scieee Open visual document viewer

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Stasys Zajankauskas

Full text

S asys ZAJANKAUSKAS BUDVARDINIAI BUDVARDZIAI TECHNIKOS TERMINIJOJE Technikos e minijos biikl¢ lemia langue biikle i aida. Elek o nikos e minija aimen né a iSim is, e élec ikoje es cons ammen naujie ny, aigi e naujy e miny. Beaucoupuma naujyjy e miny ien pa angly e usy pa bas, e eikiamas sq okas co ec emen lic u iSkai j a dyl i p i alu. Ta¢iau pou bi inas ick echnique de comp éhension, ick langbinis isp usimen . Pas di icile e se pose . DaZnai ép ou ons, que ku iq bien sq oka bu e peu j a d i où ce qui p écisémen . ès impo an moké i p écisémen nusaky i i ai iy medZiaginiy da iniy, ju sa oky dis inguamasies pa icula i és, ypaé quand les j a dijame selon isinius pozimius. ‘Tam daZ con ien su ou j a dZiuo iniai e p icsagos -inis bid a dziai. P iesagos -inis bid a dZiai acilemen pe cepokiami, jcigu be a go a spéjami pama iniai Zodziai. O sie dazniausiai es daik a a dZiai, ge okai eciau ki y langues daliy ZodZiai. Va ojama e biid a diniy p icsagos -inis bid a dZiy, mais ba gu, ou ils bu ini, ba gu, ou au jy is nouju. T ès impo an e obulo e me ca ac é iby ienslus o ien a ion. Be gi daZnai nej impossible eu e , si biid a dinis bid a dis i8 is où que soi o ien e. A. K eda a iéiaus e R. Na icko dans le li e Silicio in eg iniy schemy p oduzione guida a (Vilnius: Mokslas, 1989) is isai es u ilisée néga i usis e pozi y usis o o ezis ai, bien que u é y bi i ainsi, comme depuis se o o echnik- oje es appelée nega w as pozi y as, nega i is pozi winis, nega i is pozi winis jau iej such pho o ezis ai. no — i i i — i Cia u é y bi i u ilisés j a dZiuo iniai, daik a a diniai ne bad a d?iai, o cons i ue néga i is pozi as. i8 i Ke inimy, Zinoma, bi a ge y, p icsagos — -inis bid a dziy es ne aisyklingy, i au emen i nepa eisinamy. Vis o dél chacun. ne O jZ a diuo inius biid a dyius beaucoup qui ou oubli8o. Juos enka simpleme- n b uk e b uk i s anda dy echniciy sqlygy i au eu s. Jau a sik a y a beaucoupyb- és, deja, ne isy biid a diniy bud a dziy, 47 u inciy be i€ ki u a éjusios biid a dzio p ésagos -al-, -y -, -a -, -a da Li u iska bid a dziy i p iesagg -inis. Taciau a so a i e ne ou supe bad a dziy ~ que bi y plus cou , nommons ainsi ceux biid a dZius doubles p ésesagmes, exemple.: isualinis (= isualus, izualusis, su egimasis), lokalinis (=lokalus. lokalusis, localinis), globalinis (=globalus, globalusis, ou e apimani is) k . i D'ailleu s, Gia ne u ima ikslo pa cik i ous les possibles Li u i8kus co espondmenis. Dél bi y o sépa e a langue. anciennemen supe biid a dziy knibzZdé e knibédéjo chacun des ph ases de langue echnique, exemple.: suma inis summinis) d dis, e ek iné (=e ek iné) eikimé, selek y inis ( elek y us, selek y usis (=) en o in u , elemen a inés ( =elemen a iosios) dalelés, elemen a inés (=elemen a iosio- s) ma hémos Zinynas. Zinoma, kas ki a ki y langues daliy a p au iniy ig Zodziy su p icsaga -inis cons i u biid a d iai. Na u aliaus, nécessigusi- us lausiusius son les i p écessus -inis daik a a diniai bd a dZiai, exemple.: in ég alinis: in ég alas, di é encialini- s: di e enc