scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Author: Stasys Zajankauskas
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/791/882
S asys
ZAJANKAUSKAS
BUDVARDINIAI
BUDVARDZIAI
TECHNIKOS
TERMINIJOYA
Technikos
e minijos
biikl¢ lemia
lenguaje biikle
i aida. Elek o
nikos e minija
ealmen e né a
iSim is, a
elec ikoje
cons an emen-
e es á naujie
ny, aigi y naujy
e miny.
Mayo ía
naujyjy
e miny iene
pe angly y usy
lengbas, a
eikiamas
sq okas
co ec amen e
lic u iSkai
j a dyl i p i
alu. Ta¢iau
pa a bi inas
ick écnica
en endima, ick
kalbinis
isp usima. No
cues a ni
subi se. DaZnai
expe imen am-
os, que ku iq
aunque sq oka
bu e puede
j a di i donde
algo más
p eciso. Muy
impo an e
moké i
exac amen e
desaki a
i ai iy
medZiaginiy
da iniy, ju
sa oky
dis inguamasias
peculia idades,
ypaé cuando las
j a dijamos
según isinius
pozimius. ‘Tam
daZ mejo enca
j a dZiuo iniai
e p icsagos -inis
bid a dziai.
P iesagos -inis
bid a dZiai
ácilmen e
pe cepokiami,
jcigu be a go
a spéjami
pama iniai
Zodziai. O sie
dazniausiai es
daik a a dZiai,
ge okai eciau
ki y daliy de
idiomas ZodZiai.
Va ojama i
biid a diniy
p icsagos -inis
bid a dZiy, pe o
a gu, si ellos
bu ini, a gu, si
necesi a jy is
nue oju. Muy
impo an e
obulo é mino
peculia iby
ikslus
o ien ación.
Be gi daZnai
nej imposible
siu i, o
biid a dinis
bid a dis i8 is
dondequie a
o ien a. A.
K eda a iéiaus
y R. Na icko en
el lib o Silicio
in eg iniy
schemy
производство
руководитель
(Vilnius:
Mokslas, 1989)
is isai se u iliza
nega i i usis y
pozi y usis
o o ezis ai,
aunque u é y
bi i así, como
desde
se o o echnik-
oje se llama
nega w as
pozi y as,
nega i i is
pozi winis,
nega i is
pozi winis
jau iej such
o o ezis ai.
no
—
i
i
i
—
i
Cia u é y bi i
u ilizados
j a dZiuo iniai,
daik a a diniai
ne
bad a d?iai,
o
o ma
nega i as
pozi as.
i8
i
Ke inimy,
Zinoma,
bi a ge y,
p icsagos
—
-inis bid a dziy
es
ne aisyklingy,
i
o a ez
i
nepa eisinamy.
Vis o dél
odos.
ne
O
jZ a diuo inius
biid a dyius
mucho que oda
ol id8o.
Juos enka
simplemen-
e b uk e
b uk i
es ánda y
écnicoiy
sqlygy
i
au o es.
Ya
a sik a i a
muchosybé-
s, deja, isy
ne
biid a diniy
bud a dziy,
u inciy
47
ki u
be
i€
a éjusios
biid a dzio
p eesagos
-al-, -y -,
-a -,
-a da
lie u iska
bid a dziy
i
p iesagg
-inis.
Taciau
a sik a i a
ne
odo
supe bad a dziy
~
que bi y más co o,
nomb emos así
esos biid a dZius
dobles p ecesagos,
ej.: isualinis
(= isualus,
izualusis,
egimasis), lokalinis
su
(=lokalus. lokalusis,
localinis), globalinis
(=globalus,
globalusis, oda
apimani is) k .
i
Po jeje,
Gia
ne u ima
ikslo
pa cik i
odos los
posibles
Li u i8kus
co espondimenis.
Dél bi y
o
apa e
habla.
hace iempo
supe biid a dziy
knibzZdé e
knibédéjo
cualquie a ases
de la écnica, ej.:
suma inis
suminis) d dis,
e ek iné
(=e ek iné)
eikimé,
selek y inis
elek y us,
(
selek y usis
(=)
o alin u o,
elemen a inés
(
=elemen a iosios)
dalelés,
elemen a inés
(=elemen a iosio-
s) ma emas
Zinynas. Zinoma,
kas o a ki y del
idioma daliy
in e p au iniy
ig
Zodziy
su
p icsaga
-inis o ma
biid a d iai.
Na u aliausi,
eque ingiau-
si gausiusi
son los
i
p ensagos
-
daik a a diniai
bd a dZiai,
ejemplo.:
in eg alinis:
in eg alas,
di e encialinis:
di e enc alas,
pe sonalalinis:
pe sonalas,
pe sonalija.
Requie e
manyli
que
Gia né a
d iguby
bid a diniy
p iesagu.
