scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Author: Stasys Zajankauskas
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/791/882
S asys
ZAJANKAUSKAS
BUDVARDINIAI
BUDVARDZIAI
TECHNIKOS
TERMINIJOJE
Technikos
e minijos
biikl¢ lemia
lingua biikle i
aida. Elek o
nikos e minija
da e o né a
iSim is, e
ele onicane
cos an emen e
è naujie ny, aigi
e naujy
e miny. Mol a
naujyjy
e miny iene
pe angly e usy
pa bas, a
eikiamas
sq okas
adegua amen e
lic u iSkai
j a dyl i p i
alu. Ta¢iau am
bi inas ick
ecnica
comp ensione,
ick lingubinis
isp usimen o.
Non è di icile e
paki a e.
DaZnai
spe imen iamo,
che ku iq no s
sq oka bu e
possibile
j a di i kun cos
p eciso piu.
Mol o
impo an e
moké i
esa amen e
unsaki i i ai iy
medZiaginiy
da iniy, ju
sa oky
dis inguamasias
peculia i à,
ypaé quando le
j a dijamo
secondo isinius
pozimius. ‘Tam
daZ più a
j a dZiuo iniai
e p icsagos -inis
bid a dziai.
P iesagos -inis
bid a dZiai
acilmen e
pe cepokiami,
jcigu be a go
a spéjami
pama iniai
Zodziai. O sie
dazniausiai è
daik a a dZiai,
ge okai eciau
ki y daliy lingu
ZodZiai.
Va ojama e
biid a diniy
p icsagos -inis
bid a dZiy, ma
ba gu, se jie
bu ini, ba gu, se
se e jy is
nuju. Mol o
impo an e il
e mine pe ulo
ca a e is iy-
be ipslus
o ien amen o.
Be gi daZnai
nej imposs
sen iu i, se
biid a dinis
bid a dis i8 is
do unque
o ien a. A.
K eda a iéiaus
e R. Na icko nel
lib o Silicio
in eg iniy
schemy
p oduzione
guida (Vilnius:
Mokslas, 1989)
is isai iene
u ilizza a
nega i i usis e
pozi i eusis
o o ezis ai,
anche se u é y
bi i così, come
dal
se o o echnik-
oje è chiama a
nega w as
pozi i e as,
pozi inis
nega i is as,
pozi inis
posi inis
jau iej .
no
—
i
i
i
—
i
Cia u é y bi i
u ilizza i
j a dZiuo iniai,
daik a a diniai
ne
bad a d?iai,
o
o ma e
nega i as
pozi as.
i8
i
Ke inimy,
Zinoma,
bi a ge y,
p icsagos
—
-inis bid a dziy
è ne aisyklingy,
al imen i
i
nepa eisinamy.
i
Vis o dél
ciascuno.
ne
O
jZ a diuo inius
biid a dyius
mol o che u a
dimen i8o.
Juos enka
semplicem-
en e
b uk e
b uk i
s anda dy
echniciy
i
sqlygy
au o iam.
Già
a sik a i a
mol iybés,
deja, isy
ne
biid a diniy
bud a dziy,
u inciy
47
ki u
be
i€
a éjusios
biid a dzio
p eesagos
-al-, -y -,
-a -,
-a da
lie u iska
bid a dziy
i
p iesagg
-inis.
Taciau
a sca a i-
ne
a u o
supe bad a dziy
~
che bi y più
b e emen e,
chiamassimo così
quei biid a dZius
doppiboli p eesaghi,
ecc.: isualinis
(= isualus,
izualusis,
su
egimasis), lokalinis
(=lokalus. lokalusis,
localeinis), globalinis
(=globalus,
globalusis, u a
apimani is) k .
i
By he way,
Gia
ne u ima
ikslo
pa cik i
u i i
possibili
Li u i8kus
co ispondmenis.
