L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai
Full text
Albina
AUKSORIUTE
L.
IVINSKIO
“PRIGIMTUMENES”
TAKSONU
PAVADINIMAI
Lau ynas
I inskis
(1810-1881)
—
ienas
Zymiausiy
XIX
a.
idu-
TiO
Zemaiciy
S ie éjy
—{
Lie u os
kul i os
is o ija
j¢jo
kaip
pi ma-
sis
kalendo iy
leidéjas
lie u iy
kalba.
Jo
“Kalendo ius
a ba
Me u
skaj lus
ukiszkas”
bu o
leidZiamas
nuo
1846
iki
1867
me y.
Kalen-
do iy
u inys
labai
j ai us
—
kadangi
jie
bu o
ski i
als ieciams,
ai
nemaza
L.
I inskis
juose
pa eiké
p ak isky
pa a imy
Zemés
ukio
klausimais,
is o ijos
i
as onomijos
Ziniy,
au osakos
ki inéliy,
ai8-
kino
zoologijos,
bo anikos
dalykus.
I§
kalendo iuose
pa eikiamy
s aipsneliy
bo anikos
klausimais
ma y i,
kad
L.
I inskis
doméjosi
Sia
s i imi
i
neblogai
bu o
pa s
su
ja
susipazings.
T ijuose
kalendo-
iuose
(1862-1864)
jis
i8spausdino
sa o
s aipsnj
“P igim ine”,
ku
apla e gy aja
i
negy aja
gam a,
bo anikos,
zoologijos,
mine alogi-
jos
dalykus.
Siame
s aipsnelyje
L.
I inskis
pa eikia
augaly
klasi i-
kacija
pagal
Linejy
i
Fiasié.
Be
didZiausias
L.
I inskio
gam os
moksly
da bas
“P igim umené”
y a
nedaugeliui
zinomas,
nes
liko
ik
jo
ank as is.
Siame
da be
au o ius
a siskleidzia
kaip
ge as
bo-
anikos
Zino as
i
lie u i8ky
bo anikos
e miny
ki éjas.
L.
I inskis
plana o
pa asy i
is
“P igim umenés”
dalis,
aciau
kol
kas
as os
ik
d i
Sio
ank a8¢io
dalys.
Pi moji
ank aS¢io
dalis
“P igim umené.
Taj
i a:
su aszimas
dalijku
Zemies,
Zoliun
i
giwo-
liu
su
pa odimu
anun
wa ojimo”
( oliau
Siame
s aipsnelyje
adi-
namas
iesiog
“P igim umené”)
y a
saugoma
Lie u iy
li e a i os
i
au osakos
ins i u o
biblio ekoje,
jq
suda o
42
puslapiai.
Da bg
L.
I inskis
p adeda
jZanga,
ku ioje
aiSkina
ZodZio
p igim-
umené
da yba:
“<...>
p igim umené,
pasida eé
isz
dwijun
zodziu:
P i-
gim is
i
minia.”
Siuo
a eju
L.
I inskis
u bi
klydo,
ai
g eigiausiai
p iesaginés
da ybos,
o
ne
sudu inis
Zodis.
P igim umene
L.
I ins-
kis
ski s o
j
is
dalis:
“<...>
pasida ie
ins
didiejej
A skie ej,
kaip
pap as aj
neku ie
p igim ies
moki ojej
wadin:
p igim ies
ka alis iemis:
1.
Ka alis é
negiwojé
a ba
Lemie as.
2.
Ka alis é
pus-giwoje
a ba
Zole-
58
nes,
3.
Ka alis é
giwojé
a ba
Giwolenes”
(p.1).
Toliau
jZangoje
au o
ius
aSo,
kad
dél
aigkesnio
sup a imo
i
ismokimo
jis
didZiuosius
a sky ius
ski s o
smulkiau
i
pa eikia
lie u iskus,
lo yniskus
i
len
kiSkus
sis ema ikos
ka ego ijy
e minus:
“Anajs
pa ski imajs
i a:
A ski ius.
Regnum.
K éles wo.
Skajdma.
Di isio.
Dzial.
Nuodalis.
Classis.
Oddzial.
Podalis.
Sub-classis.
Pod-dzial.
Ejla.
