S asys
ZAJANKAUSKAS
BUDVARDINIAI
BUDVARDZIAI
TECHNIKOS
TERMINIJOYA
Technikos
e minijos
biikl¢ lemia
lenguaje biikle
i aida. Elek o
nikos e minija
ealmen e né a
iSim is, a
elec ikoje
cons an emen-
e es á naujie
ny, aigi y naujy
e miny.
Mayo ía
naujyjy
e miny iene
pe angly y usy
lengbas, a
eikiamas
sq okas
co ec amen e
lic u iSkai
j a dyl i p i
alu. Ta¢iau
pa a bi inas
ick écnica
en endima, ick
kalbinis
isp usima. No
cues a ni
subi se. DaZnai
expe imen am-
os, que ku iq
aunque sq oka
bu e puede
j a di i donde
algo más
p eciso. Muy
impo an e
moké i
exac amen e
desaki a
i ai iy
medZiaginiy
da iniy, ju
sa oky
dis inguamasias
peculia idades,
ypaé cuando las
j a dijamos
según isinius
pozimius. ‘Tam
daZ mejo enca
j a dZiuo iniai
e p icsagos -inis
bid a dziai.
P iesagos -inis
bid a dZiai
ácilmen e
pe cepokiami,
jcigu be a go
a spéjami
pama iniai
Zodziai. O sie
dazniausiai es
daik a a dZiai,
ge okai eciau
ki y daliy de
idiomas ZodZiai.
Va ojama i
biid a diniy
p icsagos -inis
bid a dZiy, pe o
a gu, si ellos
bu ini, a gu, si
necesi a jy is
nue oju. Muy
impo an e
obulo é mino
peculia iby
ikslus
o ien ación.
Be gi daZnai
nej imposible
siu i, o
biid a dinis
bid a dis i8 is
dondequie a
o ien a. A.
K eda a iéiaus
y R. Na icko en
el lib o Silicio
in eg iniy
schemy
производство
руководитель
(Vilnius:
Mokslas, 1989)
is isai se u iliza
nega i i usis y
pozi y usis
o o ezis ai,
aunque u é y
bi i así, como
desde
se o o echnik-
oje se llama
nega w as
pozi y as,
nega i i is
pozi winis,
nega i is
pozi winis
jau iej such
o o ezis ai.
no
—
i
i
i
—
i
Cia u é y bi i
u ilizados
j a dZiuo iniai,
daik a a diniai
ne
bad a d?iai,
o
o ma
nega i as
pozi as.
i8
i
Ke inimy,
Zinoma,
bi a ge y,
p icsagos
—
-inis bid a dziy
es
ne aisyklingy,
i
o a ez
i
nepa eisinamy.
Vis o dél
odos.
ne
O
jZ a diuo inius
biid a dyius
mucho que oda
ol id8o.
Juos enka
simplemen-
e b uk e
b uk i
es ánda y
écnicoiy
sqlygy
i
au o es.
Ya
a sik a i a
muchosybé-
s, deja, isy
ne
biid a diniy
bud a dziy,
u inciy
47
ki u
be
i€
a éjusios
biid a dzio
p eesagos
-al-, -y -,
-a -,
-a da
lie u iska
bid a dziy
i
p iesagg
-inis.
Taciau
a sik a i a
ne
odo
supe bad a dziy
~
que bi y más co o,
nomb emos así
esos biid a dZius
dobles p ecesagos,
ej.: isualinis
(= isualus,
izualusis,
egimasis), lokalinis
su
(=lokalus. lokalusis,
localinis), globalinis
(=globalus,
globalusis, oda
apimani is) k .
i
Po jeje,
Gia
ne u ima
ikslo
pa cik i
odos los
posibles
Li u i8kus
co espondimenis.
Dél bi y
o
apa e
habla.
hace iempo
supe biid a dziy
knibzZdé e
knibédéjo
cualquie a ases
de la écnica, ej.:
suma inis
suminis) d dis,
e ek iné
(=e ek iné)
eikimé,
selek y inis
elek y us,
(
selek y usis
(=)
o alin u o,
elemen a inés
(
=elemen a iosios)
dalelés,
elemen a inés
(=elemen a iosio-
s) ma emas
Zinynas. Zinoma,
kas o a ki y del
idioma daliy
in e p au iniy
ig
Zodziy
su
p icsaga
-inis o ma
biid a d iai.
Na u aliausi,
eque ingiau-
si gausiusi
son los
i
p ensagos
-
daik a a diniai
bd a dZiai,
ejemplo.:
in eg alinis:
in eg alas,
di e encialinis:
di e enc alas,
pe sonalalinis:
pe sonalas,
pe sonalija.
Requie e
manyli
que
Gia né a
d iguby
bid a diniy
p iesagu.
