Mokslinio stiliaus morfologijos ypatybės
Full text
Aud oné
BITINIENE
MOKSLINIO
STILIAUS
MORFOLOGIJOS
YPATYBES
Mokslinis S ilus
bis Siol né a
isapusiskai
iS i as, denn
haup sächlich
domé asi
e minija,
ih e
O dnungung, 0
nich
wissenscha l-
ichen s iliaus
s uk i a. I§
ik o leksikos
und sin aksés
elemen y
unkcionie ung
aki aizd7iau
apibiidina
s iliaus
sa i uma negu
mo ologija.
Todel daZnai
manch , dass
sie
nein o ma i -
i, nich alis i
bilden ipisky
Sp ache
p iemoniy klodo
(Mis ik, 1965,
44-45). Taciau
schon die
e s en
Mo phologien
eleMen y
s a is ischen
Un e suchung-
en (mokslinio
und g oZinio
s iliaus,
du chge üh
Sio S aipsnio
au o és
(Pikéilingis,
1971, 284-286),
zeigen, dass
und Sis
Sp achenni e-
au kann
di e enziie -
en und
in eg ie en
un e schiedlic-
he bend inés
Sp achan aine-
n. Sieme
A ikel wi d
nich alle
mo ologinés
wissenscha l-
ichen S ilaus
S uk u d os
ap agas,
sonde n nu
einige
ling is iniy
pozymiy
pa ame ai,
welche können
abhängi i on
nekalbiniy und
kalbiniy
ak o iy
Wi kung.
Di e enciné
pa ame y
galia ypa¢
in o ma i i,
wenn
e glichen
we den
kokybiSkai
un e schiedlic-
he s iliai
wissenscha i-
nis und
g ozinis. Solch
Ve gleiche
sinn oll is ,
wenn
un e such end
mo ologing
s uk ii g
analés eine
genommen
wi d nich
Tex agam,
und Sen ys,
zeigende
ealy sp ach
daliy
pasiski s ymg
und jy
ko eliacija. Da
quan i ibliche
ling is iniy
pozymiy
Ve ände unge-
nGiai können
abhängen on
konk éiy
s ilis iniy
ak o iy,
wissenscha l-
ichen s ilius
nehmen (38,5
iks andio
Zodziy)
s a i ikue e,
i. a siz elg a j
pdS ilius und
wissenscha
Sakas
(k yp is).
Sk ian
pos ilius,
a siz elgiama j
konk ciy
eks y
unkciona ima
wissenscha i-
ninky
ak i i ä s
s e eje und
neling is iniy
ak o iy
ad esan o und
ad essa o
ySio
sa i uma. Was
sind Sie
pos iliai und
wie
un e scheiden
sie?
Theo e ischen
pos ilio
Texs ai
e nennen sich
quali izo am
Ad essa ue
(abiejy
kommunika io-
ns ak o daly iy
Ziniy ondas
as nich
un e scheiden-
), de
gemas y i
abs ak iomen
Ka ego ien,
syn hin i
sudé inga
moksliin o ma-
cija, ki ybiskai
pe im i.
ba
ng
jq
Ad essan
a si
iden i izie-
sich mi
Ad essa :
übe ikia
paciq
naujausig
In o ma io-
nen, und
sehndend
Objek i i ä-
, daznai
polemizuoja
os pacios
ge e imas
su
Reihen
Spezialis en
a
und
e wa e
adek a aus
Be ei ges -
ell en
In o ma io-
ns
Wah nehmu-
ng.
11
Mokomojo
pos ilis
Ad essan
nich apa ina
sa es mi
Ad essa u
~ski iasi
abiejy
komunikacijos
ak o daly iy
Ziniy
ondas.
Sio- ypen
Tex en
zugewiesen
Ad essa ui
besonde e :
démesys
ad essan a
domina, wie
—
jsimenama
wissenscha -
iné
In o ma ione-
n, die. jam upi
g jZ amasis
ySys. In
Leh umu-Tex-
en maziau
objek i ios
In o ma ione-
n, didak ischi
sys ema isie-
nu die
selbs
ak ualiaus e,
en sp echend
konk e iuse-
n
Leh ungszwe-
ckel. Teiginiai
ick
j odinéjami
g indZiami
Expe imen y
E gebnissen,
wie iel
aiskinami,
ne
pasi elgend
Beispiesius,
a
ilus a ionen
und ande e
nich balinius
Tex
o ganisie un-
gs Elemen e.