Dél bi y
o
sepa a a
lingua.
aniai
supe biid a dziy
knibzZdé e
knibédéjo
kiek ienas
sen enze della
ecnica, ecc.:
suma inis
suminis) d dis,
e ek iné
(=e ek iné)
eikimé,
selek y inis
elek y us,
(
selek y usis
(=)
a o in u o,
elemen a inés
(
=elemen a iosios)
dalelés,
elemen a inés
(=elemen a iosio-
s) ma ema os
Zinynas. Zinoma,
cos'al a ki y
delle lingue daliy
in e p au iniy
ig
Zodziy
su
p icsaga
-inis o ma e
biid a d iai.
Na u aliausi,
necessa ius-
i gausiusi
sono
i
p ecessi
- daik a a dinii
bd a dZiai,
ecc.:
in eg alinis:
in eg alas,
di e enziale:
di e enc ala-
s, pe sonalinis:
pe sonalas,
pe sonalija.
Requis
mol ili
che
Gia né a
doppuby
bid a diniy
p iesagu.
S ai nuo i
i
pa ogiai
a iami,
a go
be
daly iy
iS
au o iaus
suda-
Ti i
accendaggi
- biinis a dZiai
bizodziam
e mini pe :
in ego iné
schema gal
in ego inis
(0
elk inis
g andynas, nes
a
u ima in es a
schema,
p odo o,
u in is mol o
clek onikos
ne
g andiniy),
0
in egmo inis
sensibil umas,
p og ammao i-
nis nome,
e e uo iné
in o mazione.
Tali sanda os
e miny già da
seno nemaza
u ilizza a:
ines iné a -
2a, pluk iné
asla,
spausdin iné
ploks é,
j e p inis
Zodis,
j a dZiuo inis
biid a dis,
e s iné
li e a ii a.
By he way,
da ybos
possibilybiy
dazniausiai è
una galé y
ne
ik i e mini
-
in eg o oji
schema
i
in eg o asis
ci cuynas,
in eg alusis
a
sensibil umas
( ik y usa a
i
in
p ecedenza
in eg ale
sensibili à);
koaksialusis
cabelis
( ik y
i
an icamen e
usa o
koaksialinis
kabelis),
o ma e
be
jokiy iSmoniy:
p ic
daik a a dziy
in eg alas,
koaksialas
kamieny
p ide a
piesaga
-inis, bid a dziy
daly iy
i
pa a o os
j a dziuo inés
o me.
Ma o se
pammin a che
sa à oppo
ca i a, odél o a
b ukami ali
nonikg, nonuku
neo ien iojan i
e mini, come
in eg iné schema,
in eg inis
sensibil umas,
koaksinis caelis.
Tokie
bad a dziai
sono
o ma e
48
ne a ojamy
i§
lie u iy
pa boje
Zodziy,
da plg.
a ezinis,
giu idinis.
Kadinis di
base
Zodis lie u iy
kalboje bi y
ne a ojamas,
isai a e
nepageidau ina:
i
jei o ma
o man o
be
nepa emia
joks lie u iy
linguaggio
usa o
Zodis,
dobbiamo
usa e
bid a dj
su
o man -
u'.
e i à, è
a e mandiy,
che miné as
biid a dis
in eg inis è
kilgs in eg us,
ma allo a
o ien iza a
legg a
i$
in eg a ima,
elkima
ienijima.
j
o
ne
j
a
in eg Be o inés
schemi dopo u o
sono chiama i
in eg alinémis
schemomi,
dopo u o si ily a
chiama solo
in eg inémis
schemomi, ma
in eg aliosi
ne
schemomi, in ine
in eg oschemimi!
i
0
—
Visck
eblaidzioja-
ma.
Pa a éi
s anda d
in e nazionali
ede e che
in ego iné
sche-
ma
—
ques o né
iS isai
nedalus, né
is isai
in eg alus
j aisas.
