S aipsniai / A icles 27
VÁCLAV BLAŽEK
Masa yko uni e si e as
ORCID id: o cid.o g /0000-0002-6797-7188 Ty imų s i ys:
Bal ijos i Indoeu opos e imologija i onomas ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all89-02
MAPING INDO-
Eu opos ana omijos
II e minologija:
LATVIAN GAĻA ‘MEAT’
Indoeu opiečių ana omijos e minijos
ka og a a imas II: la ių gaļa ‘mėsa
Ano acija
Šiame s aipsnyje analizuojama la ių gaļa […]mea , lesh[…] iš indoeu opiečių ana ominės
e minologijos požiū io i iden i ikuojami jos giminaičiai senosios ai ių gaile […]s omach[…],
pa a […]ph ygian […] γάλλια […]in es ines[…] su a pačia su iksaline iš es ine *-[…]o-h[…]eH2-, i
oliau su seno ės makedonų […]όλα […]in es ines[…], g aikų […]cholades […]en ails, gu s[…] i
sla ų […]džel[…] […]džel[…] (c) […]s omach[…]. Salos kel iškas *eχs-glasso-/ā- […] s omach[…], jei
jis kilęs iš *e[…]hs-()-)(h)[…](H)-s H2o- […], iškilęs iš *()-h)[…](H)-[…], eiškia, kad *()-h)[…](H) u ė ų
p iklausy i ki am idiniam o ganui, ik iausiai […]gall, bile[…], ku io pa adinimas kilęs iš šaknų
*[…]hel3-H-g een […], yellow[…] y a pa i in as keliose indoeu opie iškose šakose. Taip pa
ap a iama al e na y a, jei "gallia […]in es ines[…]" y a g aikiškos kilmės. RAKSTELI: la iška,
indoeu opie iška, ana ominė e minologija, žodžių o ma imas, e imologija.
ANOTACIJA
S aipsnyje indoeu opiečių ana omijos e minijos požiū iu analizuojama la ių gaļa ‘mėsa i
nus a omi giminiški a i ikmenys ki ose kalbose: sen. ai ių gaile ‘sk andis, ‘pa a igų γάλλια
‘ža nos su p iesaga *-o-/-*-eH2-,jama sie su sen. makedonų γόλα ‘ža nynas,
VÁCLAV BLAŽEK
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX g aikų χολάδες ‘ idu iai, ža nos i sla ų *želdъkъ
*želdь(cь) ‘sk andis isi a i ikmenys kildinami iš aniṭšaknies *ghela ba jos apo oninių a ian ų.
Salų kel ų *eχs-glasso- p iklausā- ‘sk andis, jei kildinamas iš *ehs-()(h)(H)-s H2o- ‘išsiski ian is
iš ėsų *()(h)(H)-, implikuoja, kad *()(h)(H)- u ė ųy i ki am idaus o ganui, ‘ ulžiai, ku ios
pa adinimas kildinamas iš išaknies *hel 3-H ‘žalia, gel ona i y a paliudų keliose indoeu opiečių
g upėje. Ap a iama i al e na y a, jei γάλλια ‘ža nos laikomas g aikiškos kilmės. ESMINIAI
ŽODŽIAI: la ių, indoeu opiečių, ana omijos e minija, žodžių da yba, e imologija.
1.A es a imas
La ų gaļa . ‘Fleisch (zum Essen bes imm ), . y. ‘mais as, mėsa (mais ui), 598, EH I
wi h such de i a i es as he diminu i e gaļī e, adjec i es gaļaîns, gaļîgs ‘ leischig’,
gaļuô s ‘ leischig, mollig, e ’, and he compound gaļêdis ‘Fleisch esse ’ (ME I
38182), y a izoliuo a Bal ijos šalyse, galbū išsky us ‘Na e ian ała, glossed by
Polish mięso ‘mea , lesh, jei pakei imas gaļa y a inkamas (ž . Zinke ičius 1984: 12).
