S aipsniai / A icles 11
VÁCLAV BLAŽEK
Masa yk Uni e si y
ORCID id: o cid.o g /0000-0002-6797-7188 Ty imų s i ys:
Bal ijos i Indoeu opos e imologija i onomas ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all87-01
BALTIKA *BALĀ ‘MUD,
BOG, MARSH INDO-
Eu opos onas
Bal ų *balā ‘pu as, liūnas, pelkė’
indoeu opiečių kalbų kon eks e
Ano acija
Šiame s aipsnyje bal iškasis e minas *balā […] pu as, pelkės, pelkės[…] analizuojamas iš jo
žodžių o ma imo i e imologijos požiū io. Anks esnių e imologijų s a s ymas lemia ge manų
*pōla- i galbū kon inen inės kel ų *bolā giminaičių pasi inkimą, isi […] pelkės, pelkės[…], aip pa
neseniai sla ų e minas *[…]b(ъ)lъ […] šal inis, pa asa is; […] kaip […]-b[…]o […]unmuddy[…] = […]clea
(wa e )[…]. Kai ku iems ling is ams, . y. Leideno mokyklos a s o ams, ge manų palyginimai eiškia
e ą p adinį *b-, odan į "neindoeu opie išką" kilmę. Išbandoma, a e imonas gali a s o au i
išplė imui iš šaknų *gu[…]ebh- […]ma sh, swamp[…] nuliniame ablau laipsnyje pagal Aleksand o
idėjas
Lubo skis.
Pag indiniai žodžiai: Bal ijos, ge manų, kel ų, sla ų, šal inis, d ėgnas, pelkės.
ANOTACIJA
S aipsnyje bal iškas e minas *balā ‘pu as, liūnas, pelkė analizuojamas žodžių da ybos i
e imologijos požiū iu. Ap a us anks esnes e imologijas, pasi enkami giminiški žodžiai
ge manų *pōlai galbū žemyno kel ų *bolā, eiškian ys ‘pelkė, liūnas, o aip pa naujai
p idedamas sla iškas e minas *b(ъ)lėmė ‘ e s, šal inis; šulinys, ku is analizuojamas kaip
*-bo ‘nepu inas = ‘skaid us ( anduo). Kai ku ių kalbininkų, kaip an ai Leideno mokyklos
a s o ų, eigimu, ge maniški lyginamieji žodžiai nu odo e ą žodžio p adžios *b-, ku i
suponuoja neindoeu opie išką kilmę. Remian is Aleksand o Lubo skio idėjomis,
VÁCLAV BLAŽEK
12 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII s aipsnyje analizuojama, a šis e imonas galė ų
bū i nulinio balsių kai os laipsnio šaknį *guebh- ‘liūnas, pelkė p aplečiančio elemen o
-lpa yzdys. pelkė.
ESMINIAI ŽODŽIAI: bal iškas, ge maniškas, kel iškas, sla iškas, e smė, nepu inas,
1.A es a imas
1.1 Lie u os balà ‘mud, pelkės, pelkės e i o ija; Išsiliejęs anduo, enkinys,
skambinimas. aip pa bal […]; iš es inės: balýnas ‘swamp, bog, balỹnė id.,
balỹs as, -à dial. […] pu inas, pu inas[…], balókšnis […] nedidelis pu inas
baló os pe os . pl. ‘muddy meadows’, linabalė ‘boggy meadow’.
plo as, enkinys, andeniu užpildy a skylė, p z., kelyje[…], Toponimai: upės
pa adinimai Balái is, Balnis, Bãlupis; eže ų pa adinimai Baluosỹs, Baluõšas,
Bãlakampis, Bãlaže is; ie os pa adinimai Bãlos, Balalė, Bališkės 2x, Bãliškiai 2x,
Balškiai 2x, Balùškiai 2x, Ažùbaliai 12x, Ažùbalis 9x, Pabalia, žbaliai 9x, Užùbaliai
17x, cp. Balagãnas, Balagãnai, Babu ai, Baldegia, Bakalnis, i gliabaliai, Ožkabalia
3x, Šlapabalė, Ve šióbalis, Vilkabaliai 3x (Smoczyński 2018: 86: kai ku ie iš šių a dų gali p iklausy i adj. bã
"bal a" ALEW 87).
1.2. La ų kalba bala1 […] molio, be medžių slėnis[…], pl. balas […] d ėgnas,
ne aisingas di ožemis[…] (ME I: 253), be o, blu e […] skylė, užpildy a andeniu […]
(ME I: 278), ku i a i inka lie u ių balù ė id. (Ne skaja 1977: 18); iš es inės: baliņa
[…]puddle[…] (ibid.). Toponimai: upės pa adinimas Balupe, . y. "pylimų upė"
(Endzelin 1934: 121); kalno pa adinimas Bala es kalns, . y. "pylimų kalnas" (F aenkel 1962 […] 1965: 30).
Senosios p usų kalbos a i inkamas pa adinimas nežinomas, ik
oponimai, ku ie ik iausiai y a susiję: 1.3.
Eže o pa adinimas Balyngen (1361) a i inka lie u ių hid onimą
Balingu a; ie os pa adinimai kaip 1409 Balionynen, 1284 Balowe, 1423 Balosi en
~ lie u ių Baluoso ẽže as (Ge ullis 1922: 15, 232; Topo o 1975: 184; Blažienė: 24),
1782 Bali e (Blažienė 2000: 15), Bałupiany, 1790 Ballupöhnen ~ lie u ių upės
pa adinimai Balùpis, Bãlupis (P zyby ek 1993: 18), 1423 Bolausen (Ge ullis 1922:
14;
Blažienė 2005: 32[…]33).
