Mokslinio stiliaus morfologijos ypatybės

Aud oné BITINIENE MOKSLINIO STILIAUS MORFOLOGIJOS YPATYBES Mokslinis s ilius iki Siol né a isapusiskai iS i as, nes pi miausia domé asi e minija, jos a kymu, 0 ne mokslinio s iliaus s uk i a. I§ ik o leksikos i sin aksés elemen y unkciona imas aki aizd7iau apibiidina s iliaus sa i uma negu mo ologija. Todel daZnai mano- ma, kad ji nein o ma y i, negalin i suda y i ipisky kalbos p iemoniy klodo (Mis ik, 1965, 44-45). Taciau jau pi mieji mo ologijos ele- Men y s a is iniai y imai (mokslinio i g oZinio s iliaus, a lik i Sio S aipsnio au o és (Pikéilingis, 1971, 284-286), odo, kad i Sis kal- bos lygmuo gali di e encijuo i i in eg uo i ski ingas bend inés kal- bos a mainas. Siame s aipsnyje pa eikiamas ne isas mo ologinés mokslinio s iliaus s uk d os ap agas, o ik keli ling is iniy pozymiy pa ame - ai, ku ie gali p iklausy i nuo nekalbiniy i kalbiniy ak o iy po ei- kio. Di e enciné pa ame y galia ypa¢ in o ma y i, kai lyginami ko- kybiSkai ski ingi s iliai - mokslinis i g ozinis. Toks lyginimas p as- mingas, jei i ian mo ologing s uk ii g analizés iene u imamas ne eks o agmen as, o sakinys, odan is ealy kalbos daliy pasiski s y- mg i jy ko eliacija. Kadangi kiekybiniai ling is iniy pozymiy poky- Giai gali p iklausy i nuo konk eéiy s ilis iniy ak o iy, mokslinio s i- liaus im is (38,5 iks andio Zodziy) s a i ikuo a, y. a siz elg a j pd- S ilius i mokslo Sakas (k yp is). Ski ian pos ilius, a siz elgiama j konk eciy eks y unkciona ima mokslininky eiklos s e oje i ne- ling is iniy ak o iy — ad esan o i ad esa o ySio — sa i uma. Kokie Sie pos iliai i kuo jie ski iasi? Teo inio pos ilio eks ai ski iami k ali ikuo am ad esa ui (abiejy komunikacijos ak o daly iy Ziniy ondas be eik nesiski ia), ku is ge- ba mas y i abs akciomis ka ego ijomis, sin e in i sudé inga moksli- ng in o macija, ki ybiskai jq pe im i. Ad esan as a si apa ina sa e su ad esa u: pe eikia paciq naujausig in o macija, o siekdamas ob- jek y umo, daznai polemizuoja su os pacios a g e imos s i ies spe- cialis ais i ikisi adek a aus eikiamos in o macijos su okimo. 11 Mokomojo pos ilio ad esan as ne apa ina sa es su ad esa u ~ski- iasi abiejy komunikacijos ak o daly iy Ziniy ondas. Sio ipo eks- uose ad esa ui ski iamas ypa ingas: démesys — ad esan a domina, kaip jsimenama moksliné in o macija, y. jam upi g jZ amasis y- Sys. Mokomuosiuose eks uose maziau objek y ios in o macijos, di- dak iskai sis eminama ik pa i ak ualiausia, a i inkan i konk e¢ius mokymio ikslus. Teiginiai ne ick j odinéjami a g indZiami ekspe i- men y ezul a ais, kiek aiskinami, pasi elkian pa yzdzius, ilius aci- jas i ki us ne e balinius eks o o ganiza imo elemen us. Specialio- mis siejamosiomis kons ukcijomis pab éZiamas ySys su a ski omis eks o dalimis i uo badu ak y inamas ad esa o démesys. Ad esa as u i jsimin