scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kaip gyvuoja estų terminologija

Author: Tiiu Erelt
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/774/865
UZSIENIO
VAGOS
Tiiu
ERELT
KAIP
GYVUOJA
ESTY
TERMINO-
LOGHA
Susig azi-
nusioie
unabhäng-
igomybe
Es ijoje
is pade i
es ig
ju ische
es y
Sp ache
iSsaugoji-
mo
G undlag-
en. 1988 m.
es y
Sp ache
wu de
e klä ,
s aa ine,
sie
müssen
le nen
und
nees ai,
no in ys
gewo den
Republik
Es ijas
Bü éiais.
Skambiais
Zodziais
ginama
und
Slo inama
sp ich .
Ta¢iau
selbs
es ai
ih en
Sp ache
kul i ai
o em
ima
zeigen
soga
meh
a sainu-
mo negu
ankséiau.
Okupa io-
nsjah en
es y
Sp ache
wu de
geschü -
z als
8 en eny-
bé, und
unabhäng-
ige
Es ijoje
j ja
imama
Zi i é i
abejingai.
De
Subuki
de
Sp ache
jauéi
wi d
isu iek
in de
P esse,
wie auch
in Tallino
ga ése
(naujyjy
e slinin-
ky kalba!).
Ans a
p imes -
os usy
Sp achen
je z
sa ano i-
skai
keliaklup-
séiauja-
ma bei
angly und
suomiy
albas.
Es yéje
plin a
beiS a in-
gas
Meinung-
és ieni
sidilo
e laub
sa a ank-
ikai
ple o is
kalbai,
eikiamai
in e ni
und
iSo és
eiksniy
(Le you
language
alone!), o
ande e
k iedia j
gemäßbg
kalbinink-
us,
g ieSaZ -
esnieji
soga
p iki
ihnen
passi um-
a. O
kalbnike ,
no minda-
mi
sp ich ,
mach
alleska,
kq kann,
und soga
Siek so
meh .
leide ,
Es ijoje
imme
wa
mazai
sp ach
no minim-
os
specialis-
y. Es y
nau a
maza,
abe juk
Sp achen
alle
gleichodai
didelés.
Suskaigiu-
ie en
Kalbinink-
e n,
a beban -
iemen, be
ki y
da by,
i e min-
ologies
A bei ,
uZ ek y
eine
Hand des
inge s -
y. O
A bei
unap em-
en lich
iel.
Visuome-
ne keiéia
iele
s igiy
e minus,
spezi ina
jy i8 aikq
bei
eik&mes
und will es
machen
seh
schnell.
P o essi-
nei kalbai
(Fachsp -
ache)
seh
didele
j akq
mach
angly und
suomiy
Sp achen
(Swedy i
okiediy
kalby
i aka
nedidele),
esama
s igiy,
denen
soga
g esia
es y
Sp achen
iSs imim-
as. gib
und okiy
kai ku iy
s igiy
specialis-
y, die
e künde-
n,
dass,,geh-
eul moka
angliSkai-
‘, ad
kam
es ams
s eb is
iska
sagen
seine
Sp ache,
es iskai.
Laimé, so
mananciy
~
mazZuma.
P aei e
padé i
i i
es y
e minol-
ogies
g unda ai
und
e minol-
ogies
plé ojimo
p inzipien
übe leb e
usinimo
zei en
( ückinki-
me
maiiausiy
ski ybiy
MM
p incipa
NIPHHUH-
AHAMAT-
bHBX
pacxox e-
nni ),
odél,
ma y ,
a silaikys
und p ies
Sio me o
naujy
kalby
sk e bim-
asi,
nulem g
g ei y
socialiniy
ekonomin-
iy
pe mainy.
66
Ypaé
didelés
Wi scha-
s
pe lainos.
Es y
wi scha-
e minija
je z
pi ma
ka g
be eko j
angly
sp ach
j akos
s e a.
Ma bis
1940 m. sie
wu de
e s ell
und
e wal -
e nach
okiediy, 0
le z en 50
m. ~ nach
usy
Sp ache
Te men.
Pe phas-
ee end
beiZodj,,-
Padék
selbs
sich, das
und Go
di padés,
Es isch-
es
Bank a
Vo si ze-
nde
P o ess-
o Unas
Me es é
(Uno
Me es e)
pasaké:,,-
Ekonomi-
s ai,
padéki e
selbs
sich, das
und
kalbinink-
ai Ihnen
padés! *
Leide,
kalbininky
Hil e noch
sowei
e gleic-
hs minke,
abe
selbs
Wi scha-
smäns-
e
a bei en
naSiai.
