PRAEITIES
AIDAI
M.
DAUKSOS
“KATEKIZMUI”
-
400
METU
Lie u iy
as ijos
ki imosi
laiko a piu,
p aéjus
be eik
pussim-
iui
me y
po
M.
Maz ydo
“Ka ekizmo”,
pasi odé
Jok ibo
Ledes-
mos
“Ka hechizmas
A ba
Mokslas
kiekwienam
k iksz
zionii
p i-
walus...
Izguldi a
iz
Ligzuwio
Lankiszko...
pe
Kuniga
Mikaloiu
Dauksza
Kanonika
Zemaicziu”.
Sis
pi masis
lie u iskas
ka aliky
leidinys
bu o
iSspausdin as
Vilniuje
1595
m.
jézui y
spaus u eje
(spaudinyje
spaus u é
nenu ody a)
Sio
ka ekizmo
bu o
iSspaus-
din as
nedidelis
egzemplio iy
skaigius,
nes
pa s
M.
DaukSa
sa o
1599
m.
“Pos ilés”
p akalboje
jo
nemini
i
sako
pos ile
no js
duo i
“p adziq
i
pa aginimg
myle i
e y
kalba”.
Vieng
ka ekizmo
dalj
suda o
“T umpas
Budas
Pasisakimo
a ba
Izpazinimo
Nudemiu
D in
u
ku ie
daznai
wa oja
uo
Sak amen u”.
Si
dalis
ypaé
jdomi
uo,
kad
joje
jdé os
d i
pi mosios
Zinomos
lic u iSkos
ka aliky
giesmés:
“Malda
S.
Tamosziaus
izg
Aquino”
i
“Sal e
Regina
(Sweika
Ka a-
lyezia)”'.
Sis
ka ekizmas
—
pi moji
lie u iska
knyga
DidZiojoje
Lic u os
KunigaikS ys éje.
Tuo
me u
lie u iy
asomosios
kalbos
sis emoje
y a o
baZny i-
nis
s ilius,
jo
kii imasis
émési
eliginio
u inio
aS ais.
M.
DaukSos
ka ekizmas
e minologams
jdomus
uo,
kad
cia
andame
nemazai
eliginés
i
su
ja
susijusiy
s iciy
Ieksikos.
Pa eikiame
kele a
ci a y
apie
M.
DaukSos
ka ekizmg
i§
Lic u-
os
mokslininky
da by.
M.
Dauk§a
daug
dazniau
kaip
pi mieji
MaZosios
Lie u os
aSy-
ojai
sa o
e imuose
a oja
lic u isky
Zodziy,
su ankio y
is
me o
gy osios
kalbos
a ba
sa aip
p i aiky y
s e imicsiems
ZodZiams
e s i.
<...>
Specialiy
naujada y,
sa o
pa ies
suda y y
a
iS
ki u
ano
'Bi ziska
V.
Senyjy
lie u isky
knygy
is o ija.
Chicago,
1953.
D.
1.
P.
168-169.
53
paim y,
jis
a oja
daug
maziau.
Ska dZius
P .
Lie u iy
kalbos ZodZiy
da yba.
V.,
1943.
P.
590-591.
Te miny
bei
naujy
ZodZiy
s ygius
bu o
labai
didelis,
i
Dauksa
a sidéjes
ieSkojo
lie u i8ky
a i ikmeny.
Kai
ku iems
dalykams
pa-
adin i
duodama
po
kelis
Zodiius,
p z.:
iSgelbé ojas,
ixgelbéjas
i
gel-
bé ojas;
niekanieke
i
iiskimas;
nuodémé,
nusidéjimas,
kal é,
p azen-
gimas
i
skola;
nuomonia
i
pajau imas;
nuzeminimas,
nusizemini-
mas
i
pasiZeminimas;
pad i inimas
i
pas ip inimas;
pagalba,
pasal-
pa
i
padéjimas;
pap o ys
i
pajunkimas;
paskandinimas,
pasme ki-
mas,
p apuolimas
i
p apul is;
pe manymas
i
sup a imas
i
. .
