scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje

Author: Stasys Zajankauskas
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/791/882
S asys
ZAJANKAUSKAS
BUDVARDINIAI
BUDVARDZIAI
TECHNIKOS
TERMINIJOJE
Technikos
e minijos
biikl¢ lemia
Sp ache biikle i
aida. Elek o
nikos Te minija
wi klich né a
iSim is, und
elek onikoje
s ändig is
neue ie ny, aigi
und neue y
e miny.
Meh hei
neue yjy
Te miny komm
pe angly und
usy sp ab, und
eikiamas
sq okas ich ig
lic u iSkai
j a dyl i p i
alu. Ta¢iau dem
bi inas ick
echnikos
Ve s ändnis,
ick albinis
isp usimas.
Nich schwe
und au zugehen.
DaZnai e leb en
wi , dass ku iq
obwohl sq oka
bu e kann
j a d i wo was
genaue . Seh
wich ig moké i
genauig unsaki i
i ai iy
medZiaginiy
da iniy, ju
sa oky
un e sokamasi-
es
besonde hei e-
n, ypaé wenn sie
j a dijamen
nach isinius
pozimius. ‘Tam
daZus end
pass
j a dZiuo iniai
und p icsagos
-inis bid a dziai.
P iesagos -inis
bid a dZiai
leich
wah okiami,
jcigu be a go
a spéjami
pama iniai
Zodziai. O Sie
dazniausiai sind
daik a a dZiai,
ge okai eciau
ki y Sp ache
daliy ZodZiai.
Va ojama und
biid a diniy
p icsagos -inis
bid a dZiy, abe
ba gu, ob sie
bu ini, ba gu, ob
b auch jy is
neuju. Seh
wich ig obulo
Beg i
Eigenscha en
ikslus
O ien ie ung.
Be gi daZnai
nej möglich zu
ge ühl , ob
biid a dinis
bid a dis i8 is
wo denn
o ien ie . A.
K eda a iéiaus
und R. Na icko
Buch in Silicio
in eg iniy
schemy
P oduk ion üh-
e (Vilnius:
Mokslas, 1989)
is isai
e wende wi d
nega i usis und
pozi y usis
o o ezis ai,
obwohl u é y
bi i so, wie on
se o o echnik-
oje genann
wi d nega i wis
pozi y as,
nega i i is
pozi winis,
nega i i is
pozi winis
jau iej such
o o ezis ai.
no
—
i
i
i
—
i
Cia u é y bi i
e wende ami
j a dZiuo iniai,
daik a a diniai
ne
bad a d?iai,
o
bilden
nega i us
pozi as.
i8
i
Ke inimy,
Zinoma,
bi a ge y,
p icsagos
—
-inis bid a dziy
is
ne aisyklingy,
i
sons
i
nepa eisinamy.
Vis o dél
jede .
ne
O
jZiu a dinius
biid a dyius iel
was ganz
e gessen8o.
Juos enka
ein ach
b uk e
b uk i
s anda dy
echnisiy
sqlygy
i
Au o en.
Jau
a sik a y a
ielybés,
leide , isy
ne
biid a diniy
bud a dziy,
u inciy
47
ki u
be
i€
a éjusios
biid a dzio
p eesagas
-al-, -y -,
-a -,
-a da
li a iska
bid a dziy
i
p iesagg
-inis.
Taciau
a sch a i a
ne
alles
supe bad a dziy
~
dass bi y kü zlich,
benennink wi so
diejenigen
biid a dZius
doppelben
P äsagomen,
beispielsweise.:
isualinis (= isualus,
su
izualusis,
egimasis), lokalinis
(=lokalus. lokalusis,
lokalinis), globalinis
(=globalus,
globalusis, ganze
apimani is) k .
i
Beje, Gia
ha e nich
das Ziel zu
pa cik i alle
möglichen
li a i8kus
Übe einsme-
nis.
