Aud oné
BITINIENE
MOKSLINIO
STILIAUS
MORFOLOGIJOS
YPATYBES
Mokslinis
es ilous has a
Siol né a
isapusiskai
iS i as,
po que
p incipalmen e
domé asi
e minija, su
o denamien o,
0 no cien í ico
s iliaus
s uk i a. I§
ik o lexicikos
y sin aksés
elemen y
unciona imas
aki aizd7iau
apibiidina
es iliaus
peculia uma
negu
mo ology.
Todel daZnai se
opina que ella
noin o ma i -
i, no gali
o ma ipisky
lenguaje
p iemoniy klodo
(Mis ik, 1965,
44-45). Taciau
ya los p ime os
eleMen y
es adís icos
de mo ología
(docslinio y
g oZinio
s iliaus,
ealizados Sio
S aipsnio
au o és
(Pikéilingis,
1971, 284-286),
mues an que
y Sis lenguaje
ni el puede
di e enciua e
in eg a
di e en es
bend inés
a ian es del
lenguaje.
Siame a ículo
se p esen a no
oda
mo ologinés
cien í ico
es ilaus
es uc d o
ap agas, y sólo
unos
ling is iniy
pozymiy
pa ame as,
los cuales
pueden
depende i del
nekalbiniy y
kalbiniy
ac o iy
e ec o.
Di e enciné
pa ame y
galia ypa¢
in o ma i i,
cuando se
compa an
kokybiSkai
dis in os
es ilos
di e en es
cien í icinis y
g ozinis. Tal
compa ación
iene sen ido,
si in es igando
mo ologing
s uk ii g
analizés unidad
se oma no
agmen as de
ex o, y
ases,
mos ando
ealy idiomas
daliy
pasiski s ymg
i jy
co eliacija.
Dado que
quan i a i os
ling is iniy
pozymiy
cambiosGías
pueden
depende de
conc e éiy
s ilis iniy
ac o iy,
cien í ico
s ilius oma
(38,5 iks andio
Zodziy)
s a i icuada,
i. a siz elg a j
pdS ilius y
ciencia Sakas
(k yp is).
Sepa iando
pos ilius,
a siz elgiama j
conc e ciy
eks y
unkciona ima
cien í icininky
es e a de
ac i idades y
neling is iniy
ac o iy
ad esan o i
ad esa o ySio
sa i uma. ¿Qué
son Sie
pos ilías y
cómo di ie en?
El pos ilio
eó ico ex ai
asignados
cali icadoo am
des ina a i
(abiejy
comunica ions
ak o daly iy
Ziniy ondas
casi no
discu i), el
cual gemas y i
abs acciomis
ca ego ías,
sin e in i
sudé inga
moksliin o ma-
cia, ki ybiskai
pe im i.
ba
ng
jq
Ad esan e
a si
iden i ica a
sí mismo
con
des ina a i-
o:
ansmi e
paciq
naujausig
in o mació-
n, y
buscando
obje i idad,
daznai
polemizuoja
su
aquella
pacios
a
adegimas
silla
especialis -
asis y
espe a
adecuadaus
in o mación
p opo cion-
ada
pe cepción.
11
Add essan e
del pos illo
mokomojo no
a aina sa es
con
des ina a io
~ski iasi
abiejy
komunikacijos
ak o daly iy
Ziniy
ondas.
Sio ipo
ex os
asignado a
des ina a ui
especial:
démesys
ad esan a
domina, como
—
jsimenama
moksliné
in o mación, i.
jam upi
g jZ amasis
ySys. En los
ex os
didác icos
maziau
in o mación
obje i a,
didác icai
sis ema iza-
da sólo la
misma
ac ualia,
co espondie-
n es
conc e os
obje i os de
ap endizaje.
Teiginiai ick
j odinéjami
g indZiami
esul ados
expe imen y,
cuan o
aiskinami,
ne
pasi ulándose
ejempizius,
a
ilus aciones
y o os
non e balinius
ex o
o ganizamien-
o elemen os.