Y a palikimų iš susijusių Bal ijos hid onimų už is o inių Bal ijos kalbų e i o ijos ibų, . y. Balin
Uk ainos Desnos upės baseine, a i inkančiame Lie u os Balinės eže o (Topo o , T ubače : 1962)
pa adinimą, a ba Baly upės baseine. Š ai kodėl galima gal o i apie šio la ių žodžio lie u išką kilmę (ž .
ALEW 87).
S aipsniai 13 s aipsnis
Bal ic *balā ‘mud, bog, ma sh’ a he Indo-Eu opean Backd op
Ho yň (T ubače 1968: 227, 249; SHU 32), no s jo sla ų kilmė negali bū i
be excluded oo.
1.5. Bal ic o igin can be asc ibed o one No heas Russian dialec ism
bala úžina ‘puddle’ om he basin o he uppe Volga, Vja ka and Don
(ž . Vasme I: 46 i Anikin 2008: 127, pageidaujan pi minę o mą su skysčių
me a eze *ba alúžina a ba *ba olúžina). Įk epiama gal o i apie pi minį Bal ijos
[…] Ry ų sla ų junginį *bala-lužina, a i inkan į, pa yzdžiui, lenkų kałuża […]
*kało-łuża (Pas nek 1902: 303), čekų kaluž […] *kalo-luža […]puddle[…], li . […]
muddy puddle[…] (Machek 1968: 237), no s segmen a imas kał-uża aip pa y a
spek aklyje.
2. Y a ben du me odai
TO ETYMOLOGIZING BALTIC *BALĀ
2.1 Bal ijos e minas "balā […] mud, bog, ma sh[…] pap as ai bu o susijęs su sla ų
kalba "bòl o […]swamp[…]", ku i pa eko į kai ku ias šiuolaikines nesla ų kalbas
Balkanuose: albanų kalba "bal e" […]mud, swamp[…]; umunų kalba bal ă […]muola,
pelkė[…]; Šiuolaikinė g aikų kalba βάλτος […]swamp[…] (De ksen 2007: 53). Be kalban
apie žodžio o ma imą, iksli sla ų *bòl o a i ikmenys y a Bal ijos *bal as
‘whi e’ > Li huanian bál as, La ian ba s ‘whi e’, Old P ussian NL Namuynbal
(De ksen 2015: 80), ku is u ė ų bū i susijęs su lie u ių bãlas […]whi e[…], φαλός·
La ian bls ‘pale’; Sla ic *blъ ‘whi e’2 (De ksen 2015: 78), and u he G eek
λευκός (Hesych.), φαλιός […]b igh , whi e-spo ed[…] (Call.), i . . ; *Go iška bala,
į ašy a, p z., Ennodius: de equo badio e balane […] o a g ay and bala ho se[…]
(Lehmann 1986: 59; Poko ny 1959: 118[…]119). Šie giminaičiai eiškia p adinį *bh-.
2.2 Al e na y us Bal ijos *balā […] pu o, pelkės, pelkės […] giminaičių inkinys
su inka su juo iek žodžių o ma imu, iek seman ika, o inicialas u ė ų bū i
ekons uo as kaip IE *b-, p z., be jokio siekio. 2.2.1. Vaka ų ge manų *pōla-
(EWAhd 6: cc. 505[…]507; K oonen 2013: 398: ne-IE):
2 seman inį yšį a p "puolų, pelkių, pu o" i "bal ų" galima ilius uo i skaid iais sla ų pa yzdžiais,
okiais kaip lenkų biel (dial.), bielaw, Bal a usijos bel […] […]puolų pie as […], abu iš edami iš *b[…]lъ
[…]bal o[…] (De ksen 2007: 53; ESSJ 2: 180).
VÁCLAV BLAŽEK
14 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
• Senosios anglų kalbos wo dl m. ‘swamp, ma sh,3 Vidu io anglų kalbos wo dl(e)
‘small body o s ill wa e , pond, lake, ma sh, anglų kalbos pool ‘small body o s ill
wa e , pond, lake, ma sh, shallow wa e in a sea;
• Seno ės anglų kalba > seno ės no egų kalba poll m. […] ap ali įlanka,
enkinys, enkinys[…], islandų kalba, Fa e ų kalba pollu m. id., no egų kalba
poll id. (> Saami No . bllo […]small ound jo d[…]), plius No n pøl, poil m. […]na ow bay, pond, ma sh[…] > Manx poyll (de V ies 1962:
427);
• Seno ės izų kalba […]l m. […]ma sh, muddy hole, hole illed wi h wa e […], New Wes
F izų poelis m. . "S abdy as anduo, enkinys, eže as, gylis"
• Senosios žemos ankonijos puol […] enkinys, pelkės […] (pap as ai oponimuose), idu io
Olandų, olandų poel m. […] pelkės, pelkės, enkinys, s o in ys andenys[…];
• Vidu io žemojo okiečių kalba "puhl", "puhl" m. "puddle", "ma sh"; iš čia danų pöl
[…]puddle[…], no egų kalba (Bm./Nn.) pøl m. […]auga, užpildy a andeniu,
enkinys, pelkė[…], senosios š edų kalbos, š edų kalbos pöl id. (su daugybiniu skaičiumi umlau );
• Old High Ge man p uol m. (a- o i-s em), om he 11 h cen . in glosses:
pelkės, enkinys, skylė su skys uoju ąšu; kloaka, lama, palus, olu ab um,
okiečių P uhl m. […] mažas enkinys; pu o andens, skysčio ąšų kaupimasis.
