Kirčio atitraukimas XX a. 6–7 dešimtmečių rytų aukštaičių uteniškių patarmės rankraštiniuose šaltiniuose

Ac a Linguis ica Li huanica 2025, . 92, p. 1–15 Con en s link / Tu inio nuo oda ISSN 2669-218X (online / elek oninis) Copy igh © 2025 Vilija Ragaišienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-04-18. Accep ed: / P iim a: 2025-05-14. 1 KIRČIO ATITRAUKIMAS XX A. 6–7 DEŠIMTMEČIŲ RYTŲ AUKŠTAIČIŲ UTENIŠKIŲ PATARMĖS RANKRAŠTINIUOSE ŠALTINIUOSE S ess Re ac ion in he Manusc ip Sou ces o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o U ena om he 1950s and 1960s VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as El. paš as: ilija. [email protected] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667 Mokslinių y imų k yp ys: akcen ologija, dialek ologija, e noling is ika, leksikog a ija. h ps://doi.o g/10.35321/all92-07 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA S aipsnyje ki čia imo požiū iu nag inėjama Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomų XX a. 6–7 deš. y ų aukš aičių u eniškių šnek ų ank aš inių šal inių medžiaga. Ty imu siekiama nus a y i, kokie ki čio a i aukimo dėsniai eikė XX a. idu yje u eniškių pa a mėje, ap a i eiškinio pobūdį i papli imą pa a mės plo e. A lik a analizė odo ne olygų i gana ėly ą ki čio a i aukimo kaip dėsnio u eniškių pa a mėje o ma imąsi. Remian is y inių y ų – kupiškėnų, anykš ėnų i u eniškių – aukš aičių Le pcige okiečių kalbininko F anco Špech o leidinyje Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski publikuo ų XIX a. 7–9 deš. eks ų i XX a. 6–7 deš. šnek ų ap ašų duomenimis pa eikiama naujų įž algų apie ki čio a i aukimo pobūdį u eniškių pa a mėje. Da oma p ielaida, kad Lie u ių kalbos a laso (1982) suda y ojų silpnojo sąlyginio ki čio a i aukimo plo ui p iski ose u eniškių šiau inėse šnek ose i aka iniuose pak aščiuose XX a. 6–7 deš. o ma osi in ensy esnio, o ne silpnojo, sąlyginio ki čio a i aukimo dėsnis. ESMINIAI ŽODŽIAI: y ų aukš aičių u eniškių pa a mė, ki čio a i aukimo dėsnis, „d i i šūnis“ ki is, skiemuo, ank aš inis šal inis. ABSTRACT The a icle examines manusc ip sou ces o he Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena om he 1950s and 1960s, s o ed in he Dialec A chi e o he Cen e o Geolinguis ics a he Ins i u e o he Li huanian Language, om he pe spec i e o accen ua ion. The s udy aims o iden i y he s ess e ac ion phenomena ha we e in e ec in he U ena subdialec in he mid-20 h cen u y and o discuss he na u e and dis ibu ion o his 2 phenomenon wi hin he subdialec a ea. The analysis e eals an une en and a he la e o ma ion o s ess e ac ion as a ule in he U ena subdialec . D awing on 19 h-cen u y ex s ( om he 1860s o he 1880s) co e ing he subdialec s o Kupiškis, Anykščiai, and U ena (which belong o he eas e n pa o he Eas e n Aukš ai ian dialec ), published by he Ge man linguis F anz Spech in Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski in Leipzig, as well as 20 h-cen u y desc ip ions o subdialec s ( om he 1950s and 1960s), he a icle p o ides new insigh s in o he na u e o s ess e ac ion in he U ena subdialec . I