Acta Linguistica Lithuanica 2025, t. 92, p. 1–8 Turinys / Turinio nuoroda ISSN 2669-218X (internete / elektroninis)

SENPRŪSIŲ poaris

Senosios prūsų poaris

VÁCLAV BLAŽEK Masaryko universitetas El. paštas: [email protected] ORCID ID: https://orcid.org/0000-0002-6797-7188 Tyrimų sritys: baltų ir indoeuropiečių etimologija bei onomastika.

https://doi.org/10.35321/all92-02

SANTRAUKA

Straipsnyje nagrinėjamas izoliuotas senprūsių žodis poaris ‘kurklys’ žodžių darybos ir etimologijos požiūriu. Todėl surenkami ir įvertinami visi paskelbti etimologiniai bandymai. Galiausiai pasiūlomas naujas sprendimas, grindžiamas indoeuropiečių šaknimi *per- ‘peržengti, pereiti skersai; prasiskverbti’, kuri leidžia iš tos pačios šaknies kildinti ‘kirmino’ pavadinimą vidurio iranėnų sogdų, chotano ir keliomis šiuolaikinėmis iranėnų Pamiro kalbomis. Bendras zoonimų ‘kurklys’ ir ‘kirminas’ semantinis vardiklis yra ‘prasiskverbiantis’.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: kurklys, kirminas, senprūsiai, iranėnų kalbos, etimologija.

ANOTACIJA

Straipsnyje žodžių darybos ir etimologijos požiūriu analizuojamas vienas senosios prūsų kalbos žodis poaris ‘kurklys’. Dėl šios priežasties surinkti ir įvertinti visi paskelbti etimologijos bandymai. Galiausiai, remiantis ide. šaknimi *per- ‘peržengti, pereiti; prasiskverbti’, siūlomas naujas sprendimas, leidžiantis iš tos pačios šaknies išvesti vidurinių iranėnų sogdų, chotanų ir kelių dabartinių iranėnų kalbų iš Pamyro pavadinimą kirminas. Zoonimų kurklys ir kirminas bendras semantinis vardiklis yra ‘prasiskverbiantis’.

ESMINIAI ŽODŽIAI: kurklys, kirminas, seno­ji prūsų kalba, iranėnų kalbos, etimologija.

1. Senprūsių poaris Elbingo žodyno 777 straipsnyje vokiškai „Ostpreussisch“ paaiškintas žodžiu „werre“, dabartine vokiečių kalba „Maulwurfsgrille“, t. y. ‘kurklys’ = Gryllotalpa gryllotalpa. Gryllo­talpidae yra žiogų (krūmyninių žiogų) šeima.

Autorių teisės © 2025 Václav Blažek. Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis atvirosios prieigos straipsnis platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, jei nurodomi autorius ir šaltinis. // Išleido Lietuvių kalbos institutas. Šis straipsnis yra atviros prieigos, platinamas pagal „Creative Commons“ priskyrimo licencijos sąlygas, leidžiančias neribotai naudoti, platinti ir atkurti turinį bet kokioje laikmenoje, nurodant autorių ir šaltinį.

Gauta: / Gauta: 2025-04-24. Priimta: / Priimta: 2025-05-17.

1

2. Tikriausiai pirmąjį etimologinį bandymą pasiūlė Antonínas Matzenaueris savo 1873 m. pradėtame rankraštyje, tačiau jis paskelbtas tik 2009 m. (!), p. 105 (Havlová, sud., 2009). Jis kėlė hipotezę *parpis ir lygino ją su lietuvių kalbos atitikmeniu parplỹs¹ ‘europinis kurklys / Gryllotalpa gryllotalpa’, Adalberto Bezzenbergerio parplas ‘skorpionas’ – skaidriu onomatopėjinio veiksmažodžio par̃pti, parpiù, parpiaũ ‘skleisti aukštą monotonišką garsą, zyzti, ūžti, tarškėti; skleisti pasikartojantį duslų garsą (apie paukščius); prunkšti (apie arklį); būti prikimusiam, skaudėti gerklę, kalbėti prikimusiu balsu; knarkti’ vediniu (Smoczyński 2018: 914–15); plg. taip pat latvių parpala ‘niurzglys, bambeklis’ (Fraenkel 1962: 542).

