S aipsniai / A icles 119
ROMAN VASKO
Kyi Na ional Linguis ic Uni e si y
ORCID id: o cid.o g 0000-0002-6499-2972 In e esų s i ys:
ge manų kalbų diak oninė onologija, pi minių ma e ialinių i
d asinių kul ū os a e ak ų semio acijos ling is iniai
p ocesai, seno ės ci ilizacijų is o ija, sume ų i akadų
ašymo is o ija, a pkul ū inis bend a imas i . .
ALLA KOROLYOVA
Kyi Na ional Linguis ic Uni e si y
ORCID id: o cid.o g 0000-0001-5541-5914 In e esų s i ys:
ling is inė an opologija, ling is iniai i
mak okompa a y iniai y imai, indoeu opie iškos
ling is ikos, kombina o inės seman ikos, a pkul ū inis pe da imas.
TETIANA TOLCHEIEVA
Na ional Pedagogical D agomano Uni e si y
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-9535-9248 In e esų s i ys: eikšmingi
a e ak ai, p eceden o me a o os, koncep ualios in eg acijos
eo ija, mi onimai.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-06
Anks esni inkami pa adinimai
I jų a pkul ū inė
Pe edimas
P eceden iniai ik iniai a dai i jų
a pkul ū inis pe kėlimas
Ano acija
S aipsnyje nag inėjama pasaulinių i anks esnių sa ųjų a dų, ku ie y a iš yks ančios
kul ū os ženklai i simboliai, kaip sumažin ų in e eks ų, a pkul ū inio pe da imo p oblema.
ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII i pe duo i naujus jausmus su okan kul ū as. Kaip
bend ą mokslinių y imų idėją siūlome a ski i a pkul ū inio pe da imo są oką kaip
in o macijos pe da imo būdą, ski ingą laiku, p igim imi i a pkul ū iniu bend a imu. Jis apima
kalbinių eiškinių, susijusių su kon ak inėmis kul ū omis, speci iškumo y imą, siekian
už ik in i bend a imo e ek y umą.
Ypa ingas dėmesys ski iamas susijusių, be ne iden iškų są okų […] p eceden o i in e eks inių
są okų ko eliacijos y imui. Pi masis y a susijęs su ling is ine in o macijos iksa imo
embodimen o he s e eo ype in he o m o a p ope name, which is a conduc o o sou ce
sumažin oje o moje o ma. An asis būdingas gebėjimu kaup i in o maciją, apmąs ydami
ealybę i iš aukian ją iš ki ų eks ų plačia p asme. P o okul ū oje inkamo a do p eceden o
pi mumas i jo in e eks inio cha ak e io an inis pobūdis su begalinė naujų pojūčių a kū imo
galimybė bu o
es ablished.
Nus a y a anks esnių a dų kilmė i jų aidmuo kaip ling okul ū inių šal inių i in e eks inės
in o macijos. Dėl sa o aizdingumo pag indiniai nuosa ų a dų ipai šiuolaikinėje masinėje
kul ū oje y a ans o muojami, o ai p isideda p ie nuosa ų a dų semio ikos o maliza imo i
jų ikoningumo ak ualizacijos. Galu inis inkamo a do o mos ikslas y a p agma iškas po eikis
in o macijos ga ėjui p adinėje ling okul ū oje i a pkul ū inio pe da imo p ocese.
Rak iniai žodžiai: p eceden iniai nuosa ieji pa adinimai, a pkul ū inis
pe da imas, in e eks ualumas, sumažin as in e eks as, nuosa ųjų a dų
semio ika, kon ak iniai kalbų i kul ū ų yšiai.
ANOTACIJA
S aipsnyje analizuojama a p au inių i p eceden inių ik inių a dų, kaip edukuo ų
in e eks ų, ku ie y a am ik os kul ū os pi minės ženklai i simboliai, pe duodan ys naujas
p asmes p iimančioms kul ū oms, a pkul ū inio pe kėlimo p oblema. Pagal bend ąją y imo
idėją, siūlome išski i a pkul ū inio pe kėlimo są oką kaip laiko, pobūdžio i a pkul ū inės
komunikacijos p asme ski ingos in o macijos pe da imo būdą. Tai aip pa apima i kalbinių
eiškinių speci iškumo y imą są eikaujančiose kul ū ose am, kad bū ų už ik in as
komunikacijos e ek y umas.
Daug dėmesio ski iama susijusių, be neiden iškų są okų p eceden inis i in e eks ualus
ko eliacijai. Pi moji są oka y a susijusi su kalbine s e eo ipo įkūnijimo o ma, iš eiškiama
ik iniu a du, ku i y a in o macijos už iksa imo edukuo a o ma laidininkas a šal inis.
An oji są oka y a apib ėžiama kaip gebėjimas sukaup i in o maciją e lek uojan ealybę i
su enkan ją iš ki ų eks ų plačiąja p asme. S aipsnyje nus a y as ik inio a do
p eceden eškumo pi mumas pi minėje kul ū oje i an inis jo in e eks ualumo pobūdis su
ne ibo a naujų p asmių kū imo galimybe.
S aipsniai 121 s aipsnis
P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e
S aipsnyje nus a y a p eceden inių ik inių a dų kilmė i jų, kaip ling okul ū inių
šal inių i in e eks inės in o macijos, aidmuo. Pag indinių ik inių a dų ipų
aizdingumas leidžia juos ans o muo i šiuolaikinėje masinėje kul ū oje, o ai p isideda
p ie ik inių a dų semio ikos o maliza imo i jų ikoniškumo ak ualiza imo. Galu inis
ik inio a do o mos ikslas y a p agma inis po eikio in o macijos ad esa ui pi minėje
ling okul ū oje i a pkul ū inio pe da imo
p ocese.
