scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Mokslinio stiliaus morfologijos ypatybės

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Mokslinio stiliaus morfologijos ypatybės

Author: Audronė Bitinienė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/785/876
Aud oné
BITINIENE
MOKSLINIO
STILIAUS
MORFOLOGIJOS
YPATYBES
Mokslinis S ilus
bis Siol né a
isapusiskai
iS i as, denn
haup sächlich
domé asi
e minija,
ih e
O dnungung, 0
nich
wissenscha l-
ichen s iliaus
s uk i a. I§
ik o leksikos
und sin aksés
elemen y
unkcionie ung
aki aizd7iau
apibiidina
s iliaus
sa i uma negu
mo ologija.
Todel daZnai
manch , dass
sie
nein o ma i -
i, nich alis i
bilden ipisky
Sp ache
p iemoniy klodo
(Mis ik, 1965,
44-45). Taciau
schon die
e s en
Mo phologien
eleMen y
s a is ischen
Un e suchung-
en (mokslinio
und g oZinio
s iliaus,
du chge üh
Sio S aipsnio
au o és
(Pikéilingis,
1971, 284-286),
zeigen, dass
und Sis
Sp achenni e-
au kann
di e enziie -
en und
in eg ie en
un e schiedlic-
he bend inés
Sp achan aine-
n. Sieme
A ikel wi d
nich alle
mo ologinés
wissenscha l-
ichen S ilaus
S uk u d os
ap agas,
sonde n nu
einige
ling is iniy
pozymiy
pa ame ai,
welche können
abhängi i on
nekalbiniy und
kalbiniy
ak o iy
Wi kung.
Di e enciné
pa ame y
galia ypa¢
in o ma i i,
wenn
e glichen
we den
kokybiSkai
un e schiedlic-
he s iliai
wissenscha i-
nis und
g ozinis. Solch
Ve gleiche
sinn oll is ,
wenn
un e such end
mo ologing
s uk ii g
analés eine
genommen
wi d nich
Tex agam,
und Sen ys,
zeigende
ealy sp ach
daliy
pasiski s ymg
und jy
ko eliacija. Da
quan i ibliche
ling is iniy
pozymiy
Ve ände unge-
nGiai können
abhängen on
konk éiy
s ilis iniy
ak o iy,
wissenscha l-
ichen s ilius
nehmen (38,5
iks andio
Zodziy)
s a i ikue e,
i. a siz elg a j
pdS ilius und
wissenscha
Sakas
(k yp is).
Sk ian
pos ilius,
a siz elgiama j
konk ciy
eks y
unkciona ima
wissenscha i-
ninky
ak i i ä s
s e eje und
neling is iniy
ak o iy
ad esan o und
ad essa o
ySio
sa i uma. Was
sind Sie
pos iliai und
wie
un e scheiden
sie?
Theo e ischen
pos ilio
Texs ai
e nennen sich
quali izo am
Ad essa ue
(abiejy
kommunika io-
ns ak o daly iy
Ziniy ondas
as nich
un e scheiden-
), de
gemas y i
abs ak iomen
Ka ego ien,
syn hin i
sudé inga
moksliin o ma-
cija, ki ybiskai
pe im i.
ba
ng
jq
Ad essan
a si
iden i izie-
sich mi
Ad essa :
übe ikia
paciq
naujausig
In o ma io-
nen, und
sehndend
Objek i i ä-
, daznai
polemizuoja
os pacios
ge e imas
su
Reihen
Spezialis en
a
und
e wa e
adek a aus
Be ei ges -
ell en
In o ma io-
ns
Wah nehmu-
ng.
11
Mokomojo
pos ilis
Ad essan
nich apa ina
sa es mi
Ad essa u
~ski iasi
abiejy
komunikacijos
ak o daly iy
Ziniy
ondas.
