y a Še mukšnỹnė (Ukm D). Tai da ienas dominuojančių medžių ūšių koncep ualizacijos pa yzdys i y a kilęs iš Li h. še mukšnỹnė […] ie a, ku ioje auga daug o anų medžių[…] (LKŽe). Jo koncep ualizacijos modelis y a: še mukšnỹnė → o anų miškas → Še mukšnỹnė. Iš pi mo ž ilgsnio a odo, kad šių d imonimų eikšmės y a aiškios. Aki aizdu, ku ios są okos bu o mo y uo os nominacijos p ocesu. Vege acijos są oka a skleidžia labiausiai papli usias medžių a ki ų augalų ūšis am ik uose miškuose. Jie šiek iek apš iečia okias de ales kaip miško dydis a galimas jo amžius, kai jis bu o pa adin as. Galiausiai šie d imonimai a skleidžia emocinį 5 Ž . U bu is 2009: 330. ALISA STUNŽAITĖ 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII medžių e ė nacionaliniam pasaulėžiū ai. Manoma, kad seno ės lie u ių kul ū oje kiek ienas medis bu o susijęs su ski ingų die ų pasi eiškimu, labiausiai papli ę ipai bu o ąžuolai, lindenai, be žai i pušys (Klimka 2011; Vai ke ičius 2013). Vege acijos ūšių są oka bu o mo y uojan is eiksnys 21 Vilniaus apyga doje daba eikiančiam d imonimui. 1.2 Miško ipą a spindin ys d imonimai A odo, kad miško ipo są oka y a an as p oduk y iausias šal inis d imonimų koncep ualizacijai izikos s i yje. No s kai ku ios eikšmės a odo gana aiškios, jos a skleidžia am ik ų miškų ie o ių, ku ias jos adina, ypa ybes. A žalýnas (Ukm D) y a kilęs iš Li h. pa adinimas a žalýnas […] ie a, ku ioje auga daug palikuonių; jaunasis miškas (LVŽ I: 213). Naudojama naujai pasodin ų medžių są oka: Li h. a žalýnas → jaunas miškas → A žalýnas. Gi ià (V D, Ukm D), Gi ẽlė (V D, V D, El D, Š čn D) i Gi elka (Š D) y a kilę iš os pačios pag indinės leksemos Li h. Me gai ė. Gi ią mo y a o Li h. gi ià […]didysis miškas[…] (LVŽ III: 198), jo koncep ualizacija pa eikiama aip: Li h. gi ià → didelis miškas → Gi ià. D imonimas Gi ẽlė isais a ejais u ėjo bū i pa eik as apeliacinio Li h. Gi ià, ku is y a didelis miškas, be Li h. Su -elė eiškia mažumo są oką. Tačiau miškas negalėjo bū i i didelis, i mažas ienu me u. Todėl u ė ų bū i logiškiau susie i Su -elė su malonumo eikšme (Ub u is 2009: 310). Taigi, pa adinimas u ėjo bū i koncep ualizuo as kaip: Li h. gi - + Li h. Su -elė → sla ų Su -ka/-ka, ku i pap as ai naudojama mažinančiose o mose, iš eiškiančiose mažumo a malonumo są oką a plesan o es → Gi ẽlė. The concep ualiza ion model o Gi elka is in luenced (ž . Vo onina 2012: 15). Kaip i Gi ẽlė, mažo dydžio seman inis įk o imas a odo nelogiškas, ikė ina, kad -ka/-ka → malonus miškas → Gi elka. Pasku inis a das šioje g upėje aip pa a nauja kaip oponiminis paminklas, pe duodan is sla ų he Su exp esses he concep o pleasu e: Li h. gi - + Li h. Su -el + Sla . Su kalbų į aką nacionaliniam pasaulėžiū ai. Gõjus (El D, Š D) y a su o muo as su sla ų šaknies gaj, Li h pagalba. gõjus […] nedidelis, g ažus miškas, miškas[…] (LKŽe; LVŽ III: 237). Pa adinime naudojamos mažumo i malonumo są okos. A skleidžiama okia koncep ualizacija: sla ų. gaj → mažas, g ažus miškas → Gõjus. Sla ų onimo kilmė ne u ė ų bū i nepami š a, nes ji su eikia e ingos in o macijos apie sla ų kalbų į aką Lie u os žemėms. S aipsniai 163 s aipsnis Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy K mai (Š D) galėjo kil i iš Li h. k […]mai […]jaunas mažų medžių