PRAEITI-
ES AIDAI
M.
DAUKSOS
CATECISMO
-
400
METU
Lie u osiy
as ijos
ki imosi
pe íodo,
p aéjus
casi
pussimiui
me y
po
M.
Maz ydo
Ka ekismo,
apa eé
Jok ibo
Ledesmos
Ca echism
A ba
Ma iz
kiekwienam
k iksz
zionii
p iwalus...
Izguldi a
iz
Ligzuwio
Lankiszko...
po
Kuniga
Mikaloiu
Dauksza
Canonika
Zemaicziu.
Sis el p ime
lie u iskas
ka aliky
edinys ue
iSspausdin as
Vilniuje
1595
m.
jézui y
spaus u eje
(spaudinyje
spaus u é
nenu ody a)
Sio
ca ekismo
ue
iSspausdin -
as nedidelis
egzemplio iy
skaigius,
po que
mismo
M.
DaukSa
su
1599
m.
Pos ilés
p akalboje
jo
noini dice
i
pos ile
no js da
p adziq
i
pa aginimg
myle i
e y habla.
Vieng
ca ecismo
dalj
cons i uye
T umpas
Budas
Apa ición o
De Reconocimien o
Nudemiu
D in
u
quienes
daznai
wa oja
uo
Sac amen u.
Si
pa e ypaé
jdomi po
lo que en
ella jdé os
dos
p ime as
Zinomas
lic u iSkos
ka aliky
giesmés:
Malda
S.
Tamosziaus
izg
Aquino
i
Sal e
Regina
(Sweika
Ka alyez-
ia)".
Sis
ca equizma
—
p ime oja
lie u iska
lib o
DidZiojoje
Lic u as
KunigaikS ys éje.
En ese
momen o
lie u iy
asomosios
lenguaje
sis emaje
p e alo
baZny inis
es ilous,
kii imasis
jo
émési
eligioso
con enido
aS ais.
M.
DaukSos
ca equismo
e minologos
jdomus en lo
que cia
encon ame
nemazai
eligiinés
elacionusiy
s iciy
i
su
ja
Ieksikos.
P opo cio-
namos
algunas
ci a y sob e
M.
DaukSos
ca ekizmg
i§
Lic u as
cien í ico-
sy da by.
M.
Dauk§a
mucho
dazniau
como los
p ime os
MaZosios
Li uano
aSi ojai
sus
aducci-
ones
us aba
lic u is-
ky
Zodziy,
su ankio-
y is
me o
gy osios
kalbos
a ba
sa aip
p i aiky-
y
s e imic-
siem
ZodZiams
aduc i.
<...>
Specialiy
naujada-
y, su
p opio
suda y y
a iS ki u ano
'Bi ziska
V. Senyjy
lie u is-
ky lib ogy
his o ia.
Chicago,
1953. D. 1.
P. 168-169.
53
paim y, él
consume
mucho
maziau.
Ska dZi-
us P .
Li uiy de
la lengua
ZodZiy
da yba.
V., 1943. P.
590-591.
Te miny
bei naujy
ZodZiy
s ygius
ue muy
g ande, y
Dauksa
a sidéj-
es
ieSkojo
lie u i8ky
a i ikme-
ny. A
algunas
cosas
nomb a
dándose
unos
po
Zodiius, ej.:
iSgelbé ojas,
ixgelbéjas
gelbé ojas;
i
niekanieke e
iiskimo;
culpémé,
sinidéjimo,
culpé,
p azengimas
y skola;
nuomonia e
pajau imo;
ebajada,
nusilización y
pasiZeminimi-
en o;
pad inamien-
o y
a ianzamien-
o; ayuda,
pasalpa y
ayéjamien o;
cos umb es
y pie nuncio;
escandamie-
n o,
pasmamien -
o,
p aa acamie-
n o y
p apul is;
pe manymas
y sup a imas
e . . Es o
obs adé
es abilizuo is
li e a i ine
leksikai, pe o
lie u iskos
aZ ijos
p adzZioje
leksinis
j ai a imas
ue
neiS engiam-
as asun o
K uopas J.