Spezialischen
e bindungsi-
schen
Kons uk ion-
en
pab éZiamas
ySys mi
einzelnen
Tex delim und
dami badu
ak i ie wi d
ad essa o
démesys. De
Ad essa
muss jsmenen
nich nu
In o ma ione-
n, sonde n
auch ih e
Übe agung-
s o m. Dahe
e olg
implici iskas
Kommunika i-
onsak o
daly iy
Kommun a i-
m.
Wissenscha -
lichen
me hodischen
pos ili
ad essan
k ali izie e
Spezialis
eines ode
ande e
Be eich,
ad essa
Specialis , de
p ak iSkai
bads jdieg i
neues en,
passams en
wissenscha -
lichen
En deckunge-
n. Sio pos ili
ex en,
basie end
konk Gien
wissenscha -
lichen
un e suchun-
o
gen ode
—
expe imen ie-
n, we den
o geleg
j ai ios
ecommenda-
ionen
(nu odoma
e izi i
p oduk ions -
echnologija,
geeigne ams-
es
P lanzeny,
lebiiny
Anbainimo
bidas,
Leh me hod
e ce e a.)
eine ode
ande e
wissenscha -
sbe eichs ä-
igkei zu
e besse n.
Sio pos ilio
Tex en
wissenscha -
iné
In o ma ion-
en
übe mi el
wi d
konk e ese ,
nich solche
konzen ie -
e Fo m. Sei
ühéiau
ap a yjy i§
esmés
un e scheid-
e
wissenscha
popula inama-
sis pos ilis.
Sein
Ad essan
k ali izie o -
e Spezialis ,
und Ad essa
ganz
neapib éa as
(dazne z
ande e
s i es
Specialis
ode
specialaus
ssla inimo
ne u endes
Subjek ),
odél ak uali,
jdomi
wissenscha -
ine
In o ma ion
übe miekiama
adap ie e,
pap as a
Fo m:
engiama
specialiyjy
wissenscha
Te miny,
sickiama
konk umu,
j aigumu,
soga
indi idualumu.
G e a
p anesimo
Funk ionen
geh
eksp esy iné,
apelia i ine
(Zupe ka, 1983,
104). Mokslo
popula inικού
pos ilis
kons uk i is
P inzip
mokslinen,
publicis ische-
n, äglichen
häuslichen und
soga
g ozinious
s ilaus
besonde ybiy
und
ling is iniy
pozymiy
kon amina io-
n. Lie u os
kalbos
s ilis ikos
A bei en
(Pikéilingis,
1971; Zupe ka,
1983) ganz
pag js ai
p ipazjs ama
nu eine
Rich ung
wissenscha -
lichen
s ilisus
di e encija,
asi ibojama
on y
wissenscha -
lichen
s ilisus
a mainy, ku
12
TiOs sind
Religusios
su
konk e aus
Wissenscha-
specilika
i
besch eib
man als
sp achele-
men y
selek ion
i
jy
ela ios
de selben
hema ik-
e s eks
uose
(Anmpees
1967,
27;
Xocdma
1986).
Toksisches
wissenscha iau
s il skaidymas
né a unkcinis
s ilis inis, weil
igno ie wi d
nekalbiniy
ak o iy,
de e minuojanéiy
unkcinj s iliy
i
jo
pos ilius,
komplex,
Pi menybé
wi d nu
einem
Inhal s
—
( hema os)
Fak o zu
Ve ügung
ges ell . ‘Ta-
Ciau
wissenscha-
inj s iliy
y inéjan
s a is isch-
en
Me hoden,
p a a u
jsi ikin i,
a
eine
wissenscha-
ich ung
(Sakos)
eks ai
un e scheid-
e on
ande e
mokss i ies
lo
eks y, weil
selbs
unkciniy
i
s iliy
y iné ojai
s ändig
be on en
wissenscha-
du
Saky polius
humani iniy
—
ma ema ikos
i
und echnikos
(Cenkesuu,
1976,
42;
Galpe in,
1977,
310).