Dél bi y
o
ge enn-
e e
Sp ache.
lanwai
supe biid a dziy
knibzZdé e
knibédéjo jede
echnikos Sp ache
Sä ze,
beispielsweise.:
suma inis
d suminis,
d dis,
e ek iné
(=e ek iné)
eikimé,
selek y inis
(
elek y us,
selek y usis
(=)
e s ä kun e-
, elemen a inés
(
=elemen a iosios)
dalelés,
elemen a inés
(=elemen a iosio-
s) ma ema ikos
Zinynas. Zinoma,
was ande e ki y
Sp achen daliy
a p au iniy
ig
Zodziy
su
p icsaga
-inis bilden
biid a d iai.
Na u aliausi,
e o de ing-
s ies
gausies i
i
sind
Vo hänge
-
daik a a dinis-
che
daik a a dinis-
che bd a dZiai,
beispielsweise:
in eg alinis:
in eg alas,
di e encialinis:
di e enc ala-
s, pe sonalinis:
pe sonalas,
pe sonalija.
Reich
manli,
dass
Gia né a
doppuby
bid a diniy
p iesagu.
S ai neue
i
pa ogiai
ge eimi,
a go
be
daly iy
iS
au o iaus
suda-
Ty i
Be angenhei
- biinis
biid a dZiai
zwizodziam
Te men:
in ego iné
schema gal
(0
in ego inis
elk inis
a
g andynas,
denn u ima
gehabe schema,
gaminys,
ha in is iel
ne
clek onikos
0
g andiniy),
in egmo inis
emp umas,
p og ammeo i-
nis name,
e e uo iné
in o ma ion.
Tokios
sanda os
e miny schon
on seno
nemaza
e wende
wi d: ines iné
a -
2a, pluk iné
asla,
spausdin iné
ploks é,
j e p inis
Zodis,
j a dZiuo inis
biid a dis,
e s iné
li e a ii a.
Beje, daybos
möglichybiy
dazne z is
eine galé y
ik i e minai
ne
in eg oo oji
-
schema
in ego asis
i
ke ynas,
in eg alusis
sens um
a
( ik y
i
ühe
e wende e
In eg alem-
p indlichkei-
);
koaksialusis
kabelis
( ik y äl e
i
benu z
koaksialinis
kabels), bilden
jokiy iSmoniy:
p ic
be
daik a a dziy
in eg alas,
koaksialas
kamieny
p ide a
anhesaga
-inis, bid a dziy
daly iy
i
pa a o os
j a dziuo inés
Fo men.
Abe ielleich
pamman a, dass
wi d zu schla a,
odél je z
b ukami solche
ne ikg, nieku
neo ien iojenden
Beg i e, wie
in eg iné schema,
in eg inis
Ge ühl ums,
koaksinis Kabel.
Tokie
bad a dziai
sind bilden
ne a ojamy
48
lie u iy
i§
kalboje
Zodziy,
noch plg.
a ezinis,
ju idinis.
Kadinisch-
e G und
Zodis lie u iy
kalboje bi y
nich ojamas,
ganz a
nepageidau ina:
i
jei Fo men
o man o
be
nepa emia
joks lie u iy
sp ache
e wende
wi d
Zodis, wi
müssen
e wend-
en
su
bid a dj
o man u'.
Wah hei , is
posi i andiy,
dass miné as
biid a dis
in eg inis is
kilgs in eg us,
abe dann
o ien ie e
leich e
i$
in eg a ima,
elkima
einijima.
j
o
ne
j
a
in eg Be o inés
Schemes doch
genann wu den
in eg alinémis
schemom, doch
si ily a zu nennen
nu in eg inémis
schemom, abe
in eg aliosiesche-
mom, zule z
ne
in eg oschemom!
i
0
—
Visck
eblaidzioja-
ma.
Pa a éius
in e na iona-
le S anda ds
sehen, dass
in ego iné
sche-
ma
—
es wede
iS isai
nedalus,
noch is isai
in eg alus
j aisas.
