scieee Open visual document viewer

M. Daukšos „Katekizmui“ – 400 metų

Jolanta Gaivenytė

Full text

PRAEITI- ES AIDAI M. DAUKSOS CATECISMO - 400 METU Li uiy as ijos ki imosi pe íodo, p aéjus quase pussimiui me y po M. Maz ydo Ka ekismo, apa eé Jok ibo Ledesmos Ca echism A ba Móslas kiekwienam k iksz zionii p iwalus... Izguldi a iz Ligzuwio Lankiszko... po Kuniga Mikaloiu Dauksza Canonica Zemaicziu. Sis p imei o li eu iskas ka aliky edinys oi iSspausdin as Vilniuje 1595 m. jézui y spaus u eje (spaudinyje spaus u é nenu ody a) Sio ca ecismo oi iSspausdin - as nedidelis egzemplio iy skaigius, po que mesmo M. DaukSa seu 1599 m. Pos ilés p akalboje jo nemini diz i pos ile no js da p adziq i pa aginimg myle i e y ala. Vieng ca equis- mo dalj cons i ui T umpas Budas Apa ição ou De Iden i icação Nudemiu D in u quem daznai wa oja aquilo Sac amen u. Si pa e ypaé jdomi po que nela jdé os duas p imei as Zinomas lic u iSkos ka aliky giesmés: Malda S. Tamosziaus izg Aquino i Sal e Regina (Sweika Ka alyez- ia)". Sis ca equizma — p imei oja lie u iska li o DidZiojoje Lic u as KunigaikS ys éje. Naquela época lie u iy asomosios sis ema de linguagem p e a o baZny inis es ilous, kii imasis jo émési do con eúdo eligioso aS ais. M. DaukSos ca ecismo e minologos jdomus pelo que cia encon ame nemazai eligiinés elacionusiy s iciy i su ja Ieksikos. Fo necem algumas ci a y sob e M. DaukSos ca ekizmg i§ Lic u as cien is asy da by. M. Dauk§a mui o dazniau como os p imei - os MaZosios Li uano aS ojai em suas aduçõ- es us a a lic u is- ky Zodziy, su ankio- y is me o gy osios kalbos ou sa aip p i aiky- y s e imic- siem ZodZiams e i. <...> Specialiy naujada- y, seu p óp io suda y y a iS ki u ano 'Bi ziska V. Senyjy lie u is- ky li ogy his o ia. Chicago, 1953. D. 1. P. 168-169. 53 paim y, ele consome mui o maziau. Ska dZi- us P . Li uiy língua ZodZiy da yba. V., 1943. P. 590-591. Te miny e naujy ZodZiy s ygius oi mui o g ande, e Dauksa a sidéj- es ieSkojo lie u i8ky a i ikme- ny. A alguns assun os in i ula dando umas po Zodiius, exemplo: iSgelbé ojas, ixgelbéjas i gelbé ojas; niekanieke e iiskimo; pecadoémé, ansidéjimo, culpé, p azengimo e skola; nuomonia e payau imo; ebaixamen - o, nusliminação e pasiZeminim- en o; pada ição e ampli icação; ajuda, pasalpa e ajéjamen o; cos umes e pajunkimen - o; esca amen - o, p esunção, p a algamen- o e p apul is; pe manymas e en endimo e . . Isso obs adé es abilizuo is li e a i ine leksikai, mas lie u iskos a ijos p adzZioje leksinis j ai ação oi neiS engiam- as assun o K uopas J. Leksiniai pa alelizmai DaukSos ka ekizmo kalboje//Kn. : Lie u iy kalbo y os klausimai.V., 1960. T 3. P. 243. Gausis e j ai is DK leksiniai pa alelizmai mos am didZiules au o iaus kii ybines es o ços quan o mais p ecisamen - e, en endamam- en e e lie u iSkiaus- iai iS e s i i lenky idiomas Ledesmos Ka ekizmg e liaudiSka, Zodinga kalba aze jj acessinamg quan o mais amciausam lie u ikai mokan¢iam skai y ojy a ui. Àquele p opósi o abundan em- en e u ilizam-se icos e nãoSsemiami lexicos de língua liaudies lobias. NemazZa seny lie u isky ZodzZiy pe p asmina- ma, su iciendo pa a eles no a eliginj u inj. Pa yZiui, no a