Vytautas Mažiulis (2013 [1988–1997]: 725) rekonstravo jo kamieną *pāris ir kildino jį iš veiksmažodžio, išlikusio, pavyzdžiui, senosios bažnytinės slavų kalbos pariti ‘skristi’. Tai iteratyvas su pailgėjusia šaknies balsę iš veiksmažodžio pьrati ‘kilti’ (Vykypěl, ESJS X 627; XII 739). Rytų baltų kalbose tikėtini atitikmenys yra lietuvių spar̃nas ‘paukščio ar vabzdžio sparnas’, latvių spārns „sparnas“, siejami su vedų parṇá- ‘plunksna; lapas’, avestų parəna- ‘plunksna; sparnas’, sogdų pārrа- ‘sparnas’, vidurio persų parr ‘plunksna’, Pašto pāṇa id., visi iš indoeuropiečių šaknies *(s)per- ‘skristi’ (Mayrhofer, EWA I II 97; Kümmel, LIV 2001 [1998]: 579–580). Kurklys priklauso sparnuotiesiems vabzdžiams, todėl tokia semantinė motyvacija neabejotinai įmanoma. Problema ta, kad indoeuropiečių s-mobile junginio *(s)ph tęsiniuose baltų kalbose paprastai būdavo vieninteliai variantai, t. y. *spor *p-, visada ir rytų baltų kalbose, ir senprūsių kalboje²:

(a) lietuvių spáinė ‘putos vandens paviršiuje, ant bangos’; senprūsių spoayno ‘Gest’ [EV 387] = ‘alaus puta’, lotynų spūma ‘puta’, plg. senosios bažnytinės slavų kalbos pěna ‘puta’, senosios aukštosios vokiečių kalbos feim ‘puta’ ir kt. (Pokorny 1959: 1001: *(s)poimno-; Mažiulis 2013 [1988–1997]: 873; Smoczyński 2018: 1250);

(b) lietuvių pántis, -čio ‘pančiai, virvė, kuria surišamos arklio kojos, kad jis nenuklystų’, daugisk. pánčiai ‘pančiai, grandinės’; senprūsių panto ‘Vesser (= Fessel)’ [EV 542] = ‘pančiai’; senosios bažnytinės slavų kalbos pǫto ‘pančiai’, visi kildinami iš veiksmažodžio, paliudyto lietuvių pìnti, pinù ‘pinti, sukti, pinti, rišti (vainiką); supainioti’, latvių pīt, pinu ‘pinti, supinti’; senosios bažnytinės slavų kalbos pьnǫ ‘tempiu’, bendratis peṭi ‘pinti, apglėbti’, su priešdėliais sъpeṭi

^{¹ Analoginė žodžių daryba ir semantinė motyvacija būdinga lietuvių kalbos sinonimui kur̃klỹs, kilm. -io ‘europinis kurklys / Gryllotalpa gryllotalpa, drėgnoje dirvoje gyvenantis ir augalų šaknis graužiantis vabzdys; skorpionas’. Tai -lys priesagos vedinys, padarytas iš veiksmažodžio kūr̃kti ‘karkti, kvarkti (apie varlę); kudakuoti (apie vištą); neršti (apie varlę)’, latvių kūrkt ‘karkti, kvarkti’; toliau senosios bažnytinės slavų kalbos krъknǫti ‘inkšti, cypti’, rusų kerkatь ‘švilpti, inkšti’ (Smoczyński 2018: 639–40).}

^{² One counter example was proposed by Mažiulis (2013 [1988–1997]: 667), assuming for Old Prussian paycoran ‘sebengestirne’ [EV 6], i.e. „Siebengestin“ = English ‘Seven Sister’ or ‘the Pleiades’, the conjecture *paito, plus the suffix *-āra-, to compare the root with Lithuanian spiẽčius ‘swarm of bees, separate colony of bees’, from the verb spiẽstis, spiẽčiasi, spiẽtėsi ‘to swarm, leave an old hive in order to build a new one; assemble, swarm, gather, associate’ etc. (Smoczyński 2018: 1258). But already Brückner (1898: 513) offered the solution without any conjecture and s-mobile, analyzing paycoran as the compound, where he identified the first member with Lithuanian paĩkas ‘silly, stupid, dull; unwise’ and second one with ǫ́ras ‘air; weather’. He saw an analogy in the designation of another ‘Siebengestirn’, namely ‘Regensiebengestirn’ „Hyades“, in Polish dźdżownice (vs. dźdżowy ‘rainy’), where the meaning ‘rain“ should represent ‘bad weather’.}