In eg alumg
ip as a
nusaky i
zusä zlich
biid a dZiu
monoli inis,
beispiziui,
puslaidininki-
né monoli iné
in eg eo iné
schema.
Vielen alby
e m
in ego iné
schema
pazyminys
zeig nu
in eg acijg,
elkima, abe
in eg aluma
in eg a ed
ci cui
ne
—
(Eng)
in eg ie e
Schal ung
( ok
ci cui
in ég é.),
( ans.)
Tu ima im Sinn
ielialypé
In eg a ion
echnologine,
—
kons ukciné,
schemo echniné.
Rusiskai nebu e wie
palogiai sagen:
u éje bi i
wumeepuposanno e
cxeel.
Ne ykg wa
e minai
bipolia inis
anzis o ius
unipolia inis
i
anzis o iu-
s, abe
kazkieno
jpi s i
E sa zalai
d ipolis
anzis o ius
einpolis
anzis o ius
i
is isiskai
ne ike,
nep iim ini,
denn es esme
nusako
pab éZ inai
alschingai.
D ipolis is
—
doppnyb i-
s, einpolis
0
iengnyb i-
—
s,
beispiziui,
einpolis
jungiklis
das
j aisas
einem laidui
p ijung i
abzuschal-
en,
d ipolis
a
jungiklis
o
dwei
laidam.
-
Jede
s uden
ha
Wisss
du, dass
jede
i8
y
anzis o iy
is ipolis
e en
a
ke u polis
clemen as.
Tic-T ansis -
o en e s ell
ne
In
i
Li uanien
e hiel
zue s
angliSkus
Namen.
Todél
galé ume
pakes i
i
in e na iona-
ju
le
Benennungen,
a gin,
bipolia usis
i
anzis o ius
unipolia usis
anzis o ius.
Zinoma,
Sie
e minai
esm¢
nusaky y
auch
auch
alsch igai.
Tiksliau
pi majj
eiké y
nenn i i
bipolia iy
(d ipolia iy)
sanda y
anzis on-
iumi.
Abe , wie
miné a,
nuk yp a
woande -
s.
‘Todél
ju
SeSe i
Jah e, kai
"Kni ik§ a P.
P iesagos -inis
bud a dziai. V.:
Mokslus, 1976.
P. 50.
Wei e hin
abgekü z PIB.
Da Z :
S!iZiené N.
A sakome
medikams
//Kalbos
kul i a meine
S uden en
hö , manau,
aus eichend
sinn ollus
neue ada us
d ik i is
anzis o ius
eink i is
anzis o ius.
V.: Min is,
1972. Sqs.
23. P. 71
49
i
Beje,
i
k i nesj nu
-
beweg iajam
Elek on nu
beweg iajai
i
skylei
beschend in-
ai j a dy i.
Abe ku }
Elek ona,
kyl¢, jong
-
i
jud ius, bii y
i
ne
—
kann genann
we den
k a ininkais.
Dwik a io-T a-
nsis o s
Wi kungsp inz-
ip g indZiamas
d iejy ypy
k ii nesien,
eink i io nu
eines ypen
k ii nediais.
0
—
So angegeben in
in e na ionalen
i
S anda ds.
‘Tad is
a
i gendeine
Regelés, is
i gendeine
S a egie
a
bildend bei
de
Ve wendung
i8ski ing
besonde ybe
eiSkiandius
i
biid a dzius?
Vielleich
i
is .
Del
j a dziuo iniy
biid a d7iy
benö igung
e mijai
kalbinin-
ke
A.
Kaulakiené
sag
soga so:
kai willig
p aéZ
das
ne
I ems
Quali ä ,
0
jo
i&ski iamajq
( e minologine)
eiksme, isu
u é y bi i
e wende en
j a dZiuo inés
Fo men*.
Beje,
eiké y
ha é i im
Kop , dass
ein ach e
i
in e p au i-
niy
bid a dzZiy
o ma galiine
su
-us
(in eg alus,
pe sonalus,
izualus)
sowie
in e p au in-
iy
daik a a dziy
kilmininkas
(in eg alo
eikimé,
pe sonalo
sudé is) ha
seinen Pla z.