signi icm¢ ka alikiskame DK jgyja deus, céus, kal é, nuodémeé, in e na as, alma, San as, ieSpa s e ou os Zodziai. Isso jgalino DaukSq iS eng i ne eikalingy skoliniy, a ojamy ne dpes ingy e éjy ou apa ece odz- iusiy éliau, didéjan polonizações j akai pe baZny¢iq, d a us e ou as eligiões, kel Za goniskuo- se esc i S uas (pg., g egas, pekla, diiSia, ponas, ie a, ie y i e . .). DaukSa d asiai éméj li e a i ing ala liaudies Snekamosios kalbos Zodzius, mui o onde concedendo lhes pe kel ines, abs ak esn- es eikimes e com isso p a u inda- ndo li e a u ai i- nés linguagem leksikos semân ica. No os eligiinéms e j ai ios abs ak iné- ms sq okoms eik§ i Daukga kii ési mui o naujada u, que zymiai aumen ino DK Ieksiniy pa alelizmy skaiciy. Alguns quais DaukSos naujada ai (pzj., abejojimas, jk épimas, nusizeminima- s, ob igamas, pasme kima- s, sup a imas) ikusia o ma e ic amen e jsigaléjo li e a i iné- je alboje. 54 ‘Ten pa . P. 253-254. NemazZa bend yb- iy com élesniais M. Maz ydo abalh- os e B. Vilen o Enchi idi- onu é e M. DaukSos Tikiu ex o (DK 23,-24,- VE 14-17), mas Zymiai mais e ski umy. M. DaukSa Salino s e imy- bes, ieSkojo lie u iSky a i ikme- nuy: pong kei é ieSpaciu, pang me ga, Ponskg Pilo a Pon iskiu Pilo u, peklg p aga u, g iekus nuodeém- eémis, Zi a q gy a g e . . Ainda di e e mais dekalogo ex o (p o es - an i8kaj- ame mui o s e imy- biy, nelic u i- sky kons u- kcijy), e cia comun u- mai nebek in- a j ocis. Pazymé - ina, que M. DaukSos dekalogo e imas ge okai di e e e do lenkiSko- jo o iginalal- o, que é mui o mais cu o, glaus es- nis. Bidinga, que decim a- me p isaky- me Salia jáGio mencion asilg M. Dauk§a subs i ui- ia a kliu (DK 74,,). Bend yb- iy andame não só po e iy ex e, mas e nou u . M. DaukSai necessé- jo mui o e miny, ZodZiy no oso- ms sa okos e, comp ee- ndama, ele galéjo ap o ei - a p o es - an y abalho- sis, jy suku a- is naujada- ais, caso aquelas lhe apa é adequad- os e acei ini. Tokiy bend y Zodziu, e miny susida y- y nemazZ- as skaiGius. Mas Siam sudé ing- am audição nu- S ies i — es abelec- ka i8 e , ik ujy M. DaukSa paémeé i lic u iy p o es - an y asy ojy eik y speciala- us y inéji- mo. Não há dú ida que ele mesmo mui o mais Zodziy suki e i j ede j li e a i ing ala, negu encon a- iu do pi m aky abalhosose. Lebedys J. Mikaloj- us Dauk- Sa. V., 1963. P. 213. M. Daukéa j edé nemaia impo ân- ciaiy, kul i iniam ida eque ingy Zodziy. Daugelj émé jy i ososios idiomas, is dandoikando naujq u inj, pe p asmindamas. Ki us suki é mesmo, ainda ou os pe émé anks esniy ay ojy ig 55 (pa yzdziui, mes ejas, lei ojas) ajudéo lhes jsi i in i. i Não acil a Siuo empo i de e min- a , o que ealmen e M. DaukSos c iada. Sa aime comp eendi- a-se que só pa e naujada y jo p igijo. Pa yzdui, nep igijo p abilis p a a mé, p akalba, — iSspaus as ( a o as já M. Maz ydo) — i8sp in din o. J. K uopas a i ma que Sie li e a u i in- éje kalboje i ai jsigaléje Zodziai é M. Dauk&os naujada ai: abejojimas, ik épimas, nusiseminima- s, ob igomas, pasme kimas, sup a imas. Be abejo, okiy jo j esnauj- y ada y é bas an e mui o. Nesleidzian pladiau j §j pe gun a sem i en ando de e mina , a isso mesmo M. Dauk¢os c ia Zodéiai, a