Kaip nereikia rengti žodynų

dradarbiavimu, longitidinis tyrimas - testiniu ar besitesianciuoju tyrimu, sukcesyvimas (vienalaikiskumo priesybé) — sekumu ar nuoseklumu, validimas (eksperimenty ir psichologinio matavimo priemoniy kokybes kriterijus — jy tikimas, adekvatumas) — tinkamumu. Be Siy pastaby, galima paminéti ir tam tikra nuoseklumo stoka. Nesigilinant j terminy sistemigkumo ar ju vartojimo nuoseklumo problemas, uztekty pasakyti, kad Zodyno rengéjai niekaip negali apsispresti, ar TSRS psichologai dar egzistuoja, ar ne. Tas pats A. Lurija vienur vadinamas TSRS psichologu, o kitur (vienu atveju net tame paciame puslapyje) — Rusijos psichologu. Taciau tokios nevienodybés labai lengvai iStaisomos. Reikia manyti, kad Zodyno rengéjai, rengdami naujus jo leidimus, nemazZai ka pataisys, taip pat ir minétus nelygumus. Gal riméiau bus susirpinta ir lietuviSkos terminijos kirimu. Juo labiau, kad, kaip matyti iS pateikty pavyzdziy, lietuvi8ki terminai daznai yra ir aiSkesni, ir trumpesni. Juk psichologai, be abejo, nori, kad juos suprasty ir ju darbus skaityty kuo daugiau Zmoniy. Biruté LENKTYTE KAIP NEREIKIA RENGTI ZODYNY Dabar iSleidzZiama nemaZai jvairiy Zodyny, ypa¢ Zodynéliu. | skaiius paZitiréjus, bity galima SikCioti i§ susiZavéjimo ir dél darbo masty, ir dél tokio gausaus Zodynininky, Zodyny rengéjy bei leidéjy birio. Juk nuo senovés laiky Zinoma, kad i§ visy kalbos darby sunkiausias yra ra8yti Zodynus. O tick daug dirbandiy! Kokie dideli lingvistiniai polékiai, tiesiog skrydZiai! Tikras Zodyninkystés aukso amiZius. Deja, deja... Vartant ne vieng naujajj mUsy Zodyninkystés tritisy vaisiy, gan greit tenka nusivilti — daugelis rengéjy ir leidéjy per lengvai tikisi praturtinti lietuviy leksikografijg. Apstu skubos darbo, rengimo ir rinkimo nepaprastybiy, tiesiog niekalo. Ne vienas rengéjas ir leidéjas pasirodo neturjs né menkiausio supratimo, kaip Zodynai turi biti ra8omi ir kaip leidziami. Viena i8 svarbiausiy, vaisingiausiy ir autoritetingiausiy lietuviy kalbos darbo sriciy baigiama paversti leksikografijos bizniu, savotiskais kalbotyros Garilinais. Mat j pirma vieta 106 iskeltas ne lietuviy leksikografijos turtinimas, ne darbo kokybé, bet paciy rengéjy bei leidéjy medZiaginis praturtéjimas. Kiek Zmonés prisiperka niekalo ir, jei ko mokosi i$ ty Zodyny, kiek daug neteisybiy iSmoksta! Tiesa, tuo “bizniu” visy pirma uZsiima ne vienas bendryjy verciamyjy Zodyny, pokalbiy knygeliy, taip pat ekonomikos, verslo ir pan. Zodyny ar Zodynéliy rengéjas ar vertéjas. I§ kity sridiy Zodyny turty nesukrausi. Ne taip smarkiai puolama ir juos rengti bei Icisti. Nykstant valstybinei ir vis pleciantis brangininkei greito ir, matyt, didelio pelno sickianéiai privadiajai knygy leidybai, netruks ateiti laikai, kai mokslo knyga ar kokj specialy Zodyna galés igleisti nebent i§ savo centinés algos pats autorius. Uzuot bent kick gaves uz savo tritiso vaisius, jis pats turés duoti pasipelnyti