2

‘surišti, supančioti’, zapeṭi ‘numušti; surišti’; toliau graikų πένoμαι ‘vargstu, dirbu, esu užsiėmęs’; armėnų hanowm ‘pinu’; tocharų A päñw-, B päñn- ‘tempti’ plg. gotų spinnan ‘verpti’ (Pokorny 1959: 988; Mažiulis 2013 [1988–1997]: 665–666; Smoczyński 2018: 909, 966); vidurio bretonų (1499) queffnid kol. ‘vorai’, vns. queffnidenn > valų cyffniden id. (GPC), bretonų kevnid id. < *kom-spenº (Pedersen 1909: 185; Deshayes 2003: 389), visi iš šaknies *(s)penh₁- (Kümmel, LIV 2001 [1998]: 578–79).

4. Wojciechas Smoczyńskis (2000: 195) įžvelgė žodyje poaris vokiško ^Werre³ ‘kurklio’ adaptaciją (plg. taip pat Schmalstieg 2015: 247), nors senprūsių kalboje nebuvo tiesioginės analogijos vokiečių w pakeitimui senprūsių p-. Tačiau rytų baltų kalbose yra šį pakeitimą liudijančių pavyzdžių: lietuvių péršas ‘Šventojo Rašto, dainos posmas’ < prūsų germanų verš ‘posmas’; latvių perša, perša, perša ‘posmas’ < (vidurio) žemaičių vokiečių versch(e) id. (Smoczyński 2018: 949).

5. Sprendimai (2) ir (3) yra įmanomi, tačiau, be abejo, turi trūkumų. Todėl toliau pateikiamas naujas pasiūlymas.

Iranėnų kalbose esama perspektyvių ‘kirmino’ ar panašių vabzdžių pavadinimų atitikmenų:

Chotano vns. šauksm. pira ‘kirminas’, vard. dgs. pärа, gal. dgs. pīrа, abl.-instr. dgs. pīryау isa ‘su kirminais’ (Bailey {= B} 1979, 239). Šios formos kildintinos iš proiranėnų *pṛia- ~ *paria-, plg. paralelinius atvejus, tokius kaip chotano bira ‘drabužis’ < *bṛia- (B 287), pira- ‘namas’ < *pria- (B 239), mir-/mär- < *mria- = esamojo laiko forma iš mar- ‘mirti’ (B 324); be to, dīra- ‘žemas’ < *adaria- (B 159), ǰīrai- ‘prieštaraujantis’ < *gariaka- (B 84), kīra- ‘darbas, veiksmas’ < *karia- (B 60), pīr- ‘tikėti’ < *paria- (B 239). Pažymėtina, kad ā ir i yra tos pačios balsės alofonai, plg. anksčiau cituotą mir-/mär- < *mṛia arba mästa- ~ mišta- ‘didelis’, atitinkantį avestų masita id. (B 333).

Chotano žodis iranėnų kalbose nėra izoliuotas. Vadinamosiose Pamiro kalbose esama patrauklių atitikmenų (plg. Bailey 1979: 239):

Vachų p(ə)rič ‘vabzdys, kirminas, medgraužis, medienos graužikas’ (Paxalina 1975: 243) ~ prič ‘kirminas, vikšras’ (Steblin-Kamenskij 1999: 267) ~ porič ‘kirminas’ (Badakhshi 2004 [1960]: 96); galbūt < *pariči- (?) su panašia balsių raida kaip vachų strin ‘nevaisingas’ < *starīni, atsižvelgiant į vedų starī- (Steblin-Kamenskij 1999: 317);

