S aipsniai / A icles 227
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-8510-9037
Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija i leksikog a ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all90-09
SOVIETINĖS LIETUVOS
VAIZDINYS MODERNIOSIOS
TAPATYBĖS IDEOLOGINIO
NARATYVO TEKSTYNE
The Image o So ie Li huania in he Co pus
o he Ideological Na a i e o he Mode n
Iden i y
ANOTACIJA
S aipsnyje, emian is Mode niosios apa ybės ideologinio na a y o eks yno duomeni-
mis, apž elgiama, koks so ie inės Lie u os aizdinys susidėlioja 1945 m. „Tiesos“, 1956–
1957 m. „Komjaunimo iesos“ i 1962 m. „Tiesos“ laik aščiuose, kiek ame aizdinyje y a
iesos, o kiek išk eip os a ne gi p opagandininkų naujai sukons uo os ealybės, kaip o
me o publicis ikos eks ai ( e)kons uoja so ie inę Lie u ą. A likus 798 ilius acijų, ku io-
se minima Lie u a, seman inę analizę, ma y i, kad so ie mečio spaudoje bu o s engiamasi
suku i i in pozi y ų idealizuo os Lie u os pa eikslą, ku is apėmė šiuos pag indinius as-
pek us: ne olimos p aei ies (sme oninės, bu žuazinės Lie u os) i jos eikėjų juodinimas,
š iesios so ie inės daba ies yškinimas, šalies ekonominių, kul ū inių i ki ų pasiekimų
aukš inimas, d augų, idaus i išo ės p iešų konk e us į a dijimas. Idealis iniame spaudos
pasakojime apie Lie u ą pasi elkiamos s anda inės so ie mečio p opagandinės klišės, paky-
lė u s iliumi piešiamas „laimingos“ šalies „laimingų“ so ie inės sis emos žmonių gy enimas.
Ty imui a ink ų sakinių seman inė analizė odo, kad so ie inėje ideologinėje spaudoje a si
k ei ame eid odyje a sispindėjo o icialus idealios Lie u os simuliak as, ačiau ealybė bu-
o isiškai ki okia, aigi, ma ome aki aizdų a o ūkį a p o, ką aizda o o icialioji so ie inė
spauda, i o, kas iš iesų egzis a o pilkoje kasdienybėje.
ESMINIAI ŽODŽIAI: aizdinys, so ie mečio Lie u a, žodis „Lie u a“, Mode niosios a-
pa ybės ideologinio na a y o eks ynas, seman ika.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
228 Ac a Linguis ica Li huanica XC
ANNOTATION
The a icle looks in o he image o so ie Li huania ha can be pieced oge he om
he ma e ial p in ed in he “Tiesa” om 1945 and 1962 and in he “Komjaunimo Tiesa”
om 1956–1957, how much u h and how much dis o ed o e en new eali y cons uc ed
by p opaganda a is s he e is in ha image, and how jou nalis ex s om he pe iod
( e)cons uc so ie Li huania – all ha in eliance o he da a om he Co pus o he
Ideological Na a i e o he Mode n Iden i y. Seman ic analysis o 798 illus a ions ha
con ain men ions o Li huania has shown ha he So ie p ess ied o p ojec a highly
posi i e pic u e o a pe ec Li huania, which co e ed he ollowing key aspec s: denig a ion
o he ecen pas (Li huania unde Sme ona, bou geois Li huania) and i s ac o s; emphasis
o he b igh so ie p esen ; celeb a ion o he coun y’s economic, cul u al, and o he
achie emen s; iden i ica ion o speci ic iends, in e io and ex e io enemies. The idealis ic
p ess na a i e abou Li huania employs s anda d clichés o so ie p opaganda, exul an ly
po aying he li e o ‘happy’ people om a ‘happy’ coun y in he So ie sys em. Seman ic
analysis o he sen ences selec ed o he s udy has shown ha , jus like a dis o ing mi o ,
he So ie ideological p ess, oo, e lec ed he o icial simulac um o an ideal Li huania, ye
he eali y was comple ely di e en ; he e o e, we can see a clea gap be ween wha was
depic ed in he o icial so ie p ess and he ue image o he glum eali y.
KEYWORDS: image, so ie Li huania, wo d “Li huania”, Co pus o he
Ideological Na a i e o he Mode n Iden i y, seman ics.
ĮVADAS
Lie u ių kalbos ins i u e nuo 2018 m. kaupiamas Mode niosios apa ybės
ideologinio na a y o eks ynas (MTINT). Tai 1928−1998 m. publicis ikos duo-
menų bazė, a spindin i daugiausia ekonominį i poli inį laikmečio kon eks ą.
Remian is šio eks yno duomenimis galima a lik i kalbinio disku so, į ai ių
aizdinių i ki okius y imus. A likus šiame eks yne paiešką so ie inio laiko-
a pio eks uose (1945 m. „Tiesos“, 1956–1957 m. „Komjaunimo iesos“ i
1962 m. „Tiesos“ laik aščiuose) as os 798 ilius acijos, ku iose minima Lie u a:
iš jų 331 „Komjaunimo iesoje“ i 467 „Tiesoje“. Paieška bu o ykdoma ieškan
ne ik isų žodžio „Lie u a“ o mų, be i san umpos LTSR (pas a oji eks y-
ne bu o pa a o a ik 9 ka us). Ypač daug p opagandos skleidė pag indinis o
me o o iciozas „Tiesa“. 1945 m. iename iš nume ių aiškiai išdės oma, kokią
į aką šiam laik aščiui da ė anuo me u Rusijoje leis a „P a da“: „P a da“, kaip
edamasis bolše ikų pa ijos o ganas, isada bu o pa yzdžiu i Lie u os da bo žmo-
nių, Lie u os komunis ų, spaudai. [...] Tė ynės ka o me ais a ybinės lie u ių spau-
dos da buo ojai mokėsi iš „P a dos“ ugdy i da bo žmonėse neapykan ą okiškie-
siems ašis iniams g obikams, meilę sa o ė ynei i pasi yžimą ko o i dėl jos lais ės
S aipsniai / A icles 229
So ie inės Lie u os aizdinys Mode niosios apa ybės
ideologinio na a y o eks yne
i nep iklausomybės (Tiesa, 1945-09). Kad lie u iškoji „Tiesa“ s opiai sekė so-
ie inės „P a dos“ „ iesomis“ aki aizdžiai odo ne ik laik aščio u inys, be i
s ilis ika: analizuojan y imui su ink us pa yzdžius ma y i, kad dalis s aipsnių
y a e s i iš usų kalbos – lie u iškuose sakiniuose ap inkama pažodinio e i-
mo, aps u sin aksės i ki okių klaidų. Tai, kad uome inė „Tiesa“ bu o s ip us
p opagandos į ankis, aiškiai skelbė i pa s laik aš is: Lie u os Komunis ų pa i-
jos Cen o Komi e as ikisi, kad espublikos žu nalis ai, sekdami šlo ingomis a ybi-
nės spaudos, lenininės „P a dos“ adicijomis, panaudodami isas sa o ideologinio
gink lo ūšis – pe iodinę spaudą, adiją, ele iziją, isus ko inės publicis ikos žan us,
pada ys kiek ieną laik aščio nume į [...] p iešakinio pa y imo p opagandos ibūna,
eiksmingai ko os už ai, kad bū ų į eik i ūkumai da be i p aei ies a gy enos žmo-
nių sąmonėje (Tiesa, 1962-03).
Seman iniam y imui so ie mečio eks ai pasi ink i sąmoningai i ikslingai.
