PRAEITI-
ES AIDAI
M.
DAUKSOS
KATEKISMU
-
400
METU
Li uiy
as ijos
ki imosi
pe iode,
p aéjus
as
pussimiui
me y
po
M.
Maz ydo
Ka ekismo,
e scheé
Jok ibo
Ledesmos
Ka hechism
A ba
Mokslas
kiekwienam
k iksz
zionii
p iwalus...
Izguldi a
iz
Ligzuwio
Lankiszko...
übe
Kuniga
Mikaloiu
Dauksza
Kanonika
Zemaicziu.
Sis e s e
li au iskas
ka aliky
ausinys wa
iSspausdin as
Vilniuje
1595
m.
jézui y
spaus u eje
(spaudinyje
spaus u é
nenu ody a)
Sio
ka ekismus
wa
iSspausdin -
as nedidelis
egzemplio iy
skaigius,
denn selbs
M.
DaukSa
seinen
1599
m.
Pos ilés
p akalboje
jo
nemini sag
i
pos ile
no js
geben
p adziq
i
pa aginimg
myle i
e y
sp ich .
Vieng
ka ekism-
us dalj
bilde
T umpas
Budas
Sp achens
ode
E kennung
Nudemiu
D in
u
welche
daznai
wa ja
dami
Sak amen u.
Si
eil ypaé
jdomi
dami ,
dass da in
jdé os
zwei e s e
Zinomas
lic u iSkos
ka aliky
giesmés:
Malda
S.
Tamosziaus
izg
Aquino
i
Sal e
Regina
(Sweika
Ka alyez-
ia)".
Sis
ka echism-
—
us e s es
li auska
buch
DidZiojoje
Lik u e
KunigaikS ys éje.
Zu diese
Zei
lie u iy
asomosios
Sp achesy-
s emje
p e a o
baZny inis
S ilus,
kii imasis
jo
émési
eligiösen
Inhal s
aS ais.
M.
DaukSos
ka ekism
e minologen
jdomus dami ,
dass cia
indeme
nemazai
eligiinés
e bundenusiy
s iciy
i
su
ja
Ieksikos.
Angeben
wi ein
paa
ci a y übe
M.
DaukSos
ka ekizmg
i§
Lic u es
wissensch-
a ininky
da by.
M.
Dauk§a
iel
dazniau
wie
e s e
MaZosios
Lie u os
aSy oj-
ai ih en
Übe se -
zungen
benu zen
lic u is-
ky
Zodziy,
su ankio-
y is
me o
gy osios
kalbos
ode
sa aip
p i aiky-
y
emimi-
csiem
ZodZiams
zu
übe s i.
<...>
Specialiy
naujada-
y, seines
eigenen
suda y y a iS ki u ano
'Bi ziska
V. Senyjy
lie u is-
ky
buchgy
his o ie.
Chicago,
1953. D. 1.
P. 168-169.
53
paim y,
e
e b au-
ch iel
maziau.
Ska dZi-
us P .
Li uiy
Sp achen
ZodZiy
da yba.
V., 1943. P.
590-591.
Te miny
bei
neue y
ZodZiy
s ygius
wa seh
g oß, und
Dauksa
a sidéj-
es
ieSkojo
lie u i8ky
en sp e-
chendme-
ny.
Manchen
Gegens -
änden zu
bezeichn-
en
gegeben
po
meh e e
Zodiius,
beispielsweis-
e:
iSgelbé ojas,
i
ixgelbéjas
gelbé ojas;
niekanieke
und iiskimas;
sündémé,
e sidéjimas,
kal é,
p azengimas
und skola;
nuomonia und
pausau imus;
absenkung,
nussiemiung
und
pasiZeminim-
as;
pad i zung
und
e s ä kung;
Hil e, pasalpa
und Héjigung;
Gewohnhei
und
Gewunkung;
paskandigun-
g,
e sp uchun-
g, p a lickung
und p apul is;
pe manymas
und
sup a imas
und . . Das
hinde dé
s abilizuo is
li e a i inei
leksikai, abe
li au iskos
aZ ijos
p adzZioje
leksinis
j ai auens
wa
neiS engiam-
as Sache
K uopas J.