Iškāšmi pəčúk (Paxalina 1959: 226) ~ ‘vikšras’ (Steblin-Kamenskij 1999: 267) ~ putsuk ‘kirminas, lerva’ (Grierson 1920: 92) ~ počuk ‘kirminas’ (Badakhshi 2004 [1960]: 96);

³ Rytų Prūsijos dialektizmas Werre pirmą kartą paliudytas XVI a. (Kluge 2011 [1883]: 983, 991 pateikė etimologiją, pagrįstą vokiečių būdvardžiu wirr ‘susipainiojęs, susiraizgęs’, senosios aukštosios vokiečių kalbos wirran ‘velti, raizgyti, (su)velti’, tačiau semantiniu požiūriu ji neįtikinama). Kroonen (2013: 580–581) nustatė perspektyvių atitikmenų olandų weern ‘miežis’, danų verne ‘arklio gylio lerva, gylio musės lerva’, švedų tarm. verna, norvegų vere ‘gylio musės lerva; odos įdubimas, atsiradęs dėl gylio pažeidimo’, kurie turėtų atspindėti germanų porą *wer(r)ōn- ir *wernōn-, rekonstruojamą priešgermanų paradigmą *u̯érH-ōn, kilm. *u̯erH-n-os. Kroonen (l. c.) pridūrė, kad tikėtino atitikmens lietuvių vīras ‘kaspinuotis, lerva; spuogas’ reikšmė suteikia pagrindą lyginti su lotynų varus ‘spuogas, uždegiminė odos dėmė’; tocharų B weru ‘pūslelė’, nes juos sukelia įvairūs vabzdžiai.

3

Sanglečių pəčuk (Morgenstierne 1938: 406: *pəčuk) ~ pəčuk ‘kirminas’ (Badakhshi 2004 [1960]: 96);

?Jazgulamų pək/g ‘žalingas abrikosuose gyvenantis kirminas’ (Edeman 1971: 192; Paxalina 1975: 243). Iškāšmi, Sangleči ir galbūt Jazgulamų formos galbūt kildintinos iš *pariči- + *-aka-?

Vidurio iranėnų kalbose dar esama vieno galimo atitikmens, tačiau su kitu darybos sufiksu, būtent *-ān-: sogdų prʾn’k, dgs. prʾnyt ‘vabzdys, kirminas’ /parāne/, manichėjų prʾny, dgs. prʾnyt ‘mažas gyvūnas, vabzdys’ /parāne/ (Gharib 1995: 6979, 6982; Gershevitch 1961: 144, § 966) < *parānaka-^⁴.

Pažymėtina, kad Haroldas W. Bailey (1979: 239) taip pat svarstė iranėnišką permės ir ugrų ‘kirmino’ pavadinimo kilmę: komių perk (I) ‘veltinys, gaktos utėlė; Phthirius pubis’; mansų (P LU LO) pērk ‘pilvo kirmėlė; (LU LO) kirminas (mėsoje); (LU) angelo kirmėlė’, vengrų féreg, gal. férget ‘kirminas, vabzdys’ (pirmą kartą 1152 m.); (tarm.) ‘įvairūs kenksmingi gyvūnai: pelė, žiurkė, šeškas, vilkas, lokys’ < *perkз (*perkkз) ‘kirminas’ (UEWI I 373; EWU 1994: 381).

6. Čia aptartiems įvairiems klasės Insecta atstovams turėtų būti būdingas koks nors bendras bruožas, siejantis juos lingvistiniu požiūriu. Bendras semantinis ‘kurklio’, ‘vikšro’ ir įvairių rūšių ‘kirminų’ vardiklis yra ‘prasiskverbimas’, būtent per molį, medieną, vaisius ir kt. Ši idėja suponuoja etimologiją, grindžiamą indoeuropiečių šaknimi *per- ‘peržengti, pereiti skersai; prasiskverbti’ (Pokorny 1959: 816–817; Schirmer & Kümmerl, LIV 2001 [1998]: 472–73) > vedų par- ‘pernešti skersai, perkelti’ (EWAI II 85–86); avestų pār-/fr- ‘pereiti, peržengti’ (Cheung 2007: 293–94); graikų πείρω ‘perveriu, persmeigiu, persmelkiu’ (Beekes 2010: 1163–1164), rusų redakcijos bažnytinės slavų kalbos naperję, naperiti ‘натыкать’ = ‘smeigti, segti’ (Sreznevskij 1902: 307) ir kt.

