scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

L. Ivinskio „Prigimtumenės“ taksonų pavadinimai

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/793/884
Albina
AUKSORIUTE
L. IVINSKIO
PRIGIMTUM-
ENES
TAKSONU
PAVADINIMAI
Lau ynas
I inskis
(1810-1881)
ienas
Zymiej XIX a.
iduTiO
Zemejaiciy
S ie iausy
{Li u os
his o ia
kul i os
jjojo
p imei o
como
kalendo iy
leidéjas
lie u iy
kalba. Seu
Kalendo ius
ou Me u
skaj lus
ukiszkas oi
publicZiados
en e 1846
a é 1867
me y.
Kalendo iy
con eúdo
mui o
j ai us
kadangi eles
o am
des inados
als ieciam-
s, isso
nemaza L.
I inskis
juose
pa eiké
p ak isky
pa a imy
Zemés ukio
assun os,
his ó ia e
as onomij-
os Ziniy,
au osakos
ki inéliy,
ai8kino
zoologias,
bo anics. I§
calendá ios
ap esen a-
my
a igosneliy
bo anikos
ques ões
is o, que L.
I inskis
doméjosi Sia
á eaimi e
neblogai oi
ele mesmo
com ja
susipazings.
Em T ês
calendá ios
(1862-1864)
ele
i8sp in ino
seus
a igosnj
P igim ine,
onde apla e
gy aja e
negy aja
na u eza,
bo ânica,
zoologijos,
mine alogij-
os emasus.
Siame no
a igo L.
I inskis
o nece
plan ay
classi icaç-
ão de aco do
Linejy e
Fiasié. Mas o
maio Z
abalho
moksly da
na u eza de
L. I inskio
P igim ume-
né é poucos
a zinoma,
pois icou só
seu
man as is.
Siame
abalho
au o ius
a siskleidzia
como bom
bo anikos
Zino as e
lie u i8ky
bo anikos
e miny
ki éjas. L.
I inskis
planeja a
pa asi a
ês
P igim ume-
nés pa es,
aciau a é
ago a
encon ad-
as apenas
duas Sio
hand a8¢io
pa es.
P imei a
mãoji
an aS¢io
pa e
P igim ume-
né. Taj i a:
su aszimas
dalijku
Zemies,
Zoliun e
giwoliu com
pa odima
anun
wa ojimo
( oliau Siame
a igosnely-
je chamado
simplesmen-
e
P igim ume-
né) é
gua dada jq
Li uani
Li e a u i -
os e
au osakos
ins i u o,
cons i ui 42
páginas.
Da bg L.
I inskis
começa
jZanga, na
qual aiSkina
ZodZio
p igim ume-
né da yba:
<...>
p igim ume-
né,
pasida eé
isz dwijun
zodziu:
P igim is i
minia. Siuo
caso L.
I inskis
u bi klydo,
isso
g eigiausiai
p iesaginés
da ybos, e
não
sudu inis
Zodis.
P igim ume-
ne L. I inskis
di i s o j
es pa es:
<...>
pasida ie
ins
didiejej
A skie ej,
como
p as aj
neku ie
p igim ies
moki ojej
wadin:
p igim ies
ka alis iemi-
s: 1.
Ka alis é
negiwojé ou
Lemie as.
2. Ka alis é
pus-giwoje
ou Zolenes,
Ka alis é
giwojé ou
58
3.
Giwolenes
(p.1).
Toliau
jZangoje
au o ius
aSo, que dél
aigkesnio
en endimo
ismogimo ele
didZiuosius
a sky ius
i
ski s o
de alhei a
o nece
li eu iskus,
la yniskus
len kiSkus
i
sis ema ikos
ka ego ijy
e minus:
i
Anajs
pa ski imajs
i a:
A ski ius.
Regnum.
K éles wo.
Skajdma.
Di isio.
Dzial.
Nuodalis.
Classis.
Oddzial.
Podalis.
Sub-classis.
Pod-dzial.
Ejla.
O do,
Rzed.
Paejla. Sub-O do.
Pod zed.
D augmie. Familia.
