PRAEITI-
ES AIDAI
M.
DAUKSOS
CATECISMO
-
400
METU
Li uiy
as ijos
ki imosi
pe íodo,
p aéjus
quase
pussimiui
me y
po
M.
Maz ydo
Ka ekismo,
apa eé
Jok ibo
Ledesmos
Ca echism
A ba
Móslas
kiekwienam
k iksz
zionii
p iwalus...
Izguldi a
iz
Ligzuwio
Lankiszko...
po
Kuniga
Mikaloiu
Dauksza
Canonica
Zemaicziu.
Sis p imei o
li eu iskas
ka aliky
edinys oi
iSspausdin as
Vilniuje
1595
m.
jézui y
spaus u eje
(spaudinyje
spaus u é
nenu ody a)
Sio
ca ecismo
oi
iSspausdin -
as nedidelis
egzemplio iy
skaigius,
po que
mesmo
M.
DaukSa
seu
1599
m.
Pos ilés
p akalboje
jo
nemini diz
i
pos ile
no js da
p adziq
i
pa aginimg
myle i
e y ala.
Vieng
ca equis-
mo dalj
cons i ui
T umpas
Budas
Apa ição
ou
De Iden i icação
Nudemiu
D in
u
quem
daznai
wa oja
aquilo
Sac amen u.
Si
pa e ypaé
jdomi po
que nela
jdé os
duas
p imei as
Zinomas
lic u iSkos
ka aliky
giesmés:
Malda
S.
Tamosziaus
izg
Aquino
i
Sal e
Regina
(Sweika
Ka alyez-
ia)".
Sis
ca equizma
—
p imei oja
lie u iska
li o
DidZiojoje
Lic u as
KunigaikS ys éje.
Naquela
época
lie u iy
asomosios
sis ema de
linguagem
p e a o
baZny inis
es ilous,
kii imasis
jo
émési do
con eúdo
eligioso
aS ais.
M.
DaukSos
ca ecismo
e minologos
jdomus pelo
que cia
encon ame
nemazai
eligiinés
elacionusiy
s iciy
i
su
ja
Ieksikos.
Fo necem
algumas
ci a y
sob e
M.
DaukSos
ca ekizmg
i§
Lic u as
cien is asy
da by.
M.
Dauk§a
mui o
dazniau
como os
p imei -
os
MaZosios
Li uano
aS ojai
em suas
aduçõ-
es
us a a
lic u is-
ky
Zodziy,
su ankio-
y is
me o
gy osios
kalbos ou
sa aip
p i aiky-
y
s e imic-
siem
ZodZiams
e i.
<...>
Specialiy
naujada-
y, seu
p óp io
suda y y
a iS ki u ano
'Bi ziska
V. Senyjy
lie u is-
ky li ogy
his o ia.
Chicago,
1953. D. 1.
P. 168-169.
53
paim y,
ele
consome
mui o
maziau.
Ska dZi-
us P .
Li uiy
língua
ZodZiy
da yba.
V., 1943. P.
590-591.
Te miny
e naujy
ZodZiy
s ygius
oi mui o
g ande, e
Dauksa
a sidéj-
es
ieSkojo
lie u i8ky
a i ikme-
ny. A
alguns
assun os
in i ula
dando
umas
po
Zodiius,
exemplo:
iSgelbé ojas,
ixgelbéjas
i
gelbé ojas;
niekanieke e
iiskimo;
pecadoémé,
ansidéjimo,
culpé,
p azengimo e
skola;
nuomonia e
payau imo;
ebaixamen -
o,
nusliminação
e
pasiZeminim-
en o;
pada ição e
ampli icação;
ajuda,
pasalpa e
ajéjamen o;
cos umes e
pajunkimen -
o;
esca amen -
o, p esunção,
p a algamen-
o e
p apul is;
pe manymas
e en endimo e
. . Isso
obs adé
es abilizuo is
li e a i ine
leksikai, mas
lie u iskos
a ijos
p adzZioje
leksinis
j ai ação oi
neiS engiam-
as assun o
K uopas J.