O do,
Rzed.
Paejla.
Sub-O do.
Pod zed.
D augmie.
Familia.
Rodzina.
Riez as.
T ibus.
P ok ewiens wo.
Gamas.
Genus.
Rodzaj.
Pagamas.
Sub-genus.
Pod odzaj.
Wejslé.
Species.
Ga unek.
Pawejslé.
Sub-species.
Podga unek.
A majna.
Va ie as.
Odmiana.
Paa majnis.
Sub- a ie as.
Pod-odmiana”
(p.2).
Ka ego ijoms
pa adin i
L.
I inskis
s engiasi
su as i
lie u iskus
e minus,
o
kai
ku iuos
i
pa s
suku ia.
Po
umpu es
jZangos,
jau
eciajame
puslapyje,
au o ius
p ade-
da
ka alys és
negy osios
a ba
Zemé y
ap asa.
Sioje
dalyje
jis
ap a-
So
uolienas,
di ozemius,
didziausius
zemaiciy
kalnus, pelkes,
eze-
Tus,
upes,
akmenis,
me alus
i
ki a
negy aja
gam a.
Toje
pacioje
biblio ekoje
y a
saugomas
i
Sios
L.
I inskio
da bo
dalies
odykliy
ank aS is
“Su aszimas
zemieminu.
Index
Fossilio um.
Spis
mine-
a ow”,
ku iame
pa eik os
ke u ios
odyklés
—
lie u isky,
lo yni§-
ky,
lenkiSky
i
oki8ky
e minu.
Lenkijos
MA
biblio ekoje
K oku-
oje
y a
saugoma
an oji
L.
I inskio
“P igim umenés”
dalis
“P i-
gim imené
u en e
sawieje
dalijkus
Zemies,
zoliun
i
giwunun
su
pa odimu
anun
wa ojimo.
Spis
mine a ow,
oglin
i
wo 6w
zyja-
cych
(zwie zgcych),
su ejk a
pa
L.
I i iski.
Dalis
2.
CzeSé
2.
Zolié-
mina.
RoSliny.
Vege abilia.
K okuwa.
C aco iae,
K akow,
K akau.”
Sio
ank a8cio
kopija
y a
Moksly
akademijos
biblio ekoje,
o
apie
jj
59
y a as¢
K.
Janke idius
i
R.
Janke igiene'.
Jie
ap a é
Sig
K oku o-
je
as a
ank aS¢io
dalj,
o
kadangi
ank aS is
p asideda
ik
nuo
43
puslapio,
ai
pada é
i8 ada,
kad
L.
I inkis
nepa ases
planuo os
da -
bo
iZangos.
Jie
neZinojo,
kad
jZanga
i
pi moji
da bo
dalis
pa aSy a
i
saugoma
Lie u oje.
An ojoje
L.
I inskio
da bo
dalyje
ap aSomi
Zemesni
esnieji
augalai.
Didziaja
dalj
suda o
pa eik as
sis eminis
augaly
sq-
asas,
ku iame
minima
2521
gen is,
p iklausan i
215
Scimy.
Pa eikia-
mas
lic u iskas,
lo yni’kas,
lenkigkas,
o
kai
ku
i
oki8kas
gen ies
pa adinimas.
Toliau
L.
I inskis
pa eikia
abécclines
augaly
pa adini-
my
odykles
“Su agzimas
Zoleniu,
aj
i a
Zoliun
i
medziu
paga
od-
ba su
ej os
1.
Lie uwiszkaj”.
Ki os
odyklés
pa adin os
lo yni8kai
-
“Index
plan a um”,
lenkigkai
—
“Reges
oslin”
i
okiSkai
— “Ve -
zeichniss
de
P lanzen”.
Augalus
sa o
da be
L.
I inskis
iSdés o,
em-
damasis
Ziusjé
sis ema,
ku i
y a
pi moji
iS
na i aliyjy
sis emy.
L.
I inskio
da be
y a
daug
jdomiy
i
o iginaliy
genciy
pa adini-
my,
ku iy
né a
uZ iksuo a
nei
“Lie u iskame
bo anikos
Zodyne”
(LBZ,
1938),
nei
“Lie u iy
kalbos
Zodyne”
(LKZ).