Rodzina. Riez as.
T ibus.
P ok ewiens wo.
Gamas.
Genus.
Rodzaj.
Pagamas.
Sub-genus.
Pod odzaj.
Wejslé.
Species.
Ga unek.
Pawejslé.
Sub-espécies.
Subga unek.
A majna.
Va ie as.
Odmiana.
Paa majnis.
Sub- a ie as.
Pod-odmiana
(p.2).
Ca ego iam
í ulo
L.
I inskis se
es o ça
em
encon a
e mos
o
lie u isku-
s, alguns
i
dos quais
ele mesmo c ia.
Po
cu u es
jZangos, já
na e cei a
página,
au o
p adeka al-
ys és não
da
i osios ou
Zemé y
ap asa.
Sioje na pa e
ele
ap auolienas,
di ozemius,
So
didziausius
zemaiciy
colnus, pelkes,
eze-
Tus,
upes,
ped es,
me alus
i
ou a
negy aja
gam a.
Tje pacioje
biblio eque
é
gua damos
i
Sios
L.
I inskio
abalho
pa e
odykliy
hand aS is
Su aszimas
zemieminu.
Index
Fossilio um.
Spis
mine a ow,
no qual
ap esen ad-
as qua o
odyklés
lie u isky,
—
la yni§ky,
lenkiSky
oki8ky
e mo.
i
Biblio eca
da Polônia
MA
C oku o-
je é
p o egi-
da
segunda
L.
I inskio
P igim umenés
pa e
P igim ime-
né u en e
sawieje
dalijkus
Zemies,
zoliun
giwunun
i
pa odimu
su
anun
wa ojimo.
Spis
mine a ow,
oglin
i
wo 6w
zyjacych
(zwie zgcych),
su ejk a pa
L.
I i iski.
Dalis
2.
CzeSé
2.
Zoliémin-
a.
RoSliny.
Vege abilia.
K okuwa.
C aco iae,
K akow,
K akau.
Sio
ank a8cio
cópia é
Sócly na
biblio eca da
academia,
o
sob e es á
jj
59
as¢ K.
Janke idius
e R.
Janke igien-
e'. Jie
ap a é Sig
K oku oje
as a
hand aS¢io
dalj, a dado
que
hand aS is
começa só a
pa i de 43
página, isso
pada é
i8 ada, que L.
I inkis
nepa ases
planejadas
abalho
iZangos. Eles
nãoZia am,
que jZanga e
p imei a
pa e do
abalho
pa aSy a e
p o egoma
na Li uânia.
An ojoje L.
I inskio na
pa e do
abalho
ap aSomi
Zemesni
esnieji
plan aalai.
Didziaja dalj
o ma
ap esen ado
sis emá ico
plan ay
sq asas, no
qual minima
2521 gen is,
pe encendo
215 Scimy.
P esen ea-
do
lic u iskas,
la ynikas,
lenkigkas, e
kai onde e
oki8kas
nome da
gen es.
Toliau L.
I inskis
o nece
abécclines
plan asy
denominaini-
my odykles
Su agzimas
Zoleniu, aj
i a Zoliun e
meziu paga
odba su
ej os 1.
Lie uwiszka-
j. Ki os
odyklés
in i uladas
la yni8kai -
Index
plan a um,
lenkigkai
Reges
oslin e
okiSkai
Ve zeichniss
de
P lanzen.
Augalus em
seu abalho
L. I inskis
iSdés o,
baseandois
Ziusjé
sis ema, que
é p imei a iS
na i aliyjy
sis emy. L.
I inskio
abalho é
mui o
jdomiy e
o iginaliy
genciy
pa adinimy,
ku iy né a
uZ iksuo a
nem
Lie u iska-
me
bo anikos
Zodyne (LBZ,
1938), nem
Lie u iy
kalbos
Zodyne
(LKZ).
Au o ius
jdéjo e
alguns iSiy
pa adinimy,
aciau
plan asy
isiy
e miny é
ap esen ada
mui o
nedaug.
