scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Mokslinio stiliaus morfologijos ypatybės

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Mokslinio stiliaus morfologijos ypatybės

Author: Audronė Bitinienė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/785/876
Aud oné
BITINIENE
MOKSLINIO
STILIAUS
MORFOLOGIJOS
YPATYBES
Mokslinis
es ilous has a
Siol né a
isapusiskai
iS i as,
po que
p incipalmen e
domé asi
e minija, su
o denamien o,
0 no cien í ico
s iliaus
s uk i a. I§
ik o lexicikos
y sin aksés
elemen y
unciona imas
aki aizd7iau
apibiidina
es iliaus
peculia uma
negu
mo ology.
Todel daZnai se
opina que ella
noin o ma i -
i, no gali
o ma ipisky
lenguaje
p iemoniy klodo
(Mis ik, 1965,
44-45). Taciau
ya los p ime os
eleMen y
es adís icos
de mo ología
(docslinio y
g oZinio
s iliaus,
ealizados Sio
S aipsnio
au o és
(Pikéilingis,
1971, 284-286),
mues an que
y Sis lenguaje
ni el puede
di e enciua e
in eg a
di e en es
bend inés
a ian es del
lenguaje.
Siame a ículo
se p esen a no
oda
mo ologinés
cien í ico
es ilaus
es uc d o
ap agas, y sólo
unos
ling is iniy
pozymiy
pa ame as,
los cuales
pueden
depende i del
nekalbiniy y
kalbiniy
ac o iy
e ec o.
Di e enciné
pa ame y
galia ypa¢
in o ma i i,
cuando se
compa an
kokybiSkai
dis in os
es ilos
di e en es
cien í icinis y
g ozinis. Tal
compa ación
iene sen ido,
si in es igando
mo ologing
s uk ii g
analizés unidad
se oma no
agmen as de
ex o, y
ases,
mos ando
ealy idiomas
daliy
pasiski s ymg
i jy
co eliacija.
Dado que
quan i a i os
ling is iniy
pozymiy
cambiosGías
pueden
depende de
conc e éiy
s ilis iniy
ac o iy,
cien í ico
s ilius oma
(38,5 iks andio
Zodziy)
s a i icuada,
i. a siz elg a j
pdS ilius y
ciencia Sakas
(k yp is).
Sepa iando
pos ilius,
a siz elgiama j
conc e ciy
eks y
unkciona ima
cien í icininky
es e a de
ac i idades y
neling is iniy
ac o iy
ad esan o i
ad esa o ySio
sa i uma. ¿Qué
son Sie
pos ilías y
cómo di ie en?
El pos ilio
eó ico ex ai
asignados
cali icadoo am
des ina a i
(abiejy
comunica ions
ak o daly iy
Ziniy ondas
casi no
discu i), el
cual gemas y i
abs acciomis
ca ego ías,
sin e in i
sudé inga
moksliin o ma-
cia, ki ybiskai
pe im i.
ba
ng
jq
Ad esan e
a si
iden i ica a
sí mismo
con
des ina a i-
o:
ansmi e
paciq
naujausig
in o mació-
n, y
buscando
obje i idad,
daznai
polemizuoja
su
aquella
pacios
a
adegimas
silla
especialis -
asis y
espe a
adecuadaus
in o mación
p opo cion-
ada
pe cepción.
11
Add essan e
del pos illo
mokomojo no
a aina sa es
con
des ina a io
~ski iasi
abiejy
komunikacijos
ak o daly iy
Ziniy
ondas.
Sio ipo
ex os
asignado a
des ina a ui
especial:
démesys
ad esan a
domina, como
—
jsimenama
moksliné
in o mación, i.
jam upi
g jZ amasis
ySys. En los
ex os
didác icos
maziau
in o mación
obje i a,
didác icai
sis ema iza-
da sólo la
misma
ac ualia,
co espondie-
n es
conc e os
obje i os de
ap endizaje.
