Aud oné
BITINIENE
MOKSLINIO
STILIAUS
MORFOLOGIJOS
YPATYBES
Mokslinis
s ilius a é Siol
né a
isapusiskai
iS i as,
po que
p incipalmen e
domé asi
e minija, sua
o denamen o, 0
não cien í ico
s iliaus
s uk i a. I§
ik o leksikos e
sin aksés
elemen y
unkciona im-
as aki aizd7iau
apibiidina
es iliaus
peculia uma
negu
mo ologia.
Todel daZnai
ac edi a-se
que ela
nãoin o ma i -
i, não
conseguidos
o ma ipisky
linguagem
p iemoniy klodo
(Mis ik, 1965,
44-45). Taciau
já os p imei os
eleMen y
es a ís icos
de mo ologia
(doxinio e
g oZinio
s iliaus,
ealizados Sio
S aipsnio
au o és
(Pikéilingis,
1971, 284-286),
mos am que e
Sis ní el da
linguagem pode
di e encijua
e in eg a
di e en es
bend inés
a ian es da
linguagem.
Siame a igo
ap esen a-se
não oda
mo ologinés
cien í ico
es ilaus
s uk d os
ap agas, e só
alguns
ling is iniy
pozymiy
pa ame as,
que podem
dependi i do
nekalbiniy e
kalbiniy
ac o iy
e ei o.
Di e enciné
pa ame y
galia ypa¢
in o ma i i,
quando
compa ados
kokybiSkai
di e en es
es ilos
cien í ico e
g ozinis. Tal
compa ação
az sen ido, se
in es igando
mo ologing
s uk ii g
analizés
unidade
omado não
agmen o
ex o, e
aseys,
mos ando
ealy idiomas
daliy
pasiski s ymg
e jy
ko eliacija.
Dado
quan i a i os
lingu is iniy
pozymiy
mudançasGias
podem
depende de
conc e oéiy
s ilis iniy
ac o iy,
cien í ico
es ilius oma
(38,5 iks andio
Zodziy)
s a i icuada,
i. a siz elg a j
pdS ilius e
ciência Sakas
(k yp is).
Sepa iando
pos ilius,
a siz elgiama j
conc e ciy
eks y
unkciona ima
cien ininky
es e a de
a i idades e
neling is iniy
ak o iy
ad esan o e
ad esa o ySio
sa i uma.
Quais Sie
pos iliai e como
eles di e em?
O pos ilio
eó ico ex ai
a ibuídos
quali ico am
des ina a ui
(abiejy
komunikacji
ak o daly iy
Ziniy ondas
quase não
di i ia), que
gemas y i
abs akciomis
ca ego ias,
sin e in i
sudé inga
moksliin o ma-
cija, ki ybiskai
pe im i.
ba
ng
jq
Ad essan e
como
iden i ica si
com
des ina á i-
o:
ansmi e
paciq
naujausig
in o mação,
e buscando
obje i idad-
e, daznai
polemizuoja
daqu pacios
ade imas
su
silha es
especialis -
a
asis e
espe a
adequau
pe cepção
da
in o mação
o necida.
11
Mokomojo
pos ilio
des ina an e
não pa ina
sa es com
des ina a u
~ski iasi
abiejy
komunikacijos
ak o daly iy
Ziniy
ondas.
Sio ipo
ex os
a ibuído
ende ea ui
especial:
démesys
ad esan a
domina, como
—
jsimenama
moksliné
in o mação,
ou. jam upi
g jZ amasis
ySys. Nos
ex os
didác icos
maziau de
in o mações
obje i as,
didác icai
sis ema iza-
da só a mais
ac ualia,
co esponde-
n e
conc e os
obxec i os do
ap enhio.
Teiginiai ick
j odinéjami
g indZiami
esul ados
expe imen a-
y, quan o
aiskinami,
pasi ulando
ne
exemploszius,
ilus ações e
a
ou os
non e balinius
ex o
o ganizamen-
o elemen os.