1992 m.
i8leis as
aS uonio-
likos
specialis-
y
zusamme-
ngese z
und Uno
Me es és
edaguo-
,,Aiskina-
masis
angly--es-
y kalby
ekonom
e miny
Zodynas*
(p idé a
i
es y--an-
gly kalby
e miny
odyklé).
Zodyna
iSleido
Es ijas
Wi scha-
s
ado y
ins i u o,
apusio
Sp ache
de
Wi scha-
plé ojimo
Zen um,
Ve ö e-
n lichung.
Do pa
iSleis as
A bei s-
wi scha-
und
A bei s
uzmokes-
éio
e miny
Zodynas,
he ges -
ell
Buchhal -
e ijs und
Handels
(ma ke i-
ngo)
e miny
Zodynai
( isi d ei
angly--es-
ykalby).
[sleis a
und ki y
au o iy
nedidelés
um angs
wi scha-
Zodynéliy,
auch
geschä
Zodyny,
pa eng y
angly
ode
suomiy
e miny
pama u.
Leide ,
manche i8
jy sind
seh
p as i dél
konjunk-
i os,
eubes
ode
ein ach
niemany-
mo. Je z
e ns lich
o ganisie-
en sich
zwei
g oße
Zodynai
ke u kal-
bis
bankinink-
ys és und
ün akal-
bis
bi ginink-
ys és
e miny
Zodynai.
18 esmés
keigiasi
poli ik,
s aa en-
scha en
Ve wal -
ung und
ech és
sa okos
und
e minai.
Cia daZ
häu ig
G undla-
ge imama
a
Te minij-
a, die
Es ijos
Republik-
oe
sich o m-
e IV
deSim m-
e yje.
Abe
a sizelle-
gend j
das, dass
sei dem
Zei
o éise
halbé
amZiaus,
i§ ech y
das é a
nu
G undlag.
Daugelj
e miny
b auch
i§ neues
ku i.
Pa yzdzi-
ui,
o gehe-
nde
ie iniy
sa i ald-
os o gany
e o ma
suak uali-
no Sios
s i ies
sq okas
und
e minus.
A lik i Siq
e o ma
seh hil
Suomija,
dél o
suda y a
bend a
da bo
g upé, die
iksuja
wich igs-
es
municipal-
inés
poli ik,
wi scha-
, eisés
und
echnikos
sq okas
und
e minus.
Suda iné-
jamas
g oße
eisés
e my
Zodynas,
auße de-
m,
no ukus
u e y
e schei i
dél abiejy
s aa iy
a imy
y8iy
ak ualus
suomiyes-
y kalby
eisés
Zodynélis.
Sü uos
Zodynus
wich igs-
e Rolle
bei
s ießen
die
Sp achs-
ch eibe n
Rein Kuli
(Rein Kull)
und Aimei
Ve ik
(Aime
Ve ik).
Cie muss
e wähnen
und 1993
m. Ta u
iSleis a,
leide ,
ne ykus-
j,,Angly~-
es y
kalby
eisés
Zodyna*.
67
S abilnées
Technikos
Te minijos
pade is.
Technikos
Specialis e-
n, pa-
Jaikomi
Es ijas
MA
P esidiums,
{k e
Technikos
Sp ache
cen a.
Es wi d
geplan
suda iné i
meh iakalbius,
nauu os
Spezializa ionen
Zodynélius
(pa yzdziui,
1992
m.
ausgelassen
Zodynélis
,,S anda izacija
i
se i ikacija"),
o, Si ie
Be
Zodynai
j aSomi
j
elek onisc-
he
skaigie ungs maschinen.
Das hil e
in Zukun
zu bilden
neuen
b ei e en
Techniken
Zodynus
(bis
Siol wa
iSleis as
nu ein
usy-~es y
kalby
Zodynas
1975
m.).
Zusamm-
en nach und nach
su
ESM wi d
gescha -
en
Technikos
e miny
bank.
D iejy
pas a yjy
desim mediy
adi ion
suda ine i
meh iakalbi-
us e miny
Zodynus
i Siandien
leb .
Es en, wie
mazai
nau ai,
no male we-
ise enka
en lehin is
sa okas
s e u ,
i8
odél
e minologi
ha nu
iSsiaiSkin i
ne
sa okas,
abe
beg eisk i
aiskq in
i
ande en
jy
Sp achen.