Teiginiai ick
j odinéjami
g indZiami
esul ados
expe imen y,
cuan o
aiskinami,
ne
pasi ulándose
ejempizius,
a
ilus aciones
y o os
non e balinius
ex o
o ganizamien-
o elemen os.
Especiales
cons uccion-
es
inculablesas
pab éZiámase
ySys con
sepa adas
pa imis
ex o y eso
badu ac i ado
el ad esa o
démesys. El
des ina a io
debe jsemini
no solo
in o mación,
sino ambién
su o ma de
ansmisión.
Así ocu e
implici iskas
comunicación
del ac o
dely iy
comunic a im.
Cien clinio
me odinio
pos ilio
des ina an
k ali icado un
especialis a
de una u o a
á ea,
des ina a
especialis a,
quien
p acSkai
bando
jdieg iusius
nue os, más
adecuamus
descub imien-
os
cien í icos.
Sio pos ilio en
ex os,
basado
conc e Gías
in es igacion-
es cien í icas
o
expe imen o-
s,
p esen adas
o
j ai ios
—
ecomendaci-
ones
(nu odoma
e ici i
ecnología de
p oducción,
adecuams es
plan asy,
i iiny cul i o
bidas,
mé odos de
enseñanza,
e c.) de una u
o a á ea
cien í ica
ac i idades
mejo as. Sio
pos ilio en
ex os
cien í ica
in o mación
se ansmi e
conc e e es-
ne, no al
concen ada
o ma. Desde
emp éiau
ap a yjy i§
esmés
di e encia
ciencia
popula inama-
sis pos ilis. Su
des ina a io
quali icado
especialis a, y
des ina a o
isai
neapib éa as
(dazniausiai
o as s i as
specialis o
specialaus
ssila inimo
ne u in is
subjek ),
odél ac uali,
jdomi
cien í ica
in o mación
ansmikiama
adap ada,
pap as a
o ma:
engiama
specialiyjy
ciencia
e miny,
sickiama
conc e umo,
j aigumo,
incluso
indi idualumo.
G e a
p anesimo
unciones a
eksp esy iné,
apelia i ine
(Zupe ka, 1983,
104). Mocklo
popula i inayo
pos ilio
cons uc i is
p incipips
mokslinio,
publicis inio,
dia io
domés ico y
incluso
g ozinio
s ilaus
peculia ybiy i
ling is iniy
pozymiy
kon aminacij-
a. Li uiy
kalbos
s ilis ikos
abajosos
(Pikéilingis,
1971; Zupe ka,
1983) oda
pag js ai
p ipazjs ama
sólo de una
di ección
cien í ico
es ilius
di e enciacij-
a, a i ibojama
de y
cien í ico
es ilius
a mainy, ku-
12
TiOs son
Las
su
Asujesios
conc e a
ciencia
i
specilika
desc éden como
língbos
elemen y
selección-
i
jy
ca
elación a
los mismos
emá icos
eks
uose
(Anmpees
1967,
27;
Xocdma
1986).
Toks cien í ico
es iliau cla ymas
né a uncinis
es ilis inis,
po que igno aoy
nekalbiniy
ac o iy,
de e minuojanéiy
unkcinj s iliy
i
jo
pos ilius,
complejo,
Pi menybé
se
p opo ciona
sólo a un
—
ac o de
con enido
( emá ica).
‘Ta-
Ciau
cien í icosi-
nj s iliy
y inéjan
mé odos
es adís ico-
s, p a a u
jsi ikin i, de
una ciencia
a
di ección
(Sakos)
exs ai
di ie e de
o a
mokss i ies
eks y,
po que
mismos
lo
unkciniy
s iliy
y iné ojai
i
cons an em-
en e
acen úan
esan
ciencia
du
Saky polius
humani a iniy
—
ma emá icos
i
y écnicoos
(Cenkesuu,
1976,
42;
Galpe in,
1977,
310).