is assumed ha be ween he 1950s and mid-1960s, a mo e in ensi e a he han weak condi ional s ess e ac ion ule was o ming in he no he n pa and wes e n pe iphe y o he U ena subdialec , an a ea p e iously assigned o he weak condi ional s ess e ac ion by he compile s o he A las o he Li huanian Language (1982). KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian subdialec o U ena, s ess e ac ion ule, double-peaked s ess, syllable, manusc ip sou ce. ĮVADAS Ry ų aukš aičių u eniškių pa a mėje eikian ys ki čio a i aukimo eiškiniai iki šiol y ėjų dėmesio sulaukę mažai. Mokslinėje li e a ū oje ki čio a i aukimo pobūdis šios pa a mės plo e ap a iamas gana agmen iškai. Dažniausiai nu odoma, kad ki is nuo umposios galūnės a i aukiamas ik dalyje u eniškių plo o – šiau ės aka ų šnek ose i aka iniuose pak aščiuose p ie anykš ėnų i ši in iškių pa a mių (Zinke ičius 1966: 447, žml. N . 2; LKT 1970: 34–35). Anks esniuose dialek ologijos da buose bu o eigiama, kad čia eikia du – silpnojo sąlyginio i in ensy esnio sąlyginio – ki čio a i aukimo dėsniai: apie Mol us, Suginčiùs, Debeikiùs, Panemun lį, Sù ieką ki is a i aukiamas nuo umposios galūnės į skiemenį, ku į suda o ilgasis balsis i ie, uo, Rõkiškio i Obẽlių apylinkėse – į be kokį p iešpasku inį ilgąjį skiemenį (LKA II 123–124, žml. N . 105; U bana ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12; Zinke ičius 1994: 74; Ma ke ičienė 1999: 16). Pas a aisiais me ais laikomasi nuomonės, kad ap a iamų šnek ų plo e u imas ik in ensy esnis sąlyginis ki čio a i aukimas (LKTCH 2004: 126–127; RAU 2010: 35). O pačiame u eniškių plo o pak aš yje – Vabalniñko šnek os šiau inėje dalyje – ki is a i aukiamas nuo umposios galūnės į p iešpasku inį iek ilgąjį, iek umpąjį skiemenį (Zinke ičius 1966: 447, žml. N . 2; LKA II 124, žml. N . 105; LKTCH 2004: 126). Mokslinėje li e a ū oje pa eik i duomenys apie ki čio a i aukimo, kaip dėsnio, kai ą šiau ės aka ų kampe i kai ku iuose aka iniuose pak aščiuose gali ody i yks ančius šio eiškinio pokyčius isame pa a mės plo e. Šal iniai, ikslas, me odai. Ti iamoji medžiaga su ink a iš Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomų XX a. 6–7 dešim mečių u eniškių pa a mės ank aš inių šal inių. Renkan medžiagą Lie u ių kalbos a lasui 1 , pe du dešim mečius dialek ologų bu o iš i os y ų aukš aičių u eniškių plo ui p iklausančios gy enamosios ie o ės (punk ai) 2 i pa eng i jų a miniai ap ašai (ž . 1 pa .) 3 . Duomenys su ink i be eik iš 1 LKA I; LKA II; LKA III. 2 Ti inos gy enamosios ie o ės (punk ų pa adinimai i nume iai) nus a y os Lie u ių kalbos a laso engėjų. 3 Rank aš inį punk o šal inį dažniausiai suda o i os ie o ės, šnek os kalbinių ypa ybių i pa eikėjų p is a ymas, a sakymai į Lie u ių kalbos a laso medžiagos inkimo p og amos leksikos, one ikos, mo ologijos i sin aksės klau- simus, ansk ibuo i eks ai (plačiau ž . Ragaišienė 2024: 181–183). 