Sio- ypen
Tex en
zugewiesen
Ad essa ui
besonde e :
démesys
ad essan a
domina, wie
—
jsimenama
wissenscha -
iné
In o ma ione-
n, die. jam upi
g jZ amasis
ySys. In
Leh umu-Tex-
en maziau
objek i ios
In o ma ione-
n, didak ischi
sys ema isie-
nu die
selbs
ak ualiaus e,
en sp echend
konk e iuse-
n
Leh ungszwe-
ckel. Teiginiai
ick
j odinéjami
g indZiami
Expe imen y
E gebnissen,
wie iel
aiskinami,
ne
pasi elgend
Beispiesius,
a
ilus a ionen
und ande e
nich balinius
Tex
o ganisie un-
gs Elemen e.
Spezialischen
e bindungsi-
schen
Kons uk ion-
en
pab éZiamas
ySys mi
einzelnen
Tex delim und
dami badu
ak i ie wi d
ad essa o
démesys. De
Ad essa
muss jsmenen
nich nu
In o ma ione-
n, sonde n
auch ih e
Übe agung-
s o m. Dahe
e olg
implici iskas
Kommunika i-
onsak o
daly iy
Kommun a i-
m.
Wissenscha -
lichen
me hodischen
pos ili
ad essan
k ali izie e
Spezialis
eines ode
ande e
Be eich,
ad essa
Specialis , de
p ak iSkai
bads jdieg i
neues en,
passams en
wissenscha -
lichen
En deckunge-
n. Sio pos ili
ex en,
basie end
konk Gien
wissenscha -
lichen
un e suchun-
o
gen ode
—
expe imen ie-
n, we den
o geleg
j ai ios
ecommenda-
ionen
(nu odoma
e izi i
p oduk ions -
echnologija,
geeigne ams-
es
P lanzeny,
lebiiny
Anbainimo
bidas,
Leh me hod
e ce e a.)
eine ode
ande e
wissenscha -
sbe eichs ä-
igkei zu
e besse n.
Sio pos ilio
Tex en
wissenscha -
iné
In o ma ion-
en
übe mi el
wi d
konk e ese ,
nich solche
konzen ie -
e Fo m. Sei
ühéiau
ap a yjy i§
esmés
un e scheid-
e
wissenscha
popula inama-
sis pos ilis.
Sein
Ad essan
k ali izie o -
e Spezialis ,
und Ad essa
ganz
neapib éa as
(dazne z
ande e
s i es
Specialis
ode
specialaus
ssla inimo
ne u endes
Subjek ),
odél ak uali,
jdomi
wissenscha -
ine
In o ma ion
übe miekiama
adap ie e,
pap as a
Fo m:
engiama
specialiyjy
wissenscha
Te miny,
sickiama
konk umu,
j aigumu,
soga
indi idualumu.
G e a
p anesimo
Funk ionen
geh
eksp esy iné,
apelia i ine
(Zupe ka, 1983,
104). Mokslo
popula inικού
pos ilis
kons uk i is
P inzip
mokslinen,
publicis ische-
n, äglichen
häuslichen und
soga
g ozinious
s ilaus
besonde ybiy
und
ling is iniy
pozymiy
kon amina io-
n. Lie u os
kalbos
s ilis ikos
A bei en
(Pikéilingis,
1971; Zupe ka,
1983) ganz
pag js ai
p ipazjs ama
nu eine
Rich ung
wissenscha -
lichen
s ilisus
di e encija,
asi ibojama
on y
wissenscha -
lichen
s ilisus
a mainy, ku
12
TiOs sind
Religusios
su
konk e aus
Wissenscha-
specilika
i
besch eib
man als
sp achele-
men y
selek ion
i
jy
ela ios
de selben
hema ik-
e s eks
uose
(Anmpees
1967,
27;
Xocdma
1986).
Toksisches
wissenscha iau
s il skaidymas
né a unkcinis
s ilis inis, weil
igno ie wi d
nekalbiniy
ak o iy,
de e minuojanéiy
unkcinj s iliy
i
jo
pos ilius,
komplex,
Pi menybé
wi d nu
einem
Inhal s
—
( hema os)
Fak o zu
Ve ügung
ges ell . ‘Ta-
Ciau
wissenscha-
inj s iliy
y inéjan
s a is isch-
en
Me hoden,
p a a u
jsi ikin i,
a
eine
wissenscha-
ich ung
(Sakos)
eks ai
un e scheid-
e on
ande e
mokss i ies
lo
eks y, weil
selbs
unkciniy
i
s iliy
y iné ojai
s ändig
be on en
wissenscha-
du
Saky polius
humani iniy
—
ma ema ikos
i
und echnikos
(Cenkesuu,
1976,
42;
Galpe in,
1977,
310).
