scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Kaip gyvuoja estų terminologija

Author: Tiiu Erelt
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/774/865
UZSIENIO
VAGOS es el
Tiiu
ERELT
KAIP
GYVUOJA
ESTY
TERMINO-
LOGHA
Susig azi-
nusioje
independ-
enciabe
Es ijoje
es pade i
i i
ju ídias
es y
idioma
iSsaugoji-
mo
undame-
n os. 1988
m. es y
lengua
ue
p oclama-
da
es a alin-
e, ellas
ienen
que
ap ende
y nees ai,
no in ys
con e i-
se
ciudadan-
oséiais de
la
República
de
Es onia.
Skambiais
Zodziais
ginama y
Slo inama
habla.
T¢iau
mismos
es ai su
lengua
cul i ai a
menudo
ima
mos a
incluso
más
a sainu-
mo negu
anséiau.
Du an e
los años
de
Ocupación
es y
lengua
ue
gua doma
como
8 en eny-
bé, a la
independi-
en e
Es ijoje
j ja
imama
Zi i é i
abejingai.
El
desgui o
de la
lengua
yaéias se
isu iek
en la
p ensa,
an o
como en
Tallino
ga ése
(naujyjy
e slinin-
ky kalba!).
En ez de
p imes -
os usy
idiomas
aho a
sa ano i-
skai
keliaklup-
séiauja-
ma an e
angly y
suomiy
lengbas.
Es yéje
plin a
an eS a-
inga
opiniés
ieni sidilo
pe mi i
sa a ank-
ikai
ple o is
kalbai,
eikiamai
in e ni i
iSo és
eiksniy
(Le you
language
alone!), o
o os
k iedia j
pagalbg
kalbinink-
us,
g ieSaZ -
esnieji
incluso
p iki ellos
pasi uma.
Y
kalbis as,
no minda-
ndo habla,
hace
iska, kq
puede, y
incluso
Siek
an o
más.
Desa o -
unadam-
en e,
Es ijoje
siemp e
ha sido
mazai
especiali-
s a en
no mmini-
mo de
lengua.
Es y
nau a
maza,
pe o pues
de
lenguas
odas
igualodai
didelés.
Suskaigia-
se
kalbinink-
ams,
di ban ie-
ms,
wi hou
ki y
da by,
i e min-
ologijos
abajo,
uZ ek y
de una
mano
pi s y. O
del
abajo
inmensa-
men e
mucho.
Visuome-
ne keiéia
muchos
de s igiy
e minus,
ikslina
jy i8 aikq
bei
eik&mes
y quie e
hace lo
muy
ápido.
P o esin-
ei kalbai
(Fachsp -
ache) muy
didele
j akq
hace
angly y
suomiy
idiomas
(Swedy i
okiediy
kalby
i aka
nedidele),
esama
s igiy, a
las cuales
incluso
g esia
es y
idioma
iSs imim-
as. Exis e
i okiy
kai ku iy
s igiy
specialis-
y,
quienes
p oclam-
an
que,, odo
mundo
moka
angliSkai-
‘, ad
kam
es ams
es eng is
iska
deci su
lengua,
es iskai.
Laimé,
así
mananciy
~
mazZuma.
P ae
pasado
padé i
i i
es y
e minol-
ogías
undame-
n a y
e minol-
ogías
plé ojimo
p incipios
sob e i -
ió
usinimo
iempos
(p iscinki-
me
maiiausiy
ski ybiy
MM
NIPHHUH-
AHAMAT-
bHBX
pacxox e-
nni ),
odél,
ma y ,
a silaikys
i p ies
Sio me o
naujy
kalby sk e bimasi, nulem g g ei y socialiniy ekonominiy pe mainy.
66
Ypaé
didelés de
la
economía
pe maino-
s. Es y
economía
e minija
aho a
pi ma
ka g
en eko j
angly
lengua
j akos
s e a.
Ma
has a
1940 m.
ella ue
c eada y
manejada
según
okiediy, 0
úl imos 50
m. ~
según
usy
lenguaje
e minos.
Pa aph -
asando
an eZod-
j,,Padék
mismo a
sí, es o y
Dios e
padés,
P esiden-
e del
Consejo
del Banco
de
Es onia
p o eso
Unas
Me es é
(Uno
Me es e)
pasaké:,,-
Ekonomi-
s ai,
padéki e
mismos a
sí, es o y
kalbinink-
ai les
padés! *
Lás ima,
kalbininky
ayuda
has a
aho a
ela i a-
men e
menca,
pe o
mismos
economis-
as
abajan
naSiai.