3 isų u eniškių gy enamųjų ie o ių – a chy e as i 89 šal iniai (apie 2100 puslapių) iš 66 punk ų 4 . Analizuojan ank aš inių šal inių medžiagą emiamasi i 1970 m. išleis oje ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės paskelb ais u eniškių pa a mės eks ais. Apibend inan i iamuose šal iniuose as us duomenis, galima eig i, kad jų pakanka pa a mės plo e XX a. idu yje y a usiems ki čio a i aukimo polinkiams ap a i. S aipsnio ikslas – ap ašy i XX a. idu yje y ų aukš aičių u eniškių pa a mėje eikusius ki čio a i aukimo eiškinius i a skleis i a ealinį jų papli imą pa a mės plo e. Pag indiniai y imo užda iniai y a šie: 1) suda y i ank aš iniuose šal iniuose as ų žodžių, ku iuose ki is gali bū i a i aukiamas, są adą; 2) į e in i ki į žodžio galūnėje išlaikiusių i jį į p iešpasku inį skiemenį a i aukusių o mų san ykį; 3) nus a y i ki čio a i aukimo pobūdį pa a mės plo e. A liekan y imą aikomas ap ašomasis anali inis me odas, aip pa pasi elk i lyginamasis i idinės ekons ukcijos me odai. A lik as y imas u ė ų bū i ak ualus ne ik lie u ių a mių akcen uacijos eiškinių kai os, be i bal ų kalbų ki čia imo aidos y ėjams. Pi miausia odėl, kad s aipsnyje pa eik os iš ados papildo paskelb us kupiškėnų i anykš ėnų pa a mių XX a. 6–7 deš. ank aš inių šal inių y imų ezul a us i eikia naujų duomenų apie ki čio a i aukimo eiškinius y inių y ų aukš aičių pa a mių plo e (Ragaišienė 2018: 176–201; 2020a: 85–94; 2020b: 211–226). KIRČIO ATITRAUKIMO REIŠKINIAI: KAITA IR POLINKIAI Rank aš inių šal inių medžiaga odo, kad XX a. 6–7 deš. y ų aukš aičių u eniškių pa a mės ki čia imo sis ema bu usi gana sudė inga. Ti iamuoju laiko a piu eikė keli a pusa yje susiję akcen uacijos eiškiniai: akcen inės pa adigmos išlyginimas, d iejų ki čia imo ipų – koloninio i galūninio – susida ymas, akcen uacijos analogija, seno inio šakninio ki čia imo elik ų (pa yzdžiui, u kamieno būd a džių) išlaikymas i ki čio a i aukimo dėsnio o ma imasis (Ragaišienė 2024: 184–185). Ne isada aišku, ku ios kamiene ki čiuojamos o mos y a a si adusios dėl pa adigmos išlyginimo a koloninio ki čia imo ipo susida ymo, o ku ios sie inos su ki čio a i aukimu. Ypač ai pasaky ina apie šnek as, ku iose ki čio a i aukimas y a ne egulia us. Ki a e us, ap a iami akcen uacijos eiškiniai, išsky us ki čio a i aukimą, susiję su linksniuojamųjų žodžių akcen uacija. Taigi e inan ki čio a i aukimo pobūdį konk ečiose šnek ose bū ina em is eiksmažodžių o mų i nekai omų žodžių akcen uacija. Ti iamoji medžiaga odo, kad XX a. 6–7 deš. dalyje u eniškių pa a mės plo o ki is bu o a i aukiamas ne ienodai in ensy iai – ienu egulia iai, ki u p amaišiui a ba ik pa ienėse o mose (ž . 1 pa .). Pagal eiškinio pobūdį (in ensy umą) ap a iamas plo as ski inas į is a ealus. Šiau inėse u eniškių šnek ose, . y. a eale Užùbaliai (87) 5 – Õnuškis 4 Duomenų ne u ima iš ijų punk ų – Vyžuon (275), Aknys lių (307) i Deguli (345). Ch es oma ijoje Lie u- ių kalbos a mės pa eik as ik Vyžuon šnek oje už ašy as eks as, ku iame ki čio a i aukimo a ejų ne as a (LKT 1970: 321–322). 