Au o ius
jdéjo
i
kele a
iSiy
pa adinimy,
aciau
augaly
isiy
e miny
y a
pa eikiama
labai
nedaug.
Siame
s aipsnelyje
nebus
nag inéjami
gen¢iy
pa adi-
nimai,
am
eikeé y
gana
placios
s udijos,
bus
pabandy a
umpai
ap-
la i
sis ema ikos
ka ego ijy
aksony
pa adinimus.
Visus
sa o
da be
ap a iamus
augalus
L.
I inskis
ski s o
j
3
skaid-
mas
—belapés,
ienlapés
i
d ilapés:
skajdma
I
-
Belapes.
Aco yledo-
neae,
skajdma
an ojé
-
Wienlapes.
Monoco yledoneae
i
skajdma
e-
cziojé
—
Dwilapes,
Dico yledoneae.
Zodis
skajdma
pa eikiamas
LKZ
XII
659,
jj
andame
ne
ik
L.
I inskio
da be,
be
i
ki uose
senuo-
siuose
aS uose.
L.
I inskis
skaidmg
a ojo
sky iui
pa adin i.
Skaidmas
au o ius
oliau
ski s o
j
nuodalius,
pyz.:
Nuodalis
IT.
clas-
sis
II.
Ke pes.
Lichenes.
ajce.
Flech en
(ke pés)
(p.
71),
Nuodalis
II.
classis
HI.
Zalumina.
Chlo ophy a
(Zalumina)
(p.
77)
i
k .
L.
I ins-
‘Janke icius
K,Janke iéiene
R.
Kai
ku ie
nauji
duomenys
apie
L.
I inskio
da bus
lie u iskos
bo aninés
e minijos
s i yje//
Bo anikos
klausimai.
V,,
1962.
T.Il.
P.
151-163.
60
kis
nuodaliais
ski s é
belapes
i
d ilapes
skaidmas
i
$j
Zodj
a oj:
ie oj
daba
a ojamos
klasés.
Zodis
nuodalis
pa eik as
LKZ
VII
911,
ik
ki okia
jo
eik8me.
Kele u
a eju
nepa eikiama
e miny
nuo-
daliams
pa adin i,
a¢iau
daZniausiai
nu odomi
jy
pa adinimai,
pa-
yzdziui,
d ilapiy
augaly
pa dinimai:
Ziedaj
dwiwejslej
belapenej.
Ape-
alae
monoclinae
(Ziedai
d i eisliai
belapeniai)
(p.
153);
Daugskiau
es
posieklininkines.
Polype ala
hypogyna
(daugskiau és
poséklininki-
nés)
(p.
160);
Aplinkwajsininkines.
Pe igyna
(aplink aisininkinés)
(p.
184).
Kaip
ma y i
i§
pa eik y
pa yzdziy,
L.
I inskis
klaséms
pa adin-
i a oja
i ai ius
e minus
—
ien?
ius,
d iZodZius
i
ne
iZodzZius,
jo
e minai
ne u i
biidingos
ik
Siai
ka ego ijai
p iesagos,
kaip
kad
u i
daba
a ojamy
klasiy
pa adinimai.
Belapiy
skaidmg
L.
I inskis smulkiau
ski s o
j
eilas
i
paeilas,
ku-
ios
daba
adinamos
eilémis
i
poeiliais.
Zodis
eila
y a
Zemai iskas
i
daba
Zemaiéiy
a ojamas
—
LKZ
II
1061
pa eik i
pa yzdziai
odo,
kad
Sis
Zodis
andamas
K e ingoje,
Plungéje,
Silaléje
i
kad
jj
a ojo
ne
ik
L.
I inskis,
be
i
M.
Valandius,
jis
jdé as
i
j
Ju’kos
Zodyngq.
G ybus
L.
I inskis
suski s e
j
is
eiles:
J
Ejla.
Dulkmenas.
Coniomy-
ce es
(dulkmenos)
(p.
43).
Ejla
IL.
Pelie énej.
Hyphomyce es
(pelé e-
niai)
(p.
47).
Ejla
II.
Kajlie énej.
De ma omyce es
(kailé eniai)
(p-
54).
Jis
aip
pa
iSsky é
is
ke piy
klasés
eiles:
Ejla
1.
