L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Albina AUKSORIŪTĖ I. IVINSKIO “PRIGIMTUMENĖS” TAKSONŲ PAVADINIMAI Laurynas Ivinskis (1810–1881) – vienas žymiausių XIX a. vidurio Žemaičių švietėjų – į Lietuvos kultūros istoriją įėjo kaip pirmasis kalendorių leidėjas lietuvių kalba. Jo “Kalendorius arba Metų skajtlus ukiszkas” buvo leidžiamas nuo 1846 iki 1867 metų. Kalendorių turinys labai įvairus – kadangi jie buvo skirti valstiečiams, tai nemaža L. Ivinskis juose pateikė praktiškų patarimų žemės ūkio klausimais, istorijos ir astronomijos žinių, tautosakos kūrinėlių, aiškino zoologijos, botanikos dalykus. Iš kalendoriuose pateikiamų straipsnelių botanikos klausimais matyti, kad L. Ivinskis domėjosi šia sritimi ir neblogai buvo pats su ja susipažinęs. Trijuose kalendoriuose (1862–1864) jis išspausdino savo straipsnį “Prigimtinė”, kur aptarė gyvąją ir negyvąją gamtą, botanikos, zoologijos, mineralogijos dalykus. Šiame straipsnelyje L. Ivinskis pateikia augalų klasifikaciją pagal Linėjų ir Žiusję. Bet didžiausias L. Ivinskio gamtos mokslų darbas “Prigimtumėnė” yra nedaugeliui žinomas, nes liko tik jo rankraštis. Šiame darbe autorius atsiskleidžia kaip geras botanikos žinovas ir lietuviškų botanikos terminų kūrėjas. L. Ivinskis planavo parašyti tris “Prigimtumėnės” dalis, tačiau kol kas rastos tik dvi šio rankraščio dalys. Pirmoji rankraščio dalis “Prigimtumėnė. Taj yra: surašimas dalijkų žemės, žoliun ir giwolių su parodimu anun wartojimo” (toliau šiame straipsnelyje vadinamas tiesiog “Prigimtumėnė”) yra saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje, ją sudaro 42 puslapiai. Darbą L. Ivinskis pradeda įžanga, kurioje aiškina žodžio prigimtumenė darbą: “<...> prigimtumenė, pasidare iš dvijin žodžių: Prigimtis ir minia. “ Šiuo atveju L. Ivinskis turbūt klydo, tai greičiausiai priešaginės darybos, o ne sudurtinis žodis. Prigimtumėnė L. Ivinskis skirsto į tris dalis: “<...> pasidarie tris didieji Atskerėj, kaip paprastaj nekurie prigimties mokitojej wadin: prigimties karalistėmis: 1. Karalistė negiwoyė arba Žemietras. 2. Karalistė pus-giwoje arba Žole- 58 nes. 3. Karalistė giwojé arba Giwolėnes” (p.1). Toliau įžangoje autorius rašo, kad dėl aiškesnio supratimo ir išmokimo jis didžiuosius atskyrus skirsto smulkiau ir pateikia lietuviškus, lotyniškus ir lenkiškus sistematikos kategorijų terminus: “Anais paskirimas ira: Atskirius. Regnum. Królestwo. Skaldma. Divisio. Dział. Nuodalis. Classis. Oddział. Podalis. Sub-classis. Pod-dział. Ejla. Ordo. Rząd. Paejla. Sub-Ordo. Podrzęd. Draugmie. Familia. Rodzina. Rieżtas. Tribus. Pokrewieństwo. Gamas. Genus. Rodzaj. Pagamas. Sub-genus. Podrodzaj. Wejśle. Species. Gatunek. Pawejśle. Sub-species. Podgatunek. Atmaigna. Varietas. Odmiana. Paatmajnis. Sub-varietas. Pod-odmiana” (p.2). Kategorijoms pavadinti L. Ivinskis stengiasi surasti lietuviškus