Dvasiškos terminologijos klaidos

PRAEITIES AIDAI 1904--1994 PrieS 90 m., 1904 m. geguzés 7 d., po 40 m. lietuviy rasto ne rusy abécélés pamatu persekiojimo carizmas pasira8¢ savo pralaimejimo akta — paskelbé dekreta dél lietuviskos spaudos draudimo panaikinimo. Nepriklausomoje Lietuvoje si diena minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ty pat 1904 m. gale Vilniuje pradétas leisti pirmasis lietuviskas dienrastis ,,Vilniaus Zinios* (leidéjas P. Vileisis). Tas dienrastis, be kity dalyky, labai padejo stipréti ir jsitvirtinti bendrinei lietuviy kalbai. Gana aktyviai i8 pradziy jame buvo svarstomi baznycios kalbos klausimai. Anuo metu tai buvo itin aktualu, nes tikéjimo dalykai buvo skelbiami ir apie juos kalbama bei ra3oma be galo sudarkyta kalba. Minédami spaudos atgavimo ir ,,Vilniaus Ziniy* devyniasdesimtmetj, perspausdiname i8 Sio laikra8¢io J. Geruéio straipsnj ,,Dvasiskos terminologijos klaidos*. Kad skaitytojas pamatyty, kaip anuomet buvo raSoma, straipsnyje niekas netaisyta. Straipsnio autorius, pasiraSes J. Geruéiu, buvo kanauninkas Jonas Balvoéius (1842.III.2 — 1915.X1.12), mokytas Zemaitis viekSni8kis, Zinomas rastijos darbininkas, rankrastinio lenky — lietuviy kalby Zodyno autorius, beveik visq gyvenima kunigu dirbgs Zemaiéiy vyskupystés Aukstaigiy Zeméje. St. K. Dvasi8kos terminologijos klaidos Senovés pasekejai stipriai turis klaidingos terminoliogijos. Jie teisinas, kad teip buvo seniau ir kad Zmonés esa priprate teip vadinti. Ne vis, kas buvo anuomet, gali buti ir dabar. Svietas kleséia visose Sakose — taigi ir kalboje — ir kiekvienas nori, kad buty argiau, geriau ir teisingiau. Kiekvienas protauja pats ir nebesikenéia pasaitu vedamas Visur geryn eina, Ar délto, kad mano tévelis avéjo vyzas ir a8 turiy nusimauti batus? Kad mano matuté tevalgydavo miezinj ragai§j, tai jau 4-880 49 man nera leis iSsikepti kvietienj piragq? Anaiptol! Juodu teip daré, kad kitaip negalejo, ar nenoréjo padaryti, 0 a8 ir noriu ir galiu Pridera neuzmirsti, jog dvasiskos terminoliogijos klaidos atsirado netyCia irnenoroms. O mes uZlaikome jas ir tyéiomis ir noroms. Kunigailenkai (savujy tuomet nebuvo) kurie mus. krik8tyjo, nemokéjo gerai lietuviskos kalbos ir negaléjo iSmokti teip umai. Kiek prasilamde, emé skelbti naujakrikSciams tikéjimo dalykus ir ant greitosios ragyti nors maldaknyges. Kaip gi jie padaré? Skelbé ir ra8é, kaip kuris mokéjo. Ir 'Sejo kratinys. Pamokslai ir knygos tapo pusiau lietuviski, pusiau lenkiski, arba su lietuviskomis galunémis lenkiski ZodZiai. Baznytinés maldos ir katekizmas pavirto j kaszin kokj Zargonq. O kada lietuvis yra begalo kantrus, nulaidus ir amZiais priprates prie vergijos, tat ir kalbos sudarkymui jis nesiprieSino. Bjauru buvo jam klausytis, kaip skelbéjas darkina lietuviskus Zodzius, kai8iodamas jy tarpan lenkiSkus; skaitant maldos knyga, darés jam SlykStu. Bet ka jis belaisvis turéjo daryti? Jis buvo kantrus. Teisybg pasakius, kad kas para’yty tokiu Zargonu lenkiska, ar voki8ka, ar francuziska maldaknyge, visi tris — lenkas, vokietys, francuzas — nuspjauty. Nelaimingas lietuvis turi jq priimti delto, kad seniau teip buvo, kad yra priprates teip vadinti. Link pripratimo tai argumentas (prirodymas) ne storasis. Jei zmogus gali priprasti prie klaidy, tat prie neklaidy kurkas geriau. Visiems yra prigimta jieSkoti teisybés ir radus pamyleti jg. Lietuviui irgi. Tq mes regéjome, kada atsirado naujoji karunka ir Mogilevos suplikacija; Zmonés nusitverg judviejy abiem rankom, negali atsidziaugti grynumu ir grazumu. Kas gi ¢ia pasidaré? Ar tiedvi giesmi kokiq naujieng pranesé? Visai ne! Turinys liko tas pats, tik ZodZiy atklydéliy (barbarizmy) nebéra, ir Gia visa slaptis. 