scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Author: Stasys Zajankauskas
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/791/882
S asys
ZAJANKAUSKAS
BUDVARDINIAI
BUDVARDZIAI
TECHNIKOS
TERMINIJOJE
Technikos
e minijos
biikl¢ lemia
langue biikle i
aida. Elek o
nikos e minija
aimen né a
iSim is, e
élec ikoje es
cons ammen
naujie ny, aigi
e naujy
e miny.
Beaucoupuma
naujyjy
e miny ien
pa angly e
usy pa bas, e
eikiamas
sq okas
co ec emen
lic u iSkai
j a dyl i p i
alu. Ta¢iau
pou bi inas
ick echnique
de
comp éhension,
ick langbinis
isp usimen .
Pas di icile e
se pose .
DaZnai
ép ou ons, que
ku iq bien
sq oka bu e
peu j a d i où
ce qui
p écisémen .
ès impo an
moké i
p écisémen
nusaky i i ai iy
medZiaginiy
da iniy, ju
sa oky
dis inguamasies
pa icula i és,
ypaé quand les
j a dijame
selon isinius
pozimius. ‘Tam
daZ con ien
su ou
j a dZiuo iniai
e p icsagos
-inis bid a dziai.
P iesagos -inis
bid a dZiai
acilemen
pe cepokiami,
jcigu be a go
a spéjami
pama iniai
Zodziai. O sie
dazniausiai es
daik a a dZiai,
ge okai eciau
ki y langues
daliy ZodZiai.
Va ojama e
biid a diniy
p icsagos -inis
bid a dZiy, mais
ba gu, ou ils
bu ini, ba gu, ou
au jy is
nouju. T ès
impo an e
obulo e me
ca ac é iby
ienslus
o ien a ion.
Be gi daZnai
nej impossible
eu e , si
biid a dinis
bid a dis i8 is
où que soi
o ien e. A.
K eda a iéiaus
e R. Na icko
dans le li e
Silicio in eg iniy
schemy
p oduzione
guida a (Vilnius:
Mokslas, 1989)
is isai es
u ilisée
néga i usis e
pozi y usis
o o ezis ai,
bien que u é y
bi i ainsi, comme
depuis
se o o echnik-
oje es appelée
nega w as
pozi y as,
nega i is
pozi winis,
nega i is
pozi winis
jau iej such
pho o ezis ai.
no
—
i
i
i
—
i
Cia u é y bi i
u ilisés
j a dZiuo iniai,
daik a a diniai
ne
bad a d?iai,
o
cons i ue
néga i is
pozi as.
i8
i
Ke inimy,
Zinoma,
bi a ge y,
p icsagos
—
-inis bid a dziy
es
ne aisyklingy,
i
au emen
i
nepa eisinamy.
Vis o dél
chacun.
ne
O
jZ a diuo inius
biid a dyius
beaucoup qui
ou oubli8o.
Juos enka
simpleme-
n b uk e
b uk i
s anda dy
echniciy
sqlygy
i
au eu s.
Jau
a sik a y a
beaucoupyb-
és, deja,
ne
isy
biid a diniy
bud a dziy,
47
u inciy
be
i€
ki u
a éjusios
biid a dzio
p ésagos
-al-, -y -,
-a -,
-a da
Li u iska
bid a dziy
i
p iesagg
-inis.
Taciau
a so a i e
ne
ou
supe bad a dziy
~
que bi y plus cou ,
nommons ainsi ceux
biid a dZius
doubles
p ésesagmes,
exemple.: isualinis
(= isualus,
izualusis,
su
egimasis), lokalinis
(=lokalus. lokalusis,
localinis), globalinis
(=globalus,
globalusis, ou e
apimani is) k .
i
D'ailleu s,
Gia
ne u ima
ikslo
pa cik i
ous les
possibles
Li u i8kus
co espondmenis.