Ty iné i
a ski y
ciencia
Saky
exus,
apa y ,
né a
obje i oinga:
Siuo iempo
p e alece ick
moksly
ne
di e enciacione-
s, kick
in eg aciones
endencias,
odél puede
limi a o is
humani iniy,
na u al as
ma emá icas
así como
écnica moksly
i
a mainomis.
P ime o
discu i emos del
lenguaje daliy
unciona ima
(Z .
|
ableg).
1
abelé.
Las
palab as
daliu daZnumas.
Fankcinis
S ilius
Pa es
de lenguaje
Daik a a dis
Skai a dis
VeiksmaZodis
P iclinksnis
Bid a dis
Jung ukas
I a dis
Dalely é
Docslinis|
40,0
18,1
|
63
|
3,8
|
7,6
G o inis
|
29,8
23,7|
7,9
|
66
[8,9
Mokslinio
i
g oZinio
es ilous ex os
en odo
ig
lenguaje daliy
dazniausiai
u ilizados
daik a a d iai,
a¢iau
pasiski s ymas
né a ienodas.
Daik a a dziy
pe s a a
académico
es iloije
—
nomina i inio
es iliaus
pozymis.
Ne de
longi ud
media
17-22
Zodziu
cien í ico
S iliaus en el
sakinyje
puede bi i
desde has a
daik a a dziy
7
14
( oke
sen iniai
o man
41,6%).
P z. :
Fonologías
clásikai
(pa yzdziui,
Tiubeckojus)
ue jsi iking,
que oné ica
onologija es
odos8kai
sa a ankikos
i
mokslo
Sakos
(Gi d,
F,
14).
Da ybos
eikSme lemia
oda da inio
s uk a a
(da ybos
undamen o,
o man as
13
speci inis
san ykis),
is ySkéjan is
i
jy
posición de
da inio
undiniu
su
Zodziu
one
(U b, ZDT,
Moksliniame
149).
s iliuje ypaé
impo an e
kokybinés
ca ac e ís icas;
daik a a dio
pe eikia las
eces dazniau
be
negu g oziniame
s iliu a ojamas
du
bid a dis.
je
Sios ambas
pa es del
lenguaje
aumen a la
in o ma i i-
dad del
ex o,
ayuda
ansmi i
ak ing
in o mación
(Taxbnepun,
1981,
28).
Daik a a dziy
i
biid a dziy
pe s a a
sie ina
su
especí icaine
cien í ico
es iliaus
peculia ybe
abs ac umu
—
nespeci inémis
i
glaus umu,
—
s aliskumu.
G oZiniame
es iloje
endencias
p iSingos: un
g an
eiksmaZodzio
*
(i mayo
p i eiksmio)
daZnumas
mues a
Sio ipo eks y
dinamiskuma,
po que p ime a
luga iskyla
ap aSymas
samp o a imas,
j
bidingi
cien í ico
es iloi,
ne
na acion sob e
a
j ykius, eikejy
busenes
pokyéius pan.
0
i
(asmenuojamyjy
eiksmazodio
o mi esama
66,5
%,
en es ilo
cien í ico
-—
43,9
%).
Todél podemos,
p esumiblemen -
e, alega que el
ele an e
lingüís ico
cien í ico
g ozinio de
es ilo poZymis
daik a a dziy
i
eiksmaZodziy
odnosis eks e
(coe icien e de
—
subs an i idad
i
—
2,2
i
1,5).
Habbamos
uncioncinius
es ilos
di e encian
j a dZiai.
Ellos eciau
consumami
en el
cien í ico,
daZniau
—
g oZiniame
es ilo.
Tokj
ne olyj a dz-
gy
iy
pasiski s ymg
lemia
di e en e
eks y
o ganizamien-
o pobidis.
G oziniame
es iloije
j a dziai
-
daik a a dziy
pakai ai
(asmeniniy
esama
63,2
%,
cien í ico
31,2
%,
pa odomyjy
—
30,5
%
i
23,5
Ye), en el es ilo
cien í ico se
p e ende
p ecisión,
odél
inclins ama
ka o i padius
sq oky
nomb inimas.