ESMINIAI ŽODŽIAI: p eceden iniai ik iniai a dai, a pkul ū inis pe kėlimas,
in e eks ualumas, edukuo as in e eks as, ik inių a dų semio ika,
są eikaujančios ling okul ū os.
Įžanga
Kogni y inė onomas ika (Ka penko 2010, 2015; Ju ka 2009) y a iena iš naujų
kogni y inės ling is ikos šakų. Pag indinė kogni y inės onomas ijos užduo is -
is o de elop heo e ical undamen als and me hodological p ocedu es
iš i i sa ųjų a dų (Héois 2020; Vaxelai e 2016) men alizacijos mechanizmus
iek indi idualioje, iek kolek y inėje kalbos sąmonėje am ik os ling is inės
kul ū os a s o ų. Tai y a pag indinių žinių u ėjimas, ku is y a kogni y inės
bazės dalis i u i in a ian ų cha ak e į, jis "leida indi idui, pagal D. B. Gudko ą,
keliau i ling okul ū os e d ėje i laiky is jos no mų i aisyklių" (2003). Tokių
žinių pag indas ling okul ū os kogni y inėje bazėje y a p eceden iniai
eiškiniai (Bahan 2014; Kalčenko 2014;
Saxa uk 2011 m. i . . ).
Neįžengdami į p eceden o eo ijos ys ymosi is o iją, umpai apž elgsime ik
uos aškus, ku ie a i inka eiškinių, susijusių su p eceden u, klasi ikaciją. Tuo
pačiu me u pažymime, kad šių eiškinių y imo me odika p adėjo ak y iai ys y is
ik XX a. pabaigoje […] XXI a. p adžioje. Mūsų nuomone, labiausiai bu o naudojamas
e minas "p eceden inis eks as". Jis g ei ai įgijo kele ą duble ų, įskai an jo
sudė yje esan į iden i ika o ių "p eceden ą". I kuo ak y iau ši se ija bu o
papildoma, uo aiškiau išsi ys ė jų di e enciacijos po eikis. Laikui bėgan e minas
"p eceden inis eiškinys" bu o pasiūly as kaip hipe nimas isiems hiponimams su
iden i ika o iumi
[…]p eceden as[…].
Mokslinės li e a ū os apž alga odo, kad labiausiai papli ę šie hiponimai: 1)
"p eceden inis eks as", 2) "p eceden inė si uacija", 3) "p eceden inis eiginys"
i 4) "p eceden inis a das".
ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Pas a uoju me u mes ma ome "p eceden inio pasaulio" e mino pa i inimą,
pa yzdžiui, Genadij G. Slyškin's Linguocul u al concep s and me aconcep s (2004: 154).
Mokslininkas p eceden o pasaulį apib ėžia kaip a ski ų p eceden o eiškinių ( a džių,
pa eiškimų, si uacijų) inkinį, ku is 1) pakyla, a naujinamas į ai iais a pusa io
o a single sou ce, 2) pe cei ed by na i e speake s as in e connec ed, 3) egula ly
de iniais (Slyškin 2004: 154). Tuo pačiu me u G. G. Slyškinas mano, kad k eipimasis į
anks esnius pasaulius leidžia pe duo i sudė ingesnes kul ū ines eikšmes nei
k eipimasis į a ski us anks esnius eiškinius. Tačiau oks eiginys, mūsų nuomone,
nė a pakankamai į ikinan is, nes kiek ienas iš pi miau minė ų p eceden o eiškinių ipų
( a džiai, eiginiai, si uacijos) ienodai a i inka pi miau minė as is sąlygas i
p isideda p ie sudė ingo seman inio u inio pe da imo. No ėdami pag įs i sa o požiū į,
pa eikiame apib ėžimus, esančius moksliniame mūsų pa aisos a askai oje.
"Anks esnis eks as" y a sudė ingas ženklas, pažįs amas kalbų kul ū os a s o ui,
li e a u e o each o he ou hyponyms o p eceden phenomena, aking in o
ku io k eipimasis dažnai a naujinamas bend a imo p ocese, naudojan su šiuo eks u
susijusius eiginius i simbolius. […]p eceden inė si uacija[…] y a p o o ipo si uacija,
u in i sa o s e eo ipo cha ak e is iką. […]p eceden inis pa eiškimas[…] y a kalbos
dalis, ku ioje y a ge ai žinoma ci acija. […]p eceden inis inkamas a das[…] y a
indi idualus a das, susijęs su plačiai žinomomis ci a omis i ne isais eks ais, ku ie
apo p eceden ais, a ba su si uacijomis, žinomomis kalbų kul ū os a s o ams.
Kalban apie p eceden o inkamą pa adinimą, leng a ma y i, kad jo mokslinė aikymo
s i is y a glaudžiai susijusi su anks esniais imis p eceden o eiškinių ipų. Tiesiog
a k eipkime dėmesį į ai, kad šiandien onomas ijos da buose galima s ebė i į ai ių
a ian ų, kaip pa ik in i e miną "p eceden iniai nuosa ieji a dai", pa yzdžiui,
"p eceden iniai onimai" (Naximo a 2011), "p eceden iniai oponimai" (Be ezo ič 2009)
i . ., apie ką kalbėsime oliau s aipsnio mokslinių y imų dalyje i , ypač, kad
p eceden o eo ija y a in e eks uali e o eo ijos pag indas. Taigi, g įž an p ie
e mino "p eceden inis pasaulis" esmė G. G. Slyškin požiū iu, y a isokių p iežasčių
i in i, kad sudė ingos eikšmės nė a e čiamos į ak inius p eceden inius
eiškinius, be į uos, ku ie įgijo in e eks ualinį s a usą (abiejų a ski ai mes
manome, kad onimo pi mumas y a dėl jo kogni y inės-semio ikos unkcijos, o ėliau i
and in combina ion wi h each o he ).