Ty iné i
a ski y
wissenscha
Saky
eks us,
ba y ,
né a
zielinga:
Siuo Zei
he sch ick
moksly
ne
di e enciacijos,
kick
in eg acijos
enden ionen,
odél man
besch änk sich
humani iniy,
na os
ma hema os
sowie echnikos
moksly
i
a mainom.
Zue s
besp echen wi
de Sp ache
daliy
unkciona ima
(Z .
|
Tabell).
1
a elelé.
Sp echen
daliu
daZnumas.
Fankcinis
S ilius
Sp ach -
eile
Daik a a dis
Skai wa dis
VeiksmaZodis
P iclinksnis
Bid a dis
Jung ukas
I a dis
Dalely é
Lehslinis|
40,0
18,1
|
63
|
3,8
|
7,6
G o inis
|
29,8
23,7|
7,9
|
66
[8,9
Mokslinio
i
g oZinio s iliaus
Tex en in allen
Sp achen daliy
ig
dazniausiai
e wendami
daik a a d iai,
a¢iau
pasiski s ymas
né a einodas.
Daik a a dziy
pe s a a
wissenscha -
lichem S il in
—
nomina i inio
s iliaus
pozymis.
Ne
mi le -
e Länge
17-22
Zodziu
wissenscha -
lichen
S iliaus
se zung kann
bi i on bis
daik a a dziy
7
14
( oke
Sä ze
bilden
41,6%).
P z. :
Phonologies
klassikai
(pa yzdziui,
Tiubeckojus)
wa jsi iking,
dass
Phone ika
Phonologija
is alle8kai
i
sa a ankikos
wissenscha-
Sakos
(Gi d,
F,
14).
Da ebos
eikSme lemia
ganze da inis
s uk u a a
(da ebos
g unda ,
o man as
13
speci inis
Beziehungis),
is ySkéjan is
i
jy
da inis
posi ionen
g undiniu
su
Zodziu
one
(U b, ZDT,
Moksliniame
149).
s iliuje ypaé
wich ig kokybinés
cha ak e is ikos;
daik a a dio
pe eikia jas mal
dazniau negu
g oziniame
be
s iliu a ojamas
bid a dis.
du
je
Sies beide
Sp achen -
eile e höhen
Tex in o m-
i i ä , hil
übe mi eln
ak ing
In o ma io-
nen
(Taxbnepun,
1981,
28).
Daik a a dziy
i
biid a dziy
pe s a a
sie ina
su
speci ine
wissenscha l-
ichen s iliaus
besonde ybe
abs ac umu
—
nespeci inémis
i
glaus umu,
—
s aliskumu.
G oZ seinem
S il in
Tendenzien
p iSingos:
g oße
eiksmaZodzio
*
(i g öße
p ie eiksmio)
daZnumas
zeig
Sio ype eks y
dynamiskuma,
denn pi ma
Pla z iskyla
ap aSymas
samp o a ism,
j
bidingi
wissenscha is-
chem S il zu,
ne
e zählung übe
a
j ykius, eikejy
busenes
pokyéius pan.
0
i
(asmenuojamyjy
eiksmazodio
o mi esama
66,5
%,
wissenscha-
lich s iluje
-—
43,9
%).
Todél können
wi ,
anscheinend,
behaup en, dass
de ele an e
linguis ische
wissenscha lic-
he g ozinio
s ilus poZymis
i
daik a a dziy
eiksmaZodziy
odnosis eks e
—
(subs an i i ä -
skoe izien
i
—
2,2
i
1,5).
Spbamus
unkcinius S ile
di e enzie
j a dZiai.
Sie eciau
we den
e wende
wissenscha-
lichen,
—
daZniau
g oZen lichen S ilue.
Tokj
ne olyj a dz-
gy
iy
pasiski s ymg
lemia
un e schiedig-
e eks y
o ganisa imo
pobidis.
