S asys
ZAJANKAUSKAS
BUDVARDINIAI
BUDVARDZIAI
TECHNIKOS
TERMINIJOJE
Technikos
e minijos
biikl¢ lemia
langue biikle i
aida. Elek o
nikos e minija
aimen né a
iSim is, e
élec ikoje es
cons ammen
naujie ny, aigi
e naujy
e miny.
Beaucoupuma
naujyjy
e miny ien
pa angly e
usy pa bas, e
eikiamas
sq okas
co ec emen
lic u iSkai
j a dyl i p i
alu. Ta¢iau
pou bi inas
ick echnique
de
comp éhension,
ick langbinis
isp usimen .
Pas di icile e
se pose .
DaZnai
ép ou ons, que
ku iq bien
sq oka bu e
peu j a d i où
ce qui
p écisémen .
ès impo an
moké i
p écisémen
nusaky i i ai iy
medZiaginiy
da iniy, ju
sa oky
dis inguamasies
pa icula i és,
ypaé quand les
j a dijame
selon isinius
pozimius. ‘Tam
daZ con ien
su ou
j a dZiuo iniai
e p icsagos
-inis bid a dziai.
P iesagos -inis
bid a dZiai
acilemen
pe cepokiami,
jcigu be a go
a spéjami
pama iniai
Zodziai. O sie
dazniausiai es
daik a a dZiai,
ge okai eciau
ki y langues
daliy ZodZiai.
Va ojama e
biid a diniy
p icsagos -inis
bid a dZiy, mais
ba gu, ou ils
bu ini, ba gu, ou
au jy is
nouju. T ès
impo an e
obulo e me
ca ac é iby
ienslus
o ien a ion.
Be gi daZnai
nej impossible
eu e , si
biid a dinis
bid a dis i8 is
où que soi
o ien e. A.
K eda a iéiaus
e R. Na icko
dans le li e
Silicio in eg iniy
schemy
p oduzione
guida a (Vilnius:
Mokslas, 1989)
is isai es
u ilisée
néga i usis e
pozi y usis
o o ezis ai,
bien que u é y
bi i ainsi, comme
depuis
se o o echnik-
oje es appelée
nega w as
pozi y as,
nega i is
pozi winis,
nega i is
pozi winis
jau iej such
pho o ezis ai.
no
—
i
i
i
—
i
Cia u é y bi i
u ilisés
j a dZiuo iniai,
daik a a diniai
ne
bad a d?iai,
o
cons i ue
néga i is
pozi as.
i8
i
Ke inimy,
Zinoma,
bi a ge y,
p icsagos
—
-inis bid a dziy
es
ne aisyklingy,
i
au emen
i
nepa eisinamy.
Vis o dél
chacun.
ne
O
jZ a diuo inius
biid a dyius
beaucoup qui
ou oubli8o.
Juos enka
simpleme-
n b uk e
b uk i
s anda dy
echniciy
sqlygy
i
au eu s.
Jau
a sik a y a
beaucoupyb-
és, deja,
ne
isy
biid a diniy
bud a dziy,
47
u inciy
be
i€
ki u
a éjusios
biid a dzio
p ésagos
-al-, -y -,
-a -,
-a da
Li u iska
bid a dziy
i
p iesagg
-inis.
Taciau
a so a i e
ne
ou
supe bad a dziy
~
que bi y plus cou ,
nommons ainsi ceux
biid a dZius
doubles
p ésesagmes,
exemple.: isualinis
(= isualus,
izualusis,
su
egimasis), lokalinis
(=lokalus. lokalusis,
localinis), globalinis
(=globalus,
globalusis, ou e
apimani is) k .
i
D'ailleu s,
Gia
ne u ima
ikslo
pa cik i
ous les
possibles
Li u i8kus
co espondmenis.