In connec ion wi h such a s a emen o he p oblem, he ques ion a ises:
is e e y p ope name a p eceden ? The answe o his ques ion is ob ious i
dėl po encialaus gebėjimo gene uo i i a ku i in e eks ines eikšmes o iginalios
ling okul ū os e d ėje. Jei nuosa as a das mig uoja į ki ą ling okul ū ą, ada pe
sa o in e eks inių eikšmių pe da imo p ocesą jis įgyja a p au inį, . y. pasaulinį
S aipsniai 123 s aipsnis
P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e
pobūdį. Pe pe da imo p ocesą o iginalios ling okul ū os onimai pa i ia eikšmingus
o mų i eikšmių pokyčius p iimančioje kul ū oje iki jų pakei imo, ačiau uo pačiu
me u jie nep a anda sa o in e eks inių yšių su dono u. Dėl šių yšių yks a onimų
in e nacionaliza imas a ba globalizacija.
S aipsnyje su o muluo a mokslinė idėja y a ak uali i pe spek y i olesniam
šiuolaikinės kogni y inės onomas ikos eo inių nuos a ų, ku ių a s o ai (Ka penko
2015 i ki i) iš ienos pusės, į ikina mus, kad onimai u i ne ik seman ikos, be i
koncep ualių b uožų, i ne p eceden o eiškiniai gali aidin i s e eo ipinės žinios
ame s uc u e, on he o he hand, special a en ion is paid o he disclosu e o
hei meanings as p eceden phenomena o linguocul u e (Bahan 2014: 44‒45).
aidmenį iek oje pačioje ling okul ū inėje e d ėje, iek a pkul ū inio pe da imo
p ocese. eikšmės p ocese i kaip a pkul ū inio pe da imo ezul a as p iimančiose
The pu pose o he a icle is o conside p ope names as p eceden
phenomena o he o iginal linguocul u e and hei abili y o gene a e new
kalbų kul ū ose.
S aipsnio ikslai:
– o cla i y he ela ionship be ween he e ms “p ecedence” and
“in e ex uali y”, “in e ex uali y” and “in e ex ”;
[…] į es i e miną "oniminis in e eks as" į kogni y inės onomas ikos mokslinį
apa a ą;
[…] suku i me odinį algo i mą, ski ą analizuo i is anks esnių a dų
a pkul ū inio pe da imo e apus; […] emdamiesi nuosa ų a dų analizės
pa yzdžiais, a skleis i jų p eceden o, in e eks inio i pasaulinio pobūdžio,
a naujin o p oceso me u i kaip a pkul ū inio pe da imo ezul a as;
[…] a sek i naujas endencijas, susijusias su o malaus p eceden o nuosa ų
a dų semiozacijos e apu.
1. Są okų yšys
PRECEDENCE, INTERTEXTUALITY
I INTERTEXT
Visų gy enimo s ičių globalizacijos p ocesas kiek ienoje isuomenėje šiandien
eikalauja išsamiau iš i i nacionalines i kul ū ines sa ybes

ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
o in e cul u al communica ion, as well as he p ocess o knowledge ans e ,
adinamasis "pe edimas" (P osku in, P osku ina 2017). Pap as ai ski iami du
a pkul ū inio pe da imo ipai: pa s bend a imas i žinių pe da imas. Bend a imas
isada a liekamas sinch oniškai, ame pačiame laiko laiko a piu, o žinių pe da imas
apima papildomą k eipimąsi į jau sukaup as žinias, susijusias su ski ingais laiko
laiko a piais, į ykiais i . . Šie eiginiai odo, kad iek komunikacija, iek žinių
pe da imas nacionalinėse kalbų i kul ū ų s i yse, iek in e eks uali e as, ku is
bo de on such phenomena as p eceden , which is based on he s e eo ype o ideas
abou agmen s and objec s o he su ounding wo ld and hei e baliza ion
pi miausia susijęs su kul ū inių kon ak ų a p ka ų a spindžiu.
In e eks ualumas, pagal Ju ij M. Lo man, y a "semio iškos kul ū os a min ies"
ūšis, ku iai būdingas ne ik pab ėž o (Lo man 2001: 213) kaupimas, kad " eks as
nė a egzis uoja pa s, be jis bū inai y a į auk as į is o inius, ealius a sąlyginį
new in o ma ion h ough he knowledge o agmen s o eali y bu also by he
ajec o ies o i s ex ac ion om exis ing ex s (2001: 213). In his ega d, he
kon eks ą [...]; Todėl eks ą su ok i už šio ono ibų neįmanoma. A siž elgdami į
in e eks ualumą kaip pag indinę eikšmių pe da imo p iemonę, ku ios kilmė siekia
ski ingų laikų agmen us, k eipkimės į Vladimi o N. Topo o o apib ėžimą, ku is
pa adino eks ą "diach onine ma ica" (Topo o 1987), ku ios kons ukcijoje
akcen uojamas ki as eks as. in a ian as (Rjabinina 2007). Vienas iš okių
in e eks o ipų y a inkamas a das a sinonimas.
