Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

S asys ZAJANKAUSKAS BUDVARDINIAI BUDVARDZIAI TECHNIKOS TERMINIJOJE Technikos e minijos biikl¢ lemia kalbos biikle i aida. Elek o nikos e minija ik ai né a iSim is, o elek onikoje nuola y a naujie ny, aigi i naujy e miny. Dauguma naujyjy e miny a eina pe angly i usy kalbas, o eikiamas sq okas inkamai lic u iSkai j a dyl i p i alu. Ta¢iau am bi inas ick echnikos sup a imas, ick kalbinis is- p usimas. Nesunku i paklys i.DaZnai pa i iame, kad ku iq no s sq- oka bu e galima j a dy i ku kas iksliau. Labai s a bu moké i iksliai nusaky i i ai iy medZiaginiy da iniy, ju sa oky ski iamasias ypa ybes, ypaé kai jas j a dijame pagal isi- nius pozymius. ‘Tam daZniausiai inka j a dZiuo iniai i p icsagos -inis bid a dziai. P iesagos -inis bid a dZiai leng ai su okiami, jci- gu be a go a spéjami pama iniai Zodziai. O Sie dazniausiai y a daik- a a dZiai, ge okai eciau — ki y kalbos daliy ZodZiai. Va ojama i biid a diniy p icsagos -inis bid a dZiy, be a gu, a jie bu ini, a - gu, a eikia jy is nauju. Labai s a bi obulo e mino ypa ybe — ikslus o ien a imas. Be gi daZnai nejmanoma jaus i, a biid a dinis bid a dis i8 is ku no s o ien uoja. A. K eda a iéiaus i R. Na icko knygoje “Silicio in eg iniy sche- my gamybos ado as” (Vilnius: Mokslas, 1989) is isai a ojama ne- ga y usis i pozi y usis o o ezis ai, no s u é y bi i aip, kaip nuo se- no o o echnikoje adinama — nega w as i pozi y as, nega y inis i po- zi winis aizdai, nega y inis i pozi winis jau iej sluoksniai — okie i o o ezis ai. Cia u é y bi i a ojami ne j a dZiuo iniai, o daik a a - diniai bad a d?iai, suda y i i8 nega y as i pozi as. Ke inimy, Zino- ma, bi a ge y, — p icsagos -inis bid a dziy y a i ne aisyklingy, i ki aip nepa eisinamy. Vis dél o ne kiek ienas. O j a dZiuo inius biid- a dyius daug kas isai pami 8o. Juos enka iesiog b uk e b uk i s an- da y i echniniy sqlygy au o iams. Jau a sik a y a daugybés, deja, ne isy biid a diniy bud a dziy, 47 u inciy be i€ ki u a éjusios biid a dzio p iesagos -al-, -y -, -a -, -a - da i lie u iska bid a dziy p iesagg -inis. Taciau a sik a y a ne isu “supe bad a dziy” ~ kad bi y umpiau, pa adinkime aip uos biid- a dZius su d igubomis p iesagomis, p z.: izualinis (= izualus, izu- alusis, egimasis), lokalinis (=lokalus. lokalusis, ie inis), globalinis (=globalus, globalusis, isa apimani is) i k . Beje, Gia ne u ima ikslo pa cik i isus galimus lie u i8kus a i ikmenis. Dél o bi y a ski a kal- ba. seniai “supe biid a dziy” knibzZdé e knibédéjo kiek ienas ech- nikos kalbos sakinys, p z.: suma inis (=suminis) d dis, e ek iné (=e ek iné) eikimé, selek y inis ( elek y us, selek y usis) s ip in u- as, elemen a inés ( =elemen a iosios) dalelés, elemen a inés (=ele- men a iosios) ma ema ikos Zinynas. Zinoma, kas ki a ig ki y kalbos daliy a p au iniy Zodziy su p icsaga -inis suda y i biid a d iai. Na- u aliausi, eikalingiausi i gausiausi y a p iesagos -inis daik a a di- niai bd a dZiai, p z.: in eg alinis: in eg alas, di e encialinis: di e en- c alas, pe