Plu énes.
Cn-
opso ae
(plu enés)
(p.
72).
Ejla
I.
Klés mina.
Thallopsosae
(kles mi-
na)
(p.
74).
Ejla
III.
Rem umina.
Pode iopso ae
( em umina)
(p.
75).
Zaluminos
pi moji
eilé
Mau umina
(Wandumina).
Algae
(mau umi-
na,
andumina)
(p.
77)
ski s oma
j
pocilius.
Paejla
I.
Pligzmina.
Schi-
zophyceae
(plySmina;
dél
y
ple.
LBZ
314
J.A.
Pab ézos
an plysé,
Schizophyllum
commiine)
(p.
79).
Paejla
IT.
G udzaliémina.
Gonidiop-
hyceae
(g udzalémina
?)
(p.
84).
Paejla
II.
Dumpliémina.
Ascophyce-
ae
(dumplémina)
(p.
91).
Paejla
IV
Suk mina.
Gy ophykea
(suk mi-
na)
(p.
96).
An oji
Zaluminos
klasés
eilé
(Ejla
I.
O do
II.
Kiminaj.
Musci
(kiminai)
(p.
97))
poeiliy
ne u i,
o
ecioji
-
Papa eniszkes.
Filicoideae
(papa eni8kés)
(p.
114)
-
ski s oma
{3
poeilius:
1)
Pa-
pa ej.
Filices
(papa Ciai)
(p.
114);
2)
Szqnd iekéniszkes,
Lycopodia-
ceae
(Sund iekeniskés)
(p.
116);
3)
Geguzeniszkes.
Equise aceae
(ge-
guzeniskés)
(p.
117).
Vienlapiy
sky ius
u i
ke u ias
ciles,
o
poeiliy
61
neski iama:
1)
Zoles
wandenines
(Zolés
andeninés)
(p.
118);
2)
Ke -
es,
A oideae
(ke musenés)
(p.
120);
3)
Pelimina.
Glumaceae
(pelumina)
(p.
124),
o
ke i oji
eilé
ik
nu ody a,
jos
pa adinimas
nepa cik as.
D ilapiy
sky iaus
L.
I inskis
neski s o
j
eiles
i
poeilius.
Lic u iski
ciliy
i
poeiliy
pa adinimai
y a
panasis,
suda y i
su
om
pa iom
p iesagom,
pa yzdziui,
su
p iesaga
-mina:
eiliy
pa adi-
nimai
—
kles mina,
em umina,
mau umina,
pelumina,
poeiliy
pa adi-
nimai
—
plysmina,
g udzalémina?,
dumplémina,
suk mina;
su
p iesaga
iskés
suda y i
2
poeiliy
pa adinimai:
geguzeniskeés,
Sund iekeniskes
—
i
ienas
eilés
pa adinimas
—
papa eniSkés,
Ras as
pocilio
pa adi-
nimas
papa ciai,
0
eiliy
—
kiminai,
dulkmenos
bei
kele as
eiliy
pa adi-
nimy,
suda y y
su
p iesaga
-eniai,
-
enés:
kailé eniai,
pelé eniai,
ke -
museneés,
plu enés.
Issiski ia
ienas
eilés
pa adinimas,
suda y as
iS
d iejy
Zodziy
—
golés
andeninés.
Kaip
ma y i
iS
ap a y
pa yzdziy,
L.
I inskio
e minai,
ku iais
jis
pa adina
eiles
i
pocilius,
j ai uoja,
a ojamos
kelios
p iesagos
jiems
suda y i.
Daba
eiliy
pa adinimai
y a
suda omi
su
p iesaga
-ieciai.
L.
I inskis
sa o
da be
i8ski ia
215
augaly
Scimy,
aciau
Sig
ka e-
go ijq
jis
adina
ne
ZodzZiu
Seima,
o
d augmé:
d augmie.
|
LKZ
Sis
Zodis
nejdé as.
Jis
gali
ba i
L.
I inskio
naujada as.
Belapiy
sky iaus
pi mosios
klasés,
ku
y a
ap aSomi
g ybai,
Seimy
pa adinimi
j ai-
Tuoja,
daugiausia
pa eikiama
daugiskai os
o ma:
D augmie
1.
