scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Aušrai“ 110 metų

Author: Angelė Kaulakienė
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/771/862
Angelé
KAULAKI-
ENE
AUSRAI*
110 METU
Li uiy
na ionnel
a ginimo
i8 akos
liejes
a ec 19 a.
p emiè e
moi ié.
Déjà
alo s
le u isk-
as illage
u éjo
e hnique
pa icula-
ume
nuo oka,
pasi eisk-
usiq
s ip iu
p isi isi-
me à
saosios
langue e
cul d os.
Didelé
poli ique
du peuple
épuiseme-
n école a
é é
18571864
m.
j ykiai:
discou s
su
a éjan-
ciq Zemés
é o me,
18611864
m.
é o me
e
18631864
m.
insu ec-
ion'. Po
insu ilimo
siau éja-
n i
éac ion
e
lie u iy
p udos
d audima-
s,
ne u js
p ecede-
n o
is o ijoj-
e*,
suda é
smigj
lie u iy
kul i ai,
e ypaé
a8 ijai.
Reac ion
à
uzgniauZ-
us
lie u iy
d asinés
kul i os
ugdymo
possibili -
és, la
na ion
s o éo
su p a a
du
k a8 o.
Todél
uzsienio
ilologai
azia o j
Lie u a
colle i
mi S an-
¢ios
langues,
au osa-
kos
elik y.
Taciau
na ionnel
a ginimo
Zibu éliai
useno.
Tad
o eme-
n
ompé
en 1882 le.
usy
imp ime,
que,,lie u-
i8cas
jou as-
is es
main ena-
n un ne
manqué
chose*.
Le p oje
sonam
emps a-
Séiui
laisse
jaunyjy
lie u iy
in eligen-
y
pasauliec-
iy a é é
madiné
pas unus
années.
Tad
nenuisan-
ce que,
nep aéj-
us né
anams
ap ès
miné o
usy
paudos
pa eisci-
mo, 1883
m. ma s
men.
appa é
p emie
Didziajai
Lie u ai
des iné
ménesinis
nelegalus
lie u isk-
as
Zu nalas
(appelé
laik aSéi-
u),,Aus a,
imp udin
aux
la ynisko-
mis
aidémis.
Le
p emie
numé ouy
majo i é
a iclesn-
iy
a siun é
dak a as
J.
Basana i-
cius, qui
o
numbe io
an aS i-
niame
pageille
es
j aSy as
leidéju.
TaGiau
déjà e Siame nume yje es a iclesniy, pa eng y e su edaguo y J
Mikéo. En
d'au es
e mes,,,A-
us q*
p epa ai
e
iSleisdai
quelques
édi eu s. Ils
gau us ou
paciy
pa asy us
a icles
sélec ionn-
aien ,,Aus -
os*
nume iams,
asydaien
éponses j
lai8kus
édi ion, qui
on é é
annonciés
dans
chap iues,,-
G oma nyc-
zia,,,G oma-
u
ska dine",
p izi i é a-
ien
imp ubdini-
mo a aux
e
e ec uaie-
n ou
nume io
asiniy
ko ek i as.
Tokiy,,AusD-
ainauskas
J. Ausz a
e ses
gadyné//Lie-
u iy
nau os
p aei is.
1983. 7.7. P.
649, Me kys
V.
Nelegalioji
lie u iy
imp uda
pendan la
pé iode
capi alis e
(ligi 1904 m.).
V., 1978, P.
4
Veb a
R.,,Aus o-
s"
idéjinés
o ien a -
ions//Aus-
a" e
lie u iy
mou em-
en
publicinis
19
aéjimas,
in. V.,
1988. P 44
Ponoc.
1882.
Ho.134.C.
*Dainaus-
kas J.
Min, eik,
P.
647--677.
édi eu
osiy é ai
qua e
—
J.
Miksas,
J.
Sli ipas,
M.
Jankus,
J
Andziulai is.
