S asys
ZAJANKAUSKAS
BUDVARDINIAI
BUDVARDZIAI
TECHNIKOS
TERMINIJOJE
Technikos
e minijos
biikl¢ lemia
lingua biikle i
aida. Elek o
nikos e minija
da e o né a
iSim is, e
ele onicane
cos an emen e
è naujie ny, aigi
e naujy
e miny. Mol a
naujyjy
e miny iene
pe angly e usy
pa bas, a
eikiamas
sq okas
adegua amen e
lic u iSkai
j a dyl i p i
alu. Ta¢iau am
bi inas ick
ecnica
comp ensione,
ick lingubinis
isp usimen o.
Non è di icile e
paki a e.
DaZnai
spe imen iamo,
che ku iq no s
sq oka bu e
possibile
j a di i kun cos
p eciso piu.
Mol o
impo an e
moké i
esa amen e
unsaki i i ai iy
medZiaginiy
da iniy, ju
sa oky
dis inguamasias
peculia i à,
ypaé quando le
j a dijamo
secondo isinius
pozimius. ‘Tam
daZ più a
j a dZiuo iniai
e p icsagos -inis
bid a dziai.
P iesagos -inis
bid a dZiai
acilmen e
pe cepokiami,
jcigu be a go
a spéjami
pama iniai
Zodziai. O sie
dazniausiai è
daik a a dZiai,
ge okai eciau
ki y daliy lingu
ZodZiai.
Va ojama e
biid a diniy
p icsagos -inis
bid a dZiy, ma
ba gu, se jie
bu ini, ba gu, se
se e jy is
nuju. Mol o
impo an e il
e mine pe ulo
ca a e is iy-
be ipslus
o ien amen o.
Be gi daZnai
nej imposs
sen iu i, se
biid a dinis
bid a dis i8 is
do unque
o ien a. A.
K eda a iéiaus
e R. Na icko nel
lib o Silicio
in eg iniy
schemy
p oduzione
guida (Vilnius:
Mokslas, 1989)
is isai iene
u ilizza a
nega i i usis e
pozi i eusis
o o ezis ai,
anche se u é y
bi i così, come
dal
se o o echnik-
oje è chiama a
nega w as
pozi i e as,
pozi inis
nega i is as,
pozi inis
posi inis
jau iej .
no
—
i
i
i
—
i
Cia u é y bi i
u ilizza i
j a dZiuo iniai,
daik a a diniai
ne
bad a d?iai,
o
o ma e
nega i as
pozi as.
i8
i
Ke inimy,
Zinoma,
bi a ge y,
p icsagos
—
-inis bid a dziy
è ne aisyklingy,
al imen i
i
nepa eisinamy.
i
Vis o dél
ciascuno.
ne
O
jZ a diuo inius
biid a dyius
mol o che u a
dimen i8o.
Juos enka
semplicem-
en e
b uk e
b uk i
s anda dy
echniciy
i
sqlygy
au o iam.
Già
a sik a i a
mol iybés,
deja, isy
ne
biid a diniy
bud a dziy,
u inciy
47
ki u
be
i€
a éjusios
biid a dzio
p eesagos
-al-, -y -,
-a -,
-a da
lie u iska
bid a dziy
i
p iesagg
-inis.
Taciau
a sca a i-
ne
a u o
supe bad a dziy
~
che bi y più
b e emen e,
chiamassimo così
quei biid a dZius
doppiboli p eesaghi,
ecc.: isualinis
(= isualus,
izualusis,
su
egimasis), lokalinis
(=lokalus. lokalusis,
localeinis), globalinis
(=globalus,
globalusis, u a
apimani is) k .
i
By he way,
Gia
ne u ima
ikslo
pa cik i
u i i
possibili
Li u i8kus
co ispondmenis.
Dél bi y
o
sepa a a
lingua.
aniai
supe biid a dziy
knibzZdé e
knibédéjo
kiek ienas
sen enze della
ecnica, ecc.:
suma inis
suminis) d dis,
e ek iné
(=e ek iné)
eikimé,
selek y inis
elek y us,
(
selek y usis
(=)
a o in u o,
elemen a inés
(
=elemen a iosios)
dalelés,
elemen a inés
(=elemen a iosio-
s) ma ema os
Zinynas. Zinoma,
cos'al a ki y
delle lingue daliy
in e p au iniy
ig
Zodziy
su
p icsaga
-inis o ma e
biid a d iai.
Na u aliausi,
necessa ius-
i gausiusi
sono
i
p ecessi
- daik a a dinii
bd a dZiai,
ecc.:
in eg alinis:
in eg alas,
di e enziale:
di e enc ala-
s, pe sonalinis:
pe sonalas,
pe sonalija.
Requis
mol ili
che
Gia né a
doppuby
bid a diniy
p iesagu.