Šių dienų is o ijos na a y e so ie me is Lie u oje, kaip i ki ose Bal ijos šalyse,
iki šiol in e p e uojamas g iež ai neigiamai, kaip s e ima okupacija, nu aukusi
„no malią“ isuomenės i als ybingumo aidą, p ie ku ios sug įž a ik a kū us
nep iklausomybę (Nikžen ai is 2013: 526), ačiau sykiu ai y a ak inė Lie u os
is o ijos dalis, „naujas kul ū inis kon eks as, užklojęs senąjį i sa aip pe a -
kęs, palie ęs kiek ieno žmogaus pasaulį, e ybes, daik us, san ykius, is o ijas“
(Čepai ienė 2013: 574), odėl šis laiko a pis s a bus a liekan į ai ius y imus.
Sociologų eigimu, jį bū ina su ok i pe mąs an , o ne a me an kaip s e imą.
Negalima di b inai išs um i o laiko a pio iš p aei ies (a min ies), be a i kš-
čiai – eikia pa eik i anali inę k i inę o me o analizę (Leina ė, Žilinskienė,
K aniauskienė, Šu inienė, Gečienė 2014: 61), yž is a an iū ai iš y inė i ne o-
limos p aei ies k ei ų eid odžių ka alys ę (Š edas 2009: 27). Taigi so ie me-
is – ai ne ik is o inė, be i kul ū inė są oka, ku ią analizuo i galima pačiais
į ai iausiais aspek ais – is o iniu, socialiniu, an opologiniu, e nologiniu, ling-
is iniu i k .
Anuo me u „so ie inei ideologijai skleis i bu o naudojamos isos p ieina-
mos o me o p opagandinės p iemonės – spauda, ele izija, adijas, mokykliniai
ado ėliai, p i e s inės paskai os, g ožinė li e a ū a i publicis ika“ (Leina ė
2022: 278). Taigi šio s aipsnio ikslas – a likus kalbiniam y imui a ink ų so-
ie inės p opagandinės spaudos sakinių seman inę analizę pasižiū ė i, koks so-
ie inės Lie u os aizdinys susidėlioja o me o spaudoje, kiek jame y a iesos,
o kiek išk eip os a ne gi p opagandininkų naujai sukons uo os ealybės, kaip
o me o publicis ikos eks ai ( e)kons uoja so ie inę Lie u ą. Vaizdingai sa-
kan , „p asib o us p o ideologinę i poli inę ankmę i paž elgus į ją k i iškai,
galima ap ik i s a bių, am laiko a piui būdingų ak ų“ (Čepai ienė 2013: 555).
Siekian šio ikslo keliami okie užda iniai: 1) a lik i seman inę y imui su ink-
ų sakinių analizę; 2) a skleis i, kokie pag indiniai so ie inės Lie u os aizdinio
AURELIJA GRITĖNIENĖ
230 Ac a Linguis ica Li huanica XC
b uožai iš yškėja; 3) pa ody i, kokios kalbinės p iemonės so ie mečio spaudo-
je bu o pasi elk os skleidžian p opagandinę „ iesą“. Vaizdinys čia sup an amas
siau esne eikšme nei s e eo ipas a koncep as, . y. am ik as žmogaus sąmo-
nėje glūdin is apibend in as anks esnio su okimo i (a ) pa i ies men alinis
aizdas1. Ty ime naudojami me odai – ap ašomasis anali inis, aip pa pasi elk a
seman inė i s ilis inė sakinių analizė. Ti ian Lie u os aizdinį žiū ima, kokie
žodžių a pusa io san ykiai susiklos o junginyje i sakinyje, koks y a žodžio se-
man inis, leksinis i sin aksinis junglumas plačiąja p asme. Lie u os aizdinio
analizė a lik a de inan s uk ū inį i kogni y inį požiū į į seman iką, . y. iš-
y us ak ualaus žodžio a žodžių junginio seman iką i yšius su ki ais žodžiais
žiū ima, kokia p asmė suku iama isu sakiniu. Ling is inių so ie mečio eks ų
analizių lie u ių kalbo y oje labai ūks a, no s pa s laiko a pis pas a aisiais de-
šim mečiais ypač ak y iai analizuojamas is o ikų, li e a ū ologų, sociologų i ki-
ų s ičių specialis ų. Ypač plačiai i į ai iais aspek ais šį Lie u os is o ijos a psnį
y inėja is o ikai: išsamiai ap ašy a so ie mečio is o iog a ija (Š edas 2009), o
me o Lie u os eikėjai (Tininis 1994), išanalizuo as p isi aikymas i pasip ieši-
nimas so ie ų Lie u oje (Pu inai ė 2007), isuomenės men ali e as (Jukne ičius
2022), Lie u os so ie iza imas (Pocius 2018), au os (de)kons a imas so ie -
mečio Lie u oje (Lau ina ičius 2013), homo so ie icus pa eikslas lais ėjančios
Lie u os spaudoje (Venclauskienė 2016: 143–162), plačiai iš i a kasdienybė i
ideologija ėly uoju so ie mečiu (Vaise a 2014). Sociologai i ia so ie inę šei-
mos poli iką i so ie inės ideologijos pasekmes šiandieninei Lie u os isuome-
nei (Leina ė 2022), a skleis a so ie mečio a min is gy enimo is o ijose, kas-
dienybės pa i ys kaimo bend uomenėse (Leina ė, Žilinskienė, K aniauskienė,
Šu inienė, Gečienė 2014; Šu inienė 2020: 7–28), daug ašy a i disku uo-
a apie so ie mečio ilgesį (Klumby ė 2004: 63–83; Šlia ai ė 2010: 93–116;
Ramonai ė 2013: 265–285), analizuo i pi mos so ie mečio ka os išski iniai
b uožai, jos o ma imasis i p isi aikymo p ie sis emos s a egijos (Žilinskienė,
K aniauskienė, Šu inienė 2016). E nologai gilinasi, kaip anuo me u bu o š en-
čiamos š en ės (Čepai ienė 2013; Paukš y ė-Šaknienė 2016: 9–31). So ie me is
y a a sidū ęs i li e a ū os y ėjų aki a yje: išsamiai ap ašy i so ie mečio lie u-
ių li e a ū os eiškiniai i są okos (Kalėda, Kmi a, Sa kausky ė 2019), ap a a
so ie inės lie u ių li e a ū os genezė, šio laiko a pio es e inės i kul ū inės lai-
kysenos (Sa kausky ė 2015), analizuo as šeimos aizdinys so ie mečio lie u ių
li e a ū oje (Jakony ė-K eda ienė 2015), iš i a so ie inės cenzū os is o iog a-
ija (Sėdai y ė 2017: 84–102), ap ašy a, kokį po eikį ano me o cenzū a da ė
isuomenės i kul ū os aidai (Sabonis 1992). Žinoma, čia paminė a ik dalis
1 Plačiau apie aizdinio samp a ą ž . Vaičiuly ė-Semėnienė, Čižik-P okaše a, G i ėnienė,
Liu ke ičienė, Gaidienė 2022: 17.
S aipsniai / A icles 231
So ie inės Lie u os aizdinys Mode niosios apa ybės
ideologinio na a y o eks yne
s a besnių so ie mečio y imų, iš iesų jų a lik a nepalyginamai daugiau, be
jokios abejonės, okių y imų u ėsime i a ei yje. Tikimasi, kad kalbinė so ie -
mečio Lie u os aizdinio analizė papildys so ie mečio y imų lauką i bus e -
inga bei įdomi ne ik ilologams, be i is o ikams, sociologams, kul ū ologams
i ki ų s ičių specialis ams.