Especiales
cons uções
ligá eis são
pab éZiados
ySys com
sepa adas
pa íme os
de ex o e
com isso badu
a i ado
ad esa o
démesys. O
ende eçado
de e jsemini
não só
in o mação,
mas ambém a
sua o ma de
ansmissão.
Assim oco e
implici iskas
comunicação
do ak o
daly iy
comunic a im.
Cien slinio
me odinio
pos ilio
des ina an
k ali icado um
ou ou a á ea
especialis a,
des ina a o
especialis a,
que p acSkai
bando jdieg i
mais no a,
adequamus
science
descob imos.
Sio pos ilio
ex os, com
base
conc e Gias
in es igações
cien í icas ou
expe imen o-
s, ap esen am
j ai ios
ecomendaçõ-
es (nu odoma
e ici i
ecnologia de
p odução,
adequamíssi-
o
mas plan asy,
—
i iiny bido de
cul i o,
mé odos de
ensino, e c.)
de uma ou
ou a á ea
cien í ica
melho a . Sio
pos ilio nos
ex os
cien í ica
in o mação
ansmi ida
conc e e es-
ne, não al
o ma
concen ada.
Desde
cedoéiau
ap a yjy i§
esmés
di e encia
ciência
popula inama-
sis pos ilis.
Seu
des ina á io
quali icado
especialis a, e
des ina a o
oda
neapib éa as
(daznicamen-
e ou a
s i as
specialis ou
specialaus
ssila inimo
ne u en e
sujei ), odél
ac uali, jdomi
cien í ica
in o mação
ansmi iama
adap ada,
pap as a
o ma:
engiama
specialiyjy
ciência
e miny,
sickiama
conc e umo,
j aigumo, a é
indi idualumo.
G e a
p anesimo
unções ai
eksp esy iné,
apelia i ine
(Zupe ka, 1983,
104). Mocklo
popula i inhei-
o pos ilio
cons u i is
p incipiop
mokslinio,
publicis inio,
co idiano
bui ino e a é
g ozinio
s ilaus
peculia ybiy e
ling is iniy
pozymiy
kon aminacij-
a. Li uiy
kalbos
s ilis ikos
abalhos
(Pikéilingis,
1971; Zupe ka,
1983) oda
pag js ai
p ipazjs ama
só de uma
di ecção
cien í ico
es ilius
di e enciacij-
a, a i ibojama
do y
cien í ico
es ilius
a mainy, ku
12
TiOs são
As Religiosas
su
conc e aus
ciência
specilika
i
desc édiam
como
lingbos
elemen y
seleção
i
jy
elação a
os
mesmos
emá icos
eks
uose
(Anmpees
1967,
27;
Xocdma
1986).
Toks cien í ico
s iliau skaidymas
né a unkcinis
s ilis inis, pois
igno a-se
nekalbiniy
ak o iy,
de e minuojanéiy
unkcinj s iliy
i
jo
pos ilius,
complexo,
Pi menybé
o necida
apenas a um
a o de
—
con eúdo
( emá ico).
‘Ta-
Ciau cien inj
s iliy
y inéjan
me odis
es a ís ico-
s, p a a u
jsi ikin i, de
uma ciência
di ecção
a
(Sakos)
ex ai
di e e de
ou a
mokss i ies
eks y,
po que
mesmos
unkciniy
lo
s iliy
y iné ojai
cons an em-
i
en e
acen ua
science.
du
Saky polius
humani a iniy
—
ma emá icos
i
e écnicoos
(Cenkesuu,
1976,
42;
Galpe in,
1977,
310).
Ty iné i
a ski y
ciência
Saky
exus,
pa y ,
né a
obje i oinga:
Siuo empo
p e alece ick
moksly
ne
di e enciação,
kick in eg ação
endências,
odél possí el
limi a -se
humani a iniy,
na u ais
ma ema os e
écnica moksly
a mainomis.