Especiales
cons uccion-
es
inculablesas
pab éZiámase
ySys con
sepa adas
pa imis
ex o y eso
badu ac i ado
el ad esa o
démesys. El
des ina a io
debe jsemini
no solo
in o mación,
sino ambién
su o ma de
ansmisión.
Así ocu e
implici iskas
comunicación
del ac o
dely iy
comunic a im.
Cien clinio
me odinio
pos ilio
des ina an
k ali icado un
especialis a
de una u o a
á ea,
des ina a
especialis a,
quien
p acSkai
bando
jdieg iusius
nue os, más
adecuamus
descub imien-
os
cien í icos.
Sio pos ilio en
ex os,
basado
conc e Gías
in es igacion-
es cien í icas
o
expe imen o-
s,
p esen adas
o
j ai ios
—
ecomendaci-
ones
(nu odoma
e ici i
ecnología de
p oducción,
adecuams es
plan asy,
i iiny cul i o
bidas,
mé odos de
enseñanza,
e c.) de una u
o a á ea
cien í ica
ac i idades
mejo as. Sio
pos ilio en
ex os
cien í ica
in o mación
se ansmi e
conc e e es-
ne, no al
concen ada
o ma. Desde
emp éiau
ap a yjy i§
esmés
di e encia
ciencia
popula inama-
sis pos ilis. Su
des ina a io
quali icado
especialis a, y
des ina a o
isai
neapib éa as
(dazniausiai
o as s i as
specialis o
specialaus
ssila inimo
ne u in is
subjek ),
odél ac uali,
jdomi
cien í ica
in o mación
ansmikiama
adap ada,
pap as a
o ma:
engiama
specialiyjy
ciencia
e miny,
sickiama
conc e umo,
j aigumo,
incluso
indi idualumo.
G e a
p anesimo
unciones a
eksp esy iné,
apelia i ine
(Zupe ka, 1983,
104). Mocklo
popula i inayo
pos ilio
cons uc i is
p incipips
mokslinio,
publicis inio,
dia io
domés ico y
incluso
g ozinio
s ilaus
peculia ybiy i
ling is iniy
pozymiy
kon aminacij-
a. Li uiy
kalbos
s ilis ikos
abajosos
(Pikéilingis,
1971; Zupe ka,
1983) oda
pag js ai
p ipazjs ama
sólo de una
di ección
cien í ico
es ilius
di e enciacij-
a, a i ibojama
de y
cien í ico
es ilius
a mainy, ku-
12
TiOs son
Las
su
Asujesios
conc e a
ciencia
i
specilika
desc éden como
língbos
elemen y
selección-
i
jy
ca
elación a
los mismos
emá icos
eks
uose
(Anmpees
1967,
27;
Xocdma
1986).
Toks cien í ico
es iliau cla ymas
né a uncinis
es ilis inis,
po que igno aoy
nekalbiniy
ac o iy,
de e minuojanéiy
unkcinj s iliy
i
jo
pos ilius,
complejo,
Pi menybé
se
p opo ciona
sólo a un
—
ac o de
con enido
( emá ica).
‘Ta-
Ciau
cien í icosi-
nj s iliy
y inéjan
mé odos
es adís ico-
s, p a a u
jsi ikin i, de
una ciencia
a
di ección
(Sakos)
exs ai
di ie e de
o a
mokss i ies
eks y,
po que
mismos
lo
unkciniy
s iliy
y iné ojai
i
cons an em-
en e
acen úan
esan
ciencia
du
Saky polius
humani a iniy
—
ma emá icos
i
y écnicoos
(Cenkesuu,
1976,
42;
Galpe in,
1977,
310).