1. TAMSI BURŽUAZINĖ PRAEITIS
VS. ŠVIESI SOVIETINĖ DABARTIS
Ty imui a ink i pa yzdžiai odo, kad ienas iš ideologinės spaudos ikslų
bu o kuo labiau sumenkin i i apjuodin i bu žuazinę Lie u ą: „demaskuo i au-
ininkų plepalus apie bu žuazinės Lie u os „nep iklausomybę“, nuola p imin i,
„koks bejėgiškas i silpnas bu o bu žuazinės Lie u os als ybingumas“ i kad
„p ieška inė Lie u a ik os lais ės nė ne u ėjo, Lie u os nep iklausomybė bu o
„iliuzo inė“ (Tiesa, 1945-12), o jos piliečiai ik a go i sku do:
1) K ikdemų aldžia Lie u os da bo žmones edė p ie sku do. Tuo pačiu me-
u kapi alis ams i bankininkams ji suda ė plačiausias lupika imo sąlygas
(Tiesa, 1945-12).
2) Visa da bo Lie u a bu o sukaus y a au ininkiškos e gijos pančiais, k aš-
as skendėjo p aga iškoj amsoj, maudėsi k aujuje, aša ose… (Komjaunimo
iesa, 1956-12).
3) Kaip čia nep isiminsi p ieška inės Lie u os als iečių? S ies o gamino daug,
o pa ys mi o pasukom, žilino ba ščius liesu pienu (Tiesa, 1962-12).
Tokie pa yzdžiai odo, kaip so ie ų ideologai, pasi elkę aizdingus žodžius i
me a o as („lupika imas“, „ e gijos pančiai“, „p aga iška amsa“ i pan.), siekė
a sik a y i bu žuazinės p aei ies, ją su yp i. Viešoji e d ė bu o pasi elk a is o-
inei p aeičiai iš in i, pakeis i, naujai san a kai į eisin i i ,,š iesios“ komunis-
inės a ei ies izijoms ku i (Lankauskas 2006: 51–52).
To me o laik aščiuose dažnai „aukš i“ so ie mečio pasiekimai bu o lyginami
su „žemais“ p ieška inės Lie u os odikliais:
4) Ta ybinės san a kos me ais, nežiū in ka o pada y ų mūsų liaudies ūkiui
sunkių žaizdų, Lie u oje suku a galinga socialis inė p amonė, ku ios p o-
dukcija jau be eik 6 ka us i šija p ieška inį gamybos lygį. Lie u oje su-
ku a isa eilė naujų p amonės šakų, ku ių anksčiau nebu o (Komjaunimo
iesa, 1957-06).
Lyginan so ie mečio Lie u ą su bu žuazine s eng asi pab ėž i, kokia ne-
išp ususi, a silikusi, amsi bu o anuome inė Lie u a ( als iečiai bu o nema ę
kombaino, jaunimas ne u ėjo sąlygų moky is aukš osiose mokyklose i . .):

AURELIJA GRITĖNIENĖ
232 Ac a Linguis ica Li huanica XC
5) Šiuo me u espublikos žemės ūkyje y a daugiau kaip 16 ūks ančių ak o ių,
skaičiuojan 15-jėgiais. Iki 1940 me ų Lie u oje bu o ik ūks an is ak o-
ių. Lie u os als ie is ne u ėjo jokio sup a imo apie kombainą. Tai aiškiai
odo uos paki imus, ku ie į yko espublikoje a ybinės san a kos me ais
mechanizuojan žemės ūkio gamybą (Komjaunimo iesa, 1957-03).
6) Už enka p imin i, kad daba Lie u os TSR aukš osiose mokyklose mokosi
apie 6 ka us daugiau jaunimo, negu pasku iniaisiais bu žuazijos iešpa a i-
mo Lie u oje me ais (Komjaunimo iesa, 1956-12).
Nemažai dėmesio o me o ideologijoje i spaudoje bu o ski iama bu žuazi-
nės Lie u os eikėjams: jie isaip menkin i, žemin i, u ingesnieji ūkininkai
adin i buožėmis, siu bėlėmis, o au os gynėjai i pa io ai – buožiniais i bu -
žuaziniais nacionalis ais, lie u ių au os išgamomis, au os pik žolėmis i pan.:
7) Š ai, kokiomis bandi inėmis p iemonėmis ašis ai no ėjo suda y i Lie u oje
au os budelio „p eziden o“ Sme onos enkamumo iliuziją (Tiesa, 1945-12).
8) Vokiškieji okupan ai i jų pakalikai [...], išbėgdami iš Lie u os, paliko čia
sa o agen ų – lie u iškai okiškųjų nacionalis ų. Šie lie u ių au os išga-
mos žmonių žudymais, plėšimais, ūkių deginimais no i su ukdy i Ta ybų
Lie u os a kū imo da bą (Tiesa, 1945-06).
Pag indiniame Lie u os o icioze „Tiesa“ ne ik uoliai plak i adinamieji
buožės, menkin a, žemin a isa „buožinė bu žuazinė Lie u a“:
9) Buožė Gaidama ičius (Bajo ų kaimas, Žel os alsčius) bu žuazinė-
je Lie u oje ilgus me us išnaudojo sa o kaimynus, lobo iš jų k u ino p a-
kai o. Vokiečių okupacijos me u šis siu bėlė ypa ingai pakėlė gal ą (Tiesa,
1945-03).
10) Buožinė bu žuazinė Lie u a bu o ojus buožėms, d a ininkams, spekulian-
ams, išnaudo ojams, sme oniniams s ambiems aldininkams, be p aga as
da bininkams i als iečiams. An k u ino da bo žmonių p akai o mies uose
augo puošnūs ūmai, be da bininkas i als ie is sku do ankš ose i pu i-
nose lūšnose (Tiesa, 1945-07).
2. SOVIETŲ LIETUVOS PRIEŠAI IR DRAUGAI
Ty imui a ink ų sakinių analizė odo, kad po ka o Lie u a u ėjo du s a -
biausius p iešus: šalies iduje so ie ų aldžios ėmėjams i gynėjams eko ko o i
su siau ėjančiais „bu žuaziniais nacionalis ais“, o pag indinis išo ės p iešas bu o
hi le inė Vokie ija.
S aipsniai / A icles 233
So ie inės Lie u os aizdinys Mode niosios apa ybės
ideologinio na a y o eks yne
2.1. Vidaus p iešai
So ie inės Lie u os pikčiausiais p iešais uo me u aiškiai į a dijami „lie u iš-
kai okiškieji nacionalis ai“, „nacionalis iniai bandi ai“, su ku iais komjaunimas
i isa lie u ių au a u i ko o i:
11) Visos au os eikalas s a o kiek ienam Lie u os da bo žmogui užduo į g ei-
čiau išnaikin i niekšiškas išgamas – į ai aus plauko lie u iškuosius bu žua-
zinius nacionalis us bei jų bandi iškų gaujų liekanas (Tiesa, 1945-06).
12) Lie u os da bo žmonės da glaudžiau susi elkė apie Komunis ų pa iją i
Ta ybinę y iausybę, ėmė isas jų p iemones ko oje p ieš bandi inį po-
g indį. Lie u os als iečiai, isi da bo žmonės is yž ingiau s ojo į ko ą
p ieš nacionalis inius bandi us, kol ie bandi ai bu o galu inai su iuškin i
(Komjaunimo iesa, 1957-06).
Poka io Lie u os pa izanai aizduo i kaip isiška p iešybė so ie iniam he-
ojui (komunis ams, liaudies gynėjams i pan.); jie y a idaus p iešai, p aei ies
šmėklos, nes nesugeba p isi aiky i p ie naujos so ie inės a kos i mėgina gy-
en i pagal senąją (Pu inai ė 2007: 113).