S ai nauji
i
pa ogiai
a iami,
a go
be
daly iy
iS
au o iaus
suda-
Ti i
ape u as
- biinis a dZiai
bizodziam
é minos:
in eg eo iné
schema gal
in eg ao inis
(0
elk inis
g andynas,
a
po que u ima
en la cabeza
schema,
p oduc o, que
u in is mucho
ne
clek onikos
0
g andiniy),
in egmo inis
sensibil umas,
p og amao inis
nomb e,
e e uo iné
in o mación.
Tokios
sanda os
e miny ya de
seno nemaza
u ilizada:
ines iné a -
2a, pluk iné
asla,
spausdin iné
ploks é,
j e p inis
Zodis,
j a dZiuo inis
biid a dis,
e s iné
li e a ii a.
Po je,
da ybos
possibilybiy
daznicamen e
es una galé y
ne
ik i
-
e mininai
in eg o oji
i
schema
in eg o asis
cadynas,
a
in eg alusis
sensibil umas
( ik y la
i
sensi i idad
in eg al
usada
an es);
coaksialusis
cabelis
( ik y
i
an iguamen e
usado
koaksialinis
kabelis),
o ma jokiy
be
iSmoniy: p ic
daik a a dziy
in eg alas,
koaksialas
kamieny
p ide a
apesaga
-inis, bid a dziy
daly iy
i
pa a o os
j a dziuo inés
o mas.
Pe o al ez
paman a que se á
demasiado malada,
odél aho a
b ukami ales
ne ikg,
ningunawhe e
neo ien iojan es
é minos, como
in eg iné schema,
in eg inis
sensibil umas,
coaksino cabel.
Tokie
bad a dziai
son o ma
ne a ojamy
48
lie u iy
i§
diboje
Zodziy,
más plg.
a ezinis,
ju ídinis.
Kadinis de
base
Zodis lie u iy
kalboje bi y
ne a ojamo,
oda a a
nepageidau ina:
i
jei o ma
o man o
be
nepa emia
joks lie u iy
en el idioma
se u iliza
Zodis,
debemos
usa
bid a dj
su
o man -
u'.
e dad, es
a i mandiy,
que miné as
biid a dis
in eg inis es
kilgs in eg us,
pe o
en onces
o ien iojama
i$
lig a
in eg a ima,
elkima
ienijima.
j
o
ne
j
a
in eg Be o inés
schemes pues
llamados
in eg alinémis
schemos, pues
si ily a llama sólo
in eg inémis
schemos, pe o
in eg aliosi
schemos,
ne
úl imamen e
in eg oschemos!
i
0
—
Visck
eblaidzioja-
ma.
Pa a éius
es ánda es
in e nacional-
es e que
in eg o iné
sche-
ma
—
es ni iS isai
nedalus, ni
is isai
in eg alus
j aisas.
In eg alumg
ip as a
nusaki i
adicionalme-
n e
biid a dZiu
monoli inis,
ejemziui,
puslaidininki-
né monoli iné
in eg eo iné
esquema. En
muchos
calby
é mino
in eg oo iné
schema
pazyminys
indica sólo
in eg acijg,
elkima, pe o
in eg aluma
in eg a ed
ci cui
ne
—
(Ing)
in eg íe e
Schal ung
( ok
ci cui
in ég é.),
( en .)
Tenima en men e
múl iplesalypé
in eg ación
ecnologine,
—
cons ucciné,
schemo echniné.
Rusiskai nebu e
como palogiai deci :
u éje bi i
wumeepuposanno e
cxeel.
Ne ykg ue
e mininai
bipolia inis
anzis o ius
unipolia inis
i
anzis o iu-
s, pe o
kazkieno
jpi s i
sus i alai
d ipolis
anzis o ius
ienpolis
anzis o ius
i
es isiskai
ne ike,
nep icep ini,
po que es
esme nusako
pab éZ inai
alidingai.
D ipolis es
—
doblenyb i-
s, ienpolis
0
iengnyb i-
—
s, ejemziui,
ienpolis
swi chlis
es j aisas
uno laidui
p ijung i
desac i i,
d ipolis
swi chlikl-
is d iem
laidams.
a
Cada
o
es udian e
iene
-
Sabeis
que
cualquie
que
i8
y
anzis o iy
es ipolis ni
ke u polis
a
clemen as.
Tic
ansis o es
c eados
ne
Li uania
i
p ime o
ecibió
angliSkus
nomb es.
Todél
galé ume
pakes i
i
nomb es
ju
in e nacional-
es, a kim,
bipolia usis
anzis o ius
i
unipolia usis
anzis o iu-
s.
Zinoma,
Sie
e minin-
ai esm¢
nosaky y
ambién
e óndai.
Tiksliau
pi majj
eiké y
llama i
bipolia iy
(d ipolia iy)
sanda y
anzis on-
iumi.
