scieee Open visual document viewer

L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Albina Auksoriūtė

Full text

Albina AUKSORIUTE L. IVINSKIO PRIGIMTUM- ENES TAKSONU PAVADINIMAI Lau ynas I inskis (1810-1881) ienas Zymiej XIX a. miduTiO Zemejaiciy S ie iausy {Lie u os kul i os is o ija jjojo p imo come kalendo iy leidéjas lie u iy kalba. Il suo Kalendo ius o Me u skaj lus ukiszkas u pubblicZia o dal 1846 ino 1867 me y. Kalendo iy con enu o mol o j ai us kadangi essi sono s a i des ina i als ieciam- s, ques o nemaza L. I inskis juose pa eiké p ak isky pa a imy Zemés ukio ques ions, is o ije and as onomij- os Ziniy, au osakos ki inéliy, ai8kino zoologije, bo anikos subjekus. I§ calenda i I p esen amy a icolineliy bo anikos quesimen i ede e, che L. I inskis doméjosi Sia domeniulimi e neblogai e a s esso su ja susipazings. In e calenda i (1862-1864) egli i8sp in dino suoi a icolinj P igim ine, do e apla e gy aja e negy aja na u a, bo anica, zoologijos, mine alogij- os sogge ius. Siame nell'a icolo L. I inskis o nisce ege y classi icazi- one secondo Linejy e Fiasié. Ma il più g andeZio I inskio na os moksly la o o P igim ume- né è pochi a zinoma, pe ché è imas o solo il suo man as is. Siame la o o au o ius a siscleidzia come buon bo anikos Zino as e lie u i8ky bo anikos e miny ki éjas. L. I inskis piani ica a pa asi i e P igim ume- nés pa i, aciau ino a o a e solo due Sio hand a8¢io pa i. P imaji hand aS¢io pa e P igim ume- né. Taj i a: su aszimas dalijku Zemies, Zoliun e giwoliu con pa odimo anun wa ojimo (iii Siame negli a icolinelle chiama o sempliceme- n e P igim ume- né) è cus oma jq Lie u os li e a i os i au osakos ins i u oje, cos i uisce 42 pagine. Da bg L. I inskis inizia jZanga, nella quale aiSkina ZodZio p igim ume- né da yba: <...> p igim ume- né, pasida eé isz dwijun zodziu: P igim is i minia. Siuo caso L. I inskis u bi klydo, ques o g eigiausiai p iesaginés da ybos, e non sudu inis Zodis. P igim ume- ne L. I inskis di i s o j es pa i: <...> pasida ie ins didiejej A skie ej, come p os aj neku ie na u a ies moki ojej wadin: na u a ies ka alis iemi- s: 1. Ka alis é negiwojé o Lemie as. 2. Ka alis é pus-giwoje o Zolenes, Ka alis é giwojé o 58 3. Giwolenes (p.1). Toliau jZangoje au o ius aSo, che dél aigkesnio sup a imo ismogimo egli didZiuosius a sky ius i ski s o de aglia e o nisce li eu iskus, la yniskus len kiSkus i sis ema a i- kos ka ego ijy i e minus: Anajs pa ski imajs i a: A ski ius. Regnum. K éles wo. Skajdma. Di isio. Dzial. Nuodalis. Classis. Oddzial. Podalis. Sub-classis. Pod-dzial. Ejla. O do, Rzed. Paejla. Sub-O do. Pod zed. D augmie. Familia. Rodzina. Riez as. T ibus. P ok ewiens wo. Gamas. Genus. Rodzaj. Pagamas. Sub-genus. Pod odzaj. Wejslé. Species. Ga unek. Pawejslé. Sub-species. Subga unek. A majna. Va ie as. Odmiana. Paa majnis. Sub- a ie as. Pod-odmiana (p.2). Ca ego ieom in i ola e L. I