miškas[…] (LKŽe). D imonimo koncep ualizacija gali bū i: Li h. K mai → jaunų i mažų medžių miškas → K mai. Sla ų kalbų į aka pas ebima Maladakas (Šlčn D), ku is gali bū i susijęs su sla ų kalba. lexemes, . y. Rus. Молод, -а (BTSe); Bel. molada (Ska nik.by); Abiejuose a ejais laikomasi jaunimo są okos. Tačiau, Rus. Молод, -а aip pa pab ėžia "kažko, kas neseniai pasi odė, p adėjo egzis uo i a aug i" (BTSe) eikšmę. Šiuo me u galima s ebė i jaunų miškų pe kėlimą. Todėl jis gali u ė i okį koncep ualiza imo modelį: Rus. Молод, -а; Bel. molada → neseniai pasodin ų medžių miškas → Maladakas. Medelýnas (Ukm D) y a susijęs su Li h. medelýnas […] medžių i aisių medžių auginimo ie a, a bo e umas […] (LKŽe). Šis pa adinimas eiškia, kad e i o iją galbū užima i en augina aisių medžiai. Są oka pe duodama kaip: Li h. medelýnas → medžių miškas/ aisių medžiai → Medelýnas. Samãnis (El D) gali bū i siejamas su Li h. samãnis […]gy enan is pelkėse, pagamin as iš pelkės[…] (LKŽe). D imonimas koncep ualizuoja augmeniją, ku i ik iausiai užima žemę i medžius miške: Li h. samãnis → miškas, padeng as pelkėmis → Samãnis. Tañkmiškis (T ak D) y a jung inis a das, suda y as iš d iejų li ų. lexemos, padeng os ánkus ‘consis ing o closely spaced equal pa s, dense’ and Li h. mškas ‘a place medžiais, miškas […] (LKŽe). Seman inis pa adinimo s o is eiškia, kad miškas gali bū i apibūdinamas sa o gausinga augalija. Todėl pa adinimas koncep ualizuojamas kaip: Li h. Tankus + Li h. mškas → miškas su ankiąja augmenija → Tañkmiškis. Nė a abejonių, kad šie onimai bu o seman iškai mo y uo i. Jie a skleidžia miško dydį, augmenijos ankumą, g ožį i amžių. Iš iso šioje eilu ėje y a 15 d imonimų, ku ių dauguma y a lie u ių kilmės (12), du y a pa eik i sla ų kalbų, o ienas y a už e š as d imonimas, ku iame y a sla ų in lexija. Į aka u i bend ą is o iją su sla ų kul ū omis. o he languages spoken in he neighbou ing coun ies is ine i able, as Li huania 1.3. D ymonyms Re lec ing Landscape Šiame sky iuje pa eikiami pa adinimai, a spindin ys am ik os e i o ijos k aš o aizdžio pobūdį. Ve a paminė i Aleksand as Vanagas (1981: 20), ku is eigė, kad isi k aš o aizdžio ypa umai u i konk ečius pa adinimus. Todėl hid onimai, ku ių pa adinimai kilę iš šių ypa ybių, y a ALISA STUNŽAITĖ 170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII modeliai, jis u ėjo a spindė i miško a apylinkės ūšis. Tačiau, jei bū ų kokių no s p iežasčių pe kel i žu ų koncepciją į mišką, koncep ualizacijos modelis bū ų: Li h. ká pis → miškas, ku iame ka pai gy ena enkiniuose, upėse → Ká pių mškas. Taip pa galima paž elg i į d imonimą Lapẽli mškas (Š D), ku is galėjo bū i mo y uo as Li h. PN Lapẽlis, ku is nebu o as as i iamoje apyga doje15, ačiau jis egzis uoja Lie u os e i o ijoje. Todėl gali bū i a skleis i nuosa ybės yšiai: Li h. PN Lapẽlis → miškas, p iklausan is Lapẽlis → Lapẽlių mškas. Ne eikia igno uo i onimo pa adinimo pobūdžio, nes jis galėjo bū i susijęs su Li u. Lapelis, ku is y a Li h mažinimas. lãpas […]a lapas[…] (LKŽe), okio mo y acijos pag indas galėjo bū i miško medžių ipas: Li h. lapẽlis → lapių miškas → Lapẽlių mškas. Tačiau d imonimas aip pa gali bū i susijęs su Li u. lãpė […]liu ė[…], o jei pa eikiama ši e sija, miško pa adinimas u ė ų a spindė i ai, kad miške y a liu ės: Li h. lãpė + Li h. Su -elis → miškas, ku iame gy ena lapės → Lapẽlių mškas. Iš ados Apibend inan daba inės Vilniaus apyga dos d imonimų analizę, galima pada y i kele ą iš adų: 1. Fizikos s i is y a san ykinai p oduk y us mo y acijos šal inis; 65 iš 787 d imonimų bu o koncep ualizuo i pe izikos aizdus. 