Angelé
KAULAKI-
ENE
AUSRAI*
110 METU
Li uiy
na ionnel
a ginimo
i8 akos
liejes
a ec 19 a.
p emiè e
moi ié.
Déjà
alo s
le u isk-
as illage
u éjo
e hnique
pa icula-
ume
nuo oka,
pasi eisk-
usiq
s ip iu
p isi isi-
me à
saosios
langue e
cul d os.
Didelé
poli ique
du peuple
épuiseme-
n école a
é é
18571864
m.
j ykiai:
discou s
su
a éjan-
ciq Zemés
é o me,
18611864
m.
é o me
e
18631864
m.
insu ec-
ion'. Po
insu ilimo
siau éja-
n i
éac ion
e
lie u iy
p udos
d audima-
s,
ne u js
p ecede-
n o
is o ijoj-
e*,
suda é
smigj
lie u iy
kul i ai,
e ypaé
a8 ijai.
Reac ion
à
uzgniauZ-
us
lie u iy
d asinés
kul i os
ugdymo
possibili -
és, la
na ion
s o éo
su p a a
du
k a8 o.
Todél
uzsienio
ilologai
azia o j
Lie u a
colle i
mi S an-
¢ios
langues,
au osa-
kos
elik y.
Taciau
na ionnel
a ginimo
Zibu éliai
useno.
Tad
o eme-
n
ompé
en 1882 le.
usy
imp ime,
que,,lie u-
i8cas
jou as-
is es
main ena-
n un ne
manqué
chose*.
Le p oje
sonam
emps a-
Séiui
laisse
jaunyjy
lie u iy
in eligen-
y
pasauliec-
iy a é é
madiné
pas unus
années.
Tad
nenuisan-
ce que,
nep aéj-
us né
anams
ap ès
miné o
usy
paudos
pa eisci-
mo, 1883
m. ma s
men.
appa é
p emie
Didziajai
Lie u ai
des iné
ménesinis
nelegalus
lie u isk-
as
Zu nalas
(appelé
laik aSéi-
u),,Aus a,
imp udin
aux
la ynisko-
mis
aidémis.
Le
p emie
numé ouy
majo i é
a iclesn-
iy
a siun é
dak a as
J.
Basana i-
cius, qui
o
numbe io
an aS i-
niame
pageille
es
j aSy as
leidéju.
TaGiau
déjà e Siame nume yje es a iclesniy, pa eng y e su edaguo y J
Mikéo. En
d'au es
e mes,,,A-
us q*
p epa ai
e
iSleisdai
quelques
édi eu s. Ils
gau us ou
paciy
pa asy us
a icles
sélec ionn-
aien ,,Aus -
os*
nume iams,
asydaien
éponses j
lai8kus
édi ion, qui
on é é
annonciés
dans
chap iues,,-
G oma nyc-
zia,,,G oma-
u
ska dine",
p izi i é a-
ien
imp ubdini-
mo a aux
e
e ec uaie-
n ou
nume io
asiniy
ko ek i as.
Tokiy,,AusD-
ainauskas
J. Ausz a
e ses
gadyné//Lie-
u iy
nau os
p aei is.
1983. 7.7. P.
649, Me kys
V.
Nelegalioji
lie u iy
imp uda
pendan la
pé iode
capi alis e
(ligi 1904 m.).
V., 1978, P.
4
Veb a
R.,,Aus o-
s"
idéjinés
o ien a -
ions//Aus-
a" e
lie u iy
mou em-
en
publicinis
19
aéjimas,
in. V.,
1988. P 44
Ponoc.
1882.
Ho.134.C.
*Dainaus-
kas J.
Min, eik,
P.
647--677.
édi eu
osiy é ai
qua e
—
J.
Miksas,
J.
Sli ipas,
M.
Jankus,
J
Andziulai is.
J.