ala- s, pe sonnelalini- s: pe sonalas, pe sonalija. Requie manyli que Gia né a d iguby bid a diniy p iesagu. S ai nauji i pa ogiai a iami, a go be daly iy iS au o iaus suda- Ty i a achemen s - biinis a dZiai bilizodziams e mes pou : in eg eo iné schéma gal in ego inis (0 elk inis g andynas, ca a u ima en ê e schema, p odui , ayan beaucoup clek onikos ne g andiniy), 0 in egmo inis sensibil umas, p og ammo in- is nom, e e uo iné in o ma ion. Tokios sanda os e miny déjà de seno nemaza u ilisée: ines iné a - 2a, pluk iné asla, spausdin iné ploks é, j e p inis Zodis, j a dZiuo inis biid a dis, e s iné li e a ii a. D'ailleu s, da ybos possibilybiy dazniausiai es une galé y ne ik i e minai - in ég o oji schema i in ég o asis chaynas, in eg alusis a sensibil ums ( ik y i ancienneme- n u ilisée in ég ale sensibili é); coaksialusis cabelis ( ik y i anciennemen u ilisé koaksialinis kabelis), cons i u be jokiy iSmoniy: p ic daik a a dziy in eg alas, koaksialas kamieny p ide a p iesaga -inis, bid a dziy daly iy i pa a o os j a dziuo inés o mes. Mais peu paman a, que se a op paça, odél main enan b ukami els ne ikg, nulle pa neo ien iojan s e mes, comme in eg iné schema, in ég inis sensibil ums, koaksinis câbel. Tokie bad a dziai son cons i u 48 ne a ojamy i§ lie u iy pa oje Zodziy, enco e plg. a ezinis, ju idique. Kadinis de base Zodis lie u iy kalboje bi y ne a ojamas, ou e a e nepageidau ina: i jei o me o man o be nepa emia joks lie u iy langage es u ilisé Zodis, nous de ons u ilise su bid a dj o man u'. D oi e, es posi i andiy, que miné as biid a dis in eg inis es kilgs in eg us, mais alo s o ien iée légwa i$ in eg a ima, elkima ienijima. j o ne j a in ég Be o inés schemes puisqu'appelés in eg alinémis schemoms, puis si ily a appele seulemen in eg inémis schemoms, mais in ég aliosi ne schémoms, de niè emen in eg oschemos! i 0 — Visck eblaidzioja- ma. Pa a éius no mes in e na ional- es oi que in ég o iné sche- ma — ce n'es ni iS isai nedalus, ni is isai in eg alus j aisas. In eg alumg ip as a nusaky i supplémen - ai eomi biid a dZiu monoli inis, exempleziui, puslaidininki- né monoli iné in ég o iné schéma. Dans beaucoup langby e me in eg oo iné schema pazyminys indique seulemen in eg acijg, elkima, mais in eg aluma in eg a ed ne ci cui — (Eng) in ég iee e Schal ung ( ok ci cui in ég é.), ( .) Tu ima en ê e plusieu salypé in ég a ion echnologine, — cons ucciné, schemo echniné. Rusiskai nebu e comme palogiai di e: u éje bi i wumeepuposanno e cxeel. Ne ykg é ai e mininaiis bipolia inis anzis o ius unipolia inis i anzis o iu- s, mais kazkieno jpi s i emplai alai d ipolis anzis o ius ienpolis anzis o ius i es isiskai ne ike, nep icep ini, ca esme nusako pab éZ inai aux. D ipolis — c'es doppnyb i- 0 s, ienpolis — iengnyb i- s, exemplezi- ui, ienpolis swi chil c'j aisas un laidui p ijung i déconnec- e , d ipolis a swi chil o d iem laidams. - Chaque é udian a Sa oi que n'impo - e quel i8 y anzis o iy es ipolis même a ke u polis clemen as. Tic ansis o es c éés ne Li uanie a i p incipal- emen eçu angliSkus noms. Todél galé ume pakes i les i dénomina io- ju ns in e na ional- es, a gem, bipolia usis i anzis o ius