scieee Open visual document viewer

Precedent Proper Names and Their Intercultural Transfer

Roman Vasko; Alla Korolyova; Tetiana Tolcheieva

Abstract

    The article deals with the problem of intercultural transfer of global and precedent proper names as reduced intertexts, which are signs and symbols in an outgoing culture and transmit new senses in perceiving cultures. As a general research idea, we suggest distinguishing the concept of intercultural transfer as a way of transmitting information of a difference in time, nature, and intercultural communication. It involves the study of the specifics of linguistic phenomena in contacting cultures to ensure the effectiveness of communication.    Special attention is paid to the study of correlation of the related but not identical concepts – precedent and intertextual. The first is associated with the linguistic form of the embodiment of the stereotype in the form of a proper name, which is a conductor or source of fixing information in a reduced form. The second one is characterized by the ability to accumulate information by reflecting on reality and extracting it from other texts in a broad sense. The primacy of the precedent of a proper name in proto-culture and the secondary nature of its intertextual character with infinite reproducibility of new senses have been established.    The origin of precedent proper names and their role as linguocultural sources and intertextual information has been determined.    Due to their figurativeness, the main types of proper names are transformed in modern mass culture, which contributes to the formalization of the proper names’ semiotics and actualization of their iconicity. The ultimate goal of the proper name’s form is the pragmatic impact on the recipient of the information in the initial linguoculture and in the process of intercultural transfer.

Full text

S aipsniai / A icles 119 ROMAN VASKO Kyi Na ional Linguis ic Uni e si y ORCID id: o cid.o g 0000-0002-6499-2972 In e esų s i ys: ge manų kalbų diak oninė onologija, pi minių ma e ialinių i d asinių kul ū os a e ak ų semio acijos ling is iniai p ocesai, seno ės ci ilizacijų is o ija, sume ų i akadų ašymo is o ija, a pkul ū inis bend a imas i . . ALLA KOROLYOVA Kyi Na ional Linguis ic Uni e si y ORCID id: o cid.o g 0000-0001-5541-5914 In e esų s i ys: ling is inė an opologija, ling is iniai i mak okompa a y iniai y imai, indoeu opie iškos ling is ikos, kombina o inės seman ikos, a pkul ū inis pe da imas. TETIANA TOLCHEIEVA Na ional Pedagogical D agomano Uni e si y ORCID id: o cid.o g/0000-0002-9535-9248 In e esų s i ys: eikšmingi a e ak ai, p eceden o me a o os, koncep ualios in eg acijos eo ija, mi onimai. DOI: doi.o g/10.35321/all87-06 Anks esni inkami pa adinimai I jų a pkul ū inė Pe edimas P eceden iniai ik iniai a dai i jų a pkul ū inis pe kėlimas Ano acija S aipsnyje nag inėjama pasaulinių i anks esnių sa ųjų a dų, ku ie y a iš yks ančios kul ū os ženklai i simboliai, kaip sumažin ų in e eks ų, a pkul ū inio pe da imo p oblema. ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA 120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII i pe duo i naujus jausmus su okan kul ū as. Kaip bend ą mokslinių y imų idėją siūlome a ski i a pkul ū inio pe da imo są oką kaip in o macijos pe da imo būdą, ski ingą laiku, p igim imi i a pkul ū iniu bend a imu. Jis apima kalbinių eiškinių, susijusių su kon ak inėmis kul ū omis, speci iškumo y imą, siekian už ik in i bend a imo e ek y umą. Ypa ingas dėmesys ski iamas susijusių, be ne iden iškų są okų […] p eceden o i in e eks inių są okų ko eliacijos y imui. Pi masis y a susijęs su ling is ine in o macijos iksa imo embodimen o he s e eo ype in he o m o a p ope name, which is a conduc o o sou ce sumažin oje o moje o ma. An asis būdingas gebėjimu kaup i in o maciją, apmąs ydami ealybę i iš aukian ją iš ki ų eks ų plačia p asme. P o okul ū oje inkamo a do p eceden o pi mumas i jo in e eks inio cha ak e io an inis pobūdis su begalinė naujų pojūčių a kū imo galimybė bu o es ablished. Nus a y a anks esnių a dų kilmė i jų aidmuo kaip ling okul ū inių šal inių i in e eks inės in o macijos. Dėl sa o aizdingumo pag indiniai nuosa ų a dų ipai šiuolaikinėje masinėje kul ū oje y a ans o muojami, o ai p isideda p ie nuosa ų a dų semio ikos o maliza imo i jų ikoningumo ak ualizacijos. Galu inis inkamo a do o mos ikslas y a p agma iškas po eikis in o macijos ga ėjui p adinėje ling okul ū oje i a pkul ū inio pe da imo p ocese. Rak iniai žodžiai: p eceden iniai nuosa