1992 m.
i8leis as
aS uonio-
likos
specialis-
y
compues-
o y Uno
Me es és
edaguad-
o,,Aiskina-
masis
angly--es-
y kalby
ekonom
e miny
Zodynas*
(p idé a
i
es y--an-
gly kalby
e miny
odyklé).
Zodyna
iSleido
Es ija del
ins i u o
de
economí-
a, que se
ha
con e i-
do en
cen o de
economía
plé ojim-
o,
edi o ial.
Ten pa
iSleis as
abajo
económi-
co y
abajo
uzmokes-
éio
e miny
Zodynas,
p epa a-
dos
con al e-
ías y
come cial
(ma ke i-
ngo)
e miny
Zodynai
( isi es
angly--es-
ykalby).
[sleis a e
ki y
au o iy
nedidelés
olumen
de
economía
Zodynéliy,
ambién
negocio
Zodyny,
pa eng y
angly o
suomiy
e my
pama u.
Desa o -
unadam-
en e,
algunos i8
jy son
muy
p as i dél
konjunk-
i os,
apu os o
simpleme-
n e
neimany-
mo. Aho a
se
p epa an
en se io
dos
g andes
Zodynai
ke u kal-
bis
bankinink-
ys és y
penkiakal-
bis
bi ginink-
ys és
e miny
Zodynai.
18 esmés
keigiasi
polí icas,
es ados
gobe na-
n es y
eisés
sa okos y
e minin-
ai. Cia daZ
menudo
pama u
imama a
e minij-
a, que
Es ijos
Republik-
oje
susi o -
mó IV
deSim m-
e yje.
Pe o
a siz elg-
ian j
es o, que
desde ese
iempo
pasé pusé
amZiaus,
i§
s aigh y
es o é a
solo
undame-
n o.
Daugelj
e miny
necesi a
i§ nue o
ku i.
Pa yzdzi-
ui,
yk an i
ie iniy
sa i ald-
os o gany
e o ma
suak uali-
no Sios
s ies
sq okas y
e minus.
A lik i Siq
e o ma
muy
ayuda
Suomija,
dél o
suda y a
común
abajo
g upé,
que ixa
más
impo an-
e
municipal-
inés
polí icas,
economí-
a, eisés
y
écnicaos
sq okas
bei
e minus.
Suda iné-
jamas
g ande
eisés
e my
Zodynas,
además,
noquus
u e y
apa ece-
i dél
abiejy
als ybiy
a imy
y8iy
ak ualus
suomiyes-
y kalby
eisés
Zodynélis.
En
sumiuos
Zodynus
el papel
más
impo an-
e ue a
los
hablan es
Rein Kuliu
(Rein Kull)
y Aimei
Ve ik
(Aime
Ve ik).
Cabe
mencion-
a cia y
en 1993
Ta u
iSleis a,
deja,
ne ykus-
j,,Angly~-
es y
kalby
eisés
Zodyna*.
67
S abilnées
écnica
e minijos
pade is.
Técos
especialis -
as, pa-
Jaikomi
Es onia
MA
p esidium,
{k e
Cen o de
la lengua
Técnica.
En él se planea
suda iné i
mul iakalbius,
es eu os
especializacio-
nes
Zodynélius
(pa yzdziui,
1992
m.
isleado
Zodynélis
,,S anda izacija
i
se i ikacija"),
o, Si ie
Be
Zodynai
j aSomi
j
elec ónicas
skaiga o io
mainas.
Es o
ayude en
el u u o
o ma
nue os
más
amplios
écnicas Zodynus
(has a
Siol ue
iSleis as
sólo uno
usy-~es y
kalby
Zodynas
1975
m.).
Jun o po
g adual
su
ESM se
c ea á
écnicos
e miny
banco.
D iejy
pas a yjy
desim mediy
adición
suda ine i
muchosakalb-
ius e miny
Zodynus
i Siandien
es á i a.
Es ams,
como mazai
nau ai,
no malmen-
e enca
p es in is
sa okas
s e u ,
i8
odél
e minologai
iene solo
iSsiaiSkin i
ne
sa okas,
pe o
comp ende -
i aiskq con
i
o as
jy
lenguas.