2.2. Išo ės p iešai
Iška po okupacijos so ie mečio spaudoje i in nepalankiai bu o a siliepia-
ma apie Vokie iją. Dažniausiai peikiama, k i ikuojama hi le inė Vokie ija, ku i
Lie u ą bu o sukausčiusi ašizmo e ežiais, okiškieji g obikai p ida ė „žaizdų
žemės ūkiui“, „engė lie u ių au os kul ū ą“, „išžudė Lie u oje apie pusę mi-
lijono žmonių“ (Tiesa 1945-03) i . . Hi le inės Vokie ijos a s o ai, adin i
hi le iniais ba ba ais, ašis iniais, hi le iniais ž ė imis, hi le iniais žmogžudžiais,
pašlemėkais, bandi ais i pan., jie siaubė, g obė i naikino mūsų k aš ą:
13) Daugiau kaip 400 ūks ančių Ta ybų Lie u os isų au ybių piliečių – lie u-
ių, žydų, usų, lenkų – i apie 160 ūks ančių a ybinių ka o belais ių nužu-
dė i nukankino hi le iniai žmogžudžiai Lie u oje (Tiesa, 1945-07).
14) Mūsų pa io ės palaikė yšius su pa izanais, pačios apsiginkla usios ėjo į
miškus naikin i ašis inių ž ė ių [...], įk ėpė sa o sūnus, y us i b olius ko-
ai dėl Ta ybų Lie u os i isos žmonijos lais ės (Tiesa, 1945-03).
Viešojoje p opagandoje Lie u os gy en ojams bu o diegiama min is, kad kai
ku ios kapi alis inės šalys aip pa nė a labai d augiškos mūsų šaliai, ka ais jų
gy en ojai ne kenkia mums, o Lie u a s engiasi okias als ybes pa y i a ne
aplenk i:
AURELIJA GRITĖNIENĖ
234 Ac a Linguis ica Li huanica XC
15) Kai, užgniaužus Ta ybų aldžią, ku į laiką Lie u oje s igo mais o p oduk ų,
ame ikiniai biznie iai nep aleido p ogos. Po a iamos „pagalbos“ p iedanga
jie p adėjo siun inė i į Lie u ą neaiškios kokybės lašinius, aukus. Nemaža
žmonių, a odami šiuos p oduk us, apsinuodijo (Tiesa, 1962-09).
16) Tegu danai da žymiai p alenkia Lie u ą ž ejybos s i yje, be Lie u os ž ejų
žingsnis y a aiškiai spa esnis (Tiesa, 1962-12).
Taigi, kaip ma y i iš analizuojamų sakinių, Lie u os išo ės i idaus p iešai
į a dijami aiškiai i be užuolankų. Su idaus p iešais so ie ų Lie u a ko oja, su
didžiausiu išo ės p iešu – hi le ine Vokie ija – aip pa ko ojama, ned augiškos
kapi alis inės als ybės niekinamos a ba s engiamasi pasi y i jų ekonominius
pasiekimus i ne aplenk i.
2.3. So ie ų Lie u os d augai
Pi maisiais poka io me ais pag indiniu Lie u os p iešu į a dijus Vokie iją,
Rusija, o ėliau i So ie ų Sąjunga, bu o apibūdinamos kaip Lie u os saugumo
i lais ės se gė ojos, suda iusios galimybę Lie u ai aug i i kles ė i:
17) Tik a ybinėje san a koje lie u ių au a įgijo sa o ik ąją lais ę, pi mą ka -
ą ga o galimumą sujung i į ieną Lie u os Ta ybų Socialis inę Respubliką
isas sa o žemes, nuo senojo Vilniaus iki Klaipėdos (Komjaunimo iesa,
1957-03).
18) Ta ybų Lie u oje lie u ių au a įgijo sa o ik ą nep iklausomybę, nes ji nu-
s ojo bu usi žaisleliu sa ų d a ininkų bei kapi alis ų i s e imų impe ialis ų
ankose. Ta ybų Lie u a y a su e eninė als ybė (Tiesa, 1945-12).
19) Ta ybinė san a ka Lie u oje, a skleisdama mūsų k aš ui didžius ekonomi-
nio i kul ū inio kles ėjimo galimumus, uomi pačiu suda ė i inkamiausias
p ielaidas aug i, obulin is mūsų in eligen ijai, kad jos aisingas da bas ei ų
sa ojo k aš o, a ybinės Tė ynės ge o ės labui (Tiesa, 1945-07).
Ano me o spaudoje bu o nuola p imenama, kad d augaudama i bend ada -
biaudama su So ie ų Sąjungos au omis Lie u a iš jų sulaukia daug pagalbos i
pa amos:
20) Iš O džonikidzėg ado ga ežių gamyklos gau os Lie u os mašinų- ak o ių
s o ims žemės ūkio mašinų a sa ginės dalys (Komjaunimo iesa, 1956-03).
21) Uk ainiečiai a siunčia mūsų laukams puikius ak o ius, ap ūpina mus į ai-
iomis p amonės p ekėmis — Lie u os jaunimas su en uziazmu nu yko į
Ta ybų Uk ainą kas i naujų šach ų, s a y i naujų magis alių… (Komjaunimo
iesa, 1957-03).
S aipsniai / A icles 235
So ie inės Lie u os aizdinys Mode niosios apa ybės
ideologinio na a y o eks yne
22) Ta ybų Lie u a kiek ienais me ais gauna aip pa iš b oliškųjų espublikų
daug mine alinių ąšų ( en pa ).
Žinoma, Lie u os ge iausias i pa ikimiausias d augas – „b oliškoji usų au-
a“. P opagandiniame disku se nuola bu o kalbama apie amžiną, neiša domą
lie u ių i usų au ų d augys ę:
23) Didžioji usų au a siun ė Lie u ai me alą, anglį, mašinas, s a ybines me-
džiagas – isa, kas bu o eikalinga ne ik a ku i, be i spa čiais empais pa-
s ūmė i į p iekį Lie u os TSR liaudies ūkį (Komjaunimo iesa, 1956-03).
24) Mes dėkingi už Lie u os išgelbėjimą isoms b oliškoms mūsų šalies au-
oms, isų pi ma didžiajai usų au ai, ku i sudėjo daugiausia aukų ko o-
je p ieš hi le ines gaujas, ku i į ykdė didžiausius žygda bius Tė ynės ka e
(Komjaunimo iesa, 1957-06).
No in pašlo in i b oliškas sla ų au as, ypač usus, apdai iai bu o p imena-
ma i Lie u os is o ija:
25) Didžiausias Lie u os is o ijoje mūšis su okiečiais k yžiuočiais 1410 me ais
ies Žalgi iu bu o laimė as dėl o, kad lie u iams į pagalbą a ėjo mums b o-
liškos sla ų au os, pi mon eilėn usų au a (Tiesa, 1945-03).
26) Visus d idešim ke u ius sa o kunigaikščia imo me us Gediminas be pe s o-
gės ka ia o p ieš okiškuosius šunis i e ius, iš šių ka ų Lie u a sąjungoje
su usais, uk ainiečiais i bal a usiais išėjo nugalė oja ( en pa ).
Pab ėžiama, kad palaikomi d augiški san ykiai i su ki omis socialis inėmis
als ybėmis:
27) I Lie u os TSR Mokslų akademija u i užmezgusi glaudžius yšius su
Kinijos Mokslų akademija i ki ais mokslo ins i u ais [...] (Komjaunimo
iesa, 1956-09).