ieji pa adinimai, a pkul ū inis pe da imas, in e eks ualumas, sumažin as in e eks as, nuosa ųjų a dų semio ika, kon ak iniai kalbų i kul ū ų yšiai. ANOTACIJA S aipsnyje analizuojama a p au inių i p eceden inių ik inių a dų, kaip edukuo ų in e eks ų, ku ie y a am ik os kul ū os pi minės ženklai i simboliai, pe duodan ys naujas p asmes p iimančioms kul ū oms, a pkul ū inio pe kėlimo p oblema. Pagal bend ąją y imo idėją, siūlome išski i a pkul ū inio pe kėlimo są oką kaip laiko, pobūdžio i a pkul ū inės komunikacijos p asme ski ingos in o macijos pe da imo būdą. Tai aip pa apima i kalbinių eiškinių speci iškumo y imą są eikaujančiose kul ū ose am, kad bū ų už ik in as komunikacijos e ek y umas. Daug dėmesio ski iama susijusių, be neiden iškų są okų p eceden inis i in e eks ualus ko eliacijai. Pi moji są oka y a susijusi su kalbine s e eo ipo įkūnijimo o ma, iš eiškiama ik iniu a du, ku i y a in o macijos už iksa imo edukuo a o ma laidininkas a šal inis. An oji są oka y a apib ėžiama kaip gebėjimas sukaup i in o maciją e lek uojan ealybę i su enkan ją iš ki ų eks ų plačiąja p asme. S aipsnyje nus a y as ik inio a do p eceden eškumo pi mumas pi minėje kul ū oje i an inis jo in e eks ualumo pobūdis su ne ibo a naujų p asmių kū imo galimybe. S aipsniai 121 s aipsnis P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e S aipsnyje nus a y a p eceden inių ik inių a dų kilmė i jų, kaip ling okul ū inių šal inių i in e eks inės in o macijos, aidmuo. Pag indinių ik inių a dų ipų aizdingumas leidžia juos ans o muo i šiuolaikinėje masinėje kul ū oje, o ai p isideda p ie ik inių a dų semio ikos o maliza imo i jų ikoniškumo ak ualiza imo. Galu inis ik inio a do o mos ikslas y a p agma inis po eikio in o macijos ad esa ui pi minėje ling okul ū oje i a pkul ū inio pe da imo p ocese. ESMINIAI ŽODŽIAI: p eceden iniai ik iniai a dai, a pkul ū inis pe kėlimas, in e eks ualumas, edukuo as in e eks as, ik inių a dų semio ika, są eikaujančios ling okul ū os. Įžanga Kogni y inė onomas ika (Ka penko 2010, 2015; Ju ka 2009) y a iena iš naujų kogni y inės ling is ikos šakų. Pag indinė kogni y inės onomas ijos užduo is - is o de elop heo e ical undamen als and me hodological p ocedu es iš i i sa ųjų a dų (Héois 2020; Vaxelai e 2016) men alizacijos mechanizmus iek indi idualioje, iek kolek y inėje kalbos sąmonėje am ik os ling is inės kul ū os a s o ų. Tai y a pag indinių žinių u ėjimas, ku is y a kogni y inės bazės dalis i u i in a ian ų cha ak e į, jis "leida indi idui, pagal D. B. Gudko ą, keliau i ling okul ū os e d ėje i laiky is jos no mų i aisyklių" (2003). Tokių žinių pag indas ling okul ū os kogni y inėje bazėje y a p eceden iniai eiškiniai (Bahan 2014; Kalčenko 2014; Saxa uk 2011 m. i . . ). Neįžengdami į p eceden o eo ijos ys ymosi is o iją, umpai apž elgsime ik uos aškus, ku ie a i inka eiškinių, susijusių su p eceden u, klasi ikaciją. Tuo pačiu me u pažymime, kad šių eiškinių y imo me odika p adėjo ak y iai ys y is ik XX a. pabaigoje […] XXI a. p adžioje. Mūsų nuomone, labiausiai bu o naudojamas e minas "p eceden inis eks as". Jis g ei ai įgijo kele ą duble ų, įskai an jo sudė yje esan į iden i ika o ių "p eceden ą". I kuo ak y iau ši se ija bu o papildoma, uo aiškiau išsi ys ė jų di e enciacijos po eikis. Laikui bėgan e minas "p eceden inis eiškinys" bu o pasiūly as kaip hipe nimas isiems hiponimams su iden i ika o iumi […]p eceden as[…]. Mokslinės li e a ū os apž alga odo, kad labiausiai papli ę šie hiponimai: 1) "p eceden inis eks as", 2) "p eceden inė si uacija", 3) "p eceden inis eiginys" i 4) "p eceden inis a das". ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA 122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Pas a uoju me u mes ma ome "p eceden inio pasaulio" e mino pa i inimą, pa yzdžiui, Genadij G. Slyškin's Linguocul u al concep s and me aconcep s (2004: 154). Mokslininkas p eceden o pasaulį apib ėžia kaip a ski ų p eceden o eiškinių ( a džių, pa eiškimų, si uacijų) inkinį, ku is 1) pakyla, a naujinamas į ai iais a pusa io o a single sou ce, 2) pe cei ed by na i e speake s as in e connec ed, 3) egula ly de iniais (Slyškin 2004: 154). Tuo pačiu me u G. G. Slyškinas mano, kad k eipimasis į anks esnius pasaulius leidžia pe duo i sudė ingesnes kul ū ines eikšmes nei k eipimasis į a ski us anks esnius eiškinius. Tačiau oks eiginys, mūsų nuomone, nė a pakankamai į ikinan is, nes kiek ienas iš pi miau minė ų p eceden o eiškinių ipų ( a džiai, eiginiai, si uacijos) ienodai a i inka pi miau minė as is sąlygas i p isideda p ie sudė ingo seman