scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/793/884
Albina
AUKSORIUTE
L. IVINSKIO
PRIGIMTUM-
ENES
TAKSONU
PAVADINIMAI
Lau ynas
I inskis
(1810-1881)
ienas
Zymiej XIX a.
miduTiO
Zemejaiciy
S ie iausy
{Lie u os
kul i os
is o ija
jjojo p imo
come
kalendo iy
leidéjas
lie u iy
kalba. Il suo
Kalendo ius
o Me u
skaj lus
ukiszkas u
pubblicZia o
dal 1846 ino
1867 me y.
Kalendo iy
con enu o
mol o
j ai us
kadangi essi
sono s a i
des ina i
als ieciam-
s, ques o
nemaza L.
I inskis
juose
pa eiké
p ak isky
pa a imy
Zemés ukio
ques ions,
is o ije and
as onomij-
os Ziniy,
au osakos
ki inéliy,
ai8kino
zoologije,
bo anikos
subjekus. I§
calenda i I
p esen amy
a icolineliy
bo anikos
quesimen i
ede e, che
L. I inskis
doméjosi Sia
domeniulimi
e neblogai
e a s esso
su ja
susipazings.
In e
calenda i
(1862-1864)
egli
i8sp in dino
suoi
a icolinj
P igim ine,
do e apla e
gy aja e
negy aja
na u a,
bo anica,
zoologijos,
mine alogij-
os
sogge ius.
Siame
nell'a icolo
L. I inskis
o nisce
ege y
classi icazi-
one secondo
Linejy e
Fiasié. Ma il
più
g andeZio
I inskio
na os
moksly
la o o
P igim ume-
né è pochi a
zinoma,
pe ché è
imas o solo
il suo
man as is.
Siame la o o
au o ius
a siscleidzia
come buon
bo anikos
Zino as e
lie u i8ky
bo anikos
e miny
ki éjas. L.
I inskis
piani ica a
pa asi i e
P igim ume-
nés pa i,
aciau
ino a
o a e solo
due Sio
hand a8¢io
pa i.
P imaji
hand aS¢io
pa e
P igim ume-
né. Taj i a:
su aszimas
dalijku
Zemies,
Zoliun e
giwoliu con
pa odimo
anun
wa ojimo
(iii Siame
negli
a icolinelle
chiama o
sempliceme-
n e
P igim ume-
né) è
cus oma jq
Lie u os
li e a i os
i
au osakos
ins i u oje,
cos i uisce
42 pagine.
Da bg L.
I inskis
inizia
jZanga, nella
quale aiSkina
ZodZio
p igim ume-
né da yba:
<...>
p igim ume-
né,
pasida eé
isz dwijun
zodziu:
P igim is i
minia. Siuo
caso L.
I inskis
u bi klydo,
ques o
g eigiausiai
p iesaginés
da ybos, e
non
sudu inis
Zodis.
P igim ume-
ne L. I inskis
di i s o j
es pa i:
<...>
pasida ie
ins
didiejej
A skie ej,
come
p os aj
neku ie
na u a ies
moki ojej
wadin:
na u a ies
ka alis iemi-
s: 1.
Ka alis é
negiwojé o
Lemie as.
2. Ka alis é
pus-giwoje o
Zolenes,
Ka alis é
giwojé o
58
3.
Giwolenes
(p.1).
Toliau
jZangoje
au o ius
aSo, che dél
aigkesnio
sup a imo
ismogimo egli
didZiuosius
a sky ius
i
ski s o
de aglia e
o nisce
li eu iskus,
la yniskus
len kiSkus
i
sis ema a i-
kos
ka ego ijy
i
e minus:
Anajs
pa ski imajs
i a:
A ski ius.
Regnum.
K éles wo.
Skajdma.
Di isio.
Dzial.
Nuodalis.
Classis.
Oddzial.
Podalis.
Sub-classis.
Pod-dzial.
Ejla.
O do,
Rzed.
Paejla. Sub-O do.
Pod zed.
D augmie. Familia.
Rodzina. Riez as.
T ibus.
P ok ewiens wo.
