Mapping Indo-European Anatomical Terminology II: Latvian gaļa ‘meat’

S aipsniai / A icles 27 VÁCLAV BLAŽEK Masa yko uni e si e as ORCID id: o cid.o g /0000-0002-6797-7188 Ty imų s i ys: Bal ijos i Indoeu opos e imologija i onomas ika. DOI: doi.o g/10.35321/all89-02 MAPING INDO- Eu opos ana omijos II e minologija: LATVIAN GAĻA ‘MEAT’ Indoeu opiečių ana omijos e minijos ka og a a imas II: la ių gaļa ‘mėsa Ano acija Šiame s aipsnyje analizuojama la ių gaļa […]mea , lesh[…] iš indoeu opiečių ana ominės e minologijos požiū io i iden i ikuojami jos giminaičiai senosios ai ių gaile […]s omach[…], pa a […]ph ygian […] γάλλια […]in es ines[…] su a pačia su iksaline iš es ine *-[…]o-h[…]eH2-, i oliau su seno ės makedonų […]όλα […]in es ines[…], g aikų […]cholades […]en ails, gu s[…] i sla ų […]džel[…] […]džel[…] (c) […]s omach[…]. Salos kel iškas *eχs-glasso-/ā- […] s omach[…], jei jis kilęs iš *e[…]hs-()-)(h)[…](H)-s H2o- […], iškilęs iš *()-h)[…](H)-[…], eiškia, kad *()-h)[…](H) u ė ų p iklausy i ki am idiniam o ganui, ik iausiai […]gall, bile[…], ku io pa adinimas kilęs iš šaknų *[…]hel3-H-g een […], yellow[…] y a pa i in as keliose indoeu opie iškose šakose. Taip pa ap a iama al e na y a, jei "gallia […]in es ines[…]" y a g aikiškos kilmės. RAKSTELI: la iška, indoeu opie iška, ana ominė e minologija, žodžių o ma imas, e imologija. ANOTACIJA S aipsnyje indoeu opiečių ana omijos e minijos požiū iu analizuojama la ių gaļa ‘mėsa i nus a omi giminiški a i ikmenys ki ose kalbose: sen. ai ių gaile ‘sk andis, ‘pa a igų γάλλια ‘ža nos su p iesaga *-o-/-*-eH2-,jama sie su sen. makedonų γόλα ‘ža nynas, VÁCLAV BLAŽEK 28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX g aikų χολάδες ‘ idu iai, ža nos i sla ų *želdъkъ *želdь(cь) ‘sk andis isi a i ikmenys kildinami iš aniṭšaknies *ghela ba jos apo oninių a ian ų. Salų kel ų *eχs-glasso- p iklausā- ‘sk andis, jei kildinamas iš *ehs-()(h)(H)-s H2o- ‘išsiski ian is iš ėsų *()(h)(H)-, implikuoja, kad *()(h)(H)- u ė ųy i ki am idaus o ganui, ‘ ulžiai, ku ios pa adinimas kildinamas iš išaknies *hel 3-H ‘žalia, gel ona i y a paliudų keliose indoeu opiečių g upėje. Ap a iama i al e na y a, jei γάλλια ‘ža nos laikomas g aikiškos kilmės. ESMINIAI ŽODŽIAI: la ių, indoeu opiečių, ana omijos e minija, žodžių da yba, e imologija. 1.A es a imas La ų gaļa . ‘Fleisch (zum Essen bes imm ), . y. ‘mais as, mėsa (mais ui), 598, EH I wi h such de i a i es as he diminu i e gaļī e, adjec i es gaļaîns, gaļîgs ‘ leischig’, gaļuô s ‘ leischig, mollig, e ’, and he compound gaļêdis ‘Fleisch esse ’ (ME I 38182), y a izoliuo a Bal ijos šalyse, galbū išsky us ‘Na e ian ała, glossed by Polish mięso ‘mea , lesh, jei pakei imas gaļa y a inkamas (ž . Zinke ičius 1984: 12). 