i ne ik in o macija, be i jos pe eikimo o ma. Taigi yks a implici iskas komunikacijos ak o daly iy bend a imas. Mokslinio me odinio pos ilio ad esan as — k ali ikuo as ienos a ki os s i ies specialis as, o ad esa as — specialis as, ku is p ak iSkai bando jdieg i naujausius, inkamiausius mokslo a adimus. Sio po- s ilio eks uose, emian is konk eGiais moksliniais y imais a ekspe- imen ais, pa eikiamos j ai ios ekomendacijos (nu odoma e ek y i gamybos echnologija, inkamiausias augaly, gy iiny auginimo bi- das, mokymo me odas i pan.) ienos a ki os mokslo s i ies eiklai ge in i. Sio pos ilio eks uose moksliné in o macija pe eikiama kon- k e esne, ne okia koncen uo a o ma. Nuo ankséiau ap a yjy i§ esmés ski iasi mokslo populia inama- sis pos ilis. Jo ad esan as — k ali ikuo as specialis as, o ad esa as — isai neapib éa as (dazniausiai ki os s i ies specialis as a specialaus ssila inimo ne u in is subjek as), odél ak uali, jdomi moksline in- o macija pe eikiama adap uo a, pap as a o ma: engiama specia- liyjy mokslo e miny, sickiama konk e umo, j aigumo, ne indi idu- alumo. G e a p anesimo unkcijos eina eksp esy iné, apelia y ine (Zupe ka, 1983, 104). Mokslo populia inamojo pos ilio kons uk y- usis p incipas — mokslinio, publicis inio, kasdienio bui inio i ne g ozinio s iliaus ypa ybiy i ling is iniy pozymiy kon aminacija. Lie u iy kalbos s ilis ikos da buose (Pikéilingis, 1971; Zupe ka, 1983) isai pag js ai p ipazjs ama ik ienos k yp ies mokslinio s i- liaus di e encija, a si ibojama nuo y mokslinio s iliaus a mainy, ku- 12 TiOs y a Susijusios su konk e aus mokslo specilika i apib éziamos kaip “kalbos elemen y a anka i jy san ykiai os pa ema ikos eks uose (Anmpees 1967, 27; Xocdma 1986). Toks mokslinio s iliau skaidymas né a unkcinis s ilis inis, nes igno uojamas nekalbiniy ak- o iy, de e minuojanéiy unkcinj s iliy i jo pos ilius, kompleksas, Pi menybé eikiama ik ienam — u inio ( ema ikos) ak o iui. ‘Ta- Ciau mokslinj s iliy y inéjan s a is iniais me odais, p a a u jsi i- kin i, a ienos mokslo k yp ies (Sakos) eks ai ski iasi nuo ki os moks- lo s i ies eks y, nes i pa ys unkciniy s iliy y iné ojai nuola akcen- uoja esan du mokslo Saky polius — humani a iniy i ma ema ikos bei echnikos (Cenkesuu, 1976, 42; Galpe in, 1977, 310). Ty iné i a ski y mokslo Saky eks us, ma y , né a ikslinga: Siuo me u y auja ne ick moksly di e enciacijos, kick in eg acijos endencijos, odél galima ibo is humani a iniy, gam os i ma ema ikos bei echnikos moksly a mainomis. Pi miausia ap a sime kalbos daliy unkciona ima (Z . | len elg). 