Siame
a igonelho
não se á
abo déjami
gen¢iy
nomeinimai,
pa a
eikeé y
bas an e
amios
es udis,
se á
en a a
b e emen e
abla i
ca ego ijas
sis ema ik-
as axony
nomeinimus.
Todas as
plan as
abo dadas
em seu
abalho L.
I inskis
di i s o j 3
skaidmas
belapés,
ienlapés e
d ilapés:
skajdma I
-Belapes.
Aco yledon-
eae,
skajdma
an ojé
-Wienlapes.
Monoco yle-
doneae e
skajdma
ecziojé
Dwilapes,
Dico yledon-
eae. Zodis
skajdma
ap esen a--
se LKZ XII
659, jj
andame não
só L. I inskio
no abalho,
mas e em
ou os
elhos
esc i os. L.
I inskis
skaidmg
a ojo
depa amen-
ou in i uli i.
Skaidmas
au o ainda
disc is o j
nuodalius,
pyz. :
Nuodalis IT.
classis II.
Ke pes.
Lichenes.
ajce.
Flech en
(ke pés) (p.
71), Nuodalis
II. classis HI.
Zalumina.
Chlo ophy a
(Zalumina) (p.
77) e k . L.
I ins-
‘Janke icius
K,Janke iéie-
ne R. Alguns
no os dados
sob e L.
I inskio
abalhos
lie u iskos
bo aninés
e minijos
na
á ea//Bo an-
icas
ques ões.
V., 1962.
T.Il. P.
151-163.
60
kis
poisaliais
ski s é
belapes e
d ilapes
skaidmas e
$j Zodj
consum: ao
in és ago a
u ilizadas
klasés. Z
poisodisalis
ela ado
LKZ VII 911,
só
di e en e
do seu
eik8me.
Kele u
caso não
subme ida
e miny
poisaliams
nomea ,
aiau
daZniausiai
indicomi jy
nomesinim-
ai,
pa yzdziui,
d ilapiy
plan ay
pa dinimai:
Ziedaj
dwiwejslej
belapenej.
Ape alae
monoclinae
(Ziedai
d i eisliai
belapeniai)
(p. 153);
Daugskiau
es
posieklinin-
kines.
Polype ala
hypogyna
(daugskiau-
és
poséklinink-
inés) (p.
160);
Aplinkwaj-
sininkines.
Pe igyna
(aplink aisi-
ninkinés) (p.
184). Como
e i§ di oy
pa yzdziy,
L. I inskis
klaséms
pa adin i -
a oja
i ai ius
e minus
ien? ius,
d iZodZius
e a é
iZodzZiu-
s, seus
e mos não
êm
biidingos só
Siai
ca ego ia
p ecessag-
os, como
que em
ago a
us ojamy
classiy
denominaç-
ões. Belapiy
skaidmg L.
I inskis
smulkiau
di i s o j
eilas e
paeilas, que
ago a são
chamadas
eilémis e
poeiliais.
Zodis eila é
Zemai isk-
as i ago a
Zemaiéiy
usado LKZ II
1061
o nece
exemplosd-
ziai indicam
que Sis
Zodis
encon a--
se
K e ingoj-
e, Plungéje,
Silaléje e
que jj
a ojo
não só L.
I inskis,
mas e M.
Valandius,
ele jdé as
e j Jukos
Zodyngq.
G ybus L.
I inskis
suski s e j
ês eiles:
J Ejla.
Dulkmenas.
Coniomyce-
es
(dulkmeno-
s) (p. 43).
Ejla IL.
Pelie énej.
Hyphomyc-
e es
(pelé eniai)
(p. 47). Ejla
II.
Kajlie éne-
j.
De ma om-
yce es
(kailé eniai)
(p- 54). Ele
ambém
iSsky é
es ke piy
classés
eiles: Ejla 1.
Plu énes.
Cnopso ae
(plu enés)
(p. 72). Ejla
I.
Klés mina.
Thallopsos-
ae
(kles mina)
(p. 74). Ejla
III.
Rem umina.
Pode iops-
o ae
( em umin-
a) (p. 75).
Zaluminos
p imei oji
eilé
Mau umina
(Wandumina).