Ilgas šaknis okalas Vaka ų ge manų *pōlas anding p ieš umpą šaknis okalas
Bal ijos *balā gali bū i paaiškin a pe ddhi o ma imo ge manų o mos.
Neilginamasis šaknies okalas ge manų kalboje gali bū i iden i ikuo as olandų
peel […]ma sh, swamp[…] […]Vaka ų ge manų kalboje […]pali[…]. Bou kan &
Siebinga (2005: 309) oliau p idėjo šiuolaikinį y ų izų palle (d) […]pump, ma sh[…] […] *pall-, i
Šiuolaikinis islandų pula id. * <pul-.
Žodžių o ma imo požiū iu p o o o mos *pōlaand *palimay gali a s o au i po ai, ku i y a analogiška
šiau ės aka ų ge manų *mō a- […] pelkės di ožemyje[…] i ge manų *ma i- […] jū oje[…] (Udolph
1994: 135; c . Da ms 1978: 158[…]166). 2.2.2. Ki a kalba, ski inga a p indoeu opiečių ga sinių i ga sinių
aspi acinių sus ojimų, y a sansk i as. C.C. Uhlenbeck (1898: 99, 97) gal ojo apie yšį su senosios anglų
kalbos "wól m. ‘swamp, ma sh", senosios aukš osios okiečių kalbos "p uol" ‘ma sh, puddle, hole
wi h liquid manu e, lie u ių kalbos "balà ‘mud", bog, ma shy a ea"; išsiliejęs anduo, enkinys […] iš
ienos pusės i sansk i o jambāla- […] pu as, molis, pelkės […] (Pañca an a, i . .) iš ki os pusės.
Uhlenbeck'as sansk i o žodyje ma ė junginį, ku io pi masis komponen as u ė ų a i ik i edinį. 3
Senosios anglų kalbos kilmė bu o p iski iama okioms salų kel ų o moms kaip idu io Velso (14 a.)
Velso pwll 'hole, enkinys, enkinys; […], seno ės ko n alų pol […]pu eus[…], idu io ko n alų pol
[…]hole, šulys; di ch, moa , senb e onų kalba NL Pul-Bili, idu inės b e onų kalbos pul, poul, b e onų
kalbos poull […]hole, di ch[…]; Ai ijos apklausos " skylė, a ė imas žemėje " (Deshayes 2003: 595).
Senosios anglų kalbos m. a-s . . […]s . […]pond, bay[…], su a ian u pyll m. (a-s .) […]na ow bay, a m o
a i e , pond[…] > Middle English pil […]na ow bay[…], English pill id., ik iausiai y a a galinis skolinimas
iš b i onų kalbos.
S aipsniai 15 s aipsnis
Bal ic *balā ‘mud, bog, ma sh’ a he Indo-Eu opean Backd op
"Jm" - "žemė". Ki a e us, Kuipe (1948: 60[…]61) čia ma ė Mundų kilmės paskolą,
pag įs ą San ali jab jab, j[…]b j[…]b, j[…]b[…], j[…]bh[…] […]mok as, d ėgnas,
d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas,
d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas,
d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas, d ėgnas,
d ėgnas, d ėgnas. Iš esmės y a eisė a gal o i apie hipo e inį hib idinį Mundų […]
Indo-a ijų junginį *jab-bāla, ku io abi sudedamosios dalys u i daugiau a mažiau
iden išką eikšmę […]mud[…]. Komponen as "bāla" gali a spindė i iek
"beHlo-/*boHlo" i "boloin" susi a imą su "Lex B ugmann" a ba jo išplės inį
2.2.3. A mo e p obable ela i e could be ound in he p e-Romance dialec ism
" ddhi" a ian ą. No s ši idėja y a pa aukli, ji lieka ik spekuliacija. "Bola
[…]swamp, ma sh[…]", ku is bu o už iksuo as Piemon e (Šiau inė I alija) i Ticino
(Tessin) kan one (Pie ų Š eica ija) A bedo ie o ėje. Meye -Lübke (1935: n. 1191b)
gal ojo apie jo galų a ligū ų kilmę i nus a ė jo giminaičius okiečių P uhl i
lie u ių balà. Tačiau ligu ų kalba ik iausiai nebu o a ojama aip oli nuo
Vidu žemio jū os pak an ės. Piemon e i Ticino y a e i o ijos, ku iose bu o
naudojama lepon iška kalba. Nep iklausomai nuo "bola" kel ų4 a ligu ų kilmės,
p adinis b gali a spindė i iek IE *b- & *bh-, o šaknis- okalas o ik IE *.
2.2.4. Du idano as (1969: 19) pasiūlė sujung i dacišką oponimą Βάλαυσον
(P ocopius o Caesa ea, De Aedi iciis 4.4: pilis Skassa ena ajone) su senosios
p ūsijos Bolausen, e imologizuojan iek pagal lie u ių balà […]swamp, ma sh[…]
a ba bãlas […]whi e[…], i lie u ių iš es inį su iksą -aus-, ku is suda o, pa yzdžiui,
lie u ių hid onimus, okius kaip Lẽ ausas, Smukaūsis. Ki a e us, Du idano as
gal ojo apie junginį, ku io an asis komponen as u ė ų bū i šaknis *h2e[…]s- (ž .
Poko ny 1959: 90; Kümmel, LIV 275 […] 276), ku is suda o okius hid onimus kaip
I alijos upės Ausa pa adinimas (ž . K ahe 1964: 44) a ba *Ho[…]s-( -) > seno ės
p ūsų aus o […], usų usťje […], i . y.