unipolia usis anzis o ius. Zinoma, Sie e minin- ai esm¢ nusaky y aussi bien aussem- en . Tiksliau pi majj eiké y appele bipolia iy (d ipolia iy) sanda y anzis on- iumi. Mais, comme miné a, nuk yp a ailleu s. ‘Todél ju SeSe i année, kai "Kni ik§ a P. P iesagos -inis bud a dziai. V.: Mokslus, 1976. P. 50. Pa la sui e ab égé PIB. Da Z : S!iZiené N. A sakome medikams //Kalbos kul i a mes é udian s en end, manau, su isammen signi ica i s naujada us d ik i is anzis o ius ienk i is anzis o ius. V.: Min is, 1972. Sqs. 23. P. 71 49 i D'ailleu s, i k i nesj - seulemen bo iajam élec on i seulemen bo iajai skylei déc i end in- ai j a dy i. Mais où} élec one, kyl¢, jong - i jud ius, bii y i ne — peu appele k a ininkais. Dwik a io ansis o eus p incipe de onc ionneme- n g oundZiamas d iejy ypey k ii nesiais, ienk i io seulemen d'un 0 ype — k ii nediais. Ainsi indiqué dans les i s anda ds in e na ionaux. ‘Tad es a quelque ègés, es quelque s a égie a o man en u ilisan i8ski ing pa iculie y- be eiSkiandius i biid a dzius? Peu es . i Del j a dziuo iniy biid a d7iy nécessai e e meingumo e minijai linguinin- ke A. Kaulakiené di même comme ceci: kai eu se p ééZe ne l'obje en quali é, 0 jo i&ski iamajq ( e minologine) eiksme, isu u é y bi i u ilisées j a dZiuo inés o mes*. D'ailleu s, nécessé y u é i en ê e que la plain ie i in e p au i- niy bid a dzZiy o me galiine su -us (in eg alus, pe sonalus, izualus) e in e p au in- iy daik a a dziy kilmininkas (in eg alo eikimé, pe sonnelalo sudé is) a sa place. O pa a e Ta p au- iniy Zodziy Zodyng (1985 m.) no e ons que jame supe biid - a dziai ès beaucoup kininaiciy biid a dziy pa aduoja. j a dZiuo iniy o me appendages À i p opos -inis in e p au in- iy biid a dziy konku encijq e minijoje A. Paulauskienés i D. Ta ydai eés li egoje G amma ic- os no mes i ac ueliné a osena (Kaunas: S iesa, 1986) aSoma, que ne eiké y Zi bi s'e o c- e ou jusqu'au bou suno mi- n i pou ous les i emps que i plig i écemmen commenéjusi o meo is j a dziuo iniy o me classé es main enan déjà benyx an *. Vis o appelle que dél jau c ée (ne plusugi enco e besoinéjo ku i? ! — S.Z.) biid a dZiai, qui galé y (!? — S.Z.) u é i i j a dZiuo ines o mes (ak w us — ac i usis, passi us — passi usis, o malus — o malusis, e icalalus e icalalusis)- — *. Tai au lieu supe b id a dziy ac i is, passi is, o malinis, e icalis, qui aki aizdZiai considé és comme p immi- i >Kaulakiené A. Te miens Poli echnikos nege o es // La cul u e des langues V.: La 1979. science, Sas. 37. P. 35. / }Paulauskiené A,Ta ydai eé D. Les no mes g amma ic- i ales p ésen iné a osena. K.: S iesa, 1986. P. 139. Là ‘ pa . P. 136. 5 Là même. P. 139. 50 niais, o mes ~ simples ka seulemen c éés. Cie n'a enco e sisi iloma i suku i a onalus, globalus, demons a i us pan. i Comme miné a, kalbininké A. Kaulakiené pasisko uz daznesnj j a dziuo- iniy bid a dziy a ojima. Dès lo s, son poin de ue, il peu op ionnell- emen cons i ua iné i "bepamadius bid a dinius" bid a ddius. Bad a diniy p éesagy doubleublem- en i8 éligée, mais cohé ence né a, néjokiy aisykliy, es seulemen a supplémen a- i e paska a u ilise p éesaga -inis. Jus e neaisku, a ondamen in Zodis — y