Basana icius
siun e Il es
,,Aus ai"
a icles,
éaga o
1-7
nume ius®,
é ai son
âme
Aus aTM
susilauke
pla aus
i
lie u iy,
i
ki y au y
socie és
p ipa-
Zinimo.
C'es ce
que
i
mon e
le ai
que
Pe e bu ge
lenky pa le
éjes
jou as is
K aj*
1883-1887
m.
i8sp in inen
même
29
ko espondences
i
a icles, où le
lec eu é ai
in o mé de
,,Aus os*
appa aody-
ma, neujai
iSéjusius
ses
numè es,
a iclesniy
u inj k .
i
Les p emie s
,
Aus os* années
bii a seulemen
subsume a o iy,
69
i8
jy
Empi e
usse
—
64.
J.
Sliipui a i us
edaguo i
Zu nalo,
p adzioje
1884
m.
u é a
p enume a o iy.
240
Jam
pasi aukus
i§
édi o ialiy
i
jj
changei us
J.
Mikui,
p enume a o iy
beliko él su
70.
Ma
J.
Sli ipas
palaiké
glaudzius
ySius
su
Moscou,
Pe e sbu g,
Zemaiciy
lie u iy
in elligen ai-
s,
0
J.
MikSo,
commen
Mazosios
Li uanien,
galimybés
é aien
beaucoup
mazesnés*.
Bien lui
J.
MikS
J.
Basana idiui laiske
asé, que u éjes
p enume a o ius,
aiau ce ains
é aien débingi®.
175
,,Aus os*
pla ina ion ypaé
paspa éjo,appa -
us aux p emiè es
jy
o ganisa ions
mondiie inés de
dis ibu ion de
p esse".
P oli us
,,AuS ai*
po
isq
Li uanie,
ses pages
annonçaie-
n
a gimimo
idéjos
u éjo
didelj
impaciki
publiomene-
i.
Todél,
comme
indique
R.
Véb a,
ou
pag is ai
"Aus q‘
peu ê e
appelé
lie u iy
nau os
gy ybés
mani es u".
Ce a é é
gi
aioma
Siame
mani es e?
Musu
laik asz is,
wieng ik
ka g su
menesio
isZéings,
egul apims
wie a, qui
di onais
lie
q
<...>.
En b e ,
laik asz is
musu se a
que
swie iszkas,
selon
isz ekliu
i
pajegas
musu,
i
a gabgs
Zines ik
isz
wisa inio
mokslo.
Tas
Zines
donne ikdami-
ens
lec eu s oja-
ms sawo, nous
beaucoupiaus-
ei upinsimes
iszpla i i
en e b oliu
Zines su
sawo
kinines
( au es)
senowes
weikalus,
eipogi
o
su
a ai es-
us musu,
commeo
Li uwiu,
sziose
gadynese
<->,
Tou e
musu
kinime
(nau e)
u e u
appele
i
connai i
p aejusi
emps,
qui i a
giwenus
su szios
Li uuwos
Zemes,
i
wisus
heu euxing-
i
us
malamingus
acciden im-
s, qui
a
sziokiu ainsi
budu pada e
musu gimine
elle, kokig
szendie
égime
pawede
ceux
pau es,
i
dans
je
lesquels
nous
giwename
<->.
*Va pas
1903. No 3.
P.25.
Véb a R.
Min. eik.
P 45
*Me kys
V,
Li uanie
s a ie i-
ai i
imp uda
19. in 20
a.
p adzioj-
e. V., 1982.
P 91
*
Basana i-
dius J.
Isz,Ausz-
os"//Vie-
nybe de la
ie
lie u nj-
ky. 1903.
No 51. P.
606. "
Me kys
V.
Li uanie
é a egia-
i..P. 90-96
"-Veb a
R. Min.
eik. P. 45.
