scieee Open visual document viewer

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Stasys Zajankauskas

Full text

S asys ZAJANKAUSKAS BUDVARDINIAI BUDVARDZIAI TECHNIKOS TERMINIJOYA Technikos e minijos biikl¢ lemia lenguaje biikle i aida. Elek o nikos e minija ealmen e né a iSim is, a elec ikoje cons an emen- e es á naujie ny, aigi y naujy e miny. Mayo ía naujyjy e miny iene pe angly y usy lengbas, a eikiamas sq okas co ec amen e lic u iSkai j a dyl i p i alu. Ta¢iau pa a bi inas ick écnica en endima, ick kalbinis isp usima. No cues a ni subi se. DaZnai expe imen am- os, que ku iq aunque sq oka bu e puede j a di i donde algo más p eciso. Muy impo an e moké i exac amen e desaki a i ai iy medZiaginiy da iniy, ju sa oky dis inguamasias peculia idades, ypaé cuando las j a dijamos según isinius pozimius. ‘Tam daZ mejo enca j a dZiuo iniai e p icsagos -inis bid a dziai. P iesagos -inis bid a dZiai ácilmen e pe cepokiami, jcigu be a go a spéjami pama iniai Zodziai. O sie dazniausiai es daik a a dZiai, ge okai eciau ki y daliy de idiomas ZodZiai. Va ojama i biid a diniy p icsagos -inis bid a dZiy, pe o a gu, si ellos bu ini, a gu, si necesi a jy is nue oju. Muy impo an e obulo é mino peculia iby ikslus o ien ación. Be gi daZnai nej imposible siu i, o biid a dinis bid a dis i8 is dondequie a o ien a. A. K eda a iéiaus y R. Na icko en el lib o Silicio in eg iniy schemy производство руководитель (Vilnius: Mokslas, 1989) is isai se u iliza nega i i usis y pozi y usis o o ezis ai, aunque u é y bi i así, como desde se o o echnik- oje se llama nega w as pozi y as, nega i i is pozi winis, nega i is pozi winis jau iej such o o ezis ai. no — i i i — i Cia u é y bi i u ilizados j a dZiuo iniai, daik a a diniai ne bad a d?iai, o o ma nega i as pozi as. i8 i Ke inimy, Zinoma, bi a ge y, p icsagos — -inis bid a dziy es ne aisyklingy, i o a ez i nepa eisinamy. Vis o dél odos. ne O jZ a diuo inius biid a dyius mucho que oda ol id8o. Juos enka simplemen- e b uk e b uk i es ánda y écnicoiy sqlygy i au o es. Ya a sik a i a muchosybé- s, deja, isy ne biid a diniy bud a dziy, u inciy 47 ki u be i€ a éjusios biid a dzio p eesagos -al-, -y -, -a -, -a da lie u iska bid a dziy i p iesagg -inis. Taciau a sik a i a ne odo supe bad a dziy ~ que bi y más co o, nomb emos así esos biid a dZius dobles p ecesagos, ej.: isualinis (= isualus, izualusis, egimasis), lokalinis su (=lokalus. lokalusis, localinis), globalinis (=globalus, globalusis, oda apimani is) k . i Po jeje, Gia ne u ima ikslo pa cik i odos los posibles Li u i8kus co espondimenis. Dél bi y o apa e habla. hace iempo supe biid a dziy knibzZdé e knibédéjo cualquie a ases de la écnica, ej.: suma inis suminis) d dis, e ek iné (=e ek iné) eikimé, selek y inis elek y us, ( selek y usis (=) o alin u o, elemen a inés ( =elemen a iosios) dalelés, elemen a inés (=elemen a iosio- s) ma emas Zinynas. Zinoma, kas o a ki y del idioma daliy in e p au iniy ig Zodziy su p icsaga -inis o ma biid a d iai. Na u aliausi, eque ingiau- si gausiusi son los i p ensagos - daik a a diniai bd a dZiai, ejemplo.: in eg alinis: in eg alas, di e encialinis: di e enc