The ma e ial embodimen o he p ocess o in e ex uali y is he in e ex
con aining links wi h he dono ex and i s seman ic po en ial/ he so-called
Būdami anks esnių eks ų, anks esnių si uacijų i anks esnių pa eiškimų ženklai,
p ope names gain popula i y in linguocul u e and, hus, become ac ualize s
naujų eikšmių pa uoš ų in e eks ų s uk ū oje. Šiuo a eju jie jau a lieka
kogni y inę-semio išką unkciją kaip kul ū iniu požiū iu mo y uo i eikšmingų
į ykių, ak ų i si uacijų žymekliai, p iski ian an inį aidmenį iden i ika imo
unkcijai, . y. e ike ėms.
Ta pkul ū inio pe da imo p ocese nuosa as a das sa a ankiškai, kaip
sulanks y as in e eks as (jo pa adinimui s aipsnyje siūlome naują e miną -
oniminis in e eks as) su jau įgy a simbolika i seman ine apk o a iš yks ančioje
ling okul ū oje a ba kaip in e eks o komponen as p iimančioje ling okul ū oje
adia es new meanings and acqui es an in e na ional, so-called global, cha ac e
dėl sa o p adinio pi mumo. Todėl oniminis in e eks as y a "ki o eks o
ans o macijos p oduk as" (K is e a, 1995: 99), ku is bū inai pe eina pe pi mumo
e apą ienoje iš kon ak inių kul ū ų, ku i ėliau a nauja kaip naujų eikšmių
S aipsniai 125 s aipsnis
P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e
gene a o ius am ik oje k yp yje i laiku. Ki aip a ian , ai y a naujos eikšmės
sukū imo gai ė, pag įs a pa uoš u p eceden u.
Disku uodamas apie in e eks o on ologiją i ją siejan su kul ū inių są okų
egzis a imo aplinka, Ju ij S. S epano as (2001: 3) a k eipia dėmesį į ai, kad
[…]in e eks as y a ik pi masis eks ų są eikos ezul a o kalbos g indys. Ki as
"pasaulis" susideda iš neskai omų kons ukcijų - są okų, aizdų, idėjų, psichinių pasaulių
a jų komponen ų. Ki aip a ian , eikian kaip p o o eks ų žymekliai kalbos lygiu,
in e eks inės į aukos kogni y inėje lygyje pa aukia eikšmių kū ėjų kogni y inę
bazę. Plačia p asme in e eks as y a sudė ingas o iginalios ling okul ū os ženklas i
dažnio ep odukcija azių (spaudžiamų iš a imų, ga sių asmenybių pa eiškimų, ci a ų i
. .) iš am ik os ling okul ū os disku sų. Panašų in e eks o apib ėžimą andame i
Galinoje V. Deniso oje, ku i aip pa apib ėžia šį kons ukciją kaip eikšmingų į ykių a
kul ū inių ak ų, ku ie apo p eceden u, aip pa ga sių asmenybių ci a ų ezul a ą
(2003: 77). Šia p oga Bo isas M. Gaspa o as ašė: […] [...] kalbos eikla a liekama kaip
nuola inis ci a ų s au as, ku is išgaunamas iš kalbos a min ies konglome a o. Šis ci a ų
ondas y a užpildy as į ai aus laipsnio išsamumo iene ais - komunikaciniais agmen ais,
ku ie y a saugomi a min yje kaip jos s aciona ios dalys i su ku iais kalbė ojas eikia
ku ian i in e p e uodamas eikšmes (Gaspa o as 1996: 14).
Majkl Ri a e (1980) in e eks ą pa adino am ik o s uk u inio seman inio
modelio in a ian u, ku io a ian ai pi miausia y a sukons uo i o iginalioje
ling okul ū oje jo būdingų kodų sis emoje. Tuo pačiu me u ling okul u a laikoma
e ės eikšmių e d e, ku ią suku ia jos kaip an inės ženklų sis emos, ku iose
ep esen a i es in he p ocess o hei pe cep ion o he wo ld, and i s codes
jų e balizacijai naudojamos į ai ios ma e ialinės p iemonės (Ko šo a 2009: 241).
Kodinė e ės eikšmė suda o kalbokul ū os kodų sis emą i , apsk i ai, kalbos
pasaulėžiū ą, ku is a spindi am ik os isuomenės pasaulėžiū ą (Ibid.).
Kalban apie oniminius in e eks us, pagal mūsų p elimina ias pas abas, jų
aizdinėje p asme jie y a anks esnio spa nų sakinio pe kėlimas, kad bū ų suku a i
an onymic componen o seman ics and i s inhe en linguocul u al in o ma ion
iš e s a nauja in e eks inė eikšmė iek o iginalioje ling ikul ū oje, iek
kon ak inėje kalbos pasaulėžiū oje. Kalban apie p eceden o cha ak e is ikų
bu imą spa nų iš a imuose a aseologiniuose iene uose plačia p asme, diskusija
is da ęsiasi. Šiuo a ž ilgiu Vik o P. G igo je (2000: 578-580) a gumen ai y a
ypa ingai įdomūs, nes jie y a ge ai žinomi spa nų posakiai, susiję su adinamaisiais
ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA
126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
[…] ans[…] azeologija, ku i y a nauja in e eks ų kandida ų g upė[…]. G igo je as
aip pa pažymi, kad " ansnacionalinės azeologijos są okos laikas galbū da
nea ėjo, ačiau p ielaidos ap a i jos in e eks inį kodą jau y a sub endusios"
(2000: 578-580). I jei mes laikomės mūsų p ielaidos, kad pi mumas y a kogni y inis
pag indas in e eks inių eikšmių sukū imui, i a siž elgian į pi miau pa eik us
ke u ių ipų p eceden inių eiškinių apib ėžimus, ada a sakymas aki aizdžiai y a už
p eceden inį s a usą okio ipo oniminių in e eks ų kaip spa nų sakiniai. Be o,
kadangi dauguma spa nų iš a imų a azių a spindi nacionalinės sąmonės
s e eo ipus, jų pi mumas y a p i alomas in e eks uali e o eiginys. Si uacijoje
su pasaulinio pobūdžio nuosekliais pa adinimais, bū en in e eks uali e as a lieka
eikšmių, ku ios išgy eno laiko es ą i egzis uoja daugelio au ų gy enime, specialio
anskul ū inio kodo pa idalu, e in ojo aidmenį. I ai nė a a si ik inumas, kad
in e eks uali e as laikomas pasaulinės kul ū os ansliacijos kodu - adicinių
žmonijos e ybių sis ema, iek ma e ialinė, iek d asinė (Vasko, Ko olyo a 2021).
