M. Daukšos „Katekizmui“ – 400 metų

PRAEITIES AIDAI M. DAUKSOS “KATEKIZMUI” - 400 METU Lie u iy as ijos ki imosi laiko a piu, p aéjus be eik pussim- iui me y po M. Maz ydo “Ka ekizmo”, pasi odé Jok ibo Ledes- mos “Ka hechizmas A ba Mokslas kiekwienam k iksz zionii p i- walus... Izguldi a iz Ligzuwio Lankiszko... pe Kuniga Mikaloiu Dauksza Kanonika Zemaicziu”. Sis pi masis lie u iskas ka aliky leidinys bu o iSspausdin as Vilniuje 1595 m. jézui y spaus u eje (spaudinyje spaus u é nenu ody a) Sio ka ekizmo bu o iSspaus- din as nedidelis egzemplio iy skaigius, nes pa s M. DaukSa sa o 1599 m. “Pos ilés” p akalboje jo nemini i sako pos ile no js duo i “p adziq i pa aginimg myle i e y kalba”. Vieng ka ekizmo dalj suda o “T umpas Budas Pasisakimo a ba Izpazinimo Nudemiu D in u ku ie daznai wa oja uo Sak amen u”. Si dalis ypaé jdomi uo, kad joje jdé os d i pi mosios Zinomos lic u iSkos ka aliky giesmés: “Malda S. Tamosziaus izg Aquino” i “Sal e Regina (Sweika Ka a- lyezia)”'. Sis ka ekizmas — pi moji lie u iska knyga DidZiojoje Lic u os KunigaikS ys éje. Tuo me u lie u iy asomosios kalbos sis emoje y a o baZny i- nis s ilius, jo kii imasis émési eliginio u inio aS ais. M. DaukSos ka ekizmas e minologams jdomus uo, kad cia andame nemazai eliginés i su ja susijusiy s iciy Ieksikos. Pa eikiame kele a ci a y apie M. DaukSos ka ekizmg i§ Lic u- os mokslininky da by. M. Dauk§a daug dazniau kaip pi mieji MaZosios Lie u os aSy- ojai sa o e imuose a oja lic u isky Zodziy, su ankio y is me o gy osios kalbos a ba sa aip p i aiky y s e imicsiems ZodZiams e s i. <...> Specialiy naujada y, sa o pa ies suda y y a iS ki u ano 'Bi ziska V. Senyjy lie u isky knygy is o ija. Chicago, 1953. D. 1. P. 168-169. 53 paim y, jis a oja daug maziau. Ska dZius P . Lie u iy kalbos ZodZiy da yba. V., 1943. P. 590-591. Te miny bei naujy ZodZiy s ygius bu o labai didelis, i Dauksa a sidéjes ieSkojo lie u i8ky a i ikmeny. Kai ku iems dalykams pa- adin i duodama po kelis Zodiius, p z.: iSgelbé ojas, ixgelbéjas i gel- bé ojas; niekanieke i iiskimas; nuodémé, nusidéjimas, kal é, p azen- gimas i skola; nuomonia i pajau imas; nuzeminimas, nusizemini- mas i pasiZeminimas; pad i inimas i pas ip inimas; pagalba, pasal- pa i padéjimas; pap o ys i pajunkimas; paskandinimas, pasme ki- mas, p apuolimas i p apul is; pe manymas i sup a imas i . . Tai ukdé s abilizuo is li e a i inei leksikai, be lie u iskos a8 ijos p a- dzZioje leksinis j ai a imas bu o neiS engiamas dalykas” K uopas J. Leksiniai pa a- lelizmai DaukSos ka ekizmo kal- boje// Kn.: Lie u iy kalbo y os klausimai.V., 1960. T. 3. P. 243. Gausis bei j ai is DK leksiniai pa alelizmai odo didZiules au- o iaus kii ybines pas angas kuo iksliausiai, sup an amiausiai i lie u iSkiausiai iS e s i i lenky kalbos Ledesmos Ka ekizmg i liaudiSka, Zodinga kalba pada y i jj p ieinamg kuo placiausiam lie u ikai mokan¢iam skai y ojy a ui. Tam ikslui gausiai panau- dojami u ingi i neiSsemiami liaudies kalbos leksikos lobiai. Ne- mazZa seny lie u isky ZodzZiy pe p asminama, su ikian jiems nau- ja eliginj u inj. Pa yzdZiui, nauja p asm¢ ka