scieee Science in your language
[en] (orig) [lt] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Linguistic wokeism: Revisionism of the gypsy moth and Asian carp, and fate of the Russian salad

Abstract

The concept of wokeism in academia might represent two radically ideological poles: neoliberally, it is a symbol of socio-cultural liberation, but conservatively, it is a symbol of unnecessary revisionism that tests the limits of traditional culture. Academia is in the belly of this socio-cultural battle. In this discussion, the term “linguistic wokeism” describes an attempt to correct perceived social inequalities through the medium of         language. Two cases are highlighted, the gypsy moth, which was revised to sponge moth (Lymantria dispar), and Asian carp, which was revised to invasive carp. It is argued that “linguistic wokeism” is effectively propagated and established when neoliberal ideologies are aligned among academia, socio-political action groups, and    neoliberal media, including social media. Finally, in the current ongoing Russo-Ukrainian war, early bans on the letters “V” and “Z” in some countries, as a linguistic form of Russophobia, suggests the possibility that geo-political animosities may also be linguistically expressed in neoliberal ways, with a tongue-in-cheek risk being suggested for the Russian salad. The greater risk, in an academic publishing context, if neoliberal revisionist policies are converted into “ethical” policies, is that those who do not agree or align with such policies might be labelled as unethical.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Linguistic wokeism: Revisionism of the gypsy moth and Asian carp, and fate of the Russian salad

Author: Jaime A. Teixeira da Silva
Year: 2025
DOI: 10.35321/all92-12
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2471/2469
Ac a Linguis ica Li huanica
2025, 92, p. 1-8
Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online elek oninis)
Copy igh 2025 Jaime A. Teixei a da Sil a. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos
s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą naudojimą,
pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido Lie u ių
kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons p isky imo licencijos
sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Gau as: Gau a: 2025-03-26. P iim a: 2025-05-10.
1
LINGVISTINIS WOKEISM: REVISIONISM OF THE GYPSY MOTH AND ASIAN CARP, AND FATE OF THE
RUSSIAN SALAD Ling is inis okeizmas: čigonų miš d ugys i azijinio ka pio e izionizmas bei
usiškos ainės likimas
Jaime A. Teixei a da Sil a
Nep iklausomas y ėjas
El. paš as: [el. paš as apsaugo as]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-3299-2772 Ty imų s i ys:
biomedicininiai y imai, mokslo e ika i poli ika.
h ps: doi.o g/10.35321/all92-12
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Abs akcija
Akademijos su okimas apie okeizmą gali a s o au i d iem adikaliai ideologiniams poliams: neolibe aliai jis y a
socialinio i kul ū inio išlais inimo simbolis, be konse a y iai jis y a ne eikalingo e izionizmo simbolis, ku is
išbandė adicinės kul ū os ibas. Akademija y a šio socialinio i kul ū inio mūšio idu yje. Šioje diskusijoje
e minas "ling is inis wokeizmas" apibūdina bandymą iš aisy i su ok ą socialinę nelygybę pe kalbą. Bu o pab ėž i du
a ejai - čigonų molis, ku is bu o pe žiū ė as į spuogų molį (Lyman ia dispa ), i Azijos ka pas, ku is bu o
pe žiū ė as į in azinį ka pą. Teigiama, kad "ling is inis bud umas" y a eiksmingai pla inamas i įsi i inęs, kai
neolibe alinės ideologijos y a sude in os a p akademinės bend uomenės, socialinių i poli inių eiksmų g upių i
neolibe alių žiniasklaidos, įskai an socialinę žiniasklaidą. Galiausiai, daba iniame Rusijos i Uk ainos ka e, kai ku iose
šalyse anks y ieji […]V[…] i […]Z[…] aidžių d audimai, kaip ling is inė uso obijos o ma, odo galimybę, kad
geopoli iniai p iešiškumai aip pa gali bū i ling is iniu požiū iu iš eiškiami neolibe aliais būdais, o usų salo ų a eju
siūloma ž ilgsnio izika. Didesnė izika, akademinio leidybos kon eks e, jei neolibe alinė e izionis inė poli ika bus
pa e s a "e iška" poli ika, y a a, kad ie, ku ie nesu inka a nesu a ia su okia poli ika, gali bū i pažymė i kaip
nee iški.