2. Esamos e imologijos Iki šiol bu o o muojami šie e imologiniai bandymai (ch onologine a ka): 2.1. Somme (apud ME I 598) gal ojo (su klausimo ženklu) apie am ik ą yšį su sla ų *golъ […]ba e[…], siūlydamas me a o ą […]naked (mea )[…] = […] aw (mea )[…]. Bal ijos kalboje su sla ų *golъ ‘ba e susijusios o mos gali bū i iden i ikuojamos lie u ių gáldy i, gáldau, gáldžiau dial. […]iš aly i, in i, aly i[…], nugáldy i […]iš aly i, iš aly i[…], lo ynų galdî […]iš aly i[…], a s o aujan is in ensy ų eiksmažodį in -dy i iš p a as o eiksmažodžio *galy i […]iš aly i, iš aly i[…] (Smoczyński 2018: 307). Ki a e us, kaip a dinį giminai ą sla ų *golъ ‘ba e La ijos gàle ‘eine dünne Eisdecke, Gla eis eikė ų paminė i; c . Rusų góloť ‘Eisdecke (ME I) 617; Poko ny 1959: 349). 2.2. S ua E. Mann (19841987: 312) sujungė la ių gaļa su o icialiai a i inkamu lie u ių galià . galė, jėga, eikšmė; […] s eika a, ku is y a skaid us de e balinis abs akčias a das […] […] iš eiksmažodžio galė[…] i, galiù […] sugebė i, sugebė i […]; c . La ų galê , -ẽju […]baig i, į eik i sunkumus, aldy i, iš e i[…] (Smoczyński 2018: 307[…]308: IE *gelH- […] įgy i galią, au o i e ą[…] […] ž . LIV2 185[…]186). Po Holge Pede sen (1909: 51) Mannas bandė as i pa amą šiam seman iniam ski umui, lyginan g aikų S aipsniai 29 s aipsnis Mapping Indo-Eu opean Ana omical Te minology II: La ian gaļa ‘mea ’ κῖκυς . ‘s eng h, powe ’ wi h Welsh cig ‘mea , lesh’; c . u he Middle Welsh XIII a. cic, seno ės ko n alų šik gl. "Ca o", "Middle B e on quic", "B e on kig" (GPC), be bend ai p iim as b i onų o mų giminai is, senosios ai ių cích . "mo e ų k ū inė" (DIL C-182), odo, kad pag indinis šio kel ų e imono eikšmė bu o gana oli nuo "jėgos" (Ma aso ić 2009: 204). 2.3 Kons an īns Ka ulis (1992: 285), ienin elis, ku is a siž elgė į galimą "Na e ian" giminai į po Zigmas Zinke ičius, aip pa spėliojo apie gaļa yšį su la ių galê , -ẽju […] užbaig i, į eik i sunkumus, aldy i, iš e i[…], i oliau su gals […]end, ip, op[…] i dze[…] , dzeļu, dzêlu […] p ick, s ing, bi e, bu n […] (ME I 541), a i inkan i lie u ių gãlas […]end, užbaig i, užbaig i, užbaig i; mi is […] i gél i, gẽlia, glė […] įb ėž i, įb ėž i; įkandimas (žu ų, gy a ės); Smoczyński 2018: 327328: IE *gelH- […]pe šo i, sukel i skausmą[…] […] ž . LIV 207). 