P imei o
i
discu i emos da
linguagem daliy
unkciona ima
(Z .
|
abelg).
1
abelé.
As
pala as
daliu daZnumas.
Fankcinis
S ilius
Pa es
de linguagem
Daik a a dis
Skai a dis
VeiksmaZodis
P iclinksnis
Bid a dis
Jung ukas
I a dis
Dalely é
Docslinis|
40,0
18,1
|
63
|
3,8
|
7,6
G o inis
|
29,8
23,7|
7,9
|
66
[8,9
Mokslinio
i
g oZinio
es ilaus ex os
em odo
ig
linguagem daliy
dazniausiai
u ilizados
daik a a d iai,
a¢iau
pasiski s ymas
né a ienodas.
Daik a a dziy
pe s a a no
es ilo
cien í ico
—
nomina i ino
es iliaus
pozymis.
Ne de
comp im-
en o médio
17-22
Zodziu
cien í ico
S iliaus no
sakinyje pode
bi i desde a é
daik a a dziy
7
14
( oke
sakiniai
cons i uem
41,6%).
P z. :
Fonologias
clássikai
(pa yzdziui,
Tiubeckojus)
oi jsi iking,
que oné ica
onologia é
odos8kai
sa a ankikos
i
mokslo
Sakos
(Gi d,
F,
14).
Da ebos
eikSme lemia
oda da inio
s uk a a
(da ebos
undamen o,
o man as
13
speci inis
elaçãois),
is ySkéjan is
i
jy
da inio
posições
undiniu
su
Zodziu
one
(U b, ZDT,
Moksliniame
149).
s iliuje ypaé
impo an e
kokybinés
ca ac e ís icas;
daik a a dio
ansmi e jas
ezes dazniau
be
negu g oziniame
s iliu a ojamas
du
bid a dis.
je
Sias duas
pa es da
linguagem
aumen a a
in o ma i i-
dade ex o,
ajuda a
ansmi i
ak ing
in o mação
(Taxbnepun,
1981,
28).
Daik a a dziy
i
biid a dziy
pe s a a
sie ina
su
speci ine
cien í ico
s iliaus
peculia ybe
abs ac umu
—
nespeci inémis
i
glaus umu,
—
s aliskumu.
G oZ no es ilo
endências
p iSingos:
g ande
eiksmaZodzio
*
(i maio
p i eiksmio)
daZnumas
indica
Sio ipo eks y
dinamiskuma,
po que p imei a
luga iskyla
ap aSymas
samp o a imen-
j
o, bidingi
cien iniam
es ilo,
ne
na a jão
a
sob e j ykius,
eikejy busenos
pokyéius pan.
0
i
(asmenuojamyjy
eiksmazodio
o my esama
66,5
%,
no es ilo
cien í icouje
-—
43,9
%).
Todél podemos,
p esumi elmen -
e, alega que o
ele an e
linguís ico
cien í ico
g ozinio de
es ilo poZymis
daik a a dziy
i
eiksmaZodziy
odnosis eks e
(coe icien e de
—
subs an i idade
i
—
2,2
i
1,5).
Falbamos
uncionalcinius
es ilos
di e enciam
j a dZiai.
Eles eciau
consumam
no
cien í ico,
daZniau
—
g oZ no
es ilo.
Tokj
ne olyj a dz-
gy
iy
pasiski s ymg
lemia
di e en e
eks y
o ganizamen-
o pobidis.
G oziniame
es iloije
j a dziai
-
daik a a dziy
pakai ai
(asmeniniy
esama
63,2
%,
cien í ico
31,2
%,
pa odomyjy
—
30,5
%
i
23,5
Ye), no es ilo
cien í ico
p e ende
p ecisão, odél
inclins ama
ka o i padius
sq oky
denominainima-
s. P ecislum
lemia mazesnj
dalelyciy
daznuma,
obje i uma
emociniy
eksp esiniy
kalbos daliy
—
Zodz iy
elimina ima.