Kele o kalby
beispizdziai
bie en meh
idéjy eigenen
Te menem
ku i, endlich
leeninan is
g öße e
Auswahl.
i
Ki y kalby
en sp ech-
endmeny
e langen
i
Zodyny
Benu ze .
1991
m.
ausgelassen
Us uso
Agu o
(Us us
Agu ),
Velo
Hansono
(Vello
Hanson)
i
Rhein
Kulio
,,Angly usyes y
kalby
zahlen ah ende
Techniken
Zodynas,
1992
m.
—
Vik o os
Ko o i so
(Vik o
Ko o i s)
i
Heno
Keemb és
(Henn
Kaamb e)
,,Es yangly usy
kalby physikos
Zodynas,
de selbe
Jah
e scheé
Vik o os
Masingo
(Vik o
Masing)
Aischendes
Ökolijas
Te miny
Zodynas
su
es y okieciyangly
usy kalby
en sp echmenimis,
1993
m.
Heidas
O sas
(Heido
O s)
iSleido
.,Au omobilininkys és
Zodyng'
(Salia
es i8ky
cia
angegeb-
en oki8ki,
angliski,
usi8ki
i
sepa a
sqsiu iniu
suomiski
e minai)
i
k .
IS
didesniy, noch
engiamy da by
b auch pamine i
penkiakalbj
(es yangly okiediy
usyjsuomiy kalby)
pedagogikos
Zodyng.
Beje,
ypaciy
kalby
e inai
we den
i
angegeb-
en miné ame eisés
Zodyne.
An as
e minology
siekis
—
Zodyno
ezi y oye
ha nu
ne
inden
iipimg
e mina,
abe
bekommen
i
Siokig okig
In o ma io-
nen übe ihn
Zymg
sq okq.
Te miny
Zodyny
(neskai end
specialiyjy
encyclopedij-
y) sind
du
g undlegende
Typen.
In einigen
—
eiskinamuosien
—
Zodynuch-
en
aiskinamas
jede
j
e minyng
genomme-
n e Te min
( oke
sind
,,Ausk eibend-
e
Umwel e mijos e my
Zodynas*
bei
,Encylopedinis
ji ininkys és
Zodynas, de
bald
e scheinen
wi d).
Zwei ens
Typos
Zodynen
Anme kung-
en ode
E läu e ungen
(dich e
Einhei lichkei
Gia né a)
aSomi nu
einigen
Te mihams
(s engiama-
si a spé i
skai y ojy
68
Bedü niss-
e)
apib éZiam-
as neuen
sa okos,
aiskinamos
ginéy del
u inio iby
ode
um ang es
keliancios
sq okos,
sa okos,
Zymimos
geis ais
ode e ais
e minais
und pan. In
den Fällen,
wenn
an as isc-
he Zodis
aus eichend
aiskiai
nusako
sq okq,
aigkinimai
ne eikalingi.
Taip
pa eng i
sind
miné ieji
pedagogikos
und eisés
Zodynai. Kai
wann
angemessen
aiSkinimus
zu geben
noch
ande s.
Pa yzdziui,
Au omobilin-
inkys és
Zodyne"
e minai
suski s y i
j 25 sq oky
kapi elus: A
~au omobili-
s, B a iklis,
C alkiininis
S ais iklio
mechanizm-
as, D dujy
ski s ym,
p izi i a
ko ymas,
—
<...>
V
—
i
X
—
anspo as,
Y
~ weg,
ah ung, keliy
eismas, Z
bend ieji
au omobiliy
echnikos
dinge. Toliau
jdé os
abécélinés
penkiy kalby
e miny
odyklés.
Ziyodin
aigkinimy
Zodyne
mazai, abe
sq okas seh
gu pa odo
pieSinéliai
Pap as ai
e minai
aiSkinami
es iSkai, denn
und selbs
Zodynai
zue s
bes imm en
es ams. Wenn
o gesehen
is , dass
Zodynu
nu zen wi s
nich nu
es ai,
nü zlich zu
machen zwei
(ode meh )
gleiches
Zodyno Teil.
Taip
suda inéja-
ms zusammen
mi Finnichen
o ganisie
sa i aldos
e miny
Zodynas,
dessen
es ysuomiy
kalby Teil
ai8kinama
es ikai, 0
suomiyes y
kalby Teil
suomiskai.
Sa o iska
Zodyng
pa engé
demog a ai
(da
neileis as).