leidéjams, spaustuvininkams ir pardavéjams, kaip tai prieS kara jau buvo prof. L. Vailioniui, “Lietuvisko botanikos Zodyno” rengéjy vadovui. Ir visiskai pasitvirtins sena Zmoniy iSmintis — is mokslo bagotas nebisi, tik kuprotas. Tad susipaZinus su Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (dabar Vilniaus pedagoginis universitetas) isleistu Stasés Janonienés “Augaly anatomijos ir morfologijos terminy Zodynéliu”', noras apie jj paraSyti kilo visai ne dél to, kad autoré cia biity noréjusi pasipelnyti (ne tuo tikslu ra8ytas ir leistas Sis Zodynélis), bet dél to, kad jos turétanemazo noro padéti studijuojantiems bisimiems biologijos mokytojams geriau suprasti savo mokslo terminus, kaip ji pati raSo Zodynélio pratarméje, “padéti jsisgmoninti terminus, susisteminti bei iprasminti augaly anatomijos ir morfologijos savokas, parengti studentus naudotis moksline literatiira ir kt.” (p. 1-2). Tai labai rimti ir sveikintini tikslai. AukStoji pedagogikos mokykla, toji mokytojy mokykla, be abejo, neturi ir negali turéti didesniy tiksly kaip rengti gerus, net labai gerus mokytojus. O geras mokytojas visy pirma turi biti geras, tiesiog puikus savo mokomyjy dalyky mokovas. Nepakankamai tvirto mokéjimo ko mokyti nieku bidu neatitaisys net pavyzdingas mokéjimas kaip mokyti. Zodynélio paskirtis — padéti studen- ‘Janoniené S. Augaly anatomijos ir morfologijos terminy Zodynélis. Vilnius, 1990. 40 p. 107 tams geriau ismokti ko mokyti. Kiek Zodynélis tinkamas patios botanikos mokyti, ne botanikui néra kaip spresti, bet botanikos kalbai mokyti ir ugdyti, deja, jis nedaug tepadés. Pirmiausia Zodynclio skaitytojui visai neaisku, kodél bent pusé pratarmés (daugiau kaip puslapis) skirta, kaip raSoma, “pateikti pagrindiniy Ziniy apie lotyny kalbos Zodziy ra’yba, tarima ir kirtiavima” (p. 2). Juk j $j Zodynélj sudeti ne lotyni8ki, bet i8 kity kalby pasiskolinti ir aplietuvinti Zodziai. Tiesa, jdéti ir lietuviSkai paieikty antrastiniy ZodzZiy kilmes aigkinimai (pavyzdziui, dorsalinis - lot. dorsum = nugara, p. 12; nors ir Gia ne vienu atveju triksta tikslumo, kad ir Siuo, — kodél nepasakytas lot. biidvardis dorsalis), bet pirminis didelés ty Zodziy ar jy morfemy dalies Saltinis yra graiky kalba (kilmés ai’kinimuose pateikta supaprastintai lotyny raidynu). Skaiiant labai glausta (i8 keliy Laisykliy) lotyny kalbos kir¢iavimo mokslq (p. 3), paaiskéjo, kad Zodynélio autoré tuos misy kalbos skolinius laiko lotyny kalbos Zodziais ir kirciuoja pagal lotyny kalbos taisykles ~ ji ra8o: “1. Daugiaskiemeniuose Zodziuose kirciuojamas: 1.1. PrieSpaskutinis skiemuo, jeigu jis ilgas (aleur6nas). 