Leksiniai
pa alelizmai
DaukSos
ka ekizmo
kalboje//Kn. :
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.V.,
1960. T 3. P.
243. Gausis y
j ai is DK
leksiniai
pa alelizmai
mues an
didZiules
au o us
kii ybines
es ue zos
cuan o más
exac amen -
e,
en endamam-
en e y
lie u iSkiaus-
iai iS e s i i
lenky kalbos
Ledesmos
Ka ekizmg i
liaudiSka,
Zodinga kalba
hace jj
accesinamg
cuan o más
placiausiam
lie u ikai
mokan¢iam
skai y ojy
a ui. Pa a
ese
p opósi o
abundan em-
en e se
u ilizan icos
y neiSsemiami
lexis de la
lengua
liaudies
lobías.
NemazZa
seny
lie u isky
ZodzZiy
pe p asmina-
ma,
su iciendo
pa a ellos
nue a eliginj
u inj.
Pa yZiui,
nue a
signi icm¢
ca alikiskame
DK jgyja
dioses, cielos,
kal é,
nuodémeé,
in ie as,
siela, San as,
ieSpa s y
o os
Zodziai. Tai
jgalino
DaukSq
iS eng i
ne eikalingy
skoliniy,
a ojamy
ne dpes ingy
e éjy ó
apa ece odz-
iusiy éliau,
didéjan
polonizacion-
es j akai pe
baZny¢iq,
d a us y
o as
eligiones,
Za goniskuo-
se keliniuose
aS uos
(p z., g iegas,
pekla, diiSia,
ponas, ie a,
ie y i y . .).
DaukSa
d asiai éméj
li e a i ing
habla liaudies
Snekamosios
kalbos
Zodzius,
mucho donde
o o ikándol-
es
pe kel ines,
abs acc es-
nes eikimes
y eso
p a u inda-
ndo
li e a u aín-
és el léxico
semán ica del
lenguaje.
Nue os
eliginéms y
j ai ios
abs acak i-
néms
sq okom
eik§ i
Daukga
kii ési mucho
naujada u,
quienes
zymiai
aumen ino DK
Ieksiniy
pa alelizmy
skaiciy.
Algunos
DaukSos
naujada ai
(p z.,
abejojimas,
jk épimas,
nusizeminima-
s, obligamos,
pasme kima-
s,
sup a imas)
ykusia
o ma y
í ma a
jsigaléjo
li e a i iné-
je balboje.
54
‘Ten pa .
P. 253-254.
La
Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado.
NemazZa
bend yb-
iy con
élesniais
M.
Maz ydo
abajos
y B.
Vilen o
Enchi idi-
onu es á
y M.
DaukSos
Tikiu
ex e (DK
23,-24,- VE
14-17),
pe o
Zymiai
más y
ski umy.
M.
DaukSa
Salino
s e imy-
bes,
ieSkojo
lie u iSky
a i ikme-
nuy: pong
kei é
ieSpaciu,
pang
me ga,
Ponskg
Pilo a
Pon iskiu
Pilo u,
peklg
p aga u,
g iekus
nuodeém-
eémis,
Zi a q
gy a g y
. .
Toda ía
di e enc-
ia más
dekalogo
ex o
(p o es -
an i8kaj-
ame
mucho
s e imy-
biy,
nelic u i-
sky
kons u-
kcijy), y
cia
comun u-
mai
nebek in-
a j ocis.
Pazymé -
ina, que
M.
DaukSos
dekalogo
e imas
ge okai
di e enc-
ia y del
lenkiSko-
jo
o iginalal-
o, que es
mucho
más
co o,
glaus es-
nis.
Bidinga,
que
desim a-
me
p isaky-
me Salia
yaGio
mencion
asilg M.