Leksiniai
pa alelizmai
DaukSos
ka ekizmo
kalboje//Kn. :
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.V.,
1960. T 3. P.
243. Gausis
und j ai is
DK leksiniai
pa alelizmai
zeigen
didZiules
au o iaus
kii ybine
Bemühungen
wie
genaues ens,
e s andam-
es ens und
li auiSkiausiai
iS e s i i
lenky
Sp achen
Ledesmos
Ka ekizmg
und liaudiSka,
Zodinga
Sp ache
machen jj
zugängg wie
b eciausiam
li au ikai
mokan¢iam
skai y ojy
a ui. Da ü
Zweck
eichlich
genu z
we den
eichingi und
neiSsemiami
liaudies
sp ach
Leksikos
lobiai.
NemazZa
seny
lie u isky
ZodzZiy
pe pasmina-
ma, s iehend
ihnen eine
neue eliginj
u inj.
Pa yZiui,
neue sinnm¢
ka alikiskame
DK jgyja
go , himmus,
kal é,
nuodémeé,
haga as,
seela,
San as,
ieSpa s und
ande e
Zodziai. Das
jgalino
DaukSq
iS eng i
ne eikalingy
skoliniy,
a ojamy
ne dpes ingy
e éjy ode
pasi odziusiy
éliau,
didéjan
polonizacijos
j akai pe
baZny¢iq,
d a us und
ande en
eligiösen,
Za goniskuo-
se kelS ue n
( .z.,
g iechas,
pekla, diiSia,
ponas, ie a,
ie y i und
. .). DaukSa
d asiai éméj
li e a i ing
sp ich
liaudies
Snekamosios
Sp achen
Zodzius, iel
wo
gewäh ikda-
mas ihnen
pe kel ine,
abs ak esn-
es eikimes
und dami
p a u inda-
mas
li e a u i in-
és Sp ache
leksikos
seman ika.
Neuen
eligiinéms
und j ai iem
abs ak iné-
ms sq okom
eik§ i
Daukga
kii ési iel
naujada u,
die zymiai
e höino DK
Ieksiniy
pa alelizmy
skaiciy. Einige
de DaukSos
neue ada ai
(p z.,
abejojimas,
jk épimas,
nusizeminima-
s,
obliga o om-
as,
pasme kima-
s,
sup a imas)
o kumsiai
e s ellen und
es ig
jsigaléjo
li e a i iné-
je kalboje.
54
‘Ten pa .
P. 253-254.
NemazZa
bend yb-
iy mi
élesniai
M.
Maz ydo
A bei en
und B.
Vilen o
Enchi idi-
onu is
und M.
DaukSos
Tikiu
eks e
(DK 23,-24,-
VE 14-17),
abe
Zymiai
meh und
ski umy.
M.
DaukSa
Salino
s e imy-
bes,
ieSkojo
lie u iSky
a i ikme-
nuy: pong
kei é
ieSpaciu,
pang
me ga,
Ponskg
Pilo a
Pon iskiu
Pilo u,
peklg
p aga u,
g iekus
nuodeém-
eémis,
Zi a q
gy a g
und . .
Noch
un e sc-
heide
s ä ke
dekalogo
Tex
(p o es -
an i8kaj-
ame iel
s e imy-
biy,
nelic u i-
sky
kons u-
kcijy),
und cia
geb umai
nebek in-
a j
augis.
Pazymé -
ina, dass
M.
DaukSos
dekalogo
e imas
ge okai
un e sc-
heide
und on
lenkiSko-
jo
o iginalal-
o, de is
iel
kü ze ,
glaus es-
ne .
Bidinga,
dass
zim ame
p isaky-
me Salia
jauGio
e wäh
asilg M.