omados iS ou ou , paminé ini ca echismo e ime esan ieji e mininai psicologiniai pojii¢iy - (pajau imy) denominaisi- mai: egéjimas ( ambém yzius), gi déjimo, aga ação, pauos ymo, paly éjimo ( aip pa lwéjimas), psichiniy galiy, p ocessos, jausmy, nuo aiky ypa ybiy denominaini- mai: iSmin is (=p o as), a minimas (=a min is), alia, pazin is (=paZinimas- ), meilé, dziaugsmas, kan ybé, gé ybé (=ge umas), omumas, a dymas k . i bi y aiskiau, kokig eikme u éjo li e a ii inés linguagem o ma imuisi M. DaukSos e imas, paminé ini ainda pelo menos keli i ai iy s iciy Zodziai: au u as, alga, bu a (bu as), abalhado- , esybé, elge a, médicojas, mylé ojas, se ns, ie ininkas. Lá mesmo. P. 219-220. Com a aspi ação de j ik i j ai iy a miy ep esen- an es, kick jmanoma a maio ex ensão e es o ços elaciona- dos ku i e ugdy i li e a ii i- ng kalba bidinga M. Dauk§os ca echis- mo peculia y- bé leksikos u ingu- mas, pasi eisk- es gausia sinonimik- a, pa aleliu j ai iy a miy ski ingy Zodziy k emim, s e imyb- iy Salinimu, naujada - y. Labiausiai k in a j akis leksiniy pa aleliz- my consumo. M. Daukga deda eles g e a um ou o, unindo jun ukais ou, e, jungiama- isiais Zodziais isso é, ambém p i aSo pa as és- e. Além disso, pa aleliz- my oco a e Siaip em di e en - es luga es do ex o. Ninguém no mais p ecocei e élesnia- me lie u iSk- ame publicaçã- o, isky us M. Dauk§os pos iIg, nãoenhe- mos an o e al biidu sukaup y leksiniy pa aleliz- my. Lá mesmo. P. 214, 56 Mui os nusipelné M. DaukSa, como li e a u - ai inés linguagem kii éjas, gauSiai p a u in- gs sua leksika, j esdam- as múl iyb¢ i os idiomas Zodziy, eles i§ pa e pe p asm- endando, adap ando no os, abs acci- oms sa okos, ambém ku damas naujada - us, ku iy pa e e Siandien ebe a - ojama. <...> Lexico ic ingum- as, sinonimic- as abundânci- a, li e a i in- io es ilius e i$ pa e g ozinés p ozos uZuomazg- os pas o i, ilgaamzé e ybé li e a i in- iame M. Dauk§os lega ime. Juo emeési ou os aSi ojai, mesmo pa ai Sim mediy p aslinkus, ugdydami e u lindami li e a u - ad ing língua, nuscu din- a e deg ado a nuopolio pe íodo. Lá mesmo. P. 359. M. DaukSos 1595 m. ca echizme i§ 1670 Zodziy skoliniy é ~220, Ly. Ce ca de 13%. <...> Como is o já i§ di oi duomeny de es a ís ica, maZiausiai skoliniy a ojo o me o ka aliki8ky aS y au o es, ypac M. Daukéa e K. Si ydas, aos quais mui o apéjo linguagem g ynumas e liaudiSkumas. Palionis J. Li uiy li e a u ai i- nés his ó ia do idioma. V., 1979. P. 79-80. Não só eikalo e ciamas, mas e de linguagem g ynimen o bem j ai inimo sume imais naujada y kii ési M. DaukSa. Quédamas aze sua e imy língua j ai esne, Zodingesne, ele às ezes a é Salia seu p óp io a o y liaudiniy ZodzZiy pasigauda o naujada y. Pa yzdui, Salia ca inio ele susida é sai inj (wien), Salia sanda os — nuobylj (umowa), Salia ice minis o an ie j — (namias ek) i pan. Siaip ki y iS M. Dauk8os naujada y miné ini: a skaluonis a skaliinas, biis imas esybe, subs ancija, juodaknygis bu ininkas", malonési dus gailes ingas, pi mamzinumas amzinumas (p zedwiecznosé), s e im y é mylin i y imus s e us, w mo e is edes homem (ma zonek), odoujimo isuo inuma- s... Lá mesmo. P. 77. Pa engé Jolan a GAIVENYTE 57