Gamas.
Genus.
Rodzaj.
Pagamas.
Sub-genus.
Pod odzaj.
Wejslé.
Species.
Ga unek.
Pawejslé.
Sub-species.
Subga unek.
A majna.
Va ie as.
Odmiana.
Paa majnis.
Sub- a ie as.
Pod-odmiana
(p.2).
Ca ego ieom
in i ola e
L.
I inskis si
s o za di
o a e
lie u iskus
e mini,
o
alcuni dei
quali
i
s esso
c ea.
Po
umpu e
jZangos,
già sulla
e za
pagina,
au o e
p adeka al-
da
ys és non
i osi
oppu e
Zemé y
ap asa.
Sioje nella
pa e egli
ap auolienas,
di ozemius,
So
didziausius
zemaiciy
monnus,
pelkes, eze-
Tus,
upes,
pie eis,
me als
i
al a
negy aja
na u a.
Toje
pacioje
biblio ecche
è cus omos
i
Sios
L.
I inskio del
la o o
odykliy
hand aS is
Su aszimas
zemieminu.
Index
Fossilio um.
Spis
mine a ow,
nel quale
p esen a e
qua o
odyklés
lie u isky,
—
la yni§ky,
lenkiSky
oki8ky
e mine.
i
Polijas
biblio eke in
MA
C oku o-
je è
cus odi-
a
seconda
L.
I inskio
P igim umenés
pa e
P igim ime-
né u en e
sawieje
dalijkus
Zemies,
zoliun
giwunun
i
pa odimu
su
anun
wa ojimo.
Spis
mine a ow,
oglin
i
wo 6w
zyjacych
(zwie zgcych),
su ejk a pa
L.
I i iski.
Dalis
2.
CzeSé
2.
Zoliémin-
a.
RoSliny.
Vege abilia.
K okuwa.
C aco iae,
K akow,
K akau.
Sio
ank a8cio
copia è
Scosly
dell'accade-
mia di
o
biblio eca, di
jj
59
sono as¢ K.
Janke idius
e R.
Janke igien-
e'. Jie
ap a é Sig
K oku oje
as a
man aS¢io
dalj, a
poiché
man aS is
inizia solo da
43 pagina,
ques o
pada é
i8 ada, che L.
I inkis
nepa ases
piani ica e
la o o
iZangos.
Lo o
nonZapo on-
o, che
jZanga e la
p ima pa e
la o o
pa aSy a e
conse oma
in Li uania.
An ojoje L.
I inskio nella
pa e del
la o o
ap aSomi
Zemesni
esnieji
ege ali.
Didziaja dalj
cos i uisce
ipo a o
sis emico
ege y
sq asas, nel
quale minima
2521 gen is,
appa enan-
i 215 Scimy.
Se i o
lic u iskas,
la ynikas,
lenkigkas, a
kai ku e
oki8kas
nome di
gen ies.
Toliau L.
I inskis
o nisce
abécclines
ege y
pa adinimy
odykles
Su agzimas
Zoleniu, aj
i a Zoliun i
meziu paga
odba su
ej os 1.
Lie uwiszka-
j. Ki os
odyklés
chiama e
la yni8kai -
Index
plan a um,
lenkigkai
Reges
oslin e
okiSkai
Ve zeichniss
de
P lanzen.
Augalus nel
suo la o o L.
I inskis
iSdés o,
basandosi
Ziusjé
sis ema, che
è la p ima iS
na i aliyjy
sis emy. L.
I inskio
la o o è
mol o
jdomiy e
o iginaliy
genciy
pa adinimy,
ku iy né a
uZ iksuo a
né
Lie u iska-
me
bo anikos
Zodyne (LBZ,
1938), né
Lie u iy
kalbos
Zodyne
(LKZ).
Au o ius
jdéjo e
kele a iSiy
pa adinimy,
aciau
ege y isiy
e miny è
p esen a a
mol o
nedaug.
Siame
a icolonelle
non sa à
a éjami
gen¢iy nomi,
pe eikeé y
abbas anza
ampios
s udi, sa à
p o a a
b e emen e
apla i
sis ema a i-
kos
ka ego ijy
aksony
nomi. Tu e
le pian e
discusse nel
suo la o o L.