3. Naujoji e imologija Šiuo y imu siekiama pasiūly i al e na y ų sp endimą, pag įs ą palyginimu su ana ominiais e minais ki ose EI šakose. A minkime, kad la iškai išsaugo i kai ku ie iš IE p o olokš ės pa eldė i e minai, ku ie ne u i kon inuan ų ki ose Bal ijos kalbose, . y. La ijos asins […]blood[…] (ME I 143; Poko ny 1959: 343). Y a kele as pe spek y ių išo inių giminaičių: 3.1 Seno ės ai ių gaile m. ‘s omach; pil as, gimdymas, ža nos […] (DIL G-22) y a kilęs iš p o o-kel iško *gal[…]o i oliau iš *g[…]oby Pa izia De Be na do S empel (1987: 32, 50, 131; 1999: 208) a ba *g[…]H[…]oby Debo ah Hayden & Da id S i e (2022: § II.5, nu odan Zai 2012: 70[…]77, 89[…]9). Ka u su Julius Poko ny (1959: 365), de Be na do S empel iš edė gaile iš eiksmažodžio gelid […]g azes, consumes[…] (DIL G-60). F. K. Fick Augus (1881: 211) jau sujungė gelidą su Velso gele […]leech[…], i oliau su senosios aukš osios okiečių kela . […] ge klė, ge klė, s emplė, ge klė, ge klė; žiaunų […]; Lo ynų kalba gula . […] ge klė, ge klė[…]; Sansk i ų galamas. ge klė"; A mėnų klanemas […]I swallow[…], ao . e-koul; Rusų gol áť […] gulp[…]. Šią palyginimų g andinę daugiau a mažiau išsaugojo Walde & Poko ny I 621; Walde & Ho mann I 625[…]626; Poko ny 1959: 365. Daba pap as ai p ipažįs ama, kad sansk i o gala- […] h oa […] y a kilęs iš IE eiksmažodžio *g[…]e H3- […] o gulp[…] (Poko ny 1959: 474; EWAI I 469[…]470, 476; Kümmel LIV 211). A mėnų klo/okowl, lo ynų gula i usų gol áť y a kilę iš i ge manų bū ų oo *gel- ‘ o gulp, swallow’ by Ma in Kümmel (LIV 192), bu in Cel ic ikė is p adinio e lekso *g-, . y. *band VÁCLAV BLAŽEK 30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX * a i inkamai. Čia Ranko Ma aso ić (2009: 145) labiau mėgs a labiau ikė iną ekons ukciją *gle[…]-. S e an Schumache (2000: 57, 70; 2004: 271 […] 272), po ku io Kümmel (LIV 217 […] 218) i Nicholas Zai (2012: 188 […] 189) jungia seno inį ai ių gelidą "g azes, consumes" su a diniu žodžiu gel . "g azing, eeding" i oliau su b i oniniu "g ass" pa adinimu: Old Welsh (9 h cen .) guel, Middle Mode n Welsh gwell m., & Co nish gwels id., Old B e on guel iocion […] enosa[…], ekons uojan p o o-kel išką šaknį *g[…]el-, eiškian į IE *g[…]hel-, no s jis bū ų ap ibo as ik kel ų kalba. Ma aso ić (2009: 145) iš eiškia sa o abejones dėl okios šaknies egzis a imo. P idėkime, kad b e onų žodžio "žolė" šaknis y a sude inamas su seno ės no egų kalba […]ll m. […]Ebene, Feld, Wiese[…] (De V ies 1977: 673), nep iklausomai nuo p o o o mos *walþuo *walnu-, i oliau su he i ų wellu- […]pas u e, meadow[…] […] *elnu- (Kloekho s 2008: 998). Seno ės aukš ojo okiečių kela . ge klė, ge klė, s emplė, ge klė, ge klė; gills, oge he wi h Old Saxon kelin he compound kelgi i hi n. ‘Genusssuch , Middle Low Ge man kēle, Old Low F ankish kela ., Middle Du ch kele, Old e lec P o o-Ge manic *kelōn- F isian kele, Old English ceole . ‘ h oa , gulle ; a ine, go ge; p ow o a ship’ (EWAhd V 451454). Vis da y a a ian as su ki okiu su ikso išplė imu: senosios aukš osios okiečių kelu m. (i-s em) ‘Kehle, Schlund, Wamme