scieee Open visual document viewer

Mokslinio stiliaus morfologijos ypatybės

Audronė Bitinienė

Full text

Aud oné BITINIENE MOKSLINIO STILIAUS MORFOLOGIJOS YPATYBES Mokslinis S ilus bis Siol né a isapusiskai iS i as, denn haup sächlich domé asi e minija, ih e O dnungung, 0 nich wissenscha l- ichen s iliaus s uk i a. I§ ik o leksikos und sin aksés elemen y unkcionie ung aki aizd7iau apibiidina s iliaus sa i uma negu mo ologija. Todel daZnai manch , dass sie nein o ma i - i, nich alis i bilden ipisky Sp ache p iemoniy klodo (Mis ik, 1965, 44-45). Taciau schon die e s en Mo phologien eleMen y s a is ischen Un e suchung- en (mokslinio und g oZinio s iliaus, du chge üh Sio S aipsnio au o és (Pikéilingis, 1971, 284-286), zeigen, dass und Sis Sp achenni e- au kann di e enziie - en und in eg ie en un e schiedlic- he bend inés Sp achan aine- n. Sieme A ikel wi d nich alle mo ologinés wissenscha l- ichen S ilaus S uk u d os ap agas, sonde n nu einige ling is iniy pozymiy pa ame ai, welche können abhängi i on nekalbiniy und kalbiniy ak o iy Wi kung. Di e enciné pa ame y galia ypa¢ in o ma i i, wenn e glichen we den kokybiSkai un e schiedlic- he s iliai wissenscha i- nis und g ozinis. Solch Ve gleiche sinn oll is , wenn un e such end mo ologing s uk ii g analés eine genommen wi d nich Tex agam, und Sen ys, zeigende ealy sp ach daliy pasiski s ymg und jy ko eliacija. Da quan i ibliche ling is iniy pozymiy Ve ände unge- nGiai können abhängen on konk éiy s ilis iniy ak o iy, wissenscha l- ichen s ilius nehmen (38,5 iks andio Zodziy) s a i ikue e, i. a siz elg a j pdS ilius und wissenscha Sakas (k yp is). Sk ian pos ilius, a siz elgiama j konk ciy eks y unkciona ima wissenscha i- ninky ak i i ä s s e eje und neling is iniy ak o iy ad esan o und ad essa o ySio sa i uma. Was sind Sie pos iliai und wie un e scheiden sie? Theo e ischen pos ilio Texs ai e nennen sich quali izo am Ad essa ue (abiejy kommunika io- ns ak o daly iy Ziniy ondas as nich un e scheiden- ), de gemas y i abs ak iomen Ka ego ien, syn hin i sudé inga moksliin o ma- cija, ki ybiskai pe im i. ba ng jq Ad essan a si iden i izie- sich mi Ad essa : übe ikia paciq naujausig In o ma io- nen, und sehndend Objek i i ä- , daznai polemizuoja os pacios ge e imas su Reihen Spezialis en a und e wa e adek a aus Be ei ges - ell en In o ma io- ns Wah nehmu- ng. 11 Mokomojo pos ilis Ad essan nich apa ina sa es mi Ad essa u ~ski iasi abiejy komunikacijos ak o daly iy Ziniy ondas. Sio- ypen Tex en zugewiesen Ad essa ui besonde e : démesys ad essan a domina, wie — jsimenama wissenscha - iné In o ma ione- n, die. jam upi g jZ amasis ySys. In Leh umu-Tex- en maziau objek i ios In o ma ione- n, didak ischi sys ema isie- nu die selbs ak ualiaus e, en sp echend konk e iuse- n Leh ungszwe- ckel. Teiginiai ick j odinéjami g indZiami Expe imen y E gebnissen, wie iel aiskinami, ne pasi elgend Beispiesius, a ilus a ionen und ande e nich balinius Tex o ganisie un- gs Elemen e. Spezialischen e bindungsi- schen Kons