2. Esamos e imologijos
Iki šiol bu o o muojami šie e imologiniai bandymai (ch onologine a ka):
2.1. Somme (apud ME I 598) gal ojo (su klausimo ženklu) apie am ik ą yšį su
sla ų *golъ […]ba e[…], siūlydamas me a o ą […]naked (mea )[…] = […] aw
(mea )[…]. Bal ijos kalboje su sla ų *golъ ‘ba e susijusios o mos gali bū i
iden i ikuojamos lie u ių gáldy i, gáldau, gáldžiau dial. […]iš aly i, in i, aly i[…],
nugáldy i […]iš aly i, iš aly i[…], lo ynų galdî […]iš aly i[…], a s o aujan is
in ensy ų eiksmažodį in -dy i iš p a as o eiksmažodžio *galy i […]iš aly i,
iš aly i[…] (Smoczyński 2018: 307). Ki a e us, kaip a dinį giminai ą sla ų *golъ
‘ba e La ijos gàle ‘eine dünne Eisdecke, Gla eis eikė ų paminė i; c . Rusų góloť ‘Eisdecke (ME I)
617; Poko ny 1959: 349).
2.2. S ua E. Mann (19841987: 312) sujungė la ių gaļa su o icialiai a i inkamu
lie u ių galià . galė, jėga, eikšmė; […] s eika a, ku is y a skaid us de e balinis
abs akčias a das […] […] iš eiksmažodžio galė[…] i, galiù […] sugebė i, sugebė i
[…]; c . La ų galê , -ẽju […]baig i, į eik i sunkumus, aldy i, iš e i[…]
(Smoczyński 2018: 307[…]308: IE *gelH- […] įgy i galią, au o i e ą[…] […] ž . LIV2
185[…]186). Po Holge Pede sen (1909: 51) Mannas bandė as i pa amą šiam
seman iniam ski umui, lyginan g aikų
S aipsniai 29 s aipsnis
Mapping Indo-Eu opean Ana omical Te minology II:
La ian gaļa ‘mea ’
κῖκυς . ‘s eng h, powe ’ wi h Welsh cig ‘mea , lesh’; c . u he Middle Welsh
XIII a. cic, seno ės ko n alų šik gl. "Ca o", "Middle B e on quic", "B e on kig" (GPC),
be bend ai p iim as b i onų o mų giminai is, senosios ai ių cích . "mo e ų
k ū inė" (DIL C-182), odo, kad pag indinis šio kel ų e imono eikšmė bu o gana oli
nuo "jėgos" (Ma aso ić 2009: 204).
2.3 Kons an īns Ka ulis (1992: 285), ienin elis, ku is a siž elgė į galimą "Na e ian"
giminai į po Zigmas Zinke ičius, aip pa spėliojo apie gaļa yšį su la ių galê , -ẽju
[…] užbaig i, į eik i sunkumus, aldy i, iš e i[…], i oliau su gals […]end, ip, op[…] i
dze[…] , dzeļu, dzêlu […] p ick, s ing, bi e, bu n […] (ME I 541), a i inkan i lie u ių gãlas
[…]end, užbaig i, užbaig i, užbaig i; mi is […] i gél i, gẽlia, glė […] įb ėž i, įb ėž i;
įkandimas (žu ų, gy a ės); Smoczyński 2018: 327328: IE *gelH- […]pe šo i, sukel i
skausmą[…] […] ž . LIV 207).
3. Naujoji e imologija
Šiuo y imu siekiama pasiūly i al e na y ų sp endimą, pag įs ą palyginimu su
ana ominiais e minais ki ose EI šakose. A minkime, kad la iškai išsaugo i kai
ku ie iš IE p o olokš ės pa eldė i e minai, ku ie ne u i kon inuan ų ki ose
Bal ijos kalbose, . y. La ijos asins […]blood[…] (ME I 143; Poko ny 1959: 343). Y a
kele as pe spek y ių išo inių giminaičių: 3.1 Seno ės ai ių gaile m. ‘s omach; pil as,
gimdymas, ža nos […] (DIL G-22) y a kilęs iš p o o-kel iško *gal[…]o i oliau iš
*g[…]oby Pa izia De Be na do S empel (1987: 32, 50, 131; 1999: 208) a ba *g[…]H[…]oby
Debo ah Hayden & Da id S i e (2022: § II.5, nu odan Zai 2012: 70[…]77, 89[…]9).