Siekian ieško i in e eks inių eikšmių a si adimo ajek o ijų, pag įs ų
anks esnių sa ųjų a dų kogni y iniais pag indais, i jų olesnės analizės,
ekons uojan pi minį u inį o iginalioje ling okul ū oje i oliau pe keldamas jį į
gaunančias ling okul ū as, siūlomas isapusiškas me odologinis požiū is bei
a i inkami me odai i me odai, ku ie ap ašy i ki ame punk e.
2. METHODOLOGY OF STUDYING
Ta pkul ū inis pe kėlimas
Anks esni a dai
Naudodami a pkul ū inę komunikaciją, mokslininkai ją sup an a kaip "kalbinių
asmenybių, p iklausančių ski ingoms kalbokul ū inėms bend uomenėms i
demons uojančių ski umus, bend a imo p ocesą [...]" (Gudko 2003a: analizuojan
51), while ep esen a i es o he heo y o in e cul u al ans e de elop me hods
in e e encijas, hib idizacijas, ans o macijas, ku ios pasi eiškia, kai susi inka iek
ienu me u, iek ne laiko kul ū ų eiškiniai. Remian is eo inėmis a pkul ū inio
pe da imo p ocesų i ezul a ų y imo p ielaidomis, eikė ų aiky i uos me odus i
me odus, ku ie pi miausia y a ski i ekons uo i eikšmių "kul ū inio judėjimo"
ajek o ijas.
S aipsniai 127 s aipsnis
P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e
Šiandien ęsiama diskusija apie bū inybę pa obulin i me odologinę p ocedū ą, ski ą
analizuo i ų są okų eikšmių, ku ios a si anda, kai jos y a "impo uojamos" i
"ekspo uojamos" iš ienos kul ū os į ki ą, ans o ma imo būdus, nes ai ne iek
konk ečios kul ū os nacionaliniai ski umai (ku iems ski iamas ypa ingas dėmesys
a pkul ū inės komunikacijos eo ijoje), be daugybė a ski ų eikšmių mig acijos
ajek o ijų (ku ios y a s a bios a pkul ū inio pe da imo eo ijai). A si adusios
anks esnių sa ųjų a dų naujų eikšmių o ma imo k yp ys p iimančiose kul ū ose
isų pi ma a spindi jų in e eks inį pobūdį, nes jos y a šių kul ū iniu požiū iu
eikšmingų eiškinių u inčių agmen ų, jau esančių naujoje ling okul ū inėje
e d ėje, sumaišymo (kombinacijos) ezul a as. Visapusiška me odika, ski a
analizuo i anks esnius nuosa us a dus o iginalioje ling okul ū oje i gene uo i
naujas in e eks ines eikšmes jų kogni y inėje pag indu pe jų pe da imo į
p iimančią ling okul ū ą p ocesą, apima kele ą p i alomų žingsnių, naudojan
in e p e acinį-kon eks inį me odą, lyginamąjį me odą, ling op agma inį me odą i
komponen ų analizės me odą.
Pa eiksime mūsų suku ą me odiką, ski ą analizuo i naujų in e eks inių eikšmių
a si adimo ajek o ijas p eceden o nuosa ų a dų a pkul ū inio pe da imo
p ocese. į ki ą su okimo kon eks ą. Tokie a pininkai y a, pagal Elena L. Be ezo ič
As i was no ed, he mechanism o pene a ion o a i ac s o one cul u e in o
ano he is launched wi h he pa icipa ion o he so-called his o ical and cul u al
“media o s” (o igins, sou ces) ha ans e knowledge/meaning/in o ma ion
(2009), Ma ija È. Ru (2001; 2008), I ina F. Za a inska (2022), ling okul ū inės mo y acijos
šal iniai su jų p o o ipais, a p ku ių ypa ingą ie ą užima li e a ū iniai, seno ės,
eliginiai p eceden o eiškiniai plačios pe da imo p ocese. Jų pe kėlimas į ki ą
kul ū inę sis emą y a dinamiškas p ocesas, ku į suda o ys pag indiniai e apai:
and biblical p ope names, which ha e become, in ou opinion, in e na ional
a anka, pe kėlimas i p iėmimas, ku ie y a siūlomos inkamų a dų pi mumo,
in e eks uali e o i a p au umo y imo me odikos pag indas. Pi masis e apas - ai
p eceden o sa i osios pa adinimo pasi inkimo p adinėje ling okul ū oje e apas, ku is
apima ling okul ū inės mo y acijos pi mumo šal inių i kilmės ekons ukciją, ka u
su olesne jų a i ik ies p eceden o eiškinių k i e ijams analizė. Dėl okių ope acinių
eiksmų bus pasiūly as sp endimas dėl mo y o. Jis a nauja kaip šal inis olesniam
ci a ų, aluzijų, eminiscencijų kaip naujo ipo žinių i pa uoš ų oniminių eiškinių
kū imui i ėliau gene uoja in e eks ines eikšmes jų sulanks y oje o moje. Kalbų
kul ū oje plačiai populia ūs p eceden o sa ųjų a dų pa adinimai dažnai naudojami
kaip in e eks ų komponen ai. Šiam in e eks o ipui nu ody i siūlomas naujas
e minas - oniminis in e eks as, ku is y a ling okul ū inės in o macijos nešėjas,
in e ex s.
ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII šiuolaikinė in e ikonika, oniminių a pkul ū inių
ženklų p agma inis po encialas y a s a besnis už žinios eikšmę. Masinė kul ū a
is de e mined no by hei meaning and place in p o ocul u e, bu by hei
well-known and e ec i e impac . In his case, he e ec o he impac is mo e
išnaudoja ik ą a pkul ū inio ženklo seman ikos dalį, ku i y a susijusi su s e eo ipu,
supap as inan sudė ingus i daugialypius eiškinius.
5. CONCLUSIONS
In conclusion, we no e ha p ope names a e able o ac as p eceden
ku io kilmė siekia į ai ius į ykius i ak us, o šal iniai - li e a ū ą, mi ologiją, eligiją i
ki us eks us. Sa ų a dų p eceden o i in e eks inis pobūdis už ik ina jų
daly a imą a pkul ū iniame pe da ime, dėl ku io p iimančioje kalbų kul ū oje
a si anda naujų eikšmių. Tuo pačiu me u eikšmingas ne iek oniminio in e eks o
nacionalinis i kul ū inis speci iškumas, kaip i o iginalios ling is inės kul ū os ženklas,
be i naujos in o macijos išga imo iš gaunančios ling is inės kul ū os kilmės i
šal inių ajek o ija. Tačiau, kaip odo išanalizuo a duomenų medžiaga, laikui bėgan
anks esnio pa ies a do ling is inės kul ū os in o macija gali p a as i sa o anks esnį
mo y acinį pag indą. Tai lemia jo semio ikos o maliza imą, in e ikoningumo
ak ualizaciją i p agma inį po eikį in o macijos ga ėjui, naudojan o mą, o ne
seman inį u inį.
REFERENCES
Amme Ch is ine, ed., 1997: The Ame ican He i age Dic iona y o Idioms, Bos on,
Massachuse s: Hough on Mi lin Ha cou .
Bahan Mi osla a P. 2014: Баган, Мирослава П. Заперечення як засіб
трансформації прецедентних феноменів [Zape ečennja jak zasib ans o maciji
p eceden nyx enomeni ]. – Українська мова [Uk ajinska mo a] 4, 44–51.
Be ezo ič Elena L. 2009: Березович, Елена Л. Русская топонимия в
этнолингвистическом аспекте: Пространство и человек [Russkaja oponimija

S aipsniai / A icles 135
P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e
è noling is ičeskom aspek e: P os ans o i čelo ek], Москва: Либроком [Mosk a:
Lib okom].
Bohuc’kij Vadim М. 2009: Богуцький, Вадим М. Топоніми як засіб презентації
явищ непросторової дійсності (на матеріалі українських, англійських, іспанських
паремій) [Toponimy jak zasib p ezen aciji ja išč nep os o o oji dijsnos i (na ma e iali
uk ajins’kix, anglijs’kix, ispans’kix pa emij)]. – Семантика мови і тексту: матеріали
Х Міжнародної конференції [Seman ika mo y i eks u: ma e ialy X Mižna odnoji
kon e enciji] 2, 32–35.
Če nja skaja Vale ija E. 2009: Чернявская, Валерия Е. Лингвистика текста:
Поликодовость, интертекстуальность, интердискурсивность [Ling is ika eks a:
Polikodo os ’, in e eks ual’nos ’, in e disku si nos ’], Москва: Либроком [Mosk a:
Lib okom].
De La on en Žan 2005: Дe Лафонтен, Жан. Третейский Судья, Брат Милосердия
и Пустынник [T e ejskij Sud’ja, B a Milose dija i Pus ynnik]. ‒ Басни [Basni], пер.
А. И. Введенский, ред. В. П. Бутромеев [pe . A. I. V edenskij, ed. V. P. Bu omee ],
Москва: Белый город [Mosk a: Belyj go od].
Deniso a Galina V. 2003: Денисова, Галина В. В мире интертекста: язык,
память, перевод [V mi e in e eks a: jazyk, pamja ’, pe e od], Москва: Азбуковник
[Mosk a: Azbuko nik].
F anko I an J. 1907: Франко, Іван Я. Галицькоруські народні приповідки
[Halic’ko us’ki na odni p ypo idky]. ‒ Етнографічний збірник [E nog a ičnyj
zbi nyk] 2(2), 301–612.
Gaspa o Bo is М. 1996: Гаспаров, Борис М. Язык. Память. Образ [Jazyk.
Pamja ’. Ob az], Москва: Новое литературное обозрение [Mosk a: No oe li e a u noe
oboz enie].
G igo ’e Vik o P. 2000: Григорьев, Виктор П. Принцип как заязыковой
интертекст [P incip kak zajazyko oj in e eks ]. ‒ Будетлянин [Bude ljanin], Москва:
Языки русской культуры [Mosk a: Jazyki usskoj kul’ u y], 578‒581.