Rak iniai žodžiai: žiniasklaida i socialiniai inklai, neolibe alizmas, išanks inis nusis a ymas, e izionizmas, socialinės i poli inės ideologijos.
ANOTACIJA
Vokeizmo są oka akademinėje bend uomenėje gali ep ezen uo i du ideologinius polius: neolibe aliu požiū iu ji y a
sociokul ū inio išsilais inimo simbolis, o konse a y iu požiū iu ne eikalingo e izionizmo, ku iuo ik inamos
adicinės kul ū os ibos, simbolis. Akademinė bend uomenė y a šios sociokul ū inės ko os cen as. Šioje
2
diskusijoje są oka ling is inis okeizmas apibūdina bandymą kalbos p iemonėmis iš aisy i su okiamą socialinę
nelygybę. Išski iami du a ejai: čigonų d ugys, ku is bu o pakeis as į kempininę kandį (Lyman ia dispa ), i azijinis
ka pis, ku is bu o pakeis as į in azinį ka pį. Teigiama, kad kalbinis okeizmas eiksmingai skleidžiamas i
į i inamas, kai neolibe alios ideologijos sude inamos a p akademinės bend uomenės, socialinių-poli inių eiksmų
g upių i neolibe alios žiniasklaidos, įskai an socialinę žiniasklaidą. Galiausiai yks ančio Rusijos i Uk ainos ka o
me u anks y i aidžių V i Z d audimai kai ku iose šalyse, kaip kalbinė uso obijos o ma, leidžia many i, kad
geopoli inis p iešiškumas aip pa gali bū i ling is iškai iš eikš as neoli-be aliais būdais, keliančiais usiškai
miš ainei. Didesnė izika akademinių leidybos kon eks e, jei neolibe ali e izionis inė poli ika pa e čiama e ine
poli ika, y a a, kad nesu inkan ys su okia poli ika a jai nep i a ian ys gali bū i į a dy i kaip nee iški. ESMINIAI
ŽODŽIAI: žiniasklaida i socialinės medijos, neolibe alus, išanks inis nusis a ymas, e izionizmas,
socialinės-poli inės ideologijos.
Pas aba apie neolibe alią WOKE kul ū ą i WOKEIZM
ACADEMIA
P iklausomai nuo o, a žmogus y a k aš u inėje kai ėje (neolibe alioje) a k aš u inėje dešinėje
(ul akonse a y ioje a adicinėje) ideologinėje socialinėje mūšyje, ku i plin a isame
pasaulyje, "a sibudo" klausimas gali bū i e inamas ski ingai. Naudojan Cowen žodžius,
wokeizmas gali a s o au i būsenos būseną, ku i y a "labai sąmoninga apie asizmą i socialinį
ne eisingumą, i y a gal anizuo a siekian didin i sąmoningumą" eks emalių kai iųjų na iams, be
eks emalių dešiniųjų na iams jis gali a s o au i "p eaching, aliena ing, excessi ely conce ned
wi h symbols and sel - igh eous". Vienas in e ne inis žodynas apib ėžia "a sibudęs" pe kai iųjų
1
p ismą, kaip "žinan is i ak y iai dėmesingas s a biems ak ams i klausimams (ypač asinio i
socialinio eisingumo klausimams). Neolibe alinis akademinis judėjimas sukėlė iššūkius klausimams,
susijusiems su kul ū inėmis ideologijomis, ekonomika, isuomenė i "emocinis ien isumas" (Gai e
2
al. 2021). Vienas iš apčiuopiamų "wokeizmo" kaip pag indinio socialinio i kul ū inio eiškinio i kaip
populia aus žodžio socialinėse žiniasklaidos p iemonėse augimo ezul a ų y a ai, kad socialinis
ak y izmas ampa kompanijų p ekės ženklo į ankiu, odėl p anešimo au en iškumo klausimas gali
bū i nuk eip as nuo jo p adinių socialinių ke inimų (Mi zaei e al. 2022). No ėdami suku i naują i
e o muo ą socialinį audinį, "neolibe alūs akademikai p iima naują p ielaidų i no mų inkinį, ku is
aiškiai ski iasi nuo daugelio anksčiau p ipažin ų e ybių" (Mac a lane 2021). Eks emaliais a ejais,
akademiniame leidybos kon eks e, jei neolibe alinės ideologijos nė a p iim os, asmenys gali bū i
socialiai gėdingi už ai, kad jų nep iima, a ba už ai, kad p iima adicines a konse a y ias
e ybes, a ba jie gali iš eikš i nepopulia ias nuomones, ku ios gali sukel i bandymą […] panaikin i […]
juos, jų balsus i jų į aką, . y. panaikin i kul ū ą (Teixei a da Sil a, 2021).
