Būdvardiniai būdvardžiai technikos terminijoje
Full text
S asys
ZAJANKAUSKAS
BUDVARDINIAI
BUDVARDZIAI
TECHNIKOS
TERMINIJOJE
Technikos
e minijos
biikl¢ lemia
Sp ache biikle i
aida. Elek o
nikos Te minija
wi klich né a
iSim is, und
elek onikoje
s ändig is
neue ie ny, aigi
und neue y
e miny.
Meh hei
neue yjy
Te miny komm
pe angly und
usy sp ab, und
eikiamas
sq okas ich ig
lic u iSkai
j a dyl i p i
alu. Ta¢iau dem
bi inas ick
echnikos
Ve s ändnis,
ick albinis
isp usimas.
Nich schwe
und au zugehen.
DaZnai e leb en
wi , dass ku iq
obwohl sq oka
bu e kann
j a d i wo was
genaue . Seh
wich ig moké i
genauig unsaki i
i ai iy
medZiaginiy
da iniy, ju
sa oky
un e sokamasi-
es
besonde hei e-
n, ypaé wenn sie
j a dijamen
nach isinius
pozimius. ‘Tam
daZus end
pass
j a dZiuo iniai
und p icsagos
-inis bid a dziai.
P iesagos -inis
bid a dZiai
leich
wah okiami,
jcigu be a go
a spéjami
pama iniai
Zodziai. O Sie
dazniausiai sind
daik a a dZiai,
ge okai eciau
ki y Sp ache
daliy ZodZiai.
Va ojama und
biid a diniy
p icsagos -inis
bid a dZiy, abe
ba gu, ob sie
bu ini, ba gu, ob
b auch jy is
neuju. Seh
wich ig obulo
Beg i
Eigenscha en
ikslus
O ien ie ung.
Be gi daZnai
nej möglich zu
ge ühl , ob
biid a dinis
bid a dis i8 is
wo denn
o ien ie . A.
K eda a iéiaus
und R. Na icko
Buch in Silicio
in eg iniy
schemy
P oduk ion üh-
e (Vilnius:
Mokslas, 1989)
is isai
e wende wi d
nega i usis und
pozi y usis
o o ezis ai,
obwohl u é y
bi i so, wie on
se o o echnik-
oje genann
wi d nega i wis
pozi y as,
nega i i is
pozi winis,
nega i i is
pozi winis
jau iej such
o o ezis ai.
no
—
i
i
i
—
i
Cia u é y bi i
e wende ami
j a dZiuo iniai,
daik a a diniai
ne
bad a d?iai,
o
bilden
nega i us
pozi as.
i8
i
Ke inimy,
Zinoma,
bi a ge y,
p icsagos
—
-inis bid a dziy
is
ne aisyklingy,
i
sons
i
nepa eisinamy.
Vis o dél
jede .
ne
O
jZiu a dinius
biid a dyius iel
was ganz
e gessen8o.
Juos enka
ein ach
b uk e
b uk i
s anda dy
echnisiy
sqlygy
i
Au o en.
Jau
a sik a y a
ielybés,
leide , isy
ne
biid a diniy
bud a dziy,
u inciy
47
ki u
be
i€
a éjusios
biid a dzio
p eesagas
-al-, -y -,
-a -,
-a da
li a iska
bid a dziy
i
p iesagg
-inis.
Taciau
a sch a i a
ne
alles
supe bad a dziy
~
dass bi y kü zlich,
benennink wi so
diejenigen
biid a dZius
doppelben
P äsagomen,
beispielsweise.:
isualinis (= isualus,
su
izualusis,
egimasis), lokalinis
(=lokalus. lokalusis,
lokalinis), globalinis
(=globalus,
globalusis, ganze
apimani is) k .
i
Beje, Gia
ha e nich
das Ziel zu
pa cik i alle
möglichen
li a i8kus
Übe einsme-
nis.