Ty iné i
a ski y
ciencia
Saky
exus,
apa y ,
né a
obje i oinga:
Siuo iempo
p e alece ick
moksly
ne
di e enciacione-
s, kick
in eg aciones
endencias,
odél puede
limi a o is
humani iniy,
na u al as
ma emá icas
así como
écnica moksly
i
a mainomis.
P ime o
discu i emos del
lenguaje daliy
unciona ima
(Z .
|
ableg).
1
abelé.
Las
palab as
daliu daZnumas.
Fankcinis
S ilius
Pa es
de lenguaje
Daik a a dis
Skai a dis
VeiksmaZodis
P iclinksnis
Bid a dis
Jung ukas
I a dis
Dalely é
Docslinis|
40,0
18,1
|
63
|
3,8
|
7,6
G o inis
|
29,8
23,7|
7,9
|
66
[8,9
Mokslinio
i
g oZinio
es ilous ex os
en odo
ig
lenguaje daliy
dazniausiai
u ilizados
daik a a d iai,
a¢iau
pasiski s ymas
né a ienodas.
Daik a a dziy
pe s a a
académico
es iloije
—
nomina i inio
es iliaus
pozymis.
Ne de
longi ud
media
17-22
Zodziu
cien í ico
S iliaus en el
sakinyje
puede bi i
desde has a
daik a a dziy
7
14
( oke
sen iniai
o man
41,6%).
P z. :
Fonologías
clásikai
(pa yzdziui,
Tiubeckojus)
ue jsi iking,
que oné ica
onologija es
odos8kai
sa a ankikos
i
mokslo
Sakos
(Gi d,
F,
14).
Da ybos
eikSme lemia
oda da inio
s uk a a
(da ybos
undamen o,
o man as
13
speci inis
san ykis),
is ySkéjan is
i
jy
posición de
da inio
undiniu
su
Zodziu
one
(U b, ZDT,
Moksliniame
149).
s iliuje ypaé
impo an e
kokybinés
ca ac e ís icas;
daik a a dio
pe eikia las
eces dazniau
be
negu g oziniame
s iliu a ojamas
du
bid a dis.
je
Sios ambas
pa es del
lenguaje
aumen a la
in o ma i i-
dad del
ex o,
ayuda
ansmi i
ak ing
in o mación
(Taxbnepun,
1981,
28).
Daik a a dziy
i
biid a dziy
pe s a a
sie ina
su
especí icaine
cien í ico
es iliaus
peculia ybe
abs ac umu
—
nespeci inémis
i
glaus umu,
—
s aliskumu.
G oZiniame
es iloje
endencias
p iSingos: un
g an
eiksmaZodzio
*
(i mayo
p i eiksmio)
daZnumas
mues a
Sio ipo eks y
dinamiskuma,
po que p ime a
luga iskyla
ap aSymas
samp o a imas,
j
bidingi
cien í ico
es iloi,
ne
na acion sob e
a
j ykius, eikejy
busenes
pokyéius pan.
0
i
(asmenuojamyjy
eiksmazodio
o mi esama
66,5
%,
en es ilo
cien í ico
-—
43,9
%).
Todél podemos,
p esumiblemen -
e, alega que el
ele an e
lingüís ico
cien í ico
g ozinio de
es ilo poZymis
daik a a dziy
i
eiksmaZodziy
odnosis eks e
(coe icien e de
—
subs an i idad
i
—
2,2
i
1,5).
Habbamos
uncioncinius
es ilos
di e encian
j a dZiai.
Ellos eciau
consumami
en el
cien í ico,
daZniau
—
g oZiniame
es ilo.
Tokj
ne olyj a dz-
gy
iy
pasiski s ymg
lemia
di e en e
eks y
o ganizamien-
o pobidis.
G oziniame
es iloije
j a dziai
-
daik a a dziy
pakai ai
(asmeniniy
esama
63,2
%,
cien í ico
31,2
%,
pa odomyjy
—
30,5
%
i
23,5
Ye), en el es ilo
cien í ico se
p e ende
p ecisión,
odél
inclins ama
ka o i padius
sq oky
nomb inimas.