Pe o,
como
miné a,
enc ip a
en o o luga .
‘Todél
ju
SeSe i
años, kai
"Kni ik§ a P.
P iesagos -inis
bud a dziai. V.:
Móslus, 1976. P.
50. En adelan e
ab e ia PIB.
Da Z :
S!iZiené N.
A sakome
medikams
//Kalbos
kul i a mis
es udian es
escucho,
manau,
su icien eme-
n e
signi ica i os
naujada us
d ik i is
anzis o ius
ienk i is
V.: Min is,
1972. Sqs.
23. P. 71
49
anzis o ius.
i
Po je,
i
k i nesj solo
-
mo iajam
elec ón a
solo
i
mo iajai
skylei
desc end in-
ai j a dy i.
Pe o ku }
elec ona,
kyl¢, jong
-
i
jud ius, bii y
i
ne
—
puede llama se
k a ininkais.
Dwik a io
ansis o us
p incipio de
uncionamien-
o g indZiamas
d iejy ipy
k ii nesiais,
ienk i io sólo
de un ipo
k ii nediais.
0
—
Así se indica en
los es ánda es
i
in e nacionales.
‘Tad hay
a
alguna
eglaés, hay
alguna
es a egia al
a
compone
usando
i8ski ing
especialybe
eiSkiandius
biid a dzius?
i
Tal es.
i
Del
j a dziuo iniy
biid a d7iy
necesa io
plazo de
calidad lingüinin-
ke
A.
Kaulakiené
dice
incluso
así:
kai
quisie a
desc éZ-
ne
a la
cosa cualidad,
0
jo
i&ski iamajq
( e minologine)
eiksme, isu
u é y bi i
u ilizadas
j a dZiuo inés
o mas*.
Po je,
necesé y
u é i en
men e que la
sencilla
i
in e pau in-
iy
bid a dzZiy
o ma galiine
su
-us
(in eg alus,
pe sonalus,
isualus) y
in e p au in-
iy
daik a a dziy
kilmininkas
(in eg alo
eikimé,
pe sonalalo
sudé is) iene
su luga .
O
pa a e
Ta p au-
iniy
Zodziy
Zodyng
(1985
m.)
no á amos
que jame
supe biid -
a dziai muy
mucho
giminaiciy
biid a dziy
pa aduoja.
j a dZiuo iniy
o mas
apesagos
i
Sob e
-inis
in e pau iniy
biid a dziy
konku encijq
e minijoje
A.
Paulauskienés
i
D.
Ta ydai eés
lib oje
No mas
g ama icas
i
ac ualiné
a osena
(Kaunas:
S iesa,
1986)
aSoma,
que
ne eiké y
Zi bi
es o za-
se odo
has a el
in
suno mi-
n i pa a
odos los
i
iempos
que
i
pá lig i
ecien emen e
empezéjusi
o mao is
j a dziuo iniy
o mi klasé
aho a ya es
benyx an e*.
Vis o
ecue da
que dél
jau
c ea
(noyaugi
aún
necesi é-
jo ku i? !
—
S.Z.)
biid a dZiai,
que galé y
(!?
—
S.Z.)
u é i
i
j a dZiuo ines
o mas
(ak w us
—
ac i usis,
pasi us
—
pasi usis,
o malus
—
o malusis,
e icalalus
e icalalusis)-
—
*.
Tai en
ez
supe b id a dziy
ac i o, pasi os,
o malinos,
e ical, que
aki aizdZiai se
conside an como
p immi-
i
>Kaulakiené
A.
Poli echnikos
e minijos
nege o es
//
Cul u a
de lenguas
V.:
La
1979.
ciencia, Sas.
37.
P.
35.
/
}Paulauskiené
A,Ta ydai eé
D.
G amá icas
no mas
i
ac ualmen-
einé
a osena.
K.: S iesa,
1986. P. 139.
‘ Allí pa .
P. 136.
5 Allí
mismo. P.
139.
50
niais, o mas
~
sencillas
ka sólo
c eadas.
Cie aún no
sesi iloma
i
suku i a onalus,
globalus,
demons a i us
pan.
i
Cómo
miné a,
kalbininké
A.
Kaulakiené
pasisko
uz
daznesnj
j a dziuo-
iniy
bid a dziy
a ojima.
Días, en
su opinión,
puede
seleccion-
adamen e
o ma in-
é-
i
"bepamadius
bid a dinius"
bid a ddius.
Bad a diniy
p iesagy
doblezumo
i8 ejada,
pe o
consis encia
né a, néjokiy
aisykliy, es
sólo
a
adicionalma
paska a
consumi
p iesaga
-inis.