5 Skliaus uose nu odomas Lie u ių kalbos a laso punk o nume is. 4 (88) – Rõkiškis (147) – Obẽliai (148) – S õbiškis (150) ki is bu o egulia iai a i aukiamas nuo umposios galūnės į be kokį p iešpasku inį ilgąjį skiemenį, p z.: ani 6  eini 7 , du nu 8 , ga a, uñka  anka, b da, ka us, luñkus  lankus, nu e ni  nueini, nu e si  nueisi, su m su  mėsa, sep iñ i, s i ni  s i ne, uñks i  anks i, piñki  penki, pa a us, i na, ška  ožka, me ga, žm na Užb; sk a, a ni  eini, anu  einu, ga a, li psna, li us, jaũni, ka bi Bč; a ni  eini, a u / a siu  eisiu, a ga, a i, ke i  ke i, ši dis, ba zdu  ba zda, gi u  gi džiu, su ka nu  ka ūna, la ku, ma i, me gu  me ga, piñ us  penkius, sõdi  sode, ša a ž ema, šma kš us, šlåũnis  šlaunis, a kus, jaũni, eni, nuõga Rk; a nu  einu, neuže nu, ba su, di na, ka bu mald las  maldeles, la ki  laike, p ake k a me ga, še ma, žm na Ob; a si  eisi, di na, di nas, du na, ga a, la ki  laike, pi la 9 , piñkis  penkis, piñus  penkius, uñka  anka, i na S b 10 . Regulia iai ki is bu o a i aukiamas i šiau ės aka ų kampe, anapus anykš ėnų i kupiškėnų esančiose u eniškių šnek ose, p z.: a .si  eisi, bu kus, su d aũksmu  džiaugsmu, ga . a  gal a, ga a, g . i  gy i, ju s a, kap .s us  kopūs us, lu .kus  lankus, neb a, pi .ka  pilka, pi .ki  penki, su u .ku  anka, ša . a u .ka  šal a anka, i na, i ni G č; a .ni  eini, ba .u  baigiu, ba . i  bal i, blaũ.zda  blauzda, ge .s i  gels i, di na, duñ.gus  dangus, ∙ a  y a, ka . u  ka u, ki .u  ki iu, laũ.ki  lauke, li .ksma  linksma, li .ksmi  linksmi, me .ga  me ga, mi gu, pa a .ks i  pa a gs i, pi .ki  penki, pa  ponia, u .kas  ankas, sa .di  saldi, suka . i  sukal i (kuolai), u .pi  umpi, a, a . a  aldžia, a . us  a us, i na, ž.si.s  žąsis D š 11 . Vabalniñko i Da siškių šnek ų ank aš iniuose šal iniuose as a pa ienių in ensy iojo sąlyginio ki čio a i aukimo a ejų, p z.: su k u  ki a, èdi Vb; àkis, šàku  šaka, si D š 12 . Ap a am a ealui p iski ų šnek ų ank aš iniuose šal iniuose ne as a ki čio nuo umposios galūnės į ilgąjį skiemenį nea i aukiančių o mų i šalu inio a ba „d i i šūnio“ ki čio 13 a ejų. 6 Ti iamuose šal iniuose į ai uoja žodžių ansk ipcija, pasi aiko ne ikslumų a ki čia imo ik ų. S aipsnyje pa- eik ų pa yzdžių ansk ipcijos ženklai neko eguojami, ik ai ne aisomi. 7 Po ildės ženklo (  ) nu odomos ansponuo os žodžių o mos, ku ios neki čiuojamos. Jei ansponuo a o ma, išsky us ki į, nesiski ia nuo ansk ibuo os, ji ne eikiama. 8 Skolinys du nas, -à (4) a ojamas eikšme ‘k ailas, neišmin ingas’. 9 Sla izmas pielà (4) a ojamas eikšme ‘pjūklas’. 10 S aipsnyje eikiami ne isi ank aš iniuose šal iniuose as i pa yzdžiai, nenu odomas jų už ašymo dažnumas. Nemažai žodžių šnek ų ap ašuose paliudy a po kelis a keliolika ka ų. Pa yzdžiui, Da siškių šnek os a minių ypa ybių ap aše o ma i na pa eik a 11 ka ų, ∙ a  y a – 10 ka ų, su p u  ponia – 4 ka us i . . 11 Regulia iai ki is a i aukiamas i ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės paskelb ame Da siškių šnek os eks e (LKT 1970: 273). 12 Šių o mų ne eikė ų laiky i ik ais. Da siškių šnek os a minių ypa ybių ap aše nu ody a, kad „ a mė ki į a i aukia sąlygiškai. <...> ka ais pas ebimas isuo inis ki čio a i aukimas, be okie a ejai y a labai e i“ (Ga gasai ė, Misiūnai ė 1958: 6–7). 