Semantinė motyvacija panaši į graikų τερηδών ‘medgraužis’ [Ar. Eq. 1308] = ‘gręžiantis’, plg. τετραίνω ‘gręžiu, pragręžiu’, τέρετρον ‘grąžtas, gręžtuvas’, senosios airių kalbos tarathar, senosios valų kalbos tarater id. ir kt. (Buck 1949: n. 3.84; Beekes 2010: 1468) < indoeuropiečių *terh₁- ‘trinti, gręžti’ (Pokorny 1959: 1071–1072; Kümmerl, LIV 2001 [1998]: 632–633).

7. Taigi senprūsių poaris ‘kurklys’ gali atspindėti baltų prokalbės pailgintąjį laipsnį *pāria-, atsiradusį dėl vidinės baltų raidos. Baltų kalbose jis būtų izoliuotas, todėl gali būti naudinga parodyti jo vietą žodžių darybos procese, remiantis analogiškais pavyzdžiais:

Senprūsių poaris savo žodžių daryba primena soalis ‘Krewtecht’ [EV 293], t. y. ‘žolė’, kuris atspindi pailgintąjį laipsnį *žālia- iš o-laipsnio saligan ‘grune’ [EV 468], t. y. ‘žalias’ (Mažiulis 2013 [1988–1997]: 870, 801–802). Jis kildintinas iš *žali̯ā-, panašiai kaip lietuvių žolė ‘žolė, augalas’, latvių zāle ‘žolė’ < *žāli̯āvs. Lietuvių žalias ‘žalias, neprinokęs, žalias’, latvių zaļš id. < *žalia-, visi iš veiksmažodžio, paliudyto lietuvių želti, žẽlia ‘augti, leisti žalumą (apie žolę, krūmus); kilti iš žemės, augti, dygti; rodytis'

^⁴ Sogdian S, B βʾrʾk, M βʾryh C bʾry /bā́rē/ ‘raitelis; jojamasis gyvūnas’, jagnobų vōra ‘raitelis’ < *bā́ra’i < *bāraka-; plg. jazgulamų varag, iškāšmi vbrūk ‘arklys’; osetinų baraeg ‘raitelis’, pahlavi bʾrg /bārag/ (Novák 2013: 107).

4

žaliuoti, latvių zeļt, zeļu, zēlu ‘žaliuoti’ < indoeuropiečių *ĝelh₃- (Smoczyński 2018: 1714, 1724–1725, 1757; Bichlmeier 2019: 84).

REFERENCES

Badakhshi Shah ‘A. 2004 [1960]: Dictionary of Some Languages and Dialects of Afghanistan, transl., transliter., and ed. by H. Badghisi, 2 ed., Washington DC: Institute for the Study of Man.

Bailey Harold W. 1979: Dictionary of Khotan Saka, Cambridge: University Press.

Bichlmeier Harald 2019: Etymologický slovník jazyka staroslověnského. Fasz. 19: zakonъ–žьzlь. Bibliografický aparát. Herausgegeben von Aleš Bičan, Vít Boček, Ilona Janyšková, Helena Karlíková, Petr Malčík, Žofie Šarapatková, Jana Villnow Komárková und Bohumil Vykypěl [Etymological Dictionary of the Old Slavic Language. Fass. 19: zakonъ–žьzlь. Bibliographic Apparatus. Edited by Aleš Bičan, Vít Boček, Ilona Janyšková, Helena Karlíková, Petr Malčík, Žofie Šarapatková, Jana Villnow Komárková and Bohumil Vykypěl]. – Kratylos 64(1), 71–90. DOI: http://dx.doi.org/10.29091/KRATYLOS/2019/1/7.

Brückner Alexander 1898: Perssisch und Polnisch [Persian and Polish]. – Archiv für slavische Philologie 20, 481–515.