inskis si s o za di o a e lie u iskus e mini, o alcuni dei quali i s esso c ea. Po umpu e jZangos, già sulla e za pagina, au o e p adeka al- da ys és non i osi oppu e Zemé y ap asa. Sioje nella pa e egli ap auolienas, di ozemius, So didziausius zemaiciy monnus, pelkes, eze- Tus, upes, pie eis, me als i al a negy aja na u a. Toje pacioje biblio ecche è cus omos i Sios L. I inskio del la o o odykliy hand aS is Su aszimas zemieminu. Index Fossilio um. Spis mine a ow, nel quale p esen a e qua o odyklés lie u isky, — la yni§ky, lenkiSky oki8ky e mine. i Polijas biblio eke in MA C oku o- je è cus odi- a seconda L. I inskio P igim umenés pa e P igim ime- né u en e sawieje dalijkus Zemies, zoliun giwunun i pa odimu su anun wa ojimo. Spis mine a ow, oglin i wo 6w zyjacych (zwie zgcych), su ejk a pa L. I i iski. Dalis 2. CzeSé 2. Zoliémin- a. RoSliny. Vege abilia. K okuwa. C aco iae, K akow, K akau. Sio ank a8cio copia è Scosly dell'accade- mia di o biblio eca, di jj 59 sono as¢ K. Janke idius e R. Janke igien- e'. Jie ap a é Sig K oku oje as a man aS¢io dalj, a poiché man aS is inizia solo da 43 pagina, ques o pada é i8 ada, che L. I inkis nepa ases piani ica e la o o iZangos. Lo o nonZapo on- o, che jZanga e la p ima pa e la o o pa aSy a e conse oma in Li uania. An ojoje L. I inskio nella pa e del la o o ap aSomi Zemesni esnieji ege ali. Didziaja dalj cos i uisce ipo a o sis emico ege y sq asas, nel quale minima 2521 gen is, appa enan- i 215 Scimy. Se i o lic u iskas, la ynikas, lenkigkas, a kai ku e oki8kas nome di gen ies. Toliau L. I inskis o nisce abécclines ege y pa adinimy odykles Su agzimas Zoleniu, aj i a Zoliun i meziu paga odba su ej os 1. Lie uwiszka- j. Ki os odyklés chiama e la yni8kai - Index plan a um, lenkigkai Reges oslin e okiSkai Ve zeichniss de P lanzen. Augalus nel suo la o o L. I inskis iSdés o, basandosi Ziusjé sis ema, che è la p ima iS na i aliyjy sis emy. L. I inskio la o o è mol o jdomiy e o iginaliy genciy pa adinimy, ku iy né a uZ iksuo a né Lie u iska- me bo anikos Zodyne (LBZ, 1938), né Lie u iy kalbos Zodyne (LKZ). Au o ius jdéjo e kele a iSiy pa adinimy, aciau ege y isiy e miny è p esen a a mol o nedaug. Siame a icolonelle non sa à a éjami gen¢iy nomi, pe eikeé y abbas anza ampios s udi, sa à p o a a b e emen e apla i sis ema a i- kos ka ego ijy aksony nomi. Tu e le pian e discusse nel suo la o o L. I inskis sciss o j 3 skaidmas belapés, ienlapés e d ilapés: skajdma I -Belapes. Aco yledon- eae, skajdma an ojé -Wienlapes. Monoco yle- doneae e skajdma ecziojé Dwilapes, Dico yledon- eae. Zodis skajdma iene p esen a o LKZ XII 659, jj andame non solo L. I inskio la o o, ma e in al i eccesi sc i uisi. L. I inskis skaidmg a ojo sky iui chiami i. Skaidmas au o ius ul e io men- e sciss o j nuodalius, pyz. : Nuodalis IT. classis II. Ke pes. Lichenes. ajce. Flech en (ke pés) (p. 71), Nuodalis II. classis HI. Zalumina. Chlo ophy a (Zalumina) (p. 77) e k . L. I ins- ‘Janke icius K,Janke iéie- ne R. Alcuni nuo i da i su L. I inskio la o i lie u iskos bo aninés e minijos s i yje//Bo- anika ques ioni. V., 1962. T.Il. P. 151-163. 