Ac a Linguis ica Li huanica
2025, . 92, p. 1–15
Con en s link / Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online / elek oninis)
Copy igh © 2025 Vilija Ragaišienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Recei ed: / Gau a: 2025-04-18. Accep ed: / P iim a: 2025-05-14.
1
KIRČIO ATITRAUKIMAS XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIŲ RYTŲ
AUKŠTAIČIŲ UTENIŠKIŲ PATARMĖS RANKRAŠTINIUOSE
ŠALTINIUOSE
S ess Re ac ion in he Manusc ip Sou ces o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec
o U ena om he 1950s and 1960s
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
El. paš as: ilija. [email protected]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667
Mokslinių y imų k yp ys: akcen ologija, dialek ologija, e noling is ika, leksikog a ija.
h ps://doi.o g/10.35321/all92-07
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIJA
S aipsnyje ki čia imo požiū iu nag inėjama Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių
a chy e saugomų XX a. 6–7 deš. y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš inių šal inių medžiaga. Ty imu
siekiama nus a y i, kokie ki čio a i aukimo dėsniai eikė XX a. idu yje u eniškių pa a mėje, ap a i eiškinio
pobūdį i papli imą pa a mės plo e. A lik a analizė odo ne olygų i gana ėly ą ki čio a i aukimo kaip dėsnio
u eniškių pa a mėje o ma imąsi. Remian is y inių y ų – kupiškėnų, anykš ėnų i u eniškių – aukš aičių
Le pcige okiečių kalbininko F anco Špech o leidinyje Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski
publikuo ų XIX a. 7–9 deš. eks ų i XX a. 6–7 deš. šnek ų ap ašų duomenimis pa eikiama naujų įž algų apie
ki čio a i aukimo pobūdį u eniškių pa a mėje. Da oma p ielaida, kad Lie u ių kalbos a laso (1982) suda y ojų
silpnojo sąlyginio ki čio a i aukimo plo ui p iski ose u eniškių šiau inėse šnek ose i aka iniuose pak aščiuose
XX a. 6–7 deš. o ma osi in ensy esnio, o ne silpnojo, sąlyginio ki čio a i aukimo dėsnis.
ESMINIAI ŽODŽIAI: y ų aukš aičių u eniškių pa a mė, ki čio a i aukimo dėsnis, „d i i šūnis“ ki is, skiemuo,
ank aš inis šal inis.
ABSTRACT
The a icle examines manusc ip sou ces o he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena om he 1950s
and 1960s, s o ed in he Dialec A chi e o he Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian
Language, om he pe spec i e o accen ua ion. The s udy aims o iden i y he s ess e ac ion phenomena ha
we e in e ec in he U ena subdialec in he mid-20 h cen u y and o discuss he na u e and dis ibu ion o his
2
phenomenon wi hin he subdialec a ea. The analysis e eals an une en and a he la e o ma ion o s ess
e ac ion as a ule in he U ena subdialec . D awing on 19 h-cen u y ex s ( om he 1860s o he 1880s)
co e ing he subdialec s o Kupiškis, Anykščiai, and U ena (which belong o he eas e n pa o he Eas e n
Aukš ai ian dialec ), published by he Ge man linguis F anz Spech in Li auische Munda en gesammel on
A. Ba anowski in Leipzig, as well as 20 h-cen u y desc ip ions o subdialec s ( om he 1950s and 1960s), he
a icle p o ides new insigh s in o he na u e o s ess e ac ion in he U ena subdialec . I is assumed ha
be ween he 1950s and mid-1960s, a mo e in ensi e a he han weak condi ional s ess e ac ion ule was
o ming in he no he n pa and wes e n pe iphe y o he U ena subdialec , an a ea p e iously assigned o he
weak condi ional s ess e ac ion by he compile s o he A las o he Li huanian Language (1982).
KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena, s ess e ac ion ule, double-peaked s ess, syllable,
manusc ip sou ce.
ĮVADAS
Ry ų aukš aičių u eniškių pa a mėje eikian ys ki čio a i aukimo eiškiniai iki šiol
y ėjų dėmesio sulaukę mažai. Mokslinėje li e a ū oje ki čio a i aukimo pobūdis šios pa a mės
plo e ap a iamas gana agmen iškai. Dažniausiai nu odoma, kad ki is nuo umposios galūnės
a i aukiamas ik dalyje u eniškių plo o – šiau ės aka ų šnek ose i aka iniuose pak aščiuose
p ie anykš ėnų i ši in iškių pa a mių (Zinke ičius 1966: 447, žml. N . 2; LKT 1970: 34–35).