(Poko ny 1959: 784[…]85).
2.2.5. Galima p idė i da ieną nep ipažįs amą giminaičią, sla ų *b(ъ)lъ
šal inis, šal inis; ge ai […]5
4 Ku yłowicz (1925: 208) bandė iden i ikuo i ki ą kel ų kandida ą į yšį kai ku iais galų- omaniškais
e minais, a spindinčiais hipo e inį galų p adinį ašką *balko-, ku is y a ekons uojamas emian is
okiomis o momis kaip seno inis P o ençal balc […]humide[…], Fo ezanish bauche […]i is d[…]é ang[…],
Dauphinish bauchi […] oin de ma ais don on ai li iè e au bé ail[…] (FEW I: 211). Wa bu g (l.c.) aip pa
paminėjo umunų balc […]swamp[…] i ai ių balc […]ge ockne e Lehm; K us a, ku i susida o dėl ka ščio an
Žemės pa i šiaus. Balko s iebas y a sude inamas su o momis, išanalizuo omis § 2.2. ik jei jis kilęs iš
*bHko- (ž . Zai 2012: 8284). Sla ų kalbose y a daug e minologijos, ku ios a ojamos šal iniams a
šuliniams: e.g. *jjz ojj, *jjz okj, *jjz o j, *ključj, *koldězj, *k ynica, *oko*okъno, *b(ъ)lъ, *myj,
* od(ь)nikъ, *spo ъ, *s ubьlь, *s udьnьja, * ympo ę, *ud, *j, * ( )ělo* ( ) ъkъ* (ь)/ja, *že dj (ž 1979).

VÁCLAV BLAŽEK
16 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
2.2.5.1. In he appella i e unc ion i appea s only in he Sou h Sla ic b anch
Vaka ų sla ų šakos šiau ės aka inėje pak aš yje: bažnyčios sla ų ( usų
edaga imo) oubolą ‘φρέαρ, pu eum, . y. well, už ašy a Pa e iкъ
синайский, . 143 (S ezne skij III: 1116):
• жена нѣкто хо҃любива оуболъ рыяше и, глоубиноу прѣмногоу копавъши,
ne обр e andens (‘pu eum odi ).
Възя ст҃го (икону) и низьвѣсивъше ѥго въ оуболъ, абиѥ скоро вода изиде
въ кладѧзѣ.
Al hough he e a e phone ic and mo phological ea u es o he Eas Sla ic
p o enance in his ex , he lexical Russisms a e missing and so i is possible o
p ipažin i žodžio "оуболъ" pie ų sla ų kilmę (ž . Sławski 1971: 445).
• bulga ų ắbel (Paza džik, P esla , Šiau ės y ų), ôbel (Rodopi), ắmbel
(Solunsko) "šal inis, šal inis, šulys" (BER I: 201).
• Makedonijos jabel […] skylė, užpildy a andeniu, andens skylė, baseinas, šal inis […], skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio skambučio Ž ilgsnis
[…] enkinys (S ama oski 1973: 78).
• Se bų (Mon eneag o) […]bao, gen. […]bla […] skylė, iškas a į žemę, iš ku ios
iš aukiamas anduo; g ęžinio ūšis […] (Ka adžić 1935: 788; Skok III: 533[…] 34);
se bų a ch. ub(ь)lь ‘piscina ecep aculum aquae: право нис потокь подь оубьль
(Daničić 1864: 343); Se bų (Koso o) ubo, ubla […] pajėgumo ma a imas (skysčiams)
[…] (Elezo ić 1935: 376).
• se bų > albanų ubël, pl. ubla […] ge ai, šach as, kal os šulys […] (Popo ić 1960:
378; Sławski 1971: 448; Udolph 1979: 439; O el 1998: 482 s ebė inai
sujungė albanų žodį su go ikų ubils […]e il[…]).
• Polabų * bål ‘well y a ekons uojamas emian is okiais į ašais kaip
Wumbâl & Wûmbâl ‘B unnen (Hennig: Vocabula ium Venedicum), Wungwool ‘De
B unnen (Vocabula ium e Ph aseologicum Vandalicum), Wungwóol (Ecca d),
Wungwōl ‘Un pui s (P e inge ) ž . Polański 1994: 1040. 2.2.5.2. A siž elgian į *b(ъ)lъ
i jo iš es inių oponiminį pasiski s ymą, jis y a papli ęs isuose sla ų šakose:
• G eece: NL Ἄμπλιανη, Ὀμπλοῦ Μονή, Βαμπέλι, Βόμπλο (Vasme 1941:
24, 80, 136, 190).
Albanija: Vunbeli […] ne oli Elbasano mies o (Udolph 1979: NL 440).
• Bulga ija: NF Văbela Luda Kamčija upės šalia Aspa uxo o į šiau ę nuo
in he sou h o he Va na egion; NL Văbel – Nikopolsko by he Danube in he
Bulga ijos; Vbela […] Le oče o, Smoljansko egionas Bulga ijos pie uose i . .
(BER I: 200).
• Makedonija: NF Jábel; Jablinje i Jabliš a; NL Vumbelis (Udolph 1979:
440–441).
S aipsniai 17 s aipsnis
Bal ic *balā ‘mud, bog, ma sh’ a he Indo-Eu opean Backd op
• Juodkalnija: Uba, gen. Ubla […] 2 Nikšić hid onimai; NF Uba […]
Boka Ko o ska; Ublica […] Danilo g ad; Ubalac […] Nikšić; NL Ubalac […] iš
Podgo ica (Udolph 1979: 440[…]441).
