scieee Open visual document viewer

M. Daukšos „Katekizmui“ – 400 metų

Jolanta Gaivenytė

Full text

PRAEITI- ES AIDAI M. DAUKSOS CATECISMO - 400 METU Lie u osiy as ijos ki imosi pe íodo, p aéjus casi pussimiui me y po M. Maz ydo Ka ekismo, apa eé Jok ibo Ledesmos Ca echism A ba Ma iz kiekwienam k iksz zionii p iwalus... Izguldi a iz Ligzuwio Lankiszko... po Kuniga Mikaloiu Dauksza Canonika Zemaicziu. Sis el p ime lie u iskas ka aliky edinys ue iSspausdin as Vilniuje 1595 m. jézui y spaus u eje (spaudinyje spaus u é nenu ody a) Sio ca ekismo ue iSspausdin - as nedidelis egzemplio iy skaigius, po que mismo M. DaukSa su 1599 m. Pos ilés p akalboje jo noini dice i pos ile no js da p adziq i pa aginimg myle i e y habla. Vieng ca ecismo dalj cons i uye T umpas Budas Apa ición o De Reconocimien o Nudemiu D in u quienes daznai wa oja uo Sac amen u. Si pa e ypaé jdomi po lo que en ella jdé os dos p ime as Zinomas lic u iSkos ka aliky giesmés: Malda S. Tamosziaus izg Aquino i Sal e Regina (Sweika Ka alyez- ia)". Sis ca equizma — p ime oja lie u iska lib o DidZiojoje Lic u as KunigaikS ys éje. En ese momen o lie u iy asomosios lenguaje sis emaje p e alo baZny inis es ilous, kii imasis jo émési eligioso con enido aS ais. M. DaukSos ca equismo e minologos jdomus en lo que cia encon ame nemazai eligiinés elacionusiy s iciy i su ja Ieksikos. P opo cio- namos algunas ci a y sob e M. DaukSos ca ekizmg i§ Lic u as cien í ico- sy da by. M. Dauk§a mucho dazniau como los p ime os MaZosios Li uano aSi ojai sus aducci- ones us aba lic u is- ky Zodziy, su ankio- y is me o gy osios kalbos a ba sa aip p i aiky- y s e imic- siem ZodZiams aduc i. <...> Specialiy naujada- y, su p opio suda y y a iS ki u ano 'Bi ziska V. Senyjy lie u is- ky lib ogy his o ia. Chicago, 1953. D. 1. P. 168-169. 53 paim y, él consume mucho maziau. Ska dZi- us P . Li uiy de la lengua ZodZiy da yba. V., 1943. P. 590-591. Te miny bei naujy ZodZiy s ygius ue muy g ande, y Dauksa a sidéj- es ieSkojo lie u i8ky a i ikme- ny. A algunas cosas nomb a dándose unos po Zodiius, ej.: iSgelbé ojas, ixgelbéjas gelbé ojas; i niekanieke e iiskimo; culpémé, sinidéjimo, culpé, p azengimas y skola; nuomonia e pajau imo; ebajada, nusilización y pasiZeminimi- en o; pad inamien- o y a ianzamien- o; ayuda, pasalpa y ayéjamien o; cos umb es y pie nuncio; escandamie- n o, pasmamien - o, p aa acamie- n o y p apul is; pe manymas y sup a imas e . . Es o obs adé es abilizuo is li e a i ine leksikai, pe o lie u iskos aZ ijos p adzZioje leksinis j ai a imas ue neiS engiam- as asun o K uopas J. Leksiniai pa alelizmai DaukSos ka ekizmo kalboje//Kn. : Lie u iy kalbo y os klausimai.V., 1960. T 3. P. 243. Gausis y j ai is DK leksiniai pa alelizmai mues an didZiules au o us kii ybines es ue zos cuan o más exac amen - e, en endamam- en e y lie u iSkiaus- iai iS e s i i lenky kalbos Ledesmos Ka ekizmg i liaudiSka, Zodinga kalba hace jj accesinamg cuan o más placiausiam lie u ikai mokan¢iam skai y ojy a ui. Pa a ese p opósi o abundan em- en e se u ilizan icos y neiSsemiami lexis de la lengua liaudies lobías. NemazZa seny lie u isky ZodzZiy pe p asmina- ma, su iciendo pa a ellos nue a eliginj u inj. Pa yZiui, nue a