alas, pe sonalalinis: pe sonalas, pe sonalija. Requie e manyli que Gia né a d iguby bid a diniy p iesagu. S ai nauji i pa ogiai a iami, a go be daly iy iS au o iaus suda- Ti i ape u as - biinis a dZiai bizodziam é minos: in eg eo iné schema gal in eg ao inis (0 elk inis g andynas, a po que u ima en la cabeza schema, p oduc o, que u in is mucho ne clek onikos 0 g andiniy), in egmo inis sensibil umas, p og amao inis nomb e, e e uo iné in o mación. Tokios sanda os e miny ya de seno nemaza u ilizada: ines iné a - 2a, pluk iné asla, spausdin iné ploks é, j e p inis Zodis, j a dZiuo inis biid a dis, e s iné li e a ii a. Po je, da ybos possibilybiy daznicamen e es una galé y ne ik i - e mininai in eg o oji i schema in eg o asis cadynas, a in eg alusis sensibil umas ( ik y la i sensi i idad in eg al usada an es); coaksialusis cabelis ( ik y i an iguamen e usado koaksialinis kabelis), o ma jokiy be iSmoniy: p ic daik a a dziy in eg alas, koaksialas kamieny p ide a apesaga -inis, bid a dziy daly iy i pa a o os j a dziuo inés o mas. Pe o al ez paman a que se á demasiado malada, odél aho a b ukami ales ne ikg, ningunawhe e neo ien iojan es é minos, como in eg iné schema, in eg inis sensibil umas, coaksino cabel. Tokie bad a dziai son o ma ne a ojamy 48 lie u iy i§ diboje Zodziy, más plg. a ezinis, ju ídinis. Kadinis de base Zodis lie u iy kalboje bi y ne a ojamo, oda a a nepageidau ina: i jei o ma o man o be nepa emia joks lie u iy en el idioma se u iliza Zodis, debemos usa bid a dj su o man - u'. e dad, es a i mandiy, que miné as biid a dis in eg inis es kilgs in eg us, pe o en onces o ien iojama i$ lig a in eg a ima, elkima ienijima. j o ne j a in eg Be o inés schemes pues llamados in eg alinémis schemos, pues si ily a llama sólo in eg inémis schemos, pe o in eg aliosi schemos, ne úl imamen e in eg oschemos! i 0 — Visck eblaidzioja- ma. Pa a éius es ánda es in e nacional- es e que in eg o iné sche- ma — es ni iS isai nedalus, ni is isai in eg alus j aisas. In eg alumg ip as a nusaki i adicionalme- n e biid a dZiu monoli inis, ejemziui, puslaidininki- né monoli iné in eg eo iné esquema. En muchos calby é mino in eg oo iné schema pazyminys indica sólo in eg acijg, elkima, pe o in eg aluma in eg a ed ci cui ne — (Ing) in eg íe e Schal ung ( ok ci cui in ég é.), ( en .) Tenima en men e múl iplesalypé in eg ación ecnologine, — cons ucciné, schemo echniné. Rusiskai nebu e como palogiai deci : u éje bi i wumeepuposanno e cxeel. Ne ykg ue e mininai bipolia inis anzis o ius unipolia inis i anzis o iu- s, pe o kazkieno jpi s i sus i alai d ipolis anzis o ius ienpolis anzis o ius i es isiskai ne ike, nep icep ini, po que es esme nusako pab éZ inai alidingai. D ipolis es — doblenyb i- s, ienpolis 0 iengnyb i- — s, ejemziui, ienpolis swi chlis es j aisas uno laidui p ijung i desac i i, d ipolis swi chlikl- is d iem laidams. a Cada o es udian e iene - Sabeis que cualquie que i8 y anzis o iy es ipolis ni ke u polis a clemen as. Tic ansis o es c eados ne Li uania i p ime o ecibió angliSkus nomb es. Todél galé ume pakes i i nomb es ju in e nacional- es, a kim, bipolia usis anzis o ius i