Dél bi y
o
sépa e a
langue.
anciennemen
supe biid a dziy
knibzZdé e
knibédéjo chacun
des ph ases de
langue echnique,
exemple.: suma inis
summinis)
d dis,
e ek iné
(=e ek iné)
eikimé,
selek y inis
(
elek y us,
selek y usis
(=)
en o in u ,
elemen a inés
(
=elemen a iosios)
dalelés,
elemen a inés
(=elemen a iosio-
s) ma hémos
Zinynas. Zinoma,
kas ki a ki y
langues daliy
a p au iniy
ig
Zodziy
su
p icsaga
-inis cons i u
biid a d iai.
Na u aliaus,
nécessigusi-
us lausiusius
son les
i
p écessus
-inis
daik a a diniai
bd a dZiai,
exemple.:
in ég alinis:
in ég alas,
di é encialini-
s:
di e enc ala-
s,
pe sonnelalini-
s: pe sonalas,
pe sonalija.
Requie
manyli
que
Gia né a
d iguby
bid a diniy
p iesagu.
S ai nauji
i
pa ogiai
a iami,
a go
be
daly iy
iS
au o iaus
suda-
Ty i
a achemen s
- biinis a dZiai
bilizodziams
e mes pou :
in eg eo iné
schéma gal
in ego inis
(0
elk inis
g andynas, ca
a
u ima en ê e
schema,
p odui , ayan
beaucoup
clek onikos
ne
g andiniy),
0
in egmo inis
sensibil umas,
p og ammo in-
is nom,
e e uo iné
in o ma ion.
Tokios
sanda os
e miny déjà de
seno nemaza
u ilisée:
ines iné a -
2a, pluk iné
asla,
spausdin iné
ploks é,
j e p inis
Zodis,
j a dZiuo inis
biid a dis,
e s iné
li e a ii a.
D'ailleu s,
da ybos
possibilybiy
dazniausiai
es une galé y
ne
ik i e minai
-
in ég o oji
schema
i
in ég o asis
chaynas,
in eg alusis
a
sensibil ums
( ik y
i
ancienneme-
n u ilisée
in ég ale
sensibili é);
coaksialusis
cabelis
( ik y
i
anciennemen
u ilisé
koaksialinis
kabelis),
cons i u
be
jokiy iSmoniy:
p ic
daik a a dziy
in eg alas,
koaksialas
kamieny
p ide a
p iesaga
-inis, bid a dziy
daly iy
i
pa a o os
j a dziuo inés
o mes.
Mais peu
paman a, que se a
op paça, odél
main enan
b ukami els
ne ikg, nulle pa
neo ien iojan s
e mes, comme
in eg iné schema,
in ég inis
sensibil ums,
koaksinis câbel.
Tokie
bad a dziai
son
cons i u
48
ne a ojamy
i§
lie u iy
pa oje
Zodziy,
enco e
plg.
a ezinis,
ju idique.
Kadinis de
base
Zodis lie u iy
kalboje bi y
ne a ojamas,
ou e a e
nepageidau ina:
i
jei o me
o man o
be
nepa emia
joks lie u iy
langage es
u ilisé
Zodis,
nous
de ons
u ilise
su
bid a dj
o man u'.
D oi e, es
posi i andiy,
que miné as
biid a dis
in eg inis es
kilgs in eg us,
mais alo s
o ien iée
légwa
i$
in eg a ima,
elkima
ienijima.
j
o
ne
j
a
in ég Be o inés
schemes
puisqu'appelés
in eg alinémis
schemoms, puis
si ily a appele
seulemen
in eg inémis
schemoms, mais
in ég aliosi
ne
schémoms,
de niè emen
in eg oschemos!
i
0
—
Visck
eblaidzioja-
ma.
Pa a éius
no mes
in e na ional-
es oi que
in ég o iné
sche-
ma
—
ce n'es ni
iS isai
nedalus, ni
is isai
in eg alus
j aisas.