S ai nuo i
i
pa ogiai
a iami,
a go
be
daly iy
iS
au o iaus
suda-
Ti i
accendaggi
- biinis a dZiai
bizodziam
e mini pe :
in ego iné
schema gal
in ego inis
(0
elk inis
g andynas, nes
a
u ima in es a
schema,
p odo o,
u in is mol o
clek onikos
ne
g andiniy),
0
in egmo inis
sensibil umas,
p og ammao i-
nis nome,
e e uo iné
in o mazione.
Tali sanda os
e miny già da
seno nemaza
u ilizza a:
ines iné a -
2a, pluk iné
asla,
spausdin iné
ploks é,
j e p inis
Zodis,
j a dZiuo inis
biid a dis,
e s iné
li e a ii a.
By he way,
da ybos
possibilybiy
dazniausiai è
una galé y
ne
ik i e mini
-
in eg o oji
schema
i
in eg o asis
ci cuynas,
in eg alusis
a
sensibil umas
( ik y usa a
i
in
p ecedenza
in eg ale
sensibili à);
koaksialusis
cabelis
( ik y
i
an icamen e
usa o
koaksialinis
kabelis),
o ma e
be
jokiy iSmoniy:
p ic
daik a a dziy
in eg alas,
koaksialas
kamieny
p ide a
piesaga
-inis, bid a dziy
daly iy
i
pa a o os
j a dziuo inés
o me.
Ma o se
pammin a che
sa à oppo
ca i a, odél o a
b ukami ali
nonikg, nonuku
neo ien iojan i
e mini, come
in eg iné schema,
in eg inis
sensibil umas,
koaksinis caelis.
Tokie
bad a dziai
sono
o ma e
48
ne a ojamy
i§
lie u iy
pa boje
Zodziy,
da plg.
a ezinis,
giu idinis.
Kadinis di
base
Zodis lie u iy
kalboje bi y
ne a ojamas,
isai a e
nepageidau ina:
i
jei o ma
o man o
be
nepa emia
joks lie u iy
linguaggio
usa o
Zodis,
dobbiamo
usa e
bid a dj
su
o man -
u'.
e i à, è
a e mandiy,
che miné as
biid a dis
in eg inis è
kilgs in eg us,
ma allo a
o ien iza a
legg a
i$
in eg a ima,
elkima
ienijima.
j
o
ne
j
a
in eg Be o inés
schemi dopo u o
sono chiama i
in eg alinémis
schemomi,
dopo u o si ily a
chiama solo
in eg inémis
schemomi, ma
in eg aliosi
ne
schemomi, in ine
in eg oschemimi!
i
0
—
Visck
eblaidzioja-
ma.
Pa a éi
s anda d
in e nazionali
ede e che
in ego iné
sche-
ma
—
ques o né
iS isai
nedalus, né
is isai
in eg alus
j aisas.
In eg alumg
ip as a
nasaki i
ul e io men-
e
biid a dZiu
monoli inis,
esempioziui,
puslaidininki-
né monoli iné
in eg oo iné
schema. In
mol i kalby
e mine
in eg oo iné
schema
pazyminys
indica solo
in eg acijg,
elkima, ma
in eg aluma
in eg a ed
ci cui
ne
—
(Ing)
in eg ie e
Schal ung
( ok
ci cui
in ég é.),
( ans.).
Tu ima in men e
mol eialypé
in eg azione
ecnologine,
—
kons ukciné,
schemo echniné.
Rusiskai nebu e
come palogiai di e:
u éje bi i
wumeepuposanno e
cxeel.
Ne ykg e a
e minai
bipolia inis
anzis o ius
unipolia inis
i
anzis o iu-
s, ma kazkieno
jpi s i
sos i u ai
d ipolis
anzis o ius
ienpolis
anzis o ius
è isiskai
i
ne ike,
nep iacce i-
ni, pe ché
esme nusako
pab éZ inai
e oneamen -
e.
D ipolis
—
ques o
doppnyb i-
0
s, ienpolis
—
iengnyb i-
s,
esempiozi-
ui, ienpolis
swi chlis
ques o
j aisas
uno laidui
p ijung i
disa i i,
d ipolis
a
swi chlikl-
o
is d iem
laidams.
-
Ogni
s uden e
ha
Sape
che
qualsiasi
i8
y
anzis o iy
è ipolis ne
ke u polis
a
clemen as.
Tic
ansis o ie
c ea e
ne
In Li uania
i
p incipal-
men e
ice e e
angliSkus
nomi.
Todél
galé ume
pakes i nomi
i
in e nazionali,
ju
a giamo,
bipolia usis
anzis o ius
unipolia usis
i
anzis o iu-
s.
Zinoma,
Sie
e minin-
ai esm¢
nusaky y
anche
e onea-
men e.