2. Iš i os d imonimos ski s omos į d i g upes: aiškios seman ikos i mo y acijos i neaiškios seman ikos i mo y acijos. A. Fizikos pasi eiškimas aiškios seman ikos i mo y acijos g upėje su okamas pe okias są okas kaip a) dominuojan i augmenija (21), b) miško ipas (15), c) k aš o aizdžio ypa umai (17), i e) auna (9). B. Neaiškios seman ikos i mo y acijos d imonimų g upėje y a onimų, ku ie a) y a d ip asmiški dėl mo y uojančios są okos polisemijos (1), b) y a a ba pa adinimo i (a ba) pa ies a do pobūdžio (5), i c) y a mo y uojami daugialypiu pa adinimu a ba sa imi a dais (3). 3. Aukščiau pa eik ų d imonimų analizė pa odo izės eikšmę nacionalinėje pasaulėžiū oje. D imonimai, ku ie 15 c . PDBe. S aipsniai / A icles 171 Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy Iš pi mo ž ilgsnio jie ne u i jokio seman inio įk o imo, a skleidžia, kokia biologinė į ai o ė i opog a inis elje as y a bend i egionui i pe duoda ai, kas bu o ik ai s a bu o me o gy en ojams. su umpinimai Bel. Bal a usijos kalba; c . […] palygin i; D […] ajonas; "El Elek nai"; e al. […] i ki i; Li as. lie u ių kalba; PN asmeninis a das i pa a dė; Pol. lenkų kalba; […] p e iksas; Rusai. usų kalba; Sla ų. sla ų kalba; Su […] su iksas; Šlčn Šačininkai; Š Š in os; Š čn Š enčiónys; n mies as; T ak […] T akai; Ukm […] Ukme g[…]; V […] Vlnius. DRYMONYM SOURCES GP […] Lie u os e d inės in o macijos po alas [Lie u os e d inės in o macijos po alas]. Galima as i: h ps: www. geopo al.l /geopo al/ LVŽ I Lie u os ie o a džių žodynas 1 (AB), LMV – Lie u os miškų a dynas, d. 1, Kaunas: Lie u os miškininkų sąjunga, 1994. ed. kolegija L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2008. LVŽ II Lie u os ie o a džių žodynas 2 (CF), au . L. Bilkis, G. Blažienė, M. No kai ienė, M. Razmukai ė, A. Ragauskai ė, D. S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. LV III […] Lie u os ie o a džių žodynas 3 (G[…]H), au . V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė, D. Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, M. Razmukai ė, A. Ragauskai ė, D. S ide skienė, a sak. aud. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018. LVŽ IV Lie u os ie o a džių žodynas 4 (IJ), au . L. Bilkis, G. Blažienė, A. Ragauskai ė, D. S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. Leksikog a ijos šal iniai BTSe […] Kuzneco Se gej A., ed., 2000: Kuzne so as, Se gejus A., ped. Didysis usų kalbos žodynas [Bolšoj olko yj slo a usskogo jazyka], Sank Pe e bu gas: Норин [Sank -Pe e bu gas: No in ]. Galima as i: h ps: a chi e.o g/ de ails/Bolshoy- olko -slo a - usskogo-yazyka-2000. LKŽe Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002), ed. kolegija G. Nak inienė, e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė, 2005 (a naujin a e sija, 2008 & 2018). Galima as i ad esu: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. ALISA STUNŽAITĖ 172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII PWN […] Słownik języka polskiego, in e ne inė e sija, Va šu a: Wydawnic wo Naukowe PWN, 1997 […] 2021. Galima as i ad esu: h ps: h ps: jp.pwn.pl . Ska nik.by Mazok Aleg, Li Se ž, comp., 2015: Мазок Алег, Лит Серж, камп. Belo usų- usų žodynas [Belo ussko- usskij slo a ], e- e sija. Galima as i ad esu: h ps: www.ska nik.by . REFERENCES Ainiala Te hi, Saa elma Minna, Sjöblom Paula 2016: Pa adinimai dėmesio cen e. Įžanga į suomių onomas iką Helsinki: Suomijos li e a ū os d augija. Al o d Richa d 1988: Pa adinimas i apa ybė. A C oss-Cul u al S udy o Pe sonal Naming P ac ices, New Ha en: HRAF P ess. Amb azas Saulius 1995: Lie u ių kalbos kuopinių i a dažodinių ie ų pa adinimų da ybos aida. Lie u ių kalbo y os klausimai. G ama ika i leksikog a ija 33, 180[…]200. Becony ė Gied ė, Bud e ičius Julius Dona as, Cipa y ė I ena, Balčiūnas And ius 2019: Augalai i gy ūnai Lie u os oikonimuose. […] Žu nalas Žemėlapiai 15(2), 726[…]732. Be ezo ič Elena L. 1991: Be ezo ičius, Elena L. 1991: Seman iškos mik osis emos oponimo kak ak nominacii. […] Vop osy onomas iki [Vop osy onomas iki] 19, Bi yla Nikolaj V. 1969: Бiрыла, Николай В. Беларуская антрапанимия. Ulasnyja imёny, 75–90. imёny-mjanuški, imёny pa backu, p oz iščy], Мiнск: Навука тэхника [Minskas: Na uka èxnika]. Dob ić Nicola 2010: Pa adinimų eo ija i kogni y inė ling is ika […] me a o os a ejis. Filozo ia i d uš o 21, 135147. Fagúndez Jaime, Izco Jesús 2016: augalų ie o ių pa adinimų į ai o ės modeliai a skleidžia yšius su aplinkosaugos i socialiniais eiksniais. […] Taikomoji geog a ija 74, 23[…]29. Fong Ma y, Rueyling Chuang 2004: E ninės i kul ū inės apa ybės bend a imas, Jung inių Ame ikos Vals ijos: Rowman & Li le ield Publishe s Inc. Głaz Adam 2017: Pasaulio požiū is kaip kul ū inis pažinimas. […] LaMiCus 1(1), 34[…]53. Gunko Olga G. 2015: Гунько, Ольга Г. Kon iксальные способы выражения топонимических значений [Kon iksalnye sposoby y aženija oponimičeskix značenij]. Kazanų mokslas [Kazanskaja nauka] 10, 175177. S aipsniai / A icles 173 Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy Guse a Ljudmila G. 1971: Гусева, Людмила Г. Geog a inė e minologija Ka goпольского края и её отражение в топонимике. [Geog a ičeskaja e minologija Ka gopolskogo k aja i eё o aženie oponimike]. Učenės записки УРГУ [Učenye zapiski URGU] 114(18), 8698. Klimka Libe as 2011: Medžių mi ologiza imas adicinėje lie u ių kul ū oje. […] Ac a humani a ica uni e si a is Saulensis 13, 18[…]39. Kniūkš a Pe as 2004: Kompiu e inis lie u ių kalbos žinynas. Nuo mo ologijos iki eikalų aš ų, Vilnius: Š iesa. K amsch Clai e 1998: Kalba i kul ū a, Oks o das: Oks o do uni e si e o leidykla. K a och íl Zdeněk 2016: Gy os gam os iloso ija, e imas V. Pa yžius, P aha: Cha les Uni e si y in P ague, Ka olinum P ess. K ipe Soul 1972: Pa adinimas i bū inybė, Kemb idžas: MA Ha a do uni e si e o spauda. Langendonck an Willy 2013: Seman inė-p agma inė a dų eo ija. Ac a Linguis ica Li huanica 69, 99130. Leino An ii 2011: Vie ų pa adinimai kaip kons ukcijos. […] Onoma: Ta p au inės onomas ikos mokslų a ybos žu nalas 41, 215 […] 235. Mickienė Ilona, Bieliauskai ė Riman ė 2018: Rad iliškio ajono d imonimų da ybos aspek ai. […] Respec us Philologicus 33 (38), 83 […] 