1
In e ne o p ieiga: h ps: www.bloombe g.com/opinion/a icles
2022-18/wokeism-has-peaked-in-ame ica-bu -is-s ill-globally-in luen ial.
2
P ieiga p ie in e ne o: h ps: www.me iam-webs e .com/dic iona y/woke.
3
"Ling is inis wokeizmas"
Šiame s aipsnyje p is a oma "ling is inio wokeizmo" są oka kaip a šaukimo kul ū os pog upis i
apib ėžiama kaip neolibe alus bandymas iš aisy i su ok ą socialinę nelygybę pe kalbą. Tiksliau
a ian , žodžiai, ku ie ki aip gali bū i ik žodžiai, įskai an bend us a inkamus a dus, y a
p iski iami naujoms i niuansinėms eikšmėms, kai jie y a išdės y i socialiniame aške, pa yzdžiui,
asėje, ly yje a kul ū oje. Šiame s aipsnyje aš su elkiu dėmesį į du bend us a dus i ieną
nuosa ą a dą, ku ie y a susiję su kul ū a. Teigiama, kad kai iš ik ųjų nė a siau os a plačiai
p ieš a ingos kul ū inės asociacijos a su okimo, okie e minai ne u ė ų bū i in e p e uojami
kaip " asis iniai", disk iminuojan ys a ba ki aip įžeidžian ys. Papli ę pa yzdžiai su kul ū inėmis
asociacijomis, okie kaip p ancūzų bul ės (p ancūzų bul ės), po ugalų ka as (Physalia physalis),
meksikie iška banga a ba usų ule ė, y a įsi i inę žodžiai anglų kalboje, ku ie da nebu o
pakenk i neolibe aliam p o es ui i e o moms, a ba neigiamiems socialiniams i poli iniams
su okimams. P iešingai, ki a šio a gumen o dalis eigia, kad kai y a disk iminacijos jausmas, ai
pap as ai y a socio-kul ū inės a asinės g upės, ku ios kažkaip jaučiasi pažemin os a
ul a-jau os okiomis a dinėmis, a ba g upės, ku ios galbū y a selek y iai iš ink os neolibe alių
ideologijų (a ba eiksmų g upių, ieškančių poli inių a ki ų pelno) pa enkin i "mažumos" požiū į.
Tokiais a ejais am ik os socialinės aplinkybės y a naudojamos am, kad sus ip in ų socialinį
kon lik ą, ku io nė a, sukeldamos ak inę kon lik o būseną, ku ioje okie žodžiai a e minai, ku ie
anksčiau u ėjo nekenksmingą eikšmę, be bu o yčia manipuliuojami, kad jiems bū ų su eik a
neigiama kono acija, gali bū i cenzū a i adikalizuo as ik inimas. Todėl oliau eigiama, kad
"ling is inis wakizmas" neį yks a kon eks ualioje akuume, o ie oj o eikalauja i gims a iš
s ip ios socialinės, kul ū inės, ling is inės, asinės i (a ba) ly ies susijusios paska os, kad jis
galė ų ys y is, dažnai sus ip in ą žiniasklaidos a socialinių inklų.
Gypsy Mo h daba y a Sponge Mo h, i y a Azijos
Ka pas daba - in azinis ka pas?
Asmenys gali bū i apib ėžiami pagal sa o kul ū ines g upes, o ši apa ybė ka ais gali bū i ginčijama
i siejama su neigiamais su okimais a išanks iniais nusis a imais apie am ik ą g upę a
populiaciją ki ų g upių a kul ū ų. Kai ku iais a ejais gali bū i suku iami klaidingi su okimai, kad
bū ų ikslingai suku a socialinio kon lik o padė is. Tokie išanks iniai nusis a ymai gali įsi i in i i
neigiama s igma izacija gali bū i sus ip in a, jei g upė klasi ikuojama kaip e ninė mažuma, p z.,
omai a ba "ciganai" (Mo ei a e al. 2022). A siž elgian į šį neolibe alų e ninį jau umą,
e izionis inė ling is inė poli ika daba sieja e miną "ciganas" su išanks inio nusis a ymo a
asizmo o ma. Todėl neolibe alūs akademikai a judėjimai gali sociologiškai i ling is iniu požiū iu
ginčy i e minus, ku iuose gali bū i a ojamas žodis "ciganas".