I inskis
sciss o j 3
skaidmas
belapés,
ienlapés e
d ilapés:
skajdma I
-Belapes.
Aco yledon-
eae,
skajdma
an ojé
-Wienlapes.
Monoco yle-
doneae e
skajdma
ecziojé
Dwilapes,
Dico yledon-
eae. Zodis
skajdma
iene
p esen a o
LKZ XII 659,
jj andame
non solo L.
I inskio
la o o, ma e
in al i
eccesi
sc i uisi. L.
I inskis
skaidmg
a ojo
sky iui
chiami i.
Skaidmas
au o ius
ul e io men-
e sciss o j
nuodalius,
pyz. :
Nuodalis IT.
classis II.
Ke pes.
Lichenes.
ajce.
Flech en
(ke pés) (p.
71), Nuodalis
II. classis HI.
Zalumina.
Chlo ophy a
(Zalumina) (p.
77) e k . L.
I ins-
‘Janke icius
K,Janke iéie-
ne R. Alcuni
nuo i da i su
L. I inskio
la o i
lie u iskos
bo aninés
e minijos
s i yje//Bo-
anika
ques ioni.
V., 1962.
T.Il. P.
151-163.
60
kis
nuodaliais
ski s é
belapes e
d ilapes
skaidmas e
$j Zodj
consum:
in ecej o a
consuma e
klasés. Z
poisodisalis
ipo a o
LKZ VII 911,
solo
di e sa suo
eik8me.
Kele u
caso non
o ni a
e miny
nuodaliam
chiama e,
aiau daZ
maggio
indicomi jy
nomiinimai,
pa yzdziui,
d ilapiy
ege y
pa dinimai:
Ziedaj
dwiwejslej
belapenej.
Ape alae
monoclinae
(Ziedai
d i eisliai
belapeniai)
(p. 153);
Daugskiau
es
posieklinin-
kine.
Polype ala
hypogyna
(daugskiau-
és
poséklinink-
inés) (p.
160);
Aplinkwaj-
sininkines.
Pe igyna
(aplink aisi-
ninkinés) (p.
184). Come
ede e i§
accon y
pa yzdziy,
L. I inskis
klaséms
pa adin i -
a oja
i ai ius
e minus
ien? ius,
d iZodZius
e anche
iZodzZiu-
s, i suoi
e mini non
hanno
biidingos
solo Siai
ca ego ia
p ecessag-
gi, come
che ha o a
a ojamy
classiy
nomi.
Belapiy
skaidmg L.
I inskis
smulkiau
ski s o j
eilas e
paeilas, che
o a
chiama e
eilémis e
poeiliais.
Zodis eila è
Zemai isk-
as i o a
Zemaiéiy
usa o LKZ II
1061
ipo a i
pa yzdziai
indicano
che Sis
Zodis
i o amas
in
K e ingoj-
e, Plungéje,
Silaléje e
che jj
a ojo
non solo L.
I inskis, ma
e M.
Valandius,
egli jdé as
e j Jukos
Zodyngq.
G ybus L.
I inskis
suski s e j
is eiles: J
Ejla.
Dulkmenas.
Coniomyce-
es
(dulkmeno-
s) (p. 43).
Ejla IL.
Pelie énej.
Hyphomyc-
e es
(pelé eniai)
(p. 47). Ejla
II.
Kajlie éne-
j.
De ma om-
yce es
(kailé eniai)
(p- 54). Egli è
anche
iSsky é
is ke piy
klasés
eiles: Ejla 1.
Plu énes.
Cnopso ae
(plu enés)
(p. 72). Ejla
I.
Klés mina.
Thallopsos-
ae
(kles mina)
(p. 74). Ejla
III.
Rem umina.
Pode iops-
o ae
( em umin-
a) (p. 75).
Zaluminos
p imoji eilé
Mau umina
(Wandumina).
Algae
(mau umin-
a,
andumina)
(p.
77)
sci s oma
j
pocilius.