Algas
(mau umin-
a,
andumina)
(p.
77)
sci s oma
j
pocilius.
Paejla
I.
Pligzmina.
Schizophy-
ceae
(plySmina;
dél ple.
y
LBZ
314
J.A.
Pab ézos
an plysé,
Schizophyllum
commiine)
(p.
79).
Paejla
IT.
G udzaliémina.
Gonidiop-
hyceae
(g udzalémina
?)
(p.
84).
Paejla
II.
Dumpliémina.
Ascophyce-
ae
(dumplémina)
(p.
91).
Paejla
IV
Suk mina.
Gy ophykea
(suk min-
a)
(p.
96).
Segunda
Zaluminos
classés
eilé
(Ejla
I.
O do
II.
Kiminaj.
Musci
(kiminai)
(p.
97))
poeiliy
não em,
o
ecioji
-
Papa eniszkes.
Filicoideae
(papa eni8kés)
(p.
114)
-
disi s o-
{3
ma poeilius:
1)
Papa e-
j.
Filices
(papa Ciai)
(p.
114);
2)
Szqnd iekéniszkes,
Lycopodiaceae
(Sund iekeniskés)
(p.
116);
3)
Geguzeniszkes.
Equise aceae
(geguzeniskés)
(p.
117).
Vienlapiy
capí ulo
em
qua o
ciles,
o
poeiliy
61
neski ia-
ma: 1)
Zoles
wandenin-
es (Zolés
andenin-
és) (p. 118);
2) Ke es,
A oideae
(ke muse-
nés) (p.
120); 3)
Pelimina.
Glumace-
ae
(pelumina)
(p. 124), e
queb oji
eilé só
indicada,
seu nome
nepa cik-
as.
D ilapiy
sky iaus
L. I inskis
neski s o
j eiles e
poeilius.
Lic u iski
ciliy e
poeiliy
denomina-
ções são
panasis,
compos -
os com
om
mesmo
apêxago,
exempziui,
com
apêxago
-mina: eiliy
denomina-
ções
kles mina,
em umi-
na,
mau umi-
na,
pelumina,
poeiliy
denomina-
ções
plysmina,
g udzalé-
mina?,
dumplémi-
na,
suk mina;
suesaga
iskés
cons i u-
i 2 poeiliy
nomeinim-
en os:
geguzeni-
skeés,
Sund iek-
eniskes i
um eilés
nomeação
papa en-
iSkés,
Ras as
pocilio
nomeação
papa ciai,
0 eiliy
kiminai,
dulkmen-
os bem
alguns
nomes
eiliyinimy,
suda y y
su
p iesaga
-eniai,
enés:
kailé eni-
ai,
pelé eniai,
ke muse-
neés,
plu enés.
Issiski ia
um eilés
nome,
compos o
iS d iejy
Zodziy
golés
andenin-
és. Como
is o iS
ap a y
pa yzdzi-
y, L.
I inskio
e minin-
ai, pelos
quais ele
denomina
eiles e
pocilius,
j ai uoj-
a,
usadasem
umas
p ecegas
pa a eles
o ma .
Ago a
eiliy
nomes
são
cons i u-
ídos com
p e eaga
-ieciai. L.
I inskis
seu
abalho
i8se ia 215
plan as
Scimy,
aciau Sig
ka ego i-
jq ele
chama
não
ZodzZiu
Seima, e
d augmé:
d augmie.
| LKZ Sis
Zodis
nejdé as.
Ele pode
ba i L.
I inskio
naujada -
as.
Belapiy
seção
p imei a
classés,
onde es á
ap aSomi
cogybai,
Seimy
apelidimi
j aiTuoj-
a,
p incipal-
men e
ap esen -
ada
o ma
plu ali a:
D augmie
1.
P oe ibe-
j.
P ae o -
ma i i
(p og ybi-
ai) (p. 43);
D augmie
I.
Riidminas.
U edinei
( aidmino-
s) (p. 44);
D augmie
V.
Péliejej
(Sqmpliek-
énej).
Mucedinei
(peléjai;
plg. LBZ
226
simples -
ojo
pelésio
(Muco ac-
eae)
sinónimo
peléjas;
sampléke-
niai) (p. 45).