terminus, o kai kuriuos ir pats sukuria. Po trumpu̧tės įžangos, jau trečiajame puslapyje, autoriaus pradeda karalystės negyvosios arba žemėtrų aprašą. Šioje dalyje jis aprašo uolienas, dirvožemius, didžiausius žemaičių kalnus, pelkes, ežerus, upes, akmenis, metalus ir kitą negyvąją gamtą. Toje pačioje bibliotekoje yra saugomas ir šios L. Ivinskio darbo dalies rodyklių rankraštis “Surašizmas žemieminu. Index Fossiliorum. Spis minerałów”, kuriame pateiktos keturios rodyklės – lietuviškų, lotyniškų, lenkiškų ir vokiškų terminų. Lenkijos MA bibliotekoje Krokuvoje yra saugoma antroji L. Ivinskio “Prigimtumėnes” dalis “Prigimtūmenė turente sawieje dalijkus žemės, žoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo. Spis minerałów, roślin i tworów żyjących (zwierzęcych), sutejkta par Ł. Iwiński. Dalis 2. Część 2. Żoliėmina. Rośliny. Vegetabilia. Kroküwa. Cracoviae, Krakow, Krakau.” Šio rankraščio kopija yra Mokslų akademijos bibliotekoje, o apie jį 59 yra rašę K. Jankevičius ir R. Jankevičienė1. Jie aptarė šią Krokuvoje rastą rankraščio dalį, o kadangi rankraštis prasidėda tik nuo 43 puslapio, tai padarė išvadą, kad L. Ivinskis neparašęs planuotos darbo įžangos. Jie nežinojo, kad įžanga ir pirmoji darbo dalis parašyta ir saugoma Lietuvoje. Antrojoje L. Ivinskio darbo dalyje aprašomi žemesnieji ir aukštesnieji augalai. Didžiąją dalį sudaro pateiktas sisteminis augalų sąrašas, kuriame minima 2521 gentis, priklausanti 215 šeimų. Pateikiamas lietuviškas, lotyniškas, lenkiškas, o kai kur ir vokiškas genties pavadinimas. Toliau L. Ivinskis pateikia abėcėlinės augalų pavadinimų rodyklės “Surašymas žolenių, taj ira žoluni ir medžiu pagal rodbalsu ejlos 1. Lietuwiszka”. Kitos rodyklės pavadintos lotyniškai – “Index plantarum”, lenkiškai – “Regestr roślin” ir vokiškai – “Verzeichnis der Pflanzen”. Augalus savo darbe L. Ivinskis išdėsto, remdamasis Žiusje sistema, kuri yra pirmoji iš natūraliųjų sistemų. L. Ivinskio darbe yra daug įdomių ir originalių genčių pavadinimų, kurių nėra užfiksuota nei “Lietuviškame botanikos žodyne” (LBŽ, 1938), nei “Lietuvių kalbos žodyne” (LKŽ). Autorius įdėjo ir keletą rūšių pavadinimų, tačiau augalų rūšių terminų yra pateikiama labai nedaug. Šiame straipsnelyje nebus nagrinėjami genčių pavadinimai, tam reikėtų gana plačios studijos, bus pabandyta trumpai aptarti sistematikos kategorijų taksonų pavadinimus. Visus savo darbe aptariamus augalus L. Ivinskis skirsto į 3 skaidmas – belapės, vienlapės ir dvilapės: skajdma I – Belapes. Acotyledoneae, skajdma antroje – Wienlapes. Monocotyledoneae ir skajdma trečioje – Dwilapes. Dicotyledoneae. Žodis skajdma pateikiamas LKŽ XII 659, jį randame ne tik L. Ivinskio darbe, bet ir kituose senuosiuose raštuose. L. Ivinskis skaidmą vartojo skyriui pavadinti. Skaidmas autorius toliau skirsto į nuodalis, pvz.: Nuodalis II. classis II. Kerpes. Lichenes. Liszajce. Flechten (kerpės) (p. 71), Nuodalis III. classis III. Žalumina. Chlorophyta (žalumina) (p. 77) ir kt. L. Ivins- 1 Jankevičius K., Jankevičienė R. Kai kurie nauji duomenys apie L. Ivinskio darbus lietuviškos botanikos terminijos srityje// Botanikos klausimai. V., 1962. T.II. P. 151-163. 