28) D augai lenkai pa eiškė no ą o ganizuo i Lenkijoje lie u ių dailininkų pa-
eikslų, ku ie daba eksponuojami Lie u os TSR Dailės muziejuje, pa o-
dą, sis emingai keis is naujais muzikos i li e a ū os kū iniais (Komjaunimo
iesa, 1956-08).
3. NAUJOS ISTORIJOS KONSTRAVIMAS
A ink ų pa yzdžių analizė odo, kad ienas iš o ali a inės so ie inės ideolo-
gijos ikslų – spaudoje nuola aiškin i, kad Lie u a sa o no u įs ojo į b oliškųjų
espublikų sąjungą, Lie u ą, kaip i ki as Bal ijos als ybes, baigian is An ajam
pasauliniam ka ui, ne okupa o, be „iš ada o“ Raudonoji a mija:
AURELIJA GRITĖNIENĖ
242 Ac a Linguis ica Li huanica XC
p odukcijos gausinimą, gaminių kokybės ge inimą, jų sa ikainos mažinimą i
. .:
58) Pi mieji a ga siai, gaunami iš mūsų espublikos kolūkių, a ybinių ūkių, kal-
ba apie ai, kad Lie u os žemės ūkio da bo žmonės y a pasi uošę ak y iai
daly au i isaliaudinėje ko oje už naują žemės ūkio gamybos pakilimą, įdė-
i sa o da bo dalį į iškel o užda inio įgy endinimą (Komjaunimo iesa,
1957-06).
59) Visų espublikos kolūkių i a ybinių ūkių ga bės eikalas u i bū i pa-
sek i pa io iniu p iešakinio kolūkio „Kelias į komunizmą” pa yzdžiu i į
TSKP Cen o Komi e o s eikinimą, į jo k ie imą a saky i į emp a ko a už gy-
ulininkys ės p oduk ų gamybos aukš ų odiklių pasiekimą isoje Lie u oje
( en pa ).
I no s spauda demons a o ak y ią i nenuils amą ko ą, ealiame o me o
gy enime bu o daug s agnacijos, sus e imėjimo, in elek ualinio sus aba ėjimo
i uš umos, ne el ui o laikmečio y ėjai ėly ojo so ie mečio Lie u os isuo-
menę adina be gždžio, bep asmiško iūso „nuobodulio isuomene“ (Vaise a
2014: 16).
P opaganda nuola pab ėžda o, kaip s a bu, pasi elkus in eligen iją, komjau-
nuolių i komunis ų pa yzdžius, s ip in i a ybinio lie u io da binį i mo alinį
auklėjimą:
60) Lie u os KP Cen o Komi e o nu a ime pažymė a, kad a ski i komunis ai,
komjaunuoliai pa ys ne odo da bš umo pa yzdžio, jų elgesys ka ais nea i-
inka komunizmo s a y ojo mo alinio kodekso eikala imų. Rajone da y a
žmonių, engiančių isuomenei naudingo da bo (Tiesa, 1962-09).
61) Lie u os in eligen ijos užda inys kuo plačiausiai išnaudo i isus Ta ybų al-
džios plačiausiai su eikiamus galimumus, ku i kul ū ą, au inę pagal o mą,
socialis inę pagal u inį, auklė i Ta ybų Lie u os da bo žmones lenininės-
s alininės au ų d augys ės d asia, ugdy i meilę sa o a ybinei Tė ynei, b o-
liškosioms a ybinėms au oms, isų pi ma didžiajai usų au ai [...] (Tiesa,
1945-12).
Taigi, no s so ie mečio spauda skai y ojams nuola p iminda o, koks laimin-
gas i lais as y a so ie ų Lie u os žmogus, ačiau ealybė bu o ki okia, pap as i
žmonės ken ėjo, nes „p i alėjo bū i laimingi kaip so ie inės isuomenės na-
iai, o am nebu o bū ina asmeninė laimė“, be o, žmonės „bu o e čiami ne-
no malius dalykus p iim i kaip no malius i sa aime sup an amus“ (Pu inai ė
2007: 23, 49). Ne el ui mokslininkai eigia, kad so ie me į yškiausiai apibūdi-
na gy ensenos dualizmo są oka – „ iešų, o icialių i p i ačių lygmenų ski ys“
(Čepai ienė 2013: 554), ki aip sakan , aki aizdžios d ilypės p ak ikos: kanoną

S aipsniai / A icles 243
So ie inės Lie u os aizdinys Mode niosios apa ybės
ideologinio na a y o eks yne
a i inkan is i ualinis elgesys i po p iedanga yks an is „no malus gy enimas“
(Vaise a 2014: 37)7.
7. PROPAGANDINIŲ „TIESŲ“ RAIŠKA
P opagandai eikš i so ie inėje spaudoje bu o pasi elkiami giminys ės e mi-
nai: Lie u os piliečiai adin i duk omis i sūnumis, So ie ų Sąjungos au os –
b oliška šeima, Rusija – didžiuoju, y esniuoju b oliu i pan.:
62) Kandida ais į ie inių Ta ybų depu a us Lie u os da bo žmonės iškėlė ge-
iausius sa o sūnus i duk as, į odžiusius be ibį a sida imą komunizmo ei-
kalui (Komjaunimo iesa, 1957-03).
63) Visa b oliška šeima su dideliu dėmesiu i meile s ebi Es ijos, Lie u os i
La ijos ys ymąsi i sukles ėjimą. Mūsų b oliai i bičiuliai, p iekyje su y-
esniuoju b oliu, mums padeda isu i isada (Tiesa, 1962-03).
P opagandinių s aipsnių au o iai gausiai a ojo palyginimus i epi e us,
Lie u a adin a šaunia, šlo inga, b angiąja i pan.:
64) Pamin a okiečių ba o Lie u a ėl kelsis iš pelenų, kaip žiedas į saulę (Tiesa,
1945-03).
65) Vokiečių kolonis ai okupacijos me u, kaip alkanos žiu kės, ūks ančiais plau-
kė į Lie u ą i skubėjo įsiku i Lie u os da bo als iečių žemėse, užne i
da bo als iečiams sa o jungą ( en pa ).
Komunizmui, b oliškai au ų d augys ei į a dy i i a spindė i, pasiekimams
iš yškin i gausiai a o os me a o os:
66) Lie u os da bo žmonės sa o a sida usiu da bu nenuils amai s ip ina mū-
sų b angiąją Tė ynę – aikos i au ų d augys ės i o ę isame pasaulyje.
Lie u ių au a y a ik a dėl sa o a ei ies. Ji ka u su isomis b oliškomis mū-
sų daugianacionalinės a ybinės Tė ynės au omis s a o š iesius komunizmo
ūmus (Komjaunimo iesa, 1957-03).
67) Šiuo plačiuoju a ybiniu ieškeliu žengia a ybinių au ų šeimoje i Ta ybų
Lie u a (Tiesa, 1945-09).
68) Mokslo i kul ū os š iesa is plačiau sklinda Ta ybų Lie u os mies uose i
kaimuose (Komjaunimo iesa, 1957-03).
7 Iki šių dienų iešojoje e d ėje pa ys lie u iai so ie me į e ina gan p ieš a ingai: iksuojamas i
beapeliacinis so ie mečio igno a imas, i nos algija so ie inei p aeičiai (Čepai ienė 2007: 36–50).
Galbū iena iš daugybės p iežasčių, kodėl ilgimasi o laiko, – ilgus dešim mečius p opagandos
ku as idealis inis so ie inės Lie u os aizdinys.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
244 Ac a Linguis ica Li huanica XC
O iciali so ie inė p opaganda daug dėmesio sky ė į ai iems a a e iniams
šūkiams:
69) Tegy uoja Ta ybų Lie u os da bo als iečiai! Tegy uoja Ta ybų Lie u a!
