PRAEITI-
ES AIDAI
M.
DAUKSOS
CATECISMUI
-
400
METU
Li uiy
as ijos
ki imosi
pe iodo,
p aéjus
quasi
pussimiui
me y
po
M.
Maz ydo
Ka ekismo,
appa é
Jok ibo
Ledesmos
Ca echism
A ba
Scienza
kiekwienam
k iksz
zionii
p iwalus...
Izguldi a
iz
Ligzuwio
Lankiszko...
pe
Kuniga
Mikaloiu
Dauksza
Canonica
Zemaicziu.
Sis p imo
le u iskas
ka aliky
leidinys è
s a o
iSspausdin as
Vilniuje
1595
m.
jézui y
spaus u eje
(spaudinyje
spaus u é
nenu ody a)
Sio
ca echismo
è s a o
iSspausdin o
nedidelis
egzemplio iy
skaigius,
pe ché
s esso
M.
DaukSa
p op io
1599
m.
Pos ilés
p akalboje
jo
nonini dice
i
pos ile
no js da i
p adziq
i
pa aginimg
myle i
e y pa la.
Vieng
ca echis-
mo dalj
cos i u
T umpas
Budas
Appa o di
pa ola oppu e
Di Riconoscimen o
Nudemiu
D in cui
u
daznai
alo eja
uo
Sac amen u.
Si
pa e ypaé
jdomi in
quan o ne
jdé os due
p ime
Zinoma
lic u iSkos
ka aliky
giesmés:
Malda
S.
Tamosziaus
izg
Aquino
i
Sal e
Regina
(Sweika
Ka alyez-
ia)'.
Sis
ca echism
—
p imoji
lie u iska
knyga
DidZiojoje
Lic u e
KunigaikS ys éje.
All'epoca
lie u iy
asomosios
lingua
sis emaje
p e a o
baZny inis
s ileus,
kii imasis
émési
jo
eligioso
con enu o
aS ais.
M.
DaukSos
ca echismo
e minologhi
jdomus nel
a o che cia
oame
nemazai
eligiinés
igua dousiy
s iciy
i
su
ja
Ieksikos.
Fo niamo
alcune
ci a y su
M.
DaukSos
ka ekizmg
i§
Lic u os
scienzia iy
da by.
M.
Dauk§a
mol o
dazniau
come i
p imi
MaZosios
Li uano
aS ojai
nelle lo o
aduzio-
ni
a oja
lic u is-
ky
Zodziy,
su ankio-
y is
me o
gy osios
kalbos
oppu e
sa aip
p i aiky-
y
s e imic-
siem
ZodZiams
ad i.
<...>
Specialiy
naujada-
y, del
p op io
s esso
suda y y a iS ki u ano
'Bi ziska
V. Senyjy
lie u is-
ky lib ogy
his o ia.
Chicago,
1953. D. 1.
P. 168-169.
53
paim y,
lui
consuma
mol o
maziau.
Ska dZi-
us P .
Li uiy
della
lingua
ZodZiy
da yba.
V., 1943. P.
590-591.
Te miny
bei naujy
ZodZiy
s ygius
e a
mol o
g ande, e
Dauksa
a sidéj-
es
ieSkojo
lie u i8ky
a i ikme-
ny. Ad
alcune
cose di
chiama e
da o
qualche
po
Zodiius, ecc.:
iSgelbé ojas,
ixgelbéjas
gelbé ojas;
i
niekanieke e
iiskimo;
nuodémé,
sinidéjimas,
kal é,
p azengimas
e skola;
nuomonia e
pa au imo;
abbassamen-
o,
nusiliminazio-
ne e
pasiZeminam-
en o;
pad inamen-
o e
a o zame-
n o; aiu o,
pasalpa e
adéjimen o;
consue udine
e
in uyunzione;
scuognamen-
o, condanno,
p aassal o e
p apul is;
pe manymas
e sup a imas
e . . Ques o
in e e dé
s abilizuosi
le e a i inei
lessikai, ma
lie u iskos
aZ ijos
p adzZioje
lessinis
j ai a imas
e a
neiS engiam-
as ogge o
K uopas J.