Acslumas lemia
mazesnj
dalelyciy
daznuma,
obje i umas
emociniy
eksp esiniy
idiomas daliy
—
Zodz iy
elimina ima.
G oZ en el es ilo
uniniy
su
p ielinksniu
pe s a a lemia
lo que, que el
p incipal
miemb o
jy
dazniausiai es i
eiksmazodis,
eciau u ilizado
en el es ilo
cien í ico.
Po o o lado,
didesnj
junginiy
p ielinksnio
dagnumg en el
be
es ilo
cien í ico
suponuoja
speci iné
cien í ico
es ilius
i
peculia ybé
abs acc um,
po que
—
p ielinksniniy
kons ukcijy
eik8mé
conc e e es-
uz
né linksniy
eiksmes
(Paulauskiené,
1994,
387).
Ki y del idioma
daliy dZnumo
ski ybés
né a ales
aki aizdzios y,
ma y ,
depende del
ko eliuojanciy
del idioma daliy
daZnumo.
Kokj e ec oikj
del lenguaje
daliy
unkciona imui
iene idiné
14
cien í ico
s iliaus
dile enciación?
Daik a a dziy
daznumas
como
ele an inis
moks linio
s ilians
|
Zymis
mazai
depende de
pos ilio
specialilik-
os
(mayo me-
n e
daik ayi
dziy esama
mokomojo
en ex os
pos ilio
~
42,2
%)
a
mokslo
k yp ics
(di ie e
sólo
na u al
sciencely
ex os ai
-
42.1%).
Toda ía
más
es able
pasaci s e
bid a dZiai,
po que
s y a imo
ampli ude
nope goka
ni siquie a
un
po cen aje del lími e.
J a dziy
daZnumu
di e enc-
ia
me odini-
ai ex ai
(4,5
%),
que
ienden a
epe i
cons an-
emen e
esos pa-
sq Gius oky
nomb inim-
us
( oda necesalo).
be
P iesinga
endencia dinga
a ex os
bu
humani a ios
(j a dziai
o man
9,0
%).
Jy
au o es
sickia
aiskos
j ai o és,
ieSko
naujy
compuinio
ysio
a spal iy,
pa ySkini-
mo
(dalely és
cons i u-
ye
2,4
%).
Maizesnis
daik a a dziy
(36,3
%),
biid a dziy
(9,8
%0
d
mas didesné
i
j a dziy
eiksmazodziy
(8,8
%),
(19,0
%),
p ic eiks-
miy
(7,7
%)
i
e en dalelyciy la
pa e
(3,7
%)
compa a i amu-
ja del ciencia
popula ina amu-
osios ex os
indica, que
o ien acia
nek ali ikuo g
ad esa g
o maoja sa i a
j
del lenguaje daliy
pasiski s yma.
Toliau
panag inésime
aún d iejy
pa ame y
daik a a dziy
—
linksniy
eiksmazodzio
laiky
i
pasiski s yma.
2
abelé.
Daik a a dZio
aleg niy
daznumas
u-
a|2|és g
. :
“6
3
Funcinis
es ilo < =
2 =
Sie3 |2) 8
S2/2)|6)|8
Mokslinis
27,2 41,7)
4,2 13,8 6,3
6,8 -
G oZinis
30,6 268)
2,9 24,0 7,8
6,8 1,1
Cómo
is o,
mokslinj
y g oZinj
s iliy
di e enc-
iajuoja
sa i a
daik a a-
dZio
linksniy
s uk i -
a. Kalbine
cons an-
e, -y.
i ele a-
n iniu
posicion,
se puede
qued i
ic ininko
linksnj,
olygiai
usada
abiejy
unkciniy
s iliy
ex oso-
s, 0
aki aizd-
ziu
ele an -
iniu
ling is in-
iu
poZymiu
kilmininko
linksnj.