Vienas aki aizdus pa yzdys - en omologai isame pasaulyje Lyman ia dispa adina čigonų
moliais. Nepaisan o, Ame ikos en omologų d augija (ESA) ėmėsi a sakomybės - nepagal ojan
a nepagal ojan en omologų d augijų nuomonės isame pasaulyje - pe žiū ė i bend us
pa adinimus į "spongy mo h" bend uose abzdžių i susijusių o ganizmų pa adinimuose i siekė
įgy endin i šį pakei imą isame pasaulyje iki 2023 m. (ESA 2022). Šiai kampanijai padėjo, be ki a ko,
4
kai iųjų neolibe alių JAV žiniasklaidos p iemonių, okių kaip CNN, i , kaip a skleidė CNN, su šiuo
sp endimu bu o susijusi JAV įsikū usi socialinė i poli inė omų ak y inė g upė. Kodėl en omologai
isame pasaulyje - ypač ie, ku ie gali ašy i anglų akademiniams žu nalams - u ė ų laiky is ESA
sp endimo i logikos, i a ai y a nauja neokolonijinių y imų o ma, ku i apo užmaskuo a kaip
" y imo kompe encijos" o ma (Neylon 2020), ku ioje išsi ysčiusios šalies (a ba jos
3
o ganizacijos) e ės sis emos į akoja sa o e ės sis emą ki oms mažiau galingoms i
į akingoms besi ys ančioms šalims? Panaši kul ū iniu požiū iu pe nelyg jau i in azinės žu ies
ka ego izacija JAV, Azijos ka pas, ka u su šios p oblemos poli iza imu […] a ba galbū
asiza imu […], p i e ė Mineso os įs a ymų leidėjus p is a y i įs a ymo p ojek ą, pagal ku į
Azijos ka pas u ė ų bū i žinomas kaip in azinis ka pas, o kai iosios pusės žiniasklaidos
p iemonės, okios kaip CNN, ska ina šią socialinių e o mų p og amą su ge ai įku ais
neolibe aliais […] asis iniais a gumen ais. Šiuo a eju a gšas žu is kažkaip bu o a sakingas už
žmonių p ieš a ingus su okimus.
4
5
A usų salo as y a pasme k as?
Pe daba inį Rusijos i Uk ainos ka ą, ypač "Vaka ų" šalių, ku ios eikia ka inę i ki ą pa amą
Uk ainai, ka u su ekonominėmis sankcijomis p ieš Rusiją, bu o įku a neigiama asociacija ne ik
su šalimi, be i su žodžiu "Rusija". A neolibe alūs akademikai, esan šiai aplinkai, bandys
pe žiū ė i e minus, ku ie apima "Rusiją"? Pa yzdžiui, a neolibe alūs socialiniai i poli iniai
e izionis ai bandys pa adin i usų salo ą kažkuo ki u, išsky us e miną " usų"? Tačiau ai, kas
a si iko su čigonų moliais i Azijos ka pais, gali bū i odiklis o, kas gali a si ik i su okiais
e minais kaip "Rusijos salo as", ne jei šis e minas apibūdina nekenksmingą mais o p oduk ą.
Viena ak ika, kaip sumažin i Rusijos s a usą, y a sąmoningai ją menkin i, adinan ją "Rusija", .
y. pašalinan pi mosios aidės, ku i apibūdina nuosa us a dus, kaip šalies pa adinimuose, didžiąja
aidė. Ki as - užd aus i abėcėlės aidės "V" i "Z", ku ias Rusija simboliškai naudojo pe šį ka ą su
6
Uk aina, aip pa aiky i baudas i baudžiamąjį pe sekiojimą. Tačiau pas a asis me odas gali ap i
nepakeliamas, ypač jei ienas iš jų
7
3
In e ne o p ieiga: h ps:
edi ion.cnn.com/2022/03/03wo ld/gypsy-mo h-spongy-mo h-name-changescn/index.h ml.