Dél bi y
o
sépa e a
langue.
anciennemen
supe biid a dziy
knibzZdé e
knibédéjo chacun
des ph ases de
langue echnique,
exemple.: suma inis
summinis)
d dis,
e ek iné
(=e ek iné)
eikimé,
selek y inis
(
elek y us,
selek y usis
(=)
en o in u ,
elemen a inés
(
=elemen a iosios)
dalelés,
elemen a inés
(=elemen a iosio-
s) ma hémos
Zinynas. Zinoma,
kas ki a ki y
langues daliy
a p au iniy
ig
Zodziy
su
p icsaga
-inis cons i u
biid a d iai.
Na u aliaus,
nécessigusi-
us lausiusius
son les
i
p écessus
-inis
daik a a diniai
bd a dZiai,
exemple.:
in ég alinis:
in ég alas,
di é encialini-
s:
di e enc ala-
s,
pe sonnelalini-
s: pe sonalas,
pe sonalija.
Requie
manyli
que
Gia né a
d iguby
bid a diniy
p iesagu.
S ai nauji
i
pa ogiai
a iami,
a go
be
daly iy
iS
au o iaus
suda-
Ty i
a achemen s
- biinis a dZiai
bilizodziams
e mes pou :
in eg eo iné
schéma gal
in ego inis
(0
elk inis
g andynas, ca
a
u ima en ê e
schema,
p odui , ayan
beaucoup
clek onikos
ne
g andiniy),
0
in egmo inis
sensibil umas,
p og ammo in-
is nom,
e e uo iné
in o ma ion.
Tokios
sanda os
e miny déjà de
seno nemaza
u ilisée:
ines iné a -
2a, pluk iné
asla,
spausdin iné
ploks é,
j e p inis
Zodis,
j a dZiuo inis
biid a dis,
e s iné
li e a ii a.
D'ailleu s,
da ybos
possibilybiy
dazniausiai
es une galé y
ne
ik i e minai
-
in ég o oji
schema
i
in ég o asis
chaynas,
in eg alusis
a
sensibil ums
( ik y
i
ancienneme-
n u ilisée
in ég ale
sensibili é);
coaksialusis
cabelis
( ik y
i
anciennemen
u ilisé
koaksialinis
kabelis),
cons i u
be
jokiy iSmoniy:
p ic
daik a a dziy
in eg alas,
koaksialas
kamieny
p ide a
p iesaga
-inis, bid a dziy
daly iy
i
pa a o os
j a dziuo inés
o mes.
Mais peu
paman a, que se a
op paça, odél
main enan
b ukami els
ne ikg, nulle pa
neo ien iojan s
e mes, comme
in eg iné schema,
in ég inis
sensibil ums,
koaksinis câbel.
Tokie
bad a dziai
son
cons i u
48
ne a ojamy
i§
lie u iy
pa oje
Zodziy,
enco e
plg.
a ezinis,
ju idique.
Kadinis de
base
Zodis lie u iy
kalboje bi y
ne a ojamas,
ou e a e
nepageidau ina:
i
jei o me
o man o
be
nepa emia
joks lie u iy
langage es
u ilisé
Zodis,
nous
de ons
u ilise
su
bid a dj
o man u'.
D oi e, es
posi i andiy,
que miné as
biid a dis
in eg inis es
kilgs in eg us,
mais alo s
o ien iée
légwa
i$
in eg a ima,
elkima
ienijima.
j
o
ne
j
a
in ég Be o inés
schemes
puisqu'appelés
in eg alinémis
schemoms, puis
si ily a appele
seulemen
in eg inémis
schemoms, mais
in ég aliosi
ne
schémoms,
de niè emen
in eg oschemos!
i
0
—
Visck
eblaidzioja-
ma.
Pa a éius
no mes
in e na ional-
es oi que
in ég o iné
sche-
ma
—
ce n'es ni
iS isai
nedalus, ni
is isai
in eg alus
j aisas.
In eg alumg
ip as a
nusaky i
supplémen -
ai eomi
biid a dZiu
monoli inis,
exempleziui,
puslaidininki-
né monoli iné
in ég o iné
schéma.