inio u inio pe da imo. No ėdami pag įs i sa o požiū į, pa eikiame apib ėžimus, esančius moksliniame mūsų pa aisos a askai oje. "Anks esnis eks as" y a sudė ingas ženklas, pažįs amas kalbų kul ū os a s o ui, li e a u e o each o he ou hyponyms o p eceden phenomena, aking in o ku io k eipimasis dažnai a naujinamas bend a imo p ocese, naudojan su šiuo eks u susijusius eiginius i simbolius. […]p eceden inė si uacija[…] y a p o o ipo si uacija, u in i sa o s e eo ipo cha ak e is iką. […]p eceden inis pa eiškimas[…] y a kalbos dalis, ku ioje y a ge ai žinoma ci acija. […]p eceden inis inkamas a das[…] y a indi idualus a das, susijęs su plačiai žinomomis ci a omis i ne isais eks ais, ku ie apo p eceden ais, a ba su si uacijomis, žinomomis kalbų kul ū os a s o ams. Kalban apie p eceden o inkamą pa adinimą, leng a ma y i, kad jo mokslinė aikymo s i is y a glaudžiai susijusi su anks esniais imis p eceden o eiškinių ipų. Tiesiog a k eipkime dėmesį į ai, kad šiandien onomas ijos da buose galima s ebė i į ai ių a ian ų, kaip pa ik in i e miną "p eceden iniai nuosa ieji a dai", pa yzdžiui, "p eceden iniai onimai" (Naximo a 2011), "p eceden iniai oponimai" (Be ezo ič 2009) i . ., apie ką kalbėsime oliau s aipsnio mokslinių y imų dalyje i , ypač, kad p eceden o eo ija y a in e eks uali e o eo ijos pag indas. Taigi, g įž an p ie e mino "p eceden inis pasaulis" esmė G. G. Slyškin požiū iu, y a isokių p iežasčių i in i, kad sudė ingos eikšmės nė a e čiamos į ak inius p eceden inius eiškinius, be į uos, ku ie įgijo in e eks ualinį s a usą (abiejų a ski ai mes manome, kad onimo pi mumas y a dėl jo kogni y inės-semio ikos unkcijos, o ėliau i and in combina ion wi h each o he ). In connec ion wi h such a s a emen o he p oblem, he ques ion a ises: is e e y p ope name a p eceden ? The answe o his ques ion is ob ious i dėl po encialaus gebėjimo gene uo i i a ku i in e eks ines eikšmes o iginalios ling okul ū os e d ėje. Jei nuosa as a das mig uoja į ki ą ling okul ū ą, ada pe sa o in e eks inių eikšmių pe da imo p ocesą jis įgyja a p au inį, . y. pasaulinį S aipsniai 123 s aipsnis P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e pobūdį. Pe pe da imo p ocesą o iginalios ling okul ū os onimai pa i ia eikšmingus o mų i eikšmių pokyčius p iimančioje kul ū oje iki jų pakei imo, ačiau uo pačiu me u jie nep a anda sa o in e eks inių yšių su dono u. Dėl šių yšių yks a onimų in e nacionaliza imas a ba globalizacija. S aipsnyje su o muluo a mokslinė idėja y a ak uali i pe spek y i olesniam šiuolaikinės kogni y inės onomas ikos eo inių nuos a ų, ku ių a s o ai (Ka penko 2015 i ki i) iš ienos pusės, į ikina mus, kad onimai u i ne ik seman ikos, be i koncep ualių b uožų, i ne p eceden o eiškiniai gali aidin i s e eo ipinės žinios ame s uc u e, on he o he hand, special a en ion is paid o he disclosu e o hei meanings as p eceden phenomena o linguocul u e (Bahan 2014: 44‒45). aidmenį iek oje pačioje ling okul ū inėje e d ėje, iek a pkul ū inio pe da imo p ocese. eikšmės p ocese i kaip a pkul ū inio pe da imo ezul a as p iimančiose The pu pose o he a icle is o conside p ope names as p eceden phenomena o he o iginal linguocul u e and hei abili y o gene a e new kalbų kul ū ose. S aipsnio ikslai: – o cla i y he ela ionship be ween he e ms “p ecedence” and “in e ex uali y”, “in e ex uali y” and “in e ex ”; […] į es i e miną "oniminis in e eks as" į kogni y inės onomas ikos mokslinį apa a ą; […] suku i me odinį algo i mą, ski ą analizuo i is anks esnių a dų a pkul ū inio pe da imo e apus; […] emdamiesi nuosa ų a dų analizės pa yzdžiais, a skleis i jų p eceden o, in e eks inio i pasaulinio pobūdžio, a naujin o p oceso me u i kaip a pkul ū inio pe da imo ezul a as; […] a sek i naujas endencijas, susijusias su o malaus p eceden o nuosa ų a dų semiozacijos e apu. 1. Są okų yšys PRECEDENCE, INTERTEXTUALITY I INTERTEXT Visų gy enimo s ičių globalizacijos p ocesas kiek ienoje isuomenėje šiandien eikalauja išsamiau iš i i nacionalines i kul ū ines sa ybes ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA 124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII o in e cul u al communica ion, as well as he p ocess o knowledge ans e , adinamasis "pe edimas" (P osku in, P osku ina 2017). Pap as ai ski iami du a pkul ū inio pe da imo ipai: pa s bend a imas i žinių pe da imas. Bend a imas isada a liekamas sinch oniškai, ame pačiame laiko laiko a piu, o žinių pe da imas apima papildomą k eipimąsi į jau sukaup as žinias, susijusias su ski ingais laiko laiko a piais, į ykiais i . . Šie eiginiai