scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kaip gyvuoja estų terminologija

Author: Tiiu Erelt
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/774/865
UZSIENIO
VAGOS Il es
Tiiu
ERELT
KAIP
GYVUOJA
ESTY
TERMINO-
LOGHA
Susig azi-
nusioie
indépend-
omybe
Es ijoje
es
pade i
onge
ju idique-
sie es y
langue
iSsaugoji-
mo les
ondeme-
n s. 1988
m. es y
langue a
é é
décla ée
na ionale,
elles
doi en
app end-
e e
nees ai,
no in ys
de eni
ci oyéiais
de la
Républiq-
ue
d'Es ie.
Skambiais
Zodziais
ginama e
Slo inama
langue.
Ta¢iau
eux
mêmes
es ai leu
langue
cul i ai
sou en a
mon e
même
plus
a sainu-
me que
ankséiau.
Pendan
les
années
d'Occupa-
ion es y
langue a
é é
conse -
ée comme
8 en eny-
bé, e
indépend-
an e en
Es ijoje
j ja
imama
Zi i é i
abejingai.
Le débi
de la
cul u e
de la
langue
déjàéiam
pa ou
iek dans
la p esse,
aussi e
de Tallino
ga ése
(naujyjy
e slinin-
ky kalba!).
Au lieu de
p imes -
os usy
langues
main ena-
n
sa ano i-
skai
keliaklup-
séiauja-
ma p ès
angly e
suomiy
langues.
Es yéje
plin a
aup èsS-
a inga
opinionés
ieni sidilo
laisse
sa a ank-
ikai
ple o is
kalbai,
eikiamai
in e ne
e iSo és
eiksniy
(Le you
language
alone!), e
d'au es
k iedia j
selonbg
kalbinink-
us,
g eZ es-
nieji
même
p iki leu
passi i é.
O
kalbinink-
ai,
no minda-
mi pa le,
ai
ou ka,
kq peu ,
e même
Siek an
plus.
Deja,
Es ijoje
a
oujou s
é é mazai
spécialis-
y de
langue
no minim-
o. Es y
na ion
maza,
mais puis
les
langues
ou es
uni o mé-
men
didelés.
Suskaigi-
e des
kalbinink-
ams,
a ailla-
n iems,
be ki y
da by,
i e min-
ologies
a ail,
uZ ek y
d'une
main
pa s y. O
du a ail
immensé-
men
beaucoup.
Visuome-
ne keiéia
de
nomb eux
s igiy
e minus,
p écise
jy i8 aikq
e
eik&mes
e eu le
ai e
ès
apideme-
n .
P o essi-
nei kalbai
(Fachsp -
ache)
ès
didele
j akq
ai angly
e suomiy
des
langues
(Swedy i
okiediy
kalby
i aka
nedidele),
esama
s igiy,
auxquell-
es même
g esia
es y des
iSs imim-
as. Exis e
e okiy
kai ku iy
s igiy
specialis-
y, qui
p oclame-
n
que,, ou
le monde
moka
angliSkai-
‘, ad
kam
es ams
éne g is
iska di e
son
langue,
es iskai.
Laimé,
ainsi
mananciy
~
mazZuma.
P aei é
padé i
i i
es y
e minol-
ogies
ondame-
n a e
e minol-
ogies
plé ojimo
p incipes
les
p incipes
su écu
usimen
emps
(p iscinki-
me
maiiausiy
ski ybiy
MM
NIPHHUH-
AHAMAT-
bHBX
pacxox e-
nni ),
odél,
ma y ,
a silaikys
e p ies
Sio me o
naujy
kalby
sk e bim-
asi,
nulem g
g ei y socialiniy ekonominiy pe mainy.
66
Ypaé
didelés du
changem-
en
économiq-
ue. Es y
e minija
de
l'économ-
ie
main ena-
n pi ma
ka g
en eko j
angly
langue
j akos
s e a.
Ma
jusqu
1940 m.
elle a é é
c éée e
ai ée
selon
okiediy, 0
de nie s
50 m. ~
selon
usy
e mes
de langue.
Pa ph a-
san
de an Z-
odj,,Pad-
ék
ous-mê-
me, c'es
e Dieu
oi padés,
le
p ésiden
du conseil
de banque
d'Es ie
p o ess-
eu Unas
Me es é
(Uno
Me es e)
disaké:,,E-
konomis -
ai,
padéki e
ous-mê-
mes, ce
e
kalbinink-
ai ous
padés! *
Pâla,
kalbininky
aide pou
l'ins an
ela i e-
men
mince,
mais eux
économis-
es
a aille-
n naSiai.