In eg alumg
ip as a
nusaky i
supplémen -
ai eomi
biid a dZiu
monoli inis,
exempleziui,
puslaidininki-
né monoli iné
in ég o iné
schéma.
Dans
beaucoup
langby
e me
in eg oo iné
schema
pazyminys
indique
seulemen
in eg acijg,
elkima, mais
in eg aluma
in eg a ed
ne
ci cui
—
(Eng)
in ég iee e
Schal ung
( ok
ci cui
in ég é.),
( .)
Tu ima en ê e
plusieu salypé
in ég a ion
echnologine,
—
cons ucciné,
schemo echniné.
Rusiskai nebu e
comme palogiai di e:
u éje bi i
wumeepuposanno e
cxeel.
Ne ykg é ai
e mininaiis
bipolia inis
anzis o ius
unipolia inis
i
anzis o iu-
s, mais
kazkieno
jpi s i
emplai alai
d ipolis
anzis o ius
ienpolis
anzis o ius
i
es isiskai
ne ike,
nep icep ini,
ca esme
nusako
pab éZ inai
aux.
D ipolis
—
c'es
doppnyb i-
0
s, ienpolis
—
iengnyb i-
s,
exemplezi-
ui, ienpolis
swi chil
c'j aisas
un laidui
p ijung i
déconnec-
e ,
d ipolis
a
swi chil
o
d iem
laidams.
-
Chaque
é udian a
Sa oi
que
n'impo -
e quel
i8
y
anzis o iy
es ipolis
même
a
ke u polis
clemen as.
Tic
ansis o es
c éés
ne
Li uanie a
i
p incipal-
emen
eçu
angliSkus
noms.
Todél
galé ume
pakes i les
i
dénomina io-
ju
ns
in e na ional-
es, a gem,
bipolia usis
i
anzis o ius
unipolia usis
anzis o ius.
Zinoma,
Sie
e minin-
ai esm¢
nusaky y
aussi bien
aussem-
en .
Tiksliau
pi majj
eiké y
appele
bipolia iy
(d ipolia iy)
sanda y
anzis on-
iumi.
Mais,
comme
miné a,
nuk yp a
ailleu s.
‘Todél
ju
SeSe i
année, kai
"Kni ik§ a P.
P iesagos -inis
bud a dziai. V.:
Mokslus, 1976.
P. 50. Pa la
sui e ab égé
PIB. Da Z :
S!iZiené N.
A sakome
medikams
//Kalbos
kul i a mes
é udian s
en end,
manau,
su isammen
signi ica i s
naujada us
d ik i is
anzis o ius
ienk i is
anzis o ius.
V.: Min is,
1972. Sqs.
23. P. 71
49
i
D'ailleu s,
i
k i nesj
-
seulemen
bo iajam
élec on
i
seulemen
bo iajai
skylei
déc i end in-
ai j a dy i.
Mais où}
élec one,
kyl¢, jong
-
i
jud ius, bii y
i
ne
—
peu appele
k a ininkais.
Dwik a io
ansis o eus
p incipe de
onc ionneme-
n
g oundZiamas
d iejy ypey
k ii nesiais,
ienk i io
seulemen d'un
0
ype
—
k ii nediais.
Ainsi indiqué
dans les
i
s anda ds
in e na ionaux.
‘Tad es
a
quelque
ègés, es
quelque
s a égie
a
o man en
u ilisan
i8ski ing
pa iculie y-
be
eiSkiandius
i
biid a dzius?
Peu es .
i
Del
j a dziuo iniy
biid a d7iy
nécessai e
e meingumo
e minijai linguinin-
ke
A.
Kaulakiené
di même
comme
ceci:
kai eu
se
p ééZe
ne
l'obje en
quali é,
0
jo
i&ski iamajq
( e minologine)
eiksme, isu
u é y bi i
u ilisées
j a dZiuo inés
o mes*.