Dauk§a
cambii ia
a kliu (DK
74,,).
Bend yb-
iy
andame
no solo
po e iy
ex e,
sino y
e u . M.
DaukSai
necesi é-
jo mucho
e miny,
ZodZiy
nue osos
sa okos
y,
en endid-
a, él
galeégo
ap o ec-
ha
p o es -
an y
abajo-
sis, jy
suku a-
is
naujada-
ais, si
esas le
pa ece é
adecuad-
as y
acep abl-
es. Tokiy
bend y
Zodziu,
e miny
susida y-
y
nemazZ-
as
skaiGius.
Pe o
Siam
sudé ing-
am
audición
nu-
S ies i
—
es ablece-
ka
i8
, ik ujy
M.
DaukSa
paémeé
i
lic u iy
p o es -
an y
asy ojy
eik y
speciala-
us
i inéji-
mo. No
hay duda
de que él
mismo
mucho
más
Zodziy
suki e
i
j ede
j
li e a i ing
habla, negu
encon a-
iu
do
pi m aky
abajos.
Lebedys
J.
Mikaloj-
us Dauk-
Sa. V.,
1963. P.
213.
M.
Daukéa
j edé
nemaia
impo an-
ciaiy,
kul i iniam
ida
eque ingy
Zodziy.
Daugelj émé
jy
i iosios idiomas,
is
dandoikdamas
naujq u inj,
pe p asmindamas.
Ki us suki é
él mismo, aún
o os
pe émé
anks esniy
ay ojy
ig
55
(pa yzdziui,
maes ojas,
skai y ojas)
ayudéo a
ellos
i
jsi i in i.
Neleg a
Siuo
iempo
i
de e min-
a , qué
ealmen e
M.
DaukSos
c eada.
Sa aime
en endida,
que sólo
pa e
naujada y
jo
p igijo.
Pa yzdui,
nep igijo
p abilis
p a a mé,
p akalba,
—
iSspaus as
( a o as ya
M.
Maz ydo)
—
i8sp esasdin o.
J.
K uopas
a i ma
que
Sie
li e a u i in-
éje kalboje
i ai
jsigaléje
Zodziai es
M.
Dauk&os
naujada ai:
abejojimas,
ik épimas,
nusiseminima-
s, obligamos,
pas e mimas,
sup a imas.
Be
abejo,
okiy
jo
j esnauj-
y
ada y es
bas an e
mucho.
Nesleidzien-
do pladiau
j
§j
p egun a no
i
in en ando
de e mina ,
a
es mismo
M.
Dauk¢os
c ea
Zodéiai,
a
omados
iS
o ou ,
paminé ini
ca echismo
e ime
esan ieji
e mininai
psicologiniai
pojii¢iy
-
(pajau imy)
denominaini-
mai:
egéjimas
( ambién
yzius),
gi déjimas,
aga imas,
pauos imas,
paly éjimas
( aip pa
lwéjimas),
psichiniy
galiy,
p ocesos,
jausmy,
nuo aiky
ypa ybiy
nomb esini-
mai: iSmin is
(=p o as),
a minimas
(=a min is),
alia,
pazin is
(=paZinimas-
), meilé,
dziaugsmas,
kan ybé,
gé ybé
(=ge umas),
omumas,
a dymas
k .
i
bi y aiskiau,
kokig eikme
u éjo
li e a ii inés
lenguaje
o ma imuisi
M.
DaukSos
e imas,
paminé ini
aún al
menos keli
i ai iy
s iciy
Zodziai:
au u as,
alga, bu a
(bu as),
abajado ,
esybé,
elge a,
médicojs,
mylé ojas,
se ns,
icininkas.
Allí
mismo.
P.
219-220.
elaciona-
da con el
deseo
j ik i
j ai iy
a miy
ep esen-
an es,
kick
jmanoma
a
mayo es-
ni plo ui y
es ue z-
os pa a
ku i i
ugdy i
li e a ii i-
ng kalba
bidinga M.