Ty iné i
a ski y
wissenscha
Saky
eks us,
ba y ,
né a
zielinga:
Siuo Zei
he sch ick
moksly
ne
di e enciacijos,
kick
in eg acijos
enden ionen,
odél man
besch änk sich
humani iniy,
na os
ma hema os
sowie echnikos
moksly
i
a mainom.
Zue s
besp echen wi
de Sp ache
daliy
unkciona ima
(Z .
|
Tabell).
1
a elelé.
Sp echen
daliu
daZnumas.
Fankcinis
S ilius
Sp ach -
eile
Daik a a dis
Skai wa dis
VeiksmaZodis
P iclinksnis
Bid a dis
Jung ukas
I a dis
Dalely é
Lehslinis|
40,0
18,1
|
63
|
3,8
|
7,6
G o inis
|
29,8
23,7|
7,9
|
66
[8,9
Mokslinio
i
g oZinio s iliaus
Tex en in allen
Sp achen daliy
ig
dazniausiai
e wendami
daik a a d iai,
a¢iau
pasiski s ymas
né a einodas.
Daik a a dziy
pe s a a
wissenscha -
lichem S il in
—
nomina i inio
s iliaus
pozymis.
Ne
mi le -
e Länge
17-22
Zodziu
wissenscha -
lichen
S iliaus
se zung kann
bi i on bis
daik a a dziy
7
14
( oke
Sä ze
bilden
41,6%).
P z. :
Phonologies
klassikai
(pa yzdziui,
Tiubeckojus)
wa jsi iking,
dass
Phone ika
Phonologija
is alle8kai
i
sa a ankikos
wissenscha-
Sakos
(Gi d,
F,
14).
Da ebos
eikSme lemia
ganze da inis
s uk u a a
(da ebos
g unda ,
o man as
13
speci inis
Beziehungis),
is ySkéjan is
i
jy
da inis
posi ionen
g undiniu
su
Zodziu
one
(U b, ZDT,
Moksliniame
149).
s iliuje ypaé
wich ig kokybinés
cha ak e is ikos;
daik a a dio
pe eikia jas mal
dazniau negu
g oziniame
be
s iliu a ojamas
bid a dis.
du
je
Sies beide
Sp achen -
eile e höhen
Tex in o m-
i i ä , hil
übe mi eln
ak ing
In o ma io-
nen
(Taxbnepun,
1981,
28).
Daik a a dziy
i
biid a dziy
pe s a a
sie ina
su
speci ine
wissenscha l-
ichen s iliaus
besonde ybe
abs ac umu
—
nespeci inémis
i
glaus umu,
—
s aliskumu.
G oZ seinem
S il in
Tendenzien
p iSingos:
g oße
eiksmaZodzio
*
(i g öße
p ie eiksmio)
daZnumas
zeig
Sio ype eks y
dynamiskuma,
denn pi ma
Pla z iskyla
ap aSymas
samp o a ism,
j
bidingi
wissenscha is-
chem S il zu,
ne
e zählung übe
a
j ykius, eikejy
busenes
pokyéius pan.
0
i
(asmenuojamyjy
eiksmazodio
o mi esama
66,5
%,
wissenscha-
lich s iluje
-—
43,9
%).
Todél können
wi ,
anscheinend,
behaup en, dass
de ele an e
linguis ische
wissenscha lic-
he g ozinio
s ilus poZymis
i
daik a a dziy
eiksmaZodziy
odnosis eks e
—
(subs an i i ä -
skoe izien
i
—
2,2
i
1,5).
Spbamus
unkcinius S ile
di e enzie
j a dZiai.
Sie eciau
we den
e wende
wissenscha-
lichen,
—
daZniau
g oZen lichen S ilue.
Tokj
ne olyj a dz-
gy
iy
pasiski s ymg
lemia
un e schiedig-
e eks y
o ganisa imo
pobidis.