1.2. Tretias skiemuo nuo Zodzio galo, jeigu jis ttumpas (aktinomérfinisy” ir tt. Stai kodél visy pirma kirtiavimo nepaprastybemis gis Zodynelis ir nustebino — dia vartojamas vien deSininis kircio Zenklas, o gerokas pluostas Zodziy, bendrinés kalbos taisyklémis vertinant, Zargoniskai. Autorés, pasirodo, neZinota, kad aplietuvinti skoliniai kir¢iuojami pagal lietuviy kalbos taisykles! O gal tai naujas akcentologijos Zodis? Vis délto kalbininkai, be abejo, kol kas nesivadovaus “Augaly anatomijos ir morfologijos terminy Zodyncliu” ir Zymés kiréiuotyjy skiemeny priegaides (t-y. vartos ne vien deSininj kirtio Zenkla), taisys isgirde ar radg kur sukir¢iuota ir nemokys kiréiuoti aerenchima 4, atmosféra 7, biosféra 8, chaldza 9, chlorenchima 9, chondrioséma 10, chromoméra 10, chromonéma 10, chromoséma 10, citoplazma 11, diafrdgma 11, didstra 11, diktioséma 12, egzina 13, epibléma 15, epitéma 15, floéma 17, flora 17, gaméta 18, grana 19 ir Lt. — i viso per pussimtj tokiy netaisyklingai sukirGiuoty antrajai kirciuotei priklausandiy antrosios linksniuotés daiktavardziy. Visy jy vienaskaitos var108 dininkas ir inagininkas turi biti kirciuojamas galtincje, Ly. aerent hi ma, atmosfera, biosfera, chalaza, chlorenchima, diafragma, diastra . hialoplazma, intind, kaliptra, karioplazma, kolenchima, koleoriza, komisira, ksilema, leptonema, lizosoma, membrana, menistema ir KL iki Pakutinio Sio tipo termino zoospora. Deja, Siame Zodyneélyje uk viehas terminas (ekosistemd) tesukirciuolas galiingje, ir tai ne tuo kircio Zenklu (reikia kairinio). O Stai kiek kitokiy Zodyn¢lio terminy kit Giavimo klaidy: fitohérmonai 17 (=filohormonai), fotosintézé 17 (= fotosifitezé), periferija 31 (=periférija), politomija 32 (=politomya), protoginija 33 (=protoginija), tetrdedras 37 (=tetraédras), zoofilija 30 (=zoofilija) ir kt. Be to, sudétiniy terminy kaZkodel sukirciuotas tik pirmasis démuo, pvz.: achromdtiné verpsté 4 (=achromatiné verpsteé ), amfifloéminé sifonostelé 5 (=am/ifloéminé sifonostélé) iki pat vegetatyvinio dauginimosi 38 (=vegetatyvinis datiginimasis). Tad aisku, kad recenzuojamasis Zodynélis kir¢iavimui mokytis visiskai netinka. Busimicji mokytojai Gia mokomi kirGiuoti netaisyklingai, 0 tai yra didelis nusiZengimas bendriesiems kalbos ugdymo tiek aukStojoje, tick vidurinéje mokykloje reikalavimams. Zodyny vartotojai, be abejo, yra jpratg manyti, kad visas dabartiniy Zodyny tekstas yra parasytas galiojancia ra’yba — ir teikiamieji terminai (neretas jy j bendruosius kalbos Zodynus né nepatenka, tad terminy ir kiti specialieji Zodynai yra vieninteliai Salliniai, kuriuose pateikiamas norminis jy ra8ymas), ir aiSkinimai, pagaliau ir kity kalby atitikmenys sutinka su ty kity kalbu rasybos taisyklémis. Taip turéty biti. Bent kiek geriau parengtuose ir rupestingai iSleistuose Zodynuose taip ir yra. Deja, “Augaly anatomijos ir morfologijos terminy Zodynélyje” jvairiy ra’ybos (ne tik korektiiros!) klaidy esama—su klaidomis ragomi kai kurie antrastiniai terminai, Pvz.: androcejus 5 (=androcéjus), emdemai 14 (=endemai), empyrinis 14 (=empirinis), genaratyvinis 18 (=generatyvinis), genecejus 18 (=ginecéjus), partenogenézé 31 (=partenogenezé), plasmolizé 32 (=plazmolizé), trachejos 38 (=trachéjos), ra8ybos