sonalinis: pe sonalas, pe sonalija. Reikia manyli, kad Gia né a d iguby bid a diniy p iesagu. S ai i nauji pa ogiai a iami, be a go iS daly iy au o iaus suda- Ty i p iesagos -inis biid a dZiai d izodziams e minams: in eg uo iné schema (0 gal in eg uo inis a elk inis g andynas, nes u ima gal oje ne schema, 0 gaminys, u in is daug clek onikos g andiniy), in eg- mo inis jau umas, p og amuo inis a das, e e uo iné in o macija. To- kios sanda os e miny jau nuo seno nemaza a ojama: ines iné a - 2a, pluk iné asla, spausdin iné ploks é, j e p inis Zodis, j a dZiuo inis biid- a dis, e s iné li e a ii a. Beje, da ybos galimybiy dazniausiai y a ne iena - galé y ik i i e minai in eg uo oji schema a in eg uo asis g andynas, in eg alusis jau umas ( ik y i seniau a o as in eg alinis jau umas); koaksialu- sis kabelis ( ik y i seniau a o as koaksialinis kabelis), suda y i be jokiy iSmoniy: p ic daik a a dziy in eg alas, koaksialas kamieny p i- de a p iesaga -inis, bid a dziy i daly iy pa a o os j a dziuo inés o mos. Be gal pamany a, kad bus pe p as a, odél daba b ukami okie ne ikg, nieku neo ien uojan ys e minai, kaip in eg iné sche- ma, in eg inis jau umas, koaksinis kabelis. Tokie bad a dziai y a su- 48 da y i i§ ne a ojamy lie u iy kalboje Zodziy, da plg. a ezinis, ju i- dinis. Kad pama inis Zodis lie u iy kalboje bi y ne a ojamas, isai e a i nepageidau ina: “jei o mos be o man o nepa emia joks lie- u iy kalboje a ojamas Zodis, u ime a o i bid a dj su o man- u”'. Tiesa, y a eigiandiy, kad miné as biid a dis in eg inis y a kilgs i$ in eg us, be ada o ien uojama j leng a in eg a ima, o ne j elkima a ienijima. Be in eg uo inés schemos juk adin os in eg alinémis schemomis, juk si ily a adin i ne ik in eg inémis schemomis, be i in eg aliosio- mis schemomis, 0 paskiausiai — in eg oschemomis! Vis ebcklaidzio- jama. Pa a éius a p au inius s anda us ma y i, kad in eg uo iné sche- ma — ai nei iS isai nedalus, nei is isai in eg alus j aisas. In eg alumg ip as a nusaky i papildomai biid a dZiu monoli inis, pa yzdziui, pus- laidininkiné monoli iné in eg uo iné schema. Daugeliu kalby e mino in eg uo iné schema pazyminys odo ik in eg acijg, elkima, be ne in eg aluma — in eg a ed ci cui (angl.) in eg ie e Schal ung ( ok.), ci cui in ég é (p anc.). Tu ima gal oje daugialypé in eg acija — ech- nologine, kons ukciné, schemo echniné. Rusiskai nebu e kaip pa- logiai pasaky i: u éje bi i wumeepuposanno e cxeel. Ne ykg bu o e minai bipolia inis anzis o ius i unipolia inis an- zis o ius, be kazkieno jpi s i pakai alai d ipolis anzis o ius i ien- polis anzis o ius y a isiskai ne ike, nep iim ini, nes esme nusako pab éZ inai klaidingai. D ipolis — ai d ignyb is, 0 ienpolis — ien- gnyb is, pa yzdziui, ienpolis jungiklis ai j aisas ienam laidui p i- jung i a a jung i, o d ipolis jungiklis - d iem laidams. Kiek ienas s uden as u i Zino i, kad be ku is i8 y anzis o iy y a ipolis a ne ke u polis clemen as. Tic anzis o iai suku i ne Lie u oje i pi miau- sia ga o angliSkus a dus. Todél galé ume pakes i i a p au inius ju pa