Paejla
I.
Pligzmina.
Schizophy-
ceae
(plySmina;
dél ple.
y
LBZ
314
J.A.
Pab ézos
an plysé,
Schizophyllum
commiine)
(p.
79).
Paejla
IT.
G udzaliémina.
Gonidiop-
hyceae
(g udzalémina
?)
(p.
84).
Paejla
II.
Dumpliémina.
Ascophyce-
ae
(dumplémina)
(p.
91).
Paejla
IV
Suk mina.
Gy ophykea
(suk min-
a)
(p.
96).
Seconda
Zaluminos
classés
eilé
(Ejla
I.
O do
II.
Kiminaj.
Musci
(kiminai)
(p.
97))
poeiliy
non
o
hanno, ecioji
-
Papa eniszkes.
Filicoideae
(papa eni8kés)
(p.
114)
-
spi s oma
{3
poeilius:
1)
Papa e-
j.
Filices
(papa Ciai)
(p.
114);
2)
Szqnd iekéniszkes,
Lycopodiaceae
(Sund iekeniskés)
(p.
116);
3)
Geguzeniszkes.
Equise aceae
(geguzeniskés)
(p.
117).
Vienlapiy
sezione
ha
qua o
ciles,
o
poeiliy
61
neski ia-
ma: 1)
Zoles
wandenin-
es (Zolés
andenin-
és) (p. 118);
2) Ke es,
A oideae
(ke muse-
nés) (p.
120); 3)
Pelimina.
Glumace-
ae
(pelumina)
(p. 124), e
qua oji
eilé solo
indica a, il
suo nome
nepa cik-
as.
D ilapiy
sky iaus
L. I inskis
neski s o
j eiles i
poeilius.
Lic u iski
ciliy e
poeiliy
denomina-
zioni sono
panasis,
cos i ui i
con om
s esso
p e ixag-
om,
pa yzdzi-
ui, con
p e ix
-mina: eiliy
denomina-
zioni
kles mina,
em umi-
na,
mau umi-
na,
pelumina,
poeiliy
denomina-
zioni
plysmina,
g udzalé-
mina?,
dumplémi-
na,
suk mina;
su
p eesaga
iskés
o ma e 2
poeiliy
nomi:
geguzeni-
skeés,
Sund iek-
eniskes i
uno eilés
nomeame-
n o
papa en-
iSkés,
Ras as
pocilio
nomeame-
n o
papa ciai,
0 eiliy
kiminai,
dulkmen-
os e
qualche
i olo
eiliyinimy,
suda y y
su
p eesaga
-eniai,
enés:
kailé eni-
ai,
pelé eniai,
ke muse-
neés,
plu enés.
Issiski ia
uno eilés
nome,
cos i ui-
o iS
d iejy
Zodziy
golés
andenin-
és. Come
is o iS
ap a y
pa yzdzi-
y, L.
I inskio
e minai,
con cui
egli
appella
eiles e
pocilius,
j ai uoj-
a,
u ilizza e
pa ei
p egiugi a
lo o
o ma e.
O a eiliy
nomiimi
sono
cos i ui i
con
p e saga
-ieciai. L.
I inskis
nel suo
la o o
i8ski ia
215
pian ey
Scimy,
aciau Sig
ka ego i-
jq egli
chiama
non
ZodzZiu
Seima, e
d augmé:
d augmie.
| LKZ Sis
Zodis
nejdé as.
Egli può
ba i L.
I inskio
naujada -
as.
Belapiy
dipa im-
en o
p ima
classeés,
do e è
ap aSomi
unghi,
Seimy
sop innimi
j aiTuoj-
a,
p incipal-
men e
p esen a-
a o ma
plu isci a:
D augmie
1.
P oe ibe-
j.
P ae o -
ma i i
(p og ybi-
ai) (p. 43);
D augmie
I.
Riidminas.
U edinei
( aidmino-
s) (p. 44);
D augmie
V.
Péliejej
(Sqmpliek-
énej).
Mucedinei
(peléjai;
plg. LBZ
226 del
semplice
pelésio
(Muco ac-
eae)
sinonima
peléjas;
sampléke-
niai) (p. 45).