60 kis nuodaliais skirstė belapes ir dvilapes skaidmas ir šį žodį vartojo vietoj dabar vartojamos klasės. Žodis nuodalis pateiktas LKŽ VIII 911, tik kitokia jo reikšmė. Keletu atveju nepateikiami terminų nuodaliams pavadinti, tačiau dažniausiai nurodomi jų pavadinimai, pavyzdžiui, dvilapių augalų pavadinimai: Žiedai dviveislej belapenei. Apetalae monocliniae (žiedai dviveisiai belapeniai) (p. 153); Daugskiautes posielklinės. Polypetala hypogyna (daugskiautės posėklinės) (p. 160); Aplinkvaisininkines. Perigyna (aplinkvaisininkinės) (p. 184). Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, L. Ivinskis klasėms pavadinti vartoja įvairius terminus – vienžodžius, dvižodžius ir net trižodžius, jo terminai neturi būdingos tik šiai kategorijai priesagos, kaip kad turi dabar vartojamų klasių pavadinimai. Belapių skaidma L. Ivinskis smulkiau skirsto į eiles ir paeilis, kurios dabar vadinamos eilėmis ir poeiliais. Žodis eila yra žemaitiškas ir dabar žemaičių vartojamas – LKŽ II 1061 pateikti pavyzdžiai rodo, kad šis žodis randamas Kretingoje, Plungėje, Šilalėje ir kad jį vartojo ne tik L. Ivinskis, bet ir M. Valančius, jis įdėtas ir į Juškos žodyną. Grybus L. Ivinskis suskirstė į tris eiles: I Eila. Dulkmenas. Coniomyceles (dulkmenos) (p. 43). Eila II. Pelietėnej. Hyphomycetes (pelėteniai) (p. 47). Eila III. Kajiletėnej. Dermatomycetes (kailietėniai) (p. 54). Jis taip pat išskyrė tris kerpių klasės eiles: Eja I. Plūtenes. Cryopsorae (plutenės) (p. 72). Eja II. Klėstmina. Thallopsosae (klestmina) (p. 74). Eja III. Remtumina. Podetipsorae (remtumina) (p. 75). Žaluminos pirmoji eilė Mauřumina (Wandurmina). Algae (maurumina, vandumina) (p. 77) skirstoma į poeilIus. Paejla I. Plíšmina. Schizophyceae (plysmina; dėl y plg. LBŽ 314 J.A. Pabrėžos antplyšė, Schizophyllum commune) (p. 79). Paejla II. Gudžalėmina. Gonidiophyceae (grudžalėmina) (p. 84). Paejla III. Dumpliėmina. Ascophyceae (dumplėmina) (p. 91). Paejla IV. Suktmina. Gyrophykea (suktmina) (p. 96). Antroji žaluminos klasės eilė (Eja II. Ordo II. Kiminai. Musci) (kiminai) (p. 97) poeilIų neturi, o trečioji – Paparteniškes. Filicoideae (paparteniškės) (p. 114) – skirstoma į 3 poeilIus: 1) Papartėj. Filices (paparčiai) (p. 114); 2) Szandriekeniškes. Lycopodiaceae (šundriekėniškės) (p. 116); 3) Gegużėniškes. Equisetaceae (gegužėniškės) (p. 117). Vienlapių skyrius turi keturias eiles, o poeilIų 61 neskiriama: 1) Žolės vandeninės (žolės vandeninės) (p. 118); 2) Kėrmusėnes. Aroidėae (kermusėnes) (p. 120); 3) Pelūmina. Glumaceae (pelumina) (p. 124), o ketvirtoji eilė