Leksiniai
pa alelizmai
DaukSos
ka ekizmo
kalboje//Kn. :
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.V.,
1960. T 3. P.
243. Gausis e
j ai is DK
leksiniai
pa alelizmai
mos am
didZiules
au o iaus
kii ybines
es o ços
quan o mais
p ecisamen -
e,
en endamam-
en e e
lie u iSkiaus-
iai iS e s i i
lenky idiomas
Ledesmos
Ka ekizmg e
liaudiSka,
Zodinga kalba
aze jj
acessinamg
quan o mais
amciausam
lie u ikai
mokan¢iam
skai y ojy
a ui. Àquele
p opósi o
abundan em-
en e
u ilizam-se
icos e
nãoSsemiami
lexicos de
língua
liaudies
lobias.
NemazZa
seny
lie u isky
ZodzZiy
pe p asmina-
ma,
su iciendo
pa a eles
no a eliginj
u inj.
Pa yZiui,
no a
signi icm¢
ka alikiskame
DK jgyja
deus, céus,
kal é,
nuodémeé,
in e na as,
alma, San as,
ieSpa s e
ou os
Zodziai. Isso
jgalino
DaukSq
iS eng i
ne eikalingy
skoliniy,
a ojamy
ne dpes ingy
e éjy ou
apa ece odz-
iusiy éliau,
didéjan
polonizações
j akai pe
baZny¢iq,
d a us e
ou as
eligiões, kel
Za goniskuo-
se
esc i S uas
(pg., g egas,
pekla, diiSia,
ponas, ie a,
ie y i e . .).
DaukSa
d asiai éméj
li e a i ing
ala liaudies
Snekamosios
kalbos
Zodzius,
mui o onde
concedendo
lhes
pe kel ines,
abs ak esn-
es eikimes e
com isso
p a u inda-
ndo
li e a u ai i-
nés linguagem
leksikos
semân ica.
No os
eligiinéms e
j ai ios
abs ak iné-
ms sq okoms
eik§ i
Daukga
kii ési mui o
naujada u,
que zymiai
aumen ino DK
Ieksiniy
pa alelizmy
skaiciy.
Alguns quais
DaukSos
naujada ai
(pzj.,
abejojimas,
jk épimas,
nusizeminima-
s, ob igamas,
pasme kima-
s,
sup a imas)
ikusia
o ma e
ic amen e
jsigaléjo
li e a i iné-
je alboje.
54
‘Ten pa .
P. 253-254.
NemazZa
bend yb-
iy com
élesniais
M.
Maz ydo
abalh-
os e B.
Vilen o
Enchi idi-
onu é e M.
DaukSos
Tikiu
ex o (DK
23,-24,- VE
14-17),
mas
Zymiai
mais e
ski umy.
M.
DaukSa
Salino
s e imy-
bes,
ieSkojo
lie u iSky
a i ikme-
nuy: pong
kei é
ieSpaciu,
pang
me ga,
Ponskg
Pilo a
Pon iskiu
Pilo u,
peklg
p aga u,
g iekus
nuodeém-
eémis,
Zi a q
gy a g e
. . Ainda
di e e
mais
dekalogo
ex o
(p o es -
an i8kaj-
ame
mui o
s e imy-
biy,
nelic u i-
sky
kons u-
kcijy), e
cia
comun u-
mai
nebek in-
a j ocis.
Pazymé -
ina, que
M.
DaukSos
dekalogo
e imas
ge okai
di e e e
do
lenkiSko-
jo
o iginalal-
o, que é
mui o
mais
cu o,
glaus es-
nis.
Bidinga,
que
decim a-
me
p isaky-
me Salia
jáGio
mencion
asilg M.
Dauk§a
subs i ui-
ia a kliu
(DK 74,,).