In eg alumg
ip as a
nasaki i
ul e io men-
e
biid a dZiu
monoli inis,
esempioziui,
puslaidininki-
né monoli iné
in eg oo iné
schema. In
mol i kalby
e mine
in eg oo iné
schema
pazyminys
indica solo
in eg acijg,
elkima, ma
in eg aluma
in eg a ed
ci cui
ne
—
(Ing)
in eg ie e
Schal ung
( ok
ci cui
in ég é.),
( ans.).
Tu ima in men e
mol eialypé
in eg azione
ecnologine,
—
kons ukciné,
schemo echniné.
Rusiskai nebu e
come palogiai di e:
u éje bi i
wumeepuposanno e
cxeel.
Ne ykg e a
e minai
bipolia inis
anzis o ius
unipolia inis
i
anzis o iu-
s, ma kazkieno
jpi s i
sos i u ai
d ipolis
anzis o ius
ienpolis
anzis o ius
è isiskai
i
ne ike,
nep iacce i-
ni, pe ché
esme nusako
pab éZ inai
e oneamen -
e.
D ipolis
—
ques o
doppnyb i-
0
s, ienpolis
—
iengnyb i-
s,
esempiozi-
ui, ienpolis
swi chlis
ques o
j aisas
uno laidui
p ijung i
disa i i,
d ipolis
a
swi chlikl-
o
is d iem
laidams.
-
Ogni
s uden e
ha
Sape
che
qualsiasi
i8
y
anzis o iy
è ipolis ne
ke u polis
a
clemen as.
Tic
ansis o ie
c ea e
ne
In Li uania
i
p incipal-
men e
ice e e
angliSkus
nomi.
Todél
galé ume
pakes i nomi
i
in e nazionali,
ju
a giamo,
bipolia usis
anzis o ius
unipolia usis
i
anzis o iu-
s.
Zinoma,
Sie
e minin-
ai esm¢
nusaky y
anche
e onea-
men e.
Tiksliau
pi majj
eiké y
chiama i
bipolia iy
(d ipolia iy)
sanda y
anzis on-
iumi.
Ma, come
miné a,
nuk ip a
al o e.
‘Todél
ju
SeSe i
anni, kai
"Kni ik§ a P.
P iesagos -inis
bud a dziai. V.:
Mokslus, 1976.
P. 50. In segui o
abb e ia o
PIB. Da Z :
S!iZiené N.
A sakome
medikams
//Kalbos
kul i a miei
s uden i
sen i, manau,
su icien em-
en e
sensaminus
naujada us
d ik i is
anzis o ius
ienk i is
anzis o ius.
V.: Min is,
1972. Sqs.
23. P. 71
49
i
By he way,
i
k i nesj solo
-
mo iajam
ele onui
solo
i
mo iajai
skylei
desc end in-
ai j a dy i.
Ma ku }
ele ona,
kyl¢, jong
-
i
jud ius, bii y si
i
ne
—
può chiama e
k a ininkais.
Dwik a io
ansis o eus
p incipio di
unzionamen o
g indZiamas
d iejy ipy
k ii nesiais,
ienk i io solo
di uno ipo
k ii nediais.
0
—
Così indica o in
s anda d
i
in e nazionali.
‘Tad è
a
qualche
egolaés, è
qualche
s a egia
a
o mando
usando
i8ski ing
pa icola ey-
be
eiSkiandius
i
biid a dzius?
Maga i è.
i
Del
j a dziuo iniy
biid a d7iy
necessa io
e miniingumo
kalbinin-
ke
A.
Kaulakiené
dice
pe sino
così:
kai oglia
desc éZ-
a e
ne
l'ogge o
qualemen e,
0
jo
i&ski iamajq
( e minologine)
eiksme, isu
u é y bi i
u ilizza e
j a dZiuo inés
o me*.