Tai
ukdé
s abilizuo is
li e a i inei
leksikai,
be
lie u iskos
a8 ijos
p a-
dzZioje
leksinis
j ai a imas
bu o
neiS engiamas
dalykas”
K uopas
J.
Leksiniai
pa a-
lelizmai
DaukSos
ka ekizmo
kal-
boje//
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.V.,
1960.
T.
3.
P.
243.
Gausis
bei
j ai is
DK
leksiniai
pa alelizmai
odo
didZiules
au-
o iaus
kii ybines
pas angas
kuo
iksliausiai,
sup an amiausiai
i
lie u iSkiausiai
iS e s i
i
lenky
kalbos
Ledesmos
Ka ekizmg
i
liaudiSka,
Zodinga
kalba
pada y i
jj
p ieinamg
kuo
placiausiam
lie u ikai
mokan¢iam
skai y ojy
a ui.
Tam
ikslui
gausiai
panau-
dojami
u ingi
i
neiSsemiami
liaudies
kalbos
leksikos
lobiai.
Ne-
mazZa
seny
lie u isky
ZodzZiy
pe p asminama,
su ikian
jiems
nau-
ja
eliginj
u inj.
Pa yzdZiui,
nauja
p asm¢
ka alikiskame
DK
jgy-
ja
die as,
dangus,
kal é,
nuodémeé,
p aga as,
siela,
S en as,
ieSpa s
i
ki i
Zodziai.
Tai
jgalino
DaukSq
iS eng i
ne eikalingy
skoliniy,
a ojamy
ne dpes ingy
e éjy
a ba
pasi odziusiy
éliau,
didé-
jan
polonizacijos
j akai
pe
baZny¢iq,
d a us
i
ki ais
keliais,
Za -
goniskuose
eliginiuose
aS uose
(p z.,
g iekas,
pekla,
diiSia,
po-
nas,
ie a,
ie y i
i
. .).
DaukSa
d asiai
éméj
li e a i ing
kalba
liaudies
Snekamosios
kalbos
Zodzius,
daug
ku
su eikdamas
jiems
54
pe kel ines,
abs ak esnes
eikimes
i
uo
p a u indamas
li e a-
i inés
kalbos
leksikos
seman ika.
Naujoms
eliginéms
i
j ai ioms
abs ak inéms
sq okoms
eik§ i
Daukga
kii ési
daug
naujada u,
ku ie
zymiai
padidino
DK
Ieksiniy
pa alelizmy
skaiciy.
Kai
ku ie
DaukSos
naujada ai
(p z.,
abejojimas,
jk épimas,
nusizeminimas,
p i alomas,
pasme kimas,
sup a imas)
ykusiai
suda y i
i
i ai
jsi-
galéjo
li e a i inéje
kalboje.
‘Ten
pa .
P.
253-254.
NemazZa
bend ybiy
su
élesniais
M.
Maz ydo
da bais
i
B.
Vilen-
o
“Enchi idionu”
y a
i
M.
DaukSos
“Tikiu”
eks e
(DK
23,-24,-
VE
14-17),
be
Zymiai
daugiau
i
ski umy.
M.
DaukSa
Salino
s e i-
mybes,
ieSkojo
lie u iSky
a i ikmenuy:
pong
kei é
ieSpaciu,
pang
—
me -
ga,
Ponskg
Pilo a
—
Pon iskiu
Pilo u,
peklg
-
p aga u,
g iekus
—
nuodeé-
meémis,
Zi a q
—
gy a g
i
. .
Da
labiau
ski iasi
dekalogo
eks as
(p o-
es an i8kajame
daug
s e imybiy,
nelic u isky
kons ukcijy),
i
cia
bend umai
nebek in a
j
akis.
Pazymé ina,
kad
M.
DaukSos
dekalogo
e imas
ge okai
ski iasi
i
nuo
lenkiSkojo
o iginalo,
ku is
y a
daug
umpesnis,
glaus esnis.