92. Mickienė Ilona, Ri a Ba anauskienė 2019: Pie ų Aukš ai ijos egiono oponimai, kilę iš asmenų pa adinimų. […] Respec us Philologicus 36 (41), 60 […] 72. PDBe Lie u ių kalbos ins i u as lie u ių kalbos iš eklių in o macinė sis ema E. kalba: Pa a džių duomenų bazė [Lie u os kalbos in o macinės sis emos ins i u as: pa a džių duomenų bazė]. Galima as i: h ps: h p:ekalba. I pa a dziu-duomenu-baze. Razmukai ė Ma ija 1998: Lie u os p iesaginiai oikonimai: dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au o Didžiojo uni e si e as. Reszegi Ka alina 2012: Kogni y iniai me odai Veng ijos oponimijai. Onoma 47, 367–379. Ma ija Ru È. 2001: Рут, Мария Э. An oponinimai: размышления о семантике [An oponimy: azmyšlenija o seman ike]. Iz es ija U alų als ybinio uni e si e o [Iz es ija U alskogo gosuda s ennogo uni e si e a] 20, 5964. Sapa o Kalanda , Rasulo An a , Nizamo As o 2021: geog a inių a dų sąlygų i p iežasčių sukū imas. […] Pasaulio socialinių mokslų biule enas 4, 95–99. ALISA STUNŽAITĖ 174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Si e James 2015: Pa adinimas d ambliui […] Pasaulio požiū is kaip są oka, 2 leidimas, Ilinojus: "In e Va si y P ess" leidinys. Sko upa Pa el 2019: Seman ic Opposi ions in Vilnius Coun y Toponyms. – Ac a Linguis ica Li huanica 81, 139-159. Sko upa Pa el 2021: Kalbų kon ak ų pėdsakai daba inėje Vilniaus apyga doje Hid onimai i oikonimai: sla ų kalbų po eikis Lie u os oponimijai. Ac a Linguis ica Li huanica 85, 219243. Sko upa Pa el 2021a: Vilniaus apyga dos oponimai kaip nacionalinio i kul ū inio apa ybės ženklai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Sousa A u o Ma in, Ga cia-Mu illo Pablo 2001: A ie o ių pa adinimai gali bū i naudojami kaip k aš o aizdžio pokyčių odikliai? Donana gam os pa ko (Ispanija) pa aiška. – K aš o aizdžio ekologija 16 (5), 391-406. S ide skienė Dalia 2016: Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų S ide skienė mo y acija. – Ac a Linguis ica Li huanica 75, 243–273. Dalia 2017: Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija. Ac a Linguis ica Li huanica 77, 78102. S ide skienė Dalia 2019: P iesaginių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija. Ac a Linguis ica Li huanica 81, 110140. S ide skienė Dalia 2022: U enos apsk i ies Anykščių alsčiaus (19351937) helonimų mo y acija. Li uanis ica 68, 1(127), 4365. Te -Minaso a S e lana G. 2000: Тер-Минасова, Светлана Г. Язык и межкультурная коммуникация [Jazyk i mežkul u naja komunikacija], Москва: Slo o [Mosk a: Slo o]. Ullmann S ephen 1969: Žodžiai i jų naudojimas, Londonas: F Mulle . U bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Vai ke ičius Vykin as 2013: Gam a i Kul ū a: š en os Viekšnių pušys. Viekšniai. Is o ija i kul ū a, 69101. Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų seman ika. Lie u ių kalbo y os klausimai 21, 4153. Vasile a S e lana P. 2007: Васильева, Светлана П. Ментальный образ природы в топонимии Приангарья [Men alnyj ob az p i ody oponimii P ianga ja]. […] Ves nik KGPU im. V. P. As a je ė [Ves nik KGPU im. V. P. As a je ė] 3, 96104. S aipsniai 175 s aipsnis Mani es a ion o Physis in Vilnius Coun y D ymonymy Vi kūnas Man ydas 2009: Medžioklė XIIIXIV a. ( y inėjimų Pie yčių Lie u oje duomenimis). […] Is