Buck Carl D. 1949: A Dictionary of Selected Synonyms in the Principal Indo-European Languages, Chicago, London: University of Chicago Press.

Cheung Johnny 2007: Etymological Dictionary of the Iranian Verb, Leiden, Boston: Brill.

Derksen Rick 2005: The Orthography of the Elbing Vocabulary and the Relationship between Old Prussian and East Baltic. – Baltistica 6, priedas, 51–67. DOI: http://dx.doi.org/10.15388/baltistica.0.6.757.

Deshayes Albert 2003: Dictionnaire étymologique du breton [Etymological Dictionary of Breton], Douarnenez: Le Chasse–Marée.

Edelman Džoi M. 1971: Jazgulamsko–russkij slovar [Jazghulam–Russian Dictionary], Moskva: Nauka.

ESJS X: Etymologický slovník jazyka staroslověnského [Etymological Dictionary of the Old Church Slavonic Language] 10, ed. by E. Havlová, A. Erhart, I. Janyšková, Praha, Brno: Academia; Tribun EU, 2000.

ESJS XII: Etymologický slovník jazyka staroslověnského [Etymological Dictionary of the Old Church Slavonic Language] 12, ed. by E. Havlová, A. Erhart, I. Janyšková, Praha, Brno: Academia; Tribun EU, 2004.

EWAI II: Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen [Etymological Dictionary of Old Indo-Aryan] 2, von M. Mayrhofer, Heidelberg: Winter, 1996.

EWU 1994: Etymologisches Wörterbuch des Ungarischen [Etymological Dictionary of Hungarian] 1–2, ed. by L. Benkő, Budapest: Akadémiai Kiadó.

5

Fraenkel Ernst 1962: Litauisches etymologisches Wörterbuch [Lithuanian Etymological Dictionary] 1, Heidelberg, Göttingen: Winter, Wandenhoeck & Ruprecht.

Gershevitch Ilya 1961: A Grammar of Manichean Sogdian, Oxford: Blackwell.

Gharib Badrozaman 1995: Sogdian Dictionary: Sogdian–Persian–English, Tehran: Farhangān Publications.

GPC: Geiriadur Prifysgol Cymru. A Dictionary of the Welsh Language, Centre for Advanced Welsh & Celtic Studies. Internet Access: http://welsh-dictionary.ac.uk/gpc/gpc.html.

Grierson George A. 1920: Ishkashmi, Zebaki, and Yazghulami, an Account of Three Eranian Dialects, London: Royal Asiatic Society.

Havlová Eva, ed., 2009: Matzenauer, Antonín. Beiträge zur Kunde der altpreußischen Sprache [Contributions to the Study of the Old Prussian Language], Praha: Nakladatelství Lidové noviny.

Kluge Friedrich 2011 [1883]: Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache [Etymological Dictionary of the German Language], bearb. von E. Seebold, 25^th ed., Berlin, New York: De Gruyter.

Kroonen Guus 2013: Etymological Dictionary of Proto-Germanic, Leiden,Boston: Brill.

LIV 2001 [1998]: Lexikon der indogermanischen Verben: Die Wurzeln und ihre Primärstammbildungen [Lexicon of the Indo-European Verbs: Roots and their Primary Stem Formations], unter Leitung von H. Rix, bearb. von M. Kümmel, T. Zehnder, R. Lipp, B. Schirmer, 2., verbesserte Aufl., Wiesbaden: Dr. Ludwig Reichert Verlag.

Mažiulis Vytautas 2013 [1988–1997]: Prūsų kalbos etimologijos žodynas [Etymological Dictionary of Old Prussian], comp. by V. Rinkevičius, 2 ed., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Morgenstierne Georg 1938: Indo-Iranian Frontier Languages 2: Iranian Pamir Languages (Yidgha-Munji, Sanglechi-Ishkashmi and Wakhi), Oslo: Aschenhoug & Nygaard.

Novák Ľubomír 2013: Problem of Archaism and Innovation in the Eastern Iranian Languages: Doctoral Dissertation, Praha: Charles University.

Paxalina Tatjana N. 1959: Iškašimskij jazyk [Ishkashim Language], Moskva: Izdatelstvo Akademii nauk.