13 Dėl e mino „d i i šūnis“ ki is plačiau ž . Gi denis 1978: 75–76. „D i i šūnis“ ki is unkcionuoja aka ų aukš aičių kauniškių, y ų aukš aičių anykš ėnų, u eniškių, ilniškių i k . pa a mėse (Gi denis 1978: 75–76; Mikulėnienė, Mo kūnas 1997: 16; Ma ke ičienė 2001: 15–16; U bana ičienė 2006: 224; Ragaišienė 2020b: 214, 219 i k .). Šis ki is už iksuo as i pie ų aukš aičių plo e (Leskauskai ė 2004: 164). 5 1 pa eikslas. Ki čio a i aukimo pobūdis XX a. 6–7 deš. u eniškių ank aš iniuose šal iniuose Ki čio a i aukimo in ensy umo požiū iu am pačiam a ealui p iski inos šiau inės Panemun lio (177) – Aleksand a lės (180) – K iaun (179) – Sù ieko (181) šnek os i aka iniai pa a mės plo o pak aščiai – Debe kių (274) – Sugiñčių (379) – Bijù iškio (479) – Gied a čių (504) – Alan õs (377) apylinkės (ž . 1 pa .). Vienu ki is bu o a i aukiamas e ai ( as a ik pa ienių a ejų), ki u – ne egulia iai (ki į a i aukiančios o mos dažniausiai suda o apie 26–32 p oc.). Pagal ki čio a i aukimo pobūdį ap a iamas plo as i iamuoju laiko a piu aip pa nebu o ien isas. Lie u ių kalbos a lase eigiama, kad čia XX a. idu yje eikęs silpnojo sąlyginio ki čio a i aukimo dėsnis (LKA II 123–124, žml. N . 105). Rank aš inių šal inių medžiaga odo, kad šiau inėse u eniškių šnek ose o ma osi in ensy esnis sąlyginis ki čio a i aukimas – ki į čia bu o links ama a i auk i nuo umposios galūnės į be kokį p iešpasku inį ilgąjį skiemenį, p z.: αnu  einu, pi na ka i a, li us, pa di as, di na, di a, pi as  penkias, p igi is, da k i  daik e, i na, gi u  gi džiu, p a  ponia, u ka  anka, uñ i  an i, užmi gu, žm na Alk. Dėsnio o ma imąsi liudija i o mų su „d i i šūniu“ ki čiu a ojimas (plg. U bana ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12; S undžia 1995: 70; Ragaišienė 2020b: 214–215; 2024: 185), plg. oje pačioje šnek oje už ašy as o mas su „d i i šūniu“ i a i auk iniu ki čiu, p z.: i kùs  c iekus 14 , kala a . ù  kala a u 15 , 14 C iẽkas (4) ‘ inis’. 15 Kala a as (2) ‘ e piamasis a elis’. 6 laũ.kùs  laukus, i . ùs  penkius, i ùs  pie us, i .k  penk i, se gù  se gu, sk à  skū a, i . à  šil a, a .kùs  aikus, i nà / ka i, laũ.kus  laukus, i . us  penkius, i na Pnm 16 ; a n  eini, i nà  iena / a u  eisiu, i na, ši us, a pus K n. In ensy esnio, o ne silpnojo, sąlyginio ki čio įsi i inimą šiau inėse šnek ose odo du dalykai. Pi ma, o mų, ku iose jis u ė ų bū i a i aukiamas į ilgąjį skiemenį, a imas su „d i i šūniu“ ki čiu, p z.: s nùs  sūnus, a .nùs  a nus, sald ùs  saldo us 17 , ka nàs  ka ūnas, à  y a, e .n  eini, ma .šù  maišu, i . ùs  penkius, š ùs  šokius, e .gù  me ga, žm gùs  žmogus, a .dù  a du, e.k i nà i nà  kiek iena diena, e  de yni, u .k  anks i, ka . ùs  ka us, e . ù  ke u, i nà  iena, nebep a e .k à  nebep akeik a, ȓ  o e Rg. An a, ki į išlaikančių i jį į p iešpasku inį ilgąjį skiemenį a i aukiančių o mų a ojimas p amaišiui, p z.: iednà / i dna  biedna, i. à / a  y a, i / i i  penki, i s / i is  ši dis i k . Rg. Ki okia si uacija i iamuoju laiko a piu bu usi aka iniuose pa a mės plo o pak aščiuose p ie anykš ėnų i ši in iškių pa a mių. Daugiau nei pusės šnek ų eks uose paliudy as ne egulia us ki čio a i aukimas į be kokį p iešpasku inį ilgąjį skiemenį, p z.: a nu  einu, a u  eisiu, b