Tiksliau
pi majj
eiké y
chiama i
bipolia iy
(d ipolia iy)
sanda y
anzis on-
iumi.
Ma, come
miné a,
nuk ip a
al o e.
‘Todél
ju
SeSe i
anni, kai
"Kni ik§ a P.
P iesagos -inis
bud a dziai. V.:
Mokslus, 1976.
P. 50. In segui o
abb e ia o
PIB. Da Z :
S!iZiené N.
A sakome
medikams
//Kalbos
kul i a miei
s uden i
sen i, manau,
su icien em-
en e
sensaminus
naujada us
d ik i is
anzis o ius
ienk i is
anzis o ius.
V.: Min is,
1972. Sqs.
23. P. 71
49
i
By he way,
i
k i nesj solo
-
mo iajam
ele onui
solo
i
mo iajai
skylei
desc end in-
ai j a dy i.
Ma ku }
ele ona,
kyl¢, jong
-
i
jud ius, bii y si
i
ne
—
può chiama e
k a ininkais.
Dwik a io
ansis o eus
p incipio di
unzionamen o
g indZiamas
d iejy ipy
k ii nesiais,
ienk i io solo
di uno ipo
k ii nediais.
0
—
Così indica o in
s anda d
i
in e nazionali.
‘Tad è
a
qualche
egolaés, è
qualche
s a egia
a
o mando
usando
i8ski ing
pa icola ey-
be
eiSkiandius
i
biid a dzius?
Maga i è.
i
Del
j a dziuo iniy
biid a d7iy
necessa io
e miniingumo
kalbinin-
ke
A.
Kaulakiené
dice
pe sino
così:
kai oglia
desc éZ-
a e
ne
l'ogge o
qualemen e,
0
jo
i&ski iamajq
( e minologine)
eiksme, isu
u é y bi i
u ilizza e
j a dZiuo inés
o me*.
By he way,
eiké y
u é i in
men e che la
semplice
i
in e au in-
iy
bid a dzZiy
o ma galiine
su
-us
(in eg alus,
pe sonalus,
izualus) e
in e p au in-
iy
daik a a dziy
kilmininkas
(in eg alo
eikimé,
pe sonalalo
sudé is) ha il
suo pos o.
O
pa a e
Ta p au-
iniy
Zodziy
Zodyng
(1985
m.)
no e emo
che jame
supe biid -
a dziai
mol o
mol o
giminaiciy
biid a dziy
pa aduoja.
j a dZiuo iniy
o me
p ecessagos
i
Ci ca
-inis
in e pau iniy
biid a dziy
konku encijq
e minijoje
A.
Paulauskienés
i
D.
Ta ydai eés
lib oje
No me
g amma ico-
i
se a uiné
a osena
(Kaunas:
S iesa,
1986)
aSoma,
che
ne eiké y
Zi bi
s endi
u o
ino alla
ine
suno mi-
n i pe
u i i
i
empi
che
i
pagligin i
ecen emen e
iniziéjusi
o mao is
j a dziuo iniy
o me klasé
o a già è
benys an i*.
Vis o
ico da
che dél
jau
c ea e
(non
ceugi
anco a
bisognoéjo ku i? !
—
S.Z.)
biid a dZiai,
che galé y
(!?
—
S.Z.)
u é i
i
j a dZiuo ines
o me
(ak w us
—
a i usis,
passi us
—
passi usis,
o malus
—
o malusis,
e icalus
e icalusis)*.
—
Tai
in ece
supe b id a dziy
a i o, passi ine,
o male, e icale,
che aki aizdZiai
conside a i come
p imimi-
i
>Kaulakiené
A.
Poli echnikos
e minijos
nege o es
//
Cul u a
di lingue
V.:
Scuola,
1979.
Sas.
37.
P.
35.
/
}Paulauskiené
A,Ta ydai eé
D.
No me
g amma ic-
i
os a uiné
a osena.
K.: S iesa,
1986. P. 139.
Là ‘ pa .
P. 136.
5 Là
s esso.
P. 139.
50
niais, o me
~
sempli iche
ka solo
c ea i.
Cia non anco a
nesi iloma
i
suku i a onalus,
globalus,
demons a i us
pan.
i
Kaip
miné a,
kalbininké
A.
Kaulakiené
pasisko
uz
daznesnj
j a dziuo-
iniy
bid a dziy
a ojima.
Taddeo, la
sua
opinione, è
possibile
seleziona-
o
s a iné i
i
"bepamadius
bid a dinius"
bid a ddius.
Bad a diniy
p iesagy
doppiozza
i8 i ia a, ma
consis elli à
né a, néjokiy
aisykliy, è
solo
supplemen o-
a
ma paska a
usa e
p iesaga
-inis.