Sólo
neaisku,
a
undino
Zodis
—
y
ediniy
base de
pe cepció-
n, po in
be sis ema
compues -
os é minos
hay que
isimina
cada ieng
po
sepa ado,
es o di ícil
o
incluso pa a
esa á ea
especialis -
a, ya
bekale i
sob e
ka
aquellos que
sólo
comienzan
el ema a
ap ende ®.
o
Be
o,
s e imybiy
j ai o é
a gu
a
bi ina?
Didelé apoyo a
los
consumido -
es es
Zodynai.
Desa o un
supe biid a dziy
eklamai
Zodynos
luga es
apa ecen,
o
j a dziuo ines
o mas
p esen a
nejabalasa,
ne a odos
Sabe que
las hay al
ez, que
las
(0
ex ingue-
n?).
Poli echn-
ikos
Zodyne
(V., m.)
1984
o ecida:
nopmaa nei
1.
no malinis
(p im oji,
o
al ez
i
p incipali-
né eik8mé? !
Cuando se
ji
u iliza? ).
2.
no malis.
3.
no minis.
I8
o
solo
aisku, que
aduci
necesi a
uno
ne
Zodziu!
Saliajo
p ime o
aún
nekenk y
u é i
kilmininkg
no maleés
(p.ej.,
no malés
di eccione-
s), Salia
segundo
senc as a-
—
ja o ma
no malus,
Salia
e ciojo
kilmininka
~
no mos
(e.g., ni el
de la
no ma).
Pe o así no
equie e
i
uno
né
biid a dinio
p ólogo
-inis
biid a dzio!
Zinoma,
pa ece y-
y, que ya
puede
dziaug is
Físicos
e my
Zodyne
(V., m.)
1979
adgs
ac i usis
(0
ne
ac i inis)
elemen o
i
laidumas,
ac i ioji
eac i ioji
i
a za, galia,
induc i ioji
a za
incluso
eac i usis
i
lék u as.
Desa o -
un, éliau
iSleis uose
Zodynos
en muchos
casosy
el
canción
i8
p adziy.
Po
i
cie o, Siame
Zodyne
p esen ada
s aciona inis
(=s aciona us)
+is)
osc a ía,
laidumas
i
mo esys
(lyg odo yk y
kazkokiame
s aciona e),
k azis aciona inis
(=k azis aciona us+is)
ni el campo,
absolu ou inis
(=absoliu us+is)
i
mínimo, ni el iempo;
localinis
i
(=lokalus
is).
Nemazai
nenuoseklumy
miné ame
poli echnikos
Zodyne, da ,
ejemziui,
ans e salinis
(=0 ans e sinis,
a ns e salus
is) il as.
+
Ka
ya
bekalé i
sob e
Ta p au iniy
Zo-
*Ge ulai is
V.
Te minos
de ísicay
Zodynas
//
Miisy
habla.
1980.
No.
5.
P.
30.
Sl
dziy
Zodyna
(V., 1985
m.).
Cómo
Zinia,
be
adhesi os
-inis daznai
puede
issi e s i
pa a ojus
daik a a d7io
kilmininka.
Desa o -
unadam-
en e,
en onces
no a as
eces se
i
o ma
kilmininky
g e a
nukenéia aiscumas de mi men e. P iesaga
-inis
ayuda
iS eng i
nesu oki-
amy
kilmininko
g e y,
i
es o
es imina
jq
dazniau
consumi .
S ai una
naujo iska
kilmininky
g e a
pa alag eciy-
—
jy i pesiy
kon i y
sa ybés.
Jau
i pesiai,
o
ne
kon i ai son
pa alelag e-
ieji
(a
nuoseklieji,
susie icji).
Ne
así hace
iempo
esos
i pesiy
kon i us
sékmingai
llaminom
ezonansi-
niais,
ambién
i pamaisiais.
Kai a odos
paaiSkés
no mine
isski ing
especialy-
bg
nusakandiy
bid a dziy
da yba,
i
be
Zodyny se á
aisku, que
equi alen iné
schema iene
eik8 i
ek i alen o
schemg,
ek i alencioji
schema
0
—
a s ableja
esquema,
es a iona inis
apa a o
—
es aciona o
apa a o,
0
disposi i o
es acionus-
is
—
nekilnojama
p ic aisq
( ales
ma ices debe
i e i, que
ba y se
puede
adi ina con
p ecisión, de
lo que se
habla).
kq
En onces
hab á cla o
pa a odos la
di e encia
i
en e
nega i us y
nega i us,
dogminis y
dogma is y
plu alybés
ki y. Los
bid a ddius
in e nacional-
es ealmen e
puede bii ina
maneja se
según
g ieZ esnes
eglas. Impo
i
bii y
s a egine
nuos a a
ne a o i
biid a diniy
biid a dziy,
ge okai
daZniau
consumi j a
—
iuo inius.
Ne eiké y
manos
sudéjus
espe a ,
mien as
nusis o és
adiciones,
enemos
i8 eng i
a k y¢iy.