ediniy base de pe cep io- n, en in be sys ème cons i ués e mes au ismine chacun ie- ng sépa émen- , c'es o di icile même à ce domaine spécialis e, déjà bekale i su ka ceux qui ne commence- n suje é à app end e- ®. o Be o, s e imybiy j ai o é ba gu a bi ina? Didelé sou ien aux consomma e- u s es Zodynai. Hélas supe biid a dziy eklamai Dans les zodyns place appa aî , o j a dziuo ines o mes donne nej asa, ne a ous Sai -il qu'elles exis en peu , (0 qu'elles dispa ais- sen ?). Poli echn- ikos Zodyne (V., m.) 1984 ou nie: nopmaa nei 1. no malinis (p emuji, o peu ê e i p incipali- né eik8mé? ! Quand es ji u ilisé? ). 2. no malu- s. 3. no minis. I8 o jus e aisku, que adui e au un ne Zodziu! Saliajo p emie enco e nekenk y u é i kilmininkg no maleés (p.ex., no malés di ec ions), Salia secondho simpleja — o ma no malus, Salia e ciojo kilmininka ~ no mos (e.g., ni eau de no me). Mais ça ne nécessi e i pas un né biid a dini- en p é oyance -inis biid a dzio! Zinoma, appa ay - y, que déjà peux dziaug is Physiqu- es e my Zodyne (V., m.) 1979 adgs ac i sis (0 ne ac i sinis) élémen i laidumas, ac i ioji eak i ioji i a za, galia, induc i ioji a za même eak i usis lék u as. i Hélas, éliau iSleis uose Zodyns dans de nomb eux casy el une p adziy. i8 D'ailleu s, i Siame Zodyne p ésen ée s aciona inis (=s aciona us +is) s y a eme- n , laidumas i mo esys (lyg ou yk y kazkokiame s aciona e), k azis aciona inis (=k azis aciona us+is) ni eau champs, absoluu inis (=absoliu us+is) i minimum, ni eau emps; localinis i (=lokalus is). Nemazai nenuoseklumy miné ame poli echnikos Zodyne, da , exemplesziui, ans e salinis (=0 ans e sinis, a ns e salus is) il es. + Ka déjà bekalé i su Ta p au iniy Zo- *Ge ulai is V. Physikos e miny Zodynas // Miisy pa le. 1980. No. 5. P. 30. Sl dziy Zodyna (V., 1985 m.). Commen Zinia, be appendages -inis daznai possible issi e s i pa a ojus daik a a d7io kilmininka. Malheu e- usemen , alo s se encon - e sou en i kilmininky g e a nukenéia mien ie aiskums. P iesaga -inis aide iS eng i nesu oki- amy kilmininko g e y, cela i encou a- geina jq dazniau u ilise . S ai une nou eo iska kilmininky g e a pa allag eci- — yjy i pesiy kon i y sa ybés. Jau i pesiai, o ne kon i ai son pa allag e ieji (a nuoseklieji, susie icji). Ne si il y a long em- ps ceux i pesiy kon i us sékmingai appelinom ezonansi- niais, enco e i pamaisiais. Kai à ous paaiSkés no mine isski ing spécialybg nusakandiy bid a dziy da yba, i be Zodyny se a aisku, que équi alen iné schéma doi eik8 i ek i alen o schemg, ek i alencioji schema 0 — a s oyableja schéma, s a iona inis appa eil — s aciona o disposi i , 0 s aciona u- sis disposi i — nekilnojama p ic aisq ( elles nuances doi i e i, que ba y peu ê e p écisémen p édi e, à p opos de). kq Alo s il y au a clai pou ous la di é ence i en e néga i usse e néga i inse, dogminse e dogma ise e plu alybés ki y. Les bid a ddius in e na iona- ux peu en aimen bii ina gé e selon g ieZ esnes i ègles. Impo bii y s a egine disposi ionsa- a ne a o i biid a diniy biid a dziy, ge okai daZniau — u ilise j a iuo inius. Ne eiké y main sudéjus a end e, jusqu nusis o és adi ions, nous de ons i8 eng i a k y¢iy.