Gudko Dmi ij B. 2003: Гудков, Дмитрий Б. Прецедентные феномены в
текстах политического дискурса [P eceden nye enomeny eks ax poli ičeskogo
disku sa]. ‒ Язык СМИ как объект междисциплинарного исследования [Jazyk SMI
kak ob’ek meždisciplina nogo issledo anija], Москва: Издательство МГУ [Mosk a:
Izda el’s o MGU]. A ailable a : h p://e a is .na od. u/ ex 12/09.h m#3_18.
Gudko Dmi ij B. 2003a: Гудков, Дмитрий Б. Теория и практика межкультурной
коммуникации [Teo ija i p ak ika mežkul’ u noj kommunikacii], Москва: Гнозис
[Mosk a: Gnozis].
ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA
136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Héois Au élie 2020: Kai nuosa ieji a dai ampa eiksmažodžiais: seman inė pe spek y a. ‒
Lexis 16, 1-35
Ju ka Flo ina 2009: Li e a ische Onomas ik: Aspek e de li e a ischen Onomas ik am
Beispiel de Namengebung in J. W. on Goe hes „Wilhelm Meis e s Jah e“, No de s ed :
"GRIN Ve lag".
Kalčenko Te jana J. 2014: Kalčenko, Te yana Yu. Aksiologinė unkcija
прецедентних феноменів у поетичному творі (на матеріалі лірики В. Герасим’юка
I. Rima uka) [Aksiologinė unkcija p eceden nyx enomeni u poe ičnomu o i (na
ma e iali li yki V. He asymjuka a I. Ryma uka)]. - Be djanų als ybinio pedagoginio
uni e si e o moksliniai į ašai. Filologiniai mokslai [Nauko i zapiski Be dianskogo
de ža nogo pedagogčnogo uni e si e u. Filologični nauky] 4, 7580. Ka penko Olena J. 2010:
Ka penko, Olena Yu. Kogni y inė onomas ika [Kogni i na onomas ika], Odesa: Feniks
[Odesa: Fenyks]. Ka penko Olena J. 2015: Ka penko, Olena Ю. Koгнітивна ономастика
[Kohni i na onomas ika]. ‒ In eg alinė anglų kalbos komunikacijos eo ija [In eh alna
eo ija anglomo noji komunikacijai], 1364.
Ko šo a Ma ija L. 2009: Ковшова, Мария Л. Семантика и прагматика фразеологизмов
(лингвокультурологический аспект) [Seman ika i p agma ika azeologizmo
(ling okul u ologičeskij aspek )]: dise acija доктора филологических наук
[disse acija dok o a ilolologičeskix nauk], Москва: Институт языкознания РАН
[Mosk a: Ins i u jazykoznanija RAN]. K is e a Julija 1995: K is e a, Julija. Бахтин,
cлово, диалог и роман [Bax in, slo o, диалог i oman]. - Mosk os uni e si e o
laik aš is. Se ija: Filologija] 1, 97124. Lo man Ju ij M. 2001: Лотман, Юрий M. Семиосфера
[Semios e a], Sank Pe e bu g: Искусство [Sank -Pe e bu g: Iskuss o]. Naximo a
Elena A. 2011: Нахимова, Елена А. Teo ija i me odika когнитивно-
дискурсивного исследования прецедентных онимов в современной российской
masinės komunikacijos [Teo ija i me odika kogni i no-disku si nogo issledo anija
p eceden nyx onimo so emennoj ossijskoj masso oj kommunikacii]: диссертация
доктора филологических наук [dise acija dok o a ilolologičeskix nauk],
Eka e inbu g: Уральский федеральный университет] [Eka e inbu g: U alskij ede alnyj
uni e si e ].
Nomys Ma ij T., ukl., 1993: Номис, Матвій T., uклад. Uk ainiškos p iказки, прислівя и таке
інше [Uk ajinski p ikazky, p ysli ja i ake inše], Киев: Либідь [Kyji :
Lybid[…]].
S aipsniai 137 s aipsnis
P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e
P osku in Se gej G., P osku ina Alla V. 2017: P osku in, Se gej G., P osku ina,
Алла В. Kul ū iniai ans e iai i eks ai [Kul u nye ans e y i eks y],
No osiibi sk: ИПЦ НГУ [No osibi sk: IPC NGU]. Ri a e Majkl 1980: Ri a e ,
Michael. S ilis ikos analizės k i e ijai. ‒ No oe зарубежной лингвистике
[No oe za ubežnoj ling is ike] 9, 3597.
Ru Ma ija È. 2001: Рут, Мария Э. Антропонимы: размышления о семантике
[An oponimy: azmyšlenija o seman ika]. ‒ Iz es ija U alų als ybinio uni e si e o
[Iz es ija U alskogo gosuda s ennogo uni e si e a] 20, 4550. Ma ija Ru È. 2008: Рут, Мария
Э. Образная номинация в русской ономастике [Ob aznaja nominacija usskoj
onomas ike], Москва: ЛКИ [Mosk a: LKI]. Rjabinina Olena K. 2007: Рябініна, Олена К.
In e eks ualizmas diskusijose šiuolaikinėje uk ainiečių p esėje: лингвистический аспект
[In e eks ualnis u disku si su uk ainiškoji p esy: ling is ičnyj aspek ]: dise acija
kandida o ilologinių mokslų [dise acija kandida a ilk ičnyx nauk], Харковский:
Национальный университет имени В. Н. Каразина [Xa ki : Xa ki s[…]kij nacional[…]j imeni
uni e si e ].
V. N. Ka azina].
Saxa uk Inna V. 2011: Сахарук, Инна В. Типология прецедентных феноменов у
современному украинскому дискурси [Tipolohija p eceden nyx enomeni u sučasnomu
uk ajinskomu disku si]. ‒ Linguis iniai s udijos [Linh is yčni s udiji] 23, 197203. Slyškin
Gennadij G. 2004: Слышкин, Геннадий Г. Лингвокультурные концепты и метаконцепты
[Ling okul u nye koncep y i me akoncep y], Волгоград: Перемена
[Volgog adas: Pe emena].