53
Toliaus à
p opos
da bq
,,Ausz os"
pa lan , nous
de ons
commémo -
i
e cela, son8
me$
u2simi szime
ne
collec e
ap aszine i
i
wisokius
lie uwiszkus
senowes
monumen kl-
us es an
i
(cas es e),
isz oùu il
es
possible
pazin i
giwenima,
buda, daba,
senowiszka
ikibe musu
g andeliu.
To
delei
inkejai
dainu,
pa aku
i
.
paminklu
selon
we ibe
i
swa buma
as musu
laik asz ije
wie os
sawo
a auxam-
s.
Racon odami
su
passei ing
senowes,
nous
nep assions
l'occasion
nepas!kalbé-
jei ée li eis
su
su
a ai esus
musu de la
na ion
szioje
gadineje.
Wel U iliges
Exe cices
i
Zines cela isz
a
no u os ou
na u e de la
science, cela
isz ukes
wedimo
a
(ag onomies)
a
cela isz
wais ijimo
(dak a is es)
i
., as musu
,,Ausz oj
wisuome
pa alpos
wie a
(1883,
1)".
No s
kei ési
,,AuS os
édi eu s
i
au eu s
au eu s, aciau
J.
Basana iciaus
disposi ions,
données
,,P iekalboje,
a é é laikomasi
éliau.
i
Be
abejo,
p incipalem-
en
a iclesniy
i8sp essdin-
a his oi e,
kul ii os,
S ie imo
ques ions.
Exis e
Siek an
a iclesni-
y, dans
lesquels
discu e e-
i
n des
suje s de langue.
Plupa
jy
lie u iy
pa a déms
des inée,
noms
i
Li uania-
ms
ie o a -
dziams nag iné i
(,Daukan o
p a a dé'
(1885,
2-3),
,.Lie u iszkos
p a a dés*
(1885,
9),
,Lie u iszkuju kunigaikszcziu
a dai*
(1885,
7
—8),
Nommas
seno és ,,
Li uanu
aldonu‘
(1885,
6),
,,Tik iejie
noms
n'au ai
place
en Li uanie
(1884, 10
11),. ienne un
au e
—
é imologies
(.P adiia
Li u iszkos
kalbos
(1885,
4
—5),
,,
Vokiszkasis
i
la yniszka-
sis
Vokziuiec
nomas*
(1885,
10—11),
lexiques
(,,Apie n'ai
Zodziu
a ojima®
(1885,
6),
,,Keli
lie u iszki
Zodzei*
(1885,
7-8),
,,Kul i- -
yp i*
(1886,
2),
a8ybos
(Lie u iu
aszlia a"
(1884,
1—
2
—3)
suje s
pou
discu e ,
Tad minin
,,Aus os*
d ideSim me j-
,,,Va pe ou e
pag is ai é ai
a8oma, que
,,Aus ai*
,, eikéjo
p amin i
akus
ne
seuleme-
n
asybai,
i
mais albai.
No si bu o
iséjusios
quelquesie
li es
lie u iskos
(Valanéiausko
i
Daukan o)
suge a
lie u iska
langue,
be jos
é aien
di icileme-
n
ob enable-
s, oki iems
ou
neZinomos.
Todél
<->
min ims
i8 eiks i
p i hu dai
Zodziy
i
nécessé-
jo ils
su e i.
Ypaé
suaki aizdziu
e miny akumu
susidii é science
popula a inimo
a iclesniy
au eu s.
Ils s'e o cés
le plus simple
demandé
comp ènamie
i
de discu e
d'une au e
domaine
a
scien i ique,
api8kin i
emp un us
e mes, leu
ou ni
lie u isky
a i ikmeny,
S ai comme
A.
K i8¢iukai is
discuia
‘Skliaus-
es
indique ,-
AuS os-
TM
années
e
nume is.
Cia e
ailleu s le
ex e
ci é es au hen ique
Ragyba
e
sky yba
ne aisy a
Ss.
Musu aSyba pa le
a i me ika,
i
his o iijq,
(1883--1903)/
Va pas.