G oZ no es ilo
juniniy
su
p ielinksniu
pe s a a lemia
isso, que o
p incipal
memb o
jy
dazniausiai es i
eiksmazodis,
eciau u ilizado
no es ilo
cien í ico.
Po ou o lado,
didesnj
junginiy
p ielinksnio
dagnumg no
be
es ilo
cien í ico
suponuoja
speci iné
cien í ico
es ilaus
i
peculia ybé
abs ak um,
pois
—
p ielinksniniy
kons ukcijy
eik8mé
konk e esné
uz
linksniy
eiksmes
(Paulauskiené,
1994,
387).
Ki y idiomas
daliy dZnumo
ski ybés
né a ais
aki aizdzios e,
ma y ,
depende do
ko eliuojanciy
idiomas daliy
daZnumo.
Kokj impacikj
lingu daliy
unkciona imui
em idiné
cien í ico
14
s iliaus
dile enciacia?
Daik a a dziy
daznumas
como
ele an inis
moks linio
s ilians
|
Zymis
mazai
pe ence
do pos ilio
specialilik-
os
(maio men-
e daik ayi
dziy esama
mokomojo
nos ex os
pos ilio
mokslo
~
42,2
%)
a
k yp ics
(di e em
só ex ai
moksly
da
na u eza
-
42.1%).
Ainda mais
es ábil
passei s e
bid a dZiai,
pois
s y a imo
ampli ude
nãope goca
nem mesmo
um po
cen o do
limi e.
J a dziy
daZnumu
di e enc-
ia
me odini-
ai ex osi
(4,5
%),
que
endem a
epe i
cons an-
emen e
aqueles pa-
sq Gius oky
nomes
( oda necesalo).
be
P iesinga
endência dinga
aos ex os
bu
humani á ios
(j a dziai
cons i ui
9,0
%).
Jy
au o es
sickia
aiskos
j ai o és,
ieSko
naujy
compoinio
ysio
a spal iy,
pa ySkini-
mo
(dalely és
cons i ui
2,4
%).
Maizesnis
daik a a dziy
(36,3
%),
biid a dziy
(9,8
%0
d
mas didesné
i
j a dziy
eiksmazodziy
(8,8
%),
(19,0
%),
p ic eiks-
miy
(7,7
%)
i
mesmo dalelyciy
compa a i amo-
(3,7
%)
ji pa e ciência
popula i inamuo-
sia os ex os
indicam, que
o ien ação
nek ali ikuo g
ad esa g
o maoja sa i a
idiomas daliy
j
pasiski s yma.
Toliau
panag inésime
ainda d iejy
pa ame y
daik a a dziy
—
linksniy
eiksmazodzio
laiky
i
pasiski s yma.
2
abelé.
Daik a a dZio
linksniy
daznumas
u-
a|2|és g
. :
“6
3
Funcinis
es ilo < =
2 =
Sie3 |2) 8 /
S2/2)|6)|8
Mokslinis
27,2 41,7)
4,2 13,8 6,3
6,8 -
G oZinis
30,6 268)
2,9 24,0 7,8
6,8 1,1
Como
is o,
mokslinj
e g oZinj
s iliy
di e enc-
iajuoja
sa i a
daik a a-
dZio
linksniy
s uk i -
a. Kalbine
cons an-
e, -y.
ne ele a-
n iniu
pozimiu,
pode
ica
ic ininko
linksnj,
olygiai
usada
abiejy
unkciniy
s iliy
ex oso-
s, 0
aki aizd-
ziu
ele an -
iniu
ling is in-
iu
poZymiu
kilmininko
linksnj.