Leksiniai
pa alelizmai
DaukSos
ca echizmo
kalboje//Kn. :
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.V.,
1960. T 3. P.
243. Gausis bei
j ai is DK
leksiniai
pa alelizmai
indicano
didZiules
au o iaus
kii ybine
s o zi
quan o più
esa amen -
e,
comp endam-
amen e e
lie u iSkiaus-
iai iS e s i i
lenky kalbos
Ledesmos
Ka ekizmg i
liaudiSka,
Zodinga kalba
a e jj
accessinamg
quan o
piciausiam
lie u ikai
mokan¢iam
skai y ojy
a ui. A
quell'obie i-
o
abbas anza
u ilizza i
icchi e
nonSsemiami
lessico della
lingua liaudies
lobiai.
NemazZa
seny
lie u isky
ZodzZiy
pe pe mina -
a, su ikian
lo o nuo a
eliginj
u inj.
Pa yZiui,
nuo a
signi icm¢
ca alikiskame
DK jgyja dio,
cielous, kal é,
nuodémeé,
in e as,
soela, San e,
ieSpa s e
al i Zodziai.
Tai jgalino
DaukSq
iS eng i
ne eikalingy
skoliniy,
a ojamy
ne dpes ingy
e éjy
oppu e
appa odzius-
iy éliau,
didéjan
polonizacijos
j akai pe
baZny¢iq,
d a us e
al e
eligioni,
kelgoniskuo-
se
Za goniniuo-
se scS u (p.g.,
g ecas, pekla,
diiSia, ponas,
ie a, ie y i
e . .).
DaukSa
d as icamen-
e éméj
li e a i ing
pa la liaudies
Snekamosios
kalbos
Zodzius,
mol o ku
concedicand-
osi lo o
pe kel ine,
abs ak esn-
es eikimes e
he eby
p a u inda-
mas
li e a u i in-
és kalbos
leksikos
seman ika.
Nuo i
eligiinéms e
j ai iom
abs ak iné-
ms sq okom
eik§ i
Daukga
kii ési mol o
naujada u,
che zymiai
aumen ino DK
Ieksiniy
pa alelizmy
skaiciy. Alcuni
DaukSos
naujada ai
(p z.,
abejojimas,
jk épimas,
nusizeminima-
s, p i alomas,
pasme kima-
s,
sup a imas)
ikusiai
o ma e e
i amen e
jsigaléjo
li e a i iné-
je colboje.
54
‘Ten pa .
P. 253-254.
NemazZa
bend yb-
iy su
élesniai
M.
Maz ydo
la o i e B.
Vilen o
Enchi idi-
onu è e M.
DaukSos
Tikiu
es e
(DK 23,-24,-
VE 14-17),
ma Zymiai
più e
ski umy.
M.
DaukSa
Salino
s e imy-
bes,
ieSkojo
lie u iSky
a i ikme-
nuy: pong
kei é
ieSpaciu,
pang
me ga,
Ponskg
Pilo a
Pon iskiu
Pilo u,
peklg
p aga u,
g iekus
nuodeém-
eémis,
Zi a q
gy a g e
. .
Anco a
di e is-
ce
maggio -
men e
dekalogo
es o
(p o es -
an i8kaj-
ame
mol o
s e imy-
biy,
nelic u i-
sky
kons u-
kcijy), e
cia
comun u-
mai
nebek in-
a j ocis.
Pazymé -
ina, che
M.
DaukSos
dekalogo
e imas
ge okai
di e is-
ce e dal
lenkiSko-
jo
o iginalal-
o, che è
mol o più
co o,
glaus es-
nio.
Bidinga,
che
decim a-
me
p isaky-
me Salia
jauGio
minima
asilg M.