J.
Basana icius
siun e Il es
,,Aus ai"
a icles,
éaga o
1-7
nume ius®,
é ai son
âme
Aus aTM
susilauke
pla aus
i
lie u iy,
i
ki y au y
socie és
p ipa-
Zinimo.
C'es ce
que
i
mon e
le ai
que
Pe e bu ge
lenky pa le
éjes
jou as is
K aj*
1883-1887
m.
i8sp in inen
même
29
ko espondences
i
a icles, où le
lec eu é ai
in o mé de
,,Aus os*
appa aody-
ma, neujai
iSéjusius
ses
numè es,
a iclesniy
u inj k .
i
Les p emie s
,
Aus os* années
bii a seulemen
subsume a o iy,
69
i8
jy
Empi e
usse
—
64.
J.
Sliipui a i us
edaguo i
Zu nalo,
p adzioje
1884
m.
u é a
p enume a o iy.
240
Jam
pasi aukus
i§
édi o ialiy
i
jj
changei us
J.
Mikui,
p enume a o iy
beliko él su
70.
Ma
J.
Sli ipas
palaiké
glaudzius
ySius
su
Moscou,
Pe e sbu g,
Zemaiciy
lie u iy
in elligen ai-
s,
0
J.
MikSo,
commen
Mazosios
Li uanien,
galimybés
é aien
beaucoup
mazesnés*.
Bien lui
J.
MikS
J.
Basana idiui laiske
asé, que u éjes
p enume a o ius,
aiau ce ains
é aien débingi®.
175
,,Aus os*
pla ina ion ypaé
paspa éjo,appa -
us aux p emiè es
jy
o ganisa ions
mondiie inés de
dis ibu ion de
p esse".
P oli us
,,AuS ai*
po
isq
Li uanie,
ses pages
annonçaie-
n
a gimimo
idéjos
u éjo
didelj
impaciki
publiomene-
i.
Todél,
comme
indique
R.
Véb a,
ou
pag is ai
"Aus q‘
peu ê e
appelé
lie u iy
nau os
gy ybés
mani es u".
Ce a é é
gi
aioma
Siame
mani es e?
Musu
laik asz is,
wieng ik
ka g su
menesio
isZéings,
egul apims
wie a, qui
di onais
lie
q
<...>.
En b e ,
laik asz is
musu se a
que
swie iszkas,
selon
isz ekliu
i
pajegas
musu,
i
a gabgs
Zines ik
isz
wisa inio
mokslo.
Tas
Zines
donne ikdami-
ens
lec eu s oja-
ms sawo, nous
beaucoupiaus-
ei upinsimes
iszpla i i
en e b oliu
Zines su
sawo
kinines
( au es)
senowes
weikalus,
eipogi
o
su
a ai es-
us musu,
commeo
Li uwiu,
sziose
gadynese
<->,
Tou e
musu
kinime
(nau e)
u e u
appele
i
connai i
p aejusi
emps,
qui i a
giwenus
su szios
Li uuwos
Zemes,
i
wisus
heu euxing-
i
us
malamingus
acciden im-
s, qui
a
sziokiu ainsi
budu pada e
musu gimine
elle, kokig
szendie
égime
pawede
ceux
pau es,
i
dans
je
lesquels
nous
giwename
<->.
*Va pas
1903. No 3.
P.25.
Véb a R.
Min. eik.
P 45
*Me kys
V,
Li uanie
s a ie i-
ai i
imp uda
19. in 20
a.
p adzioj-
e. V., 1982.
P 91
*
Basana i-
dius J.
Isz,Ausz-
os"//Vie-
nybe de la
ie
lie u nj-
ky. 1903.
No 51. P.
606. "
Me kys
V.
Li uanie
é a egia-
i..P. 90-96
"-Veb a
R. Min.
eik. P. 45.