Anks esniuose dialek ologijos da buose bu o eigiama, kad čia eikia du – silpnojo sąlyginio
i in ensy esnio sąlyginio – ki čio a i aukimo dėsniai: apie Mol us, Suginčiùs, Debeikiùs,
Panemun lį, Sù ieką ki is a i aukiamas nuo umposios galūnės į skiemenį, ku į suda o
ilgasis balsis i ie, uo, Rõkiškio i Obẽlių apylinkėse – į be kokį p iešpasku inį ilgąjį skiemenį
(LKA II 123–124, žml. N . 105; U bana ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12;
Zinke ičius 1994: 74; Ma ke ičienė 1999: 16). Pas a aisiais me ais laikomasi nuomonės, kad
ap a iamų šnek ų plo e u imas ik in ensy esnis sąlyginis ki čio a i aukimas (LKTCH 2004:
126–127; RAU 2010: 35). O pačiame u eniškių plo o pak aš yje – Vabalniñko šnek os
šiau inėje dalyje – ki is a i aukiamas nuo umposios galūnės į p iešpasku inį iek ilgąjį, iek
umpąjį skiemenį (Zinke ičius 1966: 447, žml. N . 2; LKA II 124, žml. N . 105; LKTCH
2004: 126).
Mokslinėje li e a ū oje pa eik i duomenys apie ki čio a i aukimo, kaip dėsnio, kai ą
šiau ės aka ų kampe i kai ku iuose aka iniuose pak aščiuose gali ody i yks ančius šio
eiškinio pokyčius isame pa a mės plo e.
Šal iniai, ikslas, me odai. Ti iamoji medžiaga su ink a iš Lie u ių kalbos ins i u o
Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomų XX a. 6–7 dešim mečių u eniškių pa a mės
ank aš inių šal inių. Renkan medžiagą Lie u ių kalbos a lasui
1
, pe du dešim mečius
dialek ologų bu o iš i os y ų aukš aičių u eniškių plo ui p iklausančios gy enamosios
ie o ės (punk ai)
2
i pa eng i jų a miniai ap ašai (ž . 1 pa .)
3
. Duomenys su ink i be eik iš
1
LKA I; LKA II; LKA III.
2
Ti inos gy enamosios ie o ės (punk ų pa adinimai i nume iai) nus a y os Lie u ių kalbos a laso engėjų.
3
Rank aš inį punk o šal inį dažniausiai suda o i os ie o ės, šnek os kalbinių ypa ybių i pa eikėjų p is a ymas,
a sakymai į Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og amos leksikos, one ikos, mo ologijos i sin aksės klau-
simus, ansk ibuo i eks ai (plačiau ž . Ragaišienė 2024: 181–183).
3
isų u eniškių gy enamųjų ie o ių – a chy e as i 89 šal iniai (apie 2100 puslapių) iš 66
punk ų
4
. Analizuojan ank aš inių šal inių medžiagą emiamasi i 1970 m. išleis oje
ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės paskelb ais u eniškių pa a mės eks ais. Apibend inan
i iamuose šal iniuose as us duomenis, galima eig i, kad jų pakanka pa a mės plo e XX a.
idu yje y a usiems ki čio a i aukimo polinkiams ap a i.
S aipsnio ikslas – ap ašy i XX a. idu yje y ų aukš aičių u eniškių pa a mėje
eikusius ki čio a i aukimo eiškinius i a skleis i a ealinį jų papli imą pa a mės plo e.
Pag indiniai y imo užda iniai y a šie: 1) suda y i ank aš iniuose šal iniuose as ų žodžių,
ku iuose ki is gali bū i a i aukiamas, są adą; 2) į e in i ki į žodžio galūnėje išlaikiusių i jį
į p iešpasku inį skiemenį a i aukusių o mų san ykį; 3) nus a y i ki čio a i aukimo pobūdį
pa a mės plo e.
A liekan y imą aikomas ap ašomasis anali inis me odas, aip pa pasi elk i
lyginamasis i idinės ekons ukcijos me odai.