4
In e ne o p ieiga: h ps:
www. e iso .mn.go /bills/ ex .php?numbe =SF2806& e sion=la es &session=ls88&session_yea =2014&session_numbe =0.
5
In e ne o p ieiga: h ps: h ps: edi ion.cnn.com/2021/07/18/us/asian-in asi e-ca p- ename-scn- nd/index.h ml.
6
In e ne o p ieiga: h ps: o be e science.com
2022/07/13/ge manys-hi le -cul - hough s-on- ussias-wa on-uk aine
7
Pa yzdžiui: La ija (in e ne o p ieiga: h ps: www.eu onews.com h ps: www.eu onews.com
news oom/ op22/03/31/app o esban-on- ussian-mili a y-symbols- -and-z), Es ija (in e ne o p ieiga: h ps:
www. wi e .com/Eu omaidanP ess/s a us/1512996386547060741), Moldo a (in e ne o p ieiga: h ps:
5
www.in e ax.comnews oom/ op) mano, kad da ieną aidę […]O[…] aip pa naudoja iena ko inė g upė.
8
V simbolis pe nuo aukų, ypač iš aukš o lygio Uk ainos sąjungininkų, ampa siaubinga
i onija, o jo naudojimas Iz aelio ka iuomenėje sa o ankams yks ančiose Iz aelio-
9
Pales inos ka as, pada o šį laišką užd aus ą Vaka ų sąjungininkų Iz aelio, a ba ų au ų, ku ios
10
susi inko p ieš jo d audimą dėl Rusijos naudojimo, p ieš a inga si uacija. I oniška, kad,
nepaisan Uk ainos Aukščiausiosios Rados (Uk ainos pa lamen o) užd audimo naudo i šiuos
simbolius Uk ainoje, Uk ainos socialinės žiniasklaidos kanalai naudojo šiuos simbolius, kad
paminė ų Rusijos ka ių judėjimą. Taigi, a žiniasklaida i socialinės žiniasklaidos pasky os, ku iose
11
naudojami šie užd aus i laiškai, aip pa y a užd aus os? Kas a si ik ų, jei isos 26 aidės
12
13
Jei anglų abėcėlė u ė ų bū i į auk a į ka ines kampanijas, kaip ada u ė ų bū i
in e p e uojama anglų kalba i jos abėcėlė? A bū ų užd aus a kalba i lais as
bend a imas?
Ne jei kai ku ie iš šių ling is inių aspek ų a odo ne eikšmingi, jie ka u ampa
uso obijos o momis (Diesen, 2022), u inčiomis geopoli ines pasekmes, įskai an bandymus
"Dekoloni-
14
zuo i" Rusiją.
Tie, ku ie g iež ai nesu inka su šiuo pasiūlymu, u ė ų pagal o i apie ai, kaip jie galė ų
jaus is, jei jų pačių au a bū ų adinama […]uk aine[…], […]usa[…], […]uk[…], […]japan[…] a
[…]ge many[…], a i inkamai pakeičian i menkinan Uk ainą, Jung inę Ka alys ę, Jung inę
Ka alys ę, Japoniją a Vokie iją.
Šiame s aipsnyje eigiama, kad wokeizmas nė a ik socialinė p iemonė bandy i iš aisy i, ka ais aki aizdžiai
sa a ališkai, ak inę a su ok ą socialinę ne eisingumą a išanks inį nusis a ymą. Jis iš ik ųjų apo galingu
socialiniu i poli iniu į ankiu i socialinių e o mų minkš a jėga, su sąlyga, kad neolibe alių akademinių, socialinių
i poli inių g upių bei žiniasklaidos p anešimai i e o miniai ikslai y a sude in i. Pas a uoju a eju libe alios
žiniasklaidos p iemonės, aip pa socialinės žiniasklaidos p iemonės (įskai an X hash ags) gali a nau i kaip
p anešimų pla umos, kad sus ip in ų žinią. Negalima neig i mažumų g upių a gy en ojų, ku ios […] adiciniu
būdu[…] bu o p o iluojamos a ba ki aip siejamos su neigiama s igma, sociopoli inės ko os. Tokiais a ejais
galima eig i, kad is o ijos (7832065) i Vokie ija (In e ne o p ieiga: h ps: www.ju is .o g/news22/03)
Vokie ija baudžiamai pe sekioja asmenis, ku ie demons uoja p o-Rusijos ka o simbolius.