odo, kad iek komunikacija, iek žinių pe da imas nacionalinėse kalbų i kul ū ų s i yse, iek in e eks uali e as, ku is bo de on such phenomena as p eceden , which is based on he s e eo ype o ideas abou agmen s and objec s o he su ounding wo ld and hei e baliza ion pi miausia susijęs su kul ū inių kon ak ų a p ka ų a spindžiu. In e eks ualumas, pagal Ju ij M. Lo man, y a "semio iškos kul ū os a min ies" ūšis, ku iai būdingas ne ik pab ėž o (Lo man 2001: 213) kaupimas, kad " eks as nė a egzis uoja pa s, be jis bū inai y a į auk as į is o inius, ealius a sąlyginį new in o ma ion h ough he knowledge o agmen s o eali y bu also by he ajec o ies o i s ex ac ion om exis ing ex s (2001: 213). In his ega d, he kon eks ą [...]; Todėl eks ą su ok i už šio ono ibų neįmanoma. A siž elgdami į in e eks ualumą kaip pag indinę eikšmių pe da imo p iemonę, ku ios kilmė siekia ski ingų laikų agmen us, k eipkimės į Vladimi o N. Topo o o apib ėžimą, ku is pa adino eks ą "diach onine ma ica" (Topo o 1987), ku ios kons ukcijoje akcen uojamas ki as eks as. in a ian as (Rjabinina 2007). Vienas iš okių in e eks o ipų y a inkamas a das a sinonimas. The ma e ial embodimen o he p ocess o in e ex uali y is he in e ex con aining links wi h he dono ex and i s seman ic po en ial/ he so-called Būdami anks esnių eks ų, anks esnių si uacijų i anks esnių pa eiškimų ženklai, p ope names gain popula i y in linguocul u e and, hus, become ac ualize s naujų eikšmių pa uoš ų in e eks ų s uk ū oje. Šiuo a eju jie jau a lieka kogni y inę-semio išką unkciją kaip kul ū iniu požiū iu mo y uo i eikšmingų į ykių, ak ų i si uacijų žymekliai, p iski ian an inį aidmenį iden i ika imo unkcijai, . y. e ike ėms. Ta pkul ū inio pe da imo p ocese nuosa as a das sa a ankiškai, kaip sulanks y as in e eks as (jo pa adinimui s aipsnyje siūlome naują e miną - oniminis in e eks as) su jau įgy a simbolika i seman ine apk o a iš yks ančioje ling okul ū oje a ba kaip in e eks o komponen as p iimančioje ling okul ū oje adia es new meanings and acqui es an in e na ional, so-called global, cha ac e dėl sa o p adinio pi mumo. Todėl oniminis in e eks as y a "ki o eks o ans o macijos p oduk as" (K is e a, 1995: 99), ku is bū inai pe eina pe pi mumo e apą ienoje iš kon ak inių kul ū ų, ku i ėliau a nauja kaip naujų eikšmių S aipsniai 125 s aipsnis P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e gene a o ius am ik oje k yp yje i laiku. Ki aip a ian , ai y a naujos eikšmės sukū imo gai ė, pag įs a pa uoš u p eceden u. Disku uodamas apie in e eks o on ologiją i ją siejan su kul ū inių są okų egzis a imo aplinka, Ju ij S. S epano as (2001: 3) a k eipia dėmesį į ai, kad […]in e eks as y a ik pi masis eks ų są eikos ezul a o kalbos g indys. Ki as "pasaulis" susideda iš neskai omų kons ukcijų - są okų, aizdų, idėjų, psichinių pasaulių a jų komponen ų. Ki aip a ian , eikian kaip p o o eks ų žymekliai kalbos lygiu, in e eks inės į aukos kogni y inėje lygyje pa aukia eikšmių kū ėjų kogni y inę bazę. Plačia p asme in e eks as y a sudė ingas o iginalios ling okul ū os ženklas i dažnio ep odukcija azių (spaudžiamų iš a imų, ga sių asmenybių pa eiškimų, ci a ų i . .) iš am ik os ling okul ū os disku sų. Panašų in e eks o apib ėžimą andame i Galinoje V. Deniso oje, ku i aip pa apib ėžia šį kons ukciją kaip eikšmingų į ykių a kul ū inių ak ų, ku ie apo p eceden u, aip pa ga sių asmenybių ci a ų ezul a ą (2003: 77). Šia p oga Bo isas M. Gaspa o as ašė: […] [...] kalbos eikla a liekama kaip nuola inis ci a ų s au as, ku is išgaunamas iš kalbos a min ies konglome a o. Šis ci a ų ondas y a užpildy as į ai aus laipsnio išsamumo iene ais - komunikaciniais agmen ais, ku ie y a saugomi a min yje kaip jos s aciona ios dalys i su ku iais kalbė ojas eikia ku ian i in e p e uodamas eikšmes (Gaspa o as 1996: 14). Majkl Ri a e (1980) in e eks ą pa adino am ik o s uk u inio seman inio modelio in a ian u, ku io a ian ai pi miausia y a sukons uo i o iginalioje ling okul ū oje jo būdingų kodų sis emoje. Tuo pačiu me u ling okul u a laikoma e ės eikšmių e d e, ku ią suku ia jos kaip an inės ženklų sis emos, ku iose ep esen a i es in he p ocess o hei pe cep ion o he wo ld, and i s codes jų e balizacijai naudojamos į ai ios ma e ialinės p iemonės (Ko šo a 2009: 241). Kodinė e ės eikšmė suda o kalbokul ū os kodų sis emą i , apsk i ai, kalbos pasaulėžiū ą, ku is a spindi am ik os isuomenės pasaulėžiū ą (Ibid.). Kalban apie oniminius in e eks us, pagal mūsų p elimina ias pas abas, jų aizdinėje p asme jie y a anks esnio spa nų sakinio pe kėlimas, kad