• K oa ija: Ubla […] hid onimas B ačo saloje; Ubli įlanka su d iem šal iniais
Las o o saloje; NF Ombla […] iš Dub o niko (pe I alijos a pininka imą).
• Slo ėnija: NF Ubel (pi masis 1260); (Malo, Veliko) Ubelsko, 1402 Vbelczk
(Bezlajas II: 282).
Slo akija: NL Ubľa, 1773, 1808 Ubly, Ubla […] kaimas šalia Humenné mies o
(Maj án 1972: 433); NF Ubľa = Ublianka (Uh upės šil namio e ek ą sukelian i upė)
[…] Snina ajonas, šiau ės y ų Slo akija i g e imas Uk ainos dalis (Udolph 1979:
441; SHU 577).
• Čekija: NL Úblo, 1377 Ubla […] kaimas p ie K no o mies o; Ublo (iš
15 cen .) […] Vizo ice mies o kaimas (Hosák, Š ámek 1980: 628).
• Vokie ija: NL Wamli z, 1261 Wammeli z […] Randow ajonas; NF Vamlei z […]
Gusbo n mies as; Fammels […] Tollendo o mies as; Fummels […] Teichlosen
mies e […] isi Hano e io ajone (Udolph 1979: 441).
• Lenkija: NL Wąblany, 1470[…]1480 Wamblany, 1508 Wablani […] apyga dos
Opoczno pie inėje cen inėje Lenkijoje; FN Ubliczyn(y) H ubieszów ajonas
Pie yčių Lenkijoje; 1583 Ublišče […] Równe ajonas Pie yčių Lenkijoje iki 1939
m., šiandien Ri ne Vaka ų Uk ainoje (Udolph NL 1979: 441).
• Bal a usija: Úbeľ […] į pie yčius nuo Minsko (Udolph NL 1979: 441).
• Rusija: Ublja […] hid onimas bu usios Vo onezh i Ku sk gube nijų
pasienyje (Udolph 1979: 441).
2.2.5.3. Iki šiol bu o pasiūly a kele as bandymų e imologizuo i *b(ъ)lъ:
2.2.5.3.1. B ückne is (1918: 185) a sky ė pie ų sla ų o mas, ku ių inicialas jis
iš edė iš * ъ- (kaip i Miklosich 1886: 396), iš Polabijos wungwool […]well[…], ku į
jis sujungė su Čekijos ú al […] Valley basin[…] i Lenkijos wąwal […] o momis
*ǫ alъ. On he o he hand, Skok (III: 534) ied o connec he Sou h Sla ic
su Lenkijos wąwal.
2.2.5.3.2. Mladeno (1941: 85) judged ha *ǫb(ъ)lъ ep esen ed an adap a ion
o Middle G eek ἔμβολος, bu i did no mean ‘aqueduc ’, bu ‘ oo ed s ee ’
(c . also Vasme III: 169 who ejec ed his idea).
2.2.5.3.3. Geo gie e al. (BER I: 200) ma ė yšį su edų ámbha- & ámbu- […] anduo[…],
abh á- […]lie aus debesis[…]; Jaunas A es anas išsigandęs. ; A mėnų amb &
[…]cloud[…]; g aikiškas […]μβ os […] lie us; Lo ynų imbe […] ain[…], no s e leksai *bh
& *b čia s y uoja. Tą pačią idėją sukū ė Sławski (1971: 449), ku is nus a ė iš es inį
su iksą *-ъlъ, ku į jis aip pa iden i ikuoja sla ų *gъlъ ‘akmuo, kampas ~ lo ynų
angulus id., a ba sla ų *pьkъlъ ‘ esin ~ lo ynų pix, gen. picis id. (ž . Sławski 1974:
111).
VÁCLAV BLAŽEK
18 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
2.2.5.3.4. Rozwadowski (1948: 238) p iėmė pie ų sla ų […] Polabian isogloss su
p adiniu p e iksu *[…]-. Jo idėją iš ys ė Sławski (1971: 449), ku is gal ojo apie
junginį *- + *bhel, ku io sla ų kon inuan us jis nus a ė, pa yzdžiui, lenkų
dialek uose. beł […] o pool[…], slo ėnų bôl […]go ge[…] […] *bъl ъ, iš andens[…]
which may be supplemen ed by Uk ainian boč ‘deep place in he i e hollowed
[…] *bъl jь (ESSJ 3: 120).