unipolia usis anzis o iu- s. Zinoma, Sie e minin- ai esm¢ nosaky y ambién e óndai. Tiksliau pi majj eiké y llama i bipolia iy (d ipolia iy) sanda y anzis on- iumi. Pe o, como miné a, enc ip a en o o luga . ‘Todél ju SeSe i años, kai "Kni ik§ a P. P iesagos -inis bud a dziai. V.: Móslus, 1976. P. 50. En adelan e ab e ia PIB. Da Z : S!iZiené N. A sakome medikams //Kalbos kul i a mis es udian es escucho, manau, su icien eme- n e signi ica i os naujada us d ik i is anzis o ius ienk i is V.: Min is, 1972. Sqs. 23. P. 71 49 anzis o ius. i Po je, i k i nesj solo - mo iajam elec ón a solo i mo iajai skylei desc end in- ai j a dy i. Pe o ku } elec ona, kyl¢, jong - i jud ius, bii y i ne — puede llama se k a ininkais. Dwik a io ansis o us p incipio de uncionamien- o g indZiamas d iejy ipy k ii nesiais, ienk i io sólo de un ipo k ii nediais. 0 — Así se indica en los es ánda es i in e nacionales. ‘Tad hay a alguna eglaés, hay alguna es a egia al a compone usando i8ski ing especialybe eiSkiandius biid a dzius? i Tal es. i Del j a dziuo iniy biid a d7iy necesa io plazo de calidad lingüinin- ke A. Kaulakiené dice incluso así: kai quisie a desc éZ- ne a la cosa cualidad, 0 jo i&ski iamajq ( e minologine) eiksme, isu u é y bi i u ilizadas j a dZiuo inés o mas*. Po je, necesé y u é i en men e que la sencilla i in e pau in- iy bid a dzZiy o ma galiine su -us (in eg alus, pe sonalus, isualus) y in e p au in- iy daik a a dziy kilmininkas (in eg alo eikimé, pe sonalalo sudé is) iene su luga . O pa a e Ta p au- iniy Zodziy Zodyng (1985 m.) no á amos que jame supe biid - a dziai muy mucho giminaiciy biid a dziy pa aduoja. j a dZiuo iniy o mas apesagos i Sob e -inis in e pau iniy biid a dziy konku encijq e minijoje A. Paulauskienés i D. Ta ydai eés lib oje No mas g ama icas i ac ualiné a osena (Kaunas: S iesa, 1986) aSoma, que ne eiké y Zi bi es o za- se odo has a el in suno mi- n i pa a odos los i iempos que i pá lig i ecien emen e empezéjusi o mao is j a dziuo iniy o mi klasé aho a ya es benyx an e*. Vis o ecue da que dél jau c ea (noyaugi aún necesi é- jo ku i? ! — S.Z.) biid a dZiai, que galé y (!? — S.Z.) u é i i j a dZiuo ines o mas (ak w us — ac i usis, pasi us — pasi usis, o malus — o malusis, e icalalus e icalalusis)- — *. Tai en ez supe b id a dziy ac i o, pasi os, o malinos, e ical, que aki aizdZiai se conside an como p immi- i >Kaulakiené A. Poli echnikos e minijos nege o es // Cul u a de lenguas V.: La 1979. ciencia, Sas. 37. P. 35. / }Paulauskiené A,Ta ydai eé D. G amá icas no mas i ac ualmen- einé a osena. K.: S iesa, 1986. P. 139. ‘ Allí pa . P. 136. 5 Allí mismo. P. 139. 50 niais, o mas ~ sencillas ka sólo c eadas. Cie aún no sesi iloma i suku i a onalus, globalus, demons a i us pan. i Cómo miné a, kalbininké A. Kaulakiené pasisko uz daznesnj j a dziuo- iniy bid a dziy a ojima. Días, en su opinión, puede seleccion- adamen e o ma in- é- i "bepamadius bid a dinius" bid a ddius. Bad a diniy p iesagy doblezumo i8 ejada, pe o consis encia né a, néjokiy aisykliy, es sólo a adicionalma paska a consumi p iesaga -inis. Sólo neaisku, a undino Zodis — y ediniy base de pe cepció- n, po in