D augmie
VI.
Pli¢kmes.
Muso ini
(plékmés)
(p. 51).
Desde
ki y
nomesimy
di e e 5
Seimy
nomesini-
mai:
Plonumén-
e.
Byssacei
(plonume-
né) (p. 47);
Buozmén-
e.
Sphae ia-
cei
(buozmen-
ce) (p. 55);
Ta pudmi-
na.
Hymenini
( a puom-
ina?) (p.
63);
Ka po én-
ej.
Tube cul-
a ii
(ka po e-
niai) (p. 46);
Pumpo a-
ukszlinej
(Skuzbez-
dinej).
Lycope d-
acei
(pumpo a-
ukéliniai,
skuzbezd-
iniai) (p.
57).
An osios
klasés
Seimy
denomina-
ções
o ma
com
p e ei o
-mina, p z.
:
Raszmina.
G aphideae
( aSmina)
(p.
73);
Bumbélmina.
Umbilica ieae
(bumbolmina)
(p.
74);
Dwiaszmina.
Conioca picae
(d iaSmina)
(p.
75);
Miegumi-
na.
Lecideac-
eae
(miegumi-
na) (p. 76)
e k .
Da iniai
com
62

p icsaga
-mina
ambém
y auja
3-ias
classés
Seimy
denominaç-
ões, p z. :
K u iémin-
a.
Oscilla o i-
eae
(k u émin-
a) (p. 85);
Umzdiémin-
a. UI aceae
(umzdémin-
a) (p. 88);
G udzélmi-
na.
Sphae oc-
occeae
(g udzelmi-
na) (p. 93);
Lapdmina.
Phyceae
(lapomina)
(p. 94),
a¢iau
oco eu e
ou ookias
da ybos
e miny,
p z. :
Geguzénis-
zkes.
Equise ac-
eae
(geguzenis-
kés) (p.
117);
Lapg udén-
iszkej.
Hymenoph-
ylleae
(lapg aden-
i8kiai) (p.
114);
Szakniég -
udej.
Rhizoca p-
eae
(Saknég id-
ziai) (p. 116);
Suk minas.
Cha aceae
(suk mino-
s) (p. 96);
G i dwa s-
es.
Nos ochin-
ae
(g iid a s-
és) (p. 84).
Vienlapiy
sky iaus
Seimy
pa adinimy
com
p eesaga
-mina
nedaug,
p e aleja
ki okie
e mininai.
P incipalm-
en e é
o necida
da iniy
com
p e eaga
-iniai, -inés,
например. :
Wilkdalgin-
ej. I ideae
( ilkdalgini-
ai) (p. 136);
Posajd in-
ej.
Cype ace-
ae
(posaid ini-
ai) (p. 121);
Lend ielin-
es.
Sci amine-
ae
(lend éliné-
s) (p. 138);
Zgnskuolin-
es
(Szwénd -
es).
Typhaceae
(Zaskuolin-
és,
end és)
(p.120);
Ke muszin-
es.
A oideae
(ke muSin-
és) (p. 120)
e k . Ki y
Seimy
nomeiame-
n os
simplesme-
n e
ap esen -
am genciy
o mas
plu isci a-
s, p z. :
P amauda-
j.
Res iaceae
(p amauda-
i) (p. 129);
Na cizaj.
Na cisseae
(na cizai)
(p. 135);
Sius enej.
Mismaceae
(sius eniai)
(p. 119);
We bas.
Palmae
( e bos) (p.
128);
Ropi wes.
Diosco ea-
ceae
( opu és)
(p. 134) e k .
T eciojo
d ilapiy
seção
Seimy
denominain-
imas daZ
mais
pada ylisu
apessaga
-mina, po
exemplo. :
Ka kliimina.
Salicineae
(Amen aceae)
(ka klumina)
(p.
145);
Pipi mina.
Pipe aceae
(pipi umina)
(p.
148);
Szi dimina.
Gen ianeae
(8i dumina)
(p.
263);
Ropi mina.
Solaneae
( opu mina)
(p.