A lik as y imas u ė ų bū i ak ualus ne ik lie u ių a mių akcen uacijos eiškinių
kai os, be i bal ų kalbų ki čia imo aidos y ėjams. Pi miausia odėl, kad s aipsnyje pa eik os
iš ados papildo paskelb us kupiškėnų i anykš ėnų pa a mių XX a. 6–7 deš. ank aš inių
šal inių y imų ezul a us i eikia naujų duomenų apie ki čio a i aukimo eiškinius y inių
y ų aukš aičių pa a mių plo e (Ragaišienė 2018: 176–201; 2020a: 85–94; 2020b: 211–226).
KIRČIO ATITRAUKIMO REIŠKINIAI: KAITA IR POLINKIAI
Rank aš inių šal inių medžiaga odo, kad XX a. 6–7 deš. y ų aukš aičių u eniškių
pa a mės ki čia imo sis ema bu usi gana sudė inga. Ti iamuoju laiko a piu eikė keli
a pusa yje susiję akcen uacijos eiškiniai: akcen inės pa adigmos išlyginimas, d iejų
ki čia imo ipų – koloninio i galūninio – susida ymas, akcen uacijos analogija, seno inio
šakninio ki čia imo elik ų (pa yzdžiui, u kamieno būd a džių) išlaikymas i ki čio
a i aukimo dėsnio o ma imasis (Ragaišienė 2024: 184–185). Ne isada aišku, ku ios
kamiene ki čiuojamos o mos y a a si adusios dėl pa adigmos išlyginimo a koloninio
ki čia imo ipo susida ymo, o ku ios sie inos su ki čio a i aukimu. Ypač ai pasaky ina apie
šnek as, ku iose ki čio a i aukimas y a ne egulia us. Ki a e us, ap a iami akcen uacijos
eiškiniai, išsky us ki čio a i aukimą, susiję su linksniuojamųjų žodžių akcen uacija. Taigi
e inan ki čio a i aukimo pobūdį konk ečiose šnek ose bū ina em is eiksmažodžių o mų
i nekai omų žodžių akcen uacija.
Ti iamoji medžiaga odo, kad XX a. 6–7 deš. dalyje u eniškių pa a mės plo o ki is
bu o a i aukiamas ne ienodai in ensy iai – ienu egulia iai, ki u p amaišiui a ba ik
pa ienėse o mose (ž . 1 pa .). Pagal eiškinio pobūdį (in ensy umą) ap a iamas plo as
ski inas į is a ealus. Šiau inėse u eniškių šnek ose, . y. a eale Užùbaliai (87)
5
– Õnuškis
4
Duomenų ne u ima iš ijų punk ų – Vyžuon (275), Aknys lių (307) i Deguli (345). Ch es oma ijoje Lie u-
ių kalbos a mės pa eik as ik Vyžuon šnek oje už ašy as eks as, ku iame ki čio a i aukimo a ejų ne as a
(LKT 1970: 321–322).
5
Skliaus uose nu odomas Lie u ių kalbos a laso punk o nume is.
4
(88) – Rõkiškis (147) – Obẽliai (148) – S õbiškis (150) ki is bu o egulia iai a i aukiamas
nuo umposios galūnės į be kokį p iešpasku inį ilgąjį skiemenį, p z.: ani
6
 eini
7
, du nu
8
,
ga a, uñka  anka, b da, ka us, luñkus  lankus, nu e ni  nueini, nu e si  nueisi, su m su 
mėsa, sep iñ i, s i ni  s i ne, uñks i  anks i, piñki  penki, pa a us, i na, ška  ožka, me ga,
žm na Užb; sk a, a ni  eini, anu  einu, ga a, li psna, li us, jaũni, ka bi Bč; a ni  eini, a u /
a siu  eisiu, a ga, a i, ke i  ke i, ši dis, ba zdu  ba zda, gi u  gi džiu, su ka nu  ka ūna,
la ku, ma i, me gu  me ga, piñ us  penkius, sõdi  sode, ša a ž ema, šma kš us, šlåũnis  šlaunis,
a kus, jaũni, eni, nuõga Rk; a nu  einu, neuže nu, ba su, di na, ka bu mald las  maldeles,