D augmie
VI.
Pli¢kmes.
Muso ini
(plékmés)
(p. 51). Dai
ki y
nomiimy
di e is-
ce 5 Seimy
nomiinimi:
Plonumén-
e.
Byssacei
(plonume-
né) (p. 47);
Buozmén-
e.
Sphae ia-
cei
(buozmen-
ce) (p. 55);
Ta pudmi-
na.
Hymenini
( a puom-
ina?) (p.
63);
Ka po én-
ej.
Tube cul-
a ii
(ka po e-
niai) (p. 46);
Pumpo a-
ukszlinej
(Skuzbez-
dinej).
Lycope d-
acei
(pumpo a-
ukéliniai,
skuzbezd-
iniai) (p.
57).
An osios
klasés
Seimy
nomiinimi
o ma e
con
p e saga
-mina, p z.
:
Raszmina.
G aphideae
( aSmina)
(p.
73);
Bumbélmina.
Umbilica ieae
(bumbolmina)
(p.
74);
Dwiaszmina.
Conioca picae
(d iaSmina)
(p.
75);
Miegumi-
na.
Lecideac-
eae
(miegumi-
na) (p. 76)
e k .
Da iniai
con
62

p icsaga
-mina
anche
y auja
3-ios klasés
Seimy
pa adinim-
uose, p z. :
K u iémin-
a.
Oscilla o i-
eae
(k u émin-
a) (p. 85);
Umzdiémin-
a. UI aceae
(umzdémin-
a) (p. 88);
G udzélmi-
na.
Sphae oc-
occeae
(g udzelmi-
na) (p. 93);
Lapdmina.
Phyceae
(lapomina)
(p. 94),
a¢iau
appaiono e
unokias
da ybos
e miny,
p z. :
Geguzénis-
zkes.
Equise ac-
eae
(geguzenis-
kés) (p.
117);
Lapg udén-
iszkej.
Hymenoph-
ylleae
(lapg aden-
i8kiai) (p.
114);
Szakniég -
udej.
Rhizoca p-
eae
(Saknég id-
ziai) (p. 116);
Suk minas.
Cha aceae
(suk mino-
s) (p. 96);
G i dwa s-
es.
Nos ochin-
ae
(g iid a s-
és) (p. 84).
Vienlapiy
sky iaus
Seimy
pa adinimy
su
p eesaga
-mina
nedaug,
p e ala
ki okie
e mini.
P incipalm-
en e è
o ni a
da iniy con
p e saga
-iniai, -inés,
p z. :
Wilkdalgin-
ej. I ideae
( ilkdalgini-
ai) (p. 136);
Posajd in-
ej.
Cype ace-
ae
(posaid ini-
ai) (p. 121);
Lend ielin-
es.
Sci amine-
ae
(lend éliné-
s) (p. 138);
Zgnskuolin-
es
(Szwénd -
es).
Typhaceae
(Zaskuolin-
és,
end és)
(p.120);
Ke muszin-
es.
A oideae
(ke muSin-
és) (p. 120)
e k . Ki y
Seimy nomi
in
semplicem-
en e
p esen a-
e genciy
o me
plu isci a-
s, ecc. :
P amauda-
j.
Res iaceae
(p amauda-
i) (p. 129);
Na cizaj.
Na cisseae
(na cizai)
(p. 135);
Sius enej.
Mismaceae
(sius eniai)
(p. 119);
We bas.
Palmae
( e bo) (p.
128);
Ropi wes.
Diosco ea-
ceae
( opu és)
(p. 134) i
k .
T eciojo
d ilapiy
scoglio
Seimy
denominini-
mi daZ più
pada ylisu
appendaga
-mina,
ecc. :
Ka kliimina.
Salicineae
(Amen aceae)
(ka klumina)
(p.
145);
Pipi mina.
Pipe aceae
(pipi umina)
(p.
148);
Szi dimina.
Gen ianeae
(8i dumina)
(p.
263);
Ropi mina.
Solaneae
( opu mina)
(p.