da, ju di, me ga, pi š u, ši us, š i sa, uñ a  an a, i na, žm na / kʹi ʹ ʹù  ki iu, miegù, aikùs i k . Čkn; da k i  daik e, d du  dūda (g oja), ju da, aũlas  kiaules, pa e k i  pas eiksi, pi is  penkis, p u  p o u, ši us, i na / aism  eisme, baisùs, ba zdù  ba zda, bu nà, aišlaidùs  neišlaidus, nei ù  neisiu, nuspe k , pi às  penkias, sunkù, šeimù  šeima, aikù, aikùs i k . Skd; aĩ u  eisiu, keliñ a, laũki  lauke, liñdi  lendi, li us, miẽs i  mies e, nu ga p a  ponia, piñ us  penkius, pi ki  penki, ši dis, š i sa, a ks u  a gs u, i na, i a, ži ma / ainù  einu, aisì  eisi, aus s, baigì, dainà, ka bì  kalbi, nebeinù, nei ù  neisiu, su šeimù  šeima, pinkì  penki, pin ùs  penkius, sup un ù  sup an u, uŋks ì  anks i, e ksì i k . Sgn; da žus, nekuñ i  nekan i, ó a, ši us, i na / lie ùs, me gà, mi ù  mi siu, piŋkì  penki, i šùs i k . G s; a u  eisiu, li us, piñ. us  penkius, i s a, ∙ška  ožka, sk ∙las  skyles, a .kus  aikus / ai ù  eisiu, ba zdà, ilg , jaunà, i∙ à  y a, suŋkù  sunku, uždė à i k . Vdn 18 . Ki ose šnek ose už ašy a pa ienių a ejų, kai ki is a i aukiamas nuo umpojo galinio skiemens į skiemenį, ku į suda o ilgasis balsis, ie, uo a d ibalsiai ei, ui, p z.: ka i a 19 , ku nu, ku nus, .bus  ūbus (plg. u.bùs  ūbus) Lln. Tokių a ejų ap a iamame a eale as a nedaug 20 . 16 Panemun lio punk ui p iklausančio Robli kaimo a mę y usios kalbininkės a k eipė dėmesį, kad y iausio- sios ka os in o man ai nea i aukia ki čio nuo umposios galūnės į ilgąją šaknį, idu inės ka os a s o ai o- kiuose žodžiuose „ a ia du ki čius“, o jaunimas ki į a i aukia iš isai (G ina eckienė, Ga gasai ė 1956: 4). Pa- eik uose y iausiosios ka os a s o ų pasakojimuose as a pa ienių ki čio a i aukimo a ejų, kiek daugiau už ašy a „d i i šūnio“ ki čio a ejų. 17 Saldõ as (2) ‘ka ei is’. 18 Sugiñčių šnek os eks uose o mos, ku iose ki is a i aukiamas nuo umposios galūnės į be kokį p iešpasku- inį ilgąjį skiemenį, suda o apie 38 p oc. (51 a ejai iš 134), Gi e iškių punk o pasakojimuose – apie 26 p oc. (8 a ejai iš 31), Vidẽniškių apylinkėse su ink oje medžiagoje – apie 22 p oc. (7 a ejai iš 33). 19 Fo ma už ašy a is ka us. 20 Dalis šių o mų gali bū i siejamos i su mo onologiniu pa adigmos išlyginimu a koloninio ki čia imo ipo o ma imusi (Ragaišienė 2020b: 222; 2024: 185). 7 XX a. 6–7 deš. ki čio a i aukimo ap aiškų pas ebė a y inėse i pie y inėse u eniškių šnek ose, ku ios Lie u ių kalbos a laso suda y ojų nebu o p iski os silpnojo sąlyginio ki čio a i aukimo plo ui. Rank aš inių šal inių medžiaga odo, kad šis a ealas i aka iniai plo o pak aščiai ki čio a i aukimo požiū iu iš esmės nesiski ia. Ry inėse i pie y inėse šnek ose aip pa už ašy a o mų su „d i i šūniu“ ki čiu, p z.: α .nù  einu, aud jà, su kù  sunku, e kùs  eliokus, u ks  anks i, a .kù  aiku, i nà Sp i k . 