Dans
beaucoup
langby
e me
in eg oo iné
schema
pazyminys
indique
seulemen
in eg acijg,
elkima, mais
in eg aluma
in eg a ed
ne
ci cui
—
(Eng)
in ég iee e
Schal ung
( ok
ci cui
in ég é.),
( .)
Tu ima en ê e
plusieu salypé
in ég a ion
echnologine,
—
cons ucciné,
schemo echniné.
Rusiskai nebu e
comme palogiai di e:
u éje bi i
wumeepuposanno e
cxeel.
Ne ykg é ai
e mininaiis
bipolia inis
anzis o ius
unipolia inis
i
anzis o iu-
s, mais
kazkieno
jpi s i
emplai alai
d ipolis
anzis o ius
ienpolis
anzis o ius
i
es isiskai
ne ike,
nep icep ini,
ca esme
nusako
pab éZ inai
aux.
D ipolis
—
c'es
doppnyb i-
0
s, ienpolis
—
iengnyb i-
s,
exemplezi-
ui, ienpolis
swi chil
c'j aisas
un laidui
p ijung i
déconnec-
e ,
d ipolis
a
swi chil
o
d iem
laidams.
-
Chaque
é udian a
Sa oi
que
n'impo -
e quel
i8
y
anzis o iy
es ipolis
même
a
ke u polis
clemen as.
Tic
ansis o es
c éés
ne
Li uanie a
i
p incipal-
emen
eçu
angliSkus
noms.
Todél
galé ume
pakes i les
i
dénomina io-
ju
ns
in e na ional-
es, a gem,
bipolia usis
i
anzis o ius
unipolia usis
anzis o ius.
Zinoma,
Sie
e minin-
ai esm¢
nusaky y
aussi bien
aussem-
en .
Tiksliau
pi majj
eiké y
appele
bipolia iy
(d ipolia iy)
sanda y
anzis on-
iumi.
Mais,
comme
miné a,
nuk yp a
ailleu s.
‘Todél
ju
SeSe i
année, kai
"Kni ik§ a P.
P iesagos -inis
bud a dziai. V.:
Mokslus, 1976.
P. 50. Pa la
sui e ab égé
PIB. Da Z :
S!iZiené N.
A sakome
medikams
//Kalbos
kul i a mes
é udian s
en end,
manau,
su isammen
signi ica i s
naujada us
d ik i is
anzis o ius
ienk i is
anzis o ius.
V.: Min is,
1972. Sqs.
23. P. 71
49
i
D'ailleu s,
i
k i nesj
-
seulemen
bo iajam
élec on
i
seulemen
bo iajai
skylei
déc i end in-
ai j a dy i.
Mais où}
élec one,
kyl¢, jong
-
i
jud ius, bii y
i
ne
—
peu appele
k a ininkais.
Dwik a io
ansis o eus
p incipe de
onc ionneme-
n
g oundZiamas
d iejy ypey
k ii nesiais,
ienk i io
seulemen d'un
0
ype
—
k ii nediais.
Ainsi indiqué
dans les
i
s anda ds
in e na ionaux.
‘Tad es
a
quelque
ègés, es
quelque
s a égie
a
o man en
u ilisan
i8ski ing
pa iculie y-
be
eiSkiandius
i
biid a dzius?
Peu es .
i
Del
j a dziuo iniy
biid a d7iy
nécessai e
e meingumo
e minijai linguinin-
ke
A.
Kaulakiené
di même
comme
ceci:
kai eu
se
p ééZe
ne
l'obje en
quali é,
0
jo
i&ski iamajq
( e minologine)
eiksme, isu
u é y bi i
u ilisées
j a dZiuo inés
o mes*.