G oziniame
s iliuge
j a dziai
-
daik a a dziy
pakai ai
(asmeniniy
esama
63,2
%,
wissenscha-
31,2
%,
lichen pa odomyjy
—
30,5
%
i
23,5
Ye),
wissenscha -
lichem S il in
e such
genauigkei ,
odél lens ama
ka o i padius
sq oky
namensinimen.
Richslumas
lemia mazesnj
dalelyciy
daznuma,
objek i umas
emociniy
eksp esiniy
sp ach daliy
—
Zodz iy
elimina ima.
G oZ seinem
S ilue junginiy
su
p ielinksniu
pe s a a lemi
das, dass de
Haup mi glied
dazniausiai es i
jy
eiksmazodis,
eciau
e wende am
seinem
wissenscha li-
chen S ilue.
ande e sei s,
didesnj
junginiy
p ielinksnio
dagnumg
be
wissenscha l-
ichen s iluje
suponuoja
speci iné
wissenscha l-
ichen s iliaus
i
besonde ybé
abs ak um,
denn
—
p ielinksniniy
kons ukcijy
eik8mé
konk e esné
uz
linksniy
eiksmes
(Paulauskiené,
1994,
387).
Ki y Sp achen
daliy dZnumo
un e schiedy-
bés né a
solche
aki aizdzios
und, ma y ,
häng on
ko eliuojanciy
Sp achen daliy
daZnumo.
Kokj wi kikj
Sp ach daliy
unkciona imui
ha idiné
wissenscha l-
14
ichen s iliaus
dile enciacija?
Daik a a dziy
daznumas als
ele an inis
moks linio
s ilians
|
Zymis
mazai
häng on
pos ilio
specialilik-
os
(meis ens
daik ayi
dziy esama
mokomojo
pos ilio
ex en
wissensch-
~
42,2
%)
a
a
k yp ics
(einzig
un e sc-
heide
de
na u nes wissenscha ly ex ai
-
42.1%).
Noch
s abile
passki s e
bid a dZiai,
denn
s y a imo
ampli ude
nich pe go-
ka auch
eines
P ozen
G enze.
J a dziy
daZnumu
un e sc-
heide
me hodi-
sche Texs ai
(4,5
%),
in denen
geneig
wi d
s ändig
zu
wiede o jene pa-
sq Gius oky
namensinim-
us
(alle eihalo).
be
P iesinga
Tendenz dinga
humani ä en
bu
Tex en
(j a dziai bilden
9,0
%).
Jy
au o iai
sickia
aiskos
j ai o és,
ieSko
neue y
Kombinio
ysio
a spal iy,
pa ySkini-
mo
(dalely és
bilde
2,4
%).
Maizesnis
daik a a dziy
(36,3
%),
biid a dziy
(9,8
%0
d
mas didesné
i
j a dziy
eiksmazodziy
(8,8
%),
(19,0
%),
p ic eiks-
miy
(7,7
%)
i
ne dalelyciy
e gleichamoji
(3,7
%)
Teil
wissenscha
popula inamuosi-
e en Tex en
zeig , dass
O ien ia
nek ali ikuo g
ad essa g
o mioja sa i a
j
Sp achen daliy
pasiski s yma.
Toliau
panag inésime
noch zweiejy
pa ame y
daik a a dziy
—
linksniy
eiksmazodzio
laiky
i
pasiski s yma.
2
a elelé.
Daik a a dZio
linksniy
daznumas
u-
a|2|és g
. :
“6
3
Funkcinis
S ilus < =
2 =
Sie3 |2) 8 /
S2/2)|6)|8
Mokslinis
27,2 41,7)
4,2 13,8 6,3
6,8 -
G oZinis
30,6 268)
2,9 24,0 7,8
6,8 1,1 Wie
gesehen,
wissens-
cha inj
und
g oZinj
s iliy
di e en-
juoja
sa i a
daik a a-
dZio
linksniy
s uk i -
a. Kalbine
Kons an-
e, -y.
ne ele a-
n iniu
posimiu,
kann
bleiben
ic ininko
linksnj,
olygiai
e wend-
e ama
abiejy
unkciniy
s iliy
ex en, 0
aki aizd-
ziu
ele an -
iniu
ling is in-
iu
poZymiu
kilmininko
linksnj.