Ka u su Julius Poko ny (1959: 365), de Be na do S empel iš edė gaile iš
eiksmažodžio gelid […]g azes, consumes[…] (DIL G-60). F. K. Fick Augus (1881: 211)
jau sujungė gelidą su Velso gele […]leech[…], i oliau su senosios aukš osios
okiečių kela . […] ge klė, ge klė, s emplė, ge klė, ge klė; žiaunų […]; Lo ynų kalba
gula . […] ge klė, ge klė[…]; Sansk i ų galamas. ge klė"; A mėnų klanemas […]I
swallow[…], ao . e-koul; Rusų gol áť […] gulp[…]. Šią palyginimų g andinę daugiau a
mažiau išsaugojo Walde & Poko ny I 621; Walde & Ho mann I 625[…]626; Poko ny 1959:
365. Daba pap as ai p ipažįs ama, kad sansk i o gala- […] h oa […] y a kilęs iš IE
eiksmažodžio *g[…]e H3- […] o gulp[…] (Poko ny 1959: 474; EWAI I 469[…]470, 476;
Kümmel LIV 211).
A mėnų klo/okowl, lo ynų gula i usų gol áť y a kilę iš i ge manų bū ų
oo *gel- ‘ o gulp, swallow’ by Ma in Kümmel (LIV 192), bu in Cel ic
ikė is p adinio e lekso *g-, . y. *band
VÁCLAV BLAŽEK
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
* a i inkamai. Čia Ranko Ma aso ić (2009: 145) labiau mėgs a labiau ikė iną
ekons ukciją *gle[…]-.
S e an Schumache (2000: 57, 70; 2004: 271 […] 272), po ku io Kümmel (LIV 217 […] 218)
i Nicholas Zai (2012: 188 […] 189) jungia seno inį ai ių gelidą "g azes, consumes"
su a diniu žodžiu gel . "g azing, eeding" i oliau su b i oniniu "g ass"
pa adinimu: Old Welsh (9 h cen .) guel, Middle Mode n Welsh gwell m., & Co nish
gwels id., Old B e on guel iocion […] enosa[…], ekons uojan p o o-kel išką
šaknį *g[…]el-, eiškian į IE *g[…]hel-, no s jis bū ų ap ibo as ik kel ų kalba.
Ma aso ić (2009: 145) iš eiškia sa o abejones dėl okios šaknies egzis a imo.
P idėkime, kad b e onų žodžio "žolė" šaknis y a sude inamas su seno ės
no egų kalba […]ll m. […]Ebene, Feld, Wiese[…] (De V ies 1977: 673),
nep iklausomai nuo p o o o mos *walþuo *walnu-, i oliau su he i ų wellu-
[…]pas u e, meadow[…] […] *elnu- (Kloekho s 2008: 998). Seno ės aukš ojo
okiečių kela . ge klė, ge klė, s emplė, ge klė, ge klė; gills, oge he wi h Old
Saxon kelin he compound kelgi i hi n. ‘Genusssuch , Middle Low Ge man kēle,
Old Low F ankish kela ., Middle Du ch kele, Old e lec P o o-Ge manic *kelōn-
F isian kele, Old English ceole . ‘ h oa , gulle ; a ine, go ge; p ow o a ship’
(EWAhd V 451454). Vis da y a a ian as su ki okiu su ikso išplė imu: senosios
aukš osios okiečių kelu m. (i-s em) ‘Kehle, Schlund, Wamme am Hals, kelu a .