D'ailleu s,
nécessé y
u é i en
ê e que la
plain ie
i
in e p au i-
niy
bid a dzZiy
o me galiine
su
-us
(in eg alus,
pe sonalus,
izualus) e
in e p au in-
iy
daik a a dziy
kilmininkas
(in eg alo
eikimé,
pe sonnelalo
sudé is) a sa
place.
O
pa a e
Ta p au-
iniy
Zodziy
Zodyng
(1985
m.)
no e ons que
jame
supe biid -
a dziai
ès
beaucoup
kininaiciy
biid a dziy
pa aduoja.
j a dZiuo iniy
o me
appendages À
i
p opos
-inis
in e p au in-
iy biid a dziy
konku encijq
e minijoje
A.
Paulauskienés
i
D.
Ta ydai eés
li egoje
G amma ic-
os no mes
i
ac ueliné
a osena
(Kaunas:
S iesa,
1986)
aSoma,
que
ne eiké y
Zi bi
s'e o c-
e ou
jusqu'au
bou
suno mi-
n i pou
ous les
i
emps
que
i
plig i
écemmen
commenéjusi
o meo is
j a dziuo iniy
o me classé
es
main enan
déjà
benyx an *.
Vis o
appelle
que dél
jau
c ée
(ne
plusugi
enco e
besoinéjo ku i? !
—
S.Z.)
biid a dZiai,
qui galé y
(!?
—
S.Z.)
u é i
i
j a dZiuo ines
o mes
(ak w us
—
ac i usis,
passi us
—
passi usis,
o malus
—
o malusis,
e icalalus
e icalalusis)-
—
*.
Tai au lieu
supe b id a dziy
ac i is, passi is,
o malinis,
e icalis, qui
aki aizdZiai
considé és comme
p immi-
i
>Kaulakiené
A.
Te miens
Poli echnikos
nege o es
//
La
cul u e des langues
V.:
La
1979.
science, Sas.
37.
P.
35.
/
}Paulauskiené
A,Ta ydai eé
D.
Les no mes
g amma ic-
i
ales
p ésen iné
a osena.
K.: S iesa,
1986. P. 139.
Là ‘ pa .
P. 136.
5 Là
même. P.
139.
50
niais, o mes
~
simples
ka
seulemen
c éés.
Cie n'a enco e
sisi iloma
i
suku i a onalus,
globalus,
demons a i us
pan.
i
Comme
miné a,
kalbininké
A.
Kaulakiené
pasisko
uz
daznesnj
j a dziuo-
iniy
bid a dziy
a ojima.
Dès lo s,
son poin
de ue, il
peu
op ionnell-
emen
cons i ua iné
i
"bepamadius
bid a dinius"
bid a ddius.
Bad a diniy
p éesagy
doubleublem-
en i8 éligée,
mais
cohé ence
né a, néjokiy
aisykliy, es
seulemen
a
supplémen a-
i e paska a
u ilise
p éesaga
-inis.
Jus e
neaisku,
a
ondamen in
Zodis
—
y
ediniy
base de
pe cep io-
n, en in
be sys ème
cons i ués
e mes
au
ismine
chacun ie-
ng
sépa émen-
, c'es
o
di icile
même à ce
domaine
spécialis e,
déjà
bekale i su
ka
ceux qui ne
commence-
n suje é à
app end e-
®.
o
Be
o,
s e imybiy
j ai o é
ba gu
a
bi ina?
Didelé sou ien
aux
consomma e-
u s es
Zodynai.
Hélas
supe biid a dziy
eklamai
Dans les
zodyns place
appa aî ,
o
j a dziuo ines
o mes donne
nej asa, ne a
ous
Sai -il
qu'elles
exis en
peu ,
(0
qu'elles
dispa ais-
sen ?).
Poli echn-
ikos
Zodyne
(V., m.)
1984
ou nie:
nopmaa nei
1.
no malinis
(p emuji,
o
peu ê e
i
p incipali-
né eik8mé? !
Quand es
ji
u ilisé? ).
2.
no malu-
s.
3.
no minis.