la ki  laike, p ake k a me ga, še ma, žm na Ob; a si  eisi, di na, di nas, du na, ga a, la ki  laike,
pi la
9
, piñkis  penkis, piñus  penkius, uñka  anka, i na S b
10
. Regulia iai ki is bu o
a i aukiamas i šiau ės aka ų kampe, anapus anykš ėnų i kupiškėnų esančiose u eniškių
šnek ose, p z.: a .si  eisi, bu kus, su d aũksmu  džiaugsmu, ga . a  gal a, ga a, g . i  gy i,
ju s a, kap .s us  kopūs us, lu .kus  lankus, neb a, pi .ka  pilka, pi .ki  penki, su u .ku 
anka, ša . a u .ka  šal a anka, i na, i ni G č; a .ni  eini, ba .u  baigiu, ba . i  bal i,
blaũ.zda  blauzda, ge .s i  gels i, di na, duñ.gus  dangus, ∙ a  y a, ka . u  ka u, ki .u 
ki iu, laũ.ki  lauke, li .ksma  linksma, li .ksmi  linksmi, me .ga  me ga, mi gu, pa a .ks i 
pa a gs i, pi .ki  penki, pa  ponia, u .kas  ankas, sa .di  saldi, suka . i  sukal i (kuolai),
u .pi  umpi, a, a . a  aldžia, a . us  a us, i na, ž.si.s  žąsis D š
11
. Vabalniñko
i Da siškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose as a pa ienių in ensy iojo sąlyginio ki čio
a i aukimo a ejų, p z.: su k u  ki a, èdi Vb; àkis, šàku  šaka, si D š
12
. Ap a am a ealui
p iski ų šnek ų ank aš iniuose šal iniuose ne as a ki čio nuo umposios galūnės į ilgąjį
skiemenį nea i aukiančių o mų i šalu inio a ba „d i i šūnio“ ki čio
13
a ejų.
6
Ti iamuose šal iniuose į ai uoja žodžių ansk ipcija, pasi aiko ne ikslumų a ki čia imo ik ų. S aipsnyje pa-
eik ų pa yzdžių ansk ipcijos ženklai neko eguojami, ik ai ne aisomi.
7
Po ildės ženklo (  ) nu odomos ansponuo os žodžių o mos, ku ios neki čiuojamos. Jei ansponuo a o ma,
išsky us ki į, nesiski ia nuo ansk ibuo os, ji ne eikiama.
8
Skolinys du nas, -à (4) a ojamas eikšme ‘k ailas, neišmin ingas’.
9
Sla izmas pielà (4) a ojamas eikšme ‘pjūklas’.
10
S aipsnyje eikiami ne isi ank aš iniuose šal iniuose as i pa yzdžiai, nenu odomas jų už ašymo dažnumas.
Nemažai žodžių šnek ų ap ašuose paliudy a po kelis a keliolika ka ų. Pa yzdžiui, Da siškių šnek os a minių
ypa ybių ap aše o ma i na pa eik a 11 ka ų, ∙ a  y a – 10 ka ų, su p u  ponia – 4 ka us i . .
11
Regulia iai ki is a i aukiamas i ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės paskelb ame Da siškių šnek os eks e
(LKT 1970: 273).
12
Šių o mų ne eikė ų laiky i ik ais. Da siškių šnek os a minių ypa ybių ap aše nu ody a, kad „ a mė ki į
a i aukia sąlygiškai. <...> ka ais pas ebimas isuo inis ki čio a i aukimas, be okie a ejai y a labai e i“
(Ga gasai ė, Misiūnai ė 1958: 6–7).
13
Dėl e mino „d i i šūnis“ ki is plačiau ž . Gi denis 1978: 75–76. „D i i šūnis“ ki is unkcionuoja aka ų
aukš aičių kauniškių, y ų aukš aičių anykš ėnų, u eniškių, ilniškių i k . pa a mėse (Gi denis 1978: 75–76;
Mikulėnienė, Mo kūnas 1997: 16; Ma ke ičienė 2001: 15–16; U bana ičienė 2006: 224; Ragaišienė 2020b: 214,
219 i k .). Šis ki is už iksuo as i pie ų aukš aičių plo e (Leskauskai ė 2004: 164).