1903.
No.
3.
P.
60.
54
geog a ijg
a icle,,Ma éma i-
kiszkas
Zemés
ap aszim-
as*
(1884,
5-6).
,,Daug i a
mokslu
koZnas
i
isz su
ka-no ,
ju
mokina.
Taip i a
a i hmé iq-
ue; mokina
ji
skai liy;
l'his oi e
déjà su is
un au e
science: elle
y ou ons,
comme
au e sik
gi eno elle
au e so e
gimin@,
quelles y
on é é les
di e gence-
a
s, quelles
isz quelles
p iZas ies
kélé ka es
i
( ains),
<>,
Taipgi i a
science
su
i
Zeme;
ce e
science es
appelée
géog aphie;
il ap aszo
Zeme,
comme
ji
iszsi odo,
où kokie
i
Zmonés
gi ena
i
kumi
uzsiima.
Géog apija,
c'es
Zodis
nelie u iszkas;
li a iszkai
disan cela
se a
—
Zemés
ap aszimas'.
Tadiau
compose
a
choisi la
eikiama
e mina
né a si
simple.
Te miny
c éa ion
des
di icul és
uzsimenama
uname,,Aus-
os*
kalbiniy
a iclesniy
(1885,
6).
,Musu
pa le
écemme-
n enco e
emmenjo
d'ê e
appliqué à
mokslu,
ça-gi
uz
neku ie
lie u iszki
Zodzei da
isiszkai
ne
nu ikusei
son
i
éguliè em-
en u ilisés;
an élkei
nosi inque-
ame okeis
occasions
su
que que
pacziu
kalboje
di icile es
de ou e
kokj oulu
Zodj uZ is
a i auk om
niimonéms, dél
o-gi p isieina
i
p amany i
nou elle, mais
el a ail
né a ès
acil us:
ka a
con ien asi
pakle i
pa ois ès
lipszny nedaily
ne
jnukal i*
i
ne
i
Zodj
<->“,
Taéiau au eu s
e édi eu s,
qui u éjo
ge esng
kalbing
nuo okq
o eesnj
sensa ion de
langue
i
ma e nos e
é ai
susipazing ano
me o a aux
lingu is ikos,
suda yda o
ykusiy
su
e miny,
exempleziui,
angla iksz e,
di b u e,
js a as,,js a-
ymas
juodmena‘,ju-
odas da",
moksla y is,m-
okslininkas",
pe i szis,pe -
eklius,
poblidis,
cha ac e is,
poblis'* . .pli.
i
Miné ame
a icle
indiqué es
i
un e me de
l'appa i ion
Sal iniy, Man
se oi , que
ès bu u
p o szalj
p a e s u,
si
lec eu oj-
ne
ai
apga sin u
i
Ausz oje
son nou elle
à a as us
en e
Zmoniu
bonus
i
nécessing-
us Zodzius,
addéie son
su
pasa ga*.
ju
Sis
Sal inis iau
beaucoup
iSsamiau a é é
discu é miisy
héo ique de
e minologie
p o .
S .
Salkauskio',
Vadinasi,,,Aus-
a é ai
seulemen
nou eau
ne
con empinés
lie u iyd in
li e a és, ou
bend inés,
langue aidos
e apo
ondamen éj-
a"®, mais
i ai iy mokslo
s igiy
e minijos,
don iS aky
i
peu ê e
e ou é
déjà
,,Kelei yje,
plé o oja.
'* Plg,
Dainausk-
as J. Min.
eik. P.
717-718.
"Salkausk-
is S.
Ras ai, V.,
1991. T.2. P.
24-31
Palionis
J.
Dél
,Aus os*
aidmens
lie u iy
li e a d inés
dans la
his oi e du langage//
Aus a"
i
lie u iy
socie in-
is
judgjim-
as 19 a, au
inal. V.,
1988. P.
189.
55