alikiskame DK jgy- ja die as, dangus, kal é, nuodémeé, p aga as, siela, S en as, ieSpa s i ki i Zodziai. Tai jgalino DaukSq iS eng i ne eikalingy skoliniy, a ojamy ne dpes ingy e éjy a ba pasi odziusiy éliau, didé- jan polonizacijos j akai pe baZny¢iq, d a us i ki ais keliais, Za - goniskuose eliginiuose aS uose (p z., g iekas, pekla, diiSia, po- nas, ie a, ie y i i . .). DaukSa d asiai éméj li e a i ing kalba liaudies Snekamosios kalbos Zodzius, daug ku su eikdamas jiems 54 pe kel ines, abs ak esnes eikimes i uo p a u indamas li e a- i inés kalbos leksikos seman ika. Naujoms eliginéms i j ai ioms abs ak inéms sq okoms eik§ i Daukga kii ési daug naujada u, ku ie zymiai padidino DK Ieksiniy pa alelizmy skaiciy. Kai ku ie DaukSos naujada ai (p z., abejojimas, jk épimas, nusizeminimas, p i alomas, pasme kimas, sup a imas) ykusiai suda y i i i ai jsi- galéjo li e a i inéje kalboje. ‘Ten pa . P. 253-254. NemazZa bend ybiy su élesniais M. Maz ydo da bais i B. Vilen- o “Enchi idionu” y a i M. DaukSos “Tikiu” eks e (DK 23,-24,- VE 14-17), be Zymiai daugiau i ski umy. M. DaukSa Salino s e i- mybes, ieSkojo lie u iSky a i ikmenuy: pong kei é ieSpaciu, pang — me - ga, Ponskg Pilo a — Pon iskiu Pilo u, peklg - p aga u, g iekus — nuodeé- meémis, Zi a q — gy a g i . . Da labiau ski iasi dekalogo eks as (p o- es an i8kajame daug s e imybiy, nelic u isky kons ukcijy), i cia bend umai nebek in a j akis. Pazymé ina, kad M. DaukSos dekalogo e imas ge okai ski iasi i nuo lenkiSkojo o iginalo, ku is y a daug umpesnis, glaus esnis. Bidinga, kad desim ame p isakyme Salia jau- Gio minima asilg M. Dauk§a pakei ia a kliu (DK 74,,). Bend ybiy andame ne ik po e iy eks e, be i ki u . M. Dauk- Sai eikéjo daug e miny, ZodZiy naujoms sa okoms i , sup an ama, jis galéjo pasinaudo i p o es an y da bais, jy suku ais naujada ais, jeigu ie jam a odé inkami i p iim ini. Tokiy bend y Zodziu, e mi- ny susida y y nemazZas skaiGius. Be Siam sudé ingam klausimui nu- S ies i — nus a y i, ka i8 ik ujy M. DaukSa paémeé i lic u iy p o es- an y asy ojy — eik y specialaus y inéjimo. Neabejo ina, kad jis pa s daug daugiau Zodziy suki e i j ede j li e a i ing kalba, negu iu ado pi m aky da buose. Lebedys J. Mikalojus Dauk- Sa. V., 1963. P. 213. M. Daukéa j edé nemaia s a biy, kul i iniam gy enimui eika- lingy Zodziy. Daugelj jy émé is gy osios kalbos, su eikdamas naujq u inj, pe p asmindamas. Ki us suki é pa s, da ki us pe émé ig 55 anks esniy a’y ojy (pa yzdziui, moky ojas, skai y ojas) i padéjo jiems jsi i in i. Neleng a Siuo me u i nus a y i, kas ik ai M. DaukSos suku a. Sa aime sup an ama, kad ik dalis jo naujada y p igijo. Pa- yzdziui, nep igijo p abilis — p a a mé, p akalba, iSspaus as ( a o as jau M. Maz ydo) — i8spausdin as. J. K uopas eigia, kad Sie li e a i inéje kalboje i ai jsigaléje Zodziai y a M. Dauk&os naujada ai: abejojimas, ik épimas, nusizemi- nimas, p i alomas, pasme kimas, sup a imas. Be abejo, okiy jo j es- y naujada y y a gana daug. Nesileidzian pladiau j §j klausima i nesis engian nus a y i, a ai pa ies M. Dauk¥os suku i Zodéiai, a paim i iS ki u , paminé