2.2.5.3.5. The p esen new e ymology ollows he ideas o Rozwadowski and
Sławski, be aip pa juos modi ikuoja. Sla ų p e iksas * […] u ėjo d i
unkcijas: (1) […]in, inside[…]; (2) […]ne-, […]mažiau, be[…]:
(1a) Senosios bažnyčios sla ų […]dolъ m., […]dolь . […] alley[…], lenkų wądoł,
usų udol id. p ieš senosios bažnyčios sla ų dolį […] slėnį (Janyško á, ESJS 3:
139; Dunkel, LIPP 2: 224);
(1b) sla ų * ozъ > se bų-h a ų ú oz […]dalis kiemo, ku is y a agonų įėjimas[…],
čekų ú oz […]slėnio baseinas[…], lenkų wąwóz […]gili slėnis, iš uš in as kelias[…]
p ieš sla ų * ozъ […] agon[…] (Bo yś 2005: 683); (2a) Senosios bažnyčios sla onų
[…] odъ […] k ailas žmogus, k ailas […], usų u ód […] […] neįgalus žmogus […] p ieš
senosios Čekijos ne ódcě […] nesąmoningas a k ailas žmogus […], senosios
bažnyčios sla onų ne odi i […] apleis i, igno uo i, nesi ūpin i […] (Janyško á, ESJS
10: 618; Ša apa ko á, ESJS 13: 773; Dunkel, LIPP 2: 535); "be dugno" (Janyško á, ESJS
(2b) Old Chu ch Sla onic ǫ ьlъ ‘holey’ s. ьlo ‘bo om’, hence ‘holey’ <
10: 619[…]620; Dunkel, LIPP 2: 535). Sunku in e p e uo i * sla ų kalba *-b(ъ)lъ kaip
‘ iduje, iduje, nes nė a inkamos unkcijos *b(ъ)lъ.6 A siž elgian į neigiamą
p e ikso *- unkciją, nep iklausomas šaknis *b(ъ)ls u ė ų bū i daugiau a mažiau
an oniminis eikšmei "šal inis, pa asa is". Ge as kandida as į sla ų o mos
"b(ъ)lin" nulinio laipsnio ablau gali bū i Bal ijos "balā […]mud, bog, ma sh[…] pilnoje
(o) ablau laipsnyje.
A siž elgian į pi miau pa eik us a gumen us, galima analizuo i sla ų *-b(ъ)lo
kaip ėly ojo IE junginį *-bo […]unmuddy[…], panašų į g aikų […]θολος […]no
u bid, clea […] (Luc. His . Consc . 51) iš θολός […]mud, di (esp. in wa e )[…]
(A is . F . 311).
6 Galbū , išsky us šaknį *bhleH- > g aikiškasis φλύω […]kep i, i i […]; Lo ynų luō, -e e […] eka, eka
( andenių), lu ius […] i e […] (Schi me , Kümmel, LIV 90; de Vaan 2008: 228), no s sla ų *b(ъ)lъ idinė
s uk ū a lieka neaiški, galbū *bh[…]Hu-?
S aipsniai 19 s aipsnis
Bal ic *balā ‘mud, bog, ma sh’ a he Indo-Eu opean Backd op
3. PROBABOLOS SUMARŠYMAS
INDO-EUROPEŽIJOS KONGNATAS
Apibend inan , a imiausi Bal ijos *balā […] pu o, pelkės, pelkės […] giminaičiai
gali bū i iden i ikuo i Vaka ų ge manų *pōla- […] pelkės, pelkės […], su
apo oniniais a ian ais *pali-, *pallo & *pulo, Lepon ų a Cisalpinių Galų (bol?)
*ā […] pelkės, pelkės […], hipo e inis Daciškas *bal-, i sla ų *b(ъ)lъ […] šal inis,
pa asa is; ge ai, galima aiškin i kaip *-bo […]unmuddy[…].
4. Hipo e inio y imo diskusija
E imologija, pag įs a šaknim *guebh- […]MARSH, SWAMP, MUD[…] Abs akcija iš
abejo ino indo-a ijų *bāla-mud […] egzis a imo, šios susijusios o mos y a žinomos
ik indoeu opiečių šakose. Šis ibo as geog a inis pasiski s ymas i p adinis *b
k ali ikuoja e ymoną a p kandida ų dėl jo p iešindoeu opie iškos kilmės, ypač iš
Leideno indoeu opie iškos mokyklos požiū io (ž . aiškiai Bou kan, Siebinga 2005: 309;
K oonen 2013: 398). Pa adoksalu, kad ki i Leideno a s o ai pasiūlė sp endimą, ku is
pašalina p adinio *b- a gumen ą. Dialoge su šiuo au o iumi Aleksand u Lubo skiu (ž .
aip pa P onk 2013: 4, emdamasis Lubo skio paskai a apie ą pačią emą nuo 2012 m.
bi želio 18 d. Müns e yje) paminė as da ienas IE e imonas su p adiniu *, ku į
a s o auja edinis bálan. […]s ip umas[…], bálīyān […]s ip esnis[…], báliṣṭha-
[…]s ip iausias[…]; g aikiškai βελτίων & βέλτερον ‘be e , βέλτιστος & βέλτατος
‘bes ; lo ynų dē-bilis ‘silpnas; neįgalus […]; Senosios bažnyčios sla ų bolii […]bigge […],
bolje […]mo e[…] (B ugmann 1897: 507, § 553; Poko ny 1959: 96; Šau & Ha lo á, ESJS 2:
72). Lubo sky iš edė p adinio *bin konsonan ų klas e io *dbh- > *db- > *b- ys ymąsi,
o abu konsonan ai bu o […] s o is, iebalumas; šiu kš umas […], udobelě i & udebelě i
[…] ap i iebalų […]; La ų dàbls, dabļš ‘ ank, gausus, be senosios P ūsijos debīkan
‘big a ba he i ų dapiš
p ese ed in he o ms o he ull ablau g ade Old Chu ch Sla onic debelьs o
"kiek ienas, isi; Daugeliui […] be l išplė imo (ESSJ 4: 201[…]203; Skalka, ESJS 2: 12) bu o
paminė as sla ų iš es inis su iksas *-elъ, suda an is i ki us būd a džius, p z.,
* ęželъ, * eselъ; P onk 2013:
Aspi uo o *bh ekons ukciją pa i ina ai, kad p ieš šį labialą bal o-sla ų
kalboje nė a pailgin o okalo, o *b eiškia pailginimą pagal Lex Win e & Ko land .