Kilmininko
pe s a a
(mi en
mi
a dinin-
ku bilde
soga
68,8%) in
wissens-
cha lic-
hen
Tex en
e knüp-
mi
spe-
15
ci ine S ylus
Besonde bei
abs ak um-
u:
daik a a dZ-
iu eiskiamas
poZymis
wah genom-
men wi d
nich nu als
sa a ankiSk-
esnis,
sonde n
auch als
abs ak e
uz pozZymij,
de
eii8kiamas
biid a dziu
(mi dem
Haup lichen
Zodziu
e bindja
abipusis
konk e iza -
ions y$ys).
Mi ande en
Wo en, on
daik a a dz-
io gebéjimo
e bind is j
sudé ingos
s uk i os
da inius
(daZnai
e minus)
häng on
kilmininko, i§
Teile und
nu nik ( aldo
eiksmazZo-
diniai
daik a a dZ-
iai, ypaé
dazni
heo e isch-
en Tex en)
daznum.
G oZ seinem
S iluje as
zweimal negu
wissenscha-
lichen
daznesnis
galininkas.
Sio linksnie
daznumas,
be abejo,
sie inas mi
schon
miné a
s iliaus
besonde ybe
dinamiSkum-
u:
eiksmazod-
is daznai
ko eliuoja
mi
daik a a dz-
io galininku,
und i§ Teile
und mi
jnagininku.
Todeél
ele an inis
ling is isch-
e pozymis,
a skleidzZia-
n is
g oZinious
s iliaus
speci ika
galininko
daznumas.
Abiejy
unkciniy
s iliy
sis emisku-
mas lemia
ki y linksniy
a dininko,
Nu zininko
und
jnagininko
pasiski s y-
ma.
Kilmininko
linksnie
daik a a dz-
ie
gleichmäßig
e sp eis e
nich nu
ski lingy
pos iliy,
sonde n und
j ai ios
Rich ung
wissenscha-
ly Tex en
(humani a i-
niy moksly
Tex en
kilmininko
maziau
38,4%). O ki y
linksniy
s y a imo
ampli ude
s a is iSkai
in o ma i i,
abe
p ak ikai
zeig nu
möglich
wissenscha-
lichen
s iliaus
eks y
ki imo
j ai o e.
Theo inisch-
en Tex en in
esama
maiziau
galininko
(10,5%), abe
meh
a dininko
(30,0%)
humo nie
daik a a dz-
iy. Ty paciy
linksniy
daznumas
di e enzie-
humani ai e
Tex e:
sumazéjus
kilmininko
daZnumui
(38,4%),
padidéja
a dininko
(29,2%) und
galininko
(15,9%)
daznumas.
Nedidele
e gleicham-
ajq dalj
u indiy
linksniy
Nu znieka,
jnagnieka
s y a imo
ampli udee
mazai häng
on
eks aling i-
s iniy
ak o iy
Wi kung
(s y a imo
ampli udé
0,8%). Mokslo
populia ina-
myjy eks y
linksniy
daZnumo
s uk i a
s a isUSkai
né a
in o ma i i:
i8 esmés
un e scheid-
e nu
kilmininko
(36,7%), i Teile
a dininko
(28,8%)
daZnumas, a
ki y linksniy
pasiski s y-
mas
e gleich
kons an o -
us.
Hinsich lich,
und Sio ype
Tex en
y8kéja
polinkis
s e eo iping
aiSka; :
ijy
j
ne
(kaip
g oziniame
s iluje), d iejy
o
linksniy
daik a a dziai
bilde diduma
Tex .
Dieselbe
S e eo ypisc-
hkei s endzi-
en beme kba
bei
Ve gleichung
eiksmazodzio
laiky
unkciona ima
(Z . Tabelle 3).