Dél bi y
o
ge enn-
e e
Sp ache.
lanwai
supe biid a dziy
knibzZdé e
knibédéjo jede
echnikos Sp ache
Sä ze,
beispielsweise.:
suma inis
d suminis,
d dis,
e ek iné
(=e ek iné)
eikimé,
selek y inis
(
elek y us,
selek y usis
(=)
e s ä kun e-
, elemen a inés
(
=elemen a iosios)
dalelés,
elemen a inés
(=elemen a iosio-
s) ma ema ikos
Zinynas. Zinoma,
was ande e ki y
Sp achen daliy
a p au iniy
ig
Zodziy
su
p icsaga
-inis bilden
biid a d iai.
Na u aliausi,
e o de ing-
s ies
gausies i
i
sind
Vo hänge
-
daik a a dinis-
che
daik a a dinis-
che bd a dZiai,
beispielsweise:
in eg alinis:
in eg alas,
di e encialinis:
di e enc ala-
s, pe sonalinis:
pe sonalas,
pe sonalija.
Reich
manli,
dass
Gia né a
doppuby
bid a diniy
p iesagu.
S ai neue
i
pa ogiai
ge eimi,
a go
be
daly iy
iS
au o iaus
suda-
Ty i
Be angenhei
- biinis
biid a dZiai
zwizodziam
Te men:
in ego iné
schema gal
(0
in ego inis
elk inis
a
g andynas,
denn u ima
gehabe schema,
gaminys,
ha in is iel
ne
clek onikos
0
g andiniy),
in egmo inis
emp umas,
p og ammeo i-
nis name,
e e uo iné
in o ma ion.
Tokios
sanda os
e miny schon
on seno
nemaza
e wende
wi d: ines iné
a -
2a, pluk iné
asla,
spausdin iné
ploks é,
j e p inis
Zodis,
j a dZiuo inis
biid a dis,
e s iné
li e a ii a.
Beje, daybos
möglichybiy
dazne z is
eine galé y
ik i e minai
ne
in eg oo oji
-
schema
in ego asis
i
ke ynas,
in eg alusis
sens um
a
( ik y
i
ühe
e wende e
In eg alem-
p indlichkei-
);
koaksialusis
kabelis
( ik y äl e
i
benu z
koaksialinis
kabels), bilden
jokiy iSmoniy:
p ic
be
daik a a dziy
in eg alas,
koaksialas
kamieny
p ide a
anhesaga
-inis, bid a dziy
daly iy
i
pa a o os
j a dziuo inés
Fo men.
Abe ielleich
pamman a, dass
wi d zu schla a,
odél je z
b ukami solche
ne ikg, nieku
neo ien iojenden
Beg i e, wie
in eg iné schema,
in eg inis
Ge ühl ums,
koaksinis Kabel.
Tokie
bad a dziai
sind bilden
ne a ojamy
48
lie u iy
i§
kalboje
Zodziy,
noch plg.
a ezinis,
ju idinis.
Kadinisch-
e G und
Zodis lie u iy
kalboje bi y
nich ojamas,
ganz a
nepageidau ina:
i
jei Fo men
o man o
be
nepa emia
joks lie u iy
sp ache
e wende
wi d
Zodis, wi
müssen
e wend-
en
su
bid a dj
o man u'.
Wah hei , is
posi i andiy,
dass miné as
biid a dis
in eg inis is
kilgs in eg us,
abe dann
o ien ie e
leich e
i$
in eg a ima,
elkima
einijima.
j
o
ne
j
a
in eg Be o inés
Schemes doch
genann wu den
in eg alinémis
schemom, doch
si ily a zu nennen
nu in eg inémis
schemom, abe
in eg aliosiesche-
mom, zule z
ne
in eg oschemom!
i
0
—
Visck
eblaidzioja-
ma.
Pa a éius
in e na iona-
le S anda ds
sehen, dass
in ego iné
sche-
ma
—
es wede
iS isai
nedalus,
noch is isai
in eg alus
j aisas.