G oziniame
s iliuge
j a dziai
-
daik a a dziy
pakai ai
(asmeniniy
esama
63,2
%,
wissenscha-
31,2
%,
lichen pa odomyjy
—
30,5
%
i
23,5
Ye),
wissenscha -
lichem S il in
e such
genauigkei ,
odél lens ama
ka o i padius
sq oky
namensinimen.
Richslumas
lemia mazesnj
dalelyciy
daznuma,
objek i umas
emociniy
eksp esiniy
sp ach daliy
—
Zodz iy
elimina ima.
G oZ seinem
S ilue junginiy
su
p ielinksniu
pe s a a lemi
das, dass de
Haup mi glied
dazniausiai es i
jy
eiksmazodis,
eciau
e wende am
seinem
wissenscha li-
chen S ilue.
ande e sei s,
didesnj
junginiy
p ielinksnio
dagnumg
be
wissenscha l-
ichen s iluje
suponuoja
speci iné
wissenscha l-
ichen s iliaus
i
besonde ybé
abs ak um,
denn
—
p ielinksniniy
kons ukcijy
eik8mé
konk e esné
uz
linksniy
eiksmes
(Paulauskiené,
1994,
387).
Ki y Sp achen
daliy dZnumo
un e schiedy-
bés né a
solche
aki aizdzios
und, ma y ,
häng on
ko eliuojanciy
Sp achen daliy
daZnumo.
Kokj wi kikj
Sp ach daliy
unkciona imui
ha idiné
wissenscha l-
14
ichen s iliaus
dile enciacija?
Daik a a dziy
daznumas als
ele an inis
moks linio
s ilians
|
Zymis
mazai
häng on
pos ilio
specialilik-
os
(meis ens
daik ayi
dziy esama
mokomojo
pos ilio
ex en
wissensch-
~
42,2
%)
a
a
k yp ics
(einzig
un e sc-
heide
de
na u nes wissenscha ly ex ai
-
42.1%).
Noch
s abile
passki s e
bid a dZiai,
denn
s y a imo
ampli ude
nich pe go-
ka auch
eines
P ozen
G enze.
J a dziy
daZnumu
un e sc-
heide
me hodi-
sche Texs ai
(4,5
%),
in denen
geneig
wi d
s ändig
zu
wiede o jene pa-
sq Gius oky
namensinim-
us
(alle eihalo).
be
P iesinga
Tendenz dinga
humani ä en
bu
Tex en
(j a dziai bilden
9,0
%).
Jy
au o iai
sickia
aiskos
j ai o és,
ieSko
neue y
Kombinio
ysio
a spal iy,
pa ySkini-
mo
(dalely és
bilde
2,4
%).
Maizesnis
daik a a dziy
(36,3
%),
biid a dziy
(9,8
%0
d
mas didesné
i
j a dziy
eiksmazodziy
(8,8
%),
(19,0
%),
p ic eiks-
miy
(7,7
%)
i
ne dalelyciy
e gleichamoji
(3,7
%)
Teil
wissenscha
popula inamuosi-
e en Tex en
zeig , dass
O ien ia
nek ali ikuo g
ad essa g
o mioja sa i a
j
Sp achen daliy
pasiski s yma.
Toliau
panag inésime
noch zweiejy
pa ame y
daik a a dziy
—
linksniy
eiksmazodzio
laiky
i
pasiski s yma.
2
a elelé.
Daik a a dZio
linksniy
daznumas
u-
a|2|és g
. :
“6
3
Funkcinis
S ilus < =
2 =
Sie3 |2) 8 /
S2/2)|6)|8
Mokslinis
27,2 41,7)
4,2 13,8 6,3
6,8 -
G oZinis
30,6 268)
2,9 24,0 7,8
6,8 1,1 Wie
gesehen,
wissens-
cha inj
und
g oZinj
s iliy
di e en-
juoja
sa i a
daik a a-
dZio
linksniy
s uk i -
a. Kalbine
Kons an-
e, -y.
ne ele a-
n iniu
posimiu,
kann
bleiben
ic ininko
linksnj,
olygiai
e wend-
e ama
abiejy
unkciniy
s iliy
ex en, 0
aki aizd-
ziu
ele an -
iniu
ling is in-
iu
poZymiu
kilmininko
linksnj.