238)
i
k .
Nemazai
è
i
e miny
su
appendaga
-inés,
-iniai, p z.
:
Jowa ines.
Pla anaeae
(jo a inés)
(p.
145);
No nie ines.
U icaceae
(no né inés)
(p.
147);
P oka klines.
Elaeagnaceae
(p oka k-
lines)
(p.
136);
Winkszninej.
Ulmaceae
( ink§niniai)
(p.
146)
i
k .
L.
La o o
I inskio
p esen a
Seimy dal
nome
i
su
annessa
-eneés,
-eniai,
p z. :
Kqnko iezénes.
Coni e ae
(kanko ézenés)
(p.
143);
Pla ejkénes.
Penaceae
(pla eikenés)
(p.
154);
Lapk osénes.
Phy olacceae
(lapk osenés)
(p.
157);
Waszkuonénes.
My iceae
( aSkuonenés)
(p.
145);
Rieszi énej.
Juglandeae
(S ieu eniai)
(p.
146)
i
k .
D ilapiy
sky iuje
appaiko
Seimy
pa adinimy,
do e iene
p esen a a
gen ics
pa adinidau-
mo
giskai os
o ma:
Tau iines.
(Gilend ines).
Cupuli e ae
( au anés,
63
gilend inés)
(p. 146);
Aguo as.
Podos eme-
ae
(aguo os)
(p. 149);
Muszka éle-
s.
My is iceae
(muSka elés)
(p. 149);
Miénuwas.
Menispe ma-
ceae
(ménu os) (p.
164) e k . L.
I inskio
la o o Seimy
nomiini
j ai uoja,
p incipalme-
n e appaico
da iniy con
p eesaga
-mina, adiau
è e e miny
con
p eesaga
-Iniai, quale
o a
consuma a
chiamando
Seimy
suda inimus.
Alcuni quali
Seimas L.
I inskis
di iscolo
smulkiau e
dopo di
ques o
o nisce
genciy
nomiini. Lui
anco a
assegna
éz us. $j
Zodj L.
I inskis usa
al pos o del
o a usa o
e mine
iba,
esempio. :
Riez as J.
T ibus I.
Rizines.
C hyzeae
( izinés) (p.
122); Riez as
I]. T ibus II.
WikSz ines.
Phala ideae
( iks inés)
(p. 122). Zodis
éz as è
accon a o
LKZ, XI 511, jj
a ojo non
solo L.
I inskis, ma e
al i au o i,
solo u a
al a
eikSme.
Red ai
engono
assegna i
solo nella
seconda e
e zia
sezioni.
Belapiy
scoglio le
pian e non si
di idono j
éz us, solo
alcune
Seimos si
di idono più
in o non
indiciando la
denominazio-
ne della
ca ego ia,
ad Si aip
può bi i
i8ski i
poSeimiai, 0
non ibos,
esempio. :
D augmie VI.
Pliékmes.
Muco ini
(plékmés) (p.
51). A.
Plewiéd as.
Rhacodiei
(ple éd os)
(p. 52) B.
Plewiéd as
ik oses.
Muco ini
genuini
(ple éd os
ik osios) (p.
53) C.
Spi inaj.
Pilobolei
(spi iinai) (p.
54). D augmie
XXVI.
K u iémina.
Oscilla o ie-
ae
(k u émina)
A.
K u iéminej.
Oscilla o in-
ae
(k u éminiai)
(p. 85) B.
Rinkimina.
Lyngbyeae
( inkumina)
C. Sliégmina.
Ri ula ieae
(slégmina) (p.
86).
Di segui o
engono
o ni e
ciascuna
g upés
genciy
denomina-
zioni.
T iby
come e
Seimy
nomiini
j ai iis,
p incipal-
men e
essi
cos i u
con
p eesaga
-inés, p z.
: Riez as
V
Smilgines.
Ag es is
(smilginé-
s) (p. 124);
Riez as I.
Didmines.
Ra lesi-
eae
(didminés)
(p. 152);
Riez as I].
A buzine-
s.
Cucu bi -
eae
(a biiziné-
s) (p. 188);
Riez as I.