Pe s a a
de
Kilmininko
(jun am-
en e com
a dinin-
ku
cons i ui
a é 68,8%)
em
ex os
cien í i-
cos
liga-se
com spe-
15
ci ine es ilus
peculia by
abs ak um-
u:
daik a a dZ-
iu eiskiamas
poZymis
pe cebido
não só como
sa a ankiSk-
esnis, mas
ambém
como mais
abs a o uz
pozZymij,
que
e8kiamas
biid a dziu
(com o
p incipal
Zodziu leja
abipusis
conc e izaç-
ões y$ys).
Em ou as
pala as, do
daik a a dz-
io gebéjimo
jun is j
sudé ingos
s uk i os
da inius
(daZnai
e minus)
depende do
kilmininko, i§
pa e e
naudininko
( aldo
eiksmazZo-
diniai
daik a a dZ-
iai, ypaé
dazni
eo izados
ex os)
daznuma.
G oZ no
es iloije
quase duas
ezes negu
no
cien í ico
daznesnis
galionis a.
Sio mais
daznumas,
sem abejo,
sie inas com
já miné a
s iliaus
peculia ybe
dinamiSkum-
u:
eiksmazod-
is daznai
ko eliuoja
com
daik a a dz-
io galininku, e
i§ pa es e
com
jnagininku.
Todeél
ele an inis
linguís ico
pozymis,
a skleidzZia-
n is g oZinio
s iliaus
speci ica
galininko
daznumas.
Abiejy
unkciniy
s iliy
sis emisku-
mas lemia
ki y linksniy
a dininko,
naudininko e
jnagininko
pasiski s y-
ma.
Kilmininko
aleg nio
daik a a dz-
iai
uni o meme-
n e se
dis ibuís e
não só
ski lingy
pos iliy, mas
e j ai ios
di ecção
moksly
ex os
(humani a i-
niy moksly
ex os
kilmininko
maziau
38,4%). O ki y
linksniy
s y a imo
ampli ude
s a is iSkai
in o ma i i,
mas p a ikai
mos a só
possí el
cien inio
s ilaus
eks y
ki imo
j ai o e.
Teo iná ios
ex os em
esama
maiziau
galininko
(10,5%), mas
mais
a dininko
(30,0%)
aleg nio
daik a a dz-
iy. Ty paciy
linksniy
daznumas
di e encia
di e encia
os ex os
humani á io-
s:
sumazéjus
kilmininko
daZnumui
(38,4%),
padidéja
a dininko
(29,2%) e
galininko
(15,9%)
daznumas.
Nedidele
compa inam-
ajq dalj
u indiy
linksniy
naudininko,
jnagininko
s y a imo
ampli udeé
mazai
depende do
eks aling i-
s iniy
ac o iy
e ei o
(s y a imo
ampli udé
0,8%). Mokslo
populia ina-
myjy eks y
linksniy
daZnumo
s uk i a
s a isUSkai
né a
in o ma i i:
i8 esmés
di e encia
só kilmininko
(36,7%), i
pa es
a dininko
(28,8%)
daZnumas, a
ki y linksniy
pasiski s y-
mas
compa a
pas o us.
Hencei, e Sio
ipo
ex osas
y8kéja
polinkis
s e eo iping
aiSka; :
ijy
j
ne
(kaip
g oziniame
es ilouje),
o
d iejy linksniy
daik a a dziai
o ma diduma
ex o.
Essas mesmas
endências de
es e eo ipis-
mo
obse am-se
em
compa ação
eiksmazodzio
laiky
unkciona ima
(Z . abela 3).
16
3 abelele.