21 Kaip i aka inių šnek ų šal iniuose, y inių i pie y inių šnek ų ank aščiuose šio ki čio ipo žymėjimo a ejų aip pa as a mažai. Tai odo, kad XX a. 6–7 deš. u eniškių pa a mėje ap a iamas eiškinys galėjo bū i ne ienodo s ip umo, odėl, ko ge o, ne isais a ejais šalu inis ki is žymė as. P iešpasku inis ilgasis skiemuo – pi masis „d i i šūnio“ ki čio dėmuo – galėjo bū i a iamas ne ilgėlesnis nei ki čiuo as i pe nelyg nesiski i nuo a i auk inio ki čio (plg. S undžia 1989: 435; Gi denis 2003: 95; Ragaišienė 2018: 184). Nea mes ina galimybė, kad kai ku iais a ejais šnek ų ypa ybių y ėjai ki į galėjo nu ody i ik p iešpasku iniame skiemenyje. Reiškinio pli imą y inėje i pie y inėje pa a mės plo o dalyje liudija i pasi aikan ys pa ieniai ki čio a i aukimo a ejai (plg. Ragaišienė 2024: 185). Vienose šnek ose ki is dažniau a i aukiamas nuo umposios galūnės į skiemenį, ku į suda o ie, uo a ba ilgasis balsis, p z.: li us (plg. ie ùs  lie us, e. aũs  lie aus), aud .ni  audoni (plg. audan .s  audonos), s nus  sūnus (plg. su sūnu ), i d us  ied us 22 , i na  iena (plg. ienà  iena), i i  ieni (plg. ie  ieni) Kk ; di na, gel óna (plg. gel a.n .  gel onų), neg . a  negy a, n a, s nus, i na (plg. ienà) B č 23 . Ki ose šnek ose, kaip i aka iniuose pa a mės pak aščiuose, ki is a i aukiamas į be kokį ilgąjį skiemenį, p z.: a me  eime, su ba zdu  ba zda, di nas, g bus  g ybus, su pl gu  plūgu, la ški  laiške, li us, u kas  ankas, sup uñ u  sup an u, ši us, i na kape ka, žm na Jnš; ba i, je m kus 24 , ka bi, ka u a nu  einu, ki u  ki iu, k a  k ū a, mi gu, piñ as  penkias, di nas, ši dis nes e ka, bl ga žm na  bloga žmona, supi i A n 25 . I ienu , i ki u o mos su a i auk iniu ki čiu galėjo bū i a ojamos kaip g e iminės, p z.: dienà / di na, skū à / sk a, sūnùs / s nus, ienà / i na, o à / a i k . Lb 26 ; bais / ba si, ba .si  baisi, gi. à / g . a  gy a, ji. à / j . a  y a, kapeikàs / kape kas, p ne / po.nè  ponia, su.nùs / s .nus  sūnus, šim ùs / ši us, ienà / i na i k . Bj ; i. à / ∙ a  y a, pink / piñki, pi i  penki, ienà / i na Jnš. A k eip inas dėmesys, kad ki is nuo umposios galūnės a i aukiamas į p ieš jį einan į ilgąjį iek ci kum leksinį, iek akū inį skiemenį (analogiški 21 A i auk inio ki čio o ma imasis sie as su „d i i šūniu“ ki čiu. Spi nų šnek os kalbinių ypa ybių ap aše eigiama, kad „ki čio a i aukimo p ocesas jau palie ęs i šią a mę. Kai ku iuose žodžiuose aiškiai gi dimi du ki čiai“ (U bana ičiū ė 1966: 5). 22 Viẽd as (2) ‘kibi as’. 23 Fo mos su a i auk iniu ki čiu suda o mažiau nei 10 p oc. 24 Skolinys je m kas pa a o as eikšme ‘ilgas apsiaus as, milinė’. 25 Nu ody os isos abiejų šnek ų ank aščiuose as os ki į a i aukiančios o mos (suda o a i inkamai 11 p oc. i 9 p oc.). 26 Labanó o a mės ap aše Jonas Šukys (1958: 5) y a nu odęs, kad „ki čio a i aukimas pas ebė as ik d iskie- meniuose žodžiuose, kai šaknis ilga, o galūnė umpa“. 8 akcen uacijos polinkiai būdingi i y ų aukš aičiams anykš ėnams, ž . Ragaišienė 2020b: 215– 216, 222). A lik a ank aš inių šal inių medžiaga odo ne olygų i gana ėly ą ki čio a i aukimo kaip dėsnio u eniškių pa a mėje o ma imąsi: XX a. idu yje pačioje plo o šiau ėje i šiau ės aka ų kampe eiškinys jau bu o įsigalėjęs, šiau iniame Panemun lio (177) – Aleksand a lės (180) – K iaun (179) – Sù ieko (181) a eale i aka iniuose pak aščiuose p ie anykš ėnų i ši in iškių pa a mių – besi o muojan is. Kad eiškinys u eniškių plo e p adėjo o muo is palygin i ėlai, pa i ina XIX a. an osios pusės An ano Ba anausko eks ai (Spech 1920: 52–83) 27 . 