uk ion- en pab éZiamas ySys mi einzelnen Tex delim und dami badu ak i ie wi d ad essa o démesys. De Ad essa muss jsmenen nich nu In o ma ione- n, sonde n auch ih e Übe agung- s o m. Dahe e olg implici iskas Kommunika i- onsak o daly iy Kommun a i- m. Wissenscha - lichen me hodischen pos ili ad essan k ali izie e Spezialis eines ode ande e Be eich, ad essa Specialis , de p ak iSkai bads jdieg i neues en, passams en wissenscha - lichen En deckunge- n. Sio pos ili ex en, basie end konk Gien wissenscha - lichen un e suchun- o gen ode — expe imen ie- n, we den o geleg j ai ios ecommenda- ionen (nu odoma e izi i p oduk ions - echnologija, geeigne ams- es P lanzeny, lebiiny Anbainimo bidas, Leh me hod e ce e a.) eine ode ande e wissenscha - sbe eichs ä- igkei zu e besse n. Sio pos ilio Tex en wissenscha - iné In o ma ion- en übe mi el wi d konk e ese , nich solche konzen ie - e Fo m. Sei ühéiau ap a yjy i§ esmés un e scheid- e wissenscha popula inama- sis pos ilis. Sein Ad essan k ali izie o - e Spezialis , und Ad essa ganz neapib éa as (dazne z ande e s i es Specialis ode specialaus ssla inimo ne u endes Subjek ), odél ak uali, jdomi wissenscha - ine In o ma ion übe miekiama adap ie e, pap as a Fo m: engiama specialiyjy wissenscha Te miny, sickiama konk umu, j aigumu, soga indi idualumu. G e a p anesimo Funk ionen geh eksp esy iné, apelia i ine (Zupe ka, 1983, 104). Mokslo popula inικού pos ilis kons uk i is P inzip mokslinen, publicis ische- n, äglichen häuslichen und soga g ozinious s ilaus besonde ybiy und ling is iniy pozymiy kon amina io- n. Lie u os kalbos s ilis ikos A bei en (Pikéilingis, 1971; Zupe ka, 1983) ganz pag js ai p ipazjs ama nu eine Rich ung wissenscha - lichen s ilisus di e encija, asi ibojama on y wissenscha - lichen s ilisus a mainy, ku 12 TiOs sind Religusios su konk e aus Wissenscha- specilika i besch eib man als sp achele- men y selek ion i jy ela ios de selben hema ik- e s eks uose (Anmpees 1967, 27; Xocdma 1986). Toksisches wissenscha iau s il skaidymas né a unkcinis s ilis inis, weil igno ie wi d nekalbiniy ak o iy, de e minuojanéiy unkcinj s iliy i jo pos ilius, komplex, Pi menybé wi d nu einem Inhal s — ( hema os) Fak o zu Ve ügung ges ell . ‘Ta- Ciau wissenscha- inj s iliy y inéjan s a is isch- en Me hoden, p a a u jsi ikin i, a eine wissenscha- ich ung (Sakos) eks ai un e scheid- e on ande e mokss i ies lo eks y, weil selbs unkciniy i s iliy y iné ojai s ändig be on en wissenscha- du Saky polius humani iniy — ma ema ikos i und echnikos (Cenkesuu, 1976, 42; Galpe in, 1977, 310). Ty iné i a ski y wissenscha Saky eks us, ba y , né a zielinga: Siuo Zei he sch ick moksly ne di e enciacijos, kick in eg acijos enden ionen, odél man besch änk sich humani iniy, na os ma hema os sowie echnikos moksly i a mainom. Zue s besp echen wi de Sp ache daliy unkciona ima (Z . | Tabell). 