Bend yb-
iy
andame
não só
po e iy
ex e,
mas e
nou u .
M.
DaukSai
necessé-
jo mui o
e miny,
ZodZiy
no oso-
ms
sa okos
e,
comp ee-
ndama,
ele galéjo
ap o ei -
a
p o es -
an y
abalho-
sis, jy
suku a-
is
naujada-
ais, caso
aquelas
lhe apa é
adequad-
os e
acei ini.
Tokiy
bend y
Zodziu,
e miny
susida y-
y
nemazZ-
as
skaiGius.
Mas Siam
sudé ing-
am
audição
nu-
S ies i
—
es abelec-
ka
i8
e , ik ujy
M.
DaukSa
paémeé
i
lic u iy
p o es -
an y
asy ojy
eik y
speciala-
us
y inéji-
mo. Não
há dú ida
que ele
mesmo
mui o
mais
Zodziy
suki e
i
j ede
j
li e a i ing
ala, negu
encon a-
iu
do
pi m aky
abalhosose.
Lebedys
J.
Mikaloj-
us Dauk-
Sa. V.,
1963. P.
213.
M.
Daukéa
j edé
nemaia
impo ân-
ciaiy,
kul i iniam
ida
eque ingy
Zodziy.
Daugelj émé
jy
i ososios idiomas,
is
dandoikando naujq
u inj,
pe p asmindamas.
Ki us suki é
mesmo, ainda
ou os
pe émé
anks esniy
ay ojy
ig
55
(pa yzdziui,
mes ejas,
lei ojas)
ajudéo lhes
jsi i in i.
i
Não acil a
Siuo
empo
i
de e min-
a , o que
ealmen e
M.
DaukSos
c iada.
Sa aime
comp eendi-
a-se que só
pa e
naujada y
jo
p igijo.
Pa yzdui,
nep igijo
p abilis
p a a mé,
p akalba,
—
iSspaus as
( a o as já
M.
Maz ydo)
—
i8sp in din o.
J.
K uopas
a i ma
que
Sie
li e a u i in-
éje kalboje
i ai
jsigaléje
Zodziai é
M.
Dauk&os
naujada ai:
abejojimas,
ik épimas,
nusiseminima-
s, ob igomas,
pasme kimas,
sup a imas.
Be
abejo,
okiy
jo
j esnauj-
y
ada y é
bas an e
mui o.
Nesleidzian
pladiau
j
§j
pe gun a sem
i
en ando
de e mina ,
a
isso mesmo
M.
Dauk¢os
c ia
Zodéiai,
a
omados
iS
ou ou ,
paminé ini
ca echismo
e ime
esan ieji
e mininai
psicologiniai
pojii¢iy
-
(pajau imy)
denominaisi-
mai:
egéjimas
( ambém
yzius),
gi déjimo,
aga ação,
pauos ymo,
paly éjimo
( aip pa
lwéjimas),
psichiniy
galiy,
p ocessos,
jausmy,
nuo aiky
ypa ybiy
denominaini-
mai: iSmin is
(=p o as),
a minimas
(=a min is),
alia,
pazin is
(=paZinimas-
), meilé,
dziaugsmas,
kan ybé,
gé ybé
(=ge umas),
omumas,
a dymas
k .
i
bi y aiskiau,
kokig eikme
u éjo
li e a ii inés
linguagem
o ma imuisi
M.
DaukSos
e imas,
paminé ini
ainda pelo
menos keli
i ai iy
s iciy
Zodziai:
au u as,
alga, bu a
(bu as),
abalhado-
, esybé,
elge a,
médicojas,
mylé ojas,
se ns,
ie ininkas.
Lá
mesmo.
P.
219-220.
Com a
aspi ação
de j ik i
j ai iy
a miy
ep esen-
an es,
kick
jmanoma
a maio
ex ensão
e
es o ços
elaciona-
dos ku i
e ugdy i
li e a ii i-
ng kalba
bidinga M.