Bidinga,
kad
desim ame
p isakyme
Salia
jau-
Gio
minima
asilg
M.
Dauk§a
pakei ia
a kliu
(DK
74,,).
Bend ybiy
andame
ne
ik
po e iy
eks e,
be
i
ki u .
M.
Dauk-
Sai
eikéjo
daug
e miny,
ZodZiy
naujoms
sa okoms
i ,
sup an ama,
jis
galéjo
pasinaudo i
p o es an y
da bais,
jy
suku ais
naujada ais,
jeigu
ie
jam
a odé
inkami
i
p iim ini.
Tokiy
bend y
Zodziu,
e mi-
ny
susida y y
nemazZas
skaiGius.
Be
Siam
sudé ingam
klausimui
nu-
S ies i
—
nus a y i,
ka
i8
ik ujy
M.
DaukSa
paémeé
i
lic u iy
p o es-
an y
asy ojy
—
eik y
specialaus
y inéjimo.
Neabejo ina,
kad
jis
pa s
daug
daugiau
Zodziy
suki e
i
j ede
j
li e a i ing
kalba,
negu
iu
ado
pi m aky
da buose.
Lebedys
J.
Mikalojus
Dauk-
Sa.
V.,
1963.
P.
213.
M.
Daukéa
j edé
nemaia
s a biy,
kul i iniam
gy enimui
eika-
lingy
Zodziy.
Daugelj
jy
émé
is
gy osios
kalbos,
su eikdamas
naujq
u inj,
pe p asmindamas.
Ki us
suki é
pa s,
da
ki us
pe émé
ig
55
anks esniy
a’y ojy
(pa yzdziui,
moky ojas,
skai y ojas)
i
padéjo
jiems
jsi i in i.
Neleng a
Siuo
me u
i
nus a y i,
kas
ik ai
M.
DaukSos
suku a.
Sa aime
sup an ama,
kad
ik
dalis
jo
naujada y
p igijo.
Pa-
yzdziui,
nep igijo
p abilis
—
p a a mé,
p akalba,
iSspaus as
( a o as
jau
M.
Maz ydo)
—
i8spausdin as.
J.
K uopas
eigia,
kad
Sie
li e a i inéje
kalboje
i ai
jsigaléje
Zodziai
y a
M.
Dauk&os
naujada ai:
abejojimas,
ik épimas,
nusizemi-
nimas,
p i alomas,
pasme kimas,
sup a imas.
Be
abejo,
okiy
jo
j es-
y
naujada y
y a
gana
daug.
Nesileidzian
pladiau
j
§j
klausima
i
nesis engian
nus a y i,
a
ai
pa ies
M.
Dauk¥os
suku i
Zodéiai,
a
paim i
iS
ki u ,
paminé ini
ka ekizmo
e ime
esan ieji
psichologi-
niai
e minai
-
pojii¢iy
(pajau imy)
pa adinimai:
egéjimas
( aip
pa
yzius),
gi déjimas,
aga imas,
pauos ymas,
paly éjimas
( aip
pa
lwéji-
mas),
psichiniy
galiy,
p ocesy,
jausmy,
nuo aiky
ypa ybiy
pa adini-
mai:
iSmin is
(=p o as),
a minimas
(=a min is),
alia,
pazin is
(=pa-
Zinimas),
meilé,
dziaugsmas,
kan ybé,
gé ybé
(=ge umas),
omumas,
a dymas
i
k .
Kad
bi y
aiskiau,
kokig
eik’me
u éjo
li e a ii inés
kalbos
o ma imuisi
M.
DaukSos
e imas,
paminé ini
da
ben
keli
i ai iy
s iciy
Zodziai:
au u as,
alga,
bu a
(bu as),
da bininkas,
esybé,
elge a,
gydy ojas,
mylé ojas,
a nas,
ie ininkas.
Ten
pa .
P.
219-220.
Su
siekimu
j ik i
j ai iy
a miy
a s o ams,
kick
jmanoma
dides-
niam
plo ui
i
pas angomis
ku i
i
ugdy i
li e a ii ing
kalba
susijusi
bidinga
M.