Pama u sie
paémé
in e p au i-
nj Zodyna,
dessen Tex
is gegeben
deSiméia
kalby, und
demog a ij-
as sa okos
aiskinamos o
dalyko
Sys eme
a Z ilgiu. |
es y kalbg
wa
e éiamas
angliskas
ex (bi inai
ge eikus
wa en 2: und
j ki y kalby
eks us).
Es iskoje
Zodyno Teil,
be g undinés
Teil es isko
Tex e,
p idé a
abécéliné
anglyes y
kalby e miny
odyklé. D ei
ie ägigen
Jah en wa
nu iikes
e miny
s anda dy
Ve ans al u-
ng. A odé,
dass Siam
a bei kein
geldig né eine
js aiga.
Ginéijamasi,
ob i§ P inzipo
annehmba
s anda di i
Te minus als
Sp acheinhei-
en.
Es yologe
hal en die
Meinungés,
dass
S anda ds
ai nedideli
k uopSéiai
pa eng i
siau y
specialybiy a
sq oky s igiy
Zodynai,
denen
Te mine
en hal en mi
aiSkinimais.
Wenn bei de
He s ellung
wa Zugang
zu eine
Meinungés, es
kodél
s immie en
Te mine mi
seinem
e einba en
Inhal
nich é y bi i
e wende
we den! Juk
e minijos
nesu a ky-
mas né a
besse e
Sache. Also
gu , dass
nach de
Pause je z
i8lassen
sieben
ühciau
he ges ell
e miny
s anda ds,
und dami
a bei e
in e essé e
neue
js aigos.
S aa liches
S anda dsy
Depa emen
e s ell
s aa és
S anda ds,
jskai end
e miny
Cen iné
Es ijos
indus és
sajunga
69
i
ISO s anda dy
G undlage
suda inéja
indus és
s anda de
jauisleis as
s anda d,Kok-
ybés
e minologija.
Fi ma,Maino -
TM, auch
in e essie
Indus iees
s anda dy
He ausgabe,
schon
iSleido,,Chemin-
iy pluos y
Namenim".
Es gib meh
i
e miny
s anda dy
engéjy.
Sammelnd
p ak inés
Ak i i ä en
E gebnisse,
muss machen
i8 ada, dass
esiamas
in ensi us
Te minologijs
plé ojimo
A bei .
In ensi us,
obwohl
o
i
schwie ig ba y
iké is, ha in
im Kop , dass
isu iskam
je z iks a
penigy.
DZiugina
i
jki imas
neue y
Be eichiniy
e minologijs
cen y
(ekonomikos
echnikos), die
i
Zodynus
engia
i
leidzia
su
ESM.
Siuo Zei is
noch
aus eichend
iel pa y usiy
Te minologies
eks y
edak o iy,
Zinoma, wenn
wi d nich
gailima A bei
emun i.
uz
Leide , Teil
edak o iy
E a y
besei ig ,
haup sächli-
ch
nuken éjo
junge
Edi o iai.
Das kann
u é i
nega i a-
my
pada iniy
Zukun .
Da
lididnesné
eo iniy
y inéjimy
padé is.
Nein
Es lands
MA
Kalbos
i
li e a u os
ins i u e', noch
in ande en
js aigose
niemand
neuZziima
wissenscha l-
ichen
Te minologijas
y inéjimais.
Sp achos
no maliza ions
specialis en
uzim i das
o ologies
Zodyno
engimu, das
is a dy
namensinimy
a angimu. alle
i
Ins i u o
i
Es ijas
wissenscha -
ly akademies
ma e ialinés
i8galés sind
beg enz , abe
bii ina machen
iska, dass
e minologijs
eo ie
me odika wie
y ingjis i is
iSlik y.
An ach wi d
i
es nich
möglich
issauch en
my
p ak ischen
A bei s
kokybés.
Ma y , a éjo
Zei , wenn
es y
i
Te minologiei
b auch
ak i us
Jugendes,
galinéio
ma e iell
be eap en
seines
eche amuoju
A bei .
i
déls einige
Te minologien
Themen sind
solche
Wich igen, dass
eiké y sie
inanzie en
kokos Fondo
léSomi.
I
noch ein
paa
skambiy
Zodziy. Jede
Na ion
schöp
ih e
Sp ache
apinasi
i
ih e
issaugojimu
und plé a.
So auch
es ams u bii
i
ne iks willos
jégy plé o i
es y
specialiajai
i
albai
e minologijai.
Ve é Aud oné
Salkauskai é
Spausdinan §j
i
leidinj, iS o
ins u o
iSsky é Es y
Sp ache
ins i u (Red.
pas aba),
70