238)
i
k .
Nemazai
é
i
e miny
su
apésaga
-inés,
-iniai,
exemplo. :
Jowa ines.
Pla anaeae
(jo a inés)
(p.
145);
No nie ines.
U icaceae
(no né inés)
(p.
147);
P oka klines.
Elaeagnaceae
(p oka k-
lines)
(p.
136);
Winkszninej.
Ulmaceae
( ink§niniai)
(p.
146)
i
k .
L.
I inskio no
abalho
ap esen a-se
Seimy pelo
nome
i
su
apêndice
-eneés,
-eniai,
exemplo. :
Kqnko iezénes.
Coni e ae
(kanko ézenés)
(p.
143);
Pla ejkénes.
Penaceae
(pla eikenés)
(p.
154);
Lapk osénes.
Phy olacceae
(lapk osenés)
(p.
157);
Waszkuonénes.
My iceae
( aSkuonenés)
(p.
145);
Rieszi énej.
Juglandeae
(S ieu eniai)
(p.
146)
i
k .
D ilapiy
sky iuje
api ai o
Seimy
pa adinimy,
onde
ap esen a--
se gen ics
pa adinidau-
mo
giskai os
o ma:
Tau iines.
(Gilend ines).
Cupuli e ae
( au anés,
63
gilend inés)
(p. 146);
Aguo as.
Podos eme-
ae
(aguo os)
(p. 149);
Muszka éle-
s.
My is iceae
(muSka elés)
(p. 149);
Miénuwas.
Menispe ma-
ceae
(ménu os) (p.
164) e k . L.
I inskio no
abalho
Seimy
denominaini-
mai
j ai uoja,
p incipalme-
n e apaci o
da iniy com
p eesaga
-mina, adiau
há e e miny
com
p eesaga
-Iniai, que
ago a
consumama
o mando
nome Seimy.
Alguns quais
Seimas L.
I inskis
di idido em
minúsculo e
depois de
isso o nece
genciy
denominaçõ-
es. Ele ainda
dis ibui
éz us. $j
Zodj L.
I inskis usa
em luga do
ago a usado
e mo iba,
exemplo. :
Riez as J.
T ibus I.
Rizines.
C hyzeae
( izinés) (p.
122); Riez as
I]. T ibus II.
WikSz ines.
Phala ideae
( iks inés)
(p. 122). Zodis
éz as é di o
LKZ, XI 511, jj
us ojo não
só L. I inskis,
mas e ou os
au o es, só
oda ou a
eikSme.
Red ai são
a ibuídos
só na
segunda e
e ciá ia
cap iuas.
Belapiy
seção
plan as não
se di idem j
éz us, só
algumas
Seimos se
di idem mais
inamen e
sem indica o
nome da
ca ego ia,
ad Si aip
pode bi i
i8ski i
poSeimiai, 0
não ibos,
exemplo. :
D augmie VI.
Pliékmes.
Muco ini
(plékmés) (p.
51). A.
Plewiéd as.
Rhacodiei
(ple éd os)
(p. 52) B.
Plewiéd as
ik oses.
Muco ini
genuini
(ple éd os
ik osios) (p.
53) C.
Spi inaj.
Pilobolei
(spi iinai) (p.
54). D ougmie
XXVI.
K u iémina.
Oscilla o ie-
ae
(k u émina)
A.
K u iéminej.
Oscilla o in-
ae
(k u éminiai)
(p. 85) B.
Rinkimina.
Lyngbyeae
( inkumina)
C. Sliégmina.
Ri ula ieae
(slégmina) (p.
86).
A segui
ap esen-
am-se
cada
g upés
genciy
denomina-
ções.
T iby
como e
Seimy
nomeinim-
en os
j ai iis,
p incipal-
men e
eles
compos -
os com
p e ixaga
-inés, p z.
: Riez as
V
Smilgines.
Ag es is
(smilginé-
s) (p. 124);
Riez as I.
Didmines.
Ra lesi-
eae
(didminés)
(p. 152);
Riez as I].
A buzine-
s.