bū ų suku a i an onymic componen o seman ics and i s inhe en linguocul u al in o ma ion iš e s a nauja in e eks inė eikšmė iek o iginalioje ling ikul ū oje, iek kon ak inėje kalbos pasaulėžiū oje. Kalban apie p eceden o cha ak e is ikų bu imą spa nų iš a imuose a aseologiniuose iene uose plačia p asme, diskusija is da ęsiasi. Šiuo a ž ilgiu Vik o P. G igo je (2000: 578-580) a gumen ai y a ypa ingai įdomūs, nes jie y a ge ai žinomi spa nų posakiai, susiję su adinamaisiais ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA 126 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII […] ans[…] azeologija, ku i y a nauja in e eks ų kandida ų g upė[…]. G igo je as aip pa pažymi, kad " ansnacionalinės azeologijos są okos laikas galbū da nea ėjo, ačiau p ielaidos ap a i jos in e eks inį kodą jau y a sub endusios" (2000: 578-580). I jei mes laikomės mūsų p ielaidos, kad pi mumas y a kogni y inis pag indas in e eks inių eikšmių sukū imui, i a siž elgian į pi miau pa eik us ke u ių ipų p eceden inių eiškinių apib ėžimus, ada a sakymas aki aizdžiai y a už p eceden inį s a usą okio ipo oniminių in e eks ų kaip spa nų sakiniai. Be o, kadangi dauguma spa nų iš a imų a azių a spindi nacionalinės sąmonės s e eo ipus, jų pi mumas y a p i alomas in e eks uali e o eiginys. Si uacijoje su pasaulinio pobūdžio nuosekliais pa adinimais, bū en in e eks uali e as a lieka eikšmių, ku ios išgy eno laiko es ą i egzis uoja daugelio au ų gy enime, specialio anskul ū inio kodo pa idalu, e in ojo aidmenį. I ai nė a a si ik inumas, kad in e eks uali e as laikomas pasaulinės kul ū os ansliacijos kodu - adicinių žmonijos e ybių sis ema, iek ma e ialinė, iek d asinė (Vasko, Ko olyo a 2021). Siekian ieško i in e eks inių eikšmių a si adimo ajek o ijų, pag įs ų anks esnių sa ųjų a dų kogni y iniais pag indais, i jų olesnės analizės, ekons uojan pi minį u inį o iginalioje ling okul ū oje i oliau pe keldamas jį į gaunančias ling okul ū as, siūlomas isapusiškas me odologinis požiū is bei a i inkami me odai i me odai, ku ie ap ašy i ki ame punk e. 2. METHODOLOGY OF STUDYING Ta pkul ū inis pe kėlimas Anks esni a dai Naudodami a pkul ū inę komunikaciją, mokslininkai ją sup an a kaip "kalbinių asmenybių, p iklausančių ski ingoms kalbokul ū inėms bend uomenėms i demons uojančių ski umus, bend a imo p ocesą [...]" (Gudko 2003a: analizuojan 51), while ep esen a i es o he heo y o in e cul u al ans e de elop me hods in e e encijas, hib idizacijas, ans o macijas, ku ios pasi eiškia, kai susi inka iek ienu me u, iek ne laiko kul ū ų eiškiniai. Remian is eo inėmis a pkul ū inio pe da imo p ocesų i ezul a ų y imo p ielaidomis, eikė ų aiky i uos me odus i me odus, ku ie pi miausia y a ski i ekons uo i eikšmių "kul ū inio judėjimo" ajek o ijas. S aipsniai 127 s aipsnis P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e Šiandien ęsiama diskusija apie bū inybę pa obulin i me odologinę p ocedū ą, ski ą analizuo i ų są okų eikšmių, ku ios a si anda, kai jos y a "impo uojamos" i "ekspo uojamos" iš ienos kul ū os į ki ą, ans o ma imo būdus, nes ai ne iek konk ečios kul ū os nacionaliniai ski umai (ku iems ski iamas ypa ingas dėmesys a pkul ū inės komunikacijos eo ijoje), be daugybė a ski ų eikšmių mig acijos ajek o ijų (ku ios y a s a bios a pkul ū inio pe da imo eo ijai). A si adusios anks esnių sa ųjų a dų naujų eikšmių o ma imo k yp ys p iimančiose kul ū ose isų pi ma a spindi jų in e eks inį pobūdį, nes jos y a šių kul ū iniu požiū iu eikšmingų eiškinių u inčių agmen ų, jau esančių naujoje ling okul ū inėje e d ėje, sumaišymo (kombinacijos) ezul a as. Visapusiška me odika, ski a analizuo i anks esnius nuosa us a dus o iginalioje ling okul ū oje i gene uo i naujas in e eks ines eikšmes jų kogni y inėje pag indu pe jų pe da imo į p iimančią ling okul ū ą p ocesą, apima kele ą p i alomų žingsnių, naudojan in e p e acinį-kon eks inį me odą, lyginamąjį me odą, ling op agma inį me odą i komponen ų analizės me odą. Pa eiksime mūsų suku ą me odiką, ski ą analizuo i naujų in e eks inių eikšmių a si adimo ajek o ijas p eceden o nuosa ų a dų a pkul ū inio pe da imo p ocese. į ki ą su okimo kon eks ą. Tokie a pininkai y a, pagal Elena L. Be ezo ič As i was no ed, he mechanism o pene a ion o a i ac s o one cul u e in o ano he is launched wi h he pa icipa ion o he so-called his o ical and cul u al “media o s” (o igins, sou ces) ha ans e knowledge/meaning/in o ma ion (2009), Ma ija È. Ru (2001; 2008), I ina F. Za a inska (2022), ling okul ū inės mo y acijos šal iniai su jų p o o ipais, a p ku ių ypa