16
3 Tabelle.
VeiksmaZ-
odzio laiky
daZnumas
Pusi eiuis
Veiksmaz-
odiio laikai
s ilius _
~T
Esamasis
Bu asis
Bi asis
Busimasis
| ka inis
{dazninis |
Mokslinis |
73,3 [23,7
0,4 2,5
G oiinis
27,4 | 62,5 |
3,6 6,5 |
|
Zu
seheni i,
dass
eiksma-
zodzZio
laiky
daZnum-
as abicju
unkciniy
s iliy
eksose i
esmés
un e sc-
heide ,
denn
beme k -
igen
p iesige
zweiejy
haup sin-
iy laiky
esamojo
und
bi ojo
ka inio
a oji-
mo
en enci-
jos:
wissens-
cha lic-
hes s ilue
is amasis
Zei
meh als
d eimal
i sija
bii ojo
ka inio
o mzei ,
g oZ in
seinem
s il 2,5
ka e
daZniau
e wend-
e bi asis
ka inis
Zei . De
gegenwä-
ige Zei
in
wissens-
cha lic-
hen
Tex en
zuSingai
negu
g oZniss-
en
e wend-
e wi d
apibend -
inamaja
eiksme
(abs ak-
ciy
daik a a-
dziy
kon eks-
e), odél
möglich
jZ elg i
Abs ak-
ums und
Konk e -
ums
zuSp iea.
Wissens-
cha lic-
hem Tex
is
wich ig
uZ iksuo-
i,
kons a -
o ie en
esan
ik o és
eiSkiniu-
s, jy
ySius,
P ozess-
us ode
désningu-
mus,
ak ualius
nich nu
dem
Ad essa-
n en,
sonde n
auch
Ad essa-
iu. P z. :
Fas alle
k emzlin-
és Zu ys
leben
jii os
(Maé SG, 86). Sp achsys em bes eh egelés und abs ak iis Elemen e
(Gi d F
71).
Einigen
Sä zen in
de
Gegenwa-
Handlungs
eik&mé
ganz
nublanks -
a, und
eiksmaz-
Zodziu
Zymima
pas o i
Subjek o
besonde -
ybé ( a
eiksmé
seh
a ima
biid a dZ-
iy ode
daly iy
eiksmei),
beispielsw-
eise. :
Albumine
lös sich in Wasse
(Jas
O
Ch
65);
Mediiai
su
amsia
Zie e
i8
saulés
pusés
seh
jkais a
(Dag
AE
58);
In den Lungen
ungie
Haemoglobin
mi Oguonim
<...> (Jas O Ch
202). De
G unds ück
küns le ischen
Video ki ims
sowohl de
Gegenwa als
auch schon
paéjg j ykiai
(apibend inung
—
ne
konk ediu
bildum).
G oziniame S il
in de
o he schend-
en E zählung
suponuoja isy
eiksmazodzio
laiky, zwischen
jy und ba ojo
dazninio,
k yp ingg kai a.
Esamojo
Zei
daZnumas
ganz nich
gehö on
om
wissenscha-
lichen
S ilius
b anduolj
suda anéiy
pos iliy,
abe iel
meh
s y uja
un e schied-
lich
17
wissenscha-
k ypéiy
Tex en, weil
na os
Wissly
eikaly
j adinése
dalyse und
absaSan
ckspe imen-
us iel
daZnesnis
bi asis
ka inis Zei
(25,7%, plg.
esamojo
72,3%).
Bi ojo
ka inio Zei
daznumu
seh
neZymiai
un e scheid-
e j ai iy
pos iliy
eks ai. Nu
me hodisch-
en Tex en
E zählung
übe
co iniy
ekspe imen-
y eiga i
galimy
ezul a y
aikym4
p ak ikoje
suponuoja
didesng Sio
Zei
e gleicham-
aja dalj.
Bisimasis
Zei ,
biidamas
e gleich
gleichmäßig
passki s es
humani ä en
und
na u nes
wissenscha-
ly Tex en,
di e enzie-
lizikos und
ma hema os
Tex e.
Samp o au-
jan und
ypaé
j odinéjan
Theo em
bi inas
Elemen as
(Sio pos ilio
eks y
adicija)
biisimasis
Zei ,
beispielswei-
se. : Je z
geben wi
gemeinsam
des
zu älligen
dydzio
mi u kio
besch ezim-
a. Zu älligem
G ößenio
<...>,
besch eiz
wah scheinl-
ichybinéje
e d éje
<...>,
mi u kien
wi nenn
in eg ala
<...> (Kub
TTMS 165).