Kilmininko
pe s a a
(mi en
mi
a dinin-
ku bilde
soga
68,8%) in
wissens-
cha lic-
hen
Tex en
e knüp-
mi
spe-
15

ci ine S ylus
Besonde bei
abs ak um-
u:
daik a a dZ-
iu eiskiamas
poZymis
wah genom-
men wi d
nich nu als
sa a ankiSk-
esnis,
sonde n
auch als
abs ak e
uz pozZymij,
de
eii8kiamas
biid a dziu
(mi dem
Haup lichen
Zodziu
e bindja
abipusis
konk e iza -
ions y$ys).
Mi ande en
Wo en, on
daik a a dz-
io gebéjimo
e bind is j
sudé ingos
s uk i os
da inius
(daZnai
e minus)
häng on
kilmininko, i§
Teile und
nu nik ( aldo
eiksmazZo-
diniai
daik a a dZ-
iai, ypaé
dazni
heo e isch-
en Tex en)
daznum.
G oZ seinem
S iluje as
zweimal negu
wissenscha-
lichen
daznesnis
galininkas.
Sio linksnie
daznumas,
be abejo,
sie inas mi
schon
miné a
s iliaus
besonde ybe
dinamiSkum-
u:
eiksmazod-
is daznai
ko eliuoja
mi
daik a a dz-
io galininku,
und i§ Teile
und mi
jnagininku.
Todeél
ele an inis
ling is isch-
e pozymis,
a skleidzZia-
n is
g oZinious
s iliaus
speci ika
galininko
daznumas.
Abiejy
unkciniy
s iliy
sis emisku-
mas lemia
ki y linksniy
a dininko,
Nu zininko
und
jnagininko
pasiski s y-
ma.
Kilmininko
linksnie
daik a a dz-
ie
gleichmäßig
e sp eis e
nich nu
ski lingy
pos iliy,
sonde n und
j ai ios
Rich ung
wissenscha-
ly Tex en
(humani a i-
niy moksly
Tex en
kilmininko
maziau
38,4%). O ki y
linksniy
s y a imo
ampli ude
s a is iSkai
in o ma i i,
abe
p ak ikai
zeig nu
möglich
wissenscha-
lichen
s iliaus
eks y
ki imo
j ai o e.
Theo inisch-
en Tex en in
esama
maiziau
galininko
(10,5%), abe
meh
a dininko
(30,0%)
humo nie
daik a a dz-
iy. Ty paciy
linksniy
daznumas
di e enzie-
humani ai e
Tex e:
sumazéjus
kilmininko
daZnumui
(38,4%),
padidéja
a dininko
(29,2%) und
galininko
(15,9%)
daznumas.
Nedidele
e gleicham-
ajq dalj
u indiy
linksniy
Nu znieka,
jnagnieka
s y a imo
ampli udee
mazai häng
on
eks aling i-
s iniy
ak o iy
Wi kung
(s y a imo
ampli udé
0,8%). Mokslo
populia ina-
myjy eks y
linksniy
daZnumo
s uk i a
s a isUSkai
né a
in o ma i i:
i8 esmés
un e scheid-
e nu
kilmininko
(36,7%), i Teile
a dininko
(28,8%)
daZnumas, a
ki y linksniy
pasiski s y-
mas
e gleich
kons an o -
us.
Hinsich lich,
und Sio ype
Tex en
y8kéja
polinkis
s e eo iping
aiSka; :
ijy
j
ne
(kaip
g oziniame
s iluje), d iejy
o
linksniy
daik a a dziai
bilde diduma
Tex .
Dieselbe
S e eo ypisc-
hkei s endzi-
en beme kba
bei
Ve gleichung
eiksmazodzio
laiky
unkciona ima
(Z . Tabelle 3).