5
1 pa eikslas. Ki čio a i aukimo pobūdis XX a. 6–7 deš. u eniškių ank aš iniuose šal iniuose
Ki čio a i aukimo in ensy umo požiū iu am pačiam a ealui p iski inos šiau inės
Panemun lio (177) – Aleksand a lės (180) – K iaun (179) – Sù ieko (181) šnek os i
aka iniai pa a mės plo o pak aščiai – Debe kių (274) – Sugiñčių (379) – Bijù iškio (479) –
Gied a čių (504) – Alan õs (377) apylinkės (ž . 1 pa .). Vienu ki is bu o a i aukiamas e ai
( as a ik pa ienių a ejų), ki u – ne egulia iai (ki į a i aukiančios o mos dažniausiai suda o
apie 26–32 p oc.). Pagal ki čio a i aukimo pobūdį ap a iamas plo as i iamuoju laiko a piu
aip pa nebu o ien isas. Lie u ių kalbos a lase eigiama, kad čia XX a. idu yje eikęs
silpnojo sąlyginio ki čio a i aukimo dėsnis (LKA II 123–124, žml. N . 105). Rank aš inių
šal inių medžiaga odo, kad šiau inėse u eniškių šnek ose o ma osi in ensy esnis sąlyginis
ki čio a i aukimas – ki į čia bu o links ama a i auk i nuo umposios galūnės į be kokį
p iešpasku inį ilgąjį skiemenį, p z.: αnu  einu, pi na ka i a, li us, pa di as, di na, di a,
pi as  penkias, p igi is, da k i  daik e, i na, gi u  gi džiu, p a  ponia, u ka  anka,
uñ i  an i, užmi gu, žm na Alk. Dėsnio o ma imąsi liudija i o mų su „d i i šūniu“ ki čiu
a ojimas (plg. U bana ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12; S undžia 1995: 70;
Ragaišienė 2020b: 214–215; 2024: 185), plg. oje pačioje šnek oje už ašy as o mas su
„d i i šūniu“ i a i auk iniu ki čiu, p z.: i kùs  c iekus
14
, kala a . ù  kala a u
15
,
14
C iẽkas (4) ‘ inis’.
15
Kala a as (2) ‘ e piamasis a elis’.

6
laũ.kùs  laukus, i . ùs  penkius, i ùs  pie us, i .k  penk i, se gù  se gu, sk à  skū a,
i . à  šil a, a .kùs  aikus, i nà / ka i, laũ.kus  laukus, i . us  penkius, i na Pnm
16
;
a n  eini, i nà  iena / a u  eisiu, i na, ši us, a pus K n. In ensy esnio, o ne silpnojo,
sąlyginio ki čio įsi i inimą šiau inėse šnek ose odo du dalykai. Pi ma, o mų, ku iose jis
u ė ų bū i a i aukiamas į ilgąjį skiemenį, a imas su „d i i šūniu“ ki čiu, p z.: s nùs  sūnus,
a .nùs  a nus, sald ùs  saldo us
17
, ka nàs  ka ūnas, à  y a, e .n  eini, ma .šù  maišu,
i . ùs  penkius, š ùs  šokius, e .gù  me ga, žm gùs  žmogus, a .dù  a du, e.k i nà
i nà  kiek iena diena, e  de yni, u .k  anks i, ka . ùs  ka us, e . ù  ke u, i nà 
iena, nebep a e .k à  nebep akeik a, ȓ  o e Rg. An a, ki į išlaikančių i jį į p iešpasku inį
ilgąjį skiemenį a i aukiančių o mų a ojimas p amaišiui, p z.: iednà / i dna  biedna,
i. à / a  y a, i / i i  penki, i s / i is  ši dis i k . Rg.