1 a elelé. Sp echen daliu daZnumas. Fankcinis S ilius Sp ach - eile Daik a a dis Skai wa dis VeiksmaZodis P iclinksnis Bid a dis Jung ukas I a dis Dalely é Lehslinis| 40,0 18,1 | 63 | 3,8 | 7,6 G o inis | 29,8 23,7| 7,9 | 66 [8,9 Mokslinio i g oZinio s iliaus Tex en in allen Sp achen daliy ig dazniausiai e wendami daik a a d iai, a¢iau pasiski s ymas né a einodas. Daik a a dziy pe s a a wissenscha - lichem S il in — nomina i inio s iliaus pozymis. Ne mi le - e Länge 17-22 Zodziu wissenscha - lichen S iliaus se zung kann bi i on bis daik a a dziy 7 14 ( oke Sä ze bilden 41,6%). P z. : Phonologies klassikai (pa yzdziui, Tiubeckojus) wa jsi iking, dass Phone ika Phonologija is alle8kai i sa a ankikos wissenscha- Sakos (Gi d, F, 14). Da ebos eikSme lemia ganze da inis s uk u a a (da ebos g unda , o man as 13 speci inis Beziehungis), is ySkéjan is i jy da inis posi ionen g undiniu su Zodziu one (U b, ZDT, Moksliniame 149). s iliuje ypaé wich ig kokybinés cha ak e is ikos; daik a a dio pe eikia jas mal dazniau negu g oziniame be s iliu a ojamas bid a dis. du je Sies beide Sp achen - eile e höhen Tex in o m- i i ä , hil übe mi eln ak ing In o ma io- nen (Taxbnepun, 1981, 28). Daik a a dziy i biid a dziy pe s a a sie ina su speci ine wissenscha l- ichen s iliaus besonde ybe abs ac umu — nespeci inémis i glaus umu, — s aliskumu. G oZ seinem S il in Tendenzien p iSingos: g oße eiksmaZodzio * (i g öße p ie eiksmio) daZnumas zeig Sio ype eks y dynamiskuma, denn pi ma Pla z iskyla ap aSymas samp o a ism, j bidingi wissenscha is- chem S il zu, ne e zählung übe a j ykius, eikejy busenes pokyéius pan. 0 i (asmenuojamyjy eiksmazodio o mi esama 66,5 %, wissenscha- lich s iluje -— 43,9 %). Todél können wi , anscheinend, behaup en, dass de ele an e linguis ische wissenscha lic- he g ozinio s ilus poZymis i daik a a dziy eiksmaZodziy odnosis eks e — (subs an i i ä - skoe izien i — 2,2 i 1,5). Spbamus unkcinius S ile di e enzie j a dZiai. Sie eciau we den e wende wissenscha- lichen, — daZniau g oZen lichen S ilue. Tokj ne olyj a dz- gy iy pasiski s ymg lemia un e schiedig- e eks y o ganisa imo pobidis. G oziniame s iliuge j a dziai - daik a a dziy pakai ai (asmeniniy esama 63,2 %, wissenscha- 31,2 %, lichen pa odomyjy — 30,5 % i 23,5 Ye), wissenscha - lichem S il in e such genauigkei , odél lens ama ka o i padius sq oky namensinimen. Richslumas lemia mazesnj dalelyciy daznuma, objek i umas emociniy eksp esiniy sp ach daliy — Zodz iy elimina ima. G oZ seinem S ilue junginiy su p ielinksniu pe s a a lemi das, dass de Haup mi glied dazniausiai es i jy eiksmazodis, eciau e wende am seinem wissenscha li- chen S ilue. ande e sei s, didesnj junginiy p ielinksnio dagnumg be wissenscha l- ichen s iluje suponuoja speci iné wissenscha l- ichen s iliaus i besonde ybé abs ak um, denn — p ielinksniniy kons ukcijy eik8mé konk e esné uz linksniy eiksmes (Paulauskiené, 1994, 387). Ki y Sp achen daliy dZnumo un e schiedy- bés né a solche aki aizdzios und, ma y , häng on ko eliuojanciy Sp achen daliy daZnumo. Kokj wi kikj Sp ach daliy unkciona imui ha idiné wissenscha l- 14 ichen s iliaus dile enciacija? Daik a a dziy