(ōn-s em), kelu o m. (an-s em) ‘Wamme, he un e hangende Hau al e am Hals;
palea ; "Senoji saksonų kelu […]palea […]"; Senas
Anglų ceolo m. […] ge klė, ge klė[…], pap as ai kilusi iš p o o-ge manų *keluz- (EWAhd
V 452, 464[…]465). Tačiau Guus K oonen (2013: 284) pakei ė šią ekons ukciją į
*kelu ō ., aip susi aikydamas su *kelōn-, abu pi minės /n-he e okli inės
pa adigmos na iai. Ki a e us, jo iš edimas *kelu o/*kelōn iš a odo šaknies +gelH1
nė a bū inas, nes šaknis *gelis y a gana pa enkinamas (ž . EWAhd V 452453). Ši
p o o o ma aip pa y a sude inama su išplės ine o ma *gle[…], ku ią mėgs a
Ma aso ičius (2009: 145), p iklausan i iena ki ai aip pa , kaip žodiniai šaknys *se -
[…]bėg i, skubė i[…] (EWAI II 705 […]706) p ieš *s e[…]- […]bėg i[…] (LIV 588) a ba *de -
[…]d e […]ze eissen, ze sp ingen[…] p ieš * 119[…](H […]niede schneiden[…] (LIV 127:
129) a ba *d eH2-[…]bėg i[…], *d em- […]bėg i[…], eiškiančios pi minį šakmenį *de […]
p ieš *d e[…] […] […] (LIV 127: 129) i . Haydenas i S i e is (2022) išplė ė kel ų
duomenis, p idedan seno inį ai ių eclas (oo ā-s em) […] sk andį […] (DIL E-40),
šiuolaikinį ai ių eaglais […] paukščio sk andį […] a ba […] gizza d […], su jų b e onų
kolegomis: Velso glasog […] paukš ienos gizza d, pasėlės, inks ų […], a u (g) las […],
iesiogine p asme […] glas […] (GPC); Senasis ko n alų s iklas. "s omachus"
(Campanile 1974: 49); Vidu io b e onų elas […]gizza d[…] (Ca holicon; Vanne ais),
[…]li e […] (Libe Vocabulo um), šiuolaikinė b e onų elaz […]gésie […] (Deshayes 2003:
212) […] Bend asis kel iškas *eχs-glasso-/ā- […] *ehs […]ou o […] + *(h)[…]H-s H2o-.
Tačiau de Be na do S empel (2023: 19) į ikinamai į odė, kad sekos *C[…]sC ys osi pe
S aipsniai 31 s aipsnis
Mapping Indo-Eu opean Ana omical Te minology II:
La ian gaļa ‘mea ’
*CaLsC, ik iausiai is da išsaugo ą kel ibe ijoje, į me a ezinę o mą *CLasC
liku inėje bend oje kel iškoje kalboje. Š ai kodėl bend asis kel iškas
*eχs-glasso-āis aip pa y a iš es as iš *ehs + *g(h)-s H2o-. Abu kel ų ana ominiai
e minai *gal[…]o i *eχs-glasso-ā[…] daugiau a mažiau eiškė ą pa į idinį o ganą -
sk andį. Analizuojan jų p ojekcijas a gal į p o oindoeu opie išką, *g(h)(H)io- […]
p iklausan is *g(h)(H)-[…] i *ehs-()(h)(H)-s H2o- […] iš *()(h)(H)-[…] a i inkamai, gana
sunku sup as i, kad abi o macijos u ėjo ą pačią eikšmę, jei *()(h)[…]- Viena
galimybė y a pasiūly i, kad *()(h)(H)- *ehs-()(h)(H)-s H2 žymėjo ki ą idinį o ganą.