am Hals, kelu a . (ōn-s em), kelu o m. (an-s em) ‘Wamme, he un e hangende Hau al e am Hals; palea ; "Senoji saksonų kelu […]palea […]"; Senas Anglų ceolo m. […] ge klė, ge klė[…], pap as ai kilusi iš p o o-ge manų *keluz- (EWAhd V 452, 464[…]465). Tačiau Guus K oonen (2013: 284) pakei ė šią ekons ukciją į *kelu ō ., aip susi aikydamas su *kelōn-, abu pi minės /n-he e okli inės pa adigmos na iai. Ki a e us, jo iš edimas *kelu o/*kelōn iš a odo šaknies +gelH1 nė a bū inas, nes šaknis *gelis y a gana pa enkinamas (ž . EWAhd V 452453). Ši p o o o ma aip pa y a sude inama su išplės ine o ma *gle[…], ku ią mėgs a Ma aso ičius (2009: 145), p iklausan i iena ki ai aip pa , kaip žodiniai šaknys *se - […]bėg i, skubė i[…] (EWAI II 705 […]706) p ieš *s e[…]- […]bėg i[…] (LIV 588) a ba *de - […]d e […]ze eissen, ze sp ingen[…] p ieš * 119[…](H […]niede schneiden[…] (LIV 127: 129) a ba *d eH2-[…]bėg i[…], *d em- […]bėg i[…], eiškiančios pi minį šakmenį *de […] p ieš *d e[…] […] […] (LIV 127: 129) i . Haydenas i S i e is (2022) išplė ė kel ų duomenis, p idedan seno inį ai ių eclas (oo ā-s em) […] sk andį […] (DIL E-40), šiuolaikinį ai ių eaglais […] paukščio sk andį […] a ba […] gizza d […], su jų b e onų kolegomis: Velso glasog […] paukš ienos gizza d, pasėlės, inks ų […], a u (g) las […], iesiogine p asme […] glas […] (GPC); Senasis ko n alų s iklas. "s omachus" (Campanile 1974: 49); Vidu io b e onų elas […]gizza d[…] (Ca holicon; Vanne ais), […]li e […] (Libe Vocabulo um), šiuolaikinė b e onų elaz […]gésie […] (Deshayes 2003: 212) […] Bend asis kel iškas *eχs-glasso-/ā- […] *ehs […]ou o […] + *(h)[…]H-s H2o-. Tačiau de Be na do S empel (2023: 19) į ikinamai į odė, kad sekos *C[…]sC ys osi pe S aipsniai 31 s aipsnis Mapping Indo-Eu opean Ana omical Te minology II: La ian gaļa ‘mea ’ *CaLsC, ik iausiai is da išsaugo ą kel ibe ijoje, į me a ezinę o mą *CLasC liku inėje bend oje kel iškoje kalboje. Š ai kodėl bend asis kel iškas *eχs-glasso-āis aip pa y a iš es as iš *ehs + *g(h)-s H2o-. Abu kel ų ana ominiai e minai *gal[…]o i *eχs-glasso-ā[…] daugiau a mažiau eiškė ą pa į idinį o ganą - sk andį. Analizuojan jų p ojekcijas a gal į p o oindoeu opie išką, *g(h)(H)io- […] p iklausan is *g(h)(H)-[…] i *ehs-()(h)(H)-s H2o- […] iš *()(h)(H)-[…] a i inkamai, gana sunku sup as i, kad abi o macijos u ėjo ą pačią eikšmę, jei *()(h)[…]- Viena galimybė y a pasiūly i, kad *()(h)(H)- *ehs-()(h)(H)-s H2 žymėjo ki ą idinį o ganą. Ge as kandida as y a […]gall, bile[…], kilęs iš šaknies *[…]helH3- […]g een, yellow[…]> A es an zā am. "Gall, bile" g aikiškai χόλος & χολή ‘gall; ka š a neapykan a, pyk is, χολέρα […] chole a, sk andžio liga, ku i sukelia ėmimą i idu ia