ingą ie ą užima li e a ū iniai, seno ės, eliginiai p eceden o eiškiniai plačios pe da imo p ocese. Jų pe kėlimas į ki ą kul ū inę sis emą y a dinamiškas p ocesas, ku į suda o ys pag indiniai e apai: and biblical p ope names, which ha e become, in ou opinion, in e na ional a anka, pe kėlimas i p iėmimas, ku ie y a siūlomos inkamų a dų pi mumo, in e eks uali e o i a p au umo y imo me odikos pag indas. Pi masis e apas - ai p eceden o sa i osios pa adinimo pasi inkimo p adinėje ling okul ū oje e apas, ku is apima ling okul ū inės mo y acijos pi mumo šal inių i kilmės ekons ukciją, ka u su olesne jų a i ik ies p eceden o eiškinių k i e ijams analizė. Dėl okių ope acinių eiksmų bus pasiūly as sp endimas dėl mo y o. Jis a nauja kaip šal inis olesniam ci a ų, aluzijų, eminiscencijų kaip naujo ipo žinių i pa uoš ų oniminių eiškinių kū imui i ėliau gene uoja in e eks ines eikšmes jų sulanks y oje o moje. Kalbų kul ū oje plačiai populia ūs p eceden o sa ųjų a dų pa adinimai dažnai naudojami kaip in e eks ų komponen ai. Šiam in e eks o ipui nu ody i siūlomas naujas e minas - oniminis in e eks as, ku is y a ling okul ū inės in o macijos nešėjas, in e ex s. ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA 134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII šiuolaikinė in e ikonika, oniminių a pkul ū inių ženklų p agma inis po encialas y a s a besnis už žinios eikšmę. Masinė kul ū a is de e mined no by hei meaning and place in p o ocul u e, bu by hei well-known and e ec i e impac . In his case, he e ec o he impac is mo e išnaudoja ik ą a pkul ū inio ženklo seman ikos dalį, ku i y a susijusi su s e eo ipu, supap as inan sudė ingus i daugialypius eiškinius. 5. CONCLUSIONS In conclusion, we no e ha p ope names a e able o ac as p eceden ku io kilmė siekia į ai ius į ykius i ak us, o šal iniai - li e a ū ą, mi ologiją, eligiją i ki us eks us. Sa ų a dų p eceden o i in e eks inis pobūdis už ik ina jų daly a imą a pkul ū iniame pe da ime, dėl ku io p iimančioje kalbų kul ū oje a si anda naujų eikšmių. Tuo pačiu me u eikšmingas ne iek oniminio in e eks o nacionalinis i kul ū inis speci iškumas, kaip i o iginalios ling is inės kul ū os ženklas, be i naujos in o macijos išga imo iš gaunančios ling is inės kul ū os kilmės i šal inių ajek o ija. Tačiau, kaip odo išanalizuo a duomenų medžiaga, laikui bėgan anks esnio pa ies a do ling is inės kul ū os in o macija gali p a as i sa o anks esnį mo y acinį pag indą. Tai lemia jo semio ikos o maliza imą, in e ikoningumo ak ualizaciją i p agma inį po eikį in o macijos ga ėjui, naudojan o mą, o ne seman inį u inį. REFERENCES Amme Ch is ine, ed., 1997: The Ame ican He i age Dic iona y o Idioms, Bos on, Massachuse s: Hough on Mi lin Ha cou . Bahan Mi osla a P. 2014: Баган, Мирослава П. Заперечення як засіб трансформації прецедентних феноменів [Zape ečennja jak zasib ans o maciji p eceden nyx enomeni ]. – Українська мова [Uk ajinska mo a] 4, 44–51. Be ezo ič Elena L. 2009: Березович, Елена Л. Русская топонимия в этнолингвистическом аспекте: Пространство и человек [Russkaja oponimija S aipsniai / A icles 135 P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e è noling is ičeskom aspek e: P os ans o i čelo ek], Москва: Либроком [Mosk a: Lib okom]. Bohuc’kij Vadim М. 2009: Богуцький, Вадим М. Топоніми як засіб презентації явищ непросторової дійсності (на матеріалі українських, англійських, іспанських паремій) [Toponimy jak zasib p ezen aciji ja išč nep os o o oji dijsnos i (na ma e iali uk ajins’kix, anglijs’kix, ispans’kix pa emij)]. – Семантика мови і тексту: матеріали Х Міжнародної конференції [Seman ika mo y i eks u: ma e ialy X Mižna odnoji kon e enciji] 2, 32–35. Če nja skaja Vale ija E. 2009: Чернявская, Валерия Е. Лингвистика текста: Поликодовость, интертекстуальность, интердискурсивность [Ling is ika eks a: Polikodo os ’, in e eks ual’nos ’, in e disku si nos ’], Москва: Либроком [Mosk a: Lib okom]. De La on en Žan 2005: Дe Лафонтен, Жан. Третейский Судья, Брат Милосердия и Пустынник [T e ejskij Sud’ja, B a Milose dija i Pus ynnik]. ‒ Басни [Basni], пер. А. И. Введенский, ред. В. П. Бутромеев [pe . A. I. V edenskij, ed. V. P. Bu omee ], Москва: Белый город [Mosk a: Belyj go od]. Deniso a Galina V. 2003: Денисова, Галина В. В мире интертекста: язык, память, перевод [V mi e in e eks a: jazyk, pamja ’, pe e od], Москва: Азбуковник [Mosk a: Azbuko nik]. F anko I an J. 1907: Франко, Іван Я. Галицькоруські народні приповідки [Halic’ko us’ki na odni p ypo idky]. ‒ Етнографічний збірник [E nog a ičnyj zbi nyk] 2(2), 