klaidy yra ir aiskinimuose, pvz.: abecelé (=abécélé; str. sigma 35), issiskirimas (=Ssiskyrimas; str. gutacija 19), iskirimas (= iSskyrimas; str. ekskrecija 13), kurinys (=karinys; str. reproduktyvinis 34), molékulé (=molekulé; str. chromomera 10), netoks 109 (=ne toks; str. hemiceliuliozé 19), orandziné (=orandziné; str. karotinas 23), pasisukymas (= pasisukimas; str. anizotropija ©), Huzeliai (=Zu3eliai; str. zoospora 39) ir kt. Nemazai ra’ybos ir perraSos klaidy yra terminy kilmés aiSkinimuose minimuose lotyny ir graiky kalby Zodziuose. Tad ir ra’ybos atZvilgiu be iSlygy pasitiketi kalbamu Zodyneéliu negalima, jame ne vienur prasikiSa nenorminé ZodZiy tartis. Pasitaiko Zodynélyje nepakankamai ar nejprastai aplietuvinty terminy, pvz.: dichasis (lot. dichasium 11; =dichazis =<dvistypis Ziedynas BZ 455), funikulus (lot. funiculus 18; =funikulas =séklasaitis BZ 374), perpendikuliaris (lot. perpendicularis 31; =perpendikuliarus = status), sinezezis (gr. sinezezis 36, synizesis BZ 379; =sinizezé), sora (gr. sdros 36; =soras BZ 391, TZZ 458) ir kt. Zodynélyje visy pirma aiskinami svetimos kilmés terminai. Kadangi ne visur pateikti esami lietuviSki ty skoliniy atitikmenys, 0 ir pateiktieji neiSrySkinti, neiSskirti i kito teksto, Zodynélio vartotojas mokomas tik suprasti skolinius, bet, galima sakyti, nemokomas turimy lietuvisky terminy. Pvz.: anafazé 5 (BZ 24 ir tolesnioji fazé), androcejus 5 (bet BZ 219 tam reikalui teikiamas tik kuokelynas), asimiliacija 7 (BZ 40 ir jsisavinimas), bazalinis 8 (pamatinis), bivalentas 9 (BZ 87 bivalentos Zr. dvynés, geminos), dermatogenas 11 (BZ 300 pagrindinis terminas — odapradis), hipoderma 21 (BZ 179 ir poodis), meristema 26 (BZ 275 it gaminamasis audinys) ir kt. Tiesa, botanikos terminija dar per maZai lietuvinta, Siuo atZvilgiu pernelyg mazZai ka davé ir 1965 m. igleistasis “Botanikos terminy Zodynas”. Tad bent jau jprastuosius lietuviskus terminus reikéty labai saugoti, jei nesiryZtama labiau lictuvinti. Del to sunku suprasti, kodél j r&cenzuojamajj Zodynélj pateko celé “lastelé” 9 (prieS septynis deSimtmecius buvo pasiginéyta ir sustota prie /gstelés), kam j jj détas norminamyjy veikaly neteikiamas Statyvas 37 (=stovas, pastovas), kodél termino epikotilis 15 aiSkinime jdétas Zodis antskilté, kai BZ 31 pagrindiniu terminu laikoma to Zodzio skirtybé antskiltis (Si skirtybé ir TZZ 141). Beje, kitokiy, nejprasty terminy varianty kalbamame Zodynélyje yra ir daugiau, pvz.: alkoloidas 5 (plg. alkaloidai BZ 20, TZZ 23), libriformos 26 (plg. medienos plausai, libriformas BZ 328, 262, TZZ 288), nitrofilai 28 (plg. nitrofitai, azotamégiai BZ, 298, nitrofiliniai au110 galai, nitrofitai LTE VII 208, nitrofilai zr. nitrofitai TZ2 spermis 31 (plg. perispermas BZ 320, LTE VII 560, TZZ 376) ir kt. Prie Zodynélio nejprastybiy reikia skirti ir aiskinimuose vartojama vien terming kiauSalgsté 6, 7, 31, 35 (=kiauSialgsté BZ 203, DZ, 337 ir