Ge as analogiško sp endimo kandida as y a IE šaknis *guebh-:
VÁCLAV BLAŽEK
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
K oonen Guus 2013: P o o-ge manų e imologinis žodynas, Leiden, Bos onas:
B ilas.
Kuipe F anciscus B. J. 1948: P o o-Munda žodžiai sansk i o kalba: A deeling
Le e kunde Nieuwe Reeks, Ams e damas: N. V. Noo d-Hollandsche Ui ge e s
Maaschappij. Galima as i: h ps:
www.indiancul u e.go .in/ebooks/p o o-munda-wo ds-sansk i . Ku yłowicz Je zy
1925: Su quelques mo s p é- omans. […] Mélanges linguis iques o e s à J. Vend yes pa ses amis e ses élè es, Pa yžius: Lib ai ie Ancienne Edoua d
Čempionas, 203 […] 216.
Lehmann Win ed P. 1986: Go ikos e imologinis žodynas, Leiden: B ill. Lejeune Michel
1972: Phoné ique his o ique du mycénien e du g ec ancien (T adi ion de l'humanisme,
IX), Pa yžius: Klincksieck.
LIPP […] Lexikon de indoge manischen Pa ikeln und P onominals ämme 12, on
G. E. Dunkel, Heidelbe gas: Žiema, 2014.
LIV […] Indoge manų žodžių leksikas, 2. Au l., M. Kümmel, T. Zehnde , R. Lipp, B.
Schi me , ed. H. Rix, Wiesbaden: Reiche , 2001. Macdonell A hu A. 2000 [1916]:
Vedinė g ama ikos s uden ai, Delhi: Mo ilal
Bana sidasas.
Machek Václa 1968: E ymologinis slo nik jazyka českého, P aha: Academia. Maj án
Milan 1972: Náz y obcí na Slo ensku za os a ných d es o oko , B a isla a:
Vyda a eľs o Slo enskej akadémie ied.
Mažiulis Vy au as 2013: P ūsų kalbos e imologijos žodynas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as.
IIV Mühlenbach Ka lis, Endzelin Janis 19231932: Le isch-deu sches Wö e buch 14,
Riga: Le isches Bildungsminis e ium/Le ische Kul u s ond. Meye -Lübke
Wilhelm 1935: Romanisches e ymologisches Wö e buch, Heidelbe gas:
Žiema.
Miklosich F anz 1886: E ymologisches Wö e buch de sla ischen Sp achen, Viena:
B aumülle is.
Mladeno S e an 1941: E imologičeski i p a opisen ečnik na bălga skija knižo en ezik,
So ija: Dano .
Olsen Bi gi A. 1999: The Noun in Biblical A menian O igin and Wo d-Fo ma ion […] wi h
special emphasis on he Indo-Eu opean he i age (T ends in Linguis ics. S udies and
Monog aphs 119), Be lynas, Niujo kas: de G uy e Mou on.

S aipsniai / A icles 27
Bal ic *balā ‘mud, bog, ma sh’ a he Indo-Eu opean Backd op
O el Vladimi 1998: Albanian E ymological Dic iona y, Leiden, Bos on, Köln: B ill.
O ębski 1965 m. sausio 2 d. G ama ika lie u ių kalbos 2. Nauka o budowie wy azow,
Va šu a: Pańs wowe Wydawnic wo Naukowe. Pas nek F an išek 1902: I an
Ljud igo ič Losь, Složnyja slo a ъ polьskomъ jazyk, Sank Pe e bu gъ, 1901
[Recenze]. […] Lis y ilologické 29, 302[…]304. Poko ny Julius 1959: Indoge manisches
e ymologisches Wö e buch, Be nas, Miunchenas:
F anke.
Polański Kazimie z 1994: Słownik e ymologiczny języka D zewian połabskich, P onk
Zeszy 6, Wa szawa: Wydawnic wo Ene geia.
Popo ić I an 1960: Geschich e de se bok oa ischen Sp ache, Wiesbaden: Ha assowi z.
Tijmen 2013: Kele as indoeu opiečių žodžių "Dense" i jų e imologijos. […] Indoeu opiečių
s udijų žu nalas 41, 1[…]19. P zyby ek Rozalia 1993: O snamen bal ische He kun im
südlichen Teil Os p eußens. […] Hyd onymia Eu opaea, Sonde band I, h sg. on W. P. Schmid,
Š u ga e: F ans S eine
Išleidimas.
Ringe Donald 2006: nuo p o o-indoeu opiečių iki p o o-ge manų, Oks o das: uni e si e as
Spauski e.
Rozwadowski 1948 m. sausio: S udia nad nazwami wód słowiańskich, K aków: Polska
Akademia Umieję ności.
Schön eld Mo i z, bea b., 1911: Wö e buch de al ge manischen Pe sonenund
Völke namen nach de Übe lie e ung des klassischen Al e ums bea bei e , Heidelbe gas:
Žiema.
ŠU […] Slo nyk hid onimi Uk ajiny [Uk ainos hid onimų žodynas], ed. kolehija A. P.
Nepokupnyj, O. S. S yžak, K. K. Cilji ujko, Ky: Nauko a dumka, 1979. Skok Pe a 1971[…]1973:
E imologijos ječnik h a skoga ili s pskoga jezika 1[…]3, Zag eb: Jugosla ijos akademija
znanos i i umje nos i. Sławski F anciszek 1971: Bolga skoe ăbel: ubel (o az i ii
pe ichnogo nachalnogo ) [Bulga ijos ăbel: ubel (p adinės p adinės […])]. […] Issledo aniya po
sla ianskomu iazykoznaniyu. Sbo nik ches shes idesia ile iia p o . S. B. Be nsh eina ed. E.