Dauk§os
ca echis-
mo
peculia y-
bé
leksikos
u ingu-
mas,
pasi eisk-
es gausia
sinonimik-
a,
pa aleliu
j ai iy
a miy
ski ingy
Zodziy
k emim,
s e imyb-
iy
Salinimu,
naujada -
y.
Labiausiai
k in a j
akis
leksiniy
pa aleliz-
my
consumo.
M. Daukga
deda ellos
g e a uno
o o,
sujungan-
do
jun uka-
is o, y,
jungiama-
isiais
Zodziais
es deci ,
ambién
p i aSo
pa as és-
e.
Además,
pa aleliz-
my
paseaiko
y Siaip en
dis in os
luga es
del ex o.
Nokiame
emp es-
niame y
élesnia-
me
lie u iSk-
ame
publicaci-
ón,
isky us
M.
Dauk§os
pos iIg,
nohalimos
an o y
al biidu
sukaup y
leksiniy
pa aleliz-
my.
Allí
mismo. P.
214,
56
Daug
nusipelné
M. DaukSa,
como
li e a u -
ai inés de
la kii éjas,
gauSiai
p a u in-
gs su
leksika,
j esdam-
as
muchos¢
i os de la
Zodziy,
ellos i§
pa e
pe p asm-
indando,
adap ando
nue os,
abs acci-
oms
sa okos,
ambién
ku damia
nue os,
ku iy
pa e y
Siandien
ebe a -
ojama.
<...> Lexico
u ingu-
mas,
sinonimic-
as
abundanc-
e,
li e a i in-
io es ilius
y i$ pa e
g ozinés
p ozos
uZuomazg-
os pas o i,
ilgaamzé
e ybé
li e a i in-
iame M.
Dauk§os
legadoime.
Juo
emeési
o os
aSi ojai,
incluso
po ai
Sim mediy
p aslinkus,
ugdydami y
u lindami
li e a u -
ad ing
habla,
nusku din-
a y
deg ado a
nuopolio
pe íodo.
Allí
mismo. P.
359.
M. DaukSos
1595 m.
ca ekizme i§
1670 Zodziy
skoliniy es
~220, Ly.
Al ededo
13%. <...>
Como is o
ya i§ dichoi
duomeny de
es adís ica-
s, maZiausiai
skoliniy
a ojo o
me o
ka aliki8ky
aS y
au o iai,
ypac M.
Daukéa y K.
Si ydas, a
quienes muy
apéjo
lenguaje
g ynum y
liaudiSkumas.
Palionis J.
Li uiy
li e a u ai i-
nés his o ia
del lenguaje.
V., 1979.
P. 79-80.
No solo
eikalo
e ciamas,
sino y del
lenguaje
g yninimo y
j ai inimo
sume imais
naujada y
kii ési M.
DaukSa.
Quédamas
hace su
e imy
habla
j ai esne,
Zodingesne,
él a eces
incluso
Salia su
p opio
a o y
liaudiniy
ZodzZiy
pasigauda o
naujada y.
Pa yzdui,
Salia ca inio
él susida é
sai inj
(wien),
Salia
sanda os
—
nuobylj
(umowa),
Salia
icininko
an ie j
—
(namias ek)
i
pan.
Siaip ki y
iS
M.
Dauk8os naujada y
miné ini:
a skaluonis
a skaliinas,
biis imas esybe,
subs ancia,
juodaknygis
bu ininkas",
malonési dus
gailes ingas,
pi mamzinumas
amzinumas
(p zedwiecznosé),
s e im y é mylin i
y imus s e us,
w mo e is
edes
homb e
(ma zonek),
odoujim
isuo inuma-
s...
Allí
mismo. P.
77.
Pa engé
Jolan a
GAIVENYTE
57