D'ailleu s,
nécessé y
u é i en
ê e que la
plain ie
i
in e p au i-
niy
bid a dzZiy
o me galiine
su
-us
(in eg alus,
pe sonalus,
izualus) e
in e p au in-
iy
daik a a dziy
kilmininkas
(in eg alo
eikimé,
pe sonnelalo
sudé is) a sa
place.
O
pa a e
Ta p au-
iniy
Zodziy
Zodyng
(1985
m.)
no e ons que
jame
supe biid -
a dziai
ès
beaucoup
kininaiciy
biid a dziy
pa aduoja.
j a dZiuo iniy
o me
appendages À
i
p opos
-inis
in e p au in-
iy biid a dziy
konku encijq
e minijoje
A.
Paulauskienés
i
D.
Ta ydai eés
li egoje
G amma ic-
os no mes
i
ac ueliné
a osena
(Kaunas:
S iesa,
1986)
aSoma,
que
ne eiké y
Zi bi
s'e o c-
e ou
jusqu'au
bou
suno mi-
n i pou
ous les
i
emps
que
i
plig i
écemmen
commenéjusi
o meo is
j a dziuo iniy
o me classé
es
main enan
déjà
benyx an *.
Vis o
appelle
que dél
jau
c ée
(ne
plusugi
enco e
besoinéjo ku i? !
—
S.Z.)
biid a dZiai,
qui galé y
(!?
—
S.Z.)
u é i
i
j a dZiuo ines
o mes
(ak w us
—
ac i usis,
passi us
—
passi usis,
o malus
—
o malusis,
e icalalus
e icalalusis)-
—
*.
Tai au lieu
supe b id a dziy
ac i is, passi is,
o malinis,
e icalis, qui
aki aizdZiai
considé és comme
p immi-
i
>Kaulakiené
A.
Te miens
Poli echnikos
nege o es
//
La
cul u e des langues
V.:
La
1979.
science, Sas.
37.
P.
35.
/
}Paulauskiené
A,Ta ydai eé
D.
Les no mes
g amma ic-
i
ales
p ésen iné
a osena.
K.: S iesa,
1986. P. 139.
Là ‘ pa .
P. 136.
5 Là
même. P.
139.
50
niais, o mes
~
simples
ka
seulemen
c éés.
Cie n'a enco e
sisi iloma
i
suku i a onalus,
globalus,
demons a i us
pan.
i
Comme
miné a,
kalbininké
A.
Kaulakiené
pasisko
uz
daznesnj
j a dziuo-
iniy
bid a dziy
a ojima.
Dès lo s,
son poin
de ue, il
peu
op ionnell-
emen
cons i ua iné
i
"bepamadius
bid a dinius"
bid a ddius.
Bad a diniy
p éesagy
doubleublem-
en i8 éligée,
mais
cohé ence
né a, néjokiy
aisykliy, es
seulemen
a
supplémen a-
i e paska a
u ilise
p éesaga
-inis.
Jus e
neaisku,
a
ondamen in
Zodis
—
y
ediniy
base de
pe cep io-
n, en in
be sys ème
cons i ués
e mes
au
ismine
chacun ie-
ng
sépa émen-
, c'es
o
di icile
même à ce
domaine
spécialis e,
déjà
bekale i su
ka
ceux qui ne
commence-
n suje é à
app end e-
®.
o
Be
o,
s e imybiy
j ai o é
ba gu
a
bi ina?
Didelé sou ien
aux
consomma e-
u s es
Zodynai.
Hélas
supe biid a dziy
eklamai
Dans les
zodyns place
appa aî ,
o
j a dziuo ines
o mes donne
nej asa, ne a
ous
Sai -il
qu'elles
exis en
peu ,
(0
qu'elles
dispa ais-
sen ?).
Poli echn-
ikos
Zodyne
(V., m.)
1984
ou nie:
nopmaa nei
1.
no malinis
(p emuji,
o
peu ê e
i
p incipali-
né eik8mé? !
Quand es
ji
u ilisé? ).
2.
no malu-
s.
3.
no minis.