daznumas als ele an inis moks linio s ilians | Zymis mazai häng on pos ilio specialilik- os (meis ens daik ayi dziy esama mokomojo pos ilio ex en wissensch- ~ 42,2 %) a a k yp ics (einzig un e sc- heide de na u nes wissenscha ly ex ai - 42.1%). Noch s abile passki s e bid a dZiai, denn s y a imo ampli ude nich pe go- ka auch eines P ozen G enze. J a dziy daZnumu un e sc- heide me hodi- sche Texs ai (4,5 %), in denen geneig wi d s ändig zu wiede o jene pa- sq Gius oky namensinim- us (alle eihalo). be P iesinga Tendenz dinga humani ä en bu Tex en (j a dziai bilden 9,0 %). Jy au o iai sickia aiskos j ai o és, ieSko neue y Kombinio ysio a spal iy, pa ySkini- mo (dalely és bilde 2,4 %). Maizesnis daik a a dziy (36,3 %), biid a dziy (9,8 %0 d mas didesné i j a dziy eiksmazodziy (8,8 %), (19,0 %), p ic eiks- miy (7,7 %) i ne dalelyciy e gleichamoji (3,7 %) Teil wissenscha popula inamuosi- e en Tex en zeig , dass O ien ia nek ali ikuo g ad essa g o mioja sa i a j Sp achen daliy pasiski s yma. Toliau panag inésime noch zweiejy pa ame y daik a a dziy — linksniy eiksmazodzio laiky i pasiski s yma. 2 a elelé. Daik a a dZio linksniy daznumas u- a|2|és g . : “6 3 Funkcinis S ilus < = 2 = Sie3 |2) 8 / S2/2)|6)|8 Mokslinis 27,2 41,7) 4,2 13,8 6,3 6,8 - G oZinis 30,6 268) 2,9 24,0 7,8 6,8 1,1 Wie gesehen, wissens- cha inj und g oZinj s iliy di e en- juoja sa i a daik a a- dZio linksniy s uk i - a. Kalbine Kons an- e, -y. ne ele a- n iniu posimiu, kann bleiben ic ininko linksnj, olygiai e wend- e ama abiejy unkciniy s iliy ex en, 0 aki aizd- ziu ele an - iniu ling is in- iu poZymiu kilmininko linksnj. Kilmininko pe s a a (mi en mi a dinin- ku bilde soga 68,8%) in wissens- cha lic- hen Tex en e knüp- mi spe- 15 ci ine S ylus Besonde bei abs ak um- u: daik a a dZ- iu eiskiamas poZymis wah genom- men wi d nich nu als sa a ankiSk- esnis, sonde n auch als abs ak e uz pozZymij, de eii8kiamas biid a dziu (mi dem Haup lichen Zodziu e bindja abipusis konk e iza - ions y$ys). Mi ande en Wo en, on daik a a dz- io gebéjimo e bind is j sudé ingos s uk i os da inius (daZnai e minus) häng on kilmininko, i§ Teile und nu nik ( aldo eiksmazZo- diniai daik a a dZ- iai, ypaé dazni heo e isch- en Tex en) daznum. G oZ seinem S iluje as zweimal negu wissenscha- lichen daznesnis galininkas. Sio linksnie daznumas, be abejo, sie inas mi schon miné a s iliaus besonde ybe dinamiSkum- u: eiksmazod- is daznai ko eliuoja mi daik a a dz- io galininku, und i§ Teile und mi jnagininku. Todeél ele an inis ling is isch- e pozymis, a skleidzZia- n is g oZinious s iliaus speci ika galininko daznumas. Abiejy unkciniy s iliy sis emisku- mas lemia ki y linksniy a dininko, Nu zininko und jnagininko pasiski s y- ma. Kilmininko linksnie daik a a dz- ie gleichmäßig e sp eis e nich nu ski lingy pos iliy, sonde n und j ai ios Rich ung wissenscha- ly Tex en (humani a i- niy moksly Tex en kilmininko maziau 38,4%). O ki y linksniy s y a imo ampli ude s a is iSkai in o ma i i, abe p ak ikai zeig nu möglich