Ge as kandida as y a […]gall, bile[…], kilęs iš šaknies *[…]helH3- […]g een, yellow[…]>
A es an zā am. "Gall, bile" g aikiškai χόλος & χολή ‘gall; ka š a neapykan a, pyk is,
χολέρα […] chole a, sk andžio liga, ku i sukelia ėmimą i idu ia imą […]; Ge manų
kalba *gallam., *gallōn . […]gall, bile[…] > Seno ės no egų gall n., Seno ės anglų gealla
m., Seno ės saksonų, Seno ės aukš osios okiečių galla . id. ; *źul i- > Bal ijos
lie u ių ulžs, ulž ‘bile; gel onos spal os sek ecija iš kepenų […], la iškai žu[…](k) s
[…]bile[…]; Senosios bažnyčios sla ų zlъчь id. (Poko ny 1959: 429; Beekes 2010: 1641[…]1642;
K oonen 2013: 165; Boček, ESJS XIX 1131; Smoczyński 2018: 1536). Kel ų kalboje nė a
aki aizdžios šaknies * […]helH3- […]žalio, gel ono[…] kon inuan o p asme […]gall, bile[…],
ik spal os pa adinimas elsų gell […]yellow, b own, bay[…], b e onų gell […]b own[…].
Idėja, kad jo iš es inė eikšmė "galė, bile" y a paslėp a kel ų *eχs-glasso-/ā-
"iškilusi iš galos" = "sk andžio" y a gana pa aukli. Dėl šios p iežas ies kel iškas
*eχs-glasso-/ā nebus a siž elgiamas į oliau pa eik us y imus. Hayden & S i e
(2022: § II.V) papildo kompa andą, p idedan d i glosas iš Aleksand ijos Hesychius
leksikono, suda y os maždaug 500 m. m. e. Μακεδόνες (La e, Cunningham 2018: 516,
γ-769; c . Kallé is 1954: 138 […] 139, 50 ski snis apie ki us aiškinimus, . y. […]γόδα a ba
†ϝόδα).
3.2.2. γάλλια · ντερα (La e, Cunningham 2018: 485, γ-106). Jei nė a e nikono,
ci uojamam žodžiui ne iesiogiai p iski iama g aikiška kilmė, ačiau ai nė a i a
aisyklė. Pa yzdžiui, gloss δαλάγκαν · θάλασσαν (La e, Cunningham 2018: 538, δ-148)
bu o iden i ikuo as kaip makedonų (Schmid 1867: 370) be jokio e nikono. Kalban
apie ai, kad gloss γάλλια · ντερα y a p ieš gloss γάλλαρος· Φρυγιακὸν νομα, as
pa s, . y. F igijos kalbos žodžio γάλλια kilmė aip pa gali bū i a siž elgiama.
Naudokime glo onimą "Pa a-F igijos". Te minas "makedonų kalba" čia a ojamas
aip adinamų makedonų glosų kalbos p asme, kai β, δ, γ a i inka a i inkamai g aikų
φ, θ, χ. Ta pa i aisyklė aikoma igų kalboje (išsky us pala aliza imo kon eks ą,
kai γ keičiasi į ζ). Makedonų i igų γ eiškia iek IE *g-/*- i *gh-/*h-, o g aikų γ
a spindi ik
VÁCLAV BLAŽEK
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
T. y. *g-/*-. Tai eiškia, kad makedonų γόλα y a iš es as iš *()ol(H)-eH2 a ba
*()hol(H)-eH2-, jei ai bu o nom.sg. . Be jis gali bū i iden i ikuo as kaip nom.pl.n .,
eiškian is nom.sg.n . * Longo. Sunkiau y a analizuo i gloss γάλλια. A siž elgian į
(galbū ) igie išką 1 βαλλίον n. ‘phallus, pl. βαλλία ‘p i a e pa s [He odas],
a siž elgian į jų yšį su g aikų φαλλός m. ‘memb um i ile, φαλλίων [Suida] =
φαλλοφόρος, περιφαλλία · πομπὴ Διονύσ τελουμένη τν φαλλῶν [Hesychius] (Beekes 2010:
1550), i oliau į seno inį ai ių kamuolį ‘membe , body-pa , 197 okiečių dial. bille ‘penis,
p ojek as γάλλια į *()neH2o *()hneH2 F igijos kilmės a eju i *()eH2-2 a ba *()neH2-,
bulle ‘ ul a’ e c., e lec ing *bhno (Poko ny 1959: 120–121), i is possible o
jei jis bu o g aikų kilmės. Žinoma, γάλλια aip pa gali a s o au i nom.pl.n . Šiuo
a eju, a das. sg. u ė ų bū i ekons uojama kaip ()o-s ambas *γάλλιον. Analoginį
nosies išplė imo būdą galima iden i ikuo i lo yniškoje he nia […] up u e, he nia […] s.