I8
o
jus e
aisku, que
adui e
au un
ne
Zodziu!
Saliajo
p emie
enco e
nekenk y
u é i
kilmininkg
no maleés
(p.ex.,
no malés
di ec ions),
Salia
secondho
simpleja
—
o ma
no malus,
Salia
e ciojo
kilmininka
~
no mos
(e.g.,
ni eau de
no me).
Mais ça ne
nécessi e
i
pas un
né
biid a dini-
en
p é oyance
-inis
biid a dzio!
Zinoma,
appa ay -
y, que
déjà peux
dziaug is
Physiqu-
es e my
Zodyne
(V., m.)
1979
adgs
ac i sis
(0
ne
ac i sinis)
élémen
i
laidumas,
ac i ioji
eak i ioji
i
a za, galia,
induc i ioji
a za même
eak i usis
lék u as.
i
Hélas,
éliau
iSleis uose
Zodyns
dans de
nomb eux casy
el une
p adziy.
i8
D'ailleu s,
i
Siame
Zodyne
p ésen ée
s aciona inis
(=s aciona us
+is)
s y a eme-
n , laidumas
i
mo esys
(lyg ou yk y
kazkokiame
s aciona e),
k azis aciona inis
(=k azis aciona us+is)
ni eau champs,
absoluu inis
(=absoliu us+is)
i
minimum, ni eau emps;
localinis
i
(=lokalus
is).
Nemazai
nenuoseklumy
miné ame
poli echnikos
Zodyne, da ,
exemplesziui,
ans e salinis
(=0 ans e sinis,
a ns e salus
is) il es.
+
Ka
déjà
bekalé i
su
Ta p au iniy
Zo-
*Ge ulai is
V.
Physikos
e miny
Zodynas
//
Miisy
pa le.
1980.
No.
5.
P.
30.
Sl

dziy
Zodyna
(V., 1985
m.).
Commen
Zinia,
be
appendages
-inis daznai
possible
issi e s i
pa a ojus
daik a a d7io
kilmininka.
Malheu e-
usemen ,
alo s se
encon -
e
sou en
i
kilmininky
g e a
nukenéia
mien ie aiskums. P iesaga
-inis aide
iS eng i
nesu oki-
amy
kilmininko
g e y,
cela
i
encou a-
geina
jq
dazniau
u ilise .
S ai une
nou eo iska
kilmininky
g e a
pa allag eci-
—
yjy i pesiy
kon i y
sa ybés.
Jau
i pesiai,
o
ne
kon i ai
son
pa allag e ieji
(a
nuoseklieji,
susie icji).
Ne
si il y a
long em-
ps ceux
i pesiy
kon i us
sékmingai
appelinom
ezonansi-
niais,
enco e
i pamaisiais.
Kai à ous
paaiSkés
no mine
isski ing
spécialybg
nusakandiy
bid a dziy
da yba,
i
be
Zodyny se a
aisku, que
équi alen iné
schéma doi
eik8 i
ek i alen o
schemg,
ek i alencioji
schema
0
—
a s oyableja
schéma,
s a iona inis
appa eil
—
s aciona o
disposi i ,
0
s aciona u-
sis
disposi i
—
nekilnojama
p ic aisq
( elles
nuances doi
i e i, que
ba y peu
ê e
p écisémen
p édi e, à
p opos de).
kq
Alo s il y au a
clai pou
ous la
di é ence
i
en e
néga i usse
e
néga i inse,
dogminse e
dogma ise e
plu alybés
ki y. Les
bid a ddius
in e na iona-
ux peu en
aimen
bii ina gé e
selon
g ieZ esnes
i
ègles.
Impo bii y
s a egine
disposi ionsa-
a ne a o i
biid a diniy
biid a dziy,
ge okai
daZniau
—
u ilise j a
iuo inius.
Ne eiké y
main sudéjus
a end e,
jusqu
nusis o és
adi ions,
nous de ons
i8 eng i
a k y¢iy.