60 kis nuodaliais ski s é belapes e d ilapes skaidmas e $j Zodj consum: in ecej o a consuma e klasés. Z poisodisalis ipo a o LKZ VII 911, solo di e sa suo eik8me. Kele u caso non o ni a e miny nuodaliam chiama e, aiau daZ maggio indicomi jy nomiinimai, pa yzdziui, d ilapiy ege y pa dinimai: Ziedaj dwiwejslej belapenej. Ape alae monoclinae (Ziedai d i eisliai belapeniai) (p. 153); Daugskiau es posieklinin- kine. Polype ala hypogyna (daugskiau- és poséklinink- inés) (p. 160); Aplinkwaj- sininkines. Pe igyna (aplink aisi- ninkinés) (p. 184). Come ede e i§ accon y pa yzdziy, L. I inskis klaséms pa adin i - a oja i ai ius e minus ien? ius, d iZodZius e anche iZodzZiu- s, i suoi e mini non hanno biidingos solo Siai ca ego ia p ecessag- gi, come che ha o a a ojamy classiy nomi. Belapiy skaidmg L. I inskis smulkiau ski s o j eilas e paeilas, che o a chiama e eilémis e poeiliais. Zodis eila è Zemai isk- as i o a Zemaiéiy usa o LKZ II 1061 ipo a i pa yzdziai indicano che Sis Zodis i o amas in K e ingoj- e, Plungéje, Silaléje e che jj a ojo non solo L. I inskis, ma e M. Valandius, egli jdé as e j Jukos Zodyngq. G ybus L. I inskis suski s e j is eiles: J Ejla. Dulkmenas. Coniomyce- es (dulkmeno- s) (p. 43). Ejla IL. Pelie énej. Hyphomyc- e es (pelé eniai) (p. 47). Ejla II. Kajlie éne- j. De ma om- yce es (kailé eniai) (p- 54). Egli è anche iSsky é is ke piy klasés eiles: Ejla 1. Plu énes. Cnopso ae (plu enés) (p. 72). Ejla I. Klés mina. Thallopsos- ae (kles mina) (p. 74). Ejla III. Rem umina. Pode iops- o ae ( em umin- a) (p. 75). Zaluminos p imoji eilé Mau umina (Wandumina). Algae (mau umin- a, andumina) (p. 77) sci s oma j pocilius. Paejla I. Pligzmina. Schizophy- ceae (plySmina; dél ple. y LBZ 314 J.A. Pab ézos an plysé, Schizophyllum commiine) (p. 79). Paejla IT. G udzaliémina. Gonidiop- hyceae (g udzalémina ?) (p. 84). Paejla II. Dumpliémina. Ascophyce- ae (dumplémina) (p. 91). Paejla IV Suk mina. Gy ophykea (suk min- a) (p. 96). Seconda Zaluminos classés eilé (Ejla I. O do II. Kiminaj. Musci (kiminai) (p. 97)) poeiliy non o hanno, ecioji - Papa eniszkes. Filicoideae (papa eni8kés) (p. 114) - spi s oma {3 poeilius: 1) Papa e- j. Filices (papa Ciai) (p. 114); 2) Szqnd iekéniszkes, Lycopodiaceae (Sund iekeniskés) (p. 116); 3) Geguzeniszkes. Equise aceae (geguzeniskés) (p. 117). Vienlapiy sezione ha qua o ciles, o poeiliy 61 neski ia- ma: 1) Zoles wandenin- es (Zolés andenin- és) (p. 118); 2) Ke es, A oideae (ke muse- nés) (p. 120); 3) Pelimina. Glumace- ae (pelumina) (p. 124), e qua oji eilé solo indica a, il suo nome nepa cik- as. D ilapiy sky iaus L. I inskis neski s o j eiles i poeilius. Lic u iski ciliy e