In eg alumg
ip as a
nusaky i
zusä zlich
biid a dZiu
monoli inis,
beispiziui,
puslaidininki-
né monoli iné
in eg eo iné
schema.
Vielen alby
e m
in ego iné
schema
pazyminys
zeig nu
in eg acijg,
elkima, abe
in eg aluma
in eg a ed
ci cui
ne
—
(Eng)
in eg ie e
Schal ung
( ok
ci cui
in ég é.),
( ans.)
Tu ima im Sinn
ielialypé
In eg a ion
echnologine,
—
kons ukciné,
schemo echniné.
Rusiskai nebu e wie
palogiai sagen:
u éje bi i
wumeepuposanno e
cxeel.
Ne ykg wa
e minai
bipolia inis
anzis o ius
unipolia inis
i
anzis o iu-
s, abe
kazkieno
jpi s i
E sa zalai
d ipolis
anzis o ius
einpolis
anzis o ius
i
is isiskai
ne ike,
nep iim ini,
denn es esme
nusako
pab éZ inai
alschingai.
D ipolis is
—
doppnyb i-
s, einpolis
0
iengnyb i-
—
s,
beispiziui,
einpolis
jungiklis
das
j aisas
einem laidui
p ijung i
abzuschal-
en,
d ipolis
a
jungiklis
o
dwei
laidam.
-
Jede
s uden
ha
Wisss
du, dass
jede
i8
y
anzis o iy
is ipolis
e en
a
ke u polis
clemen as.
Tic-T ansis -
o en e s ell
ne
In
i
Li uanien
e hiel
zue s
angliSkus
Namen.
Todél
galé ume
pakes i
i
in e na iona-
ju
le
Benennungen,
a gin,
bipolia usis
i
anzis o ius
unipolia usis
anzis o ius.
Zinoma,
Sie
e minai
esm¢
nusaky y
auch
auch
alsch igai.
Tiksliau
pi majj
eiké y
nenn i i
bipolia iy
(d ipolia iy)
sanda y
anzis on-
iumi.
Abe , wie
miné a,
nuk yp a
woande -
s.
‘Todél
ju
SeSe i
Jah e, kai
"Kni ik§ a P.
P iesagos -inis
bud a dziai. V.:
Mokslus, 1976.
P. 50.
Wei e hin
abgekü z PIB.
Da Z :
S!iZiené N.
A sakome
medikams
//Kalbos
kul i a meine
S uden en
hö , manau,
aus eichend
sinn ollus
neue ada us
d ik i is
anzis o ius
eink i is
anzis o ius.
V.: Min is,
1972. Sqs.
23. P. 71
49
i
Beje,
i
k i nesj nu
-
beweg iajam
Elek on nu
beweg iajai
i
skylei
beschend in-
ai j a dy i.
Abe ku }
Elek ona,
kyl¢, jong
-
i
jud ius, bii y
i
ne
—
kann genann
we den
k a ininkais.
Dwik a io-T a-
nsis o s
Wi kungsp inz-
ip g indZiamas
d iejy ypy
k ii nesien,
eink i io nu
eines ypen
k ii nediais.
0
—
So angegeben in
in e na ionalen
i
S anda ds.
‘Tad is
a
i gendeine
Regelés, is
i gendeine
S a egie
a
bildend bei
de
Ve wendung
i8ski ing
besonde ybe
eiSkiandius
i
biid a dzius?
Vielleich
i
is .
Del
j a dziuo iniy
biid a d7iy
benö igung
e mijai
kalbinin-
ke
A.
Kaulakiené
sag
soga so:
kai willig
p aéZ
das
ne
I ems
Quali ä ,
0
jo
i&ski iamajq
( e minologine)
eiksme, isu
u é y bi i
e wende en
j a dZiuo inés
Fo men*.