Soloduxo Èdua d M. 1982: Солодухо, Эдуард М. Ta p au inės p oblemos
зации фразеологии (на материале языков славянской, германской и романской групп)
[P oblemy in e nacionalizacii azeologii (na ma e iale jazyko sla janskoj, ge manskoj i
omanskoj g upp], Kazan: Издательство Казанского университета [Kazan: Izda els o
Kazanskogo uni e si e a].
Soloduxo Èdua d M. 1989: Солодухо, Эдуард М. Teo ija azeologinio sближения (на
материале языков славянской, германской и романской групп) [Teo ija g upp]], Kazan:
azeologičeskogo sbliženija (na ma e iale jazyko sla janskoj, ge manskoj i omanskoj
Издательство Казанского университета [Kazan: Izda els o
Kazanskogo uni e si e as].
S epano as Ju ijus S. 2001: S epano as, Ju ijus S. "In e eks ", "In e ne ",
"In e subjek " (k pag indu lyginamosios koncep oologijos) ["In e eks ", "In e ne ",
"in e subjek " (ko anijam s a ni el osnnoj koncep ologii)]. - Žinios
ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
RAN. Se ija li e a ū os i kalbos [Iz es ija RAN. Se ija li e a u y i jazyka] 61(1),
3–11.
Tomaxin Gennadij D. 1988: Томахин, Геннадий Д. Реалии американизмы. Posobie po
s ano edeniju], Mosk a: Высшая школа [Mosk a: Vysšaja škola]. Topo o Vladimi N.
1987: Топоров, Vladimi N. Zame ki po ekons ukcii eks o . […] Ty imai pagal eks ų
s uk ū ą Vasko Roman, Ko olyo Alla 2021: Julia K is e a […]s In e ex uali y and
Hypo he ical Rela ionships o He Theo ies wi h Ancien Types o W i ing. ‒
[Issledo anija po s uk u e eks o ], 99–100.
Reliģiski ilozo iski aks i 29, 136156.
Vaxelai e Jean-Louis 2016: De la dé ini ion linguis ique du nom p op e. - Kalba.
P ancūzų 190(2), 65‒78.
Volo a Vik o ija M. 2018: Волова, Виктория М. Стилеобразующий потенциал
имен собственных в англоязычном масс-медиальном дискурсе (на материале
публицистических текстов периодических изданий Великобритании и США)
[S ileob azujuščij po encial imen sobs ennyx anglojazyčnom mass-medialnom
disku se (na ma e iale publicis ičeskix eks o pe iodičeskix izdanij Velikob i anii i
SŠA)]: dise acija kandida o ilologinių mokslų [disse acija kandida a ilologičeskix
nauk], Sama a: Sama sky als ybinis socialinis gospedagoginis uni e si e as
[Sama a: Sama skijuda s ennyj socialnopedagogičeskij uni e si e ].
Za a ynska I ina F. 2022: Заваринская, Ирина Ф. Фразеологiзми с онімним
компонентом в англійській, польській та українській мовах: лінгвокультурологічний
aspek as [F azeolohizmy z onimnym komponen om anglijskij, polskij a uk ajinskij
mo ax: linh okul u olohičnyj aspek ], Тернопиль: Осадца Ю. В. [Te nopil: Osadca
Ju. V].
S aipsniai 139 s aipsnis
P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e
P eceden iniai ik iniai a dai i jų
a pkul ū inis pe kėlimas
SANTRAUKA
S aipsnyje analizuojama p eceden inių ik inių a dų, kaip oniminių in e eks ų, ku ie y a
pi minės ling okul ū os ženklai-simboliai, pe kelian ys naujas eikšmes į p iimančias kul ū as,
a pkul ū inio pe kėlimo p oblema. ku is siejamas su kalbine s e eo ipo įkūnijimo o ma, šiuo
Daug dėmesio ski iama susijusių, be neiden iškų są okų, okių kaip p eceden iškumas,
a eju iš eiškiama ik iniu a du, i in e eks ualumas, ku is s uk ū uoja iš į ai ių eks ų
a einančią in o maciją, ko eliacijai. S aipsnyje nus a y as ik inio a do p eceden eškumo
pi mumas pi minėje kul ū oje i an inis jo in e eks ualumo pobūdis. S aipsnyje apib ėžiamas
ik inių a dų anks esnės kilmės i jų in e eks inės in o macijos šal inių aidmuo.
Iškeliama ši p ielaida: šiuolaikinė masinė kul ū a pasižymi ik inių a dų semio ikos
o maliza imu, ikoniškumo ak ualiza imu i p agma ine o mos į aka in o macijos
ad esa ui iek pi minėje ling okul ū oje, iek a pkul ū inio pe kėlimo me u.
Į eik a 2022 m. ugsėjo 7 d.
Romanas Vasko
Kyi Na ional Linguis ic Uni e si y
73, Velyka Vasylki ska S .
03150, Uk aina,
Kije as dnis e @uk .ne
ALLA KOROLYOVA
Kyi Na ional Linguis ic Uni e si y
73, Velyka Vasylki ska ga ė.
03150, Uk aina, Kije as
alla.ko olyo [email protected]
TETIANA TOLCHEIEVA
Na ional Pedagogical D agomano Uni e si y
9, Py oho a ga ė.
01601, Uk aina, Kije as
K eoma. [email p o ec ed]om