Dauk§a
pakei ia
a kliu (DK
74,,).
Bend yb-
iy
andame
nich nu
po e iy
eks e,
abe und
andu . M.
DaukSai
b auch -
éjo iel
e miny,
ZodZiy
neuenom
sa okom
und,
beg ei a-
me, e
galécho
nu zen
p o es -
an y
a bei eni-
s, jy
suku a-
is
naujada-
ais,
wenn die
ihm
e scheé
passang-
en und
annehm -
in. Tokiy
bend y
Zodziu,
e miny
susida y-
y
nemazZ-
as
skaiGius.
Abe
Siam
sudé ing-
am
F agen
nu-
S ies i
—
es ,
ka
i8
ik ujy
M.
DaukSa
paémeé
i
lic u iy
p o es -
an y
asy ojy
eik y
speciala-
us
y inéji-
mo.
Unzwei -
elha ,
dass e
selbs
iel meh
Zodziy
suki e
i
j ede
j
li e a i ing
Sp ache,
negu
iu
ge unden
pi m aky
A bei en.
Lebedys
J.
Mikaloj-
us Dauk-
Sa. V.,
1963. P.
213.
M.
Daukéa
j edé
nemaia
wich igiy,
kul i iniam
leben
e o de i-
ngy
Zodziy.
Daugelj émé
jy
lebosios Sp achen,
is
e leikdamas
naujq u inj,
pe p asmindamas.
Ki us suki é
selbs , noch
ande e
pe émé
anks esniy
ay ojy
ig
55
(pa yzdziui,
Leh e ,
skai y ojas)
hal ého ihnen
jsi i in i.
i
Neleg a
Siuo Zei
es zus -
i
ellen, was
wi klich
M.
DaukSos
en wickel .
Sa aime
beg ei lich,
dass nu Teil
naujada y
p igijo.
jo
Pa yzdui,
nep igijo
p abilis
p a a mé,
p akalba,
iSspaus as
—
( a o as
schon
M.
Maz ydo)
—
i8sp üdin as.
J.
K uopas
behaup -
e , dass
Sie
li e a u i in-
éje kalboje
i ai
jsigaléje
Zodziai is
M.
Dauk&os
neue ada ai:
abejojimas,
ik épimas,
nusiseminima-
s,
obliga o oma-
s,
pasme kimas, sup a imas.
Be
abejo,
okiy
jo
j esnauj-
y
ada y is
ziemlich
iel.
Nesleidzian
pladiau
j
§j
age nich
i
e suchend
zu bes immen,
a
das
eigen liche
M.
Dauk[…]os
gescha en
Zodéiai,
a
ge ass
iS
e u ,
paminé ini
ka ekizmo
e ime
esan ieji
psychologis-
chen
e minai
-
pojii¢iy
(pajau imy)
namensinim-
ai: egéjimas
(sowohl
yzius),
gi déjimas,
aga imas,
pauos ymas,
paly éjimas
( aip pa
lwéjimas),
psichiniy
galiy,
P ozesse,
jausmy,
nuo aiky
besonde yb-
iy
namensinim-
ai: iSmin is
(=p o as),
a minimas
(=a min is),
willia,
pazin is
(=paZinimas-
), meilé,
dziaugsmas,
kan ybé,
gé ybé
(=ge umas),
omumas,
a dymas
k .
i
bi y aiskiau,
kokig eikme
u éjo
li e a ii inés
sp ach
o ma imuisi
M.
DaukSos
e imas,
paminé ini
noch
wenigs e-
ns keli
i ai iy
s iciy
Zodziai:
au u as,
alga, bu a
(bu as),
A bei nik,
esybé,
elge a,
A z jas,
mylé ojas,
Se nas,
ie nieks.
Do pa .
P.
219-220.
Mi de
sehim
e bund-
en j ik i
j ai iy
a miy
ep äsen-
e n, kick
jmanoma
didesniam
plo ui und
bes ange-
mi ku i
und
ugdy i
li e a ii i-
ng
Sp ache
bidinga M.