Dauk§a
cambii ia
a kliu (DK
74,,).
Bend yb-
iy
andame
non solo
po e iy
eks e,
ma e
al u . M.
DaukSai
necessé-
jo mol o
e miny,
ZodZiy
nuo iom
sa okom
e,
comp en-
sibile, lui
galégo
s u a-
e
p o es -
an y
la o iis,
jy
suku a-
is
naujada-
ais,
pu ché
quelle gli
isul é
adegua i
e
acce a-
bi. Tokiy
bend y
Zodziu,
e miny
susida y-
y
nemazZ-
as
skaiGius.
Ma Siam
sudé ing-
am
audizione
nu-
S ies i
—
s abili e,
ka
i8
ik ujy
M.
DaukSa
paémeé
i
lic u iy
p o es -
an y
asy ojy
eik y
speciala-
us
y inéji-
mo.
Nien e
dubbio,
che lui
s esso
mol o più
Zodziy
suki e
i
j ede
j
li e a i ing
lingua, negu
o a o
iu
pi m aky
la o iose.
Lebedys
J.
Mikaloj-
us Dauk-
Sa. V.,
1963. P.
213.
M.
Daukéa
j edé
nemaia
impo an-
zaiy,
kul i iniam
i e e
necessa ioingy
Zodziy.
Daugelj émé
jy
gy osios kalbos,
is
su eikdamas
naujq u inj,
pe p asmindamas.
Ki us suki é
s esso,
anco a al i
pe émé
anks esniy
ay ojy
ig
55
(pa yzdziui,
maes ojas,
skai y ojas)
aiéjo lo o
jsi i in i.
i
Neleg a
Siuo
empo
i
s abili e,
cosa
da e o
M.
DaukSos
c ea a.
Sa aime
comp ensibi-
le, che solo
pa e
naujada y
jo
p igijo.
Pa yzdui,
nep igijo
p abilis
p a a mé,
p akalba,
—
iSspaus as
( a o as
già
M.
Maz ydo)
—
i8sp in din o.
J.
K uopas
sos iene
che
Sie
li e a u i in-
éje kalboje
i ai
jsigaléje
Zodziai è
M.
Dauk&os
naujada ai:
abejojimas,
ik épimas,
nusizeminima-
s, obbligomas,
posme kimas,
sup a imas.
Be
abejo,
okiy
jo
j esnauj-
y
ada y è
abbas an-
za mol o.
Nonleidzian
pladiau
j
§j
domanda non
i
en ando di
s abili e,
a
ques o
s esso
M.
Dauk¢os
c ea i
Zodéiai,
a
ip esi
iS
al u ,
paminé ini
ca echismo
e ime
esan ieji
e mininai
psicologii
pojii¢iy
-
(pajau imy)
denominini-
me:
egéjimas
(anche
yzius),
gi déjimo,
aga im,
pauos ymas,
paly éjimas
( aip pa
lwéjimas),
psichiniy
galiy,
p ocessi,
jausmy,
nuo aiky
ypa ybiy
appellinimai:
iSmin is
(=p o as),
a minimas
(=a min is),
alia,
pazin is
(=paZinimas-
), meilé,
dziaugsmas,
kan ybé,
gé ybé
(=ge umas),
omumas,
a dymas
k .
i
bi y aiskiau,
kokig eikme
u éjo
li e a ii inés
lingua
o ma imuisi
M.
DaukSos
e imas,
paminé ini
anco a
almeno
qualche
i ai iy
s iciy
Zodziai:
au u as,
alga, bu a
(bu as),
la o a o e,
esybé,
elge a,
medicojas,
mylé ojas,
se nas,
ie ininkas.
Lì
s esso.
P.
219-220.
Rela a al
deside io
j ik i
j ai iy
a miy
app ese-
n an i,
kick
jmanoma
didesniam
plo ui e
en ango-
mi ku i i
ugdy i
li e a ii i-
ng lingua
bidinga M.