1 len elé. Kalbos daliu daZnumas. Fankcinis S ilius Kalbos dalys Daik a a dis Skai a dis VeiksmaZodis P iclinksnis Bid a dis Jung ukas I a dis Dalely é Mokslinis| 40,0 18,1 | 63 | 3,8 | 7,6 G o inis | 29,8 23,7| 7,9 | 66 [8,9 Mokslinio i g oZinio s iliaus eks uose ig isu kalbos daliy daz- niausiai a ojami daik a a d iai, a¢iau pasiski s ymas né a ieno- das. Daik a a dziy pe s a a moksliniame s iliuje — nomina y inio s iliaus pozymis. Ne idu inio ilgio 17-22 Zodziu mokslinio S iliaus sakinyje gali bi i nuo 7 iki 14 daik a a dziy ( okie sakiniai suda o 41,6%). P z.: Fonologijos klasikai (pa yzdziui, Tiubeckojus) bu o jsi- iking, kad one ika i onologija y a isi8kai sa a ankikos mokslo Sakos (Gi d, F, 14). Da ybos eikSme lemia isa da inio s uk a a (da y- 13 bos pama as, o man as i jy speci inis san ykis), is ySkéjan is da inio pozicijos su pama iniu Zodziu one (U b, ZDT, 149). Moksliniame s iliuje ypaé s a bu kokybinés cha ak e is ikos; jas be daik a a dio pe eikia du ka us dazniau negu g oziniame s iliu- je a ojamas bid a dis. Sios abi kalbos dalys didina eks o in o ma- y uma, padeda pe eik i ak ing in o macija (Taxbnepun, 1981, 28). Daik a a dziy i biid a dziy pe s a a sie ina su speci ine moksli- nio s iliaus ypa ybe — abs ak umu i nespeci inémis — glaus umu, s aliskumu. G oZiniame s iliuje endencijos p ieSingos: didelis eiksmaZodzio * (i didesnis p ie eiksmio) daZnumas odo Sio ipo eks y dinamisku- ma, nes j pi ma ie a iskyla ne ap aSymas a samp o a imas, bidingi moksliniam s iliui, 0 pasakojimas apie j ykius, eikejy busenos po- kyéius i pan. (asmenuojamyjy eiksmazodio o my esama 66,5 %, moksliniame s iliuje -— 43,9 %). Todél galime, ma y , eig i, kad ele- an inis ling is inis mokslinio i g ozinio s iliaus poZymis — daik a- a dziy i eiksmaZodziy san ykis eks e (subs an y umo koe icien- as — 2,2 i 1,5). Kalbamus unkcinius s ilius di e encijuoja j a dZiai. Jie eciau a ojami moksliniame, daZniau — g oZiniame s iliuje. Tokj ne oly- gy j a dziy pasiski s ymg lemia ski ingas eks y o ganiza imo pobi- dis. G oziniame s iliuje j a dziai - daik a a dziy pakai ai (asmeni- niy esama 63,2 %, moksliniame 31,2 %, pa odomyjy — 30,5 % i 23,5 Ye), moksliniame s iliuje siekiama ikslumo, odél links ama ka o i padius sq oky pa adinimus. Tikslumas lemia mazesnj dale- lyciy daznuma, objek y umas — emociniy eksp esiniy kalbos daliy Zodz iy elimina ima. G oZiniame s iliuje junginiy su p ielinksniu pe s a a lemia ai, kad jy pag indinis na ys dazniausiai es i eiks- mazodis, eciau a ojamas moksliniame s iliuje. Ki a e us, di- desnj junginiy be p ielinksnio dagnumg moksliniame s iliuje supo- nuoja i speci iné mokslinio s iliaus ypa ybé — abs ak umas, nes “p ielinksniniy kons ukcijy eik8mé konk e esné uz linksniy eiks- mes” (Paulauskiené, 1994, 387). Ki y kalbos daliy dZnumo ski y- bés né a okios aki aizdzios i , ma y , p iklauso nuo ko eliuojanciy kalbos daliy daZnumo. Kokj po eikj kalbos daliy unkciona imui 14 u i idiné mokslinio s iliaus dile enciacija? Daik a a dziy daznumas kaip ele an inis moks linio s ilians | Zymis mazai p iklauso nuo pos ilio specilikos (daugiausia daik