signi icm¢ ca alikiskame DK jgyja dioses, cielos, kal é, nuodémeé, in ie as, siela, San as, ieSpa s y o os Zodziai. Tai jgalino DaukSq iS eng i ne eikalingy skoliniy, a ojamy ne dpes ingy e éjy ó apa ece odz- iusiy éliau, didéjan polonizacion- es j akai pe baZny¢iq, d a us y o as eligiones, Za goniskuo- se keliniuose aS uos (p z., g iegas, pekla, diiSia, ponas, ie a, ie y i y . .). DaukSa d asiai éméj li e a i ing habla liaudies Snekamosios kalbos Zodzius, mucho donde o o ikándol- es pe kel ines, abs acc es- nes eikimes y eso p a u inda- ndo li e a u aín- és el léxico semán ica del lenguaje. Nue os eliginéms y j ai ios abs acak i- néms sq okom eik§ i Daukga kii ési mucho naujada u, quienes zymiai aumen ino DK Ieksiniy pa alelizmy skaiciy. Algunos DaukSos naujada ai (p z., abejojimas, jk épimas, nusizeminima- s, obligamos, pasme kima- s, sup a imas) ykusia o ma y í ma a jsigaléjo li e a i iné- je balboje. 54 ‘Ten pa . P. 253-254. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. NemazZa bend yb- iy con élesniais M. Maz ydo abajos y B. Vilen o Enchi idi- onu es á y M. DaukSos Tikiu ex e (DK 23,-24,- VE 14-17), pe o Zymiai más y ski umy. M. DaukSa Salino s e imy- bes, ieSkojo lie u iSky a i ikme- nuy: pong kei é ieSpaciu, pang me ga, Ponskg Pilo a Pon iskiu Pilo u, peklg p aga u, g iekus nuodeém- eémis, Zi a q gy a g y . . Toda ía di e enc- ia más dekalogo ex o (p o es - an i8kaj- ame mucho s e imy- biy, nelic u i- sky kons u- kcijy), y cia comun u- mai nebek in- a j ocis. Pazymé - ina, que M. DaukSos dekalogo e imas ge okai di e enc- ia y del lenkiSko- jo o iginalal- o, que es mucho más co o, glaus es- nis. Bidinga, que desim a- me p isaky- me Salia yaGio mencion asilg M. Dauk§a cambii ia a kliu (DK 74,,). Bend yb- iy andame no solo po e iy ex e, sino y e u . M. DaukSai necesi é- jo mucho e miny, ZodZiy nue osos sa okos y, en endid- a, él galeégo ap o ec- ha p o es - an y abajo- sis, jy suku a- is naujada- ais, si esas le pa ece é adecuad- as y acep abl- es. Tokiy bend y Zodziu, e miny susida y- y nemazZ- as skaiGius. Pe o Siam sudé ing- am audición nu- S ies i — es ablece- ka i8 , ik ujy M. DaukSa paémeé i lic u iy p o es - an y asy ojy eik y speciala- us i inéji- mo. No hay duda de que él mismo mucho más Zodziy suki e i j ede j li e a i ing habla, negu encon a- iu do pi m aky abajos. Lebedys J. Mikaloj- us Dauk- Sa. V., 1963. P. 213. M. Daukéa j edé nemaia impo an- ciaiy, kul i iniam ida eque ingy Zodziy. Daugelj émé jy i iosios idiomas, is dandoikdamas naujq u inj, pe p asmindamas. Ki us suki é él mismo, aún o os pe émé anks esniy ay ojy ig 55 (pa yzdziui, maes ojas, skai y ojas) ayudéo a ellos i jsi i in i. Neleg a Siuo iempo i de e min- a , qué ealmen e M. DaukSos c eada. Sa aime en endida, que sólo pa e naujada y jo p igijo. Pa yzdui, nep igijo p abilis p a a mé, p akalba, — iSspaus as ( a o as ya M. Maz ydo) — i8sp esasdin o. J. K uopas a i ma que Sie li e a u i in- éje kalboje i ai jsigaléje Zodziai es M. Dauk&os naujada ai: abejojimas, ik épimas, nusiseminima- s, obligamos, pas e mimas, sup a imas. Be abejo, okiy jo j esnauj- y ada y es bas an e mucho. Nesleidzien- do pladiau j §j p egun a no i in en ando de e mina , a es mismo M. Dauk¢os c ea Zodéiai, a omados iS o ou , paminé ini ca echismo e ime esan ieji e mininai psicologiniai pojii¢iy - (pajau imy) denominaini- mai: egéjimas ( ambién yzius), gi déjimas, aga imas, pauos imas, paly éjimas ( aip pa lwéjimas), psichiniy galiy, p ocesos, jausmy, nuo aiky ypa ybiy nomb esini- mai: iSmin is (=p o as), a minimas (=a min is), alia, pazin is (=paZinimas- ), meilé, dziaugsmas, kan ybé, gé ybé (=ge umas), omumas, a dymas k . i bi y aiskiau, kokig eikme u éjo li e a ii inés lenguaje o ma imuisi M. DaukSos e imas, paminé ini aún al menos keli i ai iy s iciy Zodziai: au u as, alga, bu a (bu as), abajado , esybé, elge a, médicojs, mylé ojas, se ns, icininkas. Allí mismo. P. 219-220. elaciona- da con el deseo j ik i j ai iy a miy ep esen- an es, kick jmanoma a mayo es- ni plo ui y es ue z- os pa a ku i i ugdy i li e a ii i- ng kalba bidinga M. Dauk§os ca echis- mo peculia y- bé leksikos u ingu- mas, pasi eisk- es gausia sinonimik- a, pa aleliu j ai iy a miy ski ingy Zodziy k emim, s e imyb- iy Salinimu, naujada - y. Labiausiai k in a j akis leksiniy pa aleliz- my consumo. M. Daukga deda ellos g e a uno o o, sujungan- do jun uka- is o, y, jungiama- isiais Zodziais es deci , ambién p i aSo pa as és- e. Además, pa aleliz- my paseaiko y Siaip en dis in os luga es del ex o. Nokiame emp es- niame y élesnia- me lie u iSk- ame publicaci- ón, isky us M. Dauk§os pos iIg, nohalimos an o y al biidu sukaup y leksiniy pa aleliz- my. Allí mismo. P. 214, 56 Daug nusipelné M. DaukSa, como li e a u - ai inés de la kii éjas, gauSiai p a u in- gs su leksika, j esdam- as muchos¢ i os de la Zodziy, ellos i§ pa e pe p asm- indando, adap ando nue os, abs acci- oms sa okos, ambién ku damia nue os, ku iy pa e y Siandien ebe a - ojama. <...> Lexico u ingu- mas, sinonimic- as abundanc- e, li e a i in- io es ilius y i$ pa e g ozinés p ozos uZuomazg- os pas o i, ilgaamzé e ybé li e a i in- iame M. Dauk§os legadoime. Juo emeési o os aSi ojai, incluso po ai Sim mediy p aslinkus, ugdydami y u lindami li e a u - ad ing habla, nusku din- a y deg ado a nuopolio pe íodo. Allí mismo. P. 359. M. DaukSos 1595 m. ca ekizme i§ 1670 Zodziy skoliniy es ~220, Ly. Al ededo 13%. <...> Como is o ya i§ dichoi duomeny de es adís ica- s, maZiausiai skoliniy a ojo o me o ka aliki8ky aS y au o iai, ypac M. Daukéa y K. Si ydas, a quienes muy apéjo lenguaje g ynum y liaudiSkumas. Palionis J. Li uiy li e a u ai i- nés his o ia del lenguaje. V., 1979. P. 79-80. No solo eikalo e ciamas, sino y del lenguaje g yninimo y j ai inimo sume imais naujada y kii ési M. DaukSa. Quédamas hace su e imy habla j ai esne, Zodingesne, él a eces incluso Salia su p opio a o y liaudiniy ZodzZiy pasigauda o naujada y. Pa yzdui, Salia ca inio él susida é sai inj (wien), Salia sanda os — nuobylj (umowa), Salia icininko an ie j — (namias ek) i pan. Siaip ki y iS M. Dauk8os naujada y miné ini: a skaluonis a skaliinas, biis imas esybe, subs ancia, juodaknygis bu ininkas", malonési dus gailes ingas, pi mamzinumas amzinumas (p zedwiecznosé), s e im y é mylin i y imus s e us, w mo e is edes homb e (ma zonek), odoujim isuo inuma- s... Allí mismo. P. 77. Pa engé Jolan a GAIVENYTE 57