S ai nauji
i
pa ogiai
a iami,
a go
be
daly iy
iS
au o iaus
suda-
Ti i
ape u as
- biinis a dZiai
bizodziam
é minos:
in eg eo iné
schema gal
in eg ao inis
(0
elk inis
g andynas,
a
po que u ima
en la cabeza
schema,
p oduc o, que
u in is mucho
ne
clek onikos
0
g andiniy),
in egmo inis
sensibil umas,
p og amao inis
nomb e,
e e uo iné
in o mación.
Tokios
sanda os
e miny ya de
seno nemaza
u ilizada:
ines iné a -
2a, pluk iné
asla,
spausdin iné
ploks é,
j e p inis
Zodis,
j a dZiuo inis
biid a dis,
e s iné
li e a ii a.
Po je,
da ybos
possibilybiy
daznicamen e
es una galé y
ne
ik i
-
e mininai
in eg o oji
i
schema
in eg o asis
cadynas,
a
in eg alusis
sensibil umas
( ik y la
i
sensi i idad
in eg al
usada
an es);
coaksialusis
cabelis
( ik y
i
an iguamen e
usado
koaksialinis
kabelis),
o ma jokiy
be
iSmoniy: p ic
daik a a dziy
in eg alas,
koaksialas
kamieny
p ide a
apesaga
-inis, bid a dziy
daly iy
i
pa a o os
j a dziuo inés
o mas.
Pe o al ez
paman a que se á
demasiado malada,
odél aho a
b ukami ales
ne ikg,
ningunawhe e
neo ien iojan es
é minos, como
in eg iné schema,
in eg inis
sensibil umas,
coaksino cabel.
Tokie
bad a dziai
son o ma
ne a ojamy
48
lie u iy
i§
diboje
Zodziy,
más plg.
a ezinis,
ju ídinis.
Kadinis de
base
Zodis lie u iy
kalboje bi y
ne a ojamo,
oda a a
nepageidau ina:
i
jei o ma
o man o
be
nepa emia
joks lie u iy
en el idioma
se u iliza
Zodis,
debemos
usa
bid a dj
su
o man -
u'.
e dad, es
a i mandiy,
que miné as
biid a dis
in eg inis es
kilgs in eg us,
pe o
en onces
o ien iojama
i$
lig a
in eg a ima,
elkima
ienijima.
j
o
ne
j
a
in eg Be o inés
schemes pues
llamados
in eg alinémis
schemos, pues
si ily a llama sólo
in eg inémis
schemos, pe o
in eg aliosi
schemos,
ne
úl imamen e
in eg oschemos!
i
0
—
Visck
eblaidzioja-
ma.
Pa a éius
es ánda es
in e nacional-
es e que
in eg o iné
sche-
ma
—
es ni iS isai
nedalus, ni
is isai
in eg alus
j aisas.
In eg alumg
ip as a
nusaki i
adicionalme-
n e
biid a dZiu
monoli inis,
ejemziui,
puslaidininki-
né monoli iné
in eg eo iné
esquema. En
muchos
calby
é mino
in eg oo iné
schema
pazyminys
indica sólo
in eg acijg,
elkima, pe o
in eg aluma
in eg a ed
ci cui
ne
—
(Ing)
in eg íe e
Schal ung
( ok
ci cui
in ég é.),
( en .)
Tenima en men e
múl iplesalypé
in eg ación
ecnologine,
—
cons ucciné,
schemo echniné.
Rusiskai nebu e
como palogiai deci :
u éje bi i
wumeepuposanno e
cxeel.
Ne ykg ue
e mininai
bipolia inis
anzis o ius
unipolia inis
i
anzis o iu-
s, pe o
kazkieno
jpi s i
sus i alai
d ipolis
anzis o ius
ienpolis
anzis o ius
i
es isiskai
ne ike,
nep icep ini,
po que es
esme nusako
pab éZ inai
alidingai.
D ipolis es
—
doblenyb i-
s, ienpolis
0
iengnyb i-
—
s, ejemziui,
ienpolis
swi chlis
es j aisas
uno laidui
p ijung i
desac i i,
d ipolis
swi chlikl-
is d iem
laidams.
a
Cada
o
es udian e
iene
-
Sabeis
que
cualquie
que
i8
y
anzis o iy
es ipolis ni
ke u polis
a
clemen as.
Tic
ansis o es
c eados
ne
Li uania
i
p ime o
ecibió
angliSkus
nomb es.
Todél
galé ume
pakes i
i
nomb es
ju
in e nacional-
es, a kim,
bipolia usis
anzis o ius
i
unipolia usis
anzis o iu-
s.
Zinoma,
Sie
e minin-
ai esm¢
nosaky y
ambién
e óndai.
Tiksliau
pi majj
eiké y
llama i
bipolia iy
(d ipolia iy)
sanda y
anzis on-
iumi.