301–612. Gaspa o Bo is М. 1996: Гаспаров, Борис М. Язык. Память. Образ [Jazyk. Pamja ’. Ob az], Москва: Новое литературное обозрение [Mosk a: No oe li e a u noe oboz enie]. G igo ’e Vik o P. 2000: Григорьев, Виктор П. Принцип как заязыковой интертекст [P incip kak zajazyko oj in e eks ]. ‒ Будетлянин [Bude ljanin], Москва: Языки русской культуры [Mosk a: Jazyki usskoj kul’ u y], 578‒581. Gudko Dmi ij B. 2003: Гудков, Дмитрий Б. Прецедентные феномены в текстах политического дискурса [P eceden nye enomeny eks ax poli ičeskogo disku sa]. ‒ Язык СМИ как объект междисциплинарного исследования [Jazyk SMI kak ob’ek meždisciplina nogo issledo anija], Москва: Издательство МГУ [Mosk a: Izda el’s o MGU]. A ailable a : h p://e a is .na od. u/ ex 12/09.h m#3_18. Gudko Dmi ij B. 2003a: Гудков, Дмитрий Б. Теория и практика межкультурной коммуникации [Teo ija i p ak ika mežkul’ u noj kommunikacii], Москва: Гнозис [Mosk a: Gnozis]. ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA 136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII Héois Au élie 2020: Kai nuosa ieji a dai ampa eiksmažodžiais: seman inė pe spek y a. ‒ Lexis 16, 1-35 Ju ka Flo ina 2009: Li e a ische Onomas ik: Aspek e de li e a ischen Onomas ik am Beispiel de Namengebung in J. W. on Goe hes „Wilhelm Meis e s Jah e“, No de s ed : "GRIN Ve lag". Kalčenko Te jana J. 2014: Kalčenko, Te yana Yu. Aksiologinė unkcija прецедентних феноменів у поетичному творі (на матеріалі лірики В. Герасим’юка I. Rima uka) [Aksiologinė unkcija p eceden nyx enomeni u poe ičnomu o i (na ma e iali li yki V. He asymjuka a I. Ryma uka)]. - Be djanų als ybinio pedagoginio uni e si e o moksliniai į ašai. Filologiniai mokslai [Nauko i zapiski Be dianskogo de ža nogo pedagogčnogo uni e si e u. Filologični nauky] 4, 7580. Ka penko Olena J. 2010: Ka penko, Olena Yu. Kogni y inė onomas ika [Kogni i na onomas ika], Odesa: Feniks [Odesa: Fenyks]. Ka penko Olena J. 2015: Ka penko, Olena Ю. Koгнітивна ономастика [Kohni i na onomas ika]. ‒ In eg alinė anglų kalbos komunikacijos eo ija [In eh alna eo ija anglomo noji komunikacijai], 1364. Ko šo a Ma ija L. 2009: Ковшова, Мария Л. Семантика и прагматика фразеологизмов (лингвокультурологический аспект) [Seman ika i p agma ika azeologizmo (ling okul u ologičeskij aspek )]: dise acija доктора филологических наук [disse acija dok o a ilolologičeskix nauk], Москва: Институт языкознания РАН [Mosk a: Ins i u jazykoznanija RAN]. K is e a Julija 1995: K is e a, Julija. Бахтин, cлово, диалог и роман [Bax in, slo o, диалог i oman]. - Mosk os uni e si e o laik aš is. Se ija: Filologija] 1, 97124. Lo man Ju ij M. 2001: Лотман, Юрий M. Семиосфера [Semios e a], Sank Pe e bu g: Искусство [Sank -Pe e bu g: Iskuss o]. Naximo a Elena A. 2011: Нахимова, Елена А. Teo ija i me odika когнитивно- дискурсивного исследования прецедентных онимов в современной российской masinės komunikacijos [Teo ija i me odika kogni i no-disku si nogo issledo anija p eceden nyx onimo so emennoj ossijskoj masso oj kommunikacii]: диссертация доктора филологических наук [dise acija dok o a ilolologičeskix nauk], Eka e inbu g: Уральский федеральный университет] [Eka e inbu g: U alskij ede alnyj uni e si e ]. Nomys Ma ij T., ukl., 1993: Номис, Матвій T., uклад. Uk ainiškos p iказки, прислівя и таке інше [Uk ajinski p ikazky, p ysli ja i ake inše], Киев: Либідь [Kyji : Lybid[…]]. S aipsniai 137 s aipsnis P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e P osku in Se gej G., P osku ina Alla V. 2017: P osku in, Se gej G., P osku ina, Алла В. Kul ū iniai ans e iai i eks ai [Kul u nye ans e y i eks y], No osiibi sk: ИПЦ НГУ [No osibi sk: IPC NGU]. Ri a e Majkl 1980: Ri a e , Michael. S ilis ikos analizės k i e ijai. ‒ No oe зарубежной лингвистике [No oe za ubežnoj ling is ike] 9, 3597. Ru Ma ija È. 2001: Рут, Мария Э. Антропонимы: размышления о семантике [An oponimy: azmyšlenija o seman ika]. ‒ Iz es ija U alų als ybinio uni e si e o [Iz es ija U alskogo gosuda s ennogo uni e si e a] 20, 4550. Ma ija Ru È. 2008: Рут, Мария Э. Образная номинация в русской ономастике [Ob aznaja nominacija usskoj onomas ike], Москва: ЛКИ [Mosk a: LKI]. Rjabinina Olena K. 2007: Рябініна, Олена К. In e eks ualizmas diskusijose šiuolaikinėje uk ainiečių p esėje: лингвистический аспект [In e eks ualnis u disku si su uk ainiškoji p esy: ling is ičnyj aspek ]: dise acija kandida o ilologinių mokslų [dise acija kandida a ilk ičnyx nauk], Харковский: Национальный университет имени В. Н. Каразина [Xa ki : Xa ki s[…]kij nacional[…]j imeni uni e si