Acslumas lemia
mazesnj
dalelyciy
daznuma,
obje i umas
emociniy
eksp esiniy
idiomas daliy
—
Zodz iy
elimina ima.
G oZ en el es ilo
uniniy
su
p ielinksniu
pe s a a lemia
lo que, que el
p incipal
miemb o
jy
dazniausiai es i
eiksmazodis,
eciau u ilizado
en el es ilo
cien í ico.
Po o o lado,
didesnj
junginiy
p ielinksnio
dagnumg en el
be
es ilo
cien í ico
suponuoja
speci iné
cien í ico
es ilius
i
peculia ybé
abs acc um,
po que
—
p ielinksniniy
kons ukcijy
eik8mé
conc e e es-
uz
né linksniy
eiksmes
(Paulauskiené,
1994,
387).
Ki y del idioma
daliy dZnumo
ski ybés
né a ales
aki aizdzios y,
ma y ,
depende del
ko eliuojanciy
del idioma daliy
daZnumo.
Kokj e ec oikj
del lenguaje
daliy
unkciona imui
iene idiné
14
cien í ico
s iliaus
dile enciación?
Daik a a dziy
daznumas
como
ele an inis
moks linio
s ilians
|
Zymis
mazai
depende de
pos ilio
specialilik-
os
(mayo me-
n e
daik ayi
dziy esama
mokomojo
en ex os
pos ilio
~
42,2
%)
a
mokslo
k yp ics
(di ie e
sólo
na u al
sciencely
ex os ai
-
42.1%).
Toda ía
más
es able
pasaci s e
bid a dZiai,
po que
s y a imo
ampli ude
nope goka
ni siquie a
un
po cen aje del lími e.
J a dziy
daZnumu
di e enc-
ia
me odini-
ai ex ai
(4,5
%),
que
ienden a
epe i
cons an-
emen e
esos pa-
sq Gius oky
nomb inim-
us
( oda necesalo).
be
P iesinga
endencia dinga
a ex os
bu
humani a ios
(j a dziai
o man
9,0
%).
Jy
au o es
sickia
aiskos
j ai o és,
ieSko
naujy
compuinio
ysio
a spal iy,
pa ySkini-
mo
(dalely és
cons i u-
ye
2,4
%).
Maizesnis
daik a a dziy
(36,3
%),
biid a dziy
(9,8
%0
d
mas didesné
i
j a dziy
eiksmazodziy
(8,8
%),
(19,0
%),
p ic eiks-
miy
(7,7
%)
i
e en dalelyciy la
pa e
(3,7
%)
compa a i amu-
ja del ciencia
popula ina amu-
osios ex os
indica, que
o ien acia
nek ali ikuo g
ad esa g
o maoja sa i a
j
del lenguaje daliy
pasiski s yma.
Toliau
panag inésime
aún d iejy
pa ame y
daik a a dziy
—
linksniy
eiksmazodzio
laiky
i
pasiski s yma.
2
abelé.
Daik a a dZio
aleg niy
daznumas
u-
a|2|és g
. :
“6
3
Funcinis
es ilo < =
2 =
Sie3 |2) 8
S2/2)|6)|8
Mokslinis
27,2 41,7)
4,2 13,8 6,3
6,8 -
G oZinis
30,6 268)
2,9 24,0 7,8
6,8 1,1
Cómo
is o,
mokslinj
y g oZinj
s iliy
di e enc-
iajuoja
sa i a
daik a a-
dZio
linksniy
s uk i -
a. Kalbine
cons an-
e, -y.
i ele a-
n iniu
posicion,
se puede
qued i
ic ininko
linksnj,
olygiai
usada
abiejy
unkciniy
s iliy
ex oso-
s, 0
aki aizd-
ziu
ele an -
iniu
ling is in-
iu
poZymiu
kilmininko
linksnj.