Pe o,
como
miné a,
enc ip a
en o o luga .
‘Todél
ju
SeSe i
años, kai
"Kni ik§ a P.
P iesagos -inis
bud a dziai. V.:
Móslus, 1976. P.
50. En adelan e
ab e ia PIB.
Da Z :
S!iZiené N.
A sakome
medikams
//Kalbos
kul i a mis
es udian es
escucho,
manau,
su icien eme-
n e
signi ica i os
naujada us
d ik i is
anzis o ius
ienk i is
V.: Min is,
1972. Sqs.
23. P. 71
49
anzis o ius.
i
Po je,
i
k i nesj solo
-
mo iajam
elec ón a
solo
i
mo iajai
skylei
desc end in-
ai j a dy i.
Pe o ku }
elec ona,
kyl¢, jong
-
i
jud ius, bii y
i
ne
—
puede llama se
k a ininkais.
Dwik a io
ansis o us
p incipio de
uncionamien-
o g indZiamas
d iejy ipy
k ii nesiais,
ienk i io sólo
de un ipo
k ii nediais.
0
—
Así se indica en
los es ánda es
i
in e nacionales.
‘Tad hay
a
alguna
eglaés, hay
alguna
es a egia al
a
compone
usando
i8ski ing
especialybe
eiSkiandius
biid a dzius?
i
Tal es.
i
Del
j a dziuo iniy
biid a d7iy
necesa io
plazo de
calidad lingüinin-
ke
A.
Kaulakiené
dice
incluso
así:
kai
quisie a
desc éZ-
ne
a la
cosa cualidad,
0
jo
i&ski iamajq
( e minologine)
eiksme, isu
u é y bi i
u ilizadas
j a dZiuo inés
o mas*.
Po je,
necesé y
u é i en
men e que la
sencilla
i
in e pau in-
iy
bid a dzZiy
o ma galiine
su
-us
(in eg alus,
pe sonalus,
isualus) y
in e p au in-
iy
daik a a dziy
kilmininkas
(in eg alo
eikimé,
pe sonalalo
sudé is) iene
su luga .
O
pa a e
Ta p au-
iniy
Zodziy
Zodyng
(1985
m.)
no á amos
que jame
supe biid -
a dziai muy
mucho
giminaiciy
biid a dziy
pa aduoja.
j a dZiuo iniy
o mas
apesagos
i
Sob e
-inis
in e pau iniy
biid a dziy
konku encijq
e minijoje
A.
Paulauskienés
i
D.
Ta ydai eés
lib oje
No mas
g ama icas
i
ac ualiné
a osena
(Kaunas:
S iesa,
1986)
aSoma,
que
ne eiké y
Zi bi
es o za-
se odo
has a el
in
suno mi-
n i pa a
odos los
i
iempos
que
i
pá lig i
ecien emen e
empezéjusi
o mao is
j a dziuo iniy
o mi klasé
aho a ya es
benyx an e*.
Vis o
ecue da
que dél
jau
c ea
(noyaugi
aún
necesi é-
jo ku i? !
—
S.Z.)
biid a dZiai,
que galé y
(!?
—
S.Z.)
u é i
i
j a dZiuo ines
o mas
(ak w us
—
ac i usis,
pasi us
—
pasi usis,
o malus
—
o malusis,
e icalalus
e icalalusis)-
—
*.
Tai en
ez
supe b id a dziy
ac i o, pasi os,
o malinos,
e ical, que
aki aizdZiai se
conside an como
p immi-
i
>Kaulakiené
A.
Poli echnikos
e minijos
nege o es
//
Cul u a
de lenguas
V.:
La
1979.
ciencia, Sas.
37.
P.
35.
/
}Paulauskiené
A,Ta ydai eé
D.
G amá icas
no mas
i
ac ualmen-
einé
a osena.
K.: S iesa,
1986. P. 139.
‘ Allí pa .
P. 136.
5 Allí
mismo. P.
139.
50
niais, o mas
~
sencillas
ka sólo
c eadas.
Cie aún no
sesi iloma
i
suku i a onalus,
globalus,
demons a i us
pan.
i
Cómo
miné a,
kalbininké
A.
Kaulakiené
pasisko
uz
daznesnj
j a dziuo-
iniy
bid a dziy
a ojima.
Días, en
su opinión,
puede
seleccion-
adamen e
o ma in-
é-
i
"bepamadius
bid a dinius"
bid a ddius.
Bad a diniy
p iesagy
doblezumo
i8 ejada,
pe o
consis encia
né a, néjokiy
aisykliy, es
sólo
a
adicionalma
paska a
consumi
p iesaga
-inis.