Ki okia si uacija i iamuoju laiko a piu bu usi aka iniuose pa a mės plo o
pak aščiuose p ie anykš ėnų i ši in iškių pa a mių. Daugiau nei pusės šnek ų eks uose
paliudy as ne egulia us ki čio a i aukimas į be kokį p iešpasku inį ilgąjį skiemenį, p z.:
a nu  einu, a u  eisiu, b da, ju di, me ga, pi š u, ši us, š i sa, uñ a  an a, i na, žm na /
kʹi ʹ ʹù  ki iu, miegù, aikùs i k . Čkn; da k i  daik e, d du  dūda (g oja), ju da, aũlas 
kiaules, pa e k i  pas eiksi, pi is  penkis, p u  p o u, ši us, i na / aism  eisme, baisùs,
ba zdù  ba zda, bu nà, aišlaidùs  neišlaidus, nei ù  neisiu, nuspe k , pi às  penkias, sunkù,
šeimù  šeima, aikù, aikùs i k . Skd; aĩ u  eisiu, keliñ a, laũki  lauke, liñdi  lendi, li us,
miẽs i  mies e, nu ga p a  ponia, piñ us  penkius, pi ki  penki, ši dis, š i sa, a ks u 
a gs u, i na, i a, ži ma / ainù  einu, aisì  eisi, aus s, baigì, dainà, ka bì  kalbi, nebeinù,
nei ù  neisiu, su šeimù  šeima, pinkì  penki, pin ùs  penkius, sup un ù  sup an u, uŋks ì 
anks i, e ksì i k . Sgn; da žus, nekuñ i  nekan i, ó a, ši us, i na / lie ùs, me gà, mi ù 
mi siu, piŋkì  penki, i šùs i k . G s; a u  eisiu, li us, piñ. us  penkius, i s a, ∙ška  ožka,
sk ∙las  skyles, a .kus  aikus / ai ù  eisiu, ba zdà, ilg , jaunà, i∙ à  y a, suŋkù  sunku, uždė à
i k . Vdn
18
. Ki ose šnek ose už ašy a pa ienių a ejų, kai ki is a i aukiamas nuo umpojo
galinio skiemens į skiemenį, ku į suda o ilgasis balsis, ie, uo a d ibalsiai ei, ui, p z.: ka i a
19
,
ku nu, ku nus, .bus  ūbus (plg. u.bùs  ūbus) Lln. Tokių a ejų ap a iamame a eale as a
nedaug
20
.
16
Panemun lio punk ui p iklausančio Robli kaimo a mę y usios kalbininkės a k eipė dėmesį, kad y iausio-
sios ka os in o man ai nea i aukia ki čio nuo umposios galūnės į ilgąją šaknį, idu inės ka os a s o ai o-
kiuose žodžiuose „ a ia du ki čius“, o jaunimas ki į a i aukia iš isai (G ina eckienė, Ga gasai ė 1956: 4). Pa-
eik uose y iausiosios ka os a s o ų pasakojimuose as a pa ienių ki čio a i aukimo a ejų, kiek daugiau
už ašy a „d i i šūnio“ ki čio a ejų.
17
Saldõ as (2) ‘ka ei is’.
18
Sugiñčių šnek os eks uose o mos, ku iose ki is a i aukiamas nuo umposios galūnės į be kokį p iešpasku-
inį ilgąjį skiemenį, suda o apie 38 p oc. (51 a ejai iš 134), Gi e iškių punk o pasakojimuose – apie 26 p oc.
(8 a ejai iš 31), Vidẽniškių apylinkėse su ink oje medžiagoje – apie 22 p oc. (7 a ejai iš 33).
19
Fo ma už ašy a is ka us.
20
Dalis šių o mų gali bū i siejamos i su mo onologiniu pa adigmos išlyginimu a koloninio ki čia imo ipo
o ma imusi (Ragaišienė 2020b: 222; 2024: 185).
7
XX a. 6–7 deš. ki čio a i aukimo ap aiškų pas ebė a y inėse i pie y inėse u eniškių
šnek ose, ku ios Lie u ių kalbos a laso suda y ojų nebu o p iski os silpnojo sąlyginio ki čio
a i aukimo plo ui. Rank aš inių šal inių medžiaga odo, kad šis a ealas i aka iniai plo o
pak aščiai ki čio a i aukimo požiū iu iš esmės nesiski ia. Ry inėse i pie y inėse šnek ose aip
pa už ašy a o mų su „d i i šūniu“ ki čiu, p z.: α .nù  einu, aud jà, su kù  sunku, e kùs 
eliokus, u ks  anks i, a .kù  aiku, i nà Sp i k .
21
Kaip i aka inių šnek ų šal iniuose,
y inių i pie y inių šnek ų ank aščiuose šio ki čio ipo žymėjimo a ejų aip pa as a mažai.
Tai odo, kad XX a. 6–7 deš. u eniškių pa a mėje ap a iamas eiškinys galėjo bū i ne ienodo
s ip umo, odėl, ko ge o, ne isais a ejais šalu inis ki is žymė as. P iešpasku inis ilgasis
skiemuo – pi masis „d i i šūnio“ ki čio dėmuo – galėjo bū i a iamas ne ilgėlesnis nei
ki čiuo as i pe nelyg nesiski i nuo a i auk inio ki čio (plg. S undžia 1989: 435; Gi denis
2003: 95; Ragaišienė 2018: 184). Nea mes ina galimybė, kad kai ku iais a ejais šnek ų
ypa ybių y ėjai ki į galėjo nu ody i ik p iešpasku iniame skiemenyje.