Kilmininko
pe s a a
(jun o
con
a dinin-
ku
cons i u-
ye has a
68,8%) en
los
ex os
cien í i-
cos se
asocia
con spe-
15

ci ine es ilus
peculia iby
abs ak um-
u:
daik a a dZ-
iu eiskiamas
poZymis
pe cibe no
solo como
sa a ankiSk-
esnis, sino
ambién
como más
abs ac o
uz pozZymij,
que
e8kiamas
biid a dziu
(con el
p incipal
Zodziu leja
abipusis
conc e izac-
ijos y$ys).
En o as
palab as,
desde
daik a a dz-
io gebéjimo
jung is j
sudé ingos
s uk i os
da inius
(daZnai
e minus)
depende
desde
kilmininko, i§
pa e y
naudininko
( aldo
eiksmazZo-
diniai
daik a a dZ-
iai, ypaé
dazni en los
ex os
eó icos)
daznuma.
G oZ en el
es ilo casi
dos eces
negu
cien í ico
daznesnis
galionis a.
Sio másnis
daznumas,
sin abejo,
sie inas con
ya miné a
s iliaus
pa icula y-
be
dinamiSkum-
u:
eiksmazod-
is daznai
ko eliuoja
con
daik a a dz-
io galininku, o
i§ pa es y
con
jnagininku.
Todeél
ele an inis
lingüís ico
pozymis,
a skleidzZia-
n is g oZinio
es ilius
speci ica
galininko
daznumas.
Abiejy
unkciniy
s iliy
sis emisku-
mas lemia
ki y linksniy
a dininko,
naudininko y
jnagininko
pasiski s y-
ma.
Kilmininko
aleg nio
deik a a dz-
iai
uni o meme-
n e
apascen se
no solo
ski lingy
pos iliy, sino
y j ai ios
di eccion
moksly
ex os en
(humani a i-
niy moksly
ex os
kilmininko
maziau
38,4%). O ki y
linksniy
s y a imo
ampli ude
s a is iSkai
in o ma i i,
pe o
p ac ici
mues a
solo posible
cien í ico
s ilaus
eks y
ki imo
j ai o e. En
los ex os
eo ina ios
esama
maiziau
galininko
(10,5%), pe o
más
a dininko
(30,0%)
aleg nio
daik a a dz-
iy. Ty paciy
linksniy
daznumas
di e encia
di e encia
los ex os
humani a io-
s:
sumazéjus
kilmininko
daZnumui
(38,4%),
padidéja
a dininko
(29,2%) y
galininko
(15,9%)
daznumas.
Nedidele
compa igam-
ajq dalj
u indiy
linksniy
naudininko,
jnagininko
s y a imo
ampli udé
mazai
depende de
ex aling is-
iniy
ac o iy
e ec o
(s y a imo
ampli udé
0,8%). Mokslo
populia ina-
myjy eks y
linksniy
daZnumo
s uk i a
s a isUSkai
né a
in o ma i i:
i8 esmés
di e encia
sólo
kilmininko
(36,7%), i
pa es
a dininko
(28,8%)
daZnumas, a
ki y linksniy
pasiski s y-
mas
compa a
pas o us.
Hence, e Sio
ipo
ex osos
y8kéja
polinkis
s e eo iping
aiSka; :
ijy
j
ne
(kaip
g oziniame
es ilouje),
o
d iejy linksniy
daik a a dziai
cons i uye
diduma ex o.
Iguales
endencias de
es e eo ipis-
mo se
obse an al
compa a
eiksmazodzio
laiky
unkciona ima
(Z . able 3).
16
3
ablelele.