Sólo
neaisku,
a
undino
Zodis
—
y
ediniy
base de
pe cepció-
n, po in
be sis ema
compues -
os é minos
hay que
isimina
cada ieng
po
sepa ado,
es o di ícil
o
incluso pa a
esa á ea
especialis -
a, ya
bekale i
sob e
ka
aquellos que
sólo
comienzan
el ema a
ap ende ®.
o
Be
o,
s e imybiy
j ai o é
a gu
a
bi ina?
Didelé apoyo a
los
consumido -
es es
Zodynai.
Desa o un
supe biid a dziy
eklamai
Zodynos
luga es
apa ecen,
o
j a dziuo ines
o mas
p esen a
nejabalasa,
ne a odos
Sabe que
las hay al
ez, que
las
(0
ex ingue-
n?).
Poli echn-
ikos
Zodyne
(V., m.)
1984
o ecida:
nopmaa nei
1.
no malinis
(p im oji,
o
al ez
i
p incipali-
né eik8mé? !
Cuando se
ji
u iliza? ).
2.
no malis.
3.
no minis.
I8
o
solo
aisku, que
aduci
necesi a
uno
ne
Zodziu!
Saliajo
p ime o
aún
nekenk y
u é i
kilmininkg
no maleés
(p.ej.,
no malés
di eccione-
s), Salia
segundo
senc as a-
—
ja o ma
no malus,
Salia
e ciojo
kilmininka
~
no mos
(e.g., ni el
de la
no ma).
Pe o así no
equie e
i
uno
né
biid a dinio
p ólogo
-inis
biid a dzio!
Zinoma,
pa ece y-
y, que ya
puede
dziaug is
Físicos
e my
Zodyne
(V., m.)
1979
adgs
ac i usis
(0
ne
ac i inis)
elemen o
i
laidumas,
ac i ioji
eac i ioji
i
a za, galia,
induc i ioji
a za
incluso
eac i usis
i
lék u as.
Desa o -
un, éliau
iSleis uose
Zodynos
en muchos
casosy
el
canción
i8
p adziy.
Po
i
cie o, Siame
Zodyne
p esen ada
s aciona inis
(=s aciona us)
+is)
osc a ía,
laidumas
i
mo esys
(lyg odo yk y
kazkokiame
s aciona e),
k azis aciona inis
(=k azis aciona us+is)
ni el campo,
absolu ou inis
(=absoliu us+is)
i
mínimo, ni el iempo;
localinis
i
(=lokalus
is).
Nemazai
nenuoseklumy
miné ame
poli echnikos
Zodyne, da ,
ejemziui,
ans e salinis
(=0 ans e sinis,
a ns e salus
is) il as.
+
Ka
ya
bekalé i
sob e
Ta p au iniy
Zo-
*Ge ulai is
V.
Te minos
de ísicay
Zodynas
//
Miisy
habla.
1980.
No.
5.
P.
30.
Sl

dziy
Zodyna
(V., 1985
m.).
Cómo
Zinia,
be
adhesi os
-inis daznai
puede
issi e s i
pa a ojus
daik a a d7io
kilmininka.
Desa o -
unadam-
en e,
en onces
no a as
eces se
i
o ma
kilmininky
g e a
nukenéia aiscumas de mi men e. P iesaga
-inis
ayuda
iS eng i
nesu oki-
amy
kilmininko
g e y,
i
es o
es imina
jq
dazniau
consumi .
S ai una
naujo iska
kilmininky
g e a
pa alag eciy-
—
jy i pesiy
kon i y
sa ybés.
Jau
i pesiai,
o
ne
kon i ai son
pa alelag e-
ieji
(a
nuoseklieji,
susie icji).
Ne
así hace
iempo
esos
i pesiy
kon i us
sékmingai
llaminom
ezonansi-
niais,
ambién
i pamaisiais.
Kai a odos
paaiSkés
no mine
isski ing
especialy-
bg
nusakandiy
bid a dziy
da yba,
i
be
Zodyny se á
aisku, que
equi alen iné
schema iene
eik8 i
ek i alen o
schemg,
ek i alencioji
schema
0
—
a s ableja
esquema,
es a iona inis
apa a o
—
es aciona o
apa a o,
0
disposi i o
es acionus-
is
—
nekilnojama
p ic aisq
( ales
ma ices debe
i e i, que
ba y se
puede
adi ina con
p ecisión, de
lo que se
habla).
kq
En onces
hab á cla o
pa a odos la
di e encia
i
en e
nega i us y
nega i us,
dogminis y
dogma is y
plu alybés
ki y. Los
bid a ddius
in e nacional-
es ealmen e
puede bii ina
maneja se
según
g ieZ esnes
eglas. Impo
i
bii y
s a egine
nuos a a
ne a o i
biid a diniy
biid a dziy,
ge okai
daZniau
consumi j a
—
iuo inius.
Ne eiké y
manos
sudéjus
espe a ,
mien as
nusis o és
adiciones,
enemos
i8 eng i
a k y¢iy.