I. Demina, È. I. Zelenina, Mosk a: Nauka, 444[…]449. Sławski F anciszek 1974: Słownik
[S udies in Sla ic linguis ics. Collec ion o a icles in honou o P o . S. B. Be ns ein],
p asłowiański 1 (A[…]B), V ocla as, Va šu a, K ako as, Gdanskas: Ossolineum.
VÁCLAV BLAŽEK
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVII
Smoczyński Wojciech 2018: Lie u os e imologinis žodynas, ed. A. Hol oe i S .
Young su W. B owne pagalba, Be lynas, Be nas, B iuselis, Niujo kas, Oks o das,
Va šu a, Viena: Pe e Lang.
S ezne skij Izmail I. 1912: Ma e ialy dlja slo a ja d e ne usskogo jazyka po S ama oski
pis’mennym pamja nikam 3, Sank Pe e bu g: Tipog a ija Impe a o skoj Akademii nauk.
T ajko 1973: Makedonska a onomas ička leksika kako iz o za li e a u nio jazik. […]
Re e a i na makedonski e sla is a za VII meuna oden sla is ički kong es o Va ša a,
ed. M. u čino i d ., Skopje: Sojuz na d uš a a za makedonski jazik i li e a u a na
SRM, 75[…]82.
S e d up Jakob 1929: Das ge manische Den alp ä e i um. […] No sk Tidsk i
S idp ogenskap 2, 596.
Šulhač Vik o P. 1998: P aslo janskyj hid onimnyj ond ( ahmen ekons ukciji), Kyji :
Nacionalna akademija nauk Uk ajiny, Ins y u uk ajinskoji mo y. Topo o as Vladimi as N.
1975: P usskij jazyk. Slo a AD, Mosk a: Nauka. Topo o as Vladimi as N., T ubače as
Olegas N. 1962: Ling is ičeskij analiz gid onimo e xnego Podnep o ja [Ling is inė
Aukš u inio Dniep o egiono hid onimų analizė], Mosk a: Izda els o Akademii nauk SSSR.
T ubače Oleg N. 1968: Naz anija ek p a obe ežnoj Uk ainy [Dešiniojo k an o
Uk ainos upių pa adinimai], Mosk a: Nauka.
Udolph Jü gen 1979: S udien zu sla ischen Gewässe namen und Gewässe bezeichnungen.
Įnašas į klausimą apie e go ės pi mąjį k aš ą. Beihe 17, Heidelbe gas: žiema. Udolph
Jü gen 1994: Namenkundliche S udien zum Ge manenp oblem, Be lynas, Naujoji
Jo kas: Val e is de G uy e is.
Un e mann Jü gen 2000: Wö e buch des Oskisch-Umb ischen, Heidelbe gas: Žiema.
"Vasme Max 1941: ""Die Skla en in G iechenland,"" Be lynas, Wal e de G uy e "
Vasme Max 1953 […] 1958: Russisches e ymologisches Wö e buch 1[…]3, Heidelbe gas:
Žiema.
Zai Nicholas 2012: P o o-Indo-Eu opos ga siakalbių e leksai kel ų kalboje,
Leidenas, Bos onas: B ill.
Zeuss Johann Kaspa 1837: Die Deu schen und die Nachba s ämme, München:
Len ne is.
Au o ius no ė ų iš eikš i sa o dėkingumą Ha aldui Bichlmeie ui už jo s eiką k i iką:
jis bu o eisus isais a ž ilgiais. Jo padėkos aip pa p iklauso
o John D. Beng son o his co ec ion o English.
S aipsniai 29 s aipsnis
Bal ic *balā ‘mud, bog, ma sh’ a he Indo-Eu opean Backd op
Bal ų *balā ‘pu as, liūnas, pelkė’
indoeu opiečių kalbų kon eks e
SANTRAUKA
S aipsnyje ap a iami a imiausi giminiški žodžiai bal iškam e minui *balā ‘pu as, liūnas, pelkė,
ku ie y a ak uojami kaip sinonimai aka ų ge manų *pō *pali-, pula, kel ų *bolā i daklai ų kalbos
oponimui Βάλαυσον. Šios o mos jau anksčiau bu o laikomos bal iškajai o mai giminiškais
žodžiais. S aipsnyje į edamas i sla iškas e minas *b(ъ)lъ ‘ e smė, šal inis; šulinys, ku is čia
analizuojamas kaip *-bo ‘nepu inas = ‘skaid us ( anduo). Vokiečių žodžio p adžios *pnu odo e ą
ide. *b-. S aipsnyje analizuojama, p aplečiančio elemen o -lpa yzdys, emian is Aleksand o
a šis e imonas galė ų bū i nulinio balsių kai os laipsnio šaknį *guebh- ‘liūnas, pelkė’
Lubo skio idėja apie p og esy inę asimiliaciją žodžio p adžios junginyje, šiuo a eju *gubh- >
*gub- > *b-. A sakymas y a aip, ačiau sąlygos y a okios sudė ingos, kad adicinė
ekons ukcija su žodžio p adžios *bi pailgėjusiu ddhi da iniu ge manų kalbose a odo
p iim inesnė e sija.
Į eik a 2022 m. bi želio 27 d.
VÁCLAV BLAŽEK
Kalbininkys ės i Bal ijos s udijų ka ed a
Masa yk Uni e si y
No áka 1, CZ-60200 B no
gais as[email p o ec ed]