I8
o
jus e
aisku, que
adui e
au un
ne
Zodziu!
Saliajo
p emie
enco e
nekenk y
u é i
kilmininkg
no maleés
(p.ex.,
no malés
di ec ions),
Salia
secondho
simpleja
—
o ma
no malus,
Salia
e ciojo
kilmininka
~
no mos
(e.g.,
ni eau de
no me).
Mais ça ne
nécessi e
i
pas un
né
biid a dini-
en
p é oyance
-inis
biid a dzio!
Zinoma,
appa ay -
y, que
déjà peux
dziaug is
Physiqu-
es e my
Zodyne
(V., m.)
1979
adgs
ac i sis
(0
ne
ac i sinis)
élémen
i
laidumas,
ac i ioji
eak i ioji
i
a za, galia,
induc i ioji
a za même
eak i usis
lék u as.
i
Hélas,
éliau
iSleis uose
Zodyns
dans de
nomb eux casy
el une
p adziy.
i8
D'ailleu s,
i
Siame
Zodyne
p ésen ée
s aciona inis
(=s aciona us
+is)
s y a eme-
n , laidumas
i
mo esys
(lyg ou yk y
kazkokiame
s aciona e),
k azis aciona inis
(=k azis aciona us+is)
ni eau champs,
absoluu inis
(=absoliu us+is)
i
minimum, ni eau emps;
localinis
i
(=lokalus
is).
Nemazai
nenuoseklumy
miné ame
poli echnikos
Zodyne, da ,
exemplesziui,
ans e salinis
(=0 ans e sinis,
a ns e salus
is) il es.
+
Ka
déjà
bekalé i
su
Ta p au iniy
Zo-
*Ge ulai is
V.
Physikos
e miny
Zodynas
//
Miisy
pa le.
1980.
No.
5.
P.
30.
Sl
dziy
Zodyna
(V., 1985
m.).
Commen
Zinia,
be
appendages
-inis daznai
possible
issi e s i
pa a ojus
daik a a d7io
kilmininka.
Malheu e-
usemen ,
alo s se
encon -
e
sou en
i
kilmininky
g e a
nukenéia
mien ie aiskums. P iesaga
-inis aide
iS eng i
nesu oki-
amy
kilmininko
g e y,
cela
i
encou a-
geina
jq
dazniau
u ilise .
S ai une
nou eo iska
kilmininky
g e a
pa allag eci-
—
yjy i pesiy
kon i y
sa ybés.
Jau
i pesiai,
o
ne
kon i ai
son
pa allag e ieji
(a
nuoseklieji,
susie icji).
Ne
si il y a
long em-
ps ceux
i pesiy
kon i us
sékmingai
appelinom
ezonansi-
niais,
enco e
i pamaisiais.
Kai à ous
paaiSkés
no mine
isski ing
spécialybg
nusakandiy
bid a dziy
da yba,
i
be
Zodyny se a
aisku, que
équi alen iné
schéma doi
eik8 i
ek i alen o
schemg,
ek i alencioji
schema
0
—
a s oyableja
schéma,
s a iona inis
appa eil
—
s aciona o
disposi i ,
0
s aciona u-
sis
disposi i
—
nekilnojama
p ic aisq
( elles
nuances doi
i e i, que
ba y peu
ê e
p écisémen
p édi e, à
p opos de).
kq
Alo s il y au a
clai pou
ous la
di é ence
i
en e
néga i usse
e
néga i inse,
dogminse e
dogma ise e
plu alybés
ki y. Les
bid a ddius
in e na iona-
ux peu en
aimen
bii ina gé e
selon
g ieZ esnes
i
ègles.
Impo bii y
s a egine
disposi ionsa-
a ne a o i
biid a diniy
biid a dziy,
ge okai
daZniau
—
u ilise j a
iuo inius.
Ne eiké y
main sudéjus
a end e,
jusqu
nusis o és
adi ions,
nous de ons
i8 eng i
a k y¢iy.