VeiksmaZ-
odzio laiky
daZnumas
Pusi eiuis
Veiksmaz-
odiio laikai
es ilos _
~T
Esamasis
Bu asis
Bi asis
Busimasis
| ka inis
{dazninis |
Mokslinis |
73,3 [23,7
0,4 2,5
G oiinis
27,4 | 62,5 |
3,6 6,5 |
|
Ma i i,
que
eiksma-
zodzZio
laiky
daZnum-
as abicju
unkciniy
s iliy
ex oso-
se i
esmés
di e enc-
ia, pues
obse a-
das
p iesing-
as
dosiejy
undame-
n iniy
laiky
esamojo
y bi ojo
ka inio
a oji-
mo
en enci-
as:
cien í i-
camen e
es iluje
esamasis
iempo
más de
es
eces
i sija
bii ojo
ka inio
iempo,
g oZ
es iluje
2,5 ka a
daZniau
bi asis
ka inio
iempo. El
p esen e
iempo en
ex os
cien í i-
cos
an eSing-
ai negu
g oZiniu-
ose se
u iliza
apibend -
inamaja
eiksme
(abs ak-
ciy
daik a a-
dziy
kon eks-
e), odél
posible
jZ elg i
de
abs ac-
o y
conc e i-
dad
an eSp i-
ea. En el
ex o
académi-
co es
impo a-
n e
uZ iksua-
,
cons a -
a siendo
ik o és
eiSkiniu-
s, jy
ySius,
p ocesos
o
désningu-
mus,
ac ualius
no solo al
des ina -
a io, sino
ambién
al
des ina -
a io. P z.
: Casi
odas
k emzlin-
és Zu ys
i en
jii os
(Maé SG,
86). El
sis ema
de lenguaje cons i uye eglasés y abs ac is elemen os
(Gi d F
71).
Algunos en
sen enci-
as el ac o
del
p esen e
eik&mé
oda
nublanks -
a, a
eiksmaz-
Zodziu
Zymima
pas o i
suje o
ypa ybé
( a
eiksmé
muy
a ima
biid a dZ-
iy o daly iy
eiksmei),
ej. :
Albuminos
solubil en
agua
(Jas
O
Ch
65);
Mediiai
su
amsia
Zie e
i8
solés
pusés
muy
jkais a
(Dag
AE
58);
En los pulmones
la hemoglobina
se jun a con el
oxígeno <...>
(Jas O Ch 202). El
undamen o del
ki imo isual
a ís ico
an o del
p esen e como
ya paséjg
j ykiai
(apibend inami-
en o konk ediu
—
ne
imagen).
G oziniame
es ilo en el que
p e alece la
na ación
suponuoja isy
eiksmazodzio
laiky, en e jy y
ba ojo dazninio,
k yp ingg kai a.
Es iempo
daZnumas
nada
pe enece
del
cien í ico
es ilius
b anduolj
suda anéiy
pos iliy,
pe o cuan o
más s y uya
di e en e
ciencia
k ypéiy
ex os en,
po que
17
na u al os
sciences
eikaly
j adinése
dalyse y
ap aSan
ckspe imen-
us cuan o
daZnesnis
bi asis
ka inis
iempo
(25,7%, plg. es
iempo
72,3%).
Bi ojo
ka inio
iempo
daznumu
muy
neZymiai
di e encia
j ai iy
pos iliy
eks ai. Sólo
me odológic-
os ex os en
con a jami-
en o sob e
co iniy
expe imen y
eiga i galimy
esul adosa-
y aikym4
p ak ikoje
suponuoja
didesng Sio
iempo
compa gina-
maja dalj.
Bisimasis
iempo,
biidamas
compa a
uni o meme-
n e
pasisci s es
humani a i-
os y de la
na u aleza
moksly
ex os,
di e encia
di e encia
lisikos y
ma emá ica
ex os.
Samp o au-
jan e ypaé
j odinéjan
eo emas
bi inas
elemen oas
(Sio pos ilio
eks y
adicia)
biisimasis
iempo, p z. :
Aho a
p esen a e-
mos gene al
al aza
dydzio
mediu kio
desc ézima.