18 to pavyzdzio matome, jog lietuvis néra jau joks kietgalvis, kad nebegaléty suprasti, kas yra gryna ir kas svetima sunka pramiesta. Dyasiskos terminoliogijos klaidy vardas yra marmalynas. AS priminsiu Cia tik kaikurigs. Alus, medus, vidus, dangus neturi daugskaitos. Iskurgi VieSpaties Maldoje atsirado danguose. Pasakius danguose, pasirodo, jog dangaus esama ne vieno. Lotynigkai yra quotidianum ~ kasdieninis. Kamgi visy dieny? Yra sakoma: visy mety alga, viso ménesio pelnas; bet tai reiSkia tik tq ménesj, tuos metus. Zmones sako: vargas ir aSaros tai mano kasdieniné (o ne visy dieny) duona 50 Zodis pagirta su Vulgatos benedicta. Pagirta Seimyninké uz gardzius skrylius, uz puiky audekla, o Svengiausia Marija yra palaiminta. Juk gi nesakome AStuoni pagyrimai, bet aStuoni palaiminimai. Zyvatas yra jkiri pilvo liga, niekam nemaloni. Zmonés sako: Zyvatas kamoja mane, vaikas Zyvatuoja. Taigi,,vaisius Zyvato" yra visai negrazus pasakymas. Prielinksnis po nesutinka su Pilotu. Isrodo, jog pirma kentéjo Pilotas, © paskui jo kentéjo Jezus Kristus. Arba, jog Pilotas buvo virsuje, 0 apatioje kentéjo Isganytojas. Kuone visos maldos baigias: ant amZiy amZinujy. Iskur vertéjas teip iSverté — neZinia. [Svertus atgal j lotiniskai buty: In saecula secularium. Sakynio sustiprinimui dedame greta du daiktavardziy, kaip va: vargy — vargai. Negalime pasakyti: Vargy — vargingiejei, vargy — vargingujy. Tai buty absurdas. Pati tikroji forma buty: par amZiy — amiius, amziy ~amiZiais. Apie sintaksj néra ka né kalbéti. Sis visas yra arba lotyniskas, arba lenki’kas, kai-kame dar ir rusi8kas. Giesmés teip-pat saugo, kad tik galinés siliabos sutikty, okalbos dvasia joms negalvoje. P. Naujalio giesmynas buvo ketings duoti Lietuvai puikias giesmes su gaidomis, bet netikétai praZuvo. Pasirodziusi §jmet Vilniuje nauja maldaknygé ,,Balsas Balandelés™ nuzengé gerokai tolyn, bet nebaigé Zengusi iki galui Link Svenéiy tai gryna Lenkija. Sit, kq reiskia lietuviui: gram, grom, gramny¢ios? Nieko nereiskia. Pravadai isvaré Atvelykj; pravadai — Atvedybas. Traicé, nors nieko neisvaré — bet mums lietuviams tas Zodis yra svetimas. Visoje lietuviy kalboje néra daiktavardzio su galu aicé. Paklausus Keistucio lietuvio, kas yra Zodis Traicé, nepasakyty niekaip. Paklausus, kas yra Treybé, atsakytu, jog yra kanakas toks, kurs susideda i§ trijy. Latviai mysy viengenéiai sako: triiadiba sanskritas — trimutra. Vokiediai sako: Dreifaltigkeit, Dreieinigkeit. Visi apsieina be lenki8kos Traicés, tik mes — lietuviai vieni tartum negalime apsieiti. Kad Treybé yra grynai lietuviskai ir kad tame Zodyje néra tikéjimo klaidos, parodo ,,Pavasario Balsai*, kame Teoliogijos daktaras, akademijos inspektorius puikiai jq vartoja. Kuris begali geriau ismanyti uz Europos mokslavyrj Pasigailékime savo nuskriaustos kalbos, pataisykime jq nieko netruke. Dabar yra patogus laikas, reikia naudotis juo. J. Gerutis. SI