Reiškinio pli imą y inėje i pie y inėje pa a mės plo o dalyje liudija i pasi aikan ys
pa ieniai ki čio a i aukimo a ejai (plg. Ragaišienė 2024: 185). Vienose šnek ose ki is
dažniau a i aukiamas nuo umposios galūnės į skiemenį, ku į suda o ie, uo a ba ilgasis balsis,
p z.: li us (plg. ie ùs  lie us, e. aũs  lie aus), aud .ni  audoni (plg. audan .s  audonos),
s nus  sūnus (plg. su sūnu ), i d us  ied us
22
, i na  iena (plg. ienà  iena), i i  ieni
(plg. ie  ieni) Kk ; di na, gel óna (plg. gel a.n .  gel onų), neg . a  negy a, n a, s nus,
i na (plg. ienà) B č
23
. Ki ose šnek ose, kaip i aka iniuose pa a mės pak aščiuose, ki is
a i aukiamas į be kokį ilgąjį skiemenį, p z.: a me  eime, su ba zdu  ba zda, di nas, g bus 
g ybus, su pl gu  plūgu, la ški  laiške, li us, u kas  ankas, sup uñ u  sup an u, ši us, i na
kape ka, žm na Jnš; ba i, je m kus
24
, ka bi, ka u a nu  einu, ki u  ki iu, k a  k ū a,
mi gu, piñ as  penkias, di nas, ši dis nes e ka, bl ga žm na  bloga žmona, supi i A n
25
. I
ienu , i ki u o mos su a i auk iniu ki čiu galėjo bū i a ojamos kaip g e iminės, p z.:
dienà / di na, skū à / sk a, sūnùs / s nus, ienà / i na, o à / a i k . Lb
26
; bais / ba si,
ba .si  baisi, gi. à / g . a  gy a, ji. à / j . a  y a, kapeikàs / kape kas, p ne / po.nè  ponia,
su.nùs / s .nus  sūnus, šim ùs / ši us, ienà / i na i k . Bj ; i. à / ∙ a  y a, pink / piñki,
pi i  penki, ienà / i na Jnš. A k eip inas dėmesys, kad ki is nuo umposios galūnės
a i aukiamas į p ieš jį einan į ilgąjį iek ci kum leksinį, iek akū inį skiemenį (analogiški
21
A i auk inio ki čio o ma imasis sie as su „d i i šūniu“ ki čiu. Spi nų šnek os kalbinių ypa ybių ap aše
eigiama, kad „ki čio a i aukimo p ocesas jau palie ęs i šią a mę. Kai ku iuose žodžiuose aiškiai gi dimi du
ki čiai“ (U bana ičiū ė 1966: 5).
22
Viẽd as (2) ‘kibi as’.
23
Fo mos su a i auk iniu ki čiu suda o mažiau nei 10 p oc.
24
Skolinys je m kas pa a o as eikšme ‘ilgas apsiaus as, milinė’.
25
Nu ody os isos abiejų šnek ų ank aščiuose as os ki į a i aukiančios o mos (suda o a i inkamai 11 p oc. i
9 p oc.).
26
Labanó o a mės ap aše Jonas Šukys (1958: 5) y a nu odęs, kad „ki čio a i aukimas pas ebė as ik d iskie-
meniuose žodžiuose, kai šaknis ilga, o galūnė umpa“.
8
akcen uacijos polinkiai būdingi i y ų aukš aičiams anykš ėnams, ž . Ragaišienė 2020b: 215–
216, 222).