8
In e ne o p ieiga: h ps: h ps: .me/RV oenko :15752.
9
In e ne o p ieiga: h ps: h ps: .me/ uexanewsua/42447.
10
P ieiga p ie in e ne o: h ps: socialbi es.ca/la es -news/391065.h ml.
11
In e ne o p ieiga: h ps:// .me/ uexanewsua/41185; h ps:// .me/ uexanewsua/47887;
h ps:// .me/RV oenko /13170.
12
In e ne o p ieiga: h ps:// .me/ uexanewsua/48880; h ps:// .me/ uexanewsua/48925;
h ps:// .me/ uexanewsua/49159.
13
Vienas pa yzdys: in e ne o p ieiga h ps:// .me/smilin oli e.
14
In e ne o p ieiga: h ps:
www.csce.go /in e na ional-impac /p ess-and-media/p ess- eleases/decoloniza ion- ussia-be-discussed-upcoming.

6
kad y a pa eisinamos ko ekcinės p iemonės. Tačiau aip pa galima eig i, kad is o ijos, aip pa
kul ū inių požiū ių i poli ikos pa aisos gali bū i pe nelyg didelės, jei jos aip pa apima eks emalią
žodžių, okių kaip bend ieji a inkami a dai, e izionis inę poli iką. Taip y a odėl, kad okių
"objek ų" naudojimas poli iniam objek y iza imui (a ba de-objek y iza imui) pa s gali kel i
deon ologinę p oblemą, . y. pa e s i abzdį a žu į "ins umen u" a ba "ginklu", kad bū ų galima
ska in i didesnes i ambicingesnes socialines i poli ines ideologijas, aigi i po encialią inansa imą
konk ečioms eiksmų g upėms su socialine i poli ine p og ama. Taigi, "ling is inis wokeizmas", kaip
neolibe alus kalbos ginklų kū imo eiškinys, eikalauja didesnio dėmesio, y imo i diskusijų.
Daugelis mokslininkų gali nek eip i didelio dėmesio į šią emą, a ba jie gali laiky i, kad ji nesusijusi su
jų da bu, a ba ne eikšminga. Jie ne gi gali many i, kad ai pe nelyg poli iškai įk au a i odėl
pe nelyg izikinga disku uo i, bijodami bend aamžių ke š o. Tačiau jie u ė ų a k eip i dėmesį
daba , kol da nė a pe ėlu, . y. kol nė a p iim os eisės ak ai i įs a ymai, nes y a labai p ak inių
pasekmių, jei adikalus neolibe alinis poli ika nė a k uopščiai išnag inė a i sus abdy a. Pa yzdžiui,
jei neolibe alinė poli ika ampa pe nelyg didele, a ba jei ją nus a o mažuma daugumai, pa yzdžiui,
ESA cigano molio poli ika, įgy endin a pasauliniams en omologams, be be kokio demok a inio
pasi inkimo p oceso ki ų šalių akademikų a en omologų specialis ų, ada ai ampa išplės ine
mo alinė p oblema, susijusi su au o ių eisėmis, a ba iksliau, jų pasi inkimo eisių pažeidimu
(Al-Kha ib, Teixei a da Sil a, 2017). Šiuo a eju di b inai suku a e ės sis ema y a g iež ai
į i in a en omologų eisėms pa adin i čigonų molį, įskai an akademiniame s aipsnyje. Jei okių
"ne pageidaujamų" e minų naudojimas akademinėje aplinkoje bus užd aus as, ai bus p ilygin a
e iniam klausimui, o akademinių s aipsnių au o iai gali bū i p i e s i p i e s inai pa aisy i sa o
s aipsnius a ba, jei jie pasip iešina okioms edakcinėms poli ikoms, juos a šauk i. Tokie a ejai,
ku ie gali a ody i kaip nekenksmingos socialinės i poli inės ideologijos, gali bū i ans o muo i į
labai galingą pseudo-e inę poli iką, ku ią įgy endina žu nalai a leidėjai, u in ys e o macinę
socialinę i poli inę ideologiją. Jei aip, ai galiausiai su eik ų galią kai ku iems mokslininkams, be
delegi imizuo ų ki ų eises. Iš esmės, adikali neolibe alinė poli ika žaidžia usų ule ę su akademinio
leidybos e ybių sis emomis, bandydama supainio i socialiai jau ius klausimus su e ika i eisėmis.