kt.). Zodynélyje jdétas terminas velamenas 39 (beje, BZ 431 tam reikalui teikia termina Sakny apvalktis, lot. velamen) kito termino aiskinime ar tik nei8virsta velenu (Zr. korpusas 24). Mokomajame Zodynélyje tinka aiSkinti jvairius literatdroje aptinkamus terminus ir jy variantus, taciau kartu tokio leidinio vartotojui turi biti aigkiai pasakoma, kas teikiama vartoti. Ir, ai’kus daiktas, pats Zodynclio sudarytojas turi rodyti studentui terminy vartosenos pavyzdj. Zodynélio terminy reikSmés aiSkinamos. Galimas daiktas, kad aig kinant remtasi knygelés gale jdétais leksikografijos Saltiniy sarasélio (i8 viso 9 leidiniai) skelbiniais. Tik keista, kad j tq sqra8élj nepateko “Botanikos terminy Zodynas” (V., 1965), lietuviskos enciklopedijos. Gal dél to, gal ir ne nemazai yra netiksliy aiskinimy, o dalis jy — Uesiog neteisingi. Parasyti tiksly, aiSky, glaustq Zodzio ar termino reik’més aiSkinimg yra didelio iSmanymo ir mokéjimo reikalaujantis darbas. Tam reikalingas puikus ne tik specialybés, bet ir leksikografijOs pagrindy mokéjimas. Lygiai kaip neuztenka perskaityti vidaus ligy vadovélj, kad galétum gydyti Zmones, nepakanka pavartyti ar ir perskaityti Zodyna, kad pats galétum imtis Zodyny ra’ymo. Deja, pastarojo dalyko Zodyny, Zodynéliy autoriai ar rengejai gana daZnai nemoka ir netgi nevertina. Ne vien reikémes aiSkinti reikia moketi. Daug Sis kaip ir kiekvienas darbas turi savo paslapciy, turi savo teorijg ir praktika. Norint pasidaryti leksikografu, reikia sugaiSti né kiek ne maziau laiko kaip ir mokantis botanikos. Deja, Sios “smulkmenélés” aikiai nesuvoké “Augaly anatomijos ir morfologijos terminy Zodynélio” autoré. Dabar apie pacius Zodynélio terminy aiskinimus. Pirma, visai neteisingai paaiSkinti bemaz visi gausokai Zodynélyje pateikti badvardziai. Jie Cia dazniausiai aigkinti kaip daiktavardziai, neretai netgi konkreios reiksmés daiktavardziai, Ly. kaip tikri daikty vardai (badvardziai Zymi ypatybes, i8 jy pada ryti daiktavardZiai yra ty ypatybiy vardai), pvz.: achlamidinis “Ziedas, neturintis apyziedzio” 4, aciklinis 111 “spiraliskas Ziedas, jo dalys prisisegusios spirale” 4 (Sie du terminai paaiskinti kaip Ziedo ragys, one tam tikros Ziedo ypatybes), akropetalinis “vir8iininis augalo augimas. VirSiinés Sakojimasis” 4 (paais kintas kaip veiksmo ar biisenos pavadinimas), autochtoninis “victinés kilmés krakmolas, susidares esamoje vietoje” 7 (vadinasi, § Zodziu, pasak Zodynclio autorés, jvardijama krakmolo riis! nis “ratiskas Ziedas, jo dalys i’sidéste (=i8sidésciusios) ratais” 10 (Cia aiskinama ne ypatybé, o savoka “ciklinis Ziedas”), edafinis “dirvozemio veiksniai, turintys jtakos augalams” 12, mitologinis “sakmé apie dievus” 26, optinis “prictaisas, kuris pagristas (=pagrjstas) Svicsos sklidimo deésniais” 29 ir t.t. be galo. Tiesa, Sia liga serga ir dalis “Botanikos terminy Zodyno” aiSkinimy, taciau ten galima aptikti ir tinkamy aiSkinimy, plg.: aciklinis - 