16
3 Tabelle.
VeiksmaZ-
odzio laiky
daZnumas
Pusi eiuis
Veiksmaz-
odiio laikai
s ilius _
~T
Esamasis
Bu asis
Bi asis
Busimasis
| ka inis
{dazninis |
Mokslinis |
73,3 [23,7
0,4 2,5
G oiinis
27,4 | 62,5 |
3,6 6,5 |
|
Zu
seheni i,
dass
eiksma-
zodzZio
laiky
daZnum-
as abicju
unkciniy
s iliy
eksose i
esmés
un e sc-
heide ,
denn
beme k -
igen
p iesige
zweiejy
haup sin-
iy laiky
esamojo
und
bi ojo
ka inio
a oji-
mo
en enci-
jos:
wissens-
cha lic-
hes s ilue
is amasis
Zei
meh als
d eimal
i sija
bii ojo
ka inio
o mzei ,
g oZ in
seinem
s il 2,5
ka e
daZniau
e wend-
e bi asis
ka inis
Zei . De
gegenwä-
ige Zei
in
wissens-
cha lic-
hen
Tex en
zuSingai
negu
g oZniss-
en
e wend-
e wi d
apibend -
inamaja
eiksme
(abs ak-
ciy
daik a a-
dziy
kon eks-
e), odél
möglich
jZ elg i
Abs ak-
ums und
Konk e -
ums
zuSp iea.
Wissens-
cha lic-
hem Tex
is
wich ig
uZ iksuo-
i,
kons a -
o ie en
esan
ik o és
eiSkiniu-
s, jy
ySius,
P ozess-
us ode
désningu-
mus,
ak ualius
nich nu
dem
Ad essa-
n en,
sonde n
auch
Ad essa-
iu. P z. :
Fas alle
k emzlin-
és Zu ys
leben
jii os
(Maé SG, 86). Sp achsys em bes eh egelés und abs ak iis Elemen e
(Gi d F
71).
Einigen
Sä zen in
de
Gegenwa-
Handlungs
eik&mé
ganz
nublanks -
a, und
eiksmaz-
Zodziu
Zymima
pas o i
Subjek o
besonde -
ybé ( a
eiksmé
seh
a ima
biid a dZ-
iy ode
daly iy
eiksmei),
beispielsw-
eise. :
Albumine
lös sich in Wasse
(Jas
O
Ch
65);
Mediiai
su
amsia
Zie e
i8
saulés
pusés
seh
jkais a
(Dag
AE
58);
In den Lungen
ungie
Haemoglobin
mi Oguonim
<...> (Jas O Ch
202). De
G unds ück
küns le ischen
Video ki ims
sowohl de
Gegenwa als
auch schon
paéjg j ykiai
(apibend inung
—
ne
konk ediu
bildum).
G oziniame S il
in de
o he schend-
en E zählung
suponuoja isy
eiksmazodzio
laiky, zwischen
jy und ba ojo
dazninio,
k yp ingg kai a.
Esamojo
Zei
daZnumas
ganz nich
gehö on
om
wissenscha-
lichen
S ilius
b anduolj
suda anéiy
pos iliy,
abe iel
meh
s y uja
un e schied-
lich
17
wissenscha-
k ypéiy
Tex en, weil
na os
Wissly
eikaly
j adinése
dalyse und
absaSan
ckspe imen-
us iel
daZnesnis
bi asis
ka inis Zei
(25,7%, plg.
esamojo
72,3%).
Bi ojo
ka inio Zei
daznumu
seh
neZymiai
un e scheid-
e j ai iy
pos iliy
eks ai. Nu
me hodisch-
en Tex en
E zählung
übe
co iniy
ekspe imen-
y eiga i
galimy
ezul a y
aikym4
p ak ikoje
suponuoja
didesng Sio
Zei
e gleicham-
aja dalj.
Bisimasis
Zei ,
biidamas
e gleich
gleichmäßig
passki s es
humani ä en
und
na u nes
wissenscha-
ly Tex en,
di e enzie-
lizikos und
ma hema os
Tex e.
Samp o au-
jan und
ypaé
j odinéjan
Theo em
bi inas
Elemen as
(Sio pos ilio
eks y
adicija)
biisimasis
Zei ,
beispielswei-
se. : Je z
geben wi
gemeinsam
des
zu älligen
dydzio
mi u kio
besch ezim-
a. Zu älligem
G ößenio
<...>,
besch eiz
wah scheinl-
ichybinéje
e d éje
<...>,
mi u kien
wi nenn
in eg ala
<...> (Kub
TTMS 165).