VeiksmaZ-
odzio laiky
daZnumas
Pusi eiuis
Veiksmaz-
odiio laikai
s ilius _
~T
Esamasis
Bu asis
Bi asis
Busimasis
| ka inis
{dazninis |
Mokslinis |
73,3 [23,7
0,4 2,5
G oiinis
27,4 | 62,5 |
3,6 6,5 |
|
Ma i i,
que
eiksma-
zodzZio
laiky
daZnum-
as abicju
unkciniy
s iliy
ex oso-
se i
esmés
di e enc-
ia, pois
obse a-
das
p iesing-
as duejy
undame-
n iniy
laiky
esamojo
e bi ojo
ka inio
a oji-
mo
en enci-
jos:
cien inia-
me
s iliuje
esamasis
empo
mais de
ês
ezes
i sija
bii ojo
ka inio
o ma de
empo,
g oZinia-
me
s iliuje
2,5 ka a
daZniau
bi asis
ka inis
empo. O
p esen e
empo em
ex os
cien í i-
cos
pa aSing-
ai negu
g oZiniu-
ose
usado
desc en-
d inama-
ja
eiksme
(abs ak-
ciy
daik a a-
dziy
kon eks-
e), odél
possí el
jZ elg i
de
abs aç-
ão e
conc e i-
ude
pa aSp i-
ea. No
ex o
acadêmi-
co é
impo a-
n e
uZ iksua-
,
cons a -
a sendo
ik o és
eiSkiniu-
s, jy
ySius,
p ocess-
os ou
désningu-
mus,
ak ualius
não só
pa a
des ina -
á io, mas
e ambém
des ina -
á io. P z.
: Quase
odas
k emzlin-
és Zu ys
i em
jii os
(Maé SG,
86). O sis ema de linguagem consis e eg asés e abs ac is elemen os
(Gi d F
71).
Em alguns
enunciad-
os o
p esen e
da ação
eik&mé
oda
nublanks -
a, e
eiksmaz-
Zodziu
Zymima
pas o i
subjek o
ypa ybé
( a
eiksmé
mui o
a ima
biid a dZ-
iy ou
daly iy
eiksmei),
exemplo. :
Albuminai
solubil em
água
(Jas
O
Ch
65);
Mediiai
su
amsia
Zie e
i8
solés
pusés
mui o
jkais a
(Dag
AE
58);
Nos pulmões a
hemoglobina
jun a-se com o
oxigoním <...>
(Jas O Ch 202). A
base do ki imo
isual a ís ico
an o do
p esen e como
já paséjg
j ykiai
(apibend iname-
n o konk ediu
imagem). No
—
ne
es ilo
g oziniano
p egajan e
na a i a
suponuoja isy
eiksmazodzio
laiky, en e jy e
ba ojo dazninio,
k yp ingg kai a.
Es e empo
daZnumas
absolu ame-
n e não
pe ence do
cien í ico
es ílious
b anduolj
suda anéiy
pos iliy, mas
quan o mais
s y u a
di e en e
ciência
k ypéiy
ex os,
po que as
17
ciências da
na u eza
ac ualy
j adinése
dalyse e
ab aSan
ckspe imen-
us quan o
daZnesnis
bi asis
ka inis
empo
(25,7%, plg.
esamojo
72,3%).
Bi ojo
ca inio
empo
daznumu
mui o
neZymiai
di e encia
j ai iy
pos iliy
eks ai. Só
me odológic-
os ex os
na a i ão
sob e
co iniy
expe imen -
aly eiga e
galimy
esul adosa-
y aikym4
p ak ikoje
suponuoja
didesng Sio
empo
compa gina-
maja dalj.
Bisimasis
empo,
biidamas
compa a
uni o meme-
n e
seisci s es
humani á i-
os e da
na u eza
moksly
ex os,
di e encia
di e encia
lisikos e
ma emá ica
ex os.
Samp o au-
jan e ypaé
j odinéjan
eo emas
bi inas
elemen o
(Sio pos ilio
eks y
adição)
biisimasis
empo, p z. :
Ago a
ap esen a -
emos ge al
alea ó io
dydzio
medu kio
desc e ézi-
ma. Ao
aza %io <...>,
desc ézido
p obabilybin-
éje e d éja
<...>,
um e kium
chamamos
in eg ala
<...> (Kub
TTMS 165).