Ši ema e ai, jei kada no s, disku uojama akademiniuose žu naliuose.
Neolibe alinės e izionis inės poli ikos p ak ika: a akademinės
li e a ū os ko ekcija y a ga an uo a?
Kaip ienas pa yzdys, i dėl a gumen ų, kaip bu o pažymė a aukščiau, ESA ienašališkai įgy endino
cigano molio pa adinimo pakei imą. Tačiau iki šiol y a ūks ančiai s aipsnių, ku iuose L. dispa
apibūdin i naudojamas e minas "ciganų molis", kaip ma y i iš kai ku ių pag indinių duomenų bazių a
paieškos sis emų, okių kaip "Web o Science", "Scopus", "PubMed" a "Google Schola ". Šiuo me u,
pagal jų in e ne o s e ainės pa eiškimus, ESA bandė pe kel i pasaulinius en omologus į […]
naudojan labai yž ingą kalbą i eklamą pe žiniasklaidą […] p iim i spuogų molį, kad pakeis ų čigonų
molį, ku į galima laiky i […] indok inacijos […] e apu. Šiuo e apu, įskai an libe alių i (a ba) socialinių
inklų naudojimą, isuomenė i en omologai isame pasaulyje y a "kondicionuojami" p iim i šį
7
neolibe alinį poky į kaip naują p iim ą "no malumą". Taigi, dėl asociacijos, jie aip pa - galbū
ne yčia - aip pa p iima jos socio-poli inę žinią, . y. kad e minas "ciganas" y a šališkas, i dėl
asociacijos, aip pa i nekal as molis. Tačiau po šio, egis, nekenksmingo e apo gali p asidė i labiau
g iež as (a ba ag esy us) poli ikos kū imo i įgy endinimo e apas. Tokiu a eju neolibe alinės
poli ikos in eg acija ampa g iež esnė, pa yzdžiui, įpa eigojan akademikus, ku ie no i oliau
adin i L. dispa "cigano molį", p i e s i juos "p i e s iniu būdu" p iim i e miną "sponge mo h"
a ba Azijos ka pą kaip in azinį ka pą. Taigi, kaip gali bū i ykdomas ykdymas? Vienas iš būdų bū ų
į es i "e ikos" poli iką į en omologinius žu nalus, ku ioje bū ų nu ody a, kad mokslininkai u i
a i ik i šį e miną, . y. į žu nalo e ikos poli iką a ins ukcijas au o iams gali bū i į auk a
p i aloma nuos a a. Jis gali gau i neolibe alų globalis ų e ikos poli ikos g upių, ku ios gali em i
ling is ines e izionis ines ideologijas, pa i inimo an spaudą. Kaip minė a aukščiau,
kondiciona imo e apą aip pa gali ienu me u lydė i socialinio gėdinimo p ocesas, nu odydamas uos,
ku ie nep iima naujai į es ų i a iamai "neu alių" e minų kaip asis inių, ne ole ančių a
nee iškų, aip bandydami juos a šauk i, aip pa jų nuomones i pasi inkimus šiame p ocese.
Eks emaliais a ejais, jei a ei yje ESA įsaky ų naudo i "sponge mo h" kaip žu nalo e inį
eikala imą, gali a si as i im esnių pasekmių. Pa yzdžiui, ESA (a jos ėmėjai) gali pap ašy i
s aipsnių au o ių a galine da a "iš aisy i" s aipsnius, ku iuose apibūdin i L. dispa bu o
naudojamas e minas "ciganas". Tuo me u, jei okios poli ikos bū ų įgy endin os, ben jau
hipo e iškai, uome daba inės akademinės li e a ū os ko ekcinės p iemonės (Teixei a da Sil a,
2022) gali ap i "ginklais" i naudojamos kaip neolibe alių e o mų socialiniai i poli iniai į ankiai pe
kalbą.