Kele o kalby
pa yzdziai
p opo cionan
más idéjy
p opios
e minos
pa a ku i,
po inoli
p es inan e
mayo
elección.
i
Ki y kalby
con o mid-
ad exigen
i
Zodyny
usua ios.
1991
m.
isleado
Us uso
Agu o
(Us us
Agu ),
Velo
Hansono
(Vello
Hanson)
i
Reino
Kulio
,,Angly usyes y
kalby skai imo
écnicas
Zodynas,
1992
m.
—
Vik o o
Ko o i so
(Vik o
Ko o i s)
i
Heno
Keemb és
(Henn
Kaamb e)
,,Es yangly usy
kalby ísicos
Zodynas,
esas
misGías
años
apa eé
Vik o o
Masingo
(Vik o
Masing)
Aiskizado
é mino de
ecologíay
Zodynas
su
es y okieciyangly
usy kalby
co espondimenimi-
s,
1993
m.
Heidas
O so
(Heido
O s)
iSleido
.,Au omobilininkys és
Zodyng"
(Salia
es i8ky
cia
p esen a-
nami
oki8ki,
angliski,
i
usi8ki
apa e
sqsiu iniu
suomiski
i
e mininai) k .
IS
didesniy, más
p epa amy da by
hay que pamine i
penkiakalbj
(es yangly okiediy
usyjsuomiy kalby)
pedagikos
Zodyng.
Bje,
ypaciy
kalby
e mininai
p esen -
i
an
miné ame eisés
Zodyne.
An as
e minology
siekis
—
Zodyno
lec o i oy-
a iene sólo
ne
encon a
iipimg
e mina,
pe o
ob ene
i
Siokig okig
in o mación
sob e él
Zymg
sq okq.
Te miny
Zodyny
(nescu iendo
specialiyjy
enciklopedijy)
son los
du
p incipales
ipos.
Algunos
—
aiskinamuosios
—
Zodynues
aiskinamas
kiek ienas
e minyng
j
omado o
é mino
( oke son
,,Aiscizado el
e mijos
ecológy
Zodynas*
bei
,Enciklopedinis
ji ininkys és
Zodynas, que
p on o
apa ece á).
Segundo ipo
Zodynas
no as ó
acla acion-
es
(signi icio
homodumino
Gia né a)
aSomi sólo
a algunos
e mihams
(s engiama-
si a spé i
skai y ojy
68
necesidade-
s)
apib éZiam-
as nue as
sa okos,
aiskinamos
ginéy del
u inio iby
o
ampli udes
keliancios
sq okos,
sa okos,
Zymimos
cambiis ais
ó a eis
e minais y
pan. En
aquellos
casos,
cuando
an as ino
Zodis
su icien e-
men e
aiskiai
nusako
sq okq,
aigkinimai
ne eque in-
gi. Así
p epa ados
son
miné ieji
pedagikos e
eisés
Zodynai. Kai
cuando
pe inen e
aiSkinimus
p esen a
aún de o a
mane a.
Pa yzdziui,
Au omobilin-
inkys és
Zodyne"
e minai
suski s y i
j 25 sq oky
sky ius: A
~au omobili-
s, B a iklis,
C alkiininis
S ais iklio
mechanizm-
as, D dujy
disi s yma-
s, p iezi i a
aisymas,
—
<...>
V
—
i
X
—
anspo as,
Y
~ camino,
conducción,
keliy eismas,
Z bend ieji
au omobiliy
echnikos
ma e icas.
Toliau jdé os
abécélinés
penkiy kalby
e miny
odyklés.
Ziyodin
aigkinimy
Zodyne
mazai, pe o
sq okas muy
bien pa odo
pieSinéliai
Pap as ai
e mininai
aiSkinami
es iSkai, pues
y mismos
Zodynai
p incipalmen-
e
des inados
es ams. Si se
p e é, que
Zodynu
bene icia á
no solo es ai,
ú il p epa a
d i (o más)
iguodas
pa e
Zodyno. Taip
suda inéjam-
os jun o con
los inemíes
p epa ado
municipi ald-
os e miny
Zodynas,
cuyo
es ysuomiy
kalby pa e
ai8kinama
es ikai, 0
suomiyes y
kalby pa e
suomiskai.
Sa o iska
Zodyng
pa engé
demog a ai
(da
neileis as).