Dauk§os
ca echiz-
mo
peculia y-
bé
leksikos
u ingu-
mas,
pasi eisk-
es gausia
sinonimik-
a,
pa alleliu
j ai iy
a miy
ski ingy
Zodziy
k em
a ojim-
u,
s e imyb-
iy
Salinimu,
naujada -
y.
Labiausiai
k in a j
akis
leksiniy
pa aleliz-
my
consumi-
m. M.
Daukga
deda lo o
g e a uno
al o,
congiung-
endo
giun uka-
is oppu e,
e,
jungiama-
isiais
Zodziais
cioè è,
anche
p i aSo
pa as és-
e. Inol e,
pa aleliz-
my
accadei o
e Siaip in
di e en-
i luoghi
del es o.
Nelle
nien 'anz-
iane e
élesnia-
me
Li u iSka-
me
pubblicaz-
ione,
isky us
M.
Dauk§os
pos iIg,
non
o e e-
mo an o
e ale
biidu
sukaup y
leksiniy
pa aleliz-
my.
Lì
s esso.
P. 214,
56
Daug
nusipelné
M. DaukSa,
come
li e a u i-
inés
lingua
kii éjas,
gauSiai
p a u in-
gs sua
leksika,
j esdam-
as
mol iyb¢
i os
lingua
Zodziy,
lo o i§
pa e
pe p asm-
indando,
ada and-
omas
nuo i,
abs ak i-
ons sa ok,
anche
ku damas
naujada -
us, ku iy
pa e e
Siandien
ebe a -
ojama.
<...> Lexico
ic ingum-
as,
sinonimik-
as
abbondan-
za,
li e a i in-
io s ilius e
i$ pa i
g ozinés
p ozos
uZuomazg-
os pas o i,
ilgaamzé
e ybé
li e a i in-
iame M.
Dauk§o
lascime.
Juo
emeési
al i
aS awja-
i, anche
pa ai
Sim mediy
p aslinkus,
ugdydami e
u lindami
li e a u -
d ing
lingua,
nusku din-
a e
deg ada a
nuopolio
pe iodo.
Lì
s esso.
P. 359.
M. DaukSos
1595 m.
ca echizme
i§ 1670 Zodziy
skoliniy è
~220, Ly.
Ci ca 13%.
<...> Come
is o già i§
accon y
duomeny di
s a is ica,
maZiausiai
skoliniy
a ojo o
me o
ka aliki8ky
aS y
au o iai,
ypac M.
Daukéa e K.
Si ydas, cui
mol o apéjo
lingua
g ynum e
liaudiSkumas.
Palionis J.
Li uiy
li e a u ai i-
nés s o ia
della lingua.
V., 1979.
P. 79-80.
Non solo
eikalo
e ciamas,
ma e del
linguaggio
g ynimen o
nonché
j ai inimo
sume imais
naujada y
kii ési M.
DaukSa.
Volédamas
a e il suo
e imy
pa la
j ai esne,
Zodingesne,
lui a ol e
anche
Salia
p op io
p op io
a o y
liaudiniy
ZodzZiy
pasigauda o
naujada y.
Pa yzdui,
Salia ca inio
egli susida é
sai inj
(wien),
Salia
sanda os
—
nuobylj
(umowa),
Salia
icininko
an ie j
—
(namias ek)
i
pan.
Siaip ki y
iS
M.
Dauk8os naujada y
miné ini:
a skaluonis
a skaliinas,
biis imas esybe,
subs ancija,
juodaknygis
bu ininkas",
malonési dus
gailes ingas,
pi mamzinumas
amzinumas
(p zedwiecznosé),
s e im y é mylin i
y imus s e us,
w mo e is
edes
uomo
(ma zonek),
onnoujimo
isuo inuma-
s...
Lì
s esso.
P. 77.
Pa engé
Jolan a
GAIVENYTE
57