A lik a ank aš inių šal inių medžiaga odo ne olygų i gana ėly ą ki čio a i aukimo
kaip dėsnio u eniškių pa a mėje o ma imąsi: XX a. idu yje pačioje plo o šiau ėje i šiau ės
aka ų kampe eiškinys jau bu o įsigalėjęs, šiau iniame Panemun lio (177) – Aleksand a lės
(180) – K iaun (179) – Sù ieko (181) a eale i aka iniuose pak aščiuose p ie anykš ėnų i
ši in iškių pa a mių – besi o muojan is. Kad eiškinys u eniškių plo e p adėjo o muo is
palygin i ėlai, pa i ina XIX a. an osios pusės An ano Ba anausko eks ai (Spech 1920:
52–83)
27
. 1920 m. išleis ame leidinyje Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski
pa eik uose Vabalniñko (142) šnek os pasakojimuose ki is bu o egulia iai a i aukiamas nuo
umposios galūnės į be kokį ilgąjį skiemenį, Žióbiškio (147)
28
i Vyžuon (275) pa apijų
eks uose nea i aukiamas, čia as a ik pa ienių „d i i šūnio“ ki čio a ejų, ku ie s a is iškai
nė a eikšmingi (Ragaišienė 2015: 180–181). A. Ba anausko laikais šiau inėje kupiškėnų plo o
dalyje, u eniškių šiau ės aka ų kampe i aka iniame anykš ėnų pak aš yje įsi i inęs
in ensy esnis sąlyginis ki čio a i aukimas slinko pie ų k yp imi (ž . 2 pa .; plačiau ž .
Ragaišienė 2015: 180–183; 2018: 181–184; 2020b: 215). XX a. 6–7 deš. ank aš inių šal inių
medžiaga odo, kad ki is jau egulia iai bu o a i aukiamas kupiškėnų pa a mėje, no s
ne ienodai in ensy iai, i isame anykš ėnų pa a mės plo e (Ragaišienė 2018: 185; 2020a: 90–
93; 2020b: 215–216)
29
. Taigi šiose pa a mėse įsi i inęs a i auk inis ki is XX a. idu yje
o ma osi aka iniame u eniškių pa a mės pak aš yje i slinko į y ines i pie y ines šnek as.
27
An anas Ba anauskas, p o eso iaudamas Kaũno kunigų semina ijoje, apie 1867–1884 m. o ganiza o sa o mo-
kinius ink i a mių eks us, ku iuos ėliau nusiun ė okiečių kalbininkui Hugo Webe iui.
28
Žióbiškis An ano Salio p iski as p ie 147 punk o (Ge žo ai ė i k . 2014: 412; plg. da Ge žo ai ė 2015: 147).
Žane a Ma ke ičienė (2011: 306) šią ie o ę aip pa y a nu odžiusi kaip u eniškių pa a mės punk ą.
29
Ki čio a i aukimo dėsnio o ma imuisi šiose pa a mėse į akos galėjo u ė i sėlių subs a as (Zinke ičius 2006:
30, 73).
9
2 pa eikslas. Ki čio a i aukimo pobūdis A. Ba anausko pa eik uose y inių y ų aukš aičių eks uose
Remian is A. Ba anausko eks ų i y inių y ų aukš aičių pa a mių ank aš inių šal inių
medžiaga da y ina p ielaida, kad XX a. idu yje u eniškių pa a mės aka iniuose pak aščiuose
o ma osi in ensy esnis, o ne silpnasis, sąlyginis ki čio a i aukimas. Lie u ių kalbos a laso
suda y ojams nus a y i a i auk inio ki čio ipą galėjo bū i sunku dėl kelių p iežasčių.
Pi miausia odėl, kad i iamuoju laiko a piu g e imose šnek ose eiškinys bu ęs ski ingo
in ensy umo (ž . 1 pa .). Vienuose ank aščiuose o mos su a i auk iniu ki čiu suda o apie
21–38 p oc., ki uose as a ik pa ienių ki čio a i aukimo a ejų i (a ) o mų su
„d i i šūniu“ ki čiu. Nea mes ina galimybė, kad y ėjai su ki čio a i aukimu galėjo sie i
mo onologinio akcen inės pa adigmos išlyginimo a ejus (Ragaišienė 2024: 185). Re ai ki į
a i aukiančių aka inio pak aščio, y inių i pie y inių šnek ų ank aščiuose daugiau nei pusę
ap a iamų a ejų suda o ci kum leksinio kamieno ienaskai os įnagininko i daugiskai os
galininko o mos (68 a ejai iš 115)
30
. Pas ebė ina, kad aip dažniau ki čiuojami an osios
ki čiuo ės žodžiai, ku ių p iešpasku inio skiemens pag indą suda o ilgasis balsis i ie, uo, p z.:
30
Kamiene links ama ki čiuo i i ienaskai os a dininko o mas, p z.: ma.k kla  mokykla, s a. kla  s o ykla
‘s a ula’ In i k . (Ragaišienė 2024: 185).