1992 m.
i8leis as
aS uonio-
likos
specialis-
y
cons i ué
e Uno
Me es és
édigé,,Ai-
skinamas-
is
angly--es-
y kalby
ekonom
e miny
Zodynas*
(p idé a
i
es y--an-
gly kalby
e miny
odyklé).
Zodyna
iSleido
Es iji de
l'économ-
ie ado y
ins i u ,
de enu
cen e de
plé ojimo
de la
langue
économiq-
ue,
édi eu .
Ten pa
iSleis as
a ail
économiq-
ue e
a ail
uzmokes-
éio
e miny
Zodynas,
p épa e
des
buhal e i-
es e
comme c-
ial
(ma ke i-
ngo)
e miny
Zodynai
( isi ois
angly--es-
ykalby).
[sleis a
e ki y
au o iy
nedidelés
po ée de
économie
Zodynéliy,
aussi bien
du
business
Zodyny,
pa eng y
angly ou
suomiy
e my
pama u.
Malheu e-
usemen ,
ce ains
i8 jy son
ès
p as i dél
konjunk-
i os,
p essus
ou
simpleme-
n
nemanym-
o.
Main ena-
n
sé ieuse-
men
p épa és
deux
g ands
Zodynai
ke u kal-
bis
bankinink-
ys és e
penkiakal-
bis
bi ginink-
ys és
e miny
Zodynai.
18 esmés
keigiasi
poli ique-
s, É a s
de
con ôle
e eisés
sa okos
e
e minin-
ai. Cia daZ
p incipal-
emen
pama u
imama a
e minij-
a, qui
Es ijos
Republik-
oje
susi o m-
a o IV
deSim m-
e yje.
Mais
a sij elj-
an j ce,
que
depuis ce
emps
passé
pusé
amZiaus,
i§ d oi y
ce é a
seuleme-
n
ondeme-
n .
Daugelj
e miny
au i§
nou eau
ku i.
Pa yzdzi-
ui, en
cou san i
ie iniy
sa i ald-
os o gany
e o ma
suak uali-
no Sios
s ies
sq okas
e
e minus.
A lik i Siq
e o ma
ès aide
Suomija,
dél o
suda y a
bend a
da bo
g upé, qui
ixai les
plus
impo an-
s
municipal-
inés
poli ique-
s,
économiq-
ues,
eisés e
echnikos
sq okas
e
e minus.
Suda iné-
jamas
g and
d oi és
e my
Zodynas,
en plus,
ne ae y
appa aî-
e dél
abiejy
als ybiy
a imy
y8iy
ak ualus
suomiyes-
y kalby
eisés
Zodynélis.
En
s'ouissa-
n
Zodynus
le ôle le
plus
impo a-
n a é é
aux
doubins
Rein Kuli
(Rein Kull)
e Aimei
Ve ik
(Aime
Ve ik).
C'es
besoin de
men ionn-
e e en
1993
Ta u
iSleis a,
deja,
ne ykus-
j,,Angly~-
es y
kalby
eisés
Zodyna*.
67
S abilnées
echnique-
os
e minijos pade is.
Technikos
spécialis e-
s, pa-
Jaikomi
Es ijos
MA
p ésidium,
{k e
Technikos
langue
cen e.
Il y p é oi
suda iné i
mul iakalbius,
é oi s
spécialisa ions
Zodynélius
(pa yzdziui,
1992
m.
émis
Zodynélis
,,S anda izacija
i
se i ikacija"),
o, Si ie
Be
Zodynai
j aSomi
j
élec oniqu-
es
skaignemen machines.
Ça aide a
dans le
u u à
o me de
nou eaux
plus
la ges
echniques Zodynus
(jusqu
Siol é ai
iSleis as
seulemen
un
usy-~es y
kalby
Zodynas
1975
m.).
Tou à
coup de peu à peu
su
ESM se a
c éé une
echnique
e miny
banque.
D iejy
pas a yjy
desim mediy
adi ioncija
suda ine i
mul idiakalbi-
us e miny
Zodynus
i Siandien
es en ie.
Les Es s,
comme
mazai
nau ai,
géné aleme-
n enus
emp un e
sa okas
i8
s e u ,
odél
e minologa-
gi a
ne
seulemen
iSsiaiSkin i
sa okas,
mais pe ce i
i
aiskq pa
jy
d'au es
langues.