ha uspex […] a soo hsaye , who p edic ed he u u e om he inspec ion o he
en ails o animal ic ims […] (Walde & Ho mann I 643). Šis šaknis *he H su nosies
išplė imu pasi odo lie u ių ža nà a ba žá na […]smulkiosios ža nos[…], pl. žá nos […]
ža nos, ža nos[…], la ių za[…]nas .pl. […]gu s[…], za ni m.pl. "Į aukos" Seno ės
no egų g[…] n . […]in es ine[…], pl. ga na […]Eingeweide[…], seno ės saksonų idu io
ga ni m. […]a ina[…] (Poko ny 1959: 443). Jei gloss γάλλια nė a g aikiškos kilmės, ačiau,
p z., F igų kalba (pa a igų kalba) p o o kalbos inicialas gali bū i aspi uojamas ela as
*()h-. Šiuo a eju Hayden & S i e (2022, II.V) is da p ideda g aikų χολάδες .pl.
[…]en ails, gu s[…] [Iliad] (Beekes 2010: 1641), kilęs iš *()hol-d-, i sla ų *želdъkъ m.
[…]s omach[…] > bulga ų želắdăk; Slo ak žaludok, Czech žaludek, Uppe & Luwe
Lusa ian žołdk, Polish żołądek; Uk ainos želúdok, usų bažnyčios sla ų želudъkъ, usų
želúdok *želdь(cь) > makedonų želudec, se bų-k oa ų žèludac, slo ėnų želộdec /;
Seno ės usų želudь, kilęs iš *ghelond- (Vasme I 416; De ksen 2008: 556; Snoj 2016: 889).
Bū ina 3.4. Lo ynų helluō, -ōnis m. […]glu on, squande e […] [Te en ius+], helluo […]I
go mandize, de ou […] [Cice o], leidžia mums aip pa gal o i apie ku sinį giminai ą, jei
jis kilęs iš p o o o mos *ghelno, o ne *ghelso, kaip manė Johann Knobloch (1973). Y a
s ess ha he Sla ic example excludes he ini ial pala al ela .
pagunda spėlio i apie pi minį junginį *hell(i)- o us *‘belly-de ou e kaip ca ni- o us
‘ca ni o ous [Pliny], c . o ō ‘I swallow, de ou , consume, palyginamą su g aikišku
γαστερο-πλήξ ‘glu on [Eus a hius om Thessalonica], li . […] pil o plyšimas[…]. Iš
hipo e inio junginio
1 Haas 1966: 159.
2 c . G aikiškas kalas […] g ažus, kilnus, ge as[…] [Iliada], Boeo ian kalas […]os id., lyginamasis
kalas, supe la y usis kalis as, be o kalas n. […] g ožis […] [Iliada] (Beekes 2010: 626[…]27).
S aipsniai 33 s aipsnis
Mapping Indo-Eu opean Ana omical Te minology II:
La ian gaļa ‘mea ’
*hell(i)- o us bū ų su o muo as deponen inis eiksmažodis helluo i galiausiai
n-s amo a das helluō, -ōnis.
4. P o o o mos s a s ymas
Kai ku ie pa yzdžiai y a kilę iš šaknies *gel-, ki i iš *ghel-, o ečioji g upė neleidžia
nusp ęs i a p *gelo *ghel-. Abi šaknys y a labiau ikė ina, kad ani a, o ne ani a.
Palyginkime abu modelius žodžių o ma imo požiū iu.