ayi dziy esama mokomojo pos ilio eks uose ~ 42,2 %) a mokslo k yp- ics (ski iasi ik gam os moksly eks ai - 42.1%). Da s abiliau pasiski s e bid a dZiai, nes s y a imo ampli ude nepe goka ne ieno p ocen o ibos. J a dziy daZnumu ski iasi me- odiniai eks ai (4,5 %), ku iuose links ama nuola ka o uos pa- Gius sq oky pa adinimus ( isai be eikalo). P iesinga endencija bu dinga humani a iniams eks ams (j a dziai suda o 9,0 %). Jy au o- iai sickia aiskos j ai o és, ieSko naujy junginio ysio a spal iy, pa- ySkinimo (dalely és suda o 2,4 %). Maizesnis daik a a dziy (36,3 %), biid a dziy (9,8 %0 d mas i didesné j a dziy (8,8 %), eiksmazodziy (19,0 %), p ic eiks- miy (7,7 %) i ne dalelyciy (3,7 %) lyginamoji dalis mokslo popu- lia inamuosiuose eks uose odo, kad o ien acija j nek ali ikuo g ad- esa g o muoja sa i a kalbos daliy pasiski s yma. Toliau panag inésime da d iejy pa ame y — daik a a dziy links- niy i eiksmazodzio laiky pasiski s yma. 2 len elé. Daik a a dZio linksniy daznumas u- a|2|és g . : “6 3 Funkcinis s ilius < = 2 = Sie /3 |2) 8 S|/2)2/6)|8 Mokslinis 27,2 41,7) 4,2 13,8 6,3 6,8 - G oZinis 30,6 268) 2,9 24,0 7,8 6,8 1,1 Kaip ma y i, mokslinj i g oZinj s iliy di e encijuoja sa i a daik- a a dZio linksniy s uk i a. Kalbine kons an a, -y. ne ele an iniu pozymiu, galima liky i ic ininko linksnj, olygiai a ojama abiejy unkciniy s iliy eks uose, 0 aki aizdziu ele an iniu ling is iniu po- Zymiu — kilmininko linksnj. Kilmininko pe s a a (ka u su a di- ninku suda o ne 68,8 %) moksliniuose eks uose siejama su spe- 15 ci ine s iliaus ypa ybe — abs ak umu: daik a a dZiu eiskiamas po- Zymis su okiamas ne ik kaip sa a ankiSkesnis, be i kaip abs ak- esnis uz pozZymij, ku is ei8kiamas biid a dziu (su pag indiniu Zo- dziu sieja abipusis konk e izacijos y$ys). Ki aip a ian , nuo daik- a a dzio gebéjimo jung is j sudé ingos s uk i os da inius (daZnai e minus) p iklauso nuo kilmininko, i§ dalies i naudininko ( aldo eiksmazZodiniai daik a a dZiai, ypaé dazni eo iniuose eks uose) daznumas. G oZiniame s iliuje be eik du ka us negu moksliniame daznesnis galininkas. Sio linksnio daznumas, be abejo, sie inas su jau miné a s iliaus ypa ybe — dinamiSkumu: eiksmazodis daznai ko eliuoja su daik a a dzio galininku, o i§ dalies i su jnagininku. Todeél ele an inis ling is inis pozymis, a skleidzZian is g oZinio s i- liaus speci ika - galininko daznumas. Abiejy unkciniy s iliy sis e- miskumas lemia ki y linksniy - a dininko, naudininko i jnaginin- ko pasiski s yma. Kilmininko linksnio daik a a dziai olygiai pasiski s e ne ik ski - lingy pos iliy, be i j ai ios k yp ies moksly eks uose (humani a- iniy moksly eks uose kilmininko maziau — 38,4 %). O ki y links- niy s y a imo ampli ude s a is iSkai in o ma y i, be p ak ikai o- do ik galima mokslinio s iliaus eks y ki imo j ai o e. Teo ini- niuose eks uose esama