adinimus, a kim, bipolia usis anzis o ius i unipolia usis anzis- o ius. Zinoma, Sie e minai esm¢ nusaky y aip pa klaidingai. Tiks- liau pi majj eiké y adin i bipolia iy (d ipolia iy) sanda y anzis o- niumi. Be , kaip miné a, nuk yp a ki u . ‘Todél ju SeSe i me ai, kai "Kni ik§ a P. P iesagos -inis bud a dziai. V.: Mokslus, 1976. P. 50. Toliau umpinama PIB. Da Z : S!iZiené N. A sakome medikams // Kalbos kul i a V.: Min is, 1972. Sqs. 23. P. 71 49 mano s uden ai gi di, manau, pakankamai p asmingus naujada us d ik i is anzis o ius i ienk i is anzis o ius. Beje, i k i nesj - ik jud iajam elek onui i ik jud iajai skylei apibend in ai j a dy i. Be ku } elek ona, kyl¢, jong - i jud ius, i ne — bii y galima adin i k a ininkais. D ik a io anzis o iaus eikimo p incipas g indZiamas d iejy ipy k ii nesiais, 0 ienk i io — ik ieno ipo k ii nediais. Taip nu odoma i a p au iniuose s anda uose. ‘Tad a y a kokios no s aisyklés, a y a kokia no s s a egija suda- an i a ojan i8ski ing ypa ybe eiSkiandius biid a dzius? Gal i y a. Del j a dziuo iniy biid a d7iy eikalingumo e minijai kalbinin- ke A. Kaulakiené sako ne gi aip: “kai no ima pab éZ i ne daik o kokybe, 0 jo i&ski iamajq ( e minologine) eiksme, isu u é y bi i a ojamos j a dZiuo inés o mos”*. Beje, eiké y u é i gal oje, kad i pap as oji a p au iniy bid a dzZiy o ma su galiine -us (in eg alus, pe sonalus, izualus) bei a p au iniy daik a a dziy kilmininkas (in- eg alo eikimé, pe sonalo sudé is) u i sa o ie a. O pa a e “Ta p- au iniy Zodziy Zodyng” (1985 m.) pas ebésime, jog jame “supe biid- a dziai” labai daug giminaiciy biid a dziy pa aduoja. Apie j a dZiuo iniy o my i p iesagos -inis a p au iniy biid a - dziy konku encijq e minijoje A. Paulauskienés i D. Ta ydai eés kny- goje “G ama ikos no mos i daba iné a osena” (Kaunas: S iesa, 1986) aSoma, kad ne eiké y “Zi bi s eng is iska iki galo suno - min i i isiems laikams” i kad “palygin i neseniai p adéjusi o - muo is j a dziuo iniy o my klasé daba jau y a benyks an i”*. Vis dél o p imena, kad “jau suku i (nejaugi da eikéjo ku i?! — S.Z.) biid a dZiai, ku ie galé y (!? — S.Z.) u é i i j a dZiuo ines o mas (ak w us — ak y usis, pasy us — pasy usis, o malus — o malusis, e i- kalus — e ikalusis)”*. Tai ie oj “supe b id a dziy” ak y inis, pasy i- nis, o malinis, e ikalinis, ku ie aki aizdZiai laikomi kaip i pi mi- >Kaulakiené A. Poli echnikos e minijos nege o es // Kalbos kul u a V.: Mokslas, 1979. Sas. 37. P. 35. / }Paulauskiené A,Ta ydai eé D. G ama ikos no mos i daba iné a osena. K.: S iesa, 1986. P. 139. ‘ Ten pa . P. 136. 5 Ten pa . P. 139. 50 niais, ~ pap as osios o mos “ka ik suku os”. Cia da i nesi iloma “suku i” a onalus, globalus, demons a y us i pan. Kaip miné a, kalbininké A. Kaulakiené pasisko uz daznesnj j a - dziuo iniy bid a dziy a ojima. Tadiau, jos nuomone, galima pasi- ink inai suda iné i i "bepamadius bid a dinius" bid a ddius. Bad- a diniy p iesagy d igubumo i8 engiama, be nuoseklumo né a, né- a jokiy aisykliy, y a ik papildoma paska a a o i p iesaga -inis. Tik neaisku, a pama