Tegy uoja Lenino-S alino Pa ija – mūsų Tė ynės didingųjų laimėjimų o ga-
niza o ius i įk ėpėjas (Tiesa, 1945-03)!
70) Mes dėsime isas pas angas, kad niekuome daugiau nepasika o ų Pi čiupio
agedija, kad bū ų išsaugo a aika. Tegy uoja Ta ybų Lie u a! Tegy uoja
Ta ybų Sąjunga (Komjaunimo iesa, 1957-06)!
To me o eks uose gausu pa e ikos, so ie inių klišių:
71) Lie u ai lais ę a nešė ka iai, ku ie kalbėjo į ai iomis kalbomis, be ku ių
k ū inėse plakė iena ši dis, a ybinio pa io o ši dis, ku ių gy enime bu o
ienas ikslas, nu ody as Lenino – S alino pa ijos, – pasiaukojančiai mylė i
Tė ynę, ko o i dėl jos laimės. Dėkingumo ka iams iš aduo ojams kupina ši -
dimi Ta ybų Lie u os liaudis diena iš dienos eikė pagalbą Raudonajai a -
mijai, įsijungė į okiškųjų g obikų sug iau ojo liaudies ūkio a s a ymą (Tiesa,
1945-07).
Klišės so ie mečio spaudoje bu o plačiai papli usios, nes indi idai jas linkę
p iim i kaip sa aime sup an amas. Nuola ka ojamos klišės įgauna na ū alumo
i no malumo s a usą. Klišės aip giliai įsisk e bia į sąmonę, kad žmonės dažnai
jas p iima ne ne e lek uodami, jos o muoja mąs ymą i pozicijas, laipsniškai
žmones pa uošia mąs y i, kalbė i, jaus i i eik i am ik a k yp imi (Zijde eld
1979: 4, 10).
Gausiai a ojami eiksmažodiniai abs ak ai, kai ku ios sin aksinės kons-
ukcijos odo, kad dalis okių p opagandinių eks ų bu o e čiama iš usų
kalbos:
72) Ka inėse įgulose Lie u oje 1905 me ais i 1906 me ais į yko isa eilė e o-
liucinių ka ei ių išs ojimų (Komjaunimo iesa, 1956-08).
73) Tame s eikinime sakoma, kad pa ijos Cen o Komi e as i Ta ybinė y iau-
sybė neabejoja, jog „Kelio į komunizmą“ kolūkio pa yzdžiu, ku is pa odo,
kokie didžiuliai y a eze ai sma kiai didin i gy ulininkys ės p oduk ų ga-
mybą, paseks isi Lie u os espublikos, o aip pa ki ų Pabal ijo espublikų
kolūkiai i a ybiniai ūkiai (Komjaunimo iesa, 1957-06).
74) Ta ybų Lie u os jaunimas, komjaunuoliai negailės sa o jauna iškos ene -
gijos, jėgų, jie įneš sa o s a ų indėlį į bend ą eikalą, nes jie i ai įsi ikinę,
jog sėkmingas šeš ojo penkmečio planų įgy endinimas da labiau pakels a-
ybinės liaudies ge o ę, kad ai bus da ienas s ambus žingsnis į komunizmo
y ojų (Komjaunimo iesa, 1956-03).
S aipsniai / A icles 245
So ie inės Lie u os aizdinys Mode niosios apa ybės
ideologinio na a y o eks yne
75) Lie u os kaimo da bo žmonės pasieks naujus laimėjimus žemdi bys ėje i
gy ulininkys ėje, ge ai i g ei ai išsp ęs sma kaus gy ulininkys ės p oduk ų
gamybos padidinimo užda inį (Komjaunimo iesa, 1957-06).
APIBENDRINIMAS
Ty imui su ink ų pa yzdžių analizė odo, kad so ie mečio spaudoje bu o
s engiamasi suku i i in pozi y ų idealizuo os Lie u os pa eikslą. Tokie pa-
eikslai anuo me u bu o ypač populia ūs, nes „ ak inės ik o ės a spindėjimas
so ie inėje [...] li e a ū oje bu o laikomas is o inio p oceso nesu okimu, pa-
slėp ų esmingų endencijų ne egėjimu“ (Mažeikis 2010: 300). Idealios Lie u os
aizdinio į i inimui didelės į akos u ėjo i milžiniški so ie inės spaudos i-
ažai8. So ie inėje spaudoje ku iamas idealios Lie u os pa eikslas apėmė šiuos
pag indinius aspek us: ne olimos p aei ies (sme oninės, bu žuazinės Lie u os)
niekinimas, juodinimas, kaip p iešp ieša šiam laiko a piui iškeliama š iesi i
g aži a ybinė daba is, iš yškinami šalies d augai i p iešai, pab ėžiami ekono-
miniai, kul ū iniai i k . šalies pasiekimai. Skai an o me o o icialiąją publicis-
iką susida o įspūdis, jog nemaža dalis o me o Lie u os piliečių bu o suaugę
su so ie ine sis ema, gy eno eikiami jos ideologinių p incipų i mąs ė pagal
jos su o muo ą disku są9. Taigi y imui a ink ų sakinių seman inė analizė o-
do, kad so ie inėje ideologinėje spaudoje a si k ei ame eid odyje a sispindėjo
o icialus idealios Lie u os simuliak as10 i ik a ga ę lais ę imame su ok i, kad
ai ebu o „so ie inio ojaus išk eip as ža esys“ (Pu inai ė 2007: 17).
IŠVADOS
Šiandieniniuose (pos )socializmo y imuose so ie mečiui daugiausia dėme-
sio ski ia is o ikai, sociologai, e nologai, li e a ū ologai, ačiau šis is o inis lai-
ko a pis s a bus i kalbininkams. Analizuojan so ie inio laiko a pio spaudos
eks us isą laiką eikia u ė i min yje ak ą, kad žmonės anuo me u gy eno
8 „P a dos“ s a bą i į aką pap as ų SSRS piliečių gy enime odo i oks ak as – komunis ai iš šio
laik aščio mokyda o sa o aikus skai y i (plačiau ž . Aleksije ič 2016: 25).
9 Kai ginkluo as ezis encinis pasip iešinimas bu o palauž as, „pap asčiausias au os sa isaugos ins-
ink as e ė aiky is p ie okupacinio ežimo sąlygų“ (B azauskas 2010: 8)
10 Simuliak as – neegzis uojančią ealybę ku ian is aizdinys, panaikinan is ski umą a p o, kas
„ ik a“ i „ne ik a“, „ ealu“ i „įsi aizduojama“ (Baud illa d 2002: 9).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
246 Ac a Linguis ica Li huanica XC
a si d igubus gy enimus: ienas – iešojoje e d ėje p opagandos ku iamas
i palaikomas komunis inės ideologijos sukons uo as gy enimas, ki as – ie-
šai ne odomas namų pasaulis (plg. Lubecka 2013: 92), aigi ž elgian į o me o
spaudą iš XXI a. pe spek y os ma ome aki aizdžią so ie mečio p opagandos i
ealybės p ieš a ą. To ali a inė ideologija bu o pe smelkusi isą o me o spaudą.
O icialiojoje p opagandinėje spaudoje bu o ku iamas i in pozi y us suso ie in-
os idealios Lie u os aizdinys. Šiame idealis iniame pasakojime apie Lie u ą
gausiai a ojamos s anda inės so ie mečio p opagandinės klišės, giminys ės
e minai, pakylė u s iliumi (pasi elkus me a o as, palyginimus, epi e us) piešia-
mas „laimingos“ šalies „laimingų“ so ie inės sis emos žmonių gy enimas.