Kilmininko
pe s a a
(jun o
con
a dinin-
ku
cons i u-
ye has a
68,8%) en
los
ex os
cien í i-
cos se
asocia
con spe-
15
ci ine es ilus
peculia iby
abs ak um-
u:
daik a a dZ-
iu eiskiamas
poZymis
pe cibe no
solo como
sa a ankiSk-
esnis, sino
ambién
como más
abs ac o
uz pozZymij,
que
e8kiamas
biid a dziu
(con el
p incipal
Zodziu leja
abipusis
conc e izac-
ijos y$ys).
En o as
palab as,
desde
daik a a dz-
io gebéjimo
jung is j
sudé ingos
s uk i os
da inius
(daZnai
e minus)
depende
desde
kilmininko, i§
pa e y
naudininko
( aldo
eiksmazZo-
diniai
daik a a dZ-
iai, ypaé
dazni en los
ex os
eó icos)
daznuma.
G oZ en el
es ilo casi
dos eces
negu
cien í ico
daznesnis
galionis a.
Sio másnis
daznumas,
sin abejo,
sie inas con
ya miné a
s iliaus
pa icula y-
be
dinamiSkum-
u:
eiksmazod-
is daznai
ko eliuoja
con
daik a a dz-
io galininku, o
i§ pa es y
con
jnagininku.
Todeél
ele an inis
lingüís ico
pozymis,
a skleidzZia-
n is g oZinio
es ilius
speci ica
galininko
daznumas.
Abiejy
unkciniy
s iliy
sis emisku-
mas lemia
ki y linksniy
a dininko,
naudininko y
jnagininko
pasiski s y-
ma.
Kilmininko
aleg nio
deik a a dz-
iai
uni o meme-
n e
apascen se
no solo
ski lingy
pos iliy, sino
y j ai ios
di eccion
moksly
ex os en
(humani a i-
niy moksly
ex os
kilmininko
maziau
38,4%). O ki y
linksniy
s y a imo
ampli ude
s a is iSkai
in o ma i i,
pe o
p ac ici
mues a
solo posible
cien í ico
s ilaus
eks y
ki imo
j ai o e. En
los ex os
eo ina ios
esama
maiziau
galininko
(10,5%), pe o
más
a dininko
(30,0%)
aleg nio
daik a a dz-
iy. Ty paciy
linksniy
daznumas
di e encia
di e encia
los ex os
humani a io-
s:
sumazéjus
kilmininko
daZnumui
(38,4%),
padidéja
a dininko
(29,2%) y
galininko
(15,9%)
daznumas.
Nedidele
compa igam-
ajq dalj
u indiy
linksniy
naudininko,
jnagininko
s y a imo
ampli udé
mazai
depende de
ex aling is-
iniy
ac o iy
e ec o
(s y a imo
ampli udé
0,8%). Mokslo
populia ina-
myjy eks y
linksniy
daZnumo
s uk i a
s a isUSkai
né a
in o ma i i:
i8 esmés
di e encia
sólo
kilmininko
(36,7%), i
pa es
a dininko
(28,8%)
daZnumas, a
ki y linksniy
pasiski s y-
mas
compa a
pas o us.
Hence, e Sio
ipo
ex osos
y8kéja
polinkis
s e eo iping
aiSka; :
ijy
j
ne
(kaip
g oziniame
es ilouje),
o
d iejy linksniy
daik a a dziai
cons i uye
diduma ex o.
Iguales
endencias de
es e eo ipis-
mo se
obse an al
compa a
eiksmazodzio
laiky
unkciona ima
(Z . able 3).
16
3
ablelele.