1) rec. Zod. p. 4: “spirali’kas Ziedas, jo dalys prisisegusios spirale”; 2) BZ 12: “nesudarantis rato, spiraliSkas”; 3) TZZ 10: “turintis atvirg (iStising arba Sakota) anglies atomy granding”. apokarpinis — 1) rec. Zod. p. 6: “Ziedo vaislapynas, sudarytas i$ nesuaugusiy vaislapéliy”; 2) BZ 35: “sudarytas i¥ nesuaugusiy vaislapeliy”. Antra, kai kurie aiSkinimai yra neaigkiis, pvz.: parakarpis “vienalizdé mezginé ir pasieniné placentacija (Zr.) vaislapynas” 30, staminodis “Ziedo kuokelis sterilus — negaminantis Ziedadulkiy” 36, zigota “gametoms susiliejus, susidaro lastelé, kuri duoda pradziq naujam organizmui” 39 ir kt. NeaiSku Gia dél to, kad sudaryti apraSomieji sakiniai. Kas tas staminodis — biisena, ypatybé? Kas ta zigota — procesas, kai, gametoms susiliejus, susidaro duodanti naujam organizmui pradzig lastelé? BZ tais pat ZodZiais tcigia ka kita — staminodis “i8kites sterilus kuokelis be Ziedadulkiy” 404 (vadinasi, kuokeliy riiSis), o zigota “gametoms susiliejus, susidariusi lastelé, paprastai duodanti pradziq naujam organizmui” 485 (vadinasi, pati ta lastelé). Netiksliai rei8kiant mintj, galima priraSyti ir dideliy keistenybiy, pvz.: evoliucija “pasaulio, visuomenés kitimo raida” 15 (evoliucija yra pats kitimas, arba raida, o ne “kitimo raida”), funikulus “sékla112 pradzio kotclis vadinamas séklasaiciu” 18 (Cia juk paiskinta, ka séklasaitis! Viesa, atsivertys BZ, 374, 7 sdynclio vartotojas suZinos, ka tas daiktelis, lot. funiculus arba funiculus umbilicalis, rus. ccsano mera dymuxyaoc, lictuviskai ir tevadinamas séklasaidiu “lad tas [unibuly paimtas i8 lotyny, o gal ir is rusy kalbos 1ecejus “Fiedo v liy visuma vadinama vaislapynu” 18 (ta pati istorija, 7 toki no visai néra, yra lik vaislapynas = lol. eynacceum, pniaecium ceum, Tus. euneqet, tad Cia jau rusybe iskelta antrastiniu 7 vietoje aiskinimo jdétas vaislapyno apibrézimas) ir kt Studentui bus neaisku, ar déstytoja, ar 167 turi tikcti, kai terminu aiskinimai skiriasi, plg. akrogamija “dulkiadaigis j scklaprad/io vidu patenka pro mikropilg (Zr.)” 4 ir “dulkiadaigio prasiskverbimas j sck lapradj pro jo virsting, suardant audinj, kai mikropilé bina uZdara ko apdangaly suaugimo” BZ. 16-17; akrotonija “vystosi virkos, esandios arciau virsininio — motininio Uglio” 4 ir “toks pumpury ir Soniniy Ugliy iSsidéstymas ant pagrindinés asics, kai pumpurai ir Ugliai laipsniSkai didéja virsiines kryptimi ir tuo badu didZiausi pumpurai ar stipriausi i8 jy issivysty dgliai yra virsutinéje pa grindinés asic: dulkinimo tarpininkas” 6 ir “Ziedy apdulkinimas su véjo pagalba” BZ 26 ir kt. NemaZai bity galima pateikti pavyzdziu, akivaizdZiai rodanéiu. kad Zodynélio autoré St. Janoniené nemoka aiskinti terminy. Tai buvo matyti i jau pateikty pavyzdziy, tai patvirtinty ir daugelis kity. pvz.: komensalizmas “augdami augalai vieni kitiems nekenkia” 24 (plg. “viena organizmy tarpriSinio sugyvenimo formu: vienos risies individai (komensalai) nuolat arba laikinai gyvena kt. riigies saskaita, jai nekenkdami” TZZ 254); maceracija “i irpus tarplastelinéms ploksteléms, audinyje atsipalaiduoja lastelés” 26 (plg. “paskiru lasteliy atsipalaidavimas audinyje, iStirpus tarpinéms ploksteléms. <...