e ]. V. N. Ka azina]. Saxa uk Inna V. 2011: Сахарук, Инна В. Типология прецедентных феноменов у современному украинскому дискурси [Tipolohija p eceden nyx enomeni u sučasnomu uk ajinskomu disku si]. ‒ Linguis iniai s udijos [Linh is yčni s udiji] 23, 197203. Slyškin Gennadij G. 2004: Слышкин, Геннадий Г. Лингвокультурные концепты и метаконцепты [Ling okul u nye koncep y i me akoncep y], Волгоград: Перемена [Volgog adas: Pe emena]. Soloduxo Èdua d M. 1982: Солодухо, Эдуард М. Ta p au inės p oblemos зации фразеологии (на материале языков славянской, германской и романской групп) [P oblemy in e nacionalizacii azeologii (na ma e iale jazyko sla janskoj, ge manskoj i omanskoj g upp], Kazan: Издательство Казанского университета [Kazan: Izda els o Kazanskogo uni e si e a]. Soloduxo Èdua d M. 1989: Солодухо, Эдуард М. Teo ija azeologinio sближения (на материале языков славянской, германской и романской групп) [Teo ija g upp]], Kazan: azeologičeskogo sbliženija (na ma e iale jazyko sla janskoj, ge manskoj i omanskoj Издательство Казанского университета [Kazan: Izda els o Kazanskogo uni e si e as]. S epano as Ju ijus S. 2001: S epano as, Ju ijus S. "In e eks ", "In e ne ", "In e subjek " (k pag indu lyginamosios koncep oologijos) ["In e eks ", "In e ne ", "in e subjek " (ko anijam s a ni el osnnoj koncep ologii)]. - Žinios ROMAN VASKO, ALLA KOROLYOVA, TETIANA TOLCHEIEVA 138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII RAN. Se ija li e a ū os i kalbos [Iz es ija RAN. Se ija li e a u y i jazyka] 61(1), 3–11. Tomaxin Gennadij D. 1988: Томахин, Геннадий Д. Реалии американизмы. Posobie po s ano edeniju], Mosk a: Высшая школа [Mosk a: Vysšaja škola]. Topo o Vladimi N. 1987: Топоров, Vladimi N. Zame ki po ekons ukcii eks o . […] Ty imai pagal eks ų s uk ū ą Vasko Roman, Ko olyo Alla 2021: Julia K is e a […]s In e ex uali y and Hypo he ical Rela ionships o He Theo ies wi h Ancien Types o W i ing. ‒ [Issledo anija po s uk u e eks o ], 99–100. Reliģiski ilozo iski aks i 29, 136156. Vaxelai e Jean-Louis 2016: De la dé ini ion linguis ique du nom p op e. - Kalba. P ancūzų 190(2), 65‒78. Volo a Vik o ija M. 2018: Волова, Виктория М. Стилеобразующий потенциал имен собственных в англоязычном масс-медиальном дискурсе (на материале публицистических текстов периодических изданий Великобритании и США) [S ileob azujuščij po encial imen sobs ennyx anglojazyčnom mass-medialnom disku se (na ma e iale publicis ičeskix eks o pe iodičeskix izdanij Velikob i anii i SŠA)]: dise acija kandida o ilologinių mokslų [disse acija kandida a ilologičeskix nauk], Sama a: Sama sky als ybinis socialinis gospedagoginis uni e si e as [Sama a: Sama skijuda s ennyj socialnopedagogičeskij uni e si e ]. Za a ynska I ina F. 2022: Заваринская, Ирина Ф. Фразеологiзми с онімним компонентом в англійській, польській та українській мовах: лінгвокультурологічний aspek as [F azeolohizmy z onimnym komponen om anglijskij, polskij a uk ajinskij mo ax: linh okul u olohičnyj aspek ], Тернопиль: Осадца Ю. В. [Te nopil: Osadca Ju. V]. S aipsniai 139 s aipsnis P eceden P ope Names and Thei In e cul u al T ans e P eceden iniai ik iniai a dai i jų a pkul ū inis pe kėlimas SANTRAUKA S aipsnyje analizuojama p eceden inių ik inių a dų, kaip oniminių in e eks ų, ku ie y a pi minės ling okul ū os ženklai-simboliai, pe kelian ys naujas eikšmes į p iimančias kul ū as, a pkul ū inio pe kėlimo p oblema. ku is siejamas su kalbine s e eo ipo įkūnijimo o ma, šiuo Daug dėmesio ski iama susijusių, be neiden iškų są okų, okių kaip p eceden iškumas, a eju iš eiškiama ik iniu a du, i in e eks ualumas, ku is s uk ū uoja iš į ai ių eks ų a einančią in o maciją, ko eliacijai. S aipsnyje nus a y as ik inio a do p eceden eškumo pi mumas pi minėje kul ū oje i an inis jo in e eks ualumo pobūdis. S aipsnyje apib ėžiamas ik inių a dų anks esnės kilmės i jų in e eks inės in o macijos šal inių aidmuo. Iškeliama ši p ielaida: šiuolaikinė masinė kul ū a pasižymi ik inių a dų semio ikos o maliza imu, ikoniškumo ak ualiza imu i p agma ine o mos į aka in o macijos ad esa ui iek pi minėje ling okul ū oje, iek a pkul ū inio pe kėlimo me u. Į eik a 2022 m. ugsėjo 7 d. Romanas Vasko Kyi Na ional Linguis ic Uni e si y 73, Velyka Vasylki ska S . 03150, Uk aina, Kije as dnis e @uk .ne ALLA KOROLYOVA Kyi Na ional Linguis ic Uni e si y 73, Velyka Vasylki ska ga ė. 03150, Uk aina, Kije as alla.ko olyo [email protected] TETIANA TOLCHEIEVA Na ional Pedagogical D agomano Uni e si y 9, Py oho a ga ė. 01601, Uk aina, Kije as K eoma. [email p o ec ed]om