maiziau galininko (10,5 %), be daugiau a dininko (30,0 %) linksnio daik a a dziy. Ty paciy linksniy daz- numas di e encijuoja humani a inius eks us: sumazéjus kilminin- ko daZnumui (38,4 %), padidéja a dininko (29,2 %) i galininko (15,9 %) daznumas. Nedidele lyginamajq dalj u indiy linksniy — naudininko, jnagininko — s y a imo ampli udé mazai p iklauso nuo eks aling is iniy ak o iy po eikio (s y a imo ampli udé 0,8 %). Mokslo populia inamyjy eks y linksniy daZnumo s uk i a s a is- USkai né a in o ma y i: i8 esmés ski iasi ik kilmininko (36,7 %), i dalies a dininko (28,8 %) daZnumas, o ki y linksniy pasiski s y- mas palygin i pas o us. Vadinasi, i Sio ipo eks uose y8kéja po- linkis j s e eo iping aiSka;: ne ijy (kaip g oziniame s iliuje), o d i- ejy linksniy daik a a dziai suda o diduma eks o. Tokios pa s e e- o ipiskumo endencijos pas ebimos lyginan eiksmazodzio laiky unkciona ima (Z . 3 len ele). 16 3 len elé. VeiksmaZodzio laiky daZnumas Pusi eiuis Veiksmazodiio laikai s ilius _ —~T — Esamasis Bu asis Bi asis Busimasis | ka inis { dazninis | Mokslinis | 73,3 [ 23,7 0,4 2,5 G oiinis 27,4 | 62,5 | 3,6 | 6,5 | Ma y i, kad eiksmazodzZio laiky daZnumas abicju unkciniy s i- liy eks uose i esmés ski iasi, nes pas ebimos p iesingos d iejy pa- g indiniy laiky — esamojo i bi ojo ka inio — a ojimo en enci- jos: moksliniame s iliuje esamasis laikas daugiau kaip is ka us i sija bii ojo ka inio laiko o mas, g oZiniame s iliuje 2,5 ka y daZniau a ojamas bi asis ka inis laikas. Esamasis laikas moksli- niuose eks uose p ieSingai negu g oZiniuose a ojamas apiben- d inamaja eiksme (abs akciy daik a a dziy kon eks e), odél ga- lima jZ elg i abs ak umo i konk e umo p ieSp ie’a. Moksliniame eks e s a bu uZ iksuo i, kons a uo i esan ik o és eiSkinius, jy ySius, p ocesus a désningumus, ak ualius ne ik ad esan ui, be i ad esa ui. P z.: Be eik isos k emzlinés Zu ys gy ena jii ose (Maé SG, 86). Kalbos sis ema suda o aisyklés i abs ak iis elemen ai (Gi d F 71). Kai ku iuose sakiniuose daba ies eiksmo eik&mé isai nu- blanks a, o eiksmazZodziu Zymima pas o i subjek o ypa ybé ( a eiksmé labai a ima biid a dZiy a ba daly iy eiksmei), p z.: Al- buminai i ps a andenyje (Jas O Ch 65); Mediiai su amsia Zie e i8 saulés pusés labai jkais a (Dag AE 58); Plauciuose hemoglobinas jungiasi su deguonimi <...> (Jas O Ch 202). Meninio aizdo ki imo pag indas — ne iek daba ies, kiek jau p aéjg j ykiai (apibend inimas konk ediu aizdu). G oziniame s i- liuje y aujan is pasakojimas suponuoja isy eiksmazodzio laiky, a p jy i ba ojo dazninio, k yp ingg kai a. Esamojo laiko daZnumas isai nep iklauso nuo mokslinio s i- liaus b anduolj suda anéiy pos iliy, be kiek labiau s y uoja ski - 17 ingu mokslo k ypéiy eks uose, nes gam os moksly eikaly j adi- nése dalyse i ap aSan ckspe imen us kiek daZnesnis bi asis ka i- nis laikas (25,7 %, plg. esamojo — 72,3 %). Bi ojo ka inio laiko daznumu labai neZymiai ski iasi j ai iy pos iliy eks ai. Tik me o- diniuose eks uose pasakojimas apie co iniy ekspe imen y eiga i galimy ezul a y aikym4 p ak ikoje suponuoja didesng Sio laiko lyginamaja dalj. Bisimasis laikas, biidamas palygin i olygiai pasi- ski s es humani a iniuose i gam os moksly eks uose, di e encijuoja lizikos i ma ema ikos eks us. Samp o aujan i ypaé j odinéjan e- o emas bi inas elemen as (Sio pos ilio eks y adicija) — biisimasis laikas, p z.: Daba pa eiksime bend a a si ik inio dydzio idu kio api- b ézima. A si ik inio dyd%io <...>, apib éz o ikimybinéje e d éje <...>, idu kiu adinsime in eg ala <...> (Kub TTMS 165). VeiksmazZodiio laikai di e encijuoja mokslo populia inamuosius eks us, nes pe s a g u in is esamasis laikas (65,7 %), kiek eciau a ojamas bi asis ka inis (28,8 %) i palygin i daZnai pasi aikan- is biisimasis (5,3 %) laikas suda o sa i a s uk a, ku ios pa a- me ai nesusike a su g oZinio s iliaus laiky a ojimo pa ame ais. I8 ap a yjy pa ame y aiskéja, kad mo ologiné unkciniy s iliy s uk i a labai p iklauso (né a pasy i, kaip daZnai manoma) nuo nekalbiniy ak o iy po eikio i gali di e encijuo i ski ingus unkci- nius s ilius. O mokslinio s iliaus iduje dauguma pa ame y s y- uoja, be iSsi enka mokslinio s iliaus no mose. Ne ikslu bi y eig- i, kad ski ingy mokslo Saky eks ai aSomi sa i u moksliniu s iliu- mi. Neaiski lieka mokslo populia inamojo pos ilio ie a, nes nag i- né ieji pa ame ai s y uoja iena k yp imi. Todél mokslo populia- inamasis s ilius gali bi i nag inéjamas a ski ai, kaip u in is kick ki a s uk i a j ai iy unkciniy s iliy sq eikos lygmeniu. Su umpinimai Dag AE ~ Dagys J. Augaly ekologija. — V.: Mokslas, 1980. Gi d F — Gi denis A. Fonologija. - V.: Mokslas, 1981. Jas OCh — Jasinskas L. i k . O ganiné chemija. — V.: Mokslas, 1979. Kub TTMS - Kubilius J. Tikimybiy eo ija i ma ema iné s a is ika. — V.: Moks- las, 1980. U b ZDT — U bu is V. Zodziy da ybos eo ija. - V. Mokslas, 1978. Li e a i a 1,.Mis ik J. Slo enska S ylis ika. B a isla a: Slo en. ped. nakl- o, 1965. 2.Paulauskiené A. Lie u iy kalbos mo ologija: Paskai os li uanis ams. V.: Mokslo i enciklopedijy leidykla, 1994. 3. Pikéilingis J. Lie u iy kalbos s ilis ika. V.: Mokslas, 1971. T. I. 4.Zupe ka K. Lie u iy kalbos s ilis ika. V.: Mokslas, 1983 5.Aunapeecs H. JI. C am c uxo-KoMOHHaTOpHble MeTOsbI B TCOpeTHeCCKOM H TIpHKAaHOM s3bIKOSHAHHH. JI: HayKa, 1967. 6.Xo@®Mau Jl. Hayunn i c im — commonek ~ s3b1kopble Gapbeppl COIMLOJH- eucTuuecKHi ac eKT HayuHoli peun// Tunono usa TeKc a B (PYHKILMOH@QIbHO CTHITH~ c uueckom acmex e. Ilepmb, 1990. C. 4-10. 7.Cenkesuy MII. Cnunic ixka nayunoi peu 1 suiTepa ypHoe pes akTHpo~ panne. M.: Ba cu aa uKoma, 1984 8. Paupnepun VM. P. Texc kak o6bex somi suc i uecko o Mecse oBa oia. M Hayxa, 1981.