VeiksmazZo-
diio laikai
di e encia
di e encia
ciência
popula ina -
amuosius
ex os, pois
pe s a g
con endo
esamasis
empo
(65,7%),
quan o
eciau
consumido
bi asis
ka inis
(28,8%) e
ela i amen-
e daZnai
pasi aikan e
biisimasis
(5,3%) empo
o ma
sa i a
s uk a,
cujos
pa ame as
nesusike a
com g oZinio
s iliaus laiky
consumo
pa ame ai-
s. I8
ap a yjy
pa ame y
aiskéja, que
mo ologiné
unkciniy
s iliy
s uk i a
mui o
depende
(né a pasy i,
como daZnai
manoma) do
nekalbiniy
ak o iy
e ei o e
pode
di e enciju-
a
di e en es
di e en es
unkcinius
es ilos. O
cien í ico
es ílio
den o
den o
maio ia
pa ame y
s y uoja,
mas
iSsi enka
cien í ico
es ílio
no mas.
Ne ikslu bi y
a i ma , que
ski ingy
ciência Saky
ex ai
aSomi
peculia i o
es ilo
cien í ico.
Neaiski
pe manece
luga do pos ilio
popula i inhei o
da ciência, pois
analisé ieji
pa âme os
s y uja uma
di ecçãomi.
Todél ciência
popula i inama-
sis es ilous pode
bi i
analiséjamas
sepa adamen e,
como u in is
kick ki a
s uk i a
j ai iy unkciniy
s iliy sq eikos
lygmeniu.
Su umpinimai
Dag AE ~ Dagys
J. Augaly
ecologija. V. :
Ciência, 1980.
Gi d F Gi denis
A. Fonologia. -V.:
Xenslas, 1981.
OCh Jasin
Jasskas L. e k .
O ganiné
química. V. :
Xenslas, 1979.
TTMS - Kubilius
J. Tikimybiy
eo ia e
ma eminé
es a ís ica. V. :
Ciência, 1980.
U b ZDT
U bu is
V. Zodziy
da ybos
eo ia.
-V.
Mokslas,
1978.
Li e a i a
1,.Mis ik
J.
Slo ens-
ka
S ylis ik-
a.
B a isla-
a:
Slo en. ped. nakl- o, 1965.
2.
Paulauski-
ené A.
Li uiy
mo olog-
ia do
idioma:
Paskai os
li uanis -
ams. V.:
Móslo e
enciklope-
dijy edi o a, 1994.
3.
Pikéilingis
J. Li uiy
linguag-
em
es ilís i-
ca. V.:
Séclas,
1971. T. I.
4.
Zupe ka
K. Li uiy
linguag-
em
es ilís i-
ca. V.:
Séclas, 1983
5.
Aunapee-
cs H. JI.
C am c -
uxo-KoM-
OHHaTOp-
Hble
MeTOsbI B
TCOpeTH-
eCCKOM
H
TIpHKAaH-
OM
s3bIKOSH-
AHHH. JI:
HayKa,
1967. 6.
Xo@®Mau
Jl.
Hayunn i
c im
commone-
k ~
s3b1kopb-
le
Gapbeppl
COIMLOJ-
H eucTu-
uecKHiKT
ac e
HayuHoli
peun//Tu-
nono usa
TeKc a B
(PYHKILM-
OH@QIbHO
CTHITH~
c uueckom acmex e. Ilepmb, 1990. C. 4-10.
7.
Cenkesuy
MII.
Cnunic i-
xka
nayunoi
peu 1
suiTepa -
ypHoe
pes akT-
Hpo~
panne. M.:
Ba cu aa uKoma, 1984
8.
Paupnep-
un VM. P.
Texc
kak
o6bex
somi su-
c i ueck-
o o
Mecse oBa oia. M
Hayxa,
1981.