inis Zodis — y ediniy su okimo pag indas, pagaliau “be sis emos suda y us e minus eikia isimin i kiek ieng a - ski ai, o ai sunku ne os s i ies specialis ui, ka jau bekalbe i apie uos, ku ie ik p adeda o dalyko moky is”®. Be o, s e imybiy j ai o é a gu a gi ina? Didelé pa ama a o ojams y a Zodynai. Deja “supe biid a dziy” eklamai Zodynuose ie os a si anda, o j a dziuo ines o mas pa eik i nejp as a, ne a isi Zino, kad jos y a (0 gal, kad jos nyks a?). Poli- echnikos Zodyne (V., 1984 m.) eikiama: nopmaa nei 1. no malinis (pi moji, o gal i pag indiné eik8mé?! Kada ji a ojama?). 2. no - malusis. 3. no minis. I8 o ik aisku, kad e s i eikia ne ienu Zodziu! Salia pi mojo da nekenk y u é i kilmininkg no maleés (p z., no ma- lés k yp ies), Salia an ojo — pap as aja o ma no malus, Salia eciojo ~ kilmininka no mos (p z., no mos lygis). Be aip i nep i eikia né ieno biid a dinio p iesagos -inis biid a dzio! Zinoma, a ody y, jog jau gali dziaug is “Fizikos e miny Zody- ne” (V., 1979 m.) adgs ak y usis (0 ne ak y inis) elemen as i laidu- mas, ak y ioji i eak y ioji a za, galia, induk y ioji a za i ne eak- y usis lék u as. Deja, éliau iSleis uose Zodynuose daugeliu a ejy “ el daina i8 p adziy”. Beje, i Siame Zodyne pa eik a s aciona inis (=s aciona us +is) s y a imas, laidumas i judesys (lyg iskas yk y kazkokiame s aciona e), k azis aciona inis (=k azis aciona us+is) lygmuo i laukas, absoliu inis (=absoliu us+is) minimumas, lygis i laikas; lokalinis (=lokalus is). Nemazai nenuoseklumy miné ame poli echnikos Zodyne, da , pa yzdziui, ans e salinis (=0 ans e si- nis, a ns e salus + is) il as. Ka jau bekalbé i apie “Ta p au iniy Zo- *Ge ulai is V. Fizikos e miny Zodynas // Miisy kalba. 1980. N . 5. P. 30. Sl dziy Zodyna” (V., 1985 m.). Kaip Zinia, be p iesagos -inis daznai galima issi e s i pa a ojus daik a a d7io kilmininka. Deja, ada ne e ai susida o kilmininky g e a i nukenéia min ies aiskumas. P iesaga -inis padeda iS eng i nesu o- kiamy kilmininko g e y, i ai ska ina jq dazniau a o i. S ai iena naujo iska kilmininky g e a — lygiag eciyjy i pesiy kon i y sa ybés. Jau i pesiai, o ne kon i ai y a lygiag e ieji (a nuoseklieji, susie ic- ji). Ne aip seniai uos “ i pesiy” kon i us sékmingai adinom ezo- nansiniais, da i pamaisiais. Kai isiems paaiSkés no mine isski ing ypa ybg nusakandiy bid- a dziy da yba, i be Zodyny bus aisku, kad ek i alen iné schema u i eik8 i “ek i alen o schemg”, 0 ek i alencioji schema — “a s ojamaja schema”, s aciona inis p ie aisas — “s aciona o p ie aisa”, 0 s aciona- usis p ie aisas — “nekilnojama p ic aisq” ( okie a spal iai u i gy uo- i, kad ba y galima iksliai nusaky i, apie kq kalbama). Tada isiems bus ai’kus i ski umas a p nega y usis bei nega y inis, dogminis bei dogma inis i daugybés ki y. Ta p au inius bid a ddius ik ai galima i bii ina a ky i pagal g ieZ esnes aisykles. S a bi bii y s a egine nuos a a — ne a o i biid- a diniy biid a dziy, ge okai daZniau a o i j a iuo inius. Ne- eiké y ankas sudéjus lauk i, kol nusis o és “ adicijos”, u ime i8- eng i a k y¢iy.