wissenscha- lichen s iliaus eks y ki imo j ai o e. Theo inisch- en Tex en in esama maiziau galininko (10,5%), abe meh a dininko (30,0%) humo nie daik a a dz- iy. Ty paciy linksniy daznumas di e enzie- humani ai e Tex e: sumazéjus kilmininko daZnumui (38,4%), padidéja a dininko (29,2%) und galininko (15,9%) daznumas. Nedidele e gleicham- ajq dalj u indiy linksniy Nu znieka, jnagnieka s y a imo ampli udee mazai häng on eks aling i- s iniy ak o iy Wi kung (s y a imo ampli udé 0,8%). Mokslo populia ina- myjy eks y linksniy daZnumo s uk i a s a isUSkai né a in o ma i i: i8 esmés un e scheid- e nu kilmininko (36,7%), i Teile a dininko (28,8%) daZnumas, a ki y linksniy pasiski s y- mas e gleich kons an o - us. Hinsich lich, und Sio ype Tex en y8kéja polinkis s e eo iping aiSka; : ijy j ne (kaip g oziniame s iluje), d iejy o linksniy daik a a dziai bilde diduma Tex . Dieselbe S e eo ypisc- hkei s endzi- en beme kba bei Ve gleichung eiksmazodzio laiky unkciona ima (Z . Tabelle 3). 16 3 Tabelle. VeiksmaZ- odzio laiky daZnumas Pusi eiuis Veiksmaz- odiio laikai s ilius _ ~T Esamasis Bu asis Bi asis Busimasis | ka inis {dazninis | Mokslinis | 73,3 [23,7 0,4 2,5 G oiinis 27,4 | 62,5 | 3,6 6,5 | | Zu seheni i, dass eiksma- zodzZio laiky daZnum- as abicju unkciniy s iliy eksose i esmés un e sc- heide , denn beme k - igen p iesige zweiejy haup sin- iy laiky esamojo und bi ojo ka inio a oji- mo en enci- jos: wissens- cha lic- hes s ilue is amasis Zei meh als d eimal i sija bii ojo ka inio o mzei , g oZ in seinem s il 2,5 ka e daZniau e wend- e bi asis ka inis Zei . De gegenwä- ige Zei in wissens- cha lic- hen Tex en zuSingai negu g oZniss- en e wend- e wi d apibend - inamaja eiksme (abs ak- ciy daik a a- dziy kon eks- e), odél möglich jZ elg i Abs ak- ums und Konk e - ums zuSp iea. Wissens- cha lic- hem Tex is wich ig uZ iksuo- i, kons a - o ie en esan ik o és eiSkiniu- s, jy ySius, P ozess- us ode désningu- mus, ak ualius nich nu dem Ad essa- n en, sonde n auch Ad essa- iu. P z. : Fas alle k emzlin- és Zu ys leben jii os (Maé SG, 86). Sp achsys em bes eh egelés und abs ak iis Elemen e (Gi d F 71). Einigen Sä zen in de Gegenwa- Handlungs eik&mé ganz nublanks - a, und eiksmaz- Zodziu Zymima pas o i Subjek o besonde - ybé ( a eiksmé seh a ima biid a dZ- iy ode daly iy eiksmei), beispielsw- eise. : Albumine lös sich in Wasse (Jas O Ch 65); Mediiai su amsia Zie e i8 saulés pusés seh jkais a (Dag AE 58); In den Lungen ungie Haemoglobin mi Oguonim <...> (Jas O Ch 202). De G unds ück küns le ischen Video ki ims sowohl de Gegenwa als auch schon paéjg j ykiai (apibend inung — ne konk ediu bildum). G oziniame S il in de o he schend- en E zählung suponuoja isy eiksmazodzio laiky, zwischen jy und ba ojo dazninio, k yp ingg kai a. Esamojo Zei daZnumas ganz nich gehö on om wissenscha- lichen S ilius b anduolj suda anéiy pos iliy, abe iel meh s y uja un e schied- lich 17 wissenscha- k ypéiy Tex en, weil na os Wissly eikaly j adinése dalyse und absaSan ckspe imen- us iel