poeiliy denomina- zioni sono panasis, cos i ui i con om s esso p e ixag- om, pa yzdzi- ui, con p e ix -mina: eiliy denomina- zioni kles mina, em umi- na, mau umi- na, pelumina, poeiliy denomina- zioni plysmina, g udzalé- mina?, dumplémi- na, suk mina; su p eesaga iskés o ma e 2 poeiliy nomi: geguzeni- skeés, Sund iek- eniskes i uno eilés nomeame- n o papa en- iSkés, Ras as pocilio nomeame- n o papa ciai, 0 eiliy kiminai, dulkmen- os e qualche i olo eiliyinimy, suda y y su p eesaga -eniai, enés: kailé eni- ai, pelé eniai, ke muse- neés, plu enés. Issiski ia uno eilés nome, cos i ui- o iS d iejy Zodziy golés andenin- és. Come is o iS ap a y pa yzdzi- y, L. I inskio e minai, con cui egli appella eiles e pocilius, j ai uoj- a, u ilizza e pa ei p egiugi a lo o o ma e. O a eiliy nomiimi sono cos i ui i con p e saga -ieciai. L. I inskis nel suo la o o i8ski ia 215 pian ey Scimy, aciau Sig ka ego i- jq egli chiama non ZodzZiu Seima, e d augmé: d augmie. | LKZ Sis Zodis nejdé as. Egli può ba i L. I inskio naujada - as. Belapiy dipa im- en o p ima classeés, do e è ap aSomi unghi, Seimy sop innimi j aiTuoj- a, p incipal- men e p esen a- a o ma plu isci a: D augmie 1. P oe ibe- j. P ae o - ma i i (p og ybi- ai) (p. 43); D augmie I. Riidminas. U edinei ( aidmino- s) (p. 44); D augmie V. Péliejej (Sqmpliek- énej). Mucedinei (peléjai; plg. LBZ 226 del semplice pelésio (Muco ac- eae) sinonima peléjas; sampléke- niai) (p. 45). D augmie VI. Pli¢kmes. Muso ini (plékmés) (p. 51). Dai ki y nomiimy di e is- ce 5 Seimy nomiinimi: Plonumén- e. Byssacei (plonume- né) (p. 47); Buozmén- e. Sphae ia- cei (buozmen- ce) (p. 55); Ta pudmi- na. Hymenini ( a puom- ina?) (p. 63); Ka po én- ej. Tube cul- a ii (ka po e- niai) (p. 46); Pumpo a- ukszlinej (Skuzbez- dinej). Lycope d- acei (pumpo a- ukéliniai, skuzbezd- iniai) (p. 57). An osios klasés Seimy nomiinimi o ma e con p e saga -mina, p z. : Raszmina. G aphideae ( aSmina) (p. 73); Bumbélmina. Umbilica ieae (bumbolmina) (p. 74); Dwiaszmina. Conioca picae (d iaSmina) (p. 75); Miegumi- na. Lecideac- eae (miegumi- na) (p. 76) e k . Da iniai con 62 p icsaga -mina anche y auja 3-ios klasés Seimy pa adinim- uose, p z. : K u iémin- a. Oscilla o i- eae (k u émin- a) (p. 85); Umzdiémin- a. UI aceae (umzdémin- a) (p. 88); G udzélmi- na. Sphae oc- occeae (g udzelmi- na) (p. 93); Lapdmina. Phyceae (lapomina) (p. 94), a¢iau appaiono e unokias da ybos e miny, p z. : Geguzénis- zkes. Equise ac- eae (geguzenis- kés) (p. 117); Lapg udén- iszkej. Hymenoph- ylleae (lapg aden- i8kiai) (p. 114); Szakniég - udej. Rhizoca p- eae (Saknég id- ziai) (p. 116); Suk minas. Cha aceae (suk mino- s) (p. 96); G i dwa s- es. Nos ochin- ae (g iid a s- és) (p. 84). Vienlapiy sky iaus Seimy pa adinimy su p eesaga -mina nedaug, p e ala ki okie e mini. P incipalm- en e è o ni a da iniy con p e saga -iniai, -inés, p z. : Wilkdalgin- ej. I ideae ( ilkdalgini- ai) (p. 136); Posajd in- ej. Cype ace- ae (posaid ini- ai) (p. 121); Lend ielin- es. Sci amine- ae (lend éliné- s) (p. 138); Zgnskuolin- es (Szwénd - es). Typhaceae (Zaskuolin- és, end és) (p.120); Ke muszin- es. A oideae (ke muSin- és) (p. 120) e k . Ki y Seimy nomi in semplicem- en e p esen a- e genciy o me plu isci a- s, ecc. : P amauda- j. Res iaceae (p amauda- i) (p. 129); Na cizaj. Na cisseae (na cizai) (p. 135); Sius enej. Mismaceae (sius eniai) (p. 119); We bas. Palmae ( e bo) (p. 128); Ropi wes. Diosco ea- ceae ( opu és) (p. 134) i k . T eciojo d ilapiy scoglio Seimy denominini- mi daZ più pada ylisu appendaga -mina, ecc. : Ka kliimina. Salicineae (Amen aceae) (ka klumina) (p. 145); Pipi mina. Pipe aceae (pipi umina) (p. 148); Szi dimina. Gen ianeae (8i dumina) (p. 263); Ropi mina. Solaneae ( opu mina) (p. 238) i k . Nemazai è i e miny su appendaga -inés, -iniai, p z. : Jowa ines. Pla anaeae (jo a inés) (p. 145); No nie ines. U icaceae (no né inés) (p. 147); P oka klines. Elaeagnaceae (p oka k- lines) (p. 136); Winkszninej. Ulmaceae ( ink§niniai) (p. 146) i k . L. La o o I inskio p esen a Seimy dal nome i su annessa -eneés, -eniai, p z. : Kqnko iezénes. Coni e ae (kanko ézenés) (p. 143); Pla ejkénes. Penaceae (pla eikenés) (p. 154); Lapk osénes. Phy olacceae (lapk osenés) (p. 157); Waszkuonénes. My iceae ( aSkuonenés) (p. 145); Rieszi énej. Juglandeae (S ieu eniai) (p. 146) i k . D ilapiy sky iuje appaiko Seimy pa adinimy, do e iene p esen a a gen ics pa adinidau- mo giskai os o ma: Tau iines. (Gilend ines). Cupuli e ae ( au anés, 63 gilend inés) (p. 146); Aguo as. Podos eme- ae (aguo os) (p. 149); Muszka éle- s. My is iceae (muSka elés) (p. 149); Miénuwas. Menispe ma- ceae (ménu os) (p. 164) e k . L. I inskio la o o Seimy nomiini j ai uoja, p incipalme- n e appaico da iniy con p eesaga -mina, adiau è e e miny con p eesaga -Iniai, quale o a consuma a chiamando Seimy suda inimus. Alcuni quali Seimas L. I inskis di iscolo smulkiau e dopo di ques o o nisce genciy nomiini. Lui anco a assegna éz us. $j Zodj L. I inskis usa al pos o del o a usa o e mine iba, esempio. : Riez as J. T ibus I. Rizines. C hyzeae ( izinés) (p. 122); Riez as I]. T ibus II. WikSz ines. Phala ideae ( iks inés) (p. 122). Zodis éz as è accon a o LKZ, XI 511, jj a ojo non solo L. I inskis, ma e al i au o i, solo u a al a eikSme. Red ai engono assegna i solo nella seconda e e zia sezioni. Belapiy scoglio le pian e non si di idono j éz us, solo alcune Seimos si di idono più in o non indiciando la denominazio- ne della ca ego ia, ad Si aip può bi i i8ski i poSeimiai, 0 non ibos, esempio. : D augmie VI. Pliékmes. Muco ini (plékmés) (p. 51). A. Plewiéd as. Rhacodiei (ple éd os) (p. 52) B. Plewiéd as ik oses. Muco ini genuini (ple éd os ik osios) (p. 53) C. Spi inaj. Pilobolei (spi iinai) (p. 54). D augmie XXVI. K u iémina. Oscilla o