>” BZ 267): poliploidija “branduolio dalinimosi (—dalijimosi) metu pagauséja chromosomy skaicius” 92 (plg. “chromosomy skaiciaus padidéjimas augaly lasteliy branduoliuose daugiau kaip du kartus, palyginti su tai riSiai bidingu viengubu chromosomy skaiciumi” BZ 334); zoochorija “gyvinai platina vaisius” 39 (plg. “sékly iSplatini113 mas su pauksciy arba gyvuliy pagalba” BZ 485) ir kt. Pasitaiko atvejy, kai bendrieji biologijos terminai Zodynelyje ai8kinami vien kaip botanikos terminai, pvz.: biocenozé “augaly bendrija” 8 (ple. “organizmy bendrija, apimanti augalijos ir gyviinijos visuma tam Uikroje augimvietéje” BZ, 86). Mokomuosiuose leidiniuose, irne tik juose, vis délto reikia pateikti visq termino reikSmés apimtj. Geriau ir patogiau terminy vartotojus i8 karto, o ne per kelis kartus supazindinti su tikraja termino reik’me. Na, ir kalbos dalykai. AiSkiai per mazai démesio kalbai skyré Zodynélio autoré. Be jau minéty kiréiavimo ir rasybos nepaprastybiy, nemacZai yra nesuderinty dalyky, tarsi if vienur biity imtas terminas, i$ kitur jo aisSkinimas, Pvz.: astrosklereidé “akmeninés lastelés (=akmeniné lastelé) su spinduliskomis alaugomis” 7, ekstra/loraliné nektariné “nektarinés (Zr.), kurios iSsidésto ne Ziede, bet pvz., ant lapakodiy (=nektariné, esanti ne Ziede, bet, pavyzdziui, ant lapkoGio)”, geofitas “sausumos augalai (=augalas), kuriy (=kurio) atsinaujinimo pumpurai pasislépe (=yra pasislépe) Zeméje” 18, velamenas “oriniy Sakny apvalktis, sudaryta (=sudarytas) ig negyvy lasteliq. <...>” 39 ir kt. AiSkinimuose varlojama netaisyklingy Zodziy, pvz.: bestruktirinis (= bestruktiiris) termino kutikula 25 aiSkinime, beazotinis (=beazotis) termino tanidai 37 aiskinime, yra netaisyklingy pasakymy, pvz.: fiksavimas “lasteliy, audiniy ar organy apdorojimas ivairiomis medziagomis, kurios islaiko juos tam tikrg laika nepakituSiais (=nepakitusius)” 16, skyrybos klaidy. Pridirus, kad Zodynélyje yra ir ivairiy kitokiy leksikografinio parengimo trikumy ~ ne pagal abécéle idéty terminy, pvz.: bazipetalinis 8, heterogeninis 20, oksilofitai 29 ir kt., nepaaiskinty terminy, pvz.: dominavimas 12, heterotipinis 20, koaguliuoti 24, objektas 29 ir kt, truksta nemazZo pluoSto aigkinimuose su nuoroda Zr. idéty terminy, pvz.: branduolys (str. homogeninis 21), geografinis (str. endemai 14), mikrobas (str. fitoncidai 17), nektariné (str. ekstrafloraliné nektariné 13), polisacharidas (str. hemiceliuliozé 19), protoplastas (str. ergastinis 15), vegetacija (str. efemeras 12) ir kt., galima neabejoti, jog if recenZuojamojo Zodynélio maza tebus naudos vartotojams, 0 Zalos gali buti daug. Neatliks jis “pagalbinés ugdymo priemonés biologijos spe114