53
Toliaus à
p opos
da bq
,,Ausz os"
pa lan , nous
de ons
commémo -
i
e cela, son8
me$
u2simi szime
ne
collec e
ap aszine i
i
wisokius
lie uwiszkus
senowes
monumen kl-
us es an
i
(cas es e),
isz oùu il
es
possible
pazin i
giwenima,
buda, daba,
senowiszka
ikibe musu
g andeliu.
To
delei
inkejai
dainu,
pa aku
i
.
paminklu
selon
we ibe
i
swa buma
as musu
laik asz ije
wie os
sawo
a auxam-
s.
Racon odami
su
passei ing
senowes,
nous
nep assions
l'occasion
nepas!kalbé-
jei ée li eis
su
su
a ai esus
musu de la
na ion
szioje
gadineje.
Wel U iliges
Exe cices
i
Zines cela isz
a
no u os ou
na u e de la
science, cela
isz ukes
wedimo
a
(ag onomies)
a
cela isz
wais ijimo
(dak a is es)
i
., as musu
,,Ausz oj
wisuome
pa alpos
wie a
(1883,
1)".
No s
kei ési
,,AuS os
édi eu s
i
au eu s
au eu s, aciau
J.
Basana iciaus
disposi ions,
données
,,P iekalboje,
a é é laikomasi
éliau.
i
Be
abejo,
p incipalem-
en
a iclesniy
i8sp essdin-
a his oi e,
kul ii os,
S ie imo
ques ions.
Exis e
Siek an
a iclesni-
y, dans
lesquels
discu e e-
i
n des
suje s de langue.
Plupa
jy
lie u iy
pa a déms
des inée,
noms
i
Li uania-
ms
ie o a -
dziams nag iné i
(,Daukan o
p a a dé'
(1885,
2-3),
,.Lie u iszkos
p a a dés*
(1885,
9),
,Lie u iszkuju kunigaikszcziu
a dai*
(1885,
7
—8),
Nommas
seno és ,,
Li uanu
aldonu‘
(1885,
6),
,,Tik iejie
noms
n'au ai
place
en Li uanie
(1884, 10
11),. ienne un
au e
—
é imologies
(.P adiia
Li u iszkos
kalbos
(1885,
4
—5),
,,
Vokiszkasis
i
la yniszka-
sis
Vokziuiec
nomas*
(1885,
10—11),
lexiques
(,,Apie n'ai
Zodziu
a ojima®
(1885,
6),
,,Keli
lie u iszki
Zodzei*
(1885,
7-8),
,,Kul i- -
yp i*
(1886,
2),
a8ybos
(Lie u iu
aszlia a"
(1884,
1—
2
—3)
suje s
pou
discu e ,
Tad minin
,,Aus os*
d ideSim me j-
,,,Va pe ou e
pag is ai é ai
a8oma, que
,,Aus ai*
,, eikéjo
p amin i
akus
ne
seuleme-
n
asybai,
i
mais albai.
No si bu o
iséjusios
quelquesie
li es
lie u iskos
(Valanéiausko
i
Daukan o)
suge a
lie u iska
langue,
be jos
é aien
di icileme-
n
ob enable-
s, oki iems
ou
neZinomos.
Todél
<->
min ims
i8 eiks i
p i hu dai
Zodziy
i
nécessé-
jo ils
su e i.
Ypaé
suaki aizdziu
e miny akumu
susidii é science
popula a inimo
a iclesniy
au eu s.
Ils s'e o cés
le plus simple
demandé
comp ènamie
i
de discu e
d'une au e
domaine
a
scien i ique,
api8kin i
emp un us
e mes, leu
ou ni
lie u isky
a i ikmeny,
S ai comme
A.
K i8¢iukai is
discuia
‘Skliaus-
es
indique ,-
AuS os-
TM
années
e
nume is.
Cia e
ailleu s le
ex e
ci é es au hen ique
Ragyba
e
sky yba
ne aisy a
Ss.