ini ka ekizmo e ime esan ieji psichologi- niai e minai - pojii¢iy (pajau imy) pa adinimai: egéjimas ( aip pa yzius), gi déjimas, aga imas, pauos ymas, paly éjimas ( aip pa lwéji- mas), psichiniy galiy, p ocesy, jausmy, nuo aiky ypa ybiy pa adini- mai: iSmin is (=p o as), a minimas (=a min is), alia, pazin is (=pa- Zinimas), meilé, dziaugsmas, kan ybé, gé ybé (=ge umas), omumas, a dymas i k . Kad bi y aiskiau, kokig eik’me u éjo li e a ii inés kalbos o ma imuisi M. DaukSos e imas, paminé ini da ben keli i ai iy s iciy Zodziai: au u as, alga, bu a (bu as), da bininkas, esybé, elge a, gydy ojas, mylé ojas, a nas, ie ininkas. Ten pa . P. 219-220. Su siekimu j ik i j ai iy a miy a s o ams, kick jmanoma dides- niam plo ui i pas angomis ku i i ugdy i li e a ii ing kalba susijusi bidinga M. Dauk§os ka ekizmo ypa ybé — leksikos u ingumas, pa- si eiskes gausia sinonimika, pa aleliu j ai iy a miy ski ingy Zodziy a ojimu, s e imybiy Salinimu, naujada y ki imu. Labiausiai k in a j akis leksiniy pa alelizmy a ojimas. M. Daukga deda juos g e a ienas ki o, sujungdamas jung ukais a ba, i , jungia- maisiais Zodziais ai y a, aip pa p i aSo pa as ése. Be o, pa aleliz- my pasi aiko i Siaip ski ingose eks o ie ose. Jokiame anks esnia- me i élesniame lie u iSkame leidinyje, isky us M. Dauk§os pos i- Ig, ne asime iek i okiu biidu sukaup y leksiniy pa alelizmy. Ten pa . P. 214, 56 Daug nusipelné M. DaukSa, kaip li e a i inés kalbos kii éjas, gau- Siai p a u ings jos leksika, j esdamas daugyb¢ gy os kalbos Zodziy, juos i§ dalies pe p asmindamas, p i aikydamas naujoms, abs akcioms sa okoms, aip pa ku damas naujada us, ku iy dalis i Siandien e- be a ojama. <...> Leksikos u ingumas, sinonimikos gausumas, li e a i inio s iliaus i i$ dalies g ozinés p ozos uZuomazgos — pas o- i, ilgaamzé e ybé li e a i iniame M. Dauk§os palikime. Juo e- meési ki i aSy ojai, ne po ai Sim mediy p aslinkus, ugdydami i u - lindami li e a d ing kalba, nusku din a i deg aduo a nuopolio lai- ko a piu. Ten pa . P. 359. M. DaukSos 1595 m. ka ekizme i§ 1670 Zodziy skoliniy y a ~220, Ly. apie 13%. <...> Kaip ma y i jau i§ pa eik y s a is ikos duomeny, maZiausiai skoliniy a ojo o me o ka aliki8ky aS y au o iai, ypac M. Daukéa i K. Si ydas, ku iems labai apéjo kalbos g ynumas i liaudiSkumas. Palionis J. Lie u iy li e a i- inés kalbos is o ija. V., 1979. P. 79-80. Ne ien ik eikalo e ciamas, be i kalbos g yninimo bei j ai i- nimo sume imais naujada y kii ési M. DaukSa. No édamas pada y i sa o e imy kalba j ai esne, Zodingesne, jis ka ais ne Salia sa o pa ies a o y liaudiniy ZodzZiy pasigauda o naujada y. Pa yzdziui, Salia kalinio jis susida é sai inj (wien), Salia sanda os — nuobylj (umo- wa), Salia ie ininko — an ie j (namias ek) i pan. Siaip iS ki y M. Dauk8os naujada y miné ini: a skaluonis “a skaliinas”, biis imas “esy- be, subs ancija”, juodaknygis “bu ininkas", malonési dus “gailes in- gas”, pi mamzinumas “amzinumas (p zedwiecznosé)”, s e im y é “mylin i s e imus y us”, w mo e is “ edes y as (ma zonek)”, i- saujimas “ isuo inumas”... Ten pa . P. 77. Pa engé Jolan a GAIVENYTE 57