VeiksmazZo-
diio laikai
di e enzie-
wissenscha-
popula inam-
uosius
Tex e, denn
pe s a g
ha ige
esamasis
Zei (65,7%),
wie eciau
e wende
wi d bi asis
ka inis
(28,8%) und
e gleich
daZnai
pasi aikan -
is biisimasis
(5,3%) Zei
bilde sa i a
s uk a,
de en
Pa ame e is
nesusike a
mi g oZinio
s iliaus laiky
Ve b auch
pa ame ai-
s. I8
ap a yjy
pa am y
aiskéja,
dass
mo ologiné
unkciniy
s iliy
s uk i a
seh abhäng
(né a pasy i,
wie daZnai
manoma)
om
nekalbiniy
ak o iy
Ein luss und
kann
di e enzie-
en
un e schied-
lichen
unkcinius
S ile. O
wissenscha-
lichen
S ylus
innenbei die
meis en
pa ame y
s y uoja,
abe
iSsi enka
wissenscha-
lichen
S ylus
No men.
Ne ikslu bi y
zu
behaup en,
dass
ski ingy
wissenscha-
Saky
exs ai
aSomi
spei u
wissenscha-
iniu
S ilumi.
Neaiski bleib
des Wissens
popula inischem
Pos iliums O ,
denn
behandé ieji
Pa ame e
s y uja eine
Rich ungmi.
Todél
wissenscha
popula inamasis
s ilus kann bi i
behandéjamas
ge enn , wie
u in is kick
ki a s uk i a
j ai iy unkciniy
s iliy sq eikos
lygmeniu.
Su umpinimai
Dag AE ~ Dagys
J. Augaly
ekologija. V. :
Wissenscha ,
1980. Gi d F
Gi denis A.
Fonologija. -V.:
Wisslas, 1981.
OCh Jasin
Jasskas L. und
k . O ganiné
Chemie. V. :
Wissenscha ,
1979. TTMS
-Kubilius J. Tikim
Kubybiy Theo ie
und
ma hema iné
S a is ik. V. :
Wissenscha ,
1980.
U b ZDT
U bu is
V. Zodziy
da ybos
Theo ie.
-V.
Mokslas,
1978.
Li e a i a
1,.Mis ik
J.
Slo ens-
ka
S ylis ik-
a.
B a isla-
a:
Slo en. ped. nakl- o, 1965.
2.
Paulauski-
ené A.
Lie u iy
Sp ache
mo olog-
ija:
Paskai os
li uanis -
ams. V.:
Mokslo
und
enzyklopedijy Ve lag, 1994.
3.
Pikéilingis
J. Li uiy
Sp achen
s ilis ika.
V.:
Wissens-
cha ,
1971. T. I.
4.
Zupe ka
K.
Lie u iy
Sp achen
s ilis ika.
V.:
Wissenscha , 1983
5.
Aunapee-
cs H. JI.
C am c -
uxo-KoM-
OHHaTOp-
Hble
MeTOsbI B
TCOpeTH-
eCCKOM
H
TIpHKAaH-
OM
s3bIKOSH-
AHHH. JI:
HayKa,
1967. 6.
Xo@®Mau
Jl.
Hayunn i
c im
commone-
k ~
s3b1kopb-
le
Gapbeppl
COIMLOJ-
H eucTu-
uecKHiKT
ac e
HayuHoli
peun//Tu-
nono usa
TeKc a B
(PYHKILM-
OH@QIbHO
CTHITH~
c uueckom acmex e. Ilepmb, 1990. C. 4-10.
7.
Cenkesuy
MII.
Cnunic i-
xka
nayunoi
peu 1
suiTepa -
ypHoe
pes akT-
Hpo~
panne. M.:
Ba cu aa uKoma, 1984
8.
Paupnep-
un VM. P.
Texc
kak
o6bex
somi su-
c i ueck-
o o
Mecse oBa oia. M
Hayxa,
1981.