lik nurodyta, jos pavadinimas nepateiktas. Dvilapių skyriaus L. Ivinskis neskirsto į eiles ir poelius. Lietuviški eilių ir poelių pavadinimai yra panašūs, sudaryti su tom pačiom priesagom, pavyzdžiui, su priesaga -mina: eilių pavadinimai– klestmina, remtumina, maurumina, pelumina, poelių pavadinimai – plyšmina, grauželėmina?, dumplėmina, suktmina; su priesaga -eniškės sudaryti 2 poelių pavadinimai: geguzeniškės, šundriekėniškės – ir vienas eilės pavadinimas – papartenškės. Rastas poelio pavadinimas paparčiai, o eilių – kim inai, dulkėmenos bei keletas eilių pavadinimų, sudarytų su priesaga -eniai, -enės: kėletinai, pelėteniai, kermusėnės, plutėnės. Išsiskiria vienas eilės pavadinimas, sudarytas iš dviejų žodžių – žolės vandeninės. Kaip matyti iš aptartų pavyzdžių, L. Ivinskio terminai, kuriais jis pavadina eiles ir poelius, įvairuoja, vartojamos kelios priesagos jiems sudaryti. Dabar eilių pavadinimai yra sudaromi su priesaga -iečiai. L. Ivinskis savo darbe išskiria 215 augalų šeimų, tačiau šią kategoriją jis vadina ne žodžiu šeima, o draugmė: draugmė. I. LKŽ šis žodis neįdėtas. Jis gali būti L. Ivinskio naujadaras. Belapių skyriaus pirmosios klasės, kur yra aprašomi grybai, šeimų pavadinimai įvairuoja, daugiausia pateikiama daugiskaitos forma: Draugmė 1. Prõgribėj. Praeformativi (progribiai) (p. 43); Draugmie II. Rūdminas. Uredinei (rūdminos) (p. 44); Draugmie V. Pėlėjej (Šamppliekenėj). Mucėdinei (pelėjai; plg. LBŽ 226 paprastojo pelėsio (Mucoraceae) sinonimą pelėjas; samplėkeniai) (p. 45). Draugmie VI. Plėkmes. Musorini (plėkmės) (p. 51). Nuo kitų pavadinimų skiriasi 5 šeimų pavadinimai: Plonūmenė. Byssacei (plonumenė) (p. 47); Buožmenė. Sphaeriacei (buožmenė) (p. 55); Tarpuomina. Hymenini (tarpuomina?) (p. 63); Karpotenė. Tubercularii (karpoteniai) (p. 46); Pumptaušklinė (Skuzbezėdinėj). Lycoperadecei (pumptauškliniai, skuzbezdiniai) (p. 57). Antrosios klasės šeimų pavadinimai sudaryti su priesaga -mina, pvz.: Raszmina. Graphideae (rašmina) (p. 73); Bumbōlmina. Umbilicariae (bumbolmina) (p. 74); Dviazmina. Coniocarpicae (dviašmina) (p. 75); Miegūmina. Lecideaceae (miegumina) (p. 76) ir kt. Dariniai su 62 priesaga -mina taip pat vyrauja 3-ios klasės šeimų pavadinimuose, pvz.: Krūtimina. Oscillatoriaceae (krūtimina) (p. 85); Umzdėmina. Ulvaceae (umzdėmina) (p. 88); Grūdžėlimina. Sphaerococcaceae (grūdzelmina) (p. 93); Lapōmina. Phyceae (lapomina) (p. 94), tačiau pasitaiko ir kitokios darybos terminų, pvz.: Gegužėniškės. Equisetaceae (gegužėniškės) (p. 117); Lapgrūdeniškė. Hymenophyllaceae (lapgrūdeniškiai) (p. 114); Szaknėgrūdėj. Rhizocarpeae (šaknėgrūdžiai) (p. 116); Sūktminas. Characeae (suktminos) (p. 96); Grūdvartės. Nostochineae (grūdvartės) (p. 84). Vienlapių skyriaus šeimų pavadinimų su priesaga -mina nedaug, vyrauja kitokie terminai. Daugiausia yra teikiama darinių su priesaga -iniai, -inės, pvz.: Wilkdalginei. Irideae (vilkdalginių) (p. 136); Po-sajdrinei. Cyperaceae (posaidriniai) (p. 121); Lendrinėlinės. Scitamineae (lendrėlinės) (p. 138); Žąskuolinės (Szwędres). Typhaceae (žąskuolinės, švendrės) (p.120); Kermušžinės. Aroideae (kermušinės) (p. 120) ir kt. Kitų šeimų pavadinimuose tiesiog pateikiamos genčių daugiskaitos formos, pvz.: Praūdažiai. Restionaceae (praūdažiai) (p. 129); Narcizai. Narcissae (narcizai) (p. 135); Siustenai. Mismaeae (siusteniai) (p. 119); Wėrbas. Palmae (verbos) (p. 128); Ropūvės. Dioscoreaceae (ropūtvės) (p. 134) ir kt. Trečiojo dilapių skyriaus šeimų pavadinimai dažniausiai padaryti su priesaga -mina, pvz.: Karklūmina. Salicineae (Amentaceae) (karklūmina) (p. 145); Pipirimina. Piperaceae (pipirimina) (p. 148); Širdūmina. Gentianeae (širdumina) (p. 263); Ropūtmina. Solaneae (roputmina) (p. 238) ir kt. Nemažai yra ir terminų su priesaga -inės, -iniai, pvz.: Jowarinės. Platanaceae (jovarinės) (p. 145); Notnierines. Urticaceae (notnėrinės) (p. 147); Prokak-klinės. Elaeagnaceae (prokaklinės) (p. 136); Winkšninei. Ulmaceae (vinkšninei) (p. 146) ir kt. L. Ivinskio darbe pateikiama šeimų pavadinimų ir su priesaga -enės, -eniai, pvz.: Kankorėženės. Coniferae (kankorėženės) (p. 143); Plā-tejkėnės. Penaceae (plateikenės) (p. 154); Lapkrosėnės. Phytolaccaceae (lapkrosėnės) (p. 157); Waszkuonėnes. Myriceae (vaškuonėnes) (p. 145); Rieszūtinėn. Juglandaceae (riešūteniai) (p. 146) ir kt. Dvilapių skyriuje pasitaiko šeimų pavadinimų, kur pateikiama genties pavadinimo daugiskaitos forma: Taurūnes. (Gilendrinės). Cupuliferae (taurū- 63 nės, gilendrinės) (p. 146); Agrotoras. Podostemeae (agotros) (p. 149); Muskatelės. Myristicae (muškatalės) (p. 149); Miênuwas. Menispermaceae (mėnuvos) (p. 164) ir kt. L. Ivinskio darbe šeimų pavadinimai įvairuoja, daugiausia pasitaiko darinių su priešaga -mina, tačiau yra ir terminų su priešaga -iniai, kuri dabar vartojama sudarant šeimų pavadinimus. Kai kurias šeimas L. Ivinskis skirsto smulkiau ir po to pateikia genčių pavadinimus. Jis dar skiria rėžius. Šį žodį L. Ivinskis vartoja vietoj dabar vartojamo termino tribą, pvz.: Riežtas I. Tribūs I. Rizines. Chryzeae (rizinės) (p. 122); Riežas II. Tribūs II. Wikšzrines. Phalarideae (vikšrinės) (p. 122). Žodis rėžtas yra pateiktas LKŽ XI 511, jį vartoja ne vien L. Ivinskis, bet ir kiti autoriai, tik visai kita reikšme. Rėžtai skiriami tik antrajame ir trečiajame skyriuose. Belapių skyriaus augalai neskirstomi į rėžtus, tik kai kurios šeimos skirstomos smulkiau nenurodant kategorijos pavadinimo, tad šitaip gali būti išskirti pošeimiai, o ne tribos, pvz.: Draugmie VI. Pliekmes. Mucorini (plėkmės) (p. 51). A. Plewiedras. Rhacodiee (plevėdros) (p. 52) B. Plewiedras tikroses. Mucorini genuni (plevėdros tikrosios) (p. 53) C. Spirūnai. Pilobolei (spirūnai) (p. 54). Draugmie XXVI. Krutėmina. Oscillatorieae (krutėmina) A. Krutėminej. Oscillatorine (krutėminiai) (p. 85) B. Rinkūnima. Lyngbyeae (rinkumina) C. Slėgmina. Rivularieae (slėgmina) (p. 86). Toliau pateikiami kiekvienos grupės genčių pavadinimai. Tribų kaip ir šeimų pavadinimai įvairūs, daugiausia jie sudaryti su priešaga -inés, pvz.: Riežtas V. Smilgines. Agrestis (smilginės) (p. 124); Riežtas I. Didmines. Rafflesieae (didminės) (p. 152); Riežtas II. Arbuzines. Cucurbiteae (arbūzinės) (p. 188); Riežtas I. Bludvines. Ocymoideae (blūdvīnės) (p. 227) ir kt. Kita grupė tribų pavadinimų sudaryta su priešaga -enės, pvz.: Kapunėnes. Cuprissineae (kapūnenės) (p. 144); Medgėnes. Gnetaceae (medgėnės) (p. 145); Gajlenes. Rhodoraceae (gailenės) (p. 214); Szilenes. Ericae (šilenės) (p. 215); Usnėnes. Carduaceae (usnėnės) (p. 253). Pasitaiko ir tokių tribų pavadinimų, kur pateikiama genties pavadinimo daugiskaitos forma, pvz.: Kartpienes. 64 Euphorbiae (kartpinės) (p. 150); Balāndas. Cyclolobeae (balandos) (p. 158); Rājšzves. Cedreleae (raištvės) (p. 174); Pipirā. Pipereae (pipirai) (p. 148); Beždāj (Aliwas). Sambuceae (bezdaĭ, alyvos) (p. 248) ir kt. Toliau tribos skirstomos į gentis, o genčių rūšių pavadinimų pateikiama tik vienas kitas, pvz.: CCL III. K altas. Claviceps. (Sclerotium. Peromedica. Scler. Clavus). Nasionak. Ostróżka. Jundz. Hartpilz. Kornkeimer. Pagal vejsles grūdin isz kuriun pasiwer, wadinas a. K altas rugīnis. Claviceps Secalis. Secale cornutum. Balding, diss. 1771. Secale luxurians. Bauhin. b. K. kwietinis. Cl. Tritici. Wallr. c. K. Kaspeninis. Cl. Lolii. Wallr. d. K. Szwendrinis. Cl. Arundini. Wallr. e. K. Pamieninis. Cl. Dactylidis. Wallr. f. K. Pomininis. Cl. Festucae. Wallr. g. K. Mielitinis. Cl. Sesleriae. Wallr. h. K. nuosmilginis. Cl. Poal. i. K. Saujeninis. Cl. Maydis. (p. 57–58) Apibendrinant aptartą L. Ivinskio rankraštį, galima daryti trumpas išvadas, kad antroje L. Ivinskio darbo “Prigimtumenė” dalyje augalai išdėstyti sistemiškai. Kategorijoms pavadinti L. Ivinskis vartoja lietuviškus terminus, kai kuriuos, matyt, pats sukuria. Dabar yra vartojamas terminas klasė, o L. Ivinskis vartoja nuodalį (classis), vietoj dabar vartojamo iš lotynų kalbos pasiskolinto termino tribą jis vartoja – rėžtas (Tribus). Žodžiai prigimtumenė ir draugmė išvis niekur neužfiksuoti, juos turbūt vartojo tik L. Ivinskis. Atskirų sistematikos kategorijų grupių pavadinimai įvairuoja, bet L. Ivinskis bando vienodinti – vienus pavadinimus daro su vienom priesagom, o kitus – su kitom, pavyzdžiui, draugmių pavadinimai dažniausiai sudaryti su priesaga -mina, o rėžtų vyraujanti priesaga yra -inė. L. Ivinskio darbas “Prigimtumenė” įdomus ir svarbus žvelgiant į botanikos terminų kūrimo pradžią. Gaila, kad šis darbas nebuvo išspausdintas ir jo rankraštis ilgai buvo nežinomas Lietuvos botanikams, tačiau savo vertės ir šiandien jis nėra praradęs. 65