VeiksmaZ-
odzio laiky
daZnumas
Pusi eiuis
Veiksmaz-
odiio laikai
es ilos _
~T
Esamasis
Bu asis
Bi asis
Busimasis
| ka inis
{dazninis |
Mokslinis |
73,3 [23,7
0,4 2,5
G oiinis
27,4 | 62,5 |
3,6 6,5 |
|
Ma i i,
que
eiksma-
zodzZio
laiky
daZnum-
as abicju
unkciniy
s iliy
ex oso-
se i
esmés
di e enc-
ia, pues
obse a-
das
p iesing-
as
dosiejy
undame-
n iniy
laiky
esamojo
y bi ojo
ka inio
a oji-
mo
en enci-
as:
cien í i-
camen e
es iluje
esamasis
iempo
más de
es
eces
i sija
bii ojo
ka inio
iempo,
g oZ
es iluje
2,5 ka a
daZniau
bi asis
ka inio
iempo. El
p esen e
iempo en
ex os
cien í i-
cos
an eSing-
ai negu
g oZiniu-
ose se
u iliza
apibend -
inamaja
eiksme
(abs ak-
ciy
daik a a-
dziy
kon eks-
e), odél
posible
jZ elg i
de
abs ac-
o y
conc e i-
dad
an eSp i-
ea. En el
ex o
académi-
co es
impo a-
n e
uZ iksua-
,
cons a -
a siendo
ik o és
eiSkiniu-
s, jy
ySius,
p ocesos
o
désningu-
mus,
ac ualius
no solo al
des ina -
a io, sino
ambién
al
des ina -
a io. P z.
: Casi
odas
k emzlin-
és Zu ys
i en
jii os
(Maé SG,
86). El
sis ema
de lenguaje cons i uye eglasés y abs ac is elemen os
(Gi d F
71).
Algunos en
sen enci-
as el ac o
del
p esen e
eik&mé
oda
nublanks -
a, a
eiksmaz-
Zodziu
Zymima
pas o i
suje o
ypa ybé
( a
eiksmé
muy
a ima
biid a dZ-
iy o daly iy
eiksmei),
ej. :
Albuminos
solubil en
agua
(Jas
O
Ch
65);
Mediiai
su
amsia
Zie e
i8
solés
pusés
muy
jkais a
(Dag
AE
58);
En los pulmones
la hemoglobina
se jun a con el
oxígeno <...>
(Jas O Ch 202). El
undamen o del
ki imo isual
a ís ico
an o del
p esen e como
ya paséjg
j ykiai
(apibend inami-
en o konk ediu
—
ne
imagen).
G oziniame
es ilo en el que
p e alece la
na ación
suponuoja isy
eiksmazodzio
laiky, en e jy y
ba ojo dazninio,
k yp ingg kai a.
Es iempo
daZnumas
nada
pe enece
del
cien í ico
es ilius
b anduolj
suda anéiy
pos iliy,
pe o cuan o
más s y uya
di e en e
ciencia
k ypéiy
ex os en,
po que
17
na u al os
sciences
eikaly
j adinése
dalyse y
ap aSan
ckspe imen-
us cuan o
daZnesnis
bi asis
ka inis
iempo
(25,7%, plg. es
iempo
72,3%).
Bi ojo
ka inio
iempo
daznumu
muy
neZymiai
di e encia
j ai iy
pos iliy
eks ai. Sólo
me odológic-
os ex os en
con a jami-
en o sob e
co iniy
expe imen y
eiga i galimy
esul adosa-
y aikym4
p ak ikoje
suponuoja
didesng Sio
iempo
compa gina-
maja dalj.
Bisimasis
iempo,
biidamas
compa a
uni o meme-
n e
pasisci s es
humani a i-
os y de la
na u aleza
moksly
ex os,
di e encia
di e encia
lisikos y
ma emá ica
ex os.
Samp o au-
jan e ypaé
j odinéjan
eo emas
bi inas
elemen oas
(Sio pos ilio
eks y
adicia)
biisimasis
iempo, p z. :
Aho a
p esen a e-
mos gene al
al aza
dydzio
mediu kio
desc ézima.