Idealų so ie inės Lie u os pa eikslą suda o šie pag indiniai aspek ai: ne-
olimos p aei ies juodinimas, „ amsiai“, „ a ganai“, „a silikusiai“ bu žuazinei
Lie u ai p iešpas a oma š iesi, kles in i naujoji so ie inė Lie u a, iš yškinami
šalies d augai i p iešai, ekonominiai, kul ū iniai i ki okie pasiekimai. Poka io
me ų spaudoje (ypač 1945 m. „Tiesoje“) išo iniu pag indiniu Lie u os p ie-
šu aiškiai į a dy a ašis inė Vokie ija, idinis didžiausias p iešas – bu žuazinių
nacionalis ų gaujos, su ku iomis bu o a šiai ko ojama. Pasak spaudos ideolo-
gų, Lie u a palaikė b oliškus san ykius pi miausia su didžiąja usų au a, aip
pa bu o mezgama i a d augys ė i su ki omis So ie ų Sąjungos au omis
bei su socialis inėmis als ybėmis. Daugia i ažė so ie inės Lie u os spauda sa-
o piliečius mokė nesigėdy i sa o jausmų Raudonajai a mijai, „pado anojusiai“
Lie u ai lais ę, d augui S alinui, So ie ų Sąjungai i b oliškoms jos au oms,
ypač didžiajai usų au ai. To me o p opagandinėje spaudoje bu o a i ai de-
mons uojami dėkingumo, džiaugsmo, meilės i k . jausmai.
Vadinamoji „š iesi“ so ie inė a ei is p opagandinėje spaudoje bu o ku iama
ypa ingą dėmesį ski ian da bo žmonėms. Ku a iliuzija, kad socialis inėje i-
suomenėje Lie u os žmonės y a so ūs, laimingi, lais i. Jų dėka aip spa čiai ys-
osi i pa i Lie u a, odėl spaudoje nuola bu o pab ėžiama, kaip s a bu i oliau
ne ik ykdy i, be i i šy i planus, įsipa eigojimus ( ai nelaiky a išnaudojimu),
ak y iai daly au i komunizmo s a yboje, socialis iniame gy enime i lenk y-
nia ime. Ti i ilius aciniai pa yzdžiai aki aizdžiai odo, kad p opaganda siekė
pa ody i, koks in ensy us, ak y us i p oduk y us bu o o me o Lie u os da bo
žmonių gy enimas. Ideologinė spauda ykdė plačią p opagandinę kampaniją,
ačiau, ž elgdami į so ie inę spaudą iš šiandienos pozicijų i žinodami is o inę
iesą, ma ome aki aizdų a o ūkį a p o, ką aizda o i diegė o icialioji so ie i-
nė spauda, i o, kas iš iesų egzis a o pilkoje Lie u os kasdienybėje.
S aipsniai / A icles 247
So ie inės Lie u os aizdinys Mode niosios apa ybės
ideologinio na a y o eks yne
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Aleksije ič S e lana 2016: Laikas iš an ų ankų. Gy enimas an socializmo g iu ėsių,
Vilnius: Ki os knygos.
Anušauskas A ydas, a s. ed., 2004: Pasip iešinimo aida i pasip iešinimo me-
odai. – Pilie inis pasip iešinimas Lie u oje i Lenkijoje: sąsajos i ypa umai 1939–1956,
Vilnius: Lie u os gy en ojų genocido i ezis encijos y imo cen as.
Baud illa d Jean 2002: Simuliak ai i simuliacija, Vilnius: Bal os lankos.
B azauskas Algi das 2010: I uome di bome Lie u ai, Vilnius: Knygiai.
Čepai ienė Auksuolė 2013: Gy enimo e nog a ija: ie os, s uk ū os i laikas.
Besikeičian i Lie u a XX amžiuje, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as.
Čepai ienė Rasa 2007: So ie mečio a min is – a p a me imo i nos algijos. –
Li uanis ica 4(72), 36–50. P ieiga in e ne e: h p://mokslozu nalai.lmaleidykla.l /pu-
bl/0235-716X/2007/4/Li _036_050.pd .
Jakony ė-K eda ienė Lo e a 2015: Šeimos aizdinys so ie mečio lie u ių li e a ū o-
je, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Jukne ičius S anislo as 2022: A che ipinė men ali e ų is o ija: so ie mečio Lie u a,
Vilnius: Lie u os kul ū os y imų ins i u as.
Kalėda Algis, Kmi a Riman as, Sa kausky ė Dalia 2019: So ie mečio lie u-
ių li e a ū a. Reiškiniai i są okos, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Klumby ė Ne inga 2004: Daba ies is o ijos pa aščių žmonės: a siminimai apie
so ie me į i kasdienybės pa i ys kaimo bend uomenėse. – Poli ologija 3(35), 63–83.
P ieiga in e ne e: h ps://www.ceeol.com/sea ch/ iewpd ?id=191351.
Kuody ė Dalia, T ace skis Rokas 2013: The unknown wa . A med an i-So ie
esis ance in Li huania in 1944–1953, Vilnius: Genocide and esis ance esea ch cen e
o Li huania.
Lankauskas Gediminas 2006: Apie senso inę socializmo a min į. – Lie u os e no-
logija: socialinės an opologijos i e nologijos s udijos 6(15), 47–72.
Lau ina ičius Česlo as, moksl. ed., 2013: Epochas jungian is nacionaliz-
mas: au os (de)kons a imas a puka io, so ie mečio i pos so ie mečio Lie u oje, Vilnius:
Lie u os is o ijos ins i u as.
Leina ė Dalia 2022: Neplanuo as gy enimas. Šeima so ie mečio Lie u oje, Vilnius:
Aukso žu ys.
Leina ė Dalia, Žilinskienė Laima, K aniauskienė Sigi a, Šu inienė
I ena, Gečienė Ing ida 2014: So ie mečio a min is gy enimo is o ijose, Vilnius:
Vilniaus uni e si e o leidykla.

AURELIJA GRITĖNIENĖ
248 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Lubecka Anna 2013: Polish Ri ual Yea – a Re lec ion on Polish Cul u al Policy. –
Es onian and Poland: C ea i i y and T adi ion in Cul u al Communica ion 2: Pe spec i es
on Na ional and Regional Iden i y, eds. L. Laines e, D. B zozowska, W. Chłopicki, Ta u:
ELM Scola y P ess, 83–98.
Mažeikis Gin au as 2010: P opaganda i simbolinis mąs ymas, Kaunas: Vy au o
Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e: h p:// alpykla.elaba.l /elaba- edo a/objec s/
elaba:4575266/da as eams/MAIN/con en .
MTINT – Mode niosios apa ybės ideologinio na a y o eks ynas: Tęs inis in e ne i-
nis moksliškai susis emin as duomenų inkinys, sud. V. Čižik-P okaše a, A. Gaidienė,
A. G i ėnienė, L. Vaičiuly ė-Semėnienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018–
2021. P ieiga in e ne e: h p://publicis ikos- eks ynas.lki.l .
Nikžen ai is Al ydas, sud., 2013: A min ies i is o ijos poli ika Lie u oje. –
A min ies daugiasluoksniškumas. Mies as, als ybė, egionas, Vilnius: Lie u os is o ijos
ins i u as, 517–538.
Paukš y ė-Šaknienė Rasa 2016: Šeima i kalendo inės š en ės so ie inėje
Lie u oje. – Lie u os e nologija 16(25), 9–31.
Pocius Mindaugas, sud., 2018: Lie u os so ie iza imas 1947–1953 m.: VKP(b) CK
dokumen ai, Vilnius: Lie u os is o ijos ins i u as.