Quele o kalby
pa yzdziai
ou nissen
plus idéjy
p op es
e mesem
pou ku i,
en in
p ê inan
da an age
choix.
i
Ki y kalby
con o mé-
men meny
exige
i
Zodyny
consomma eu s.
1991
m.
émis
Us uso
Agu o
(Os us
Agu ),
Velo
Hansono
(Vello
Hanson)
i
Rhine
Kulio
,,Angly usyes y
kalby nomb e de
echnique de
Zodynas,
1992
m.
—
Vic o o
Ko o i so
(Vik o
Ko o i s)
i
Heno
Keemb és
(Henn
Kaamb e)
,,Es yangly usy
kalby physikos
Zodynas,
ces
mêmesGi-
ennes
appa é
Vic o o
Masingo
(Vik o
Masing)
Aiskisan is
écologie
e my
Zodynas
su
es y okieciyangly
usy kalby
con o mémen meni-
mis,
1993
m.
Heidas
O sas
(Heido
O s)
iSleido
.,Au omobilininkys és
Zodyng"
(Salia
es i8ky
cia
p ésen a-
mi oki8ki,
angliski,
usi8ki
i
sépa i u
sqsiu iniu
suomiski
e minai)
i
k .
IS
didesniy, enco e
p épa amy da by
au pamine i
penkiakalbj
(es yangly okiediy
usyjsuomiy kalby)
pedagogikos
Zodyng.
D'ailleu s,
ypaciy
kalby
e mesin-
ai son
i
p ésen -
és miné ame eisés
Zodyne.
An as
e minology
siekis
—
Zodyno
lec eu oy-
e a
ne
seulemen
ou e
iipimg
e mina,
mais ob eni
i
Siokig okig
in o ma ion
su lui
Zymg
sq okq.
Te miny
Zodyny
(sans
comp e
specialiyjy
encyclopedij-
du
y) son les
p incipaux ypes.
Ce ains
—
eiskinamuosiens
—
Zodynues
aiskiné
kiek ienas
e minyng
j
p isé
e me
( elles
son
,,Aiscissemen-
is écologie
e my
Zodynas*
e
,Encyclopedin-
is
ji ininkys és
Zodynas, qui
pa aî a
bien ô ). De
second ype
Zodynues
no es ou
éclai cisse-
men s
(d'impo -
an e uni o mi é
Gia né a)
aSomi
seulemen à
ce ains
e mihams
(s e iamasi
a spé i
68
skai y ojy
besoins)
apib éZiam-
as nou elles
sa okos,
aiskinamos
ginéy del
u inio iby
ou olumes
keliancios
sq okos,
sa okos,
Zymimos
changeis a-
is ou a is
e minais
e pan. Dans
ces cas,
quand
an as inis
Zodis
su isamm-
en aiskiai
nusako
sq okq,
aigkinimai
ne eque in-
gi. Ainsi
p ê e son
miné ieji
pedagogikos
e eisés
Zodynai. Kai
quand
app op ié
aiSkinimus
donne
enco e
au emen .
Pa yzdziui,
Au omobilin-
inkys és
Zodyne"
e minai
suski s y i
j 25 sq oky
sky ius: A
~au omobili-
s, B a iklis,
C alkiininis
S ais iklio
mechanizm-
as, D dujy
di s ymas,
p iezi i a
aisymas,
—
<...>
V
—
i
X
—
anspo as,
Y
~ oie,
condui a as,
keliy eismas,
Z bend ieji
au omobiliy
echnikos
suje skai.
Toliau jdé os
abécélinés
penkiy kalby
e miny
odyklés.
Ziyodin
aigkinimy
Zodyne
mazai, mais
sq okas ès
bien pa odo
pieSinéliai
Papè emen
e mininai
aiSkinami
es iSkai, ca
e eux
Zodynai
p incipaleme-
n des in
es ams. Si il
es p é u,
que Zodynu
u ilise as pas
seul es ai,
u ile de
p épa e
deux (ou plus)
égodes
pa ie
Zodyno. Taip
suda inéjam-
as ensemble
a ec les
innois
p épa é
sa i aldos
e miny
Zodynas,
don
es ysuomiy
kalby pa ie
ai8kinama
es ikai, 0
suomiyes y
kalby pa ie
suomiskai.
Sa o iska
Zodyng
pa engé
demog a ai
(da
neileis as).