Bludwine-
s.
Ocymoid-
eae
(blid inés)
(p. 227) e
k . Ki a
g upé
iby
pa adini-
my
suda y a
con
p eesaga
-enés,
p z. :
Kapunén-
es.
Cup issi-
neae
(kapiinen-
és) (p.
144);
Medgéne-
s.
Gne ace-
ae
(medgen-
és) (p.
145);
Gajlenes.
Rhodo a-
ceae
(gailenés)
(p. 214);
Szilénes.
E iceae
(Silenés)
(p. 215);
Usnénes.
Ca duac-
eae
(usnenés)
(p. 253).
Pasquico
e okiy
iby
pa adini-
my, do e
iene
p esen -
a a il
nome
della
gen es
o ma
plu iskai-
os, p z. : Ka pienes.
64
Eupho bieae
(ka pienés)
(p.
150);
Balandas.
Cyclolobeae
(balandos)
(p.
158); Rajsz wes,
Ced eleae
( ais és)
(p.
174);
Pipi aj.
Pipe eae
(pipi ai)
(p.
148);
Bézdaj
(Aliwas).
Sambuceae
(bezdai,
aly os)
(p.
248)
i
k .
Toliau
ibos
scis ina e
j
gen is,
0
genciy
asiy
pa adinimy
p esen a -
o a solo
uno al o,
pyz. :
CCL
HI.
Kal as.
Cla iceps.
(Scle o i-
um.
Ppe moedia.
Scle :
Cla us).
Nasionak.
Os ozka.
Jundz.
Ha pilz.
Ko keime .
Secondo
wejslies
g udun isz
ku iun
pa siwe ,
wadinas
a.
Kal as
uginis.
Cla iceps
Secalis.
Secale
comu um.
Balding,
diss.
1771.
Secale
luxu ians.
Bauhin.
b.
K.
kwie inis.
Cl.
T i ici.
Wall .
c.
K.
Kaspeninis.
Cl.
Loli.
Wall .
d.
K.
Szwend inis.
Cl.
A undini.
Wall .
c.
K.
Pamieninis.
Cl.
Dac ylidis,
Wall .
{.
K.
Pomininis.
Cl.
Fes ucae.
Wall .
g.
K.
Mieli inis.
Cl.
Sesle iae.
Wall .
h.
K.
nuosmilginis.
Cl.
Poal.
i.
K.
Saujeninis.
Cl.
Maydis.
(p.
57-58)
Apibend inan
se i a
L.
I inskio
man as j,
si può a e
umpas
iS adas
che
secondo o-
je
L.
I inskio
la o o
P igim umené
nella pa e le
pian e iSdés y i
sis emiskai.
Ca ego ieom
in i ola e
L.
I inskis usa
lie u iSkus
e minus,
alcuni dei
quali,
appa en e-
men e,
s esso
c ea.
O a è usa o
il e mine
klasé,
o
L.
I inskis usa a
nuodalj
(classis),
in ece di un
o a usa o
la ino lingua
pascoli o
e mine iba
i
egli usa a
éz as
(T ibus).
Zodziai
na u im ume-
né d augme
is is nicku
~
neuZ iksuo i,
lo o u bi
us ojo solo
i
L.
I inskis.
A ski y
sis emalik-
os
ka ego ijy
g upiy
nomiinimi
i ai uoja,
ma
L.
I inskis
ce ca di
omodinia e
-
uni nomi a
unoom
p egiagom,
su
al i
o
—
su
al oom,
esempioziu-
i, d augmiy
nomiinime
da% soli o
cos i u
su
appendaga
-mina,
o
éZ y
p e aleuj-
an e
p icsaga è
-inés.
L.
Il la o o I inskio
P igim umené
jdomus
impo an e
i
Zelgian
j
bo anikos
e miny
ki imo
p ad iq.
Pu op-
po che
Sis la o o
non u
i8sp in edi-
o
man as is
i
jo
longgai u
neZinomas
Li uani
bo anicam,
aciau
p op i
e és
i
Siandien
egli né a
p a ades.
65