4.1. *gel oo /su ix *-o-*-eH2- *-o-/-*-eH2- *-n-o-/*-n-eH2- *- -*-n-
*gelGmc. *kelu o/*kelōn-
"McGoll". "Gola L ". gaļa
*g[…]- OI . Gailė
G . Galiausiai. Galiausiai
4.2 *ghel oo /su ix *-o-*-eH2- *-o-/-*-eH2-*-n-o-/*-n-eH2- *-n + o*-d-*-ond-
*ghel-?La . Hellu Sl. *želdъkъ &
*želdь(cь)
* GholMc. "Gola L ". G . gaļa χολάδες
*gh- OI . Gaile? PaPh . Galiausiai
Su umpinimai: Gmc. Vokiečių, g . G aikų, lo ynų. Lo ynų kalba, L . La ų, Mc.
{An ikos} makedonų, OI . Senasis ai ių, PaPh . Pa a igijos, Sl. Sla ų kalba.
4.3 Diskusija.
Senosios ai ių kalbos eiksmažodis gelid […]g azes, consumes[…] gali a spindė i i *geland *ghel-.
The seman ic connec ion o his e b wi h he o gans o he alimen a y canal,
beginning o ‘ h oa ’ o ‘gulle ’ h ough ‘s omach’ o ‘in es ines’ may be
VÁCLAV BLAŽEK
34 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX lyginan g aikų žodžio γαστήρ . pil as, pil as,
gimda [Iliad] yšį su eiksmažodžiu γράω Aš g aužu, algau, sansk i o g ása e
algosi, o ai eiškia, kad g aikų kalba pi minė o ma y a *γραστήρ (ž . Buck 1949:
253, 4.46; Beekes 2010: 262, 286). Be kokiu a eju, scena ijus, pag įs as šaknim *ghel
leidžia mums paaiškin i didesnį skaičių ana ominių e minų i odėl šis sp endimas
y a labiau pageidau inas, nep iklausomai nuo pi minio iš edimo iš eiksmažodžio
ipo senosios ai ių gelid a ba p ipažinimo unde i ed pi minis a das *ghelin
indoeu opie iškos p o o kalbos. Ki a e us, jei Hesychius […] gloss γάλλια y a
g aikiškos kilmės, šaknis […]gel[…] g įž a į žaidimą, o ge manų kalba […]kelu o[…] i
[…]kelōn[…] - […]ge klė, ge klė[…] ampa sude inamu giminaičiu. Šiuo a eju eikia
naudo i d i šaknis *geland *ghel-, ku ios gali a i inkamai nu ody i "mais o kanalą"
i "sk andį, ža nyną". La ijos gaļa […]mea , lesh[…] i seno ės ai ių gaile
[…]s omach; Pil as, gimda, ža nos - iš jų abiejų.
5. Seman inė mo y acija
Seman inis ski umas a p "mėsos" i kažkokių idinių sk andžio o ganų nė a
ne eikšmingas, ačiau jį galima ilius uo i A oazijos pa yzdžiais (ž .
Blažek 2020: 4647, 90):
(a) Šiau ės kusi ų kalba: Beja i[…] m. […]abdomen, s omach, in e io […] (Hudson
apud Blench) = […]i, i[…]i m. […]s omach; in e io (Rope ) = (i) m. ‘Inne es, Mi e,
Magen, Bauch (Reinisch) = i, e m. ‘Bauch(höhle), inne e Eingeweide (Almk is );
Ry ų kuši ų kalba: somalų ii[…] […]Bauch, He z, Ve s and, Laune[…] (Reinisch);
Be be ų kalba: (Šiau ė) Taze wal i iíá/ú ‘Fleisch (S umme), Semlal i iyyi,
N i a i iy, Baam ani i iyi; (Vaka ų) Zenaga i[…]jji (Nicolas) […] iande[…]. Y a
pagunda p idė i egip iečių […] 3. […]Fleischs ück[…] (WPS 437). b) semi ų *ši - >
akkadų šī u(m) ‘Fleisch; Leib; Eingeweide-Omen[…] (AHw 1248), eničių š[…]
[…]mea , lesh[…], uga i ų š[…] […] lesh[…], heb ajų šəē […] lesh, body[…] (DUL
786; SED I 210[…]211).