Al aza %io
<...>,
desc éz o
p obabilybin-
éje e d éje
<...>,
mediu kiu
llama emos
in eg ala
<...> (Kub
TTMS 165).
VeiksmazZo-
diio laikai
di e encia
di e encia
ciencia
popula inam-
osius
ex os,
po que
pe s a g
u in is
esamasis
iempo
(65,7%), cuán
eciau se
consume
bi asis
ka inis
(28,8%) y
compa a
daZnai
pasi aikan -
is biisimasis
(5,3%) iempo
cons i uye
sa i a
s uk a,
cuyos
pa áme os
nesusike a
con g oZinio
s iliaus laiky
pa áme os
de consumo.
I8 ap a yjy
pa ame y
aiskéja, que
mo ologiné
unc ioniy
s iliy
s uk i a
muy depende
(né a pasy i,
como daZnai
manoma) del
nekalbiniy
ac o iy
e ec o y
puede
di e enciyu-
a dis in os
es ilos
unc ioncin-
os. O
cien í ico
es ilius
aden o
mayo ía
pa ame y
s y uoja,
pe o
iSsi enka
cien í ico
es ilius
no mas.
Noikslu bi y
a i ma , que
ski ingy
ciencia Saky
ex ai
aSomi
peculia i u
es ilo
cien í ico.
Neaiski
pe manece
luga del pos ilio
popula izado
de la ciencia,
po que
analizé ieji
pa áme os
s y uan una
di ecciónmi.
Todél es ilo
di ulga amasis
del conocimien o
puede bi i
juzéjamas po
sepa ado, como
u in is kick
ki a s uk i a
j ai iy unkciniy
s iliy sq eikos
lygmeniu.
Su umpinimai
Dag AE ~ Dagys
J. Augaly
ecologija. V. :
Cienza, 1980. Gi d
F Gi denis A.
Fonologija. -V.:
Xeclas, 1981. OCh
Jasin Jasskas L.
y k . O ganiné
química. V. :
Cánzas, 1979.
TTMS -Kubilius J.
Tikim Kubybiy
eo ía y
ma eminé
es adís ica. V. :
Cienza, 1980.
U b ZDT
U bu is
V. Zodziy
da ybos
eo ía.
-V.
Mokslas,
1978.
Li e a i a
1,.Mis ik
J.
Slo ens-
ka
S ylis ik-
a.
B a isla-
a:
Slo en. ped. nakl- o, 1965.
2.
Paulauski-
ené A.
Li uiy
mo olog-
ía del
lenguaje:
Paskai os
li uanis -
ams. V.:
Mosclo y
enciklope-
dijy edi o ial, 1994.
3.
Pikéilingis
J. Li uiy
es ilís i-
ca del
lenguaje.
V.:
Séclas,
1971. T. I.
4.
Zupe ka
K. Li uiy
es ilos de
habla. V.:
Mesclas,
1983
5.
Aunapee-
cs H. JI.
C am c -
uxo-KoM-
OHHaTOp-
Hble
MeTOsbI B
TCOpeTH-
eCCKOM
H
TIpHKAaH-
OM
s3bIKOSH-
AHHH. JI:
HayKa,
1967. 6.
Xo@®Mau
Jl.
Hayunn i
c im
commone-
k ~
s3b1kopb-
le
Gapbeppl
COIMLOJ-
H eucTu-
uecKHiKT
ac e
HayuHoli
peun//Tu-
nono usa
TeKc a B
(PYHKILM-
OH@QIbHO
CTHITH~
c uueckom acmex e. Ilepmb, 1990. C. 4-10.
7.
Cenkesuy
MII.
Cnunic i-
xka
nayunoi
peu 1
suiTepa -
ypHoe
pes akT-
Hpo~
panne. M.:
Ba cu aa uKoma, 1984
8.
Paupnep-
un VM. P.
Texc
kak
o6bex
somi su-
c i ueck-
o o
Mecse oBa oia. M
Hayxa,
1981.