ie- ae (k u émina) A. K u iéminej. Oscilla o in- ae (k u éminiai) (p. 85) B. Rinkimina. Lyngbyeae ( inkumina) C. Sliégmina. Ri ula ieae (slégmina) (p. 86). Di segui o engono o ni e ciascuna g upés genciy denomina- zioni. T iby come e Seimy nomiini j ai iis, p incipal- men e essi cos i u con p eesaga -inés, p z. : Riez as V Smilgines. Ag es is (smilginé- s) (p. 124); Riez as I. Didmines. Ra lesi- eae (didminés) (p. 152); Riez as I]. A buzine- s. Cucu bi - eae (a biiziné- s) (p. 188); Riez as I. Bludwine- s. Ocymoid- eae (blid inés) (p. 227) e k . Ki a g upé iby pa adini- my suda y a con p eesaga -enés, p z. : Kapunén- es. Cup issi- neae (kapiinen- és) (p. 144); Medgéne- s. Gne ace- ae (medgen- és) (p. 145); Gajlenes. Rhodo a- ceae (gailenés) (p. 214); Szilénes. E iceae (Silenés) (p. 215); Usnénes. Ca duac- eae (usnenés) (p. 253). Pasquico e okiy iby pa adini- my, do e iene p esen - a a il nome della gen es o ma plu iskai- os, p z. : Ka pienes. 64 Eupho bieae (ka pienés) (p. 150); Balandas. Cyclolobeae (balandos) (p. 158); Rajsz wes, Ced eleae ( ais és) (p. 174); Pipi aj. Pipe eae (pipi ai) (p. 148); Bézdaj (Aliwas). Sambuceae (bezdai, aly os) (p. 248) i k . Toliau ibos scis ina e j gen is, 0 genciy asiy pa adinimy p esen a - o a solo uno al o, pyz. : CCL HI. Kal as. Cla iceps. (Scle o i- um. Ppe moedia. Scle : Cla us). Nasionak. Os ozka. Jundz. Ha pilz. Ko keime . Secondo wejslies g udun isz ku iun pa siwe , wadinas a. Kal as uginis. Cla iceps Secalis. Secale comu um. Balding, diss. 1771. Secale luxu ians. Bauhin. b. K. kwie inis. Cl. T i ici. Wall . c. K. Kaspeninis. Cl. Loli. Wall . d. K. Szwend inis. Cl. A undini. Wall . c. K. Pamieninis. Cl. Dac ylidis, Wall . {. K. Pomininis. Cl. Fes ucae. Wall . g. K. Mieli inis. Cl. Sesle iae. Wall . h. K. nuosmilginis. Cl. Poal. i. K. Saujeninis. Cl. Maydis. (p. 57-58) Apibend inan se i a L. I inskio man as j, si può a e umpas iS adas che secondo o- je L. I inskio la o o P igim umené nella pa e le pian e iSdés y i sis emiskai. Ca ego ieom in i ola e L. I inskis usa lie u iSkus e minus, alcuni dei quali, appa en e- men e, s esso c ea. O a è usa o il e mine klasé, o L. I inskis usa a nuodalj (classis), in ece di un o a usa o la ino lingua pascoli o e mine iba i egli usa a éz as (T ibus). Zodziai na u im ume- né d augme is is nicku ~ neuZ iksuo i, lo o u bi us ojo solo i L. I inskis. A ski y sis emalik- os ka ego ijy g upiy nomiinimi i ai uoja, ma L. I inskis ce ca di omodinia e - uni nomi a unoom p egiagom, su al i o — su al oom, esempioziu- i, d augmiy nomiinime da% soli o cos i u su appendaga -mina, o éZ y p e aleuj- an e p icsaga è -inés. L. Il la o o I inskio P igim umené jdomus impo an e i Zelgian j bo anikos e miny ki imo p ad iq. Pu op- po che Sis la o o non u i8sp in edi- o man as is i jo longgai u neZinomas Li uani bo anicam, aciau p op i e és i Siandien egli né a p a ades. 65