By he way,
eiké y
u é i in
men e che la
semplice
i
in e au in-
iy
bid a dzZiy
o ma galiine
su
-us
(in eg alus,
pe sonalus,
izualus) e
in e p au in-
iy
daik a a dziy
kilmininkas
(in eg alo
eikimé,
pe sonalalo
sudé is) ha il
suo pos o.
O
pa a e
Ta p au-
iniy
Zodziy
Zodyng
(1985
m.)
no e emo
che jame
supe biid -
a dziai
mol o
mol o
giminaiciy
biid a dziy
pa aduoja.
j a dZiuo iniy
o me
p ecessagos
i
Ci ca
-inis
in e pau iniy
biid a dziy
konku encijq
e minijoje
A.
Paulauskienés
i
D.
Ta ydai eés
lib oje
No me
g amma ico-
i
se a uiné
a osena
(Kaunas:
S iesa,
1986)
aSoma,
che
ne eiké y
Zi bi
s endi
u o
ino alla
ine
suno mi-
n i pe
u i i
i
empi
che
i
pagligin i
ecen emen e
iniziéjusi
o mao is
j a dziuo iniy
o me klasé
o a già è
benys an i*.
Vis o
ico da
che dél
jau
c ea e
(non
ceugi
anco a
bisognoéjo ku i? !
—
S.Z.)
biid a dZiai,
che galé y
(!?
—
S.Z.)
u é i
i
j a dZiuo ines
o me
(ak w us
—
a i usis,
passi us
—
passi usis,
o malus
—
o malusis,
e icalus
e icalusis)*.
—
Tai
in ece
supe b id a dziy
a i o, passi ine,
o male, e icale,
che aki aizdZiai
conside a i come
p imimi-
i
>Kaulakiené
A.
Poli echnikos
e minijos
nege o es
//
Cul u a
di lingue
V.:
Scuola,
1979.
Sas.
37.
P.
35.
/
}Paulauskiené
A,Ta ydai eé
D.
No me
g amma ic-
i
os a uiné
a osena.
K.: S iesa,
1986. P. 139.
Là ‘ pa .
P. 136.
5 Là
s esso.
P. 139.
50
niais, o me
~
sempli iche
ka solo
c ea i.
Cia non anco a
nesi iloma
i
suku i a onalus,
globalus,
demons a i us
pan.
i
Kaip
miné a,
kalbininké
A.
Kaulakiené
pasisko
uz
daznesnj
j a dziuo-
iniy
bid a dziy
a ojima.
Taddeo, la
sua
opinione, è
possibile
seleziona-
o
s a iné i
i
"bepamadius
bid a dinius"
bid a ddius.
Bad a diniy
p iesagy
doppiozza
i8 i ia a, ma
consis elli à
né a, néjokiy
aisykliy, è
solo
supplemen o-
a
ma paska a
usa e
p iesaga
-inis.
Tik
neaisku,
a
ondinis
Zodis
—
y
ediniy
base della
pe cezion-
e, in ine
be sis ema
cos i ui i
e mini
bisogna
isimina e
ciasc ieng
sepa a am-
en e,
ques o
o
di icile
anche a
quell'a ea
specialis a,
già bekale i
su quelli che
ka
solo iniziano
sogge o a
impa a e®.
o
Be
o,
s e imybiy
j ai o é
a gu
a
bi ina?
Didelé
suppo o ai
consuma o i
è
Zodynai.
S o un
supe biid a dziy
eklamai
Zodynchi luoghi
si p esen ano,
j a dziuo ine
o
o me o ni e
nejus a a,
ne a u i
Sape a
che le ci
sono
o se,
(0
che le
spegne?).
Poli echn-
ikos
Zodyne
(V., m.)
1984
o ni a:
nopmaa nei
1.
no malinis
(p imoji,
o
maga i
i
p incipalii-
né eik8mé? !
Quando iene
ji
usa o? ).
2.
no male-
us.
3.
no minis.