Dauk§os
ca echis-
mo
peculia y-
bé
leksikos
u ingu-
mas,
pasi eisk-
es gausia
sinonimik-
a,
pa aleliu
j ai iy
a miy
ski ingy
Zodziy
k emim,
s e imyb-
iy
Salinimu,
naujada -
y.
Labiausiai
k in a j
akis
leksiniy
pa aleliz-
my
consumo.
M. Daukga
deda eles
g e a um
ou o,
unindo
jun ukais
ou, e,
jungiama-
isiais
Zodziais
isso é,
ambém
p i aSo
pa as és-
e. Além
disso,
pa aleliz-
my
oco a e
Siaip em
di e en -
es
luga es
do ex o.
Ninguém
no mais
p ecocei
e
élesnia-
me
lie u iSk-
ame
publicaçã-
o, isky us
M.
Dauk§os
pos iIg,
nãoenhe-
mos
an o e
al biidu
sukaup y
leksiniy
pa aleliz-
my.
Lá
mesmo. P.
214,
56
Mui os
nusipelné
M. DaukSa,
como
li e a u -
ai inés
linguagem
kii éjas,
gauSiai
p a u in-
gs sua
leksika,
j esdam-
as
múl iyb¢
i os
idiomas
Zodziy,
eles i§
pa e
pe p asm-
endando,
adap ando
no os,
abs acci-
oms
sa okos,
ambém
ku damas
naujada -
us, ku iy
pa e e
Siandien
ebe a -
ojama.
<...> Lexico
ic ingum-
as,
sinonimic-
as
abundânci-
a,
li e a i in-
io es ilius
e i$ pa e
g ozinés
p ozos
uZuomazg-
os pas o i,
ilgaamzé
e ybé
li e a i in-
iame M.
Dauk§os
lega ime.
Juo
emeési
ou os
aSi ojai,
mesmo
pa ai
Sim mediy
p aslinkus,
ugdydami e
u lindami
li e a u -
ad ing
língua,
nuscu din-
a e
deg ado a
nuopolio
pe íodo.
Lá
mesmo. P.
359.
M. DaukSos
1595 m.
ca echizme
i§ 1670 Zodziy
skoliniy é
~220, Ly.
Ce ca de 13%.
<...> Como
is o já i§
di oi
duomeny de
es a ís ica,
maZiausiai
skoliniy
a ojo o
me o
ka aliki8ky
aS y
au o es,
ypac M.
Daukéa e K.
Si ydas, aos
quais mui o
apéjo
linguagem
g ynumas e
liaudiSkumas.
Palionis J.
Li uiy
li e a u ai i-
nés his ó ia
do idioma. V.,
1979.
P. 79-80.
Não só
eikalo
e ciamas,
mas e de
linguagem
g ynimen o
bem
j ai inimo
sume imais
naujada y
kii ési M.
DaukSa.
Quédamas
aze sua
e imy
língua
j ai esne,
Zodingesne,
ele às ezes
a é
Salia seu
p óp io
a o y
liaudiniy
ZodzZiy
pasigauda o
naujada y.
Pa yzdui,
Salia ca inio
ele susida é
sai inj
(wien),
Salia
sanda os
—
nuobylj
(umowa),
Salia ice
minis o
an ie j
—
(namias ek)
i
pan.
Siaip ki y
iS
M.
Dauk8os naujada y
miné ini:
a skaluonis
a skaliinas,
biis imas esybe,
subs ancija,
juodaknygis
bu ininkas",
malonési dus
gailes ingas,
pi mamzinumas
amzinumas
(p zedwiecznosé),
s e im y é mylin i
y imus s e us,
w mo e is
edes
homem
(ma zonek),
odoujimo
isuo inuma-
s...
Lá
mesmo. P.
77.
Pa engé
Jolan a
GAIVENYTE
57