Paxalina Tatjana N. 1975: Vaxanskij jazyk [Vaxan Language], Moskva: Nauka.

Pedersen Holger 1909: Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen [Comparative Grammar of the Celtic Languages] 1, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.

Pokorny Julius 1959: Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-Germanic Etymological Dictionary], Bern-München: Francke.

Schmalstieg William R. 2015: Studies in Old Prussian: A Critical Review of the Relevant Literature in the Field from 1975 until 2005, Vilnius: Vaga.

6

Smoczyński Wojciech 2000: Untersuchungen zum deutschen Lehngut im Altpreussischen [Investigations into German Fiefdoms in Old Prussia], Kraków: Wydawnictwo Uniwersytetu Jagiellońskiego.

Smoczyński Wojciech 2018: Lithuanian Etymological Dictionary, ed. by A. Holvoet, S. Young with the assist. of W. Browne, Berlin: Peter Lang.

Sreznevskiĭ Izmail I. 1902: Materialy dlia slovaria drevne-russkogo jazyka po pismennym pamâtnikam [Materials for the Dictionary of Old Russian Language on Written Monuments] 2: L–P, Sankt-Peterburg: Izdanije Otdelenija russkogo jazyka i slovesnosti Imperatorskoj AN.

Steblin-Kamenskij Ivan M. 1999: Etimologičeskij slovar vachanskogo jazyka [Etymological Dictionary of the Wakhi Language], Sankt-Peterburg: Sankt-Peterburgskij Gosudarstvennyj universitet.

UEW I: Uralisches etymologisches Wörterbuch [Uralic Etymological Dictionary] 1: törədək, von K. Rédei, C. Sándor, I. Erdélyi, E. Vértes, Budapest: Akadémiai Kiadó, 1986.

ACKNOWLEDGEMENT

I would like to express my thanks to Stefan Zimmer and Harald Bichlmeier for their valuable feedback.

Senosios prūsų poaris

SANTRAUKA

Senosios prūsų kalbos žodis poaris iki šiol etimologizuotas trimis skirtingais atžvilgiais: Adalbertas Bezzenbergeris, siekdamas jį palyginti su lietuvišku atitikmeniu parplỹs⁵ ‘kurklys’, įvedė sąvoką +parpis; Wojciechas Smoczyńskis pritaikė vokiečių žodį Werre ‘kurklys’; V. Mažiulis jį kildino iš veiksmažodžio, išlikusio, pavyzdžiui, senojeje bažnytinėje slavų kalboje, pariti ‘skristi’, kuris turėtų būti siejamas su liet. sparnas ‘paukščio ar vabzdžio sparnas’ ir kt. Šiame straipsnyje pateikiamas naujas sprendimas, lyginant senosios prūsų kalbos poaris su rytų iranėnų kalbos pavadinimu kirminas, išlikusiu chotanų nom. pl. pāra, acc. pl. pīra, vachių p(ə)rič ‘vabzdys, sliekas, kirminas, medgraužis’, budistų sogdų pr’n’k, pl. pr’nyt

⁵ Tokia pat žodžių daryba ir semantinė motyvacija būdinga lietuvių kalbos sinonimui kurklys, gen. -io ‘paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa), drėgnoje dirvoje gyvenantis ir augalų šaknis graužiantis vabzdys; skorpionas’. Jis žymi veiksėjo pavadinimą su galūne –lys, padarytą iš lietuvių veiksmažodžio kurkšti ‘kvaksėti, krykšti (apie varlę); kudakuoti (apie vištą); kvarkti (apie varlę)’, latvių kūrkt ‘kvaksėti, krykšti’; toliau senosios bažnytinės slavų kalbos krъknǫti ‘inkšti, klykti’, rusų kerkatь ‘švilpti, inkšti’ (Smoczyński 2018: 639–640).

7

‘vabzdys, kirmėlė’ ir kt., visi jie yra kilę iš šaknies *per- ‘peržengti, pereiti; prasiskverbti’, o tai reiškia tiek senosios prūsų, tiek rytų iranėnų kalbų vabzdžių pavadinimų bendrą semantinį vardiklį ‘prasiskverbiantis’.

8