imą […]; Ge manų kalba *gallam., *gallōn . […]gall, bile[…] > Seno ės no egų gall n., Seno ės anglų gealla m., Seno ės saksonų, Seno ės aukš osios okiečių galla . id. ; *źul i- > Bal ijos lie u ių ulžs, ulž ‘bile; gel onos spal os sek ecija iš kepenų […], la iškai žu[…](k) s […]bile[…]; Senosios bažnyčios sla ų zlъчь id. (Poko ny 1959: 429; Beekes 2010: 1641[…]1642; K oonen 2013: 165; Boček, ESJS XIX 1131; Smoczyński 2018: 1536). Kel ų kalboje nė a aki aizdžios šaknies * […]helH3- […]žalio, gel ono[…] kon inuan o p asme […]gall, bile[…], ik spal os pa adinimas elsų gell […]yellow, b own, bay[…], b e onų gell […]b own[…]. Idėja, kad jo iš es inė eikšmė "galė, bile" y a paslėp a kel ų *eχs-glasso-/ā- "iškilusi iš galos" = "sk andžio" y a gana pa aukli. Dėl šios p iežas ies kel iškas *eχs-glasso-/ā nebus a siž elgiamas į oliau pa eik us y imus. Hayden & S i e (2022: § II.V) papildo kompa andą, p idedan d i glosas iš Aleksand ijos Hesychius leksikono, suda y os maždaug 500 m. m. e. Μακεδόνες (La e, Cunningham 2018: 516, γ-769; c . Kallé is 1954: 138 […] 139, 50 ski snis apie ki us aiškinimus, . y. […]γόδα a ba †ϝόδα). 3.2.2. γάλλια · ντερα (La e, Cunningham 2018: 485, γ-106). Jei nė a e nikono, ci uojamam žodžiui ne iesiogiai p iski iama g aikiška kilmė, ačiau ai nė a i a aisyklė. Pa yzdžiui, gloss δαλάγκαν · θάλασσαν (La e, Cunningham 2018: 538, δ-148) bu o iden i ikuo as kaip makedonų (Schmid 1867: 370) be jokio e nikono. Kalban apie ai, kad gloss γάλλια · ντερα y a p ieš gloss γάλλαρος· Φρυγιακὸν νομα, as pa s, . y. F igijos kalbos žodžio γάλλια kilmė aip pa gali bū i a siž elgiama. Naudokime glo onimą "Pa a-F igijos". Te minas "makedonų kalba" čia a ojamas aip adinamų makedonų glosų kalbos p asme, kai β, δ, γ a i inka a i inkamai g aikų φ, θ, χ. Ta pa i aisyklė aikoma igų kalboje (išsky us pala aliza imo kon eks ą, kai γ keičiasi į ζ). Makedonų i igų γ eiškia iek IE *g-/*- i *gh-/*h-, o g aikų γ a spindi ik VÁCLAV BLAŽEK 32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX T. y. *g-/*-. Tai eiškia, kad makedonų γόλα y a iš es as iš *()ol(H)-eH2 a ba *()hol(H)-eH2-, jei ai bu o nom.sg. . Be jis gali bū i iden i ikuo as kaip nom.pl.n ., eiškian is nom.sg.n . * Longo. Sunkiau y a analizuo i gloss γάλλια. A siž elgian į (galbū ) igie išką 1 βαλλίον n. ‘phallus, pl. βαλλία ‘p i a e pa s [He odas], a siž elgian į jų yšį su g aikų φαλλός m. ‘memb um i ile, φαλλίων [Suida] = φαλλοφόρος, περιφαλλία · πομπὴ Διονύσ τελουμένη τν φαλλῶν [Hesychius] (Beekes 2010: 1550), i oliau į seno inį ai ių kamuolį ‘membe , body-pa , 197 okiečių dial. bille ‘penis, p ojek as γάλλια į *()neH2o *()hneH2 F igijos kilmės a eju i *()eH2-2 a ba *()neH2-, bulle ‘ ul a’ e c., e lec ing *bhno (Poko ny 1959: 120–121), i is possible o jei jis bu o g aikų kilmės. Žinoma, γάλλια aip pa gali a s o au i nom.pl.n . Šiuo a eju, a das. sg. u ė ų bū i ekons uojama kaip ()o-s ambas *γάλλιον. Analoginį nosies išplė imo būdą galima iden i ikuo i lo yniškoje he nia […] up u e, he nia […] s. ha uspex […] a soo hsaye , who p edic ed he u u e om he inspec ion o he en ails o animal ic ims […] (Walde & Ho mann I 643). Šis šaknis *he H su nosies išplė imu pasi odo lie u ių ža nà a ba žá na […]smulkiosios ža nos[…], pl. žá nos […] ža nos, ža nos[…], la ių za[…]nas .pl. […]gu s[…], za ni m.pl. "Į aukos" Seno ės no egų g[…] n . […]in es ine[…], pl. ga na […]Eingeweide[…], seno ės saksonų idu io ga ni m. […]a ina[…] (Poko ny 1959: 443). Jei gloss γάλλια nė a g aikiškos kilmės, ačiau, p z., F igų kalba (pa a igų kalba) p o o kalbos inicialas gali bū i aspi uojamas ela as *()h-. Šiuo a eju Hayden & S i e (2022, II.V) is da p ideda g aikų χολάδες .pl. […]en ails, gu s[…] [Iliad] (Beekes 2010: 1641), kilęs iš *()hol-d-, i sla ų *želdъkъ m. […]s omach[…] > bulga ų želắdăk; Slo ak žaludok, Czech žaludek, Uppe & Luwe Lusa ian žołdk, Polish żołądek; Uk ainos želúdok, usų bažnyčios sla ų želudъkъ, usų želúdok *želdь(cь) > makedonų želudec, se bų-k oa ų žèludac, slo ėnų želộdec /; Seno ės usų želudь, kilęs iš *ghelond- (Vasme I 416; De ksen 2008: 556; Snoj 2016: 889). Bū ina 3.4. Lo ynų helluō, -ōnis m. […]glu on, squande e […] [Te en ius+], helluo […]I go mandize, de ou […] [Cice o], leidžia mums aip pa gal o i apie ku sinį giminai ą, jei jis kilęs iš p o o o mos *ghelno, o ne *ghelso, kaip manė Johann Knobloch (1973). Y a s ess ha he Sla ic example excludes he ini ial pala al ela . pagunda spėlio i apie pi minį junginį *hell(i)- o us *‘belly-de ou e kaip ca ni- o us ‘ca ni o ous [Pliny], c . o ō ‘I swallow, de ou , consume, palyginamą su g aikišku γαστερο-πλήξ ‘glu on [Eus a hius om Thessalonica], li . […] pil o plyšimas[…]. Iš hipo e inio junginio 1 Haas 1966: 159. 2 c . G aikiškas kalas […] g ažus, kilnus, ge as[…] [Iliada], Boeo ian kalas […]os id., lyginamasis kalas, supe la y usis kalis as, be o kalas n. […] g ožis […] [Iliada] (Beekes 2010: 626[…]27). S aipsniai 33 s aipsnis Mapping Indo-Eu opean Ana omical Te minology II: La ian gaļa ‘mea ’ *hell(i)- o us bū ų su o muo as deponen inis eiksmažodis helluo i galiausiai n-s amo a das helluō, -ōnis. 4. P o o o mos s a s ymas Kai ku ie pa yzdžiai y a kilę iš šaknies *gel-, ki i iš *ghel-, o ečioji g upė neleidžia nusp ęs i a p *gelo *ghel-. Abi šaknys y a labiau ikė ina, kad ani a, o ne ani a. Palyginkime abu modelius žodžių o ma imo požiū iu. 4.1. *gel oo /su ix *-o-*-eH2- *-o-/-*-eH2- *-n-o-/*-n-eH2- *- -*-n- *gelGmc. *kelu o/*kelōn- "McGoll". "Gola L ". gaļa *g[…]- OI . Gailė G . Galiausiai. Galiausiai 4.2 *ghel oo /su ix *-o-*-eH2- *-o-/-*-eH2-*-n-o-/*-n-eH2- *-n + o*-d-*-ond- *ghel-?La . Hellu Sl. *želdъkъ & *želdь(cь) * GholMc. "Gola L ". G . gaļa χολάδες *gh- OI . Gaile? PaPh . Galiausiai Su umpinimai: Gmc. Vokiečių, g . G aikų, lo ynų. Lo ynų kalba, L . La ų, Mc. {An ikos} makedonų, OI . Senasis ai ių, PaPh . Pa a igijos, Sl. Sla ų kalba. 4.3 Diskusija. Senosios ai ių kalbos eiksmažodis gelid […]g azes, consumes[…] gali a spindė i i *geland *ghel-. The seman ic connec ion o his e b wi h he o gans o he alimen a y canal, beginning o ‘ h oa ’ o ‘gulle ’ h ough ‘s omach’ o ‘in es ines’ may be VÁCLAV BLAŽEK 34 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX lyginan g aikų žodžio γαστήρ . pil as, pil as, gimda [Iliad] yšį su eiksmažodžiu γράω Aš g aužu, algau, sansk i o g ása e algosi, o ai eiškia, kad g aikų kalba pi minė o ma y a *γραστήρ (ž . Buck 1949: 253, 4.46; Beekes 2010: 262, 286). Be kokiu a eju, scena ijus, pag įs as šaknim *ghel leidžia mums paaiškin i didesnį skaičių ana ominių e minų i odėl šis sp endimas y a labiau pageidau inas, nep iklausomai nuo pi minio iš edimo iš eiksmažodžio ipo senosios ai ių gelid a ba p ipažinimo unde i ed pi minis a das *ghelin indoeu opie iškos p o o kalbos. Ki a e us, jei Hesychius […] gloss γάλλια y a g aikiškos kilmės, šaknis […]gel[…] g įž a į žaidimą, o ge manų kalba […]kelu o[…] i […]kelōn[…] - […]ge klė, ge klė[…] ampa sude inamu giminaičiu. Šiuo a eju eikia naudo i d i šaknis *geland *ghel-, ku ios gali a i inkamai nu ody i "mais o kanalą" i "sk andį, ža nyną". La ijos gaļa […]mea , lesh[…] i seno ės ai ių gaile […]s omach; Pil as, gimda, ža nos - iš jų abiejų. 5. Seman inė mo y acija Seman inis ski umas a p "mėsos" i kažkokių idinių sk andžio o ganų nė a ne eikšmingas, ačiau jį galima ilius uo i A oazijos pa yzdžiais (ž . Blažek 2020: 4647, 90): (a) Šiau ės kusi ų kalba: Beja i[…] m. […]abdomen, s omach, in e io […] (Hudson apud Blench) = […]i, i[…]i m. […]s omach; in e io (Rope ) = (i) m. ‘Inne es, Mi e, Magen, Bauch (Reinisch) = i, e m. ‘Bauch(höhle), inne e Eingeweide (Almk is ); Ry ų kuši ų kalba: somalų ii[…] […]Bauch, He z, Ve s and, Laune[…] (Reinisch); Be be ų kalba: (Šiau ė) Taze wal i iíá/ú ‘Fleisch (S umme), Semlal i iyyi, N i a i iy, Baam ani i iyi; (Vaka ų) Zenaga i[…]jji (Nicolas) […] iande[…]. Y a pagunda p idė i egip iečių […] 3. […]Fleischs ück[…] (WPS 437). b) semi ų *ši - > akkadų šī u(m) ‘Fleisch; Leib; Eingeweide-Omen[…] (AHw 1248), eničių š[…] […]mea , lesh[…], uga i ų š[…] […] lesh[…], heb ajų šəē […] lesh, body[…] (DUL 