VeiksmazZo-
diio laikai
di e enzie-
wissenscha-
popula inam-
uosius
Tex e, denn
pe s a g
ha ige
esamasis
Zei (65,7%),
wie eciau
e wende
wi d bi asis
ka inis
(28,8%) und
e gleich
daZnai
pasi aikan -
is biisimasis
(5,3%) Zei
bilde sa i a
s uk a,
de en
Pa ame e is
nesusike a
mi g oZinio
s iliaus laiky
Ve b auch
pa ame ai-
s. I8
ap a yjy
pa am y
aiskéja,
dass
mo ologiné
unkciniy
s iliy
s uk i a
seh abhäng
(né a pasy i,
wie daZnai
manoma)
om
nekalbiniy
ak o iy
Ein luss und
kann
di e enzie-
en
un e schied-
lichen
unkcinius
S ile. O
wissenscha-
lichen
S ylus
innenbei die
meis en
pa ame y
s y uoja,
abe
iSsi enka
wissenscha-
lichen
S ylus
No men.
Ne ikslu bi y
zu
behaup en,
dass
ski ingy
wissenscha-
Saky
exs ai
aSomi
spei u
wissenscha-
iniu
S ilumi.
Neaiski bleib
des Wissens
popula inischem
Pos iliums O ,
denn
behandé ieji
Pa ame e
s y uja eine
Rich ungmi.
Todél
wissenscha
popula inamasis
s ilus kann bi i
behandéjamas
ge enn , wie
u in is kick
ki a s uk i a
j ai iy unkciniy
s iliy sq eikos
lygmeniu.
Su umpinimai
Dag AE ~ Dagys
J. Augaly
ekologija. V. :
Wissenscha ,
1980. Gi d F
Gi denis A.
Fonologija. -V.:
Wisslas, 1981.
OCh Jasin
Jasskas L. und
k . O ganiné
Chemie. V. :
Wissenscha ,
1979. TTMS
-Kubilius J. Tikim
Kubybiy Theo ie
und
ma hema iné
S a is ik. V. :
Wissenscha ,
1980.
U b ZDT
U bu is
V. Zodziy
da ybos
Theo ie.
-V.
Mokslas,
1978.
Li e a i a
1,.Mis ik
J.
Slo ens-
ka
S ylis ik-
a.
B a isla-
a:
Slo en. ped. nakl- o, 1965.
2.
Paulauski-
ené A.
Lie u iy
Sp ache
mo olog-
ija:
Paskai os
li uanis -
ams. V.:
Mokslo
und
enzyklopedijy Ve lag, 1994.
3.
Pikéilingis
J. Li uiy
Sp achen
s ilis ika.
V.:
Wissens-
cha ,
1971. T. I.
4.
Zupe ka
K.
Lie u iy
Sp achen
s ilis ika.
V.:
Wissenscha , 1983
5.
Aunapee-
cs H. JI.
C am c -
uxo-KoM-
OHHaTOp-
Hble
MeTOsbI B
TCOpeTH-
eCCKOM
H
TIpHKAaH-
OM
s3bIKOSH-
AHHH. JI:
HayKa,
1967. 6.
Xo@®Mau
Jl.
Hayunn i
c im
commone-
k ~
s3b1kopb-
le
Gapbeppl
COIMLOJ-
H eucTu-
uecKHiKT
ac e
HayuHoli
peun//Tu-
nono usa
TeKc a B
(PYHKILM-
OH@QIbHO
CTHITH~
c uueckom acmex e. Ilepmb, 1990. C. 4-10.
7.
Cenkesuy
MII.
Cnunic i-
xka
nayunoi
peu 1
suiTepa -
ypHoe
pes akT-
Hpo~
panne. M.:
Ba cu aa uKoma, 1984
8.
Paupnep-
un VM. P.
Texc
kak
o6bex
somi su-
c i ueck-
o o
Mecse oBa oia. M
Hayxa,
1981.