o ija 76, 3[…]17. VLEe […] Visuo inė lie u ių enciklopedija [Uni e sal Li huanian Encyclopedia]. Galima as i: h ps: www. le.l . Vo onina Ljudmila P. 2012: Воронина, Людмила П. Семантика и прагматика деминутивных суффиксов в русском языке [Seman ika i p agma ika deminu i nyx su ikso usskom jazyke]. […] Ves nik Tomsko als ybinio uni e si e o [Ves nik Tomskogo gosuda s ennogo uni e si e a] 359, 15[…]17. William Kei h, Chambe s Gu h ie 1965: G aikijos iloso ijos is o ija […] P esoc a ic T adi ion om Pe menides o Democ i us 2, Camb idge: Camb idge Uni e si y Spauski e. Gam os ap aiškos Vilniaus apsk i ies d imimonijoje SANTRAUKA Šio y imo objek ai y a gam os są okomis mo y uo i Vilniaus apsk i ies d imonimai. 787 a ink ų a dų, unkcionuojančių šių dienų Vilniaus apsk i yje, 65-iuose y a įp asmin i linkėse esančiomis gy en ie ėmis a hid onimais. Iš iso okių a dų y a 577. Taigi gam os koncep ai. Į y imo lauką nepa eko d imonimai, ku ių mo y acija siejama su apy- galima eig i, kad gam os koncep as y a gana u ingas d imonimų mo y acijos šal inis. Aiškios seman ikos i mo y acijos d imonimai suda o be eik 88 p oc. nag inė ų a dų, . y. 57 a dai. Juose y a įp asmin i dominuojančios augmenijos (21), papli usios gy ūnijos (4), miško ipo (15) i miško k aš o aizdžio (17) koncep ai. Ne isai aiškios seman ikos i mo y acijos d imonimai y a nulem i mo y uojančių apelia y ų polisemijos (1), mo y uojančios są okos apelia y inės a ba ik inės p igim ies (4), o kai ku iais a ejais abiejų (3). Ty imas p iklauso kogni y inės onomas ikos pa adigmai, odėl eigiama, kad isiems a dams y a būdinga seman inė įk o a. Va dų koncep ualiza imas pa eikiamas pe šal inio i ikslo s i is, iš ku ių šal inis y a apelia y as, o ikslas d imonimas, . y. apelia y as → koncep ualioji → s uk ū a d imonimas. Šis modelis ai Nicolo Dob ičiaus (2010) pasiūly o modelio adap acija, ealizuo a au o iaus moksliniuose da buose apie kogni y inį a dų aspek ą i ėliau aiky a Lie u os mokslininkų da buose (ž . Sko upa 2021; 2021a). Neabejojama, kad oponimai a spindi žmonių pasaulė aizdį, juose išlieka įp asmin a au os is o ija, d asinis i ma e ialus gy enimas, bui is i san ykis su supančia aplinka ALISA STUNŽAITĖ 176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII (Mickienė, Ba anauskienė 2019). Gam a y a ienas iš žmoniją supančių elemen ų, aigi oponimai, iš ku ių i d imonimai, ne ik gali a skleis i, be i a skleidžia žmogaus bei gam os są eikos duomenis. ema ika oponimijoje y a gana dažna: ap a iami k aš o aizdžio pokyčių a spindžiai (Ga cia-Mu ilo 2001), oponimuose įp asmin a ie o ės biologinė į ai o ė (Fagundez, Izco 2016), oikonimuose išlik gy ęosios gam os objek ai (Becony ė e al. 2019), į lo os i aunos elemen ą saugančius oponimus ž elgiama kaip į e ninio i apa ū inio kul umo ženklus (Sko upa 2021). Vilniaus apsk i ies d imonimai iki šiol nebu o i iami gam os koncep ualiza imo aspek u, odėl šio y imo duomenys a skleis e i o inę ūšis, aip biologinę į ai o ę, k aš o aizdžio ypa umus bei dominuojančias augmenijos i gy ūnijos iš yškindami šio egiono gam inį pasaulė aizdį. Į eik a 2022 m. ugpjūčio 23 d. ALISA STUNŽAITĖ Lie u ių kalbos ins i u ai Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a alisa.s unzai e@ ilnius ech.l