Dauk§os
ka ekizmo
ypa ybé
—
leksikos
u ingumas,
pa-
si eiskes
gausia
sinonimika,
pa aleliu
j ai iy
a miy
ski ingy
Zodziy
a ojimu,
s e imybiy
Salinimu,
naujada y
ki imu.
Labiausiai
k in a
j
akis
leksiniy
pa alelizmy
a ojimas.
M.
Daukga
deda
juos
g e a
ienas
ki o,
sujungdamas
jung ukais
a ba,
i ,
jungia-
maisiais
Zodziais
ai
y a,
aip
pa
p i aSo
pa as ése.
Be
o,
pa aleliz-
my
pasi aiko
i
Siaip
ski ingose
eks o
ie ose.
Jokiame
anks esnia-
me
i
élesniame
lie u iSkame
leidinyje,
isky us
M.
Dauk§os
pos i-
Ig,
ne asime
iek
i
okiu
biidu
sukaup y
leksiniy
pa alelizmy.
Ten
pa .
P.
214,
56
Daug
nusipelné
M.
DaukSa,
kaip
li e a i inés
kalbos
kii éjas,
gau-
Siai
p a u ings
jos
leksika,
j esdamas
daugyb¢
gy os
kalbos
Zodziy,
juos
i§
dalies
pe p asmindamas,
p i aikydamas
naujoms,
abs akcioms
sa okoms,
aip
pa
ku damas
naujada us,
ku iy
dalis
i
Siandien
e-
be a ojama.
<...>
Leksikos
u ingumas,
sinonimikos
gausumas,
li e a i inio
s iliaus
i
i$
dalies
g ozinés
p ozos
uZuomazgos
—
pas o-
i,
ilgaamzé
e ybé
li e a i iniame
M.
Dauk§os
palikime.
Juo
e-
meési
ki i
aSy ojai,
ne
po ai
Sim mediy
p aslinkus,
ugdydami
i
u -
lindami
li e a d ing
kalba,
nusku din a
i
deg aduo a
nuopolio
lai-
ko a piu.
Ten
pa .
P.
359.
M.
DaukSos
1595
m.
ka ekizme
i§
1670 Zodziy
skoliniy
y a
~220,
Ly.
apie
13%.
<...>
Kaip
ma y i
jau
i§
pa eik y
s a is ikos
duomeny,
maZiausiai
skoliniy
a ojo
o
me o
ka aliki8ky
aS y
au o iai,
ypac
M.
Daukéa
i
K.
Si ydas,
ku iems
labai
apéjo
kalbos
g ynumas
i
liaudiSkumas.
Palionis
J.
Lie u iy
li e a i-
inés
kalbos
is o ija.
V.,
1979.
P.
79-80.
Ne
ien
ik
eikalo
e ciamas,
be
i
kalbos
g yninimo
bei
j ai i-
nimo
sume imais
naujada y
kii ési
M.
DaukSa.
No édamas
pada y i
sa o
e imy
kalba
j ai esne,
Zodingesne,
jis
ka ais
ne
Salia
sa o
pa ies
a o y
liaudiniy
ZodzZiy
pasigauda o
naujada y.
Pa yzdziui,
Salia
kalinio
jis
susida é
sai inj
(wien),
Salia
sanda os
—
nuobylj
(umo-
wa),
Salia
ie ininko
—
an ie j
(namias ek)
i
pan.
Siaip
iS
ki y
M.
Dauk8os
naujada y
miné ini:
a skaluonis
“a skaliinas”,
biis imas
“esy-
be,
subs ancija”,
juodaknygis
“bu ininkas",
malonési dus
“gailes in-
gas”,
pi mamzinumas
“amzinumas
(p zedwiecznosé)”,
s e im y é
“mylin i
s e imus
y us”,
w mo e is
“ edes
y as
(ma zonek)”,
i-
saujimas
“ isuo inumas”...
Ten
pa .
P.
77.
Pa engé
Jolan a
GAIVENYTE
57