Pu inai ė Ne ija 2007: Nenu ūkusi s yga: p isi aikymas i pasip iešinimas so ie ų
Lie u oje, Vilnius: Aidai.
Ramonai ė Ainė 2013: Kas ilgisi so ie mečio? Ekonominio s a uso, socialinės
aplinkos i e ybinių nuos a ų į aka so ie inei – an iso ie inei ski čiai Lie u oje. –
Sociologija. Min is i eiksmas 2(33), 265–285. P ieiga in e ne e: h ps://www.ceeol.
com/sea ch/ iewpd ?id=103868.
Sabonis A ydas, Sabonis S asys, sud., 1992: Rašy ojas i cenzū a, Vilnius:
Vaga.
Sa kausky ė Dalia, sud., 2015: Ta p es e ikos i poli ikos: Lie u ių li e a ū a so ie-
mečiu,. Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Sėdai y ė Edi a 2017: So ie inės cenzū os is o iog a ija: pag indinės y imų k yp-
ys i cenzū os samp a os. – Knygo y a 69, 84–102. P ieiga in e ne e: ile:///C:/Use s/
Dell/Downloads/24603698.pd .
Šlia ai ė K is ina 2010: Deindus ializacija, socialinis nesaugumas i išgy enimo
s a egijos poso ie inėje e d ėje: Visagino a ejis. – Lie u os e nologija: socialinės an o-
pologijos i e nologijos s udijos 10(19), 93–116. P ieiga in e ne e: h ps://e alpykla.li u-
anis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-0001:J.04~2010~1367175701116/da as eams/
DS.002.0.01.ARTIC/con en .
S aipsniai / A icles 249
So ie inės Lie u os aizdinys Mode niosios apa ybės
ideologinio na a y o eks yne
Šu inienė I ena 2020: Ta p socializmo k i ikos i aikys ės nos algijos: so ie -
mečio a min is aš un ojo dešim mečio ka os gy enimo is o ijose. – Sociologija.
Min is i eiksmas 1(46), 7–28. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /
sociologija-min is-i - eiksmas/a icle/ iew/22616/21839.
Š edas Au imas 2009: Ma icos nelais ėje. So ie mečio lie u ių is o iog a ija (1944–
1985), Vilnius: Aidai.
Tininis Vy au as 1994: So ie inė Lie u a i jos eikėjai, Vilnius: Enciklopedija.
Vaičiuly ė-Semėnienė Lo e a, Čižik-P okaše a Vesla a, G i ėnienė
Au elija, Liu ke ičienė Danu ė, Gaidienė Anželika 2022: Lie u io kaimynai:
d augai a p iešai? Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Vaise a Tomas 2014: Nuobodulio isuomenė. Kasdienybė i ideologija ėly uoju so ie -
mečiu (1965–1984), Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija.
Walicki And zej 2005: Ma ksizmas i šuolis į lais ės ka alys ę: komunizmo u opijos
is o ija, Vilnius: Min is.
Venclauskienė Laima 2016: Homo so ie icus: pilko i pliko žmogaus po e-
o b uožai lais ėjančios Lie u os spaudoje. – Da bai i dienos 65, 143–162. P ieiga
in e ne e: h ps://www. du.l /c is/bi s eam/20.500.12259/31395/1/ISSN2335-
8769_2016_N_65.PG_143-162.pd .
VLEe – Visuo inė lie u ių enciklopedija, e. a ian as, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos cen as, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l .
Zijde eld An on 1979: On Cliches: The Supe sedu e o Meaning by Func ion in
Mode ni y, London, Bos on, Henley: Rou ledge and Kegan Paul.
Žilinskienė Laimu ė, K aniauskienė Sigi a, Šu inienė I ena 2016: Gimę
socializme: pi moji so ie mečio ka a, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
The Image o So ie Li huania in he Co pus
o he Ideological Na a i e o he Mode n
Iden i y
SUMMARY
In 2018, he Ins i u e o he Li huanian Language launched he Co pus o he Ideological
Na a i e o he Mode n Iden i y. A sea ch ac oss he Co pus’s ex s om he So ie e a
( he “Tiesa” om 1945 and 1962 and he “Komjaunimo Tiesa” om 1956–1957) has
AURELIJA GRITĖNIENĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica XC
ne ed 798 illus a ions ha con ain men ions o Li huania. The a icle aims o analyse he
sen ences om he So ie p opaganda p ess selec ed o he linguis ic s udy and o look
in o he image o so ie Li huania ha can be pieced oge he om he ma e ial p in ed
in he p ess o he pe iod, how much u h and how much dis o ed o e en new eali y
cons uc ed by p opaganda a is s he e is in ha image, and how jou nalis ex s om he
pe iod ( e)cons uc so ie Li huania. When you analyse ex s o p ess a icles om he
so ie pe iod, you always need o keep in mind he ac ha people back hen used o li e
double li es, so o speak: one li e cons uc ed by he communis ideology as c ea ed and
main ained in he public eye; he o he one, an undisclosed p i a e li e o one’s home;
he e o e, as we look a he pe iod p ess h ough he lens o he 21s cen u y, we can see a
clea con on a ion be ween he p opaganda and he eali ies o he So ie e a. Seman ic
analysis o he selec ed sen ences has shown ha he so ie p ess ied o p ojec a highly
posi i e pic u e o a pe ec Li huania. This pic u e is pain ed wi h s anda d clichés o so ie
p opaganda, exul an ly po aying he li e o ‘happy’ people om a ‘happy’ coun y in he
So ie sys em. The ideal image o so ie Li huania consis s o he ollowing key aspec s:
denig a ion o he ecen pas ; jux aposi ion o he ‘da k’, ‘poo ’, and ‘backwa d’ bou geois
Li huania o he b igh and lou ishing new so ie Li huania; iden i ica ion o he bigges
iends and in e io and ex e io enemies; celeb a ion o he coun y’s economic, cul u al,
and o he achie emen s. In he pos -wa p ess ( he 1945 “Tiesa” in pa icula ), he main
ex e io enemy o Li huania was ascis Ge many; i s bigges in e io oe was bou geois
na ionalis gangs, which we e he a ge o b u al hos ili ies. Ideologis s a gued ha
Li huania main ained b o he ly ela ions wi h he g ea Russian na ion i s and o emos ,
and was building s ong iendship ies wi h o he peoples in he So ie Union and wi h
o he socialis s a es. The p ess o so ie Li huania wi h i s la ge un educa ed i s ci izens
no o be ashamed o he wa m eelings o g a i ude, lo e, suppo , and o he emo ions
owa ds he Red A my ha had ‘gi en’ Li huania i s eedom, owa ds com ade S alin, he
So ie Union and i s b o he hood o na ions, and he g ea Russian na ion in pa icula .
So ie p ess placed a conside able emphasis on Li huania’s p og ess, always accen ua ing
he impo ance o deli e ing and exceeding he plans and obliga ions, ac i ely pa icipa ing
in building communism, social li e, and ace. The illus a i e examples co e ed by he
analysis clea ly show ha he Li huanian people o he pe iod li ed a e y in ensi e and ac i e
li e. The pe iod’s ideological p ess was engaged in a la ge-scale campaign o p opaganda,
saying ha Li huanian people li ing in he socialis socie y we e well- ed, happy, and ee,
e en hough he eali y was comple ely di e en ; e go, we can see a clea gap be ween wha
was depic ed in he o icial so ie p ess and he ue image o he glum Li huanian eali y.
Į eik a 2024 m. sausio 13 d.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT–10308, Vilnius, Lie u a
au elija.g i [email p o ec ed]