Al aza %io
<...>,
desc éz o
p obabilybin-
éje e d éje
<...>,
mediu kiu
llama emos
in eg ala
<...> (Kub
TTMS 165).
VeiksmazZo-
diio laikai
di e encia
di e encia
ciencia
popula inam-
osius
ex os,
po que
pe s a g
u in is
esamasis
iempo
(65,7%), cuán
eciau se
consume
bi asis
ka inis
(28,8%) y
compa a
daZnai
pasi aikan -
is biisimasis
(5,3%) iempo
cons i uye
sa i a
s uk a,
cuyos
pa áme os
nesusike a
con g oZinio
s iliaus laiky
pa áme os
de consumo.
I8 ap a yjy
pa ame y
aiskéja, que
mo ologiné
unc ioniy
s iliy
s uk i a
muy depende
(né a pasy i,
como daZnai
manoma) del
nekalbiniy
ac o iy
e ec o y
puede
di e enciyu-
a dis in os
es ilos
unc ioncin-
os. O
cien í ico
es ilius
aden o
mayo ía
pa ame y
s y uoja,
pe o
iSsi enka
cien í ico
es ilius
no mas.
Noikslu bi y
a i ma , que
ski ingy
ciencia Saky
ex ai
aSomi
peculia i u
es ilo
cien í ico.
Neaiski
pe manece
luga del pos ilio
popula izado
de la ciencia,
po que
analizé ieji
pa áme os
s y uan una
di ecciónmi.
Todél es ilo
di ulga amasis
del conocimien o
puede bi i
juzéjamas po
sepa ado, como
u in is kick
ki a s uk i a
j ai iy unkciniy
s iliy sq eikos
lygmeniu.
Su umpinimai
Dag AE ~ Dagys
J. Augaly
ecologija. V. :
Cienza, 1980. Gi d
F Gi denis A.
Fonologija. -V.:
Xeclas, 1981. OCh
Jasin Jasskas L.
y k . O ganiné
química. V. :
Cánzas, 1979.
TTMS -Kubilius J.
Tikim Kubybiy
eo ía y
ma eminé
es adís ica. V. :
Cienza, 1980.
U b ZDT
U bu is
V. Zodziy
da ybos
eo ía.
-V.
Mokslas,
1978.
Li e a i a
1,.Mis ik
J.
Slo ens-
ka
S ylis ik-
a.
B a isla-
a:
Slo en. ped. nakl- o, 1965.
2.
Paulauski-
ené A.
Li uiy
mo olog-
ía del
lenguaje:
Paskai os
li uanis -
ams. V.:
Mosclo y
enciklope-
dijy edi o ial, 1994.
3.
Pikéilingis
J. Li uiy
es ilís i-
ca del
lenguaje.
V.:
Séclas,
1971. T. I.
4.
Zupe ka
K. Li uiy
es ilos de
habla. V.:
Mesclas,
1983
5.
Aunapee-
cs H. JI.
C am c -
uxo-KoM-
OHHaTOp-
Hble
MeTOsbI B
TCOpeTH-
eCCKOM
H
TIpHKAaH-
OM
s3bIKOSH-
AHHH. JI:
HayKa,
1967. 6.
Xo@®Mau
Jl.
Hayunn i
c im
commone-
k ~
s3b1kopb-
le
Gapbeppl
COIMLOJ-
H eucTu-
uecKHiKT
ac e
HayuHoli
peun//Tu-
nono usa
TeKc a B
(PYHKILM-
OH@QIbHO
CTHITH~
c uueckom acmex e. Ilepmb, 1990. C. 4-10.
7.
Cenkesuy
MII.
Cnunic i-
xka
nayunoi
peu 1
suiTepa -
ypHoe
pes akT-
Hpo~
panne. M.:
Ba cu aa uKoma, 1984
8.
Paupnep-
un VM. P.
Texc
kak
o6bex
somi su-
c i ueck-
o o
Mecse oBa oia. M
Hayxa,
1981.