Beje,
eiké y
ha é i im
Kop , dass
ein ach e
i
in e p au i-
niy
bid a dzZiy
o ma galiine
su
-us
(in eg alus,
pe sonalus,
izualus)
sowie
in e p au in-
iy
daik a a dziy
kilmininkas
(in eg alo
eikimé,
pe sonalo
sudé is) ha
seinen Pla z.
O
pa a e
Ta p au-
iniy
Zodziy
Zodyng
(1985
m.)
beme ben
wi , dass
da in
supe biid -
a dziai
seh iel
Giminaiciy
biid a dziy
pa aduoja.
j a dZiuo iniy
o mi
Be angenhei
i
Übe
-inis
in e p au in-
iy biid a dziy
konku enci-
jq
e minijoje
A.
Paulauskienés
i
D.
Ta ydai eés
buchgoje
G amma ika-
no men
i
gegenwä iné
a osena
(Kaunas:
S iesa,
1986)
aSoma,
dass
ne eiké y
Zi bi
bes eb-
en alles
bis zum
Ende
suno mi-
n i ü
alle
i
Zei en
dass
i
plig i kü zlich
begéjusi
o muo is
j a dziuo iniy
o mi klasé
je z schon is
benyks an i*.
Vis o
e inne ,
dass dél
jau
e s ellen
(dougi du
noch
b auéjo
ku i? !
—
S.Z.)
biid a dZiai,
die galé y
(!?
—
S.Z.)
u é i
i
j a dZiuo ines
Fo men
(ak w us
—
ak i usis,
passi us
—
passi usis,
o malus
—
o malusis,
e ikalus
e ikalusis)*.
—
Tai
s a in
supe b id a dziy
ak i inisch, passi is,
o malinisch,
e ikalinisch, die
o endZiai als
p imimi be ach e
we den-
i
>Kaulakiené
A.
Poli echnikos
e minijos
nege o es
//
Sp achk-
ul u
V.:
Leck as,
1979.
Sas.
37.
P.
35.
/
Paulauskiené }
A,Ta ydai eé
D.
G ama ikos
No men
i
gegenwä i-
né
a osena.
K.: S iesa,
1986. P. 139.
Do ‘
pa . P.
136.
5 Do
pa . P.
139.
50
niais,
~
ein ache
Fo men
ka nu
gescha e-
nos.
Cia noch
nich i iloma
i
suku i a onalus,
globalus,
demons a i us
pan.
i
Wie
miné a,
kalbininké
A.
Kaulakiené
pasisko
uz
daznesnj
j a dziuo-
iniy
bid a dziy
a ojima.
Thiau, ih
Ansich
nach, kann
op ional
zusamma-
iné i
i
"bepamadius
bid a dinius"
bid a ddius.
Bad a diniy
p iesagy
doppelhei
i8 egeama,
abe
konsequums
né a, néjokiy
Regelniy, is
nu
a
zusä zliche
paska a
e wenden
p iesaga
-inis.
Nu
neaisku,
a
g undinis
Zodis
—
y
ediniy
wah neh-
mungs
G undlage, endlich
be das
Sys em
zusammen-
u e Te mine
b auch zu
isimin en
jedesjieng
einzeln, es
schwie ig
o
selbs dem
Be eichs
Spezialis ,
schon
bekahl e
übe
ka
diejenigen,
die e s
an angen
das
Subjek zu
le nen®.
o
Be
o,
s e imybiy
j ai o é
ba gu
a
gi ina?
Didelé
Un e s ü zu-
ng den
Ve b auche n is
Zodynai.
Leide
supe biid a dziy
eklamai
Zodynen
s ellen
e scheinen,
o
j a dziuo ine
Fo men geben
nich g asa,
ne a alle
Weiß, dass
sie sind
ielleich ,
dass sie
(0
auss e b-
en?).
Poli echn-
ikos
Zodyne
(V., m.)
1984
angebo en:
nopmaa nei
1.
no malinis
(e s ji,
o
ielleich
i
haup siné
eik8mé? !
Wann wi d
ji
e wende ? ).
2.
no malis.
3.
no minis.