P o-
e ibej.
P ae o ma i i
(p og ybiai)
(p.
43);
D augmie
I.
Riidminas.
U e-
dinei
( aidminos)
(p.
44);
D augmie
V.
Péliejej
(Sqmpliekénej).
Muce-
dinei
(peléjai;
plg.
LBZ
226
pap as ojo
pelésio
(Muco aceae)
sinoni-
ma
peléjas;
samplékeniai)
(p.
45).
D augmie
VI.
Pli¢kmes.
Muso ini
(plékmés)
(p.
51).
Nuo
ki y
pa adinimy
ski iasi
5
Seimy
pa adini-
mai:
Plonuméne.
Byssacei
(plonumené)
(p.
47);
Buozméne.
Sphae ia-
cei
(buozmence)
(p.
55);
Ta pudmina.
Hymenini
( a puomina?)
(p.
63);
Ka po énej.
Tube cula ii
(ka po eniai)
(p.
46);
Pumpo aukszlinej
(Skuz-
bezdinej).
Lycope dacei
(pumpo aukéliniai,
skuzbezdiniai)
(p.
57).
An -
osios
klasés
Seimy
pa adinimai
suda y i
su
p iesaga
-mina,
p z.:
Rasz-
mina.
G aphideae
( aSmina)
(p.
73);
Bumbélmina.
Umbilica ieae
(bumbolmina)
(p.
74);
Dwiaszmina.
Conioca picae
(d iaSmina)
(p.
75);
Miegumina.
Lecideaceae
(miegumina)
(p.
76)
i
k .
Da iniai
su
62
p icsaga
-mina
aip
pa
y auja
3-ios
klasés
Seimy
pa adinimuose,
p z.:
K u iémina.
Oscilla o ieae
(k u émina)
(p.
85);
Umzdiémina.
UI-
aceae
(umzdémina)
(p.
88);
G udzélmina.
Sphae ococceae
(g udzel-
mina)
(p.
93);
Lapdmina.
Phyceae
(lapomina)
(p.
94),
a¢iau
pasi ai-
ko
i
ki okios
da ybos
e miny,
p z.:
Geguzéniszkes.
Equise aceae
(ge-
guzeniskés)
(p.
117);
Lapg udéniszkej.
Hymenophylleae
(lapg adeni8-
kiai)
(p.
114);
Szakniég udej.
Rhizoca peae
(Saknég idziai)
(p.
116);
Suk minas.
Cha aceae
(suk minos)
(p.
96);
G i dwa s es.
Nos ochinae
(g iid a s és)
(p.
84).
Vienlapiy
sky iaus
Seimy
pa adinimy
su
p iesaga
-mina
nedaug,
y auja
ki okie
e minai.
Daugiausia
y a
eikiama
da iniy
su
p iesa-
ga
-iniai,
-inés,
p z.:
Wilkdalginej.
I ideae
( ilkdalginiai)
(p.
136);
Po-
sajd inej.
Cype aceae
(posaid iniai)
(p.
121);
Lend ielines.
Sci amine-
ae
(lend élinés)
(p.
138);
Zgnskuolines
(Szwénd es).
Typhaceae
(Zas-
kuolinés,
end és)
(p.120);
Ke muszines.
A oideae
(ke muSinés)
(p.
120)
i
k .
Ki y
Seimy
pa adinimuose
iesiog
pa eikiamos
genciy
dau-
giskai os
o mos,
p z.:
P amaudaj.
Res iaceae
(p amaudai)
(p.
129);
Na cizaj.
Na cisseae
(na cizai)
(p.
135);
Sius enej.
Mismaceae
(sius e-
niai)
(p.
119);
We bas.
Palmae
( e bos)
(p.
128);
Ropi wes.
Diosco e-
aceae
( opu és)
(p.
134)
i
k .
T eciojo
d ilapiy
sky iaus
Seimy
pa adinimai
daZniausiai
pada y-
lisu
p iesaga
-mina,
p z.:
Ka kliimina.
Salicineae
(Amen aceae)
(ka -
klumina)
(p.
145);
Pipi mina.
Pipe aceae
(pipi umina)
(p.
148);
Szi dimina.
Gen ianeae
(8i dumina)
(p.