REFERENCES
AHw – Akkadisches Handwö e buch 1–3, un e Benu zung des lexikalischen Nachlasses
on B. Meissne , bea b. on W. on Soden, Wiesbaden: Ha assowi z, 1965–1981.
Beekes Robe S. P. 2010: E ymological Dic iona y o G eek 1, wi h he assis .
o L. an Beek, Leiden Indo-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies, 10, Leiden,
Bos on: B ill.
S aipsniai / A icles 35
Mapping Indo-Eu opean Ana omical Te minology II:
La ian gaļa ‘mea ’
Blažek Václa 2020: An Exce p om he Compa a i e and E ymological Dic iona y
o Beja: Ana omical Lexicon. – Folia O ien alia 57, 25–125. A ailable a : h ps://
jou nals.pan.pl/dlib a/show-con en ?id=117169.
Buck Ca l D. 1949: A Dic iona y o Selec ed Synonyms in he P incipal Indo-Eu opean
Languages, Chicago, London: Uni e si y o Chicago P ess.
Campanile En ico 1974: P o ilo e imologico del co nico an ico, Biblio eca dell’I alia
diale ale e di s udi e saggi linguis ici, 7, Pisa: Pacini.
De Be na do S empel Pa izia 1987: Die Ve e ung de indoge manischen liquiden
und nasalen Sonan en im Kel ischen, Innsb ucke Bei äge zu Sp achwissenscha , 54,
Innsb uck: Ins i u ü Sp achwissenscha de Uni e si ä Innsb uck.
De Be na do S empel Pa izia 1999: Nominale Wo bildung des äl e en I ischen:
S ammbildung und De i a ion, de Reihe Buch eihe de Zei sch i ü cel ische
Philologie, 15, Tübingen: Niemeye .
De Be na do S empel Pa izia 2023: The Accen s o Cel ic: New Ligh on he Olde
and Oldes S ages, Heidelbe g: Win e .
De ksen Rick 2008: E ymological Dic iona y o he Sla ic Inhe i ed Lexicon, Leiden,
Bos on: B ill.
Deshayes Albe 2003: Dic ionnai e é ymologique du b e on, Doua nenez: Le
Chasse-Ma ée.
De V ies Jan 1977: Al no disches e ymologisches Wö e buch, 3 d ed., Leiden: B ill.
DIL – Dic iona y o he I ish Language, Based Mainly on Old and Middle I ish Ma e ials,
ed. by E. G. Quin, compac ed., Dublin: Royal I ish Academy, 1990.
DUL – Del Olmo Le e G ego io, Sanma ín Joaquín. A Dic iona y o he Uga i ic
Language in he Alphabe ic T adi ion, 2 ols, 2nd ed., Leiden, Bos on: B ill, 2003.
EH – Endzelīns Jānis, Hausenbe ga Edī e. Papildinājumi un labojumi K. Mūlenbacha
La iešu alodas ā dnīcai (= E gänzungen und Be ich igungen zu K. Mühlenbachs
Le isch-Deu schem Wö e buch) 1–2, Rīga: Kul ū as onda izde ums, 1934; Rīga:
G āma uapgāds, 1946.
XIX ESJS […] E ymologinis slo nik jazyka s a oslo ěnského 19, ed. I. Janyško á, B no:
T ibun EU, 2018 m.
EWAhd V […] E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu sch 5 (iba […] luzzilo), un e
de Lei ung on R. Lüh , e a b. H. on Bichlmeie , M. Kozianka, R. Schuhmann mi
Bei äg. A. L. Lloyd on Un e Mi a b. on K. K. Pu dy, Gö ingen, Zü ich: Vandenhoeck &
Rup ech , 2014.