Musu aSyba pa le
a i me ika,
i
his o iijq,
(1883--1903)/
Va pas.
1903.
No.
3.
P.
60.
54
geog a ijg
a icle,,Ma éma i-
kiszkas
Zemés
ap aszim-
as*
(1884,
5-6).
,,Daug i a
mokslu
koZnas
i
isz su
ka-no ,
ju
mokina.
Taip i a
a i hmé iq-
ue; mokina
ji
skai liy;
l'his oi e
déjà su is
un au e
science: elle
y ou ons,
comme
au e sik
gi eno elle
au e so e
gimin@,
quelles y
on é é les
di e gence-
a
s, quelles
isz quelles
p iZas ies
kélé ka es
i
( ains),
<>,
Taipgi i a
science
su
i
Zeme;
ce e
science es
appelée
géog aphie;
il ap aszo
Zeme,
comme
ji
iszsi odo,
où kokie
i
Zmonés
gi ena
i
kumi
uzsiima.
Géog apija,
c'es
Zodis
nelie u iszkas;
li a iszkai
disan cela
se a
—
Zemés
ap aszimas'.
Tadiau
compose
a
choisi la
eikiama
e mina
né a si
simple.
Te miny
c éa ion
des
di icul és
uzsimenama
uname,,Aus-
os*
kalbiniy
a iclesniy
(1885,
6).
,Musu
pa le
écemme-
n enco e
emmenjo
d'ê e
appliqué à
mokslu,
ça-gi
uz
neku ie
lie u iszki
Zodzei da
isiszkai
ne
nu ikusei
son
i
éguliè em-
en u ilisés;
an élkei
nosi inque-
ame okeis
occasions
su
que que
pacziu
kalboje
di icile es
de ou e
kokj oulu
Zodj uZ is
a i auk om
niimonéms, dél
o-gi p isieina
i
p amany i
nou elle, mais
el a ail
né a ès
acil us:
ka a
con ien asi
pakle i
pa ois ès
lipszny nedaily
ne
jnukal i*
i
ne
i
Zodj
<->“,
Taéiau au eu s
e édi eu s,
qui u éjo
ge esng
kalbing
nuo okq
o eesnj
sensa ion de
langue
i
ma e nos e
é ai
susipazing ano
me o a aux
lingu is ikos,
suda yda o
ykusiy
su
e miny,
exempleziui,
angla iksz e,
di b u e,
js a as,,js a-
ymas
juodmena‘,ju-
odas da",
moksla y is,m-
okslininkas",
pe i szis,pe -
eklius,
poblidis,
cha ac e is,
poblis'* . .pli.
i
Miné ame
a icle
indiqué es
i
un e me de
l'appa i ion
Sal iniy, Man
se oi , que
ès bu u
p o szalj
p a e s u,
si
lec eu oj-
ne
ai
apga sin u
i
Ausz oje
son nou elle
à a as us
en e
Zmoniu
bonus
i
nécessing-
us Zodzius,
addéie son
su
pasa ga*.
ju
Sis
Sal inis iau
beaucoup
iSsamiau a é é
discu é miisy
héo ique de
e minologie
p o .
S .
Salkauskio',
Vadinasi,,,Aus-
a é ai
seulemen
nou eau
ne
con empinés
lie u iyd in
li e a és, ou
bend inés,
langue aidos
e apo
ondamen éj-
a"®, mais
i ai iy mokslo
s igiy
e minijos,
don iS aky
i
peu ê e
e ou é
déjà
,,Kelei yje,
plé o oja.
'* Plg,
Dainausk-
as J. Min.
eik. P.
717-718.
"Salkausk-
is S.
Ras ai, V.,
1991. T.2. P.
24-31
Palionis
J.
Dél
,Aus os*
aidmens
lie u iy
li e a d inés
dans la
his oi e du langage//
Aus a"
i
lie u iy
socie in-
is
judgjim-
as 19 a, au
inal. V.,
1988. P.
189.
55