be sis ema compues - os é minos hay que isimina cada ieng po sepa ado, es o di ícil o incluso pa a esa á ea especialis - a, ya bekale i sob e ka aquellos que sólo comienzan el ema a ap ende ®. o Be o, s e imybiy j ai o é a gu a bi ina? Didelé apoyo a los consumido - es es Zodynai. Desa o un supe biid a dziy eklamai Zodynos luga es apa ecen, o j a dziuo ines o mas p esen a nejabalasa, ne a odos Sabe que las hay al ez, que las (0 ex ingue- n?). Poli echn- ikos Zodyne (V., m.) 1984 o ecida: nopmaa nei 1. no malinis (p im oji, o al ez i p incipali- né eik8mé? ! Cuando se ji u iliza? ). 2. no malis. 3. no minis. I8 o solo aisku, que aduci necesi a uno ne Zodziu! Saliajo p ime o aún nekenk y u é i kilmininkg no maleés (p.ej., no malés di eccione- s), Salia segundo senc as a- — ja o ma no malus, Salia e ciojo kilmininka ~ no mos (e.g., ni el de la no ma). Pe o así no equie e i uno né biid a dinio p ólogo -inis biid a dzio! Zinoma, pa ece y- y, que ya puede dziaug is Físicos e my Zodyne (V., m.) 1979 adgs ac i usis (0 ne ac i inis) elemen o i laidumas, ac i ioji eac i ioji i a za, galia, induc i ioji a za incluso eac i usis i lék u as. Desa o - un, éliau iSleis uose Zodynos en muchos casosy el canción i8 p adziy. Po i cie o, Siame Zodyne p esen ada s aciona inis (=s aciona us) +is) osc a ía, laidumas i mo esys (lyg odo yk y kazkokiame s aciona e), k azis aciona inis (=k azis aciona us+is) ni el campo, absolu ou inis (=absoliu us+is) i mínimo, ni el iempo; localinis i (=lokalus is). Nemazai nenuoseklumy miné ame poli echnikos Zodyne, da , ejemziui, ans e salinis (=0 ans e sinis, a ns e salus is) il as. + Ka ya bekalé i sob e Ta p au iniy Zo- *Ge ulai is V. Te minos de ísicay Zodynas // Miisy habla. 1980. No. 5. P. 30. Sl dziy Zodyna (V., 1985 m.). Cómo Zinia, be adhesi os -inis daznai puede issi e s i pa a ojus daik a a d7io kilmininka. Desa o - unadam- en e, en onces no a as eces se i o ma kilmininky g e a nukenéia aiscumas de mi men e. P iesaga -inis ayuda iS eng i nesu oki- amy kilmininko g e y, i es o es imina jq dazniau consumi . S ai una naujo iska kilmininky g e a pa alag eciy- — jy i pesiy kon i y sa ybés. Jau i pesiai, o ne kon i ai son pa alelag e- ieji (a nuoseklieji, susie icji). Ne así hace iempo esos i pesiy kon i us sékmingai llaminom ezonansi- niais, ambién i pamaisiais. Kai a odos paaiSkés no mine isski ing especialy- bg nusakandiy bid a dziy da yba, i be Zodyny se á aisku, que equi alen iné schema iene eik8 i ek i alen o schemg, ek i alencioji schema 0 — a s ableja esquema, es a iona inis apa a o — es aciona o apa a o, 0 disposi i o es acionus- is — nekilnojama p ic aisq ( ales ma ices debe i e i, que ba y se puede adi ina con p ecisión, de lo que se habla). kq En onces hab á cla o pa a odos la di e encia i en e nega i us y nega i us, dogminis y dogma is y plu alybés ki y. Los bid a ddius in e nacional- es ealmen e puede bii ina maneja se según g ieZ esnes eglas. Impo i bii y s a egine nuos a a ne a o i biid a diniy biid a dziy, ge okai daZniau consumi j a — iuo inius. Ne eiké y manos sudéjus espe a , mien as nusis o és adiciones, enemos i8 eng i a k y¢iy.