O
pa a e
Ta p au-
iniy
Zodziy
Zodyng
(1985
m.)
beme ben
wi , dass
da in
supe biid -
a dziai
seh iel
Giminaiciy
biid a dziy
pa aduoja.
j a dZiuo iniy
o mi
Be angenhei
i
Übe
-inis
in e p au in-
iy biid a dziy
konku enci-
jq
e minijoje
A.
Paulauskienés
i
D.
Ta ydai eés
buchgoje
G amma ika-
no men
i
gegenwä iné
a osena
(Kaunas:
S iesa,
1986)
aSoma,
dass
ne eiké y
Zi bi
bes eb-
en alles
bis zum
Ende
suno mi-
n i ü
alle
i
Zei en
dass
i
plig i kü zlich
begéjusi
o muo is
j a dziuo iniy
o mi klasé
je z schon is
benyks an i*.
Vis o
e inne ,
dass dél
jau
e s ellen
(dougi du
noch
b auéjo
ku i? !
—
S.Z.)
biid a dZiai,
die galé y
(!?
—
S.Z.)
u é i
i
j a dZiuo ines
Fo men
(ak w us
—
ak i usis,
passi us
—
passi usis,
o malus
—
o malusis,
e ikalus
e ikalusis)*.
—
Tai
s a in
supe b id a dziy
ak i inisch, passi is,
o malinisch,
e ikalinisch, die
o endZiai als
p imimi be ach e
we den-
i
>Kaulakiené
A.
Poli echnikos
e minijos
nege o es
//
Sp achk-
ul u
V.:
Leck as,
1979.
Sas.
37.
P.
35.
/
Paulauskiené }
A,Ta ydai eé
D.
G ama ikos
No men
i
gegenwä i-
né
a osena.
K.: S iesa,
1986. P. 139.
Do ‘
pa . P.
136.
5 Do
pa . P.
139.
50
niais,
~
ein ache
Fo men
ka nu
gescha e-
nos.
Cia noch
nich i iloma
i
suku i a onalus,
globalus,
demons a i us
pan.
i
Wie
miné a,
kalbininké
A.
Kaulakiené
pasisko
uz
daznesnj
j a dziuo-
iniy
bid a dziy
a ojima.
Thiau, ih
Ansich
nach, kann
op ional
zusamma-
iné i
i
"bepamadius
bid a dinius"
bid a ddius.
Bad a diniy
p iesagy
doppelhei
i8 egeama,
abe
konsequums
né a, néjokiy
Regelniy, is
nu
a
zusä zliche
paska a
e wenden
p iesaga
-inis.
Nu
neaisku,
a
g undinis
Zodis
—
y
ediniy
wah neh-
mungs
G undlage, endlich
be das
Sys em
zusammen-
u e Te mine
b auch zu
isimin en
jedesjieng
einzeln, es
schwie ig
o
selbs dem
Be eichs
Spezialis ,
schon
bekahl e
übe
ka
diejenigen,
die e s
an angen
das
Subjek zu
le nen®.
o
Be
o,
s e imybiy
j ai o é
ba gu
a
gi ina?
Didelé
Un e s ü zu-
ng den
Ve b auche n is
Zodynai.
Leide
supe biid a dziy
eklamai
Zodynen
s ellen
e scheinen,
o
j a dziuo ine
Fo men geben
nich g asa,
ne a alle
Weiß, dass
sie sind
ielleich ,
dass sie
(0
auss e b-
en?).
Poli echn-
ikos
Zodyne
(V., m.)
1984
angebo en:
nopmaa nei
1.
no malinis
(e s ji,
o
ielleich
i
haup siné
eik8mé? !
Wann wi d
ji
e wende ? ).
2.
no malis.
3.
no minis.