Pama u ellos
paémé
in e p au i-
nj Zodyna,
cuyo ex o es
dado
deSiméia
kalby, a
demog a ías
sa okos
aiskinamos de
ese dalyko
sis ema
a Z ilgiu. |
es y kalbg
ue
e éiamas
angliskas
ex o (bi inai
necesi ikus
ue on 2: e j
ki y kalby
ex os).
Es iskoje
Zodyno en
pa e, sin
undamen in-
és pa e
es isko
ex o,
p idé a
abécéliné
anglyes y
kalby e miny
odyklé. Po
es cua os
años ue
nu iikes
e miny
es ánda y
e en o.
A odé, que
Siam
abajoup
iene dine oig
né una
js aiga.
Ginéijamasi, o
i§ p incipio
acep able
es ánda i
e minus
como
unidades del
lenguaje.
Es yologos
man ienen
opiniés de que
los
es ánda es
ai nedideli
k uopSéiai
pa eng i
siau y
specialybiy o
sq oky s igiy
Zodynai, en
los cuales
e miniai
incluidos con
aiSkinimais. Si
en la
p epa ación
ue acceso a
una opiniónés,
es kodél
a moniza
é minos con
su aco dado
con enido
ne u é y bi i
se u ilizan!
Juk
e minijos
nesu a ky-
mas né a
mejo cosa.
En onces
bien, que
después de la
pausa aho a
i8las e sie e
emp ciau
p epa ados
e miny
es ánda es,
y ese abajo
in e eséme
nue a
js aigos. El
Depa amen-
o es a al de
es ánda esy
elabo a
es adosés
es ánda es,
jskai an
e my
Cen iné
Es ijos
indus iaés
sajunga
69
i
ISO es ánda y
base
suda inéja
es ánda es
indus és
yaisleis as
es ánda ,Kok-
ybés
e minologija.
Fi ma,Maino -
TM, ambién
in e esada
indus iaés
es ánda y
elabo ación, ya
iSleido,,Chemin-
iy pluos y
nomb es".
Exis e más
i
e my
es ánda y
engéjy.
Sumiendo
p ac icinés
esul ados de
ac i idades,
hay que hace
i8 ada, que
esiamas
in ensi us
e minologías
plé ojimo
abajo.
In ensi us,
aunque
o
i
di ícil ba y
iké is,
eniendo en
men e, que
isu iskam
aho a iks a
monigy.
i
DZiugina
jki imas naujy
s i iniy
e minologijos
cen y
(ekonomikos
echnikos), que
i
Zodynus
engia
i
leidzia
su
ESM.
Siuo iempo
aún es
su icien emen-
e mucho
pa y usiy
e minologías
eks y
edi o iy,
Zinoma, si no
se á gailima
abajo
emun i.
uz
Desa o u-
nadamen e,
pa e
edi o iy
e a y
abolida,
p incipalme-
n e
nuken éjo jó enes edi o es.
Es o
puede
u é i
nega i a-
my
pada iniy u u o.
Da
lididnesné
eo iniy
y inéjimy
padé is.
No
Es onia
MA
Kalbos
i
li e a u os
ins i u e', ni en
o as js aigos
nadie
neuZsiima
cien í icos
e minologías
i inéjimais.
Los
especialis as
de la
no malización
de lenguas
uzim i es
o ologías
Zodyno
engimu, es
a dy
pa adinimy
a egloimu.
i
odas
Ins i u o
i
Ciencias
Es ijas
academías
ma e ialinés
i8galés son
limi ados, pe o
bii ina hace
iska, que
e minologías
eo ía
me odica como
y ingjis i is
iSlik y. An ao
no se á posible
i
issa gua da
p ác ico
abajo
my
kokybés.
Ma y , a éjo
iempo, cuando
es y
e minología
necesi a
i
ac i o de
jó enes,
galinéio
ma e ialmen e
ap a pi su
in es igamuo-
ju abajo.
i
dél o is
algunos de
e minologías
emas son
ales
impo an es,
que necesi é y
inancia las de
algun cual
ondo léSomis.
I
aún unos
skambiy
Zodziy. Cada
nación c ea
su lengua
apinasi sus
issaugojimu
y plé a.
i
También
es ams u bii
i
ne iks alios
jégy plé o i
es y
specialiajai
i
lengbai
e minologijai.
Ve é Aud oné
Salkauskai é
Spausdinan §j
i
leidinj, iS o
ins u o
iSsky é Es y
language
ins i u as
(Red. pas aba),
70