I8
o
nu aisku,
dass zu
übe se -
zen
b auch
ne
einem
Zodziu!
Saliajo
e s en
noch
nekenk y
u é i
kilmininkg
no maleés
(p.g.,
no malés
k yp ies),
Salia
and ojo
ein as aja
—
o ma
no malus,
Salia
e ciojo
kilmininka
~
no mos
(e.g.,
No menn-
i eau).
Abe so
eich
i
nich eines
né
biidwa dis-
chen
Vo lässes
-inis
biid a dzio!
Zinoma,
e schey -
y, jog
schon
kanns
dziaug is
Physikos
Te miny
Zodyne
(V., m.)
1979
adgs
ak i usis
(0
ne
ak i inis)
Elemen es
i
laidumas,
ak i i oji
eak i ioji
i
a za, galia,
induk i io-
ji a za
soga
eak i usis
i
lék u as.
leide ,
éliau
iSleis uose
Zodynen in
ielen
Fälleny
el daina
p adziy.
i8
Beje,
i
Siame
Zodyne
angege e
s aciona inis
(=s aciona us
+is)
Schy a ung,
laidumas
i
bewegesys
(lyg alles yk y
kazkokiame
s aciona e),
k azis aciona inis
(=k azis aciona us+is)
Ebene Felds,
absolu inis
(=absoliu us+is)
i
Minimum, Ebene Zei ;
lokalinis
i
(=lokalus
is).
Nemazai
nenuoseklumy
miné ame
poli echnikos
Zodyne, da ,
beispiziui,
ans e salinis
(=0 ans e sinis,
a ns e salus
is) il as.
+
Ka
schon
bekalé i
übe
Ta p au iniy
Zo-
*Ge ulai is
V.
Physikos
Te miny
Zodynas
//
Miisy
sp ich .
1980.
N .
5.
P.
30.
Sl
dziy
Zodyna
(V., 1985
m.).
Wie
Zinia,
be
Be angenhei
-inis daznai
möglich
issi e s i
pa a ojus
daik a a d7io
kilmininka.
Leide ,
dann
en s eh
o mals
kilmininky
g e a
i
nukenéia
min ies
aiskums.
P iesaga
-inis hil
iS eng i
nesu oki-
amy
kilmininko
g e y,
das
i
ö de
dazniau
jq
e wend-
en.
S ai eine
neuo iska
kilmininky
g e a
gleichag eci-
—
yjy i pesiy
kon i y
sa ybés.
Jau
i pesiai,
o
ne
kon i ai sind
gleichag e i-
eji
(a
nuoseklieji,
susie icji).
Ne
so o
langem
diejenigen
i pesiy
kon i us
sékmingai
nenn inom
ezonansi-
niais, noch
i pamais-
iais.
Kai allen
paaiSkés
no mine
isski ing
besonde y-
bg
nusakandiy
bid a dziy
da yba,
i
be
Zodyny wi d
aisku, dass
ek i alen iné
schema ha
eik8 i
ek i alen o
schemg,
ek i alencioji
schema
0
—
a s ojamaja
schema,
s a iona inis
ge ä eis
—
s aciona o
Ge ä e,
0
s aciona u-
sis Ge ä e
—
nekilnojama
p ic aisq
(soll en
Scha ie un-
gen leb a ,
dass ba y
kann genau
o sagen,
übe die
gesp ochen
wi d).
kq
Dann wi d
allen kla e
Un e schied
zwischen
i
Nega i us und
Nega i inus,
Dogminus und
Dogma isch
und ielybés
ki y.
In e na ionale
bid a ddius
kann wi klich
bii ina
behandeln
nach
g ieZ esnes
Regeln.
Wichbii y
i
s a egine
Bes immung-
en nich o i
biid a diniy
biid a dziy,
ge okai
daZniau
e wenden
j a iuo inius.
—
Ne eiké y
Handen
sudéjus
wa en, bis
nusis o és
adicijos,
müssen
i8 eng i
a k y¢iy.