786; SED I 210[…]211). REFERENCES AHw – Akkadisches Handwö e buch 1–3, un e Benu zung des lexikalischen Nachlasses on B. Meissne , bea b. on W. on Soden, Wiesbaden: Ha assowi z, 1965–1981. Beekes Robe S. P. 2010: E ymological Dic iona y o G eek 1, wi h he assis . o L. an Beek, Leiden Indo-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies, 10, Leiden, Bos on: B ill. S aipsniai / A icles 35 Mapping Indo-Eu opean Ana omical Te minology II: La ian gaļa ‘mea ’ Blažek Václa 2020: An Exce p om he Compa a i e and E ymological Dic iona y o Beja: Ana omical Lexicon. – Folia O ien alia 57, 25–125. A ailable a : h ps:// jou nals.pan.pl/dlib a/show-con en ?id=117169. Buck Ca l D. 1949: A Dic iona y o Selec ed Synonyms in he P incipal Indo-Eu opean Languages, Chicago, London: Uni e si y o Chicago P ess. Campanile En ico 1974: P o ilo e imologico del co nico an ico, Biblio eca dell’I alia diale ale e di s udi e saggi linguis ici, 7, Pisa: Pacini. De Be na do S empel Pa izia 1987: Die Ve e ung de indoge manischen liquiden und nasalen Sonan en im Kel ischen, Innsb ucke Bei äge zu Sp achwissenscha , 54, Innsb uck: Ins i u ü Sp achwissenscha de Uni e si ä Innsb uck. De Be na do S empel Pa izia 1999: Nominale Wo bildung des äl e en I ischen: S ammbildung und De i a ion, de Reihe Buch eihe de Zei sch i ü cel ische Philologie, 15, Tübingen: Niemeye . De Be na do S empel Pa izia 2023: The Accen s o Cel ic: New Ligh on he Olde and Oldes S ages, Heidelbe g: Win e . De ksen Rick 2008: E ymological Dic iona y o he Sla ic Inhe i ed Lexicon, Leiden, Bos on: B ill. Deshayes Albe 2003: Dic ionnai e é ymologique du b e on, Doua nenez: Le Chasse-Ma ée. De V ies Jan 1977: Al no disches e ymologisches Wö e buch, 3 d ed., Leiden: B ill. DIL – Dic iona y o he I ish Language, Based Mainly on Old and Middle I ish Ma e ials, ed. by E. G. Quin, compac ed., Dublin: Royal I ish Academy, 1990. DUL – Del Olmo Le e G ego io, Sanma ín Joaquín. A Dic iona y o he Uga i ic Language in he Alphabe ic T adi ion, 2 ols, 2nd ed., Leiden, Bos on: B ill, 2003. EH – Endzelīns Jānis, Hausenbe ga Edī e. Papildinājumi un labojumi K. Mūlenbacha La iešu alodas ā dnīcai (= E gänzungen und Be ich igungen zu K. Mühlenbachs Le isch-Deu schem Wö e buch) 1–2, Rīga: Kul ū as onda izde ums, 1934; Rīga: G āma uapgāds, 1946. XIX ESJS […] E ymologinis slo nik jazyka s a oslo ěnského 19, ed. I. Janyško á, B no: T ibun EU, 2018 m. EWAhd V […] E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu sch 5 (iba […] luzzilo), un e de Lei ung on R. Lüh , e a b. H. on Bichlmeie , M. Kozianka, R. Schuhmann mi Bei äg. A. L. Lloyd on Un e Mi a b. on K. K. Pu dy, Gö ingen, Zü ich: Vandenhoeck & Rup ech , 2014.