daZnesnis bi asis ka inis Zei (25,7%, plg. esamojo 72,3%). Bi ojo ka inio Zei daznumu seh neZymiai un e scheid- e j ai iy pos iliy eks ai. Nu me hodisch- en Tex en E zählung übe co iniy ekspe imen- y eiga i galimy ezul a y aikym4 p ak ikoje suponuoja didesng Sio Zei e gleicham- aja dalj. Bisimasis Zei , biidamas e gleich gleichmäßig passki s es humani ä en und na u nes wissenscha- ly Tex en, di e enzie- lizikos und ma hema os Tex e. Samp o au- jan und ypaé j odinéjan Theo em bi inas Elemen as (Sio pos ilio eks y adicija) biisimasis Zei , beispielswei- se. : Je z geben wi gemeinsam des zu älligen dydzio mi u kio besch ezim- a. Zu älligem G ößenio <...>, besch eiz wah scheinl- ichybinéje e d éje <...>, mi u kien wi nenn in eg ala <...> (Kub TTMS 165). VeiksmazZo- diio laikai di e enzie- wissenscha- popula inam- uosius Tex e, denn pe s a g ha ige esamasis Zei (65,7%), wie eciau e wende wi d bi asis ka inis (28,8%) und e gleich daZnai pasi aikan - is biisimasis (5,3%) Zei bilde sa i a s uk a, de en Pa ame e is nesusike a mi g oZinio s iliaus laiky Ve b auch pa ame ai- s. I8 ap a yjy pa am y aiskéja, dass mo ologiné unkciniy s iliy s uk i a seh abhäng (né a pasy i, wie daZnai manoma) om nekalbiniy ak o iy Ein luss und kann di e enzie- en un e schied- lichen unkcinius S ile. O wissenscha- lichen S ylus innenbei die meis en pa ame y s y uoja, abe iSsi enka wissenscha- lichen S ylus No men. Ne ikslu bi y zu behaup en, dass ski ingy wissenscha- Saky exs ai aSomi spei u wissenscha- iniu S ilumi. Neaiski bleib des Wissens popula inischem Pos iliums O , denn behandé ieji Pa ame e s y uja eine Rich ungmi. Todél wissenscha popula inamasis s ilus kann bi i behandéjamas ge enn , wie u in is kick ki a s uk i a j ai iy unkciniy s iliy sq eikos lygmeniu. Su umpinimai Dag AE ~ Dagys J. Augaly ekologija. V. : Wissenscha , 1980. Gi d F Gi denis A. Fonologija. -V.: Wisslas, 1981. OCh Jasin Jasskas L. und k . O ganiné Chemie. V. : Wissenscha , 1979. TTMS -Kubilius J. Tikim Kubybiy Theo ie und ma hema iné S a is ik. V. : Wissenscha , 1980. U b ZDT U bu is V. Zodziy da ybos Theo ie. -V. Mokslas, 1978. Li e a i a 1,.Mis ik J. Slo ens- ka S ylis ik- a. B a isla- a: Slo en. ped. nakl- o, 1965. 2. Paulauski- ené A. Lie u iy Sp ache mo olog- ija: Paskai os li uanis - ams. V.: Mokslo und enzyklopedijy Ve lag, 1994. 3. Pikéilingis J. Li uiy Sp achen s ilis ika. V.: Wissens- cha , 1971. T. I. 4. Zupe ka K. Lie u iy Sp achen s ilis ika. V.: Wissenscha , 1983 5. Aunapee- cs H. JI. C am c - uxo-KoM- OHHaTOp- Hble MeTOsbI B TCOpeTH- eCCKOM H TIpHKAaH- OM s3bIKOSH- AHHH. JI: HayKa, 1967. 6. Xo@®Mau Jl. Hayunn i c im commone- k ~ s3b1kopb- le Gapbeppl COIMLOJ- H eucTu- uecKHiKT ac e HayuHoli peun//Tu- nono usa TeKc a B (PYHKILM- OH@QIbHO CTHITH~ c uueckom acmex e. Ilepmb, 1990. C. 4-10. 7. Cenkesuy MII. Cnunic i- xka nayunoi peu 1 suiTepa - ypHoe pes akT- Hpo~ panne. M.: Ba cu aa uKoma, 1984 8. Paupnep- un VM. P. Texc kak o6bex somi su- c i ueck- o o Mecse oBa oia. M Hayxa, 1981.