I8
o
nu aisku,
dass zu
übe se -
zen
b auch
ne
einem
Zodziu!
Saliajo
e s en
noch
nekenk y
u é i
kilmininkg
no maleés
(p.g.,
no malés
k yp ies),
Salia
and ojo
ein as aja
—
o ma
no malus,
Salia
e ciojo
kilmininka
~
no mos
(e.g.,
No menn-
i eau).
Abe so
eich
i
nich eines
né
biidwa dis-
chen
Vo lässes
-inis
biid a dzio!
Zinoma,
e schey -
y, jog
schon
kanns
dziaug is
Physikos
Te miny
Zodyne
(V., m.)
1979
adgs
ak i usis
(0
ne
ak i inis)
Elemen es
i
laidumas,
ak i i oji
eak i ioji
i
a za, galia,
induk i io-
ji a za
soga
eak i usis
i
lék u as.
leide ,
éliau
iSleis uose
Zodynen in
ielen
Fälleny
el daina
p adziy.
i8
Beje,
i
Siame
Zodyne
angege e
s aciona inis
(=s aciona us
+is)
Schy a ung,
laidumas
i
bewegesys
(lyg alles yk y
kazkokiame
s aciona e),
k azis aciona inis
(=k azis aciona us+is)
Ebene Felds,
absolu inis
(=absoliu us+is)
i
Minimum, Ebene Zei ;
lokalinis
i
(=lokalus
is).
Nemazai
nenuoseklumy
miné ame
poli echnikos
Zodyne, da ,
beispiziui,
ans e salinis
(=0 ans e sinis,
a ns e salus
is) il as.
+
Ka
schon
bekalé i
übe
Ta p au iniy
Zo-
*Ge ulai is
V.
Physikos
Te miny
Zodynas
//
Miisy
sp ich .
1980.
N .
5.
P.
30.
Sl

dziy
Zodyna
(V., 1985
m.).
Wie
Zinia,
be
Be angenhei
-inis daznai
möglich
issi e s i
pa a ojus
daik a a d7io
kilmininka.
Leide ,
dann
en s eh
o mals
kilmininky
g e a
i
nukenéia
min ies
aiskums.
P iesaga
-inis hil
iS eng i
nesu oki-
amy
kilmininko
g e y,
das
i
ö de
dazniau
jq
e wend-
en.
S ai eine
neuo iska
kilmininky
g e a
gleichag eci-
—
yjy i pesiy
kon i y
sa ybés.
Jau
i pesiai,
o
ne
kon i ai sind
gleichag e i-
eji
(a
nuoseklieji,
susie icji).
Ne
so o
langem
diejenigen
i pesiy
kon i us
sékmingai
nenn inom
ezonansi-
niais, noch
i pamais-
iais.
Kai allen
paaiSkés
no mine
isski ing
besonde y-
bg
nusakandiy
bid a dziy
da yba,
i
be
Zodyny wi d
aisku, dass
ek i alen iné
schema ha
eik8 i
ek i alen o
schemg,
ek i alencioji
schema
0
—
a s ojamaja
schema,
s a iona inis
ge ä eis
—
s aciona o
Ge ä e,
0
s aciona u-
sis Ge ä e
—
nekilnojama
p ic aisq
(soll en
Scha ie un-
gen leb a ,
dass ba y
kann genau
o sagen,
übe die
gesp ochen
wi d).
kq
Dann wi d
allen kla e
Un e schied
zwischen
i
Nega i us und
Nega i inus,
Dogminus und
Dogma isch
und ielybés
ki y.
In e na ionale
bid a ddius
kann wi klich
bii ina
behandeln
nach
g ieZ esnes
Regeln.
Wichbii y
i
s a egine
Bes immung-
en nich o i
biid a diniy
biid a dziy,
ge okai
daZniau
e wenden
j a iuo inius.
—
Ne eiké y
Handen
sudéjus
wa en, bis
nusis o és
adicijos,
müssen
i8 eng i
a k y¢iy.