I8
o
solo
aisku, che
adu e
se e
uno
ne
Zodziu!
Saliajo
p imo
anco a
nekenk y
u é i
kilmininkg
no maleés
(p.g.,
no malés
k yp ies),
Salia
secondojo
pap as aja
—
o ma
no malus,
Salia
e ciojo
kilmininka
~
no mos
(e.g.,
li ello di
no ma).
Ma così
non
i
occo e
né
uno
biid a dinio
p ea iso
-inis
biid a dzio!
Zinoma,
semb ay-
y, che già
puoi
dziaug is
Fisikos
Te miny
Zodyne
(V., m.)
1979
adgs
a i usis
(0
ne
a i inis)
elemen o
i
laidumas,
a i i oji
eak i ioji
i
a za, galia,
induk i i o-
ji a za
anche
eak i usis
i
lék u as.
S o un,
éliau
iSleis uose
Zodyno e
in mol i
casiy
el daina
p adziy.
i8
Byje,
i
Siame
Zodyne
ipo a a
s aciona inis
(=s aciona us
+is)
s y a imen-
o, laidumas
i
mo esys
(lyg u o yk y
kazkokiame
s aciona e),
k azis aciona inis
(=k azis aciona us+is)
li ello campo,
assolu inis
(=absoliu us+is) minimo,
i
li ello empo; localinis
i
(=lokalus
is).
Nemazai
nenuoseklumy
miné ame
poli echnikos
Zodyne, da ,
esempioziui,
ans e salinis
(=0 ans e sinis,
a ns e salus
is) il as.
+
Ka
già
bekalé i
su
Ta p au iniy
Zo-
*Ge ulai is
V.
Fisikos
e miny
Zodynas
//
Miisy
pa la.
1980.
No.
5.
P.
30.
Sl

dziy
Zodyna
(V., 1985
m.).
Come
Zinia,
be
appendici
-inis daznai
possibile
issi e s i
pa a ojus
daik a a d7io
kilmininka.
S o un-
a amen -
e, allo a
so en e
si
cos i uis-
i
ce
kilmininky
g e a
nukenéia min ie aiscumas. P iesaga
-inis aiu a
iS eng i
nesu oki-
amy
kilmininko
g e y,
ques o
i
inco ina
dazniau
jq
usa e.
S ai una
naujo iska
kilmininky
g e a
pa allag eci-
—
yjy i pesiy
kon i y
sa ybés.
Jau
i pesiai,
o
ne
kon i ai
sono
pa allag e ieji
(a
deposeklie-
ji,
susie icji).
Ne
così
an o
empo quelli
i pesiy
kon i us
sékmingai
chiaminom
ezonansi-
niais, da
i pamais-
iais.
Kai a u i
paaiSkés
no mine
isski ing
pa icola -
men eybg
nusakandiy
bid a dziy
da yba,
i
be
Zodyny sa à
aisku, che
equi alen iné
schema de e
eik8 i
ek i alen o
schemg,
ek i alencioji
schema
0
—
a s ojamaja
schema,
s aziona inis
appa ecchiais
—
s aciona o
appa a o,
0
s aciona u-
sis
appa a o
—
nekilnojama
p ic aisq
( alle onali à
de e
i e i, che
ba y si possa
accu a ame-
n e
p esagi e, di
cui si pa la).
kq
Allo a ci sa à
chia i a u i
la di e enza
a
i
nega i i usso
e nega i inso,
dogmino e
dogma ico e
mol eybés
ki y. I bid a di
in e nazionali
da e o si può
bii ina ges i e
secondo
g ieZ esnes
egole.
Impo bi bii y
s a egine
disposizione
i
non e i
biid a diniy
biid a dziy,
ge okai
daZniau usa e
j a iuo inius.
Ne eiké y
mano sudéjus
aspe a e, in
—
nusis o és
adicijos,
dobbiamo
i8 eng i
a k y¢iy.