1920 m. išleis ame leidinyje Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski pa eik uose Vabalniñko (142) šnek os pasakojimuose ki is bu o egulia iai a i aukiamas nuo umposios galūnės į be kokį ilgąjį skiemenį, Žióbiškio (147) 28 i Vyžuon (275) pa apijų eks uose nea i aukiamas, čia as a ik pa ienių „d i i šūnio“ ki čio a ejų, ku ie s a is iškai nė a eikšmingi (Ragaišienė 2015: 180–181). A. Ba anausko laikais šiau inėje kupiškėnų plo o dalyje, u eniškių šiau ės aka ų kampe i aka iniame anykš ėnų pak aš yje įsi i inęs in ensy esnis sąlyginis ki čio a i aukimas slinko pie ų k yp imi (ž . 2 pa .; plačiau ž . Ragaišienė 2015: 180–183; 2018: 181–184; 2020b: 215). XX a. 6–7 deš. ank aš inių šal inių medžiaga odo, kad ki is jau egulia iai bu o a i aukiamas kupiškėnų pa a mėje, no s ne ienodai in ensy iai, i isame anykš ėnų pa a mės plo e (Ragaišienė 2018: 185; 2020a: 90– 93; 2020b: 215–216) 29 . Taigi šiose pa a mėse įsi i inęs a i auk inis ki is XX a. idu yje o ma osi aka iniame u eniškių pa a mės pak aš yje i slinko į y ines i pie y ines šnek as. 27 An anas Ba anauskas, p o eso iaudamas Kaũno kunigų semina ijoje, apie 1867–1884 m. o ganiza o sa o mo- kinius ink i a mių eks us, ku iuos ėliau nusiun ė okiečių kalbininkui Hugo Webe iui. 28 Žióbiškis An ano Salio p iski as p ie 147 punk o (Ge žo ai ė i k . 2014: 412; plg. da Ge žo ai ė 2015: 147). Žane a Ma ke ičienė (2011: 306) šią ie o ę aip pa y a nu odžiusi kaip u eniškių pa a mės punk ą. 29 Ki čio a i aukimo dėsnio o ma imuisi šiose pa a mėse į akos galėjo u ė i sėlių subs a as (Zinke ičius 2006: 30, 73). 9 2 pa eikslas. Ki čio a i aukimo pobūdis A. Ba anausko pa eik uose y inių y ų aukš aičių eks uose Remian is A. Ba anausko eks ų i y inių y ų aukš aičių pa a mių ank aš inių šal inių medžiaga da y ina p ielaida, kad XX a. idu yje u eniškių pa a mės aka iniuose pak aščiuose o ma osi in ensy esnis, o ne silpnasis, sąlyginis ki čio a i aukimas. Lie u ių kalbos a laso suda y ojams nus a y i a i auk inio ki čio ipą galėjo bū i sunku dėl kelių p iežasčių. Pi miausia odėl, kad i iamuoju laiko a piu g e imose šnek ose eiškinys bu ęs ski ingo in ensy umo (ž . 1 pa .). Vienuose ank aščiuose o mos su a i auk iniu ki čiu suda o apie 21–38 p oc., ki uose as a ik pa ienių ki čio a i aukimo a ejų i (a ) o mų su „d i i šūniu“ ki čiu. Nea mes ina galimybė, kad y ėjai su ki čio a i aukimu galėjo sie i mo onologinio akcen inės pa adigmos išlyginimo a ejus (Ragaišienė 2024: 185). Re ai ki į a i aukiančių aka inio pak aščio, y inių i pie y inių šnek ų ank aščiuose daugiau nei pusę ap a iamų a ejų suda o ci kum leksinio kamieno ienaskai os įnagininko i daugiskai os galininko o mos (68 a ejai iš 115) 30 . Pas ebė ina, kad aip dažniau ki čiuojami an osios ki čiuo ės žodžiai, ku ių p iešpasku inio skiemens pag indą suda o ilgasis balsis i ie, uo, p z.: 30 Kamiene links ama ki čiuo i i ienaskai os a dininko o mas, p z.: ma.k kla  mokykla, s a. kla  s o ykla ‘s a ula’ In i k . (Ragaišienė 2024: 185).