Tik
neaisku,
a
ondinis
Zodis
—
y
ediniy
base della
pe cezion-
e, in ine
be sis ema
cos i ui i
e mini
bisogna
isimina e
ciasc ieng
sepa a am-
en e,
ques o
o
di icile
anche a
quell'a ea
specialis a,
già bekale i
su quelli che
ka
solo iniziano
sogge o a
impa a e®.
o
Be
o,
s e imybiy
j ai o é
a gu
a
bi ina?
Didelé
suppo o ai
consuma o i
è
Zodynai.
S o un
supe biid a dziy
eklamai
Zodynchi luoghi
si p esen ano,
j a dziuo ine
o
o me o ni e
nejus a a,
ne a u i
Sape a
che le ci
sono
o se,
(0
che le
spegne?).
Poli echn-
ikos
Zodyne
(V., m.)
1984
o ni a:
nopmaa nei
1.
no malinis
(p imoji,
o
maga i
i
p incipalii-
né eik8mé? !
Quando iene
ji
usa o? ).
2.
no male-
us.
3.
no minis.
I8
o
solo
aisku, che
adu e
se e
uno
ne
Zodziu!
Saliajo
p imo
anco a
nekenk y
u é i
kilmininkg
no maleés
(p.g.,
no malés
k yp ies),
Salia
secondojo
pap as aja
—
o ma
no malus,
Salia
e ciojo
kilmininka
~
no mos
(e.g.,
li ello di
no ma).
Ma così
non
i
occo e
né
uno
biid a dinio
p ea iso
-inis
biid a dzio!
Zinoma,
semb ay-
y, che già
puoi
dziaug is
Fisikos
Te miny
Zodyne
(V., m.)
1979
adgs
a i usis
(0
ne
a i inis)
elemen o
i
laidumas,
a i i oji
eak i ioji
i
a za, galia,
induk i i o-
ji a za
anche
eak i usis
i
lék u as.
S o un,
éliau
iSleis uose
Zodyno e
in mol i
casiy
el daina
p adziy.
i8
Byje,
i
Siame
Zodyne
ipo a a
s aciona inis
(=s aciona us
+is)
s y a imen-
o, laidumas
i
mo esys
(lyg u o yk y
kazkokiame
s aciona e),
k azis aciona inis
(=k azis aciona us+is)
li ello campo,
assolu inis
(=absoliu us+is) minimo,
i
li ello empo; localinis
i
(=lokalus
is).
Nemazai
nenuoseklumy
miné ame
poli echnikos
Zodyne, da ,
esempioziui,
ans e salinis
(=0 ans e sinis,
a ns e salus
is) il as.
+
Ka
già
bekalé i
su
Ta p au iniy
Zo-
*Ge ulai is
V.
Fisikos
e miny
Zodynas
//
Miisy
pa la.
1980.
No.
5.
P.
30.
Sl
dziy
Zodyna
(V., 1985
m.).
Come
Zinia,
be
appendici
-inis daznai
possibile
issi e s i
pa a ojus
daik a a d7io
kilmininka.
S o un-
a amen -
e, allo a
so en e
si
cos i uis-
i
ce
kilmininky
g e a
nukenéia min ie aiscumas. P iesaga
-inis aiu a
iS eng i
nesu oki-
amy
kilmininko
g e y,
ques o
i
inco ina
dazniau
jq
usa e.
S ai una
naujo iska
kilmininky
g e a
pa allag eci-
—
yjy i pesiy
kon i y
sa ybés.
Jau
i pesiai,
o
ne
kon i ai
sono
pa allag e ieji
(a
deposeklie-
ji,
susie icji).
Ne
così
an o
empo quelli
i pesiy
kon i us
sékmingai
chiaminom
ezonansi-
niais, da
i pamais-
iais.
Kai a u i
paaiSkés
no mine
isski ing
pa icola -
men eybg
nusakandiy
bid a dziy
da yba,
i
be
Zodyny sa à
aisku, che
equi alen iné
schema de e
eik8 i
ek i alen o
schemg,
ek i alencioji
schema
0
—
a s ojamaja
schema,
s aziona inis
appa ecchiais
—
s aciona o
appa a o,
0
s aciona u-
sis
appa a o
—
nekilnojama
p ic aisq
( alle onali à
de e
i e i, che
ba y si possa
accu a ame-
n e
p esagi e, di
cui si pa la).
kq
Allo a ci sa à
chia i a u i
la di e enza
a
i
nega i i usso
e nega i inso,
dogmino e
dogma ico e
mol eybés
ki y. I bid a di
in e nazionali
da e o si può
bii ina ges i e
secondo
g ieZ esnes
egole.
Impo bi bii y
s a egine
disposizione
i
non e i
biid a diniy
biid a dziy,
ge okai
daZniau usa e
j a iuo inius.
Ne eiké y
mano sudéjus
aspe a e, in
—
nusis o és
adicijos,
dobbiamo
i8 eng i
a k y¢iy.