263);
Ropi mina.
Solaneae
( opu mina)
(p.
238)
i
k .
Nemazai
y a
i
e miny
su
p iesaga
-inés,
-iniai,
p z.:
Jowa ines.
Pla anaeae
(jo a inés)
(p.
145);
No nie ines.
U icaceae
(no né inés)
(p.
147);
P oka klines.
Elaeagnaceae
(p oka -
klines)
(p.
136);
Winkszninej.
Ulmaceae
( ink§niniai)
(p.
146)
i
k .
L.
I inskio
da be
pa eikiama
Seimy
pa adinimu
i
su
p iesaga
-eneés,
-eniai,
p z.:
Kqnko iezénes.
Coni e ae
(kanko ézenés)
(p.
143);
Pla-
ejkénes.
Penaceae
(pla eikenés)
(p.
154);
Lapk osénes.
Phy olacceae
(lapk osenés)
(p.
157);
Waszkuonénes.
My iceae
( aSkuonenés)
(p.
145);
Rieszi énej.
Juglandeae
( ieSu eniai)
(p.
146)
i
k .
D ilapiy
sky-
iuje
pasi aiko
Seimy
pa adinimy,
ku
pa eikiama
gen ics
pa adini-
mo
daugiskai os
o ma:
Tau iines.
(Gilend ines).
Cupuli e ae
( au a-
63
nés,
gilend inés)
(p.
146);
Aguo as.
Podos emeae
(aguo os)
(p.
149);
Muszka éles.
My is iceae
(muSka elés)
(p.
149);
Miénuwas.
Menispe -
maceae
(ménu os)
(p.
164)
i
k .
L.
I inskio
da be
Seimy
pa adinimai
j ai uoja, daugiausia
pasi-
aiko
da iniy
su
p iesaga
-mina,
adiau
y a
i
e miny
su
p iesaga
-Iniai,
ku i
daba
a ojama
suda an
Seimy
pa adinimus.
Kai
ku ias
Seimas
L.
I inskis
ski s o
smulkiau
i
po
o
pa eikia
genciy
pa adinimus.
Jis
da
ski ia
éz us.
$j
Zodj
L.
I inskis
a oja
ie oj
daba
a ojamo
e mino
iba,
p z.:
Riez as
J.
T ibus
I.
Rizines.
C hyzeae
( izinés)
(p.
122);
Riez as
I].
T ibus
II.
WikSz ines.
Phala i-
deae
( iks inés)
(p.
122).
Zodis
éz as
y a
pa eik as
LKZ,
XI
511,
jj
a ojo
ne
ien
L.
I inskis,
be
i
ki i
au o iai,
ik
isai
ki a
eikSme.
Red ai
ski iami
ik
an ajame
i
eciajame
sky iuose.
Belapiy
sky-
iaus
augalai
neski s omi
j
éz us,
ik
kai
ku ios
Seimos
ski s omos
smulkiau
nenu odan
ka ego ijos
pa adinimo,
ad
Si aip
gali
bi i
i8-
ski i
poSeimiai,
0
ne
ibos,
p z.:
D augmie
VI.
Pliékmes.
Muco ini
(plékmés)
(p.
51).
A.
Plewiéd as.
Rhacodiei
(ple éd os)
(p.
52)
B. Plewiéd as
ik oses.
Muco ini
genuini
(ple éd os
ik osios)
(p.
53)
C.
Spi inaj.
Pilobolei
(spi iinai)
(p.
54).
D augmie
XXVI.
K u iémina.
Oscilla o ieae
(k u émina)
A.
K u iéminej.
Oscilla o inae
(k u éminiai)
(p.
85)
B.
Rinkimina.
Lyngbyeae
( inkumina)
C.
Sliégmina.
Ri ula ieae
(slégmina)
(p.
86).
Toliau
pa eikiami
kiek ienos
g upés
genciy
pa adinimai.
T iby
kaip
i
Seimy
pa adinimai
j ai iis,
daugiausia
jie
suda y i
su
p iesaga
-inés,
p z.:
Riez as
V
Smilgines.
Ag es is
(smilginés)
(p.
124);
Riez as
I.
Didmines.
Ra lesieae
(didminés)
(p.
152);
Riez as
I].