Dauk§os
ka ekiz-
mo
besonde -
ybé
leksikos
u ingu-
mas,
pasi eisk-
es gausia
synonymi-
ka,
pa alleliu
j ai iy
a miy
ski ingy
Zodziy
k im,
s e imyb-
iy
Salinimu,
naujada -
y.
Labiausiai
k in a j
akis
leksiniy
pa aleliz-
my
Ve b au-
chim. M.
Daukga
deda sie
g e a
einande ,
zu ügend
kn ukais
ode , und,
jungiama-
isiais
Zodziais
das is ,
auch
p i aSo
pa as és-
e.
Auße de-
m,
pa alleliz-
my
pass iko
und Siaip
un e sch-
iedlichen
Tex o -
en.
Nokiem
ühe en
und
élesnia-
me
li auSka-
me
Publika i-
on,
isky us
M.
Dauk§os
pos iIg,
ne ime
so i und
solchen
biidu
sukaup y
leksiniy
pa aleliz-
my.
Do pa .
P. 214,
56
Viele
nusipelné
M. DaukSa,
wie
li e a u i-
inés
Sp achen
kii éjas,
gauSiai
p a u in-
gs ih
Leksika,
j esdam-
as ielyb¢
leb os
Sp achen
Zodziy, sie
i§ Teile
pe p asm-
indamas,
anpassam-
as neuen,
abs ak i-
om
sa oken,
auch
ku damas
neue ada-
us, ku iy
Teil und
Siandien
ebe a -
ojama.
<...>
Leksikos
Rich igkei-
,
Synonymi-
kos
Übe luss,
li e a i in-
io S ilius
und i$ Teile
g ozinés
p ozos
uZuomazg-
os pas o i,
ilgaamzé
e ybé
li e a i in-
iame M.
Dauk§os
Ve mäch -
ime. Juo
emeési
ande e
aSche ,
soga
paa a
Sim mediy
p aslinkus,
ugdydami
und
u lindami
li e a u -
d ing
Sp ache,
nusku din-
a und
deg aduo-
a nuopolio
pe iode.
Do pa .
P. 359.
M. DaukSos
1595 m.
ka ekizme i§
1670 Zodziy
skoliniy is
~220, Ly.
Unge äh
13%. <...> Wie
gesehen
schon i§
gesag en
s a is ikos
duomeny,
maZiausiai
skoliniy
a ojo o
me o
ka aliki8ky
aS y
au o iai,
ypac M.
Daukéa und K.
Si ydas,
denen seh
apéjo
sp achg ünh-
ei und
liaudiSkumas.
Palionis J.
Lie u iy
li e a u i in-
és Sp ache
Geschich e.
V., 1979.
P. 79-80.
Nich nu
eikalo
e ciamas,
abe und
Sp ache
g ynimis
sowie
j ai inimo
sume imais
naujada y
kii ési M.
DaukSa.
No édamas
zu machen
seine
e imy
sp ich
j ai esne,
Zodingesne,
e
manchmal
soga
Salia seine
eigenen
a o y
liaudiniy
ZodzZiy
pasigauda o
naujada y.
Pa yzdui,
Salia kalinio
e susida é
sai inj
(wien),
Salia
sanda os
—
nuobylj
(umowa),
Salia
Vie ne n
an ie j
—
(namias ek)
i
pan.
Siaip ki y
iS
M.
Dauk8os
neue ada y
miné ini:
a skaluonis
a skaliinas,
biis imas esybe,
subs ancija,
juodaknygis
bu ininkas",
malonési dus
gailes ingas,
e s enamzinumas
amzinumas
(p zedwiecznosé),
s e im y é mylin i
y imus s e us,
w mo e is
edes
Mann
(ma zonek),
allesujim
isuo inuma-
s...
Do pa .
P. 77.
Pa engé
Jolan a
GAIVENYTE
57