Pama u ils
paémé
in e p au i-
nj Zodyna,
don le ex e
es donné
deSiméia
kalby, e
démog aphie
sa okos
aiskinamos de
ce dalyko
sys ème
a Z ilgiu. |
es y kalbg
é ai
e éiamas
angliskas
ex e (bi inai
p i eikus
é aien 2: e
j ki y kalby
ex us).
Es iskoje
Zodyno dans
la pa ie,
sans
ondamen in-
és pa ie
es isko
ex e,
p idé a
abécéliné
anglyes y
kalby e miny
odyklé. De
ois qua e
ans, il y a eu
nu iikes
e miny
s anda dy.
A odé, que
Siam
a auxui n'a
monigy né une
js aiga.
Ginéijamasi,
ou i§ p incipe
accep able
s anda dise
e minus
comme uni és
de langue.
Es yologages
iennen
opinionés que
les no mes
ai nedideli
k uopSéiai
p ê e
siau y
specialybiy ou
sq oky s igiy
Zodynai, où
les e mes
ou ni a ec
aiSkinimais. Si
lo s de la
p épa a ion
a é é accès à
une opinionés,
c'es kodél
ha monise
les e mes
a ec son
con enu
con enu
ne u é y bi i
u ilisés! Juk
e minijos
nesu a ky-
mas né a un
meilleu
chose. Alo s
bien, qu'ap ès
la pause
main enan
i8lus e sep
ans cou s
p épa és
e miny
s anda ds,
e ce a ail
m'in é essa
une nou elle
js aigos. Le
dépa emen
d'É a
s anda dsy
é abli
É a sés
no mes,
jskai an
e miny
Cen iné
Es ijos
indus és
sajunga
69
i
ISO s anda dy
base
suda inéja
indus ies les
no mes
déjàisleis as
s anda d,Kok-
ybés
e minologija.
Fi ma,Maino -
TM, égalemen
in é essée
pa la
p épa a ion
de no mes
indus iés,
déjà
iSleido,,Chemin-
iy pluos y
noms".
Il exis e plus
i
e my
s anda dy
engéjy.
Suman les
ésul a s des
p a iques, il
au ai e
i8 ada, que
esiamas
in ensi us
e minologijas
plé ojimo
a ail.
In ensi us, quoi
o
i
di icile ba y
iké is, ayan
en ê e, que
isu iskam
main enan
iks a monigy.
DZiugina
i
jki imas naujy
s i iniy
e minologijos
cen y
(économikos
echnikos), qui
i
Zodynus
engia
i
leidzia
su
ESM.
Siuo emps es
enco e
su isammen
beaucoup
pa y usiy
e minologijos
eks y
edak o iy,
Zinoma, si ne
se a gailima
a ail
embou s i.
uz
Hélas,
pa ie
édi o ialiy
e a y
annulée,
p incipalem-
en
nuken éjo
jeunes édi eu s.
Cela peu
u é i
nega i a-
my
pada iniy
dans le u u .
Da
lididnesné
héiniy
y inéjimy
padé is.
Non
Es onie
MA
Kalbos
i
li e a u os
ins i u e', ni
dans d'au es
js aigos
pe sonne
neuZsiima
scien i iques
e minologijas
y inéjimais.
Les
spécialis es de
la
no malisa ion
des langues
uzim i c'es
o hologies
Zodyno
p épa im, c'es
a dy
pa adinimy
i
ai emen im-
u. ou es
Ins i u o
i
Les sciences
de l'Académie
es es
ma e ialés
i8galés son
limi és, mais
bii ina ai e
iska, que
e minologies
héo ie
me odika
comme
y ingjis i is
iSlik y. D'au e
i
pa ne se a
possible
issa oi
my
p a ique du
a ail
quali és.
Ma y , a éjo
emps, quand
es y
i
e minologie a
besoin d'ac i
jeunesse,
galinéio
ma é ielleme-
n app appe
son
in es igamuo-
ju a ail.
i
dél du ou
ce aines
e minologie
hèmes son
elles
impo an es,
que nécessé y
les inance de
quelque
quelque ondo
léSomis.
I
enco e
quelques
skambiy
Zodziy.
Chaque
na ion c ée
sa langue
apinasi ses
issaugojimu
i
e plé a.
De même
es ams u bii
i
ne iks alios
jégy plé o i
es y
specialiajai
i
langbai
e minologijai.
Ve é Aud oné
Salkauskai é
Spausdinan §j
i
leidinj, iS o
ins u o
iSsky é Es y
language
ins i u (Red.
pas aba),
70