A bu-
zines.
Cucu bi eae
(a biizinés)
(p.
188);
Riez as
I.
Bludwines.
Ocymoi-
deae
(blid inés)
(p.
227)
i
k .
Ki a
g upé
iby
pa adinimy
suda y a
su p iesaga
-enés,
p z.:
Kapunénes.
Cup issineae
(kapiinenés)
(p.
144);
Medgénes.
Gne aceae
(medgenés)
(p.
145);
Gajlenes.
Rhodo aceae
(gailenés)
(p.
214);
Szilénes.
E iceae
(Silenés)
(p.
215);
Usnénes.
Ca -
duaceae
(usnenés)
(p.
253).
Pasi aiko
i
okiy
iby
pa adinimy,
ku
pa eikiama
gen ies
pa adinimo
daugiskai os
o ma,
p z.:
Ka pienes.
64
Eupho bieae
(ka pienés)
(p.
150);
Balandas.
Cyclolobeae
(balandos)
(p.
158); Rajsz wes,
Ced eleae
( ais és)
(p.
174);
Pipi aj.
Pipe eae
(pi-
pi ai)
(p.
148);
Bézdaj
(Aliwas).
Sambuceae
(bezdai,
aly os)
(p.
248)
i
k .
Toliau
ibos
ski s omos
j
gen is,
0
genciy
asiy
pa adinimy
pa eikiama
ik
ienas
ki as,
pyz.:
CCL
HI.
Kal as.
Cla iceps.
(Scle o-
ium.
Ppe moedia.
Scle :
Cla us).
Nasionak.
Os ozka.
Jundz.
Ha pilz.
Ko keime .
Pagal
wejslies
g udun
isz
ku iun
pa siwe ,
wadinas
a.
Kal as
uginis.
Cla iceps
Secalis.
Secale
comu um.
Balding,
diss.
1771.
Secale
luxu ians.
Bauhin.
b.
K.
kwie inis.
Cl.
T i ici.
Wall .
c.
K.
Kaspeninis.
Cl.
Loli.
Wall .
d.
K.
Szwend inis.
Cl.
A undini.
Wall .
c.
K.
Pamieninis.
Cl.
Dac ylidis,
Wall .
{.
K.
Pomininis.
Cl.
Fes ucae.
Wall .
g.
K.
Mieli inis.
Cl.
Sesle iae.
Wall .
h.
K.
nuosmilginis.
Cl.
Poal.
i.
K.
Saujeninis.
Cl.
Maydis.
(p.
57-58)
Apibend inan
ap a a
L.
I inskio
ank as j,
galima
da y i
um-
pas
iS adas,
kad
an oje
L.
I inskio
da bo
“P igim umené”
dalyje
augalai
iSdés y i
sis emiskai.
Ka ego ijoms
pa adin i
L.
I inskis
a -
oja
lie u iSkus
e minus,
kai
ku iuos,
ma y ,
pa s
suku ia.
Daba
y a
a ojamas
e minas
klasé,
o
L.
I inskis
a oja
nuodalj
(classis),
ie-
oj
daba
a ojamo
i
lo yny
kalbos
pasiskolin o
e mino
iba
jis
a oja
~
éz as
(T ibus).
Zodziai
p igim umené
i
d augme
is is
nic-
ku
neuZ iksuo i,
juos
u bi
a ojo
ik
L.
I inskis.
A ski y
sis ema-
likos
ka ego ijy
g upiy
pa adinimai
i ai uoja,
be
L.
I inskis
bando
ienodin i
-
ienus
pa adinimus
da o
su
ienom
p iesagom,
o
ki us
—
su
ki om,
pa yzdziui,
d augmiy
pa adinimai
da%niausiai
suda y i
su
p iesaga
-mina,
o
éZ y
y aujan i
p icsaga
y a
-inés.
L.
I inskio
da bas
“P igim umené”
jdomus
i
s a bus
Zelgian
j
bo anikos
e miny
ki imo
p ad iq.
Gaila,
kad
Sis
da bas
nebu o
i8-
spausdin as
i
jo
ank as is
ilgai
bu o
neZinomas
Lie u os
bo ani-
kams,
aciau
sa o
e és
i
Siandien
jis
né a
p a ades.
65