Dėl šios p iežas ies akademikai, esan ys abiejose e izionis ų a gumen ų pusėse, aip pa ie,
ku ie neabejo inai bus pa eik i okios poli ikos, u i ap i ak y esni i yškesni. Jie aip pa u i
pasinaudo i sa o eisėmis i p o es uo i p ieš sp endimus, su ku iais jie gali nesu inka, nes a bu,
a jie y a konse a y ūs, a neolibe alūs. Galų gale, akademikai u i s eng is suku i leidybos
aplinką, su ku ia jie jaučiasi pa ogiai, ku i a nau ų daugumai, ge bdama i (a ba) p ipažindama
mažumą, o ne a nau ų kaip da iena pla o ma, kad sus ip in ų a sus ip in ų socialinės i
poli inės poli ikos ikslus a ba "socialiai a sakingų" eiksmų g upių a ko po acijų, įskai an kai
ku iuos leidėjus, p ekės ženklų ikslus.
Ap ibojimai
Šis po encialiai poleminis esė nė a diskusija apie ka o e iką, odėl nag inėjamas daba inio
Rusijos i Uk ainos ka o is o inio, poli inio a socialinio i kul ū inio pag indo klausimas, no s kai
ku ie gali eig i, kad jis gali paaiškin i kai ku ių uso obijos o mų egzis a imą.
8
REFERENCES
Al-Kha ib Aceil, Teixei a da Sil a Jaime A. 2017: Wha igh s do au ho s ha e? –
Science
and Enginee ing E hics
23(3), 947–949. DOI: h ps://doi.o g/10.1007/s11948-016-
9808-8.
Diesen Glenn 2022:
Russophobia. P opaganda in In e na ional Poli ics
, Singapo e: Sp inge
Na u e Singapo e P e L d. DOI: h ps://doi.o g/10.1007/978-981-19-1468-3.
ESA 2022:
Spongy Mo h T ansi ion Toolki
. In e ne Access:
h ps://en soc.o g/publica ions/common-names/spongy-mo h [accessed 26.3.2025].
Gai Susan, Hage Tama , He zog Om i 2021:
Compliance and Resis ance Wi hin Neolibe al
Academia
, Swi ze land: Sp inge Na u e. DOI: h ps://doi.o g/10.1007/978-3-030-
66318-6.
Mac a lane B uce 2021: The neolibe al academic: Illus a ing shi ing academic no ms in an
age o hype -pe o ma i i y. –
Educa ional Philosophy and Theo y
53(5), 459–468.
DOI: h ps://doi.o g/10.1080/00131857.2019.1684262.
Mi zaei Abas, Wilkie Dean C., Siuki Helen 2022: Woke b and ac i ism au hen ici y o he
lack o i . –
Jou nal o Business Resea ch
139, 1–12. DOI:
h ps://doi.o g/10.1016/j.jbus es.2021.09.044.
Mo ei a Tânia, Rosá io Ped o, Aze edo Raquel, Núñez José C., Fuen es Sonia 2022: Li ing
on a double-edged swo d: In e gene a ional pe spec i es o women om Gypsy g oups
abou he in luence o educa ion on cul u al iden i y. –
In e na ional Jou nal o
Educa ional Resea ch
111, 101915. DOI: h ps://doi.o g/10.1016/j.ije .2021.101915.
Neylon Came on 2020: Resea ch excellence is a neo-colonial agenda (and wha migh be
done abou i ). –
T ans o ming Resea ch Excellence: New Ideas om he Global Sou h
,
eds. E. K aeme -Mbula, R. Tijssen, M. L. Wallace, R. McLean, Cape Town: A ican
Minds, 92–115.
Teixei a da Sil a Jaime A. 2021: How o shape academic eedom in he digi al age? A e he
e ac ions o opiniona ed pape s a p elude o “cancel cul u e” in academia?
–
Cu en
Resea ch in Beha io al Sciences
2
, 100035. DOI:
h ps://doi.o g/10.1016/j.c beha.2021.100035.
Teixei a da Sil a Jaime A. 2022: A syn hesis o he o ma s o co ec ing e oneous and
audulen academic li e a u e, and associa ed challenges. –
Jou nal o Gene al
Philosophy o Science
53(4), 583–599. DOI: h ps://doi.o g/10.1007/s10838-022-
09607-4.