Cucu bi -
eae
(a biiziné-
s) (p. 188);
Riez as I.
Bludwine-
s.
Ocymoid-
eae
(blid inés)
(p. 227) e
k . Ou a
g upé
iby
pa adini-
my
suda y a
com
p eesaga
-enés,
p z. :
Kapunén-
es.
Cup issi-
neae
(kapiinen-
és) (p.
144);
Medgéne-
s.
Gne ace-
ae
(medgen-
és) (p.
145);
Gajlenes.
Rhodo a-
ceae
(gailenés)
(p. 214);
Szilénes.
E iceae
(Silenés)
(p. 215);
Usnénes.
Ca duac-
eae
(usnenés)
(p. 253).
Passeiko
e okiy
iby
pa adini-
my, onde
ap esen-
a-se
nomeame-
n o de
gen es
o ma
plu alisk-
ai os, p z. : Ka pienes.
64
Eupho bieae
(ka pienés)
(p.
150);
Balandas.
Cyclolobeae
(balandos)
(p.
158); Rajsz wes,
Ced eleae
( ais és)
(p.
174);
Pipi aj.
Pipe eae
(pipi ai)
(p.
148);
Bézdaj
(Aliwas).
Sambuceae
(bezdai,
aly os)
(p.
248)
i
k .
Toliau
ibos
sci s omas
j
gen is,
0
genciy
asiy
pa adinimy
ap esen a-
da só um
ou o, pyz. :
CCL
HI.
Kal as.
Cla iceps.
(Scle o i-
um.
Ppe moedia.
Scle :
Cla us).
Nasionak.
Os ozka.
Jundz.
Ha pilz.
Ko keime .
Segundo
wejslies
g udun isz
ku iun
pa siwe ,
wadinas
a.
Kal as
uginis.
Cla iceps
Secalis.
Secale
comu um.
Balding,
diss.
1771.
Secale
luxu ians.
Bauhin.
b.
K.
kwie inis.
Cl.
T i ici.
Wall .
c.
K.
Kaspeninis.
Cl.
Loli.
Wall .
d.
K.
Szwend inis.
Cl.
A undini.
Wall .
c.
K.
Pamieninis.
Cl.
Dac ylidis,
Wall .
{.
K.
Pomininis.
Cl.
Fes ucae.
Wall .
g.
K.
Mieli inis.
Cl.
Sesle iae.
Wall .
h.
K.
nuosmilginis.
Cl.
Poal.
i.
K.
Saujeninis.
Cl.
Maydis.
(p.
57-58)
Apibend inan
se ida
L.
I inskio
hand as j,
pode aze
umpas
iS adas
que em
segunda
L.
I inskio
abalho
P igim umené
pa e plan as
iSdés y i
sis emiskai.
Ca ego iam
í ulo
L.
I inskis usa
lie u iSkus
e minos,
alguns dos
quais,
p esumi e-
lmen e,
p óp io
c ia.
Ago a é
u ilizado o
e mo klasé,
o
L.
I inskis usa a
nuodalj
(classis), em
ez do ago a
usado la inho
idioma
pascolin o
e mo iba
i
ele us a a
éz as
(T ibus).
Zodziai
p igim umené
d augme is is
nicku
~
neuZ iksuo i,
eles u bi
us ojo só
i
L.
I inskis.
A ski y
sis emalik-
os
ka ego ijy
g upiy
nominimai
i ai uoja,
mas
L.
I inskis
en a
homodinia
-
uns nomes
az umom
ap azagom,
su
ou os
o
—
su
ki om,
exempziui,
d augmiy
nomesinim-
ai da%
maio ia
su
o ma p ésaga
-mina,
o
éZ y
p e aleuj-
an e
p icsaga é
-inés.
L.
O abalho de
I inski
P igim umené
jdomus
i
impo an e
Zelgian
j
bo anikos
e miny
ki imo
p ad iq.
In elizm-